Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-06-18][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-314-516-2024].docx
Bylos nr.: e2A-314-516/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Firma VITI" 221504240 atsakovas
Daugiabučių namų savininkų bendrija „Vilkpėdės šilas“ 303259317 Ieškovas
"Projestos projektai" 226116380 trečiasis asmuo
UAB „Daila“ 121455244 trečiasis asmuo
"Gjensidige" 110057869 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Statybos ranga
kitos bylos dėl rangos
Prievolių teisė
Kiti su ranga susiję klausimai
Bylos dėl rangos
Ranga



Civilinė byla Nr. e2A-314-516/2024 

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00595-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.3.11; 2.6.18.3; 2.6.18.6

 (S)

 

 

A picture containing text

Description automatically generated 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 18 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ dėl papildomo įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Projestos projektai”, uždaroji akcinė bendrovė „Gjensidige”, uždaroji akcinė bendrovė „Daila.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Vilkpėdės šilas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Firma VITI“ 262 295,17 Eur papildomas defektų šalinimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas  priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023, kuria pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, konstatuota, jog: daugiabučius gyvenamuosius namus Vilniuje, Vilkpėdės g. 7 ir Vilkpėdės g. 9 (toliau – Gyvenamieji namai) pastatė atsakovė UAB „Firma VITI“, kuri, būdama Gyvenamųjų namų statytoja, generaline rangove, o vėliau ir butų (patalpų) pardavėja, suteikė Gyvenamiesiems namams, jų butams (patalpoms) įstatymuose numatytas garantijas dėl Gyvenamųjų namų tinkamumo naudoti. Gyvenamieji namai buvo pripažinti tinkamais naudoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. balandžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktu Nr. (109)11.4-673), kuriame nurodytas statytojas – UAB „Firma VITI“ ir rangovas – UAB „Firma VITI“. Statybos darbų garantinio laikotarpio metu paaiškėjo Gyvenamųjų namų statybos defektai. Atsakovė UAB „Firma VITI“, turėdama įstatymų numatytą pareigą ir atitinkamą atsakomybę, laiku nepašalino Gyvenamųjų namų statybos defektų. Atsakovei UAB „Firma VITI“ laiku nepašalinus Gyvenamųjų namų statybos defektų, dėl to formavosi naujos Gyvenamųjų namų statinio konstrukcijų pažaidos. Kilus šalių ginčui ir ieškovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ pareiškus ieškinį atsakovei dėl įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas, ginčas minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 tęsėsi nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2023 m. sausio 26 d. (kai byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka). Per visą šį laiką esminiai Gyvenamųjų namų statybos defektai nebuvo šalinami (atsakovei ginčijant defektų faktą, apimtis, pašalinimo išlaidų dydį), plėtėsi ir didėjo dėl defektų atsiradę konstrukcijų pažeidimai.

3.       Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 buvo pateikti Gyvenamųjų namų konstrukcijų inžineriniaiekspertiniai tyrimai, buvo atlikta teismo ekspertizė, papildoma ekspertizė siekiant nustatyti defektų apimtį ir jų pašalinimo išlaidų dydį, tačiau šie ekspertiniai tyrimai tapo šalių ginčo objektu, teismo ekspertizių išvados nebuvo pakankamai išsamios ir pagrįstos bei neleido Vilniaus apygardos teismui priimti visiškai pagrįsto sprendimo. Galutinė Gyvenamųjų namų statybos defektų bei dėl jų atsiradusių pažaidų apimtis, šių defektų ir pažaidų pašalinimui priteistinų iš atsakovo išlaidų dydis buvo nustatyti tik nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme, teismo ekspertui V. G. atlikus pakartotinę teismo ekspertizę.

4.       Pažymėjo, kad eksperto V. G. 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo ekspertizės akte, kurį Lietuvos apeliacinis teismas pripažino pagrįstu ir juo vadovavosi, nustatyta, jog Gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo (stogo remonto) kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 691 722,17 Eur, iš jų Gyvenamojo namo Nr. 7 – 399 905,42 Eur, Gyvenamojo namo Nr. 9 – 291 816,75 Eur; požeminės automobilių aikštelės stogo defektų ir su jais susijusių trūkumų pašalinimo kaina yra 358 262,35 Eur, paviršinių nuotekų šalinimo tinklų įrengimo darbai – 30 320,88 Eur; Gyvenamųjų namų balkonų ir fasadų defektų šalinimo (remonto) kaina – 185 443,81 Eur.

5.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartyje atkreipė dėmesį, kad „patikslinto ieškinio reikalavimų dėl išlaidų Gyvenamųjų namų stogų remontui suma yra 429 427 Eur ir ši suma yra mažesnė, nei nustatyta 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akte – 691 722,17 Eur (399 905,42 + 291 816,75), ir nors toks kainų skirtumas susidarė ekspertui V. G. apskaičiavus Gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo (stogo remonto) kainą aktualiomis (dabartinėmis) kainomis, tačiau teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra pagrindo priteisti daugiau šių defektų šalinimo išlaidų nei ieškovė prašo“ (nutarties 92 punktas).

6.       Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas ieškovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ priteisė mažesnę Gyvenamųjų namų stogų remonto sumą, nei nustatė ekspertas – 429 427 Eur, o ne 691 722,17 Eur, skirtumas tarp šių sumų – 262 295,17 Eur, ieškinys reiškiamas prašant priteisti iš atsakovės minėtą 262 295,17 Eur skirtumą, kurio pagrįstumas konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartyje, kuris nebuvo priteistas dėl procesinių kliūčių (nesant galimybės apeliacinės instancijos teisme didinti ieškinio reikalavimus).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir: 1) priteisė ieškovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ iš atsakovės UAB „Firma VITI“ 262 295,17 Eur papildomas defektų šalinimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas  priteistą 262 295,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisė iš atsakovės UAB „Firma VITI“ trečiajam asmeniui UAB „Projestos projektai“ 508,09 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ 2 942 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

8.       Teismas nurodė, kad reikalaujamos 262 295,17 Eur sumos pagrįstumas ir priteisimo pagrindas nustatyti įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis šioje byloje turi prejudicinę galią, kadangi išlaidų Gyvenamųjų namų stogų remonto darbams, būtiniems statybos defektams ir dėl jų atsiradusioms pažaidoms pašalinti, suma buvo įrodinėjimo dalykas minėtoje byloje, vykusioje tarp tų pačių šalių. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi nustatyti prejudiciniai faktai, kurių šioje byloje nereikia įrodinėti iš naujo: išlaidų Gyvenamųjų namų stogo remonto darbams suma yra 691 722,17 Eur (399 905,42 + 291 816,75); 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo ekspertizės akto išvadų, iš kurių kildinama ši išlaidų suma, pagrįstumas; ieškovės DNSB „Vilkpėdės šilas“ teisė reikalauti visos 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo ekspertizės akte apskaičiuotų išlaidų Gyvenamųjų namų stogo remontui sumos; aplinkybės, kad ieškovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ turi teisę reikalauti atlyginti (priteisti) daugiau išlaidų Gyvenamųjų namų stogo remontui (t. y. – tiek, kiek nustatyta 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo ekspertizės akte), negu buvo reikalaujam ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 (429 427 Eur).

9.       Teismas pažymėjo, kad pakartotinė ekspertizė ieškovės prašymu buvo paskirta tik bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu. Remiantis 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo ekspertizės akto išvadomis nustatyta, kad ieškovė stogų remontui galėjo reikalauti daugiau išlaidų atlyginimo, nei buvo apskaičiuota minėtose administratorės sąmatose. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme tikslinti ieškinio reikalavimų jau nebuvo procesinės galimybės, todėl ieškovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ turi teisę reikšti ieškinio reikalavimą dėl likusios, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi nepriteistos 262 295,17 Eur (691 722,17 Eur  429 427 Eur) sumos Gyvenamųjų namų stogų remonto darbams priteisimo iš atsakovės UAB „Firma VITI“ šioje naujoje civilinėje byloje.

10.       Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinio pagrindo pobūdį, civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 nebuvo įstatymo numatytų pagrindų peržengti ieškinio ir apeliacijos ribas, Lietuvos apeliacinis teismas nesprendė dėl minėtos 262 295,17 Eur sumos, nors motyvuose ir pasisakė, jog toks reikalavimas (jei būtų pareikštas) būtų laikomas pagrįstu. Tačiau tokia argumentacija nereiškia, kad dėl 262 295,17 Eur sumos yra nuspręsta, nes 2023 m. sausio 26 d. nutarties rezoliucinėje dalyje dėl šios ieškinio sumą viršijančios sumos nepasisakyta.

11.       Teismas įvertino, kad šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimai nelaikytini pakartotiniais todėl, jog tik Lietuvos apeliaciniame teisme atlikus pakartotinę teismo ekspertizę ieškovei paaiškėjo, kad ji gyvenamųjų namų Vilniuje, Vilkpėdės g. 7 ir Vilkpėdės g. 9 stogų remontui galėjo reikalauti daugiau išlaidų atlyginimo, nei buvo pareikšta ieškinio reikalavimu. Nors šio ieškinio reikalavimai kyla iš to paties šalių teisinio santykio, kuris buvo nagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 (ir dėl to teismo sprendimo minėtoje byloje išvados turi prejudicinę galią), tačiau šio ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, dėl kurių nebuvo nuspręsta minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, t. y. dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės papildomą 262 295,17 Eur sumą.

12.       Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad reikalavimus civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 DNSB „Vilkpėdės šilas“ galėjo grįsti tik tuo metu turimais duomenimis. Nesutikdama su civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 atliktos 2019 m. birželio 13 d. papildomos ekspertizės išvadomis, kuriose buvo nustatyta gerokai mažesnė Gyvenamųjų namų stogų remonto išlaidų suma, ieškovė ne kartą prašė Vilniaus apygardos teismo skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau šis ieškovės prašymas buvo atmetamas. Neturėdama kito pasirinkimo, ieškovė reikalaujamą išlaidų Gyvenamųjų stogų remontui sumą apskaičiavo pagal Gyvenamuosius namus administruojančios bendrovės parengtas darbų, reikalingų Gyvenamųjų namų statybos defektams ir dėl jų atsiradusioms pažaidoms pašalinti, sąmatas, minėtos sąmatos buvo parengtos civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 tuo metu buvusių ekspertinių tyrimų pagrindu. 

13.       Teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme atsirado naujos aplinkybės, kurių nebuvo nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme: buvo paskirta ir atlikta pakartotinė teismo ekspertizė, kurią atsisakė skirti apygardos teismas; pakartotinės ekspertizės 2022 m. rugsėjo 22 d. akto išvados grindžiamos 2022 m. statybos  (remonto) darbų kainomis. Taigi, šių naujų aplinkybių pagrindu ieškovei atsirado pagrindas reikalauti iš atsakovės didesnio išlaidų Gyvenamųjų namų stogų remonto darbams atlyginimo, tai ieškovė pareiškė šioje naujoje byloje.

14.       Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad ieškovė buvo atsisakiusi dalies ieškinio reikalavimų. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas ieškovės 2019 m. spalio 3 d. prašyme nurodyto ieškinio sumos patikslinimo taip pat nelaikė ieškinio reikalavimų atsisakymu, nes teismas nesprendė ieškinio reikalavimo atsisakymo priėmimo klausimo; ieškovei nebuvo išaiškintos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės; 2020 m. vasario 6 d. teismo sprendime taip pat nurodyta, kad ieškinio reikalavimas buvo sumažintas, tačiau nenurodyta, jog ieškinio reikalavimo buvo visai, ar iš dalies, atsisakyta, tai taip pat nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties 33 punkte. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad nebuvo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 4 punkte numatyto ieškinio atsisakymo fakto ir su tuo susijusios teisinės pasekmės negali būti taikomos.

15.       Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad 2013 m. balandžio 22 d. pretenzijos pateikimo metu nebuvo iki galo žinomas nei Gyvenamųjų namų statybos defektų mastas, nei kaštų (išlaidų) jiems pašalinti dydis. Po įvairių tyrimų, galutinai išlaidų Gyvenamųjų namų statybos defektų ir dėl jų atsiradusių pažaidų dydis (apskaičiuota žalos suma) paaiškėjo tik atlikus pakartotinę ekspertizę Lietuvos apeliaciniame teisme ir pateikus 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės aktą. Šis ekspertizės aktas dar buvo šalių ginčo objektu ir jo išvados galutinai patvirtintos tik 2023 m. sausio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties išvadas, teismas nusprendė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino pareikšti ieškinio reikalavimus atsakovei dėl žalos, patirtos dėl netinkamos Gyvenamųjų namų statybos kokybės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.130 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tokiu atveju ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Ieškovės šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl papildomos žalos (nuostolių) sumos kyla iš to paties šalių ginčo teisinio santykio, dėl kurio buvo priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020. Taigi, nei CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytasis, nei bendrasis ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieškovė tik susipažinusi su 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akto ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties išvadomis galėjo sužinoti, jog turi teisę reikalauti iš atsakovės papildomos 262 295,17 Eur nuostolių sumos. Kadangi ši teisė kyla iš teisinio santykio, buvusio šalių ginčo objektu civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 įsiteisėjimo (2023 m. sausio 26 d.).

16.       Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, jog ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi – nesiėmė procesinių priemonių tam, kad ankstesnėje byloje galėtų tikslinti ieškinį (pavyzdžiui, neteikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, jog galėtų vėl pakartotinai tikslinti ieškinį). Pažymėjo, kad tokie prašymai neracionalūs CPK 7 straipsnio prasme, t. y. būtų buvę pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Taigi, ieškovė neveikė nerūpestingai, aplaidžiai, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

17.       Nustatęs, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi buvo konstatuota, jog ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovė papildomai jai atlygintų 262 295,17 Eur defektų pašalinimo sumą, teismas ieškinys laikė pagrįstu, todėl tenkino jį visiškai.

18.       Vadovaudamasis CK 6.37, 6.210 straipsnių nuostatomis teismas ieškovei taip priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 262 295,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19.       Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nurodė, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina 2 942 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Nustatęs, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog ji patyrė 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų ir ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2  d. įsakymu Nr. 1R-85  patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nurodyto maksimalaus dydžio, teismas ją laikė pagrįsta, todėl iš atsakovės pritei ieškovei. Nustatęs, kad trečiasis asmuo UAB „Projestos projektai“ turėjo tokį patį suinteresuotumą bylos baigtimi kaip ir ieškovė, jo patirtas 508,09 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

20.       Atsakovė UAB „Firma VITI“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės DNSB Vilkpėdės šilas” ieškinį atsakovei UAB Firma VITI atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       CK 1.130 straipsnio 3 dalyje numatyta ieškinio senaties skaičiavimo taisyklė taikoma tapačiam reikalavimui, kai tokio pobūdžio reikalavimą pagal susiklosčiusius teisinius santykius galima pareikšti. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nenumato galimybės reikšti tapatų reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, nepagrįstai rėmėsi CK 1.130 straipsnio 3 dalimi.

20.2.       Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovė garantiniu laikotarpiu 2013 m. balandžio 22 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl vengimo pašalinti statybos defektus naujai pastatytuose daugiabučiuose namuose adresu Vilniuje, Vilkpėdės g. 7 ir 9 ir kartu su šia pretenzija pateikė ankstesnes pavienių Gyvenamųjų namų gyventojų pretenzijas bei susirašinėjimą su atsakove. Ieškovė pirminį ieškinį teismui pateikė 2014 m. balandžio 2 d., prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės būsimas statybos defektų šalinimo išlaidas – preliminariai 845 642 Lt (244 914,85 Eur). Taigi, ieškovei ieškinio senaties terminas, numatytas CK 6.667 straipsnyje, reikalavimams dėl trūkumų šalinimo išlaidų prasidėjo 2013 m. balandžio 22 d. ir baigėsi 2014 m. balandžio 22 d.

20.3.       Šioje byloje nėra pagrindo ieškovei atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi: 1) ieškovė yra juridinis asmuo, kuris turi vienasmenį ir kolegialų valdymo organą. Iš su atsiliepimu pateiktų ieškovės veiklos ataskaitų matyti, kad ieškovė sprendė klausimus, susijusius su stogų defektais, juos vertino (arba bent tai deklaravo). Taigi, neabejotina, kad ieškovė tikrai galėjo įvertinti teisinę situaciją. Juolab, ieškovė savo teisę į teisminę gynybą realizavo civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, kurioje buvo atstovaujama kvalifikuotų teisininkų; 2) ieškovės interesai pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus jau apginti civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020.

20.4.       Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 ieškovei sudarius procesines galimybes padidinti pareikšto ieškinio įrodytinumą (paskyrus pakartotinę ekspertizę) apeliacinės instancijos teisme, taip pat būtų sudaryta galimybė padidinti ieškinio reikalavimą. Tačiau ieškovė tokia procesine galimybe nesinaudojo.

20.5.       Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 suformulavo galutinius savo reikalavimus dėl stogų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo ir jie pakartotinai šioje byloje nebegali būti keliami. Civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 ieškovės materialinį reikalavimą sudarė reikalavimas atlyginti būsimas defektų šalinimo išlaidas. Minėtoje byloje ieškovė neformulavo ieškinio reikalavimo taip, kad tiek teismams, tiek proceso dalyviams būtų sudaromos prielaidos manyti, jog ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 prašo tik dalies būsimų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Visi šalių ginčai dėl stogų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo jau išnagrinėti civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2023 m. sausio 26 d. nutartį. Todėl, atsakovės vertinimu, ši byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

20.6.       Padidėjusias stogų remonto išlaidas nulėmė sąmoningas ir ieškovės neveikimas – nuo 2015 m. planuotų stogų remonto darbų nevykdymas. Būtent šis neveikimas nulėmė ieškovės planuojamų darbų galimą kainos padidėjimą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog aptariamomis aplinkybėmis atsakovei neturėtų būti taikoma papildoma (padidinta) atsakomybė už remonto darbų kainos padidėjimą ir ieškinys šioje byloje turėtų būti atmetamas.

21.       Atsiliepime į atsakovės UAB „Firma VITI“ apeliacinį skundą ieškovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

21.1.       Šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimai nelaikytini pakartotiniais todėl, kad tik Lietuvos apeliaciniame teisme atlikus pakartotinę teismo ekspertizę ieškovei paaiškėjo, jog ji Gyvenamųjų namų stogų remontui galėjo reikalauti daugiau išlaidų atlyginimo, nei buvo pareikšta ieškinio reikalavimu. Nors šio ieškinio reikalavimai kyla iš to paties šalių teisinio santykio, kuris buvo nagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 (ir dėl to teismo sprendimo minėtoje byloje išvados turi prejudicinę galią), tačiau šio ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, dėl kurių nebuvo nuspręsta minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, t. y. dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės papildomai 262 295,17 Eur.

21.2.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo CPK 293 straipsnio 4 punkte numatyto ieškinio atsisakymo fakto ir su tuo susijusios teisinės pasekmės negali būti taikomos.

21.3.       Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi tik susipažinusi su 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo ekspertizės akto ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties išvadomis ieškovė galėjo sužinoti, jog turi teisę reikalauti iš atsakovės papildomos nuostolių sumos. Kadangi ši teisė kyla iš teisinio santykio, buvusio šalių ginčo objektu civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 įsiteisėjimo (2023 m. sausio 26 d.).

21.4.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šioje byloje reiškiami reikalavimai civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 nebuvo ir negalėjo būti pareikšti.

21.5.       Atsakovės argumentus dėl to, kuri šalis atsakinga už padidėjusias stogų remonto išlaidas, jau išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas apeliacinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 ir 2023 m. sausio 26 d. nutartyje pripažino nepagrįstais. Šios Lietuvos apeliacinio teismo išvados šioje byloje turi prejudicinę galią, o naujų jas galinčių paneigti įrodymas atsakovė nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

23.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-115-431/2020 pagal ieškovės DNSB „Vilkpėdės šilas“ ieškinį atsakovei UAB „Firma VITI“ dėl įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas, kuriuo ieškovė prašė iš atsakovės UAB „Firma VITI“ priteisti 1 709 609,85 Eur Gyvenamųjų namų statybos defektų ir dėl to atsiradusių trūkumų pašalinimo išlaidoms atlyginti. 2019 m. spalio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimą sumažino iki 1 496 088,66 Eur, atsižvelgusi į gautus įrodymus, kiek tuo metu būtų kainavęs Gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimas.  

24.       Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui D. K.. Atlikęs ekspertizę, 2017 m. rugsėjo 20 d. aktu ekspertas konstatavo gyvenamųjų namų Vilniuje, Vilkpėdės g. 7 ir 9 statybos defektus bei apskaičiavo jų kiekius ir sudarė defektų ištaisymo remonto darbų lokalinę sąmatą (134 196,91 Eur su PVM (110 906,64  Eur + 23 290,37 Eur PVM)).

25.       Bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme buvo paskirta ir papildoma ekspertizė, kurią atliko ekspertas D. K. 2019 m. birželio 13 d. Ekspertizės akte nurodyti Gyvenamųjų namų šlaitinių stogų defektai. Ekspertas sudarė gyvenamojo namo Vilniuje, Vilkpėdės g. 7, stogo remonto lokalinę sąmatą pagal 2019 m. kovo mėn. kainas – 67 347 Eur su PVM; gyvenamojo namo Vilniuje, Vilkpėdės g. 9 – 58 818,96 Eur su PVM; padarė išvadą, kad bendra nustatytų defektų daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 7 remonto darbų kaina yra 127 546 Eur (be stogo remonto darbų); daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 9 – 98 821 Eur (be stogo remonto darbų).

26.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ priteisė iš atsakovės UAB „Firma VITI“ 226 158,74 Eur trūkumų šalinimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas  priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2014 m. balandžio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

27.       Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi, be kita ko, paskyrė civilinėje byloje pakartotinę statybos ir statybos kainų teismo ekspertizę.

28.       2022 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas eksperto V. G. 2022 m. rugsėjo 22 d. parengtas teismo ekspertizės aktas, kuriame ekspertas padarė išvadas, kad Gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo (stogo remonto) kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 691 722,17 Eur; požeminės automobilių aikštelės stogo defektų ir su jais susijusių trūkumų pašalinimo kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 358 262,35 Eur; balkonų ir fasadų defektų šalinimo (remonto) kaina, skaičiuojant ją dabartinėmis kainomis, yra 185 443,81 Eur, iš viso: 1 235 428,33 Eur.

29.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą pakei ir priteisė iš atsakovės UAB „Firma VITI“ ieškovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ 987 595,44 Eur statinių trūkumų šalinimo išlaidų atlygini, 5 proc. dydžio metines palūkanas  priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, nurodė, kad „patikslinto ieškinio reikalavimų dėl išlaidų Gyvenamųjų namų stogų remontui suma yra 429 427 Eur ir ši suma yra mažesnė, nei nustatyta 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akte – 691 722,17 Eur (399 905,42 Eur + 291 816,75 Eur), ir nors toks kainų skirtumas susidarė ekspertui V. G. apskaičiavus Gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo (stogo remonto) kainą aktualiomis (dabartinėmis) kainomis, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo priteisti daugiau šių defektų šalinimo išlaidų nei ieškovė prašo. Todėl iš atsakovės ieškovei pagal eksperto V. G. ekspertizės akte nustatytus Gyvenamųjų namų stogų (sumažinus iki ieškovės prašomos priteisti stogų defektų šalinimo sumos), požeminės automobilių aikštelės stogo ir balkonų bei fasadų defektus bei apskaičiuotas šių defektų šalinimo kainas iš viso priteisiama 973 133,16 Eur (429 427 + 358 262,35 + 185 443,81) suma, kuri neviršija ieškovės ieškiniu prašomos priteisti sumos (CK 6.697 straipsnio 3 dalis)“.

Dėl ieškinių tapatumo

 

30.       Atsakovė (toliau – apeliantė), visų pirma, nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu tuo aspektu, kad, jos manymu, tarp šalių kilęs ginčas jau buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023. Apeliantės manymu, kadangi ieškovės šioje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus ieškiniui, kuris buvo išnagrinėtas ankstesnėje byloje, ši byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

31.       CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo sprendimo res judicata galios taisyklė, pagal kurią sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

32.       Aptartos taisyklės įtaka procesinei bylos baigčiai apibrėžta CPK 293 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį, teismas nutraukia bylą.

33.       Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 18 punktas).

34.       Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 20 punktas).

35.       Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).

36.       Ieškinio pagrindas taip pat laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).

37.       Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).

38.       Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 33 punktas).

39.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 (bylos numeris apeliacinėje instancijoje e2A-8-450/2023) ir šioje civilinėje byloje šalimis buvo tie patys asmenys: ieškove buvo DNSB „Vilkpėdės šilas“ , o atsakove  UAB „Firma VITI“. Taigi šalys minėtose bylose sutampa.

40.       Vertinant ieškinio dalykų tapatumą, nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 ieškovė prašė iš atsakovės UAB „Firma VITI“ priteisti 1 496 088,66 Eur Gyvenamųjų namų statybos defektų ir dėl to atsiradusių trūkumų pašalinimo išlaidų. Šioje civilinėje byloje ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 262 295,17 Eur papildomas Gyvenamųjų namų defektų šalinimo išlaidas. Atsižvelgiant į aptartais ieškiniais prašomus taikyti teisių gynimo būdus, darytina išvada, kad aptartų ieškinių reikalavimai iš esmės sutampa.

41.       Siekiant nustatyti, ar sutampa ir ieškinių faktiniai pagrindai, aktualu tai, kad nors tiek ieškinyje, pateiktame civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, tiek ir ieškinyje, pateiktame šioje civilinėje byloje, ieškovė remiasi Gyvenamųjų namų defektų faktu, tačiau, skirtingai nei civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 pateiktame ieškinyje, šioje civilinėje byloje ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia ir naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020. O būtent, šioje civilinėje byloje ieškovė remiasi civilinės bylos Nr. e2-115-431/2020 apeliaciniame procese (bylos Nr. e2A-8-450/2023) naujai sužinotomis faktinėmis aplinkybėmis ne apie defektų turinį (kiekius, apimtį), o apie eksperto V. G. nustatytą Gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo išlaidų dydį, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 (53, 92 punktai) pripažintas pagrįstu. 

42.       Tokios faktinės aplinkybės šalims nebuvo žinomos civilinę bylą Nr. e2-115-431/2020 nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 negalėjo grįsti ir negrindė jomis ieškinio reikalavimų bei negalėjo pakoreguoti ir nepakoregavo ieškinio reikalavimų, atsižvelgiant į V. G. ekspertizės akto išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos naujos faktinės aplinkybės apie defektų šalinimo išlaidų realų dydžio skirtumą, laikytinos esminėmis ieškovei, kadangi iki jų sužinojimo ieškovė neturėjo pagrindo spręsti apie papildomų Gyvenamųjų namų defektų šalinimo išlaidų faktą ir atitinkamai neturėjo pakankamo faktinio pagrindo reikalauti jų priteisimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškinio, pateikto civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 ir ieškinio, pateikto šioje civilinėje byloje, faktiniai pagrindai skiriasi.

43.       Atsižvelgiant į tai pripažįstama, kad civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 (bylos numeris apeliacinėje instancijoje e2A-8-450/2023) ir šioje civilinėje byloje pareikšti ieškiniai nėra tapatūs, kadangi nenustatyti visi būtinieji tapatumą pagrindžiantys požymiai. Nurodytų motyvų pagrindu apeliantės teiginiai, kad aptartose bylose buvo pareikšti tapatūs ieškiniai, dėl to ši civilinė byla turi būti nutraukta, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl galimybės ieškovei reikalauti papildomų defektų šalinimo išlaidų civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023

44.       Pasak apeliantės, ieškovė turėjo procesinę teisę civili bylą Nr. e2-115-431/2020 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. e2A-8-450/2023), sužinojusi apie V. G. ekspertizės akto išvadas, padidinti ieškinio reikalavimą, tačiau tokia teise nepasinaudojo, todėl nebegali tokio reikalavimo reikšti vėliau naujoje byloje. Su tokiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjamo ribas apibrėžia ieškinio (priešieškinio) dalykas ir pagrindas bei atsiliepime į ieškinį (priešieškinį) nurodyti atsikirtimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą būtent bylos šalių nustatytose ginčo ribose.

46.       CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

47.       Šiame kontekste kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 55 punktas; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 16 punktas).

48.       Šiuo atveju susiklostė išskirtinė procesinė situacija, kai atsakovė tik apeliaciniame procese sužinojo apie papildomų Gyvenamųjų namų stogų defektų šalinimo išlaidų faktą, todėl, neturėdama teisės apeliaciniame procese reikšti reikalavimo, kurio nebuvo pareiškusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (priteisti iš apeliantės 262 295,17 Eur papildomų Gyvenamųjų namų defektų šalinimo išlaidų), negalėjo tokio reikalavimo pareikšti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023.

49.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantės teiginiai apie procesinę galimybę ieškovei apeliacinės instancijos teisme papildyti ieškinio reikalavimą atsižvelgiant į eksperto V. G. ekspertizės akto išvadas, atmetami kaip neatitinkantys aptarto teisinio reglamentavimo bei suformuotos kasacinio teismo praktikos.

Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo

50.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai skaičiavo ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui dėl papildomų Gyvenamųjų namų defektų šalinimo išlaidų priteisimo teisme pareikšti. Apeliantės manymu, kadangi ieškovė atsakovei pretenziją dėl Gyvenamųjų defektų pirmą kartą pateikė 2013 m. balandžio 22 d., būtent nuo šios dienos skaičiuotinas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 metų terminas ieškovės reikalavimui dėl papildomų Gyvenamųjų namų defektų šalinimo išlaidų priteisimo teisme pareikšti. Pasak apeliantės, kadangi ieškovė ieškinį šioje civilinėje byloje pateikė praleidusi 1 metų terminą, skaičiuojamą nuo 2013 m. balandžio 22 d., ieškinys atmestinas kaip pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.

51.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

52.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34 punktas).

53.       Ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018, 26 punktas).

54.       CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Tačiau atskirų rūšių reikalavimams CK nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju aktualus sutrumpintas ieškinio terminas įtvirtintas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.

55.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

56.       Šiame kontekste aktualios CK 1.130 straipsnyje įtvirtintos ieškinio senaties termino nutraukimo taisyklės. Pagal minėto straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.

57.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje ir įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 išnagrinėtoje byloje ginčai kilo  to paties teisinio santykio (susijusio su Gyvenamųjų namų statyba ir jos metu padarytais defektais) ir šioje civilinėje byloje ieškovė prašė taikyti tapatų teisių gynimo būdą kaip ir civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 (t. y. priteisti defektų šalinimo išlaidas), tik grįsdama šį reikalavimą rėmėsi naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios paaiškėjo tuo metu, kai ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas, daroma išvada, kad ieškovei CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 metų terminas ieškiniui šioje byloje pareikšti, pagal CK 1.130 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę, prasidėjo iš naujo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (2023 m. sausio 26 d.), nuo kurios ieškovė sužinojo apie papildomų išlaidų dydį. 

58.       Kadangi ieškovė šioje civilinėje byloje ieškinį dėl papildomų defektų šalinimo išlaidų priteisimo pareiškė 2023 m. gegužės 24 d., pripažįstama, kad ji nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino, skaičiuotino nuo 2023 m. sausio 26 d. Nurodytų motyvų pagrindu apeliantės teiginys, kad šioje byloje pareikšto ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2013 m. balandžio 22 d., nuo kurios skaičiuotinas ieškovės ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, ieškinio senaties terminas, atmetamas kaip nepagrįstas.

59.       Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje nustatė ieškinio senaties termino skaičiavimui teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas, nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą bei pagrįstai nusprendė, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino ieškiniui šioje byloje pareikšti. 

60.       Nustačius, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nėra pagrindo analizuoti apeliantės argumentų, kuriais įrodinėjamas pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties nebuvimas.

Dėl asmens, atsakingo už defektų atsiradimą

61.       Apeliantė nurodo, kad padidėjusias Gyvenamųjų namų stogų remonto išlaidas nulėmė sąmoningas ieškovės neveikimas, todėl apeliantei neturėtų būti taikoma papildoma (padidinta) atsakomybė už remonto darbų kainos padidėjimą.

62.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šiai bylai prejudicinę galią turinčioje civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 (bylos numeris apeliacinės instancijos teisme e2A-8-450/2023) teismai įvertino aplinkybes, kuri šalis atsakinga už stogų remonto išlaidas, ir apeliantės argumentus pripažino nepagrįstais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). 

63.       Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentai, kurias iš esmės ginčijamos prejudicinę galią įgijusios teismų išvados, pripažįstami nepagrįstais, dėl to atmetami.

Dėl bylos procesinės baigties

64.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino byloje aktualias teises normas bei kasacinio teismo praktiką.

65.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 buvo konstatuota, jog ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės Gyvenamųjų namų defektų šalinimo išlaidų, ir paaiškėjo, kad ieškovei nebuvo kompensuotos 262 295,17 Eur papildomas defektų šalinimo išlaidos, ieškinį pripažino pagrįstu ir patenkino jį visiškai. 

66.       Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

67.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

68.       Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, apeliantės apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

69.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš apeliantės.

70.       Trečiasis asmuo UAB „Projestos projektai“ nurodė apeliacinės instancijos teisme patyręs 102,86 Eur bylinėjimosi išlaidas už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimą į jį, kurias prašė priteisti iš apeliantės ar ieškovės, priklausomai nuo bylos baigties.

71.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

72.       Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunktis).

73.       Apskaičiavus aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 3 165,45 Eur (2 110,30 Eur x 1,5).

74.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžių, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ieškovei iš apeliantės (atsakovės) priteisiama 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

75.       Kadangi nei CPK, nei Rekomendacijos trečiojo asmens UAB „Projestos projektai“ nurodytų bylinėjimosi išlaidų rūšies (susipažinimo su šalių procesiniais dokumentais išlaidų) atlyginimo galimybės nenumato, o atsiliepimo į apeliacinį skundą trečiasis asmuo nepateikė, tokios išlaidos trečiajam asmeniui nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“, juridinio asmens kodas 221504240, ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“, juridinio asmens kodas 303259317, 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                        Rasa Gudžiūnienė

 

 

Danguolė Martinavičienė

 

 

Antanas Rudzinskas