Civilinė byla
Nr. 3K-3-48/2011
Procesinio
sprendimo kategorijos: 35.4; 42.8; 44.5.1; 114.11; 114.12 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Janinos
Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB
,,BPT Optima Retail“ ir atsakovo Länsförsäkringar Sak
Försäkringsaktiebolag (publ) kasacinius skundus dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2
d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,BPT Optima
Retail“ ieškinį atsakovui Länsförsäkringar Sak Försäkringsaktiebolag (publ) dėl
nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo; tretieji asmenys – UAB ,,Baltic
Property trust“, UAB ,,BPT Asset Managament“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliami
materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą ir sutartinę
civilinę atsakomybę, nuomos teisinius santykius, taip pat proceso teisės normų,
reglamentuojančių įrodymų pateikimą ir priėmimą apeliacinės instancijos teisme,
jų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovas UAB
,,BPT Optima Retail“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas
priteisti iš atsakovo Länsförsäkringar Sak Försäkringsaktiebolag (publ) (toliau
– atsakovas) 535 168 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių
palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas
nurodė, kad jis, tretieji asmenys UAB „Baltic Property trust“ ir UAB „BPT Asset
Managament“ yra „Baltic Property Trust“ įmonių grupės bendrovės, valdančios
Lietuvoje verslo ir prekybos bei paslaugų centrų tinklą, ir šios įmonių grupės
viena iš pagrindinių veiklos krypčių – patalpų nuoma verslo subjektams. 2007 m.
lapkričio 1 d. atsakovas (subnuomininkas) su trečiuoju asmeniu UAB „BPT Asset
Managament“ (subnuomotoju) sudarė sutartį dėl patalpų subnuomos verslo centro
VERTAS, esančiame (duomenys neskelbtini), 14 aukšte ir patalpų nuomos
verslo centre, esančiame (duomenys neskelbtini), ateityje. Ieškovo
teigimu, derybų dėl subnuomos sutarties sudarymo metu atsakovas buvo
informuotas, kad dalis patalpų verslo centro VERTAS 14 aukšte gali būti
nuomojama tik nustatytam laikotarpiui - iki 2009 m. vasario 1 d. Subnuomos
sutarties šalys susitarė, kad sutartis galios nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki
2012 m. lapkričio 1 d. ir kad šis terminas atsakovui išsikeliant į naujas
patalpas ir atliekant išsikėlimo darbus nenutrūks ir nebus sustabdytas. Ieškovas
nurodė, kad 2008 m. sausio 30 d. kitas nuomininkas Citco Nederland B.V.,
įgyvendindamas teisę išsinuomoti patalpas pagal 2007 m. gegužės 22 d. sudarytą
nuomos sutartį, atsiuntė pranešimą, kuriuo išreiškė pageidavimą nuomotis visas
verslo centro VERTAS 14 aukšte esančias patalpas, dėl to atsakovas informuotas,
jog jis turės išsikelti į kitas patalpas 2009 m. vasario 1 d.; su atsakovu pradėtos
derybos dėl naujų patalpų nuomos. Tačiau atsakovas nesutiko pratęsti nuomos
santykių pagal sutartį, motyvuodamas tuo, kad siūlomos kitos patalpos
neatitinka jo verslo poreikių. Atsakovas 2009 m. vasario 2 d. išsikraustė iš
verslo centre VERTAS nuomotų patalpų, 2009 m. vasario 6 d. subnuomotojas
vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu dėl esminių pažeidimų, remdamasis
sutarties bendrųjų sąlygų 15.2 punktu. Ieškovas nurodė, kad atsakovas jau 2008
m. rugpjūčio mėnesį pradėjo derybas dėl kitų patalpų verslo centre ,,Vilniaus
verslo uostas“ nuomos, nes šių patalpų nuomotojas pasiūlė palankesnes sąlygas
(mažesnę kainą), atsakovui toliau vykdyti sudarytą su ieškovu sutartį buvo
ekonomiškai nenaudinga ir jis ėmėsi bet kokių šios nutraukimą pateisinančių
veiksmų. Ieškovo teigimu, dėl nesąžiningo atsakovo elgesio ieškovas nuo 2009 m.
vasario 1 d. negauna pajamų iš nuomos, kurias būtų gavęs, jei nebūtų buvę
neteisėtų atsakovo veiksmų. Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m.
vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. negautos pajamos sudaro 316 222,65 Lt.
Be to, pagal sutarties 15.3 punktą ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš
atsakovo netesybas - šešių mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą (218 945,35 Lt).
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė,
kad ieškinys byloje pareikštas remiantis 2009 m. kovo 10 d. reikalavimo
perleidimo sutartimi, pagal kurią tretieji asmenys UAB
,,BPT Asset Managament“ ir UAB „Baltic property trust“ perleido reikalavimo
teises į atsakovą UAB ,,BPT Optima Retail“, todėl laikė jį tinkamu
ieškovu byloje.
Teismas nustatė,
kad 2007 m. lapkričio 1 d. subnuomos sutartimi trečiasis asmuo UAB ,,BPT Asset Managament“ (subnuomotojas) ir atsakovas
(subnuomininkas) susitarė dėl 357, 89 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), subnuomos biuro
veiklai. Subnuomos sutarties 8.2 punkte atsakovas įsipareigojo subnuomotojo
prašymu, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo subnuomos termino
pradžios, savo lėšomis įsikelti į subnuomotojo nurodytas patalpas, esančias (duomenys
neskelbtini), ir atitinkančias sutarties priede Nr. 7 nustatytas sąlygas;
sutartyje nustatyta, kad naujųjų patalpų plotas bus apytiksliai 350-400 kv. m,
patalpos gali būti išdėstytos per du pastato aukštus. Šalys taip pat susitarė,
kad atsakovas privalės pasirašyti dokumentus (sutartį), apibrėžiančius naujųjų
patalpų savininko ir atsakovo, kaip nuomininko, santykius. Šias sutarties
nuostatas teismas vertino kaip preliminarų susitarimą dėl ateityje siekiamos
sudaryti pagrindinės sutarties dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini),
nuomos, po to, kai atsakovas išsikels iš subnuojamų patalpų, esančių (duomenys
neskelbtini). Teismas nustatė, kad patalpų, esančių (duomenys
neskelbtini), subnuomos laikotarpis sutartyje nebuvo konkrečiai apibrėžtas
(išskyrus sąlygą, jog subnuomos laikotarpis yra ne trumpesnis kaip vieneri
metai) ir priklausė nuo datos, kada subnuomotojas praneš subnuomininkui apie
subnuomos pasibaigimą. 2008 m. birželio 2 d. subnuomotojas, vadovaudamasis
sutarties 8.2 punktu, informavo atsakovą, kad ne vėliau kaip iki 2009 m.
vasario 1 d. sudarys galimybę išsinuomoti atsakovui naujas patalpas, esančias (duomenys
neskelbtini). Teismas, remdamasis subnuomos sutartyje pateiktu patalpų,
esančių (duomenys neskelbtini), aprašymu, sprendė, kad jo nepakanka apibrėžti
konkrečias atsakovui siūlytas nuomoti patalpas, nes nenurodytas unikalus jų
numeris, aukštas ir tikslus plotas. Subnuomos sutarties priede Nr. 7 įtvirtinti
reikalavimai patalpų įrengimui, o ne patalpoms. Be to, teismas nustatė, kad
naujųjų patalpų savininkė yra UAB ,,Baltic Property trust“, o ne subnuomotoja
UAB ,,BPT Asset Managament“, su kuria buvo sudaryta 2007 m. lapkričio 1 d.
subnuomos sutartis. Dėl išvardytų aplinkybių ir vadovaudamasis CK 6.477
straipsnio 3, 4 dalimis, teismas konstatavo, kad susitarimas persikelti į konkrečiai
neapibrėžtas patalpas, be to, jį sudarius ne su patalpų savininku ar jo
atstovu, negali būti laikomas susitarimu dėl patalpų nuomos. Teismo nuomone,
tokią išvadą patvirtina ir tai, kad pagal subnuomos sutarties 8.3 punktą
naujųjų patalpų suteikimas atsakovui buvo ieškovo teisė, bet ne pareiga.
Teismas nustatė, kad atsakovas 2008 m. birželio 25 d. raštu informavo subnuomotoją,
jog atsisako persikelti į siūlomas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini),
nes jų plotas neatitinka subnuomos sutarties 8.2 punkte nustatyto dydžio, taip
pat dėl to, kad patalpos nėra vienoje erdvėje, jos yra atskirtos bendromis
patalpomis ir nesusiekia tiesiogiai, todėl nėra tinkamos atsakovo veiklai. Teismas
nurodė, kad į šį atsakovo raštą subnuomotojas atsakė tik 2008 m. rugsėjo 1 d.
ir pasiūlė nuomotis kitas patalpas, kurių plotas yra 369 kv. m (iš jų penktame
aukšte esančių patalpų plotas yra 347,65 kv. m, o pirmame aukšte – 21,35 kv.
m). Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad subnuomotojas
pripažino, jog atsakovui siūlomos nuomotis patalpos yra ne vienoje erdvėje ir
siūlė nuomotis patalpas, esančias skirtinguose, t. y. ne vienas po kitu
esančiuose aukštuose, kaip buvo sutarta. 2008 m. spalio 28 d. raštu atsakovas
informavo subnuomotoją, kad jam nebuvo pasiūlytos sutarties sąlygas, jo
lūkesčius, poreikius ir vykdomos veiklos specifiką atitinkančios naujos
patalpos, todėl į verslo centrą, esantį (duomenys neskelbtini), jis
nesikels. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra draudimo kompanija, todėl
sutiko, jog nuomojamos patalpos turi atitikti veiklos specifiką, verslo
poreikius ir laikė pagrįstu tokį jo atsisakymą. Remdamasis šalių susirašinėjimo
duomenimis, teismas nustatė, kad subnuomotojas siūlė atsakovui likti
nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tačiau naujomis
nuomos sutarties sąlygomis – ne ilgiau kaip iki 2010 m. sausio 1 d., be to, jog
išsikraustyti iš patalpų atsakovas turėtų per tris mėnesius nuo subnuomotojo
pranešimo. 2009 m. sausio 30 d. patalpos verslo centre VERTAS buvo atlaisvintos
ir grąžintos subnuomotojui. Teismas konstatavo, kad subnuomotojo ir atsakovo
susirašinėjimas patvirtina, jog subnuomos sutarties šalys vedė derybas dėl
naujos nuomos sutarties sudarymo, tačiau joms nepavyko susitarti dėl nuomos
esminių sąlygų ir sudaryti naujos sutarties. Teismas sprendė, kad subnuomotojo
2008 m. birželio 2 d. pranešimas, kuriame nurodyta atsakovui atlaisvinti
patalpas iki 2009 m. vasario 1 d. ir nepavykusios derybos dėl naujų patalpų
nuomos sutarties sudarymo leidžia daryti išvadą, jog subnuomos sutartis
nutraukta nuo 2009 m. vasario 1 d. Teismas pažymėjo, kad nors ieškinyje
nurodyta, jog subnuomos sutartis nutraukta nuo 2009 m. vasario 17 d.
subnuomotojo 2009 m. vasario 6 d. pranešimu atsakovui, tačiau laikė, kad jis neturi
teisinės reikšmės, nes ieškovas neatšaukė 2008 m. birželio 2 d. pranešimo dėl
patalpų atlaisvinimo nuo 2009 m. vasario 1 d. Remdamasis nustatytomis
aplinkybėmis teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė būtinų sąlygų atsakovo
sutartinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 straipsniai).
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo
apeliacinį skundą, 2010 m. liepos 2 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo
2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikino ir tenkino ieškinį iš dalies –
priteisė iš atsakovo ieškovui 100 000 Lt netesybų ir nuostolių atlyginimo, 6000
Lt sumokėto žyminio mokesčio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose,
2000 Lt advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, valstybei
29,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, patirtų pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teisėjų kolegija
nustatė, kad subnuomos sutartį parengė ir jos sąlygas nustatė subnuomotojas,
todėl sprendė, jog abejonės dėl šios sutarties sąlygų turi būti aiškinamos tas
sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193
straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo
išvada, kad atsakovas pagrįstai atsisakė keltis į naująsias patalpas, nes šios
ne tik neatitiko jo verslo poreikių, bet ir subnuomos sutarties sąlygų. Teisėjų
kolegija nurodė, kad 2008 m. birželio 2 d. raštu dėl išsikėlimo iš subnuomojamų
patalpų subnuomotojas atsakovui nepasiūlė konkrečių patalpų, vėliau pateikti
siūlymai neatitiko atsakovo verslo poreikių. Teisėjų kolegijos nuomone, ta
aplinkybė, kad po 2008 m. birželio 25 d. subnuomotojas siūlė atsakovui nuomotis
jau kitas patalpas, patvirtina, jog subnuomotojas pripažino, kad jo anksčiau
pasiūlytos patalpos neatitiko subnuomos sutarties sąlygų. Atsakovo derybos dėl
patalpų nuomos su kitais patalpų savininkais buvo neišvengiamos (atsakovui
norint apskritai toliau vykdyti veiklą) bei atitiko sąžiningumo bei protingumo
principus. Subnuomotojas neturėjo jokios pareigos pasiūlyti naujas patalpas
atsakovui, o atsakovas niekada nebuvo prisiėmęs pareigos sudaryti sutartį dėl
patalpų nuomos nuo 2009 m. vasario 1 d. vien tik subnuomotojo pasiūlytomis
sąlygomis. Tačiau teisėjų kolegija sprendė, kad ginčo subnuomos sutartis buvo
nutraukta 2009 m. sausio 30 d., atsakovui išsikėlus iš subnuomojamų patalpų,
dėl subnuomotojo ir atsakovo mišrios kaltės. Teisėjų kolegijos nuomone,
subnuomotojo kaltė - veiksmai, kuriais subnuomotojas parengė sutartį ir pasiūlė
nepakankamai aiškias sutarties sąlygas, pagal kurias nebuvo pakankamai apibrėžtos
patalpos, į kurias turėtų persikelti atsakovas, nenustatytas sutarties
galiojimo terminas, neaptarti sutarties keitimo, naujos sutarties sudarymo dėl
atsakovo išsikėlimo į kitas patalpas klausimai. Spręsdama dėl atsakovo kaltės,
teisėjų kolegija nurodė, kad sutarties pasirašymo metu atsakovas suprato, jog jam
po tam tikro laiko gali reikėti išsikelti į kitas BPT grupės valdomo kito
verslo centro patalpas, jeigu Citco Nederland B. V. išreikštų norą nuomotis
patalpas verslo centro VERTAS 14 aukšte, tokią išvadą patvirtina sutarties
specialiųjų sąlygų 8.3 punktas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad susitarti,
kokios konkrečiai patalpos bus nuomojamos atsakovui verslo centre, esančiame (duomenys
neskelbtini), sutarties pasirašymo metu buvo sudėtinga – verslo centro nuomininkai
keičiasi, o laikyti patalpas tuščias iki atsakovo galimo įsikėlimo būtų buvę
ekonomiškai netikslinga. Ikisutartinių derybų metu atsakovas aiškiai išdėstė
savo poreikius dėl kitų patalpų nuomos ateityje – jis pasirinko nuomoti
patalpas verslo centre, esančiame (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys
neskelbtini), nors buvo svarstyta ir patalpų šiame centre nuomos alternatyva.
Teisėjų kolegijos nuomone, ši faktinė aplinkybė patvirtina tai, kad atsakovas
buvo susipažinęs su galimų nuomos objektų buvimo vieta, biurų, įrengimo lygiu
ir laikė tai pakankamomis prielaidomis susitarimui dėl tolesnės nuomos
pasiekti. Šalys subnuomos sudarymo metu pagal susiklosčiusias aplinkybes
pakankamai detaliai apibrėžė naująsias patalpas – sutarties specialiųjų sąlygų
8.2 punkte buvo nustatyta, kad naujųjų patalpų plotas apytiksliai bus 350-400
kv. m, jos gali būti išdėstytos per du atitinkamo pastato aukštus. Patalpų
įrengimo lygis, komunikacijos, parkavimo aikštelių skaičius ir kitų požymių
aprašymas pateiktas sutarties priede Nr. 7. Remdamasi išdėstytomis
aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo kaltė - veiksmai, kuriais
atsakovas priėmė subnuomotojo pasiūlytas nepakankamai aiškias sutarties
sąlygas, pasirašė sutartį, nors turėjo galimybę pasinaudoti tinkamomis teisininkų
paslaugomis ir tiksliai nustatyti sutarties sąlygas. Teisėjų kolegijos nuomone,
atsakovo kaltę dėl sutarties nutraukimo patvirtina ir atsakovo atstovės subnuomotojui
išsiųstas 2008 m. spalio 27 d. elektroninis laiškas, kuriuo pasiūlyta 100 000 Lt
kompensacija dėl sutarties nutraukimo šalių sutarimu. Teisėjų kolegija
konstatavo, kad subnuomininko ir atsakovo mišri kaltė - abiejų sutarties šalių
nepakankamas bei netinkamas bendradarbiavimas, kooperavimasis, nes šalys
nesiėmė priemonių ir veiksmų tinkamai apibrėžti sutarties sąlygas ir jas
vykdyti. Teisėjų kolegijos nuomone, tai patvirtina byloje pateiktas sutarties
šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad
atsakovo atstovės 2008 m. spalio 27 d. elektroniniu laišku subnuomotojui pasiūlyta
100 000 Lt kompensacija atitinka subnuomos sutarties šalių mišrios kaltės dėl
sutarties nutraukimo proporcijas (kaltės dalį) ir netesybų bei nuostolių
atlyginimo sumą, kurią turi atsakovas sumokėti subnuomotojui ar jo teisių perėmėjui
dėl sutarties nutraukimo.
Teisėjų
kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad subnuomos
sutartimi viena iš BPT grupės įmonių UAB „BPT Asset Managament“ susitarė dėl
patalpų subnuomos verslo centre VERTAS, tačiau ji neturėjo įgaliojimų susitarti
dėl patalpų nuomos ateityje kitame verslo centre, esančiame (duomenys
neskelbtini), nes įvardyta įmonė sutarties sudarymo metu nebuvo šių patalpų
savininkė. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB
„BPT Asset Managament“ tarėsi su atsakovu dėl nurodytų patalpų nuomos kitame
verslo centre, turėdama visus to centro savininkės, trečiojo asmens UAB „Baltic
Property Trust“, įgaliojimus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai patvirtina nurodytų
bendrovių 2006 m. sausio 3 d. sudarytos Turto valdymo sutarties, kuria trečiasis
asmuo UAB „Baltic Property Trust“ paskyrė trečiąjį asmenį UAB ,,BPT Asset
Management“ jam priklausančio verslo centro valdytoja, išrašas, taip pat su
apeliaciniu skundu pateikta BPT grupės įmonių valdomų verslo centrų schema ir
duomenys apie teisinius santykius tarp bendrovių, kurie pagrįsti leistinais
rašytiniais įrodymais.
III. Kasacinio
skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas UAB ,,BPT Optima Retail“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. sprendimą pakeisti,
padidinant ieškovui iš atsakovo priteistą sumą nuo 100 000 Lt iki 535 168 Lt. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalį ir netaikė CK
6.160 straipsnio 2 dalies, 6.156 straipsnio 1, 2 dalių, dėl to priėmė
nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad
subnuomos sutartis sudaryta prisijungimo būdu. Kasatoriaus teigimu, byloje
pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtinta, kad dėl
subnuomos sutarties sudarymo vyko derybos; su atsakovu pasirašytoje sutartyje
nustatytos konkrečios, individualiai aptartos sąlygos: patalpų plotas, vieta,
įrengimo lygis, nuomos kaina ir pan. Taigi, kasatoriaus nuomone, sutartis
sudaryta lygiaverčių juridinių asmenų, aptarus visas šalims svarbias sąlygas,
ir neatitinka prisijungimo būdu sudarytos sutarties esmės. Apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, lėmė CK
6.193 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nes visos sutarties sąlygos buvo aiškintos
išimtinai atsakovo naudai. Apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis CK
6.156 straipsnyje įtvirtintu sutarčių laisvės principu. Atsakovas niekieno
neverčiamas, be apgaulės ir kitų panašių aplinkybių, galinčių turėti įtakos
sutarties ar jos sąlygų galiojimui, subnuomos sutartimi įsipareigojo savo
sąskaita įsikelti į subnuomotojo nurodytas patalpas, esančias (duomenys
neskelbtini); sutarta, kad patalpų plotas bus apytiksliai 350-400 kv. m,
patalpos gali būti išdėstytos per du pastato aukštus, nuomos kaina bus 1,45
euro už 1 kv. m mažesnė nei subnuomos sutartyje nurodytoji. Jokių prieštaravimų
dėl tokios sutarties formuluotės atsakovas nereiškė, šalys subnuomos sutartyje
nesitarė, kad atsakovas turės galimybę įvertinti, ar naujos patalpos atitiks jo
poreikius ar kitus ieškovui nežinomus reikalavimus, taigi, kasatoriaus nuomone,
atsakovas laisva valia prisiėmė tokios sutarties sąlygos vykdymo riziką arba
buvo abejingas dėl būsimo persikėlimo į naujas patalpas. Dėl to, kasatoriaus
teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas niekada nebuvo
prisiėmęs pareigos sudaryti sutartį dėl patalpų nuomos nuo 2009 m. vasario 1 d.
išimtinai kasatoriaus pasiūlytomis sąlygomis, neatitinka šalių pasirašytos
sutarties nuostatų. Subnuomos sutarties 8.2 punkte šalys be išlygų susitarė dėl
subnuomos sutarties objekto, kurį konkrečiai parinks subnuomotojas, ir kainos
pasikeitimo ateityje. Kasatoriaus nuomone, tokia subnuomos sutarties sąlyga
turėtų būti įvertinta kaip atsakovo pareiga sudaryti sutartį dėl savanoriško
įsipareigojimo (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).
Nepagrįsta
apeliacinės instancijos teismo išvada, kad subnuomos sutartis nutraukta nuo
2009 m. sausio 30 d., nes 2009 m. vasario 6 d. pranešimu atsakovas informuotas,
kad subnuomos sutartis nutraukiama nuo 2009 m. vasario 17 d. dėl atsakovo
padaryto esminio sutarties pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas
neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas galėjo nutraukti subnuomos sutartį dėl
to, kad nuomotojas ilgiau kaip 30 dienų neperduoda patalpų, tačiau šia galimybe
nepasinaudojo, taip pat neginčijo sutarties nutraukimo teisėtumo.
2. Apeliacinės
instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos mišrios
kaltės instituto taikymo klausimais. Teisėjų kolegija sprendime neįvardijo,
kokiomis dalimis paskirstė kaltę šalims, todėl, kasatoriaus nuomone, darytina išvada,
kad kaltė paskirstyta šalims lygiomis dalimis. Tačiau tokiu atveju neaišku,
kodėl ieškovui priteista 100 000 Lt, o ne proporcinga jo pareikštam
reikalavimui suma. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, esant vienodam abiejų
šalių kaltės dydžiui, patirti nuostoliai kompensuojami lygiomis dalimis
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003
m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Eržilas“ v.
atsakovas AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-823/2003; 2006 m.
sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas“ v. AB
,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-7-3/2006). Be to, kasatoriaus
teigimu, kasacinio teismo praktikoje suformuotos tam tikros taisyklės dėl CK
6.259 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo, t. y. kad sprendžiant dėl mišrios kaltės
teisinių padarinių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kiekvieno asmens
neteisėtų veiksmų ir tų veiksmų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje P. O. v. UAB ,,Automobilis“, bylos Nr.
3K-3-587/2007). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė tokio ryšio.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas Länsförsäkringar Sak Försäkringsaktiebolag (publ) prašo
kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliacinės
instancijos teismas 2007 m. lapkričio 1 d. subnuomos sutarties nevertino kaip
sudarytos prisijungimo būdu. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad kai abejojama
dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai
ir jas priėmusios šalies naudai. Subnuomos sutartį parengė subnuomotojas,
todėl skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad sutarties sąlygas pasiūlė
subnuomotojas ir jas atsakovas priėmė. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad šalys
susitarė dėl konkrečių patalpų ploto, įrengimo, nuomos kainos, nepaneigia
nurodytos išvados. Dėl to, atsakovo teigimu, atmestini kaip nepagrįsti
kasatoriaus argumentai ir dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė
CK 6.160 straipsnio 2 dalį. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad subnuomos sutartis
sudaryta, pažeidžiant CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą,
todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės neturėjo pasisakyti.
Atsakovo pareiga persikelti į naujas patalpas atsirastų tik tada, jeigu jose
atsakovas galėtų vykdyti savo įprastinę veiklą ir šios patalpos būtų tokios,
kaip nurodyta subnuomos sutartyje. Subnuomos sutartyje naujos patalpos
neapibrėžtos, o atsakovo pareiga į jas persikelti nėra nesąlyginė. Priešingas
aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo kaltę, o kasatoriaus kaltė
- kad jis parengė ir pasiūlė atsakovui nepakankamai aiškias subnuomos sutarties
sąlygas. Tačiau, atsakovo nuomone, net ir konstatavęs abiejų šalių kaltę,
apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė kasatoriui nuostolių
atlyginimą: ieškiniu buvo prašoma priteisti kasatoriaus, o ne subnuomotojo
negautas pajamas, tačiau atsakovo ir kasatoriaus nesiejo jokie sutartiniai
santykiai. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad subnuomos sutartis nutraukta nuo
2009 m. vasario 17 d. jo 2009 m. vasario 6 d. pranešimu, nes ji jau buvo
nutraukta subnuomotojo 2008 m. birželio 2 d. raštu.
Kasaciniu skundu
atsakovas Länsförsäkringar Sak Försäkringsaktiebolag (publ) prašo panaikinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo
2009 m. liepos 2 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais
argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai taikė sutartinę atsakomybę, bendradarbiavimo
pareigą reglamentuojančias teisės normas. Kasatoriaus teigimu, atsižvelgiant į CK
6.256 straipsnio 1 ir 2 dalis, sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už
sutartinės prievolės nevykdymą, kai šalis iki žalos padarymo sieja prievoliniai
teisiniai santykiai. Dėl to, kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju sutartinės
civilinės atsakomybės pagrindu gali būti tik subnuomos sutarties nevykdymas ar
netinkamas vykdymas. Kasatoriaus teigimu, teismų nustatytos aplinkybės
patvirtina, kad subnuomos sutartimi prisiimtų prievolių jis nepažeidė. Tiek
pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad subnuomotojas
nepasiūlė subnuomos sutarties sąlygų ir kasatoriaus poreikių atitinkančių
patalpų, todėl kasatorius pagrįstai atsisakė keltis į subnuomotojo pasiūlytas
patalpas. Dėl to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas priėjo
prie nepagrįstos išvados, kad kasatoriaus kaltė - veiksmai, kuriais jis priėmė
subnuomotojo pasiūlytas nepakankamai aiškias sutarties sąlygas, pasirašė
sutartį, nors turėjo galimybę pasinaudoti tinkamomis teisininkų paslaugomis ir
tiksliai nustatyti sutarties sąlygas, nes subnuomos sutarties sudarymas pagal
subnuomotojo pasiūlytas sąlygas nėra subnuomos sutarties ar joje nustatytos
prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kasatoriaus nuomone, neaiškios
sutarties sąlygos, jų priėmimas negali būti sutartinės civilinės atsakomybės
pagrindas. Tokiu atveju teismai privalo taikyti CK 6.193-6.195 straipsniuose ir
teismų praktikoje suformuotas sutarčių aiškinimo taisykles. Kasatoriaus
teigimu, ta aplinkybė, kad jo atstovės 2008 m. spalio 27 d. laišku ieškovui
buvo pasiūlyta 100 000 Lt kompensacija dėl subnuomos sutarties nutraukimo šalių
sutarimu, nepatvirtina sutartinės prievolės pažeidimo.
Kasatoriaus
nuomone, byloje pateikta reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina, kad
subnuomotojo reikalavimai, susiję su subnuomos sutartimi, perleisti ieškovui,
tačiau ieškiniu prašoma priteisti negautas pajamas, kurios išimtinai susijusios
su ieškovo, o ne subnuomotojo negautomis pajamomis. Dėl to, kasatoriaus teigimu,
apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė nuostolius, kurių patyrė
subnuomotojas, o ne ieškovas, nors jokie sutartiniai santykiai ieškovo ir
kasatoriaus nesiejo. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas
nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. nenuomojo patalpų, esančių
verslo centre (duomenys neskelbtini), ir dėl to patyrė 316 222,62 Lt
nuostolių, o priteisdamas netesybas apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK
6.73 straipsnio 2 dalį.
Nepagrįsta apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad subnuomos sutarties šalių mišri kaltė -
nepakankamas ir netinkamas bendradarbiavimas, kooperavimasis, nesiėmus
priemonių ir veiksmų tinkamai apibrėžti sutarties sąlygas ir jas vykdyti, nes,
kasatoriaus nuomone, ta aplinkybė, jog šalys nesiėmė priemonių ir veiksmų
tinkamai apibrėžti sutarties sąlygas, nereiškia sudarytos sutarties šalių
bendradarbiavimo principo pažeidimo. Bendradarbiavimo pareigos pažeidimo faktai
byloje nenustatyti, priešingai, apeliacinės instancijos teismo nustatytos
aplinkybės patvirtina atsakovo sąžiningumą ir jo tinkamą bendradarbiavimą su
subnuomotoju. Be to, net ir konstatavus tokios pareigos pažeidimą, turi būti
nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.
2. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.477 straipsnio nuostatas,
todėl nepagrįstai priėjo prie išvados, kad subnuomotojas galėjo susitarti dėl
jam nepriklausančių patalpų nuomos verslo centre, esančiame (duomenys
neskelbtini). Nuomotoju gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba
asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai arba to
daikto savininkas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad
visų BPT grupės įmonių turto valdymas (pirkimas-pardavimas, nuoma ir pan.) yra
pavestas UAB ,,BPT Asset Managament“, t. y. subnuomotojui. Šios aplinkybės
nepatvirtina byloje esantys įrodymai, taip pat ta aplinkybė, kad ieškovas
savarankiškai nuomoja patalpas verslo centruose, be to, subnuomos šalys
susitarė, jog dėl naujųjų patalpų nuomos kasatorius privalės pasirašyti
dokumentus (sutartį), apibrėžiančius naujųjų patalpų savininko ir atsakovo,
kaip nuomininko, santykius. Subnuomotojas negalėjo susitarti dėl jam
nepriklausančių patalpų nuomos dar ir todėl, kad nuomos sutartyje turi būti
nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas
privalo perduoti nuomininkui, todėl susitarimas persikelti į neapibrėžtas
naujas patalpas apskritai negali būti laikomas susitarimu dėl patalpų nuomos.
3. Apeliacinės
instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 249
straipsnio 2 dalies, 250, 314 straipsnių, 331 straipsnio 4 dalies 2 punkto
nuostatas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas.
Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė BPT grupės įmonių valdomų verslo
centrų schemą, kuri priimta, pažeidžiant CPK 314 straipsnio reikalavimus, todėl
apeliacinės instancijos teismas neturėjo ja remtis. Ši schema nepasirašyta, be
to, ji nepatvirtina fakto, kad subnuomotojas, sudarydamas subnuomos sutartį,
veikė naujųjų patalpų savininkų UAB ,,Baltic Property Trust“ vardu. Turto
valdymo sutarčių išrašuose nėra jokių nuostatų dėl trečiojo asmens UAB ,,BPT
Asset Managament“ teisės BPT įmonių vardu sudaryti (keisti, pratęsti) joms
priklausančių nekilnojamojo turto objektų nuomos sutartis. Be to, subnuomos
sutarties šalys susitarė, kad dėl naujųjų patalpų nuomos atsakovas privalės
pasirašyti sutartį, apibrėžiančią naujųjų patalpų savininko ir atsakovo, kaip
nuomininko, santykius, o tai, atsakovo nuomone, paneigia apeliacinės
instancijos teismo išvadą, kad visų BPT grupės įmonių turto valdymas yra
pavestas trečiajam asmeniui UAB ,,BPT Asset Managament“. Apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad mišri sutarties šalių kaltė - nepakankamas ir
netinkamas bendradarbiavimas bei kooperacija, vykdant subnuomos sutartį,
nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, t. y. priimta pažeidžiant CPK 331
straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. Skundžiamu sprendimu patenkinta 18,69
procento ieškovo reikalavimų, tačiau bylinėjimosi išlaidos paskirstytos į tai
neatsižvelgus.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas UAB ,,BPT Optima Retail“ prašo kasacinį skundą
atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pagal CK
6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti
visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, todėl nereikėjo atsakovo sutikimo
perleisti subnuomotojui jo turimą reikalavimo teisę ieškovui, tokia
subnuomotojo teisė nustatyta ir 2007 m. lapkričio 1 d. subnuomos sutartyje.
Ieškinio dalyką sudarė pinigų suma, apskaičiuota pagal subnuomos sutartį, t.
y., ieškovo teigimu, kasatoriaus neteisėti veiksmai, kaip sutartinės civilinės
atsakomybės sąlyga, yra kildinami būtent iš sutarties. CK 6.107 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus
reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam
kreditoriui tuo metu, o tai, atsakovo nuomone, reiškia, kad kasatorius turi
teisę ginčyti prievolę, jos atsiradimo aplinkybes, prievolės dydį ir pan.,
tačiau ne ieškovo subjektinę teisę reikalauti prievolės įvykdymo.
2. CK 6.477
straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuomos sutartyje turi būti nurodytas
daiktas ar jo požymiai, leidžiantys apibrėžti daiktą, kurį nuomotojas privalo
perduoti nuomininkui. Taigi, atsakovo nuomone, šioje nuostatoje nustatyta
alternatyva nuomos sutarties dalykui apibrėžti. Be to, toje pačioje CK
nuostatoje nustatyta, kad nuomos sutartis laikoma nesudaryta tik tuo atveju,
jeigu nuomos sutarties dalyko požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties
dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais. Ginčo atveju subnuomos
sutarties dalykas 2007 m. lapkričio 1 d. subnuomos sutartyje buvo apibrėžtas
gana konkrečiai, sutarties sudarymo metu kasatorius nekėlė klausimo dėl naujųjų
patalpų nuosavybės, valdymo ar kitokios valdymo teisės.
3. Ieškovas
nepagrindė konkrečių jo nurodytų apeliacinės instancijos teismo padarytų
proceso teisės normų pažeidimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo santykių
kvalifikavimo ir sutarties aiškinimo
Sutartys ir
kitokie sandoriai, tiesiogiai numatyti įstatymų arba, nors ir nenumatyti, bet
jiems neprieštaraujantys, yra įstatyme įtvirtinti civilinių teisių ir pareigų
atsiradimo pagrindai (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kai asmuo
ieškinio reikalavimą kildina iš sutarties, kyla būtinybė kvalifikuoti ginčo
sutartinius santykius bei išaiškinti tikrąjį sutartimi nustatytų šalių teisių
ir pareigų turinį. Kasacinio skundo argumentais ieškovas ir atsakovas ginčija
apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl atsakovo ir trečiojo asmens UAB „BPT
Asset Managament“ subnuomos sutarties sąlygų (ypač 8.2 straipsnio) aiškinimo,
jų teisinės reikšmės bei įtakos šalių ir trečiųjų asmenų veiksmų vertinimui;
šie klausimai apibrėžia kasacinio teismo nagrinėjimo dalyką byloje.
Aktualiose
subnuomos sutarties 8.2 punkto sąlygose nustatytas subnuomininko
įsipareigojimas subnuomotojo prašymu, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams
nuo subnuomos termino pradžios, savo lėšomis išsikelti iš subnuomojamų patalpų
ir įsikelti į kitas subnuomotojo nurodytas patalpas, esančias (duomenys
neskelbtini), kurių plotas bus apytiksliai 350-400 kv. m, patalpos galės būti
išdėstytos per du pastato aukštus ir turės atitikti sutarties priede Nr. 7
nustatytus įrengimo reikalavimus. Šiame sutarties punkte taip pat nurodyta, kad
subnuomininkas įsipareigoja pasirašyti dokumentus (sutartį), apibrėžiančius
naujųjų patalpų savininko ir jo, kaip nuomininko, santykius. Tuo tarpu
subnuomos sutarties 8.3 punkte nustatyta, kad naujųjų patalpų suteikimas
subnuomininkui yra subnuomotojo teisė, bet ne pareiga.
Siekiant
nustatyti, kokias tarpusavio teises ir pareigas prisiėmė sutarties šalys,
pasirašydamos aptariamas sąlygas, būtina sutartį išaiškinti pagal CK
6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutartinių santykių teisinio
kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles bei jų pagrindu suformuotą teismų
praktiką. Esminės teismų praktikos nuostatos dėl sutarčių aiškinimo orientuoja
teismus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, tikruosius
sutarties dalyvių ketinimus nustatyti pagal sutarties sąlygų tarpusavio ryšį,
sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties
sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įstatyme
tiesiogiai įtvirtintas reikalavimas sutartis aiškinti sąžiningai (CK 193
straipsnio 1 dalis), šios įstatyminės normos pagrindu suformuluota teismų
praktikos taisyklė, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad
aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių. Aiškinant
sutartis privalu nepažeisti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
principų (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos
Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje
R. Magalenga v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr.
3K-3-201/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB
,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; kt.). Nagrinėjamoje
byloje taip pat aktualus CK 6.193 straipsnio 4 dalies aiškinimas ir taikymas.
Šioje teisės normoje įtvirtinta contra proferentem taisyklė, pagal
kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas
pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais
sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo
būdu sudariusios šalies nenaudai. Byloje nustatyta, kad subnuomos sutartį
parengė ir jos bendrąsias bei specialiąsias sąlygas pasiūlė subnuomotojas,
kuriam negyvenamųjų patalpų nuoma yra profesionalus verslas, šios išvados
nepaneigia ieškovo argumentai, kad šalys derėjosi dėl sutarties dalyko ir
kainos. Taigi, bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad sutarties
sąlygas pasiūlė subnuomotojas, ši aplinkybė pakankama, kad galima būtų taikyti
CK 6.193 straipsnio 4 dalies taisyklę dėl sutarties aiškinimo sąlygas
priėmusios šalies naudai ir jas pasiūliusios šalies nenaudai. CK 6.193
straipsnio 4 dalies normos taikymui nebūtina konstatuoti, kad sutartis buvo
sudaryta prisijungimo būdu, užtenka sąlygų pasiūlymo fakto, todėl ieškovo
argumentai, kad sutartis sudaryta derybų, o ne prisijungimo būdu, nagrinėjamu
atveju neturi įtakos vertinimui dėl contra proferentem taisyklės
taikymo pagrįstumo.
Išaiškinęs
aptariamas subnuomos sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą,
kad jomis atsakovas neįsipareigojo sudaryti sutartį dėl naujų patalpų nuomos su
jų savininku išimtinai subnuomotojo pasiūlytomis sąlygomis; teismo
konstatavimu, sutartimi buvo numatyta atsakovo galimybė įvertinti siūlomų
patalpų atitikimą jo verslo poreikiams ir pagal tai apsispręsti, ar priimti
pasiūlymą; subnuomos sutartyje naujos patalpos nebuvo nurodytos, o atsakovo
pareiga į jas persikelti nebuvo besąlyginė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
šios apeliacinio teismo išvados yra pagrįstos bylos aplinkybių analize ir
pirmiau aptartų įstatymų bei teismų praktikos nuostatų taikymu. Sutarties
aiškinimas ieškovo nurodytu būdu: kad šalys subnuomos sutartyje nesitarė, jog atsakovas
turės galimybę įvertinti, ar naujos patalpos atitiks jo poreikius, kad atsakovas
laisva valia prisiėmė tokios sutarties sąlygos vykdymo riziką arba buvo
abejingas dėl būsimo persikėlimo į naujas patalpas, todėl privalėjo priimti jam
pateiktą pasiūlymą be išlygų, prieštarautų įstatyme ir teismų praktikoje
nustatytoms sutarčių aiškinimo taisyklėms, inter alia reikalavimui
aiškinti sutartį taip, kad tai būtų vienodai sąžininga abiem šalims, taip pat
protingumo ir teisingumo principams.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad aptariamos sutarties sąlygos negali būti vertinamos kaip
nuomos sutarties dėl kitų patalpų, priklausančių trečiajam asmeniui UAB „Baltic
Property Trust“, sudarymas. Pirma, subnuomos sutartyje neatskleista
aplinkybė, kad UAB „BPT Asset Managament“ turi įgaliojimus ir veikia UAB „Baltic
Property Trust“ vardu. CK 6.163 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sutartį
sudarančių šalių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją,
turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, šios pareigos neįvykdžiusi
sutarties šalis negali iš to turėti teisėtos naudos, kilus ginčui dėl sutarties
vykdymo. Antra, nuomos sutartis yra dvišalė; pagal nuomos sutartį viena
šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir
naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti
nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovo ir trečiojo
asmens UAB „BPT Asset Managament“ subnuomos sutarties 8.3 punkte nustatyta, kad
naujųjų patalpų suteikimas atsakovui yra subnuomotojo teisė, bet ne pareiga;
vienašališkas atsakovo įsipareigojimas išsikraustyti iš užimamų patalpų į
trečiojo asmens nurodytas naujas negali būti vertinamas kaip nuomos sutarties
sudarymas, nes neatitinka nuomos sutarties sampratos. Trečia, esminė
nuomos sutarties sąlyga – susitarimas dėl nuomos sutarties objekto: nuomos
sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti
daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui; jeigu tokie požymiai
sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis
kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta (CK 6.477 straipsnio 3
dalis). Atsakovo ir trečiojo asmens UAB „BPT Asset Managament“ subnuomos
sutartyje yra nurodyti galimų suteiktinų patalpų adresas ir apytikriai
kriterijai, kuriuos jos turėtų atitikti, tačiau patalpos neįvardytos, o
nurodyti požymiai neidentifikuoja nuomos sutarties objekto. Ketvirta,
subnuomos sutartyje nurodyta, kad dėl naujųjų patalpų nuomos atsakovas privalės
pasirašyti sutartį su naujųjų patalpų savininku, tai patvirtina, jog šalys
nelaikė, kad šiuo susitarimu sudaroma nuomos sutartis dėl tų patalpų.
Teismų
analizuotų bylos aplinkybių ir atlikto sutarties aiškinimo pagrindu darytina
išvada, kad subnuomos sutarties šalys, pasirašydamos sutartį, jos 8.2 ir 8.3
punktuose viena vertus, įtvirtino sutartinę subnuomininko prievolę subnuomotojo
prašymu, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo subnuomos termino
pradžios, savo lėšomis išsikelti iš subnuomojamų patalpų, kita vertus, numatė
galimybę, tęsiant abipusiai naudingą bendradarbiavimą, sudaryti ateityje naują
nuomos sutartį. Taigi, tiek pasiūlymas atsakovui persikelti į trečiajam
asmeniui priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), tiek pasiūlymas
likti ieškovui priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini) naujomis
nuomos sąlygomis, vertintini kaip oferta sudaryti naują nuomos sutartį. Šių
aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas dėl atsakovo
atsisakymo persikelti į naujas patalpas vertintinas kaip kilęs iš ikisutartinių
santykių, o ne dėl sutartinių prievolių vykdymo. Šios išvados lemia atitinkamą
atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimą.
Dėl atsakovo
civilinės atsakomybės sąlygų
Civilinės
atsakomybės sąlygas (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) turi įrodyti asmuo,
reiškiantis reikalavimą ją taikyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
nagrinėjamoje byloje nenustatyta sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
Tam, kad būtų patenkintas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių ir netesybų
priteisimo, turi būti konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, kaip civilinės
atsakomybės atsiradimo pagrindas. Sutartinės civilinės atsakomybės atveju
neteisėti skolininko veiksmai pasireiškia sutartinės prievolės pažeidimu (CK
6.256 straipsnis). Ikisutartinių santykių šalis sieja įstatyme įtvirtinta
tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai
šaliai; pažeidusiai šią pareigą sutarties šaliai atsiranda prievolė atlyginti
padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalys, CK 6.165 straipsnio 4
dalis).
Bylą
nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės ir subnuomos sutarties sąlygų
aiškinimas suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovas nepažeidė subnuomos
sutartimi prisiimtų prievolių: subnuomotojo prašymu išsikraustė iš užimamų
patalpų, nes subnuomotojas nepasiūlė subnuomos sutarties sąlygų ir atsakovo
poreikių atitinkančių patalpų, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė keltis į
subnuomotojo pasiūlytas patalpas. Šių teismų išvadų ieškovo kasacinio skundo
argumentai nepaneigia. Byloje yra duomenų, kad šalys derėjosi dėl nuomos
santykių verslo centre VERTAS pratęsimo, tačiau neįrodyta, kad Citco įmonės
įsikėlimas į atsakovo nuomotas patalpas buvo atidėtas dėl atsakovo nesąžiningo
elgesio derybų metu. Ieškovui pasiūlius naujas sutarties sąlygas, atsakovas
nepareiškė jas priimąs, bet pradėjo derėtis dėl palankesnių sąlygų, šalys
nepasiekė susitarimo, tačiau tai nėra pagrindas nė vienos iš šalių atsakomybei,
jeigu nekonstatuotas jų nesąžiningumas (CK 6.163 straipsnio 2, 3 dalys).
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neteisėtais
atsakovo veiksmais, sudarančiais sutartinės atsakomybės pagrindą, pripažino
tai, kad jis priėmė subnuomotojo pasiūlytas nepakankamai aiškias subnuomos
sutarties sąlygas. Sutarties šalys laisvos tartis dėl sutarties sąlygų, šią jų
laisvę riboja tik įstatyme įtvirtinti imperatyvai (CK 6.156 straipsnio 4
dalis). Neaiškių sutarties sąlygų pasiūlymas ar priėmimas nėra neteisėti
veiksmai per se; minėta, kad pagrindas civilinei atsakomybei esant
ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163
straipsnio 3 dalis). Sutarties neaiškumams pašalinti įstatyme įtvirtintas
sutarčių aiškinimo institutas; bylą nagrinėję teismai išaiškino sutarties
turinį ir konstatavo, kad atsakovo veiksmai atitiko jo prisiimtas prievoles. Teisėjų
kolegija taip pat pripažįsta pagrįstu atsakovo argumentą, kad ta aplinkybė, jog
jo darbuotojos 2008 m. spalio 27 d. laišku ieškovui buvo pasiūlyta 100 000 Lt
kompensacija dėl subnuomos sutarties nutraukimo šalių sutarimu, savaime
nepatvirtina sutartinės prievolės pažeidimo ir neeliminuoja būtinybės kilus
ginčui nustatyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas.
Nekonstatavus
neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra pagrindo jam taikyti civilinę atsakomybę, dėl
to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl netesybų ir nuostolių
priteisimo.
Dėl
procesinių įrodinėjimo taisyklių taikymo
CPK 314
straipsnyje įtvirtinta taisyklė, ribojanti įrodymų pateikimą apeliacinės
instancijos teismui, nėra absoliuti, joje nustatyta bylą nagrinėjančio teismo
diskrecijos teisė, įvertinus reikšmingas aplinkybes, spręsti dėl naujai
pateikiamų įrodymų priėmimo. Atsižvelgus į tai, atsakovo argumentai, kad
apeliacinės instancijos teismas neteisėtai rėmėsi ieškovo su apeliaciniu skundu
pateiktais įrodymais, atmetami kaip nepagrįsti.
Kartu teisėjų
kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo argumentus, kad apeliacinės instancijos
teismo išvada, jog trečiasis asmuo UAB „BPT Asset Managament“ tarėsi su
atsakovu dėl patalpų nuomos kitame verslo centre, turėdamas visus patalpų savininko,
trečiojo asmens UAB „Baltic Property Trust“ įgaliojimus, padaryta pažeidžiant
įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neanalizavo ieškovo pateiktų įrodymų
visumos bylos aplinkybių kontekste, kaip to reikalaujama CPK 185 straipsnyje,
taip pat nevertino jų patikimumo. Teismas neįvertino atsakovo nurodomų
aplinkybių, kad BPT grupės įmonių valdomų verslo centrų schema nepasirašyta,
joje nėra duomenų apie įgaliojimų perleidimą, trečiųjų asmenų turto valdymo
paslaugų sutarties išrašas neišsamus, jame neatskleistas įgaliojimų valdyti
patalpas turinys ir apimtis, nepateiktos sutartyse numatytos teisės valdyti
išlygos. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas aptariamus įrodymus
pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, o sudarant subnuomos sutartį
ieškovo ir trečiųjų asmenų susitarimai dėl turto valdymo neatskleisti. Kartu
teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios procesinės teisės taikymo klaidos nedaro
įtakos byloje priimamam sprendimui.
Įvertinusi
išdėstytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės
instancijos teismas, nesant pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei, iš dalies
patenkindamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių ir netesybų priteisimo, padarė
materialiosios teisės normų taikymo klaidą. Dėl to apeliacinės instancijos
teismo sprendimas panaikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos
teismo sprendimas.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atsakovas prašo
priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis
mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).
Kadangi skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikintinas,
tai kartu spręstinas klausimas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų
apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Atsakovas,
pateikdamas kasacinį skundą, sumokėjo 3000 Lt žyminio mokesčio, kuris jam
priteistinas iš ieškovo.
Kaip matyti iš
bylos medžiagos, atsakovą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose atstovavo
advokatas Z. Pečiulis. Tačiau nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos
teismuose atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas
advokato pagalbai apmokėti, todėl jų atlyginimas atsakovui iš ieškovo
nepriteistinas.
Dėl išlaidų, susijusių
su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasacinės
instancijos teisme patirta 79,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92
straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 24 d. pažyma apie
išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas
priteistinas iš ieškovo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2
d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo
2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą.
Priteisti iš
ieškovo UAB ,,BPT Optima Retail“ atsakovui Länsförsäkringar Sak
Försäkringsaktiebolag (publ) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) žyminio mokesčio.
Priteisti iš
ieškovo UAB ,,BPT Optima Retail“ valstybei 79,50 Lt (septyniasdešimt devynis
litus 50 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos
teisme, atlyginimą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Sigita
Rudėnaitė
Janina Stripeikienė