Civilinė byla Nr.e2A-315-656/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03357-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 2.6.9.2; 2.6.10.5.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,
ieškovo UAB „Dental Investments“ ieškinį atsakovams UAB „Anreka“ ir UAB „Didžioji statyba“ dėl nuostolių atlyginimo už naudojimąsi žemės sklypu, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, institucija teikiantį išvadą – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 4000 Eur nuostolių už naudojimąsi ieškovui priklausančiu žemės sklypu už laikotarpį nuo 2017-09-13 iki 2018-01-13. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0.8089 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau ir Žemės sklypas). Minėtam žemės sklypui 2007-03-02 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1914-01, buvo nustatytas neatlygintinas servitutas (kiti servitutai), suteikiantis teisę visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo metu, servituto galiojimo pradžia nuo 2007-03-13.
2. Atsakovai neatlygintinai naudojasi šiuo sklypu sandėliuoti medžiagas ir kt. Neatlygintinai naudodamiesi svetimu žemės sklypu atsakovai gavo turtinės naudos. Atsakovai būdami apdairūs ir atsakingi ūkio subjektai, ieškovui informavus apie naudojimąsi jam priklausančiu žemės sklypu, turėjo kreiptis į ieškovą dėl atlyginimo už naudojamą žemės sklypą, priešingai, vengė bendradarbiauti. Remiantis išdėstytu teigtina, kad faktiškai tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai.
3. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškovo pareikštas reikalavimas dėl nuomos mokesčio dydžio gali būti kvalifikuojamas kaip periodinė kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui už jo nuosavybės teisės suvaržymą. Civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai.
4. Ieškovo negautų pajamų realumą patvirtina ne tik atsakovo neatlygintinis naudojimasis ginčo žemės sklypu, bet ir faktas, jog ieškovas mokėjo valstybei nuomos mokestį.
5. Ieškovas nurodė, kad pagal kasacinio teismo pateiktą išaiškinimą, vienas iš kriterijų, kuriuo reikia vadovautis nustatant ieškovui priteistinos žalos dydį yra analogiškų žemės sklypų nuomos rinkos kainos bei žemės sklypo vertė. Pripažįstama, kad metinis 6 procentų dydžio nuo žemės kainos mokėtinas mokestis yra pagrįstas ir protingas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1-1792 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių nuostatas taikomas iki 4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas, kas atsižvelgiant į Žemės sklypo vidutinę rinkos vertę 535032 Eur (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatytus 2007-12-27) sudaro 4000 eur.
II. Teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu ir 2019 m. liepos 1 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-380-807/2019 ieškovo UAB „Dental Investments“ ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo visas galimybes, prieš įsigydamas žemės sklypą, įvertinti patvirtintus žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį bei nustatytus apribojimus (šiuo atveju daiktinę teisę - servitutą) bei spręsti žemės sklypo įsigijimo (perėmimo) tikslingumo klausimą.
8. Teismas konstatavo, kad esant ieškovo sklype nustatytam neatlygintiniam servitutui, jokia papildoma kompensacija už jau nustatyta servitutą nėra galima.
9. Teismo vertinimu, neįrodyta, kad iškovo pasiūlymas atsakobams sudaryti nuomos sutartį buvo priimtas, todėl teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių teigti, kad tarp šalių egzistavo (galėjo egzistuoti) teisiniai nuomos santykiai.
10. Užfiksuota aplinkybė, kad greta esančiame atsakovui UAB „Anreka“ priklausančiame sklype vyksta statybos, savaime nesuponuoja išvados, kad medžiagos priklauso vienam ar kitam nagrinėjamos bylos atsakovui.
11. Atsakovas UAB „Didžioji statyba“ bylos nagrinėjimo eigoje patvirtino, kad toks vienkartinis statybinių medžiagų iškrovimas (2017-09-08 dieną) ieškovo sklype galėjo būti, tačiau jis tęsėsi trumpą laiką ir medžiagos nedelsiant buvo pašalintos iš ieškovo sklypo bei panaudotos statybų procese.
12. Liudytojo K. B. paaiškinimai apie tai, kad pravažiuodamas jis savo telefonu keletą kartų užfiksavo sandėliuojamas medžiagas, kitų byloje surinktų įrodymų bei apklaustų liudytojų (V. K.) paaiškinimų kontekste vertintini kritiškai, o į bylą ieškovo pateiktos fotonuotraukos yra darytos kitu, su nagrinėjamu ieškiniu nesusijusiu laikotariu (2018-09-12). Taip pat su ieškinyje nurodytu laikotarpiu nėra susiję ir Nacionalinės žemės tarnybos (toliau ir NŽT) Vilniaus skyriaus 2019-01-14 akte konstatuotos aplinkybės.
13. Darant grynai teorinę prielaidą, kad galimai pakanka duomenų teigti, jog atsakovams priklausančių medžiagų vienos dienos (2017-09-08) sandėliavimo ieškovo sklype faktas byloje yra nustatytas, vis tiek nebūtų galimybės priteisti nuostolius už šią dieną, kadangi nuostolių apskaičiavimo metodika, naudojama atsakovo, šiuo atveju nėra tinkama, o kitokio paskaičiavimo būdo ieškovas teismui nenurodė. Teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė bei tinkamai nepagrindė ir atsiradusios žalos (nuostolių) dydžio.
14. Ieškovo teiginiai apie tai, kad jis savo sklype ketino įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir gauti iš to pajamas (ko negalėjo padaryti atsakovams sandėliuojant jo sklype statybines medžiagas) bei jo pateikti galimų pajamų paskaičiavimai yra abstraktaus pobūdžio ir nėra pakankami konstatuoti kaip ir kokia apimtimi atsakovai praturtėjo ieškovo sąskaitą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
15. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir 2019 m. liepos 1 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, t. y. solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteisti 4.000,00 Eur už naudojimąsi ieškovei priklausančiu žemės sklypu laikotrapiu nuo 2017-09-13 iki 2018-01-13.
16. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog byloje pareikšto ieškinio esmė yra ta, kad savininko (ieškovo) žemės sklypu atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo ir neatlygintinai, t. y. neatlyginę ieškovui už jo nuosavybės teisės suvaržymą. Ieškovo pareikštas reikalavimas dėl nuomos mokesčio dydžio gali būti kvalifikuojamas kaip periodinė kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui už jo nuosavybės teisės suvaržymą.
17. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog administraciniu aktu nustatant servitutą ieškovo žemės sklype yra aiškiai nurodyta, jog „Suteikti teisę visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu.“ Kaip matyti, servitutu nebuvo nustatyta galimybė sandėliuoti daiktų žemės sklype. Tačiau atsakovai, nepaisydami nustatyto servituto, būdami informuoti, savavališkai sandėliavo statybines medžiagas ieškovo žemės sklype. Todėl ieškovai privalo atlyginti ieškovui už naudojimąsi ieškovui priklausančiu žemės sklypu statybinių medžiagų sandėliavimui.
18. Nustatytas aiškus, konkretus servituto turinys, kuris nesuteikia teisės neatlygintinai tretiesiems asmenims sandėliuoti daiktų žemės sklype, ar kitaip naudoti neatlygintinai juo naudotis nei numatyta servituto turinyje. Pažymėtina tai, kad gatvė nei šiai dienai, nei ieškinio pareiškimo metu ginčo sklype įrengta nebuvo. Ieškovas nereikalauja priteisti sumų už ėjimą ar važiavimą ar inžinerinių tinklų tiesimą.
19. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog nėra galimybės priteisti nuostolius, kadangi nuostolių apskaičiavimo metodika, naudojama atsakovo, šiuo atveju nėra tinkama, o kitokio paskaičiavimo būdo ieškovas teismui nenurodė.
20. Nepagrįsta teismo pozicija, jog ieškovas neįrodė ir laikotarpio, už kurį prašo priteisti patirtus nuostolius. Laikotarpio pradžią (2017-09-13) ieškovas sieja su antstolio faktinių aplinkybių protokolo surašymo data, o laikotarpio pabaigą – su ieškinio teismui parengimo momentu (2018-01-13).
21. Gretimame sklype vykstant statyboms, ieškovo sklype buvo sandėliuojamos būtent atsakovams priklausančios medžiagos. Vykstant statybų procesui, yra būtina nuolat iškrauti ir sandėliuoti statybines medžiagas. Be to, nemaža dalis statybinių medžiagų yra sunkių ir didelių gabaritų, kurios užima nemažą kiekį žemės ploto.
22. Byloje eilė fotonuotraukų bei atstovų paaiškinimais patvirtinta, jog statybos tesėsi visą bylos nagrinėjimo laiką ir ieškovo sklype atsakovų medžiagos buvo sandėliuojamos nuolat.
23. Teismas nevertino ir nepasisakė, jog antstolio S. M. faktinių aplinkybių protokole užfiksuota, jog dalis ieškovui priklausančio žemės sklypo užimta, t. y. aptverta statybvietės tvora, tą pačią aplinkybę nustatė ir NŽT Vilniaus skyrius 2019-01-14 akte. Įrodyta, kad atsakovai nekeitė tvoros vietos visą statybos laikotarpį.
24. Atsakovai ieškovo sąskaita nepagrįstai praturtėjo nepagrįstai sutaupius, t. y. vietoj to, kad išsinuomotų iš ieškovo žemės sklypo dalį ir ten galėtų sandėliuoti statybines medžiagas, atsakovai sutaupo nemažą kiekį lėšų sandėliuodami statybines medžiagas servitutiniame žemės sklypo plote, kuris priklauso ieškovui, nors servitutas nėra skirtas statybinių medžiagų sandėliavimui.
25. Ieškovas dėl nustatyto servituto negali vykdyti savo veiklos, t. y. ieškovas savo sklype ketino įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir gauti iš to pajamas (ko negalėjo padaryti atsakovams sandėliuojant jo sklype statybines medžiagas). Ieškovo negautų pajamų realumą patvirtina ne tik atsakovo neatlygintinis naudojimasis ginčo žemės sklypu, bet ir faktas, jog ieškovas mokėjo valstybei nuomos mokestį. Be to, į bylą buvo pateikti galimų pajamų paskaičiavimai.
26. Atsakovas UAB „Anreka“ atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad ieškovas net nėra tinkamas ieškovas kelti bet kokius reikalavimus dėl servituto atlygintinumo, kadangi jo nustatymo metu jis nebuvo žemės sklypo savininkas. Norėdamas gauti atlyginimą už servitutą ieškovas pirmiausiai privalo nuginčyti servitutą nustačiusį detalųjį planą ir įsakymą, o to nepadarius jo pretenzijos apeliaciniame skunde dėl servituto atlygintinumo yra neleistinos ir atmestinos ir dėl šios priežasties.
27. UAB „Anreka“ niekada nepažeidė servituto naudojimo sąlygų, kadangi UAB „Anreka“ niekada ieškovo nurodytu laikotarpiu kaip ir jokiu kitu laikotarpiu žemės sklype nesandėliavo ir nelaikė jokių statybinių medžiagų. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad UAB „Anreka“ žemės sklype būtų laikiusi kokias nors statybines medžiagas, todėl ieškovo apeliacinio skundo teiginys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir tai turi būti laikoma piktnaudžiavimu procesu. Pats ieškovas iš esmės pripažįsta, kad tariamą medžiagų laikymą žemės sklype atliko UAB „Didžioji statyba“. Nepateikiama jokių argumentų, kodėl reikalavimas sumokėti už tariamą žemės sklypo naudojimą medžiagų sandėliavimui yra solidarus ir gali būti reiškiamas ir UAB „Anreka“ atžvilgiu, jeigu ieškovas teigia, kad tai atliko UAB „Didžioji statyba“.
28. Viso Žemės sklypo ploto teisiškai negalima naudoti savarankiškai sklypo savininko reikmėms, kadangi jame galima įrengti ne savarankišką infrastruktūrą, kuria naudotųsi žemės sklypo savininkas, o infrastruktūrą, skirtą aplinkinei teritorijai, todėl ieškovo teiginiai ketinimus įrengti žemės sklype automobilių stovėjimo aikštelę nepagrįsti realiais įrodymais, dėl ko laikytini prielaidomis, tačiau šių prielaidų įgyvendinimas yra teisiškai neįmanomas dėl ieškovo žemės sklypą ribojančių servituto sąlygų. Automobilių stovėjimo aikštelė taip pat yra inžinerinis statinys, kurios įrengimui yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o ieškovas nepateikė tokio dokumento, todėl net jeigu jis ir turėtų teorinių ketinimų žemės sklype įrengti aikštelę, tai šie ketinimai nesukuria žalos fakto, kadangi ieškovas šių ketinimų pažeidimo momentu neketino ir negalėjo realizuoti.
29. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių ir realių įrodymų dėl to, kad tariamai jo žemės sklypo dalimi buvo UAB “Amreka” naudotasi medžiagų sandėliavimui būtent jo ieškinyje nurodytu laikotarpiu nuo 2017-09-13 iki 2018-01-13.
30. Atsakovas UAB "Didžioji statyba" atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad ieškovas neįvykdė pareigos aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą, dalyką ir pagrindą, konkrečiai, ieškovas, remiasi dviem pagrindais – pirma, teigia, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai ginčo sklypo nuomos santykiai, dėl ko atsakovai privalo atlyginti ieškovui nuostolius dėl faktinio naudojimosi sklypu, antra - prašomus priteisti nuostolius vertina kaip atsakovų neteisėtą praturtėjimą ieškovo sąskaita.
31. Ieškovas neįrodė nei laikotarpio (išskyrus antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo datą), kuriuo neva neteisėtai statybinėmis medžiagomis buvo užimtas jo žemės sklypas, nei ploto, kuris neva buvo užimtas, nei patirtų nuostolių dydžio.
32. Atsakovai neturėjo poreikio sandėliuoti statybines medžiagas, nes vykstant intensyviems statybos darbams atvežamos statybinės medžiagos yra iš karto iškraunamos ir montuojamos.
33. Liudytojo K. B. fotonuotraukos taip pat niekaip neįrodo ieškovo deklaruojamo laikotarpio, kuriuo neva jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sandėliuojamos statybinės medžiagos, nes buvo darytos 2017 metais, t.y. faktiškai prieš metus nuo ieškovo deklaruojamo termino pradžios, t.y. pateiktos nuotraukos neturi ryšio su byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų laikotarpiu. Taip pat su ieškovo deklaruojamu laikotarpiu nėra susiję ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-01-14 akte konstatuotos aplinkybės.
34. Liudytojo V.B. nuotraukose užfiksuotos statybinės medžiagos ir NŽT Vilniaus skyriaus specialistų pastebėtos statybinės medžiagos buvo skirtos kelio įrengimui. Atsakovas UAB “Anreka” nurodo, kad gavus statybos leidimą daugiabučio namo statybai, kartu statytojas buvo įpareigotas įrengti šalia daugiabučio namo visą būtiną infrastruktūrą, tame tarpe ir kelią. Vykstant kelio, šaligatvių, apšvietimo įrengimo statybos rangos darbams, statybinių medžiagų buvimas ant Ieškovei priklausančio žemės sklypo buvo sąlygotas objektyvaus būtinumo, tačiau jokiu būdu tai negali būti traktuojama kaip statybinių medžiagų sandėliavimas.
35. Ieškovas nenurodė, kokio dydžio jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis buvo užimta neva neteisėtai sandėliuotomis statybinėmis medžiagomis.
36. Automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas neabejotinai pažeistų žemės sklypo naudojimo paskirtį – susiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriaus įrengimą, todėl ieškovo teiginiai apie pažeistus lūkesčius įrengti automobilio stovėjimo aikštelę neatitinka tikrovės.
37. Ieškovo skaičiavimai yra visiškai nepagrįsti, paremti tikrovės neatitinkančiais duomenimis, nes remiasi 2007-12-27 dienai nustatyta vidutine žemės sklypo rinkos verte (535 032,00 EUR), t.y. buvusia daugiau nei prieš 11 metų. Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui aktualius duomenis apie ginčo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, kuri 2019 metų pradžiai sudarė 138 000,00 EUR, t.y. buvo 3,8 karto mažesnė nei ieškovo deklaruojama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais aktualiais duomenimis apie ginčo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, o ne ieškovo pateikta informaciją, kuri yra 11 metų senumo.
38. Ieškovas nuomos dydį skaičiuoja nuo viso žemės sklypo ploto, tačiau iš pateiktų įrodymų bei liudytojų parodymų matyti, kad statybinės medžiagos buvo pastebėtos tik prie pat statybvietės, sukrautos ties statybvietę skiriančia tvora, t.y. buvo užimta labai maža žemės sklypo dalis.
39. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė bylą spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi teismui įpareigojus ieškovą patikslinti ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, kuriais remiantis reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių, aiškiai apibrėžiant pasirinktą teisminės gynybos būdą, patikslinant civilinės atsakomybės sąlygas kiekvieno atsakovo atžvilgiu atskirai, ieškovas, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šia teise nepasinaudojo ir ieškinio reikalavimų nepatikslino. Ieškovo pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo neapibrėžtumas bei aiškaus teisminės gynybos būdo pasirinkimo nebuvimas apsunkino šalių galimybes atsikirsti bei gintis dėl pareikštų reikalavimų, atitinkamai apribojo ir teismo galimybę vertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. atitinkami suvaržymai Žemės sklypui buvo nustatyti dar iki šį sklypą perimant ieškovui, akivaizdu, kad siekdamas apginti savo tariamai pažeidžiamas teises (tiksliau – gauti iš Žemės sklypo bet kokios formos pajamų), ieškovas paprasčiausiai reikalauja daugiau teisių, negu yra jų įgijęs. Akivaizdu, kad toks ieškovo siekis bet kokiu būdu pasipelnyti atsakovų (kelio statytojų) arba Vilniaus miesto savivaldybės sąskaita galimai yra ne tik nepagrįstas, bet ir nesąžiningas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai išvados
40. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
41. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
42. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. 44/712035) neabejotinai patvirtina, jog Apskrities viršininko 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 2.3-1914-01 ginčo Žemės sklypui buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę visame žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu.
43. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 4000 Eur nuostolių už naudojimąsi ieškovo Žemės sklypu už laikotarpį nuo 2017-09-13 iki 2017-01-13, rėmėsi dviem pagrindais – pirma, teigė, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai ginčo Žemės sklypo nuomos santykiai, dėl ko atsakovai privalo atlyginti ieškovui nuostolius dėl faktinio naudojimosi sklypu, antra – prašomus priteisti nuostolius vertina kaip atsakovų neteisėtą praturtėjimą ieškovo sąskaita. 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi teismui įpareigojus ieškovą patikslinti ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, kuriais remiantis reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių, aiškiai apibrėžiant pasirinktą teisminės gynybos būdą, patikslinant civilinės atsakomybės sąlygas kiekvieno atsakovo atžvilgiu atskirai, ieškovas, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šia teise nepasinaudojo ir ieškinio reikalavimų nepatikslino. Atsižvelgiant į tai sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo neapibrėžtumas bei aiškaus teisminės gynybos būdo pasirinkimo nebuvimas apsunkino šalių galimybes atsikirsti bei gintis dėl pareikštų reikalavimų, atitinkamai apribojo ir teismo galimybę vertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą.
44. Apeliantas apeliaciniame skunde nepalaikė argumentų dėl faktinių nuomos santykių tarp šalių ir dėstė argumentus dėl nuostolių priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl galimybės taikyti atsakovams civilinę deliktinę atsakomybę – nuostolių priteisimą.
45. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatose. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje V. S. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2013; kt.). Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti nuostolius, turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį.
46. Kilus ginčui dėl vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. dėl žalos fakto ir jos dydžio, nustatymo, pažymėtina, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas dėl minėto teisinio reglamentavimo taikymo savo išaiškinimuose yra pasisakęs, jog įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui atlyginus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui jo patirtą nuostolių dydį. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje A. A. (A. A.) v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007 ir kt.). Taip pat kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, jog apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje A. J. firma v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008, 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“, bylos Nr. 3K-3-391/2013).
47. Atsakovai teigė, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovo žemės sklypas buvo užimtas keturis mėnesius, kaip teigia ieškovas. Atsakovų teigimu, vien faktas, kad gretimame žemės sklype yra statybvietė, vyksta daugiabučio namo statybos rangos darbai, kad šiems darbams atlikti reikalingos statybinės medžiagos, niekaip savaime neįrodo fakto, kad šios statybinės medžiagos buvo laikomos/sandėliuojamos ant Žemės sklypo. Šiai pozicijai pritarė ir pirmosios instancijos teismas.
48. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovas neįrodė ir laikotarpio, už kurį prašo priteisti patirtus nuostolius. Laikotarpio pradžią (2017-09-13) ieškovas sieja su antstolio faktinių aplinkybių protokolo surašymo data, o laikotarpio pabaigą – su ieškinio teismui parengimo momentu (2018-01-13). Nors faktinės aplinkybės per nurodytą laikotarpį antstolio buvo konstatuotos tik vieną kartą, o atsakovas UAB „Didžioji statyba“ bylos nagrinėjimo eigoje patvirtino, kad toks vienkartinis statybinių medžiagų iškrovimas (2017-09-08 dieną) ieškovo sklype galėjo būti, tačiau jis tęsėsi trumpą laiką ir medžiagos nedelsiant buvo pašalintos iš ieškovo sklypo bei panaudotos statybų procese. Tačiau aplinkybę, kad atsakovas UAB „Didžioji statyba“ toliau tęsia viso devynių aukštų namo statybos darbus teismo posėdyje patvirtino tiek UAB ,,Anreka“ atstovas R. P.. 2019-01-29 teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Didžioji statyba“ statybų direktorius V. K. nurodė, kad tolimesnei daugiaaukščio namo statybai buvo naudojamos pamatiniai blokai, perdengimo plokštės, gelžbetonio gaminiai t. y. būtent tokios statybinės medžiagos, kurios sandėliuojamos ginčo sklype. Nurodė, kad UAB „Didžioji statyba“ vykdo bendrastatybinius darbus vykdo ir parodymų davimo dieną ir tame pačiame name, ir naudotos tos pačios medžiagos. Nurodo, kad UAB „Didžioji statyba“ ir užbaigė šio namo statybos darbus 2018 m. pavasarį, nurodo, kad pastatė visus namo aukštus.
49. Nereikalauja atskiro įrodinėjimo aplinkybė, kad vykstant daugiaaukščio namo statybų procesui, yra būtina nuolat iškrauti ir sandėliuoti statybines medžiagas. Be to, nemaža dalis statybinių medžiagų yra sunkių ir didelių gabaritų, kurios užima nemažą kiekį žemės ploto. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, būtent ieškovo žemės sklype buvo sukrautos sunkios ir didelių gabaritų statybinės medžiagos, t. y. ties statybvietės tvora yra sukrautos statybinės medžiagos, perdengimo blokai, pamatiniai blokai, kitos statybinės medžiagos, metalinės konstrukcijos bei įrengimai.
50. Teismas teigia, jog į bylą ieškovo pateiktos fotonuotraukos yra darytos kitu, su nagrinėjamu ieškiniu nesusijusiu laikotarpiu (2018-09-12). Taip pat su ieškinyje nurodytu laikotarpiu nėra susiję ir NŽT Vilniaus skyriaus 2019-01-14 akte konstatuotos aplinkybės. Tačiau šie įrodymai, turėjo būti vertinami ne atsietai, o su kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje eilė fotonuotraukų patvirtina, jog statybos tesėsi visą bylos nagrinėjimo laiką, tai, kad būtent UAB „Didžioji statyba“ toliau tęsia viso devynių aukštų namo statybos darbus (ne tik dviejų cokolinių aukštų) teismo posėdyje patvirtino tiek UAB ,,Anreka“ atstovas R. P.. Antstolio S. M. faktinių aplinkybių protokole užfiksuotas, jog dalis ieškovui priklausančio žemės sklypo užimta, t. y. aptverta statybvietės tvora, tą pačią aplinkybę nustatė ir NŽT Vilniaus skyrius 2019-01-14 akte. 2019-01-29 teismo posėdyje liudytoju apklaustas UAB „Didžioji statyba“ vadovas V. K. patvirtino, kad nekeitė tvoros vietos visą statybos laikotarpį.
51. Nors liudytojo K. B.s fotonuotraukos (2017 metų vasaros pabaigoje pastebėjo, kad UAB „Dental Investments“ priklausančiame žemės sklype buvo pradėtos sandėliuoti statybinės medžiagos ir statybinė technika, gretimame sklype buvo pradėtos vykdyti namo statybos. Jis pravažiuodamas telefonu padarė nuotraukas) yra padarytos kitu, su nagrinėjamu ieškiniu nesusijusiu laikotarpiu, tačiau tokia aplinkybė parodo, jog atsakovams buvo įprasta sandėliuoti statybines medžiagas gretimame žemės sklype, šiuo atveju, ieškovui priklausančiame žemės sklype. Aplinkybė, kad iškrautos statybinės medžiagos buvo iš karto montuojamos (sunaudojamos) statomame daugiabutyje, t.y. nepaneigia sklypo užėmimo fakto, nes buvo nuolatos atvežamos naujos medžiagos. Be to, 2019-01-14 NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistės atliko ieškovui priklausančio sklypo (kadastro Nr. 0101/0100:1961 patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad sklypas yra naudojamas pagal nustatytą būdą ir paskirtį, yra vykdomi kelio įrengimo darbai, žemės sklype vietomis sukrautos statybinės medžiagos.
52. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad Žemės sklype buvo nuolat, įskaitant ginčo laikotarpį, sandėliuojamos UAB „Didžioji statyba“, kuri vykdė satybos darbus, statybinės medžiagos.
53. Viena nuosavybės teisės turinį sudarančių – disponavimo – teisė įgyvendinama savininkui sudarant sandorius ir atliekant juridinius veiksmus. Disponuodamas savo turtu, savininkas savo nuožiūra sprendžia, ar gauti iš turimo turto ekonominės naudos. Servituto turinys, kaip matyti iš jo apibrėžties, neapima disponavimo tarnaujančiuoju daiktu teisės.
54. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Vilniaus apskrities viršininko įsakymu nustačius žemės sklypui servitutą, šiame sklype nebuvo sandėliuojami atsakovui UAB „Didžioji statyba” priklausančio turto. Kas reiškia, kad tai servituto nustatymo faktas nesuteikia teisės atsakovams disponuoti servituto pagrindu naudojama ieškovui priklausančia žeme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. Vilniaus rajono ŽŪM ,,Vanaginė” ir kt., bylos Nr. 3K-3-1573/2002). Todėl atsakovams naudojantis ieškovo žemės sklypu medžiagų sandėliavimui be ieškovo sutikimo, nesant įstatyme ar teismo sprendime nustatyto pagrindo, buvo neteisėtai suvaržytos ieškovo kaip žemės sklypo savininko teisės.
55. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad įsigyjant žemės sklypą, jau buvo registruotas žemės sklypo naudojimo būdas – susiekimo ir inžinierinių tinklų koridorius. Atsakovui UAB “Anreka” buvo išduotos Prisijungimo prie susiekimo komunikacijų sąlygos Nr. 17/253, kuriomis remiantis ieškovui priklausančiame žemės sklype turi būti įrengtas dviejų juostų kelias su šaligatviais, apšvietimu, lietaus nuotakynė. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas galiojantis statybos projektas “Dangų ir eismo organizavimo planas Nr. SS-1620-00-TDP-SMG.B-01”, iš kurio matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelė ginčo žemės sklype negali būti įrengta dėl žemės sklypui nustatyto susiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriaus. Išdėstytos aplinkybės objektyviai pagrindžia, kad ieškovo teiginiai apie ketinimą įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir gauti iš to pajamas yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio neturintys jokio objektyvaus pagrindo. Automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas galimia pažeistų žemės sklypo naudojimo paskirtį – susiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriaus įrengimą, todėl ieškovo teiginiai apie pažeistus lūkesčius įrengti automobilio stovėjimo aikštelę neatitinka tikrovės.
56. Be to, atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, jog ginčo žemės sklypą Ieškovė įgijo už 100 EUR. Ši aplinkybė įrodo, kad Ieškovės teiginiai apie neva patirtus nuostolius neturi jokio objektyvaus pagrindo.
57. Ieškovs, apskaičiuodamas patirtų nuostolių dydį, remiasi žemės sklypo vidutine rinkos verte bei kasacinio teismo praktika dėl žemės sklypo nuomos mokesčio apskaičiavimo ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1-1792 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių nuostatas. Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad metinis 6 procentų dydžio nuo žemės kainos mokėtinas mokestis yra pagrįstas ir protingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1-1792 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių nuostatas taikomas iki 4 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas. Ieškovas teigia, kad žemės klypo vertė 535032,00 Eur. Skaičiuojama 12 000 Eur kaina už metus, arba 1000 Eur už mėnesį tesudaro 2,43 procento sklypo vertės, t. y. nėra užaukštinta. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų periodinėmis įmokomis po 1000 Eur už kiekvieną naudojimąsi žemės sklypu mėnesį nuo 2018-09-13 iki 2018-01-13, t. y. už 4 mėnesius. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas rėmėsi sklypo verte 2019 metais.
58. Sutikitina, kad ieškovo argumentai nepagrįsti, paremti tikrovės neatitinkančiais duomenimis, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti. Ieškovas remiasi 2007-12-27 dienai nustatyta vidutine žemės sklypo rinkos verte (535 032,00 EUR), t.y. buvusia daugiau nei prieš 11 metų. Atsakovas UAB „Didžioji statyba“ pateikė pirmosios instancijos teismui aktualius duomenis apie ginčo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, kuri 2019 metų pradžiai sudarė 138 000,00 EUR, t.y. buvo 3,8 karto mažesnė nei Ieškovės deklaruojama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo UAB „Didžioji statyba“ pateiktais aktualiais duomenimis apie ginčo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, o ne ieškovo pateikta informaciją, kuri yra 11 metų senumo.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „Didžioji statyba“ statybvietės tvora buvo patverta tik nežymi 0.8089 ha ploto Žemės sklypo dalis, statybinės medžiagos buvo sandėliuojamos tik mažesnėje Žemės sklypo dalyje šalia pietinės ir vakarinės ribos. Sprendžiant iš nuotraukų, likusioje didesnėje Žemės sklypo dalyje auga medžiai ir/ar krūmai, kas patvirtina aplinkybę, kad statybinės medžiagos šioje dalyje nebuvo sandėliuojamos. Taigi, atsakovai pagrįstai teigė, kad ieškovas nenurodė, kokio dydžio jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis buvo užimta neteisėtai sandėliuotomis statybinėmis medžiagomis.
60. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovų vykdomos veiklos negalėjo savo sklype ketino įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir gauti iš to pajamas (ko negalėjo padaryti atsakovams sandėliuojant jo sklype statybines medžiagas).
61. Kaip minėta, ieškovas nuomos dydį skaičiuoja nuo viso žemės sklypo ploto, tačiau iš pačio ieškovo ieškinio, apeliacinio skundo ir pateiktų įrodymų bei liudytojų parodymų akivaizdžiai matyti, kad statybinės medžiagos buvo pastebėtos tik prie pat statybvietės, sukrautos ties statybvietę skiriančia tvora, t.y. buvo užimta labai maža žemės sklypo dalis, ką įrodo ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės: “Konstatuojamame žemės sklype, ties minėta statybvietės tvora yra sukrautos statybinės medžiagos, perdengimo blokai, pamatinės medžiagos, kitos statybinės medžiagos, metalinės konstrukcijos ir įrengimai”. Ieškovui pačiam pripažinus, kad buvo užimta nedidelė žemės sklypo dalis, nepagrįsta nuomos dydį apskaičiuoti nuo viso žemės sklypo ploto.
62. Įvertinusi visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė nuostolių (žalos), t.y. visų trijų aukščiau nurodytų sąlygų, būtinų nuostolių priteisimui.
63. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisako.
64. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
65. Atsakovas UAB “Didžioji statyba” patyrė 1700 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios apeliacinį skundą atmetus priteisiamos iš ieškovo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB “Didžioji statyba” iš ieškovo UAB “Dental investemnts” 1700 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjai Andrius Ignotas
Jelena Šiškina
Alvydas Barkauskas