Civilinė byla Nr. e2-1732-1081/2019

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00348-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.4.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.

                                           (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2019 m. rugpjūčio 23 d.

       Kretinga

           Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,

           sekretoriaujant posėdžių sekretorei D. Š.,

           dalyvaujant ieškovių UAB „Žemalė Agrar“, UAB „Veikšniai Agrar“, UAB „Radviliškio Agrar“, UAB „Palnosai Agrar“, UAB „Nordic Agra“ atstovui advokato padėjėjui A. B.,

           atsakovų A. Š. ir I. B. atstovei advokatei E. L.,

           viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių UAB „Žemalė Agrar“, UAB „Veikšniai Agrar“, UAB „Radviliškio Agrar“, UAB „Palnosai Agrar“, UAB „Nordic Agra“ prevencinį ieškinį dėl uždraudimo atlikti veiksmus atsakovams A. Š., I. B., tretiesiems asmenims UAB „Furs Baltic“, Ž. K. ir M. P..

           Teismas

n u s t a t ė :  

ieškovės UAB „Žemalė Agrar“, UAB „Veikšniai Agrar“, UAB „Radviliškio Agrar“, UAB „Palnosai Agrar“, UAB „Nordic Agrar“ (toliau – ieškovės) kreipėsi į teismą prevenciniu ieškiniu prašydamos uždrausti atsakovams A. Š. ir I. B. asmeniškai ar per pasitelktus trečiuosius asmenis naudoti žemės sklypus (toliau – Žemės sklypai):

Uždrausti atsakovams A. Š. ir I. B. asmeniškai ar per pasitelktus trečiuosius asmenis bet kokiomis priemonėmis trukdyti Ž. K. ir M. P., ar jų teisėtiems teisių perėmėjams, naudoti Sklypus 1 – 13 (t. y. atlikti žemės ūkio darbus, įskaitant laukų sėją, tręšimą, arimą, kita); uždrausti atsakovams A. Š. ir I. B. asmeniškai ar per pasitelktus trečiuosius asmenis bet kokiomis priemonėmis trukdyti ieškovėms ar jų teisėtiems teisių perėmėjams, naudoti Sklypus 14 – 26 (t. y. atlikti žemės ūkio darbus, įskaitant laukų sėją, tręšimą, arimą, kita).

Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. gegužės 3 d. ieškovės, kaip nuomotojai, ir UAB „Furs Baltic“, kaip nuomininkas, sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kurią laikotarpiui iki 2016 m. gruodžio 31 d. išnuomojo Žemės sklypus. Šios nuomos sutarties 5.2.2. p. buvo sutarta, kad UAB „Furs Baltic“ turi teisę subnuomoti Žemės sklypus tik gavę rašytinį išankstinį ieškovių sutikimą. Kadangi UAB „Furs Baltic“ laiku nesumokėjo nuomos mokesčio pagal nuomos sutartį, nuomos santykiai tarp ieškovių ir UAB „Furs Baltic“ pasibaigė 2016 m. gruodžio 31 d. 2018 m. balandžio mėn. ieškovės sudarė žemės nuomos sutartis su naujais nuomininkais, pagal kurias išnuomojo naujiems nuomininkams Ž. K. ir M. P. Sklypus 1 – 13. 2018 m. nuomininkams pradėjus darbus Sklypuose 1 - 13, atvyko atsakovas A. Š., reikalaudamas pasišalinti iš neva jo nuomojamų Sklypų Nr. 1 – 13. Atsakovas A. Š., grasindamas ir konfliktuodamas, neleido teisėtiems nuomininkams dirbti Sklypų 1 – 13. Konflikto metu paaiškėjo, jog UAB „Furs Baltic“ 2016 m. balandžio 1 d. (t. y. tuo metu, kai dar net nebuvo sudaryta nuomos sutartis su ieškovėmis) pasirašė Privačios žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 99 (toliau – subnuomos sutartis), pagal kurią pernuomojo visus Žemės sklypus atsakovui A. Š.. Atsakovas A. Š. paaiškino, kad dalį iš Žemės sklypų naudoja ir dirba asmeniškai, o kitą dalį Žemės sklypų naudoja jo dukra atsakovė I. B.. Nepaisant nuolatinių ieškovių ir nuomininkų raginimų, atsakovas A. Š. atsisakė geranoriškai nutraukti savo neteisėtus veiksmus, ribojant nuomininkų prieigą prie nuomos sutarčių pagrindu išnuomotų Sklypų 1 - 13, ir atlaisvinti bei netrukdyti teisėtiems nuomininkams juos naudoti. Dėl to teisėti nuomininkai pareiškė ieškovėms ketinantys atsisakyti vykdyti mokėjimus ieškovėms pagal naujas nuomos sutartis. Išaiškėjus ginčo aplinkybėms, A. Š. ir/ar I. B., ignoruodami raginimus taip nesielgti, operatyviai apsėjo Žemės sklypus (didžiąją jų dalį), taip atimdami realias galimybes savininkams ir/ar jų naujiesiems nuomininkams naudoti sklypus 2018-tais metais.

Ieškovės, siekdamos užtikrinti nuomos sutarčių tinkamą vykdymą ir nuomos mokesčio surinkimą iš nuomininkų, bei ieškodamos taikaus kilusio ginčo sprendimo, inicijavo taikias derybas, ko pasėkoje, abipusių nuolaidų būdu su atsakovu A. Š. (atstovaujančiu save ir savo dukterį atsakovę I. B.) buvo suderintas taikos sutarties projektas (toliau – taikos sutartis). Ieškovių atstovas išsiuntė visoms suinteresuotoms šalims suderintą taikos sutarties tekstą pasirašymui, tačiau

atsakovas A. Š. telefonu pareiškė, kad nusprendė nepasirašyti taikos sutarties bei, kad jis neketina niekam kitam šį 2019 m. sezoną užleisti Žemės sklypų naudojimo. Ieškovų vertinimu, A. Š. atsisakymas tvirtinti taikos sutartį, bei pareiškimas dėl ketinimo tęsti neteisėtą Žemės sklypų naudojimą, reiškia pagrįstą ir realią grėsmę, jog dėl atsakovo A. Š. neteisėtų veiksmų, nuomininkams nebus leista perimti naudojimui Sklypus 1 - 13, atitinkamai nebus vykdomi nuomos mokesčio mokėjimai pagal nuomos sutartis, ir ieškovės dėl to patirs žalą (nuostolius). Negana to, dėl atsakovo A. Š. neteisėto ketinimo naudoti Žemės sklypus, ieškovėms bus apsunkinta galimybė patiems naudoti (dirbti) ar teisėtai išnuomoti Sklypus 14 – 26, dėl ko ieškovėms bus trukdoma gauti Žemės sklypų nuomos mokesčio pajamas ir dėl to ieškovės gali patirti nuostolių.

           Nurodė, jog atsakovų A. Š. ir I. B. būsimus neteisėtus veiksmus, ketinant naudoti žemės sklypus ir trukdyti teisėtiems nuomininkams perimti ir naudoti Žemės sklypų dalį pagal jų paskirtį, bei faktą, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovėms kyla reali grėsmė patirti žalą (nuostolius) negaunant Žemės sklypų nuomos mokesčio patvirtina tai, kad: atsakovai ir toliau ketina neteisėtai užimti Žemės sklypus ir juos naudoti be ieškovių leidimo; atsakovai neteisėtai naudoja ieškovių žemės sklypus ir šių sklypų naudojimą deklaruoja Nacionalinėje mokėjimų agentūroje (toliau – NMA) dėl paramos išmokų gavimo; atsakovas A. Š. nepagrįstai teigia turintis teisę naudoti Žemės sklypus pagal subnuomos sutartį; ieškovė su atsakovais  niekada neturėjo jokių sutartinių santykių, ir niekada neleido šiems asmenims naudotis Žemės sklypais; atsakovas A. Š. yra ne tik žodžiu, bet ir raštu patvirtinęs ir pripažinęs, kad neteisėtos subnuomos sutarties pagrindu jau naudojo Žemės sklypus ir ketina juos naudoti ateityje. Atsakovo A. Š. elgesys, naudojant Žemės sklypus 2018 m., bei elektroniniu laišku nurodomas ketinimas 2019 m. sėti ir toliau naudoti Žemės sklypus be ieškovių leidimo/sutikimo, privalo būti vertinamas, kaip aiškiai neteisėti ir pažeidžiantys įstatymų leidėjo nustatytą pareigą elgtis teisės aktuose nustatytu būdu t. y. nepažeisti ieškovių nuosavybės teisių į Žemės sklypus ir netrukdyti šiomis teisėmis naudotis. Dėl aukščiau nurodyto, darytina pagrįsta išvada, jog atsakovai A. Š. ir jo dukra I. B. ketina atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. be ieškovių, kaip savininkių, sutikimo ir leidimo užimti ir naudoti Žemės sklypus 2019 m. žemės ūkio veiklos sezono metu, todėl tokie neteisėti veiksmai gali būti uždraudžiami tenkinant prevencinį ieškinį (CK 6.255 str.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atsisakė reikalavimo dėl uždraudimo naudotis Sklypais 16-21, nes atsakovas A. Š. 2019 m. gegužės 20 d.  sudarė nuomos sutartis su UAB „Žemalė Agrar“, UAB „Nordic Agra“ ir UAB „Palnosai Agrar“, kuriomis laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. gegužės 19 d. išsinuomojo šiuos žemės sklypus:

Atsiliepime į ieškinį atsakovai A. Š. ir I. B. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2016 m. balandžio 1 d. UAB „Furs Baltic“ ir ūkininkas A. Š. pasirašė privačios žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 99, kuria atsakovui buvo išnuomoti 130 ha žemės ūkio naudmenų plotai iš nuomos sutartyje nurodytų 273,63 ha. Nuomos sutartis buvo sudaryta laikotarpiui iki 2020 m. balandžio 30 d. 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakovas A. Š. sudarė panaudos sutartį su I. B., kuri yra jo duktė, suteikdamas neatlygintinai naudotis dalimi žemės sklypų jo valdomų nuomos sutarties pagrindu. Atsakovai naudojo tik dalį nuomos sutarties 1 punkte nurodytų sklypų. 2016 ir 2017 metais A. Š. dirbo 112,95 ha žemės ūkio naudmenų plotų, o 2018 metais abu atsakovai dirbo 101,08 ha žemės ūkio naudmenų plotų. Sklypai 8, 12, 14, 15, 22-26 atsakovų nebuvo dirbami. Trečiasis asmuo UAB „Furs Baltic“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras už žemės sklypų nuomą atsakovui, o atsakovas mokėjo trečiajam asmeniui nuomos mokestį. Turėdamas pasirašytą nuomos sutartį ir ją tinkamai vykdydamas, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad naudoja ir valdo žemės sklypus visiškai teisėtai. 2018 m. pavasarį atsakovas pastebėjo, kad jo nuomos sutarties pagrindu nuomojamuose žemės sklypuose dirba kiti asmenys. Kaip paaiškėjo, tai buvo Ž. K. ir M. P., kuriems tuos pačius žemės sklypus išnuomojo ieškovės. Tada buvo išsiaiškinta, kad UAB „Furs Baltic“ nėra  žemės sklypų savininkas, o tik buvęs nuomininkas, su kuriuo nuomos sutartis jau yra nutraukta. UAB „Furs Baltic“, sudarydamas nuomos sutartį su atsakovu, nei raštu, nei žodžiu neatskleidė, kad nėra žemės sklypų savininkas, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad sudaro nuomos sutartį su joje nurodytų žemės sklypų savininku. Siekiant išspręsti taikiai susiklosčiusią situaciją, atsakovas ir ieškovės pradėjo derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Ieškovės leido atsakovams dirbti žemės sklypus, reikalavimų juos perduoti nereiškė. 2018 m. lapkričio 8 d. buvo parengtas ir pateiktas taikos sutarties projektas, kuris buvo koreguojamas ir naujas projektas atsakovui buvo pateiktas tik 2019 m. kovo 27 d. Kadangi taikos sutarties projektas neatitiko žodinių derybų metu sutartų sąlygų, atsakovas 2019 m. kovo 28 d., informavo, kad taikos sutarties projektas neatitinka žodinio susitarimo sąlygų ir yra taisytinas. Ieškovės jokio atsakymo nepateikė, o kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo vedamos taikos derybos, kurios buvo toli pažengusios, ieškovės neprieštaravo tam, kad šiuos Sklypus toliau dirbtų atsakovai, atsakovai toliau dirbo žemės sklypus: dar 2018 metų rudenį Sklypai 3-7, 9-11, 13, 16-21 buvo nupurkšti, patręšti, suarti, t. y. paruošti sėjai, o Sklypai 7 ir 9 apsėti žieminiais rapsais. Sklypai ieškovių buvo neprižiūrimi, atsakovai investavo daug piniginių lėšų ir darbo tam, kad žemės sklypai būtų tinkami žemės ūkio veiklai ir iš jų būtų galima gauti pelno. Todėl nutraukus žemės sklypų naudojimą anksčiau nuomos sutartyje nustatyto termino, atsakovas patiria nuostolius. Atsakovų veiksmais ieškovėms priklausantys žemės sklypai buvo pagerinti, tapo tinkami žemės ūkio veiklai.

 Nurodė, jog ieškovės neįrodė nei būsimų neteisėtų atsakovų veiksmų, nei žalos grėsmės, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Ieškovės nepagrįstai tvirtina, kad atsakovai atlieka ir ketina atlikti neteisėtus veiksmus, nes sužinojus, kad nuomos sutartimi išnuomoti žemės sklypai priklauso ne UAB „Furs Baltic“, o ieškovėms, buvo vedamos derybos dėl taikos sutarties sudarymo. Derybų metu ieškovės neprieštaravo, kad atsakovai naudotų žemės sklypus, kurie atsakovų buvo prižiūrimi ir dirbami nuo nuomos sutarties sudarymo, ir nereikalavo jų grąžinti. Todėl atsakovai toliau naudojo žemės sklypus. Atsižvelgiant į vestas derybas bei žodinį susitarimą ir tikintis, kad ieškovės jo laikysis, atsakovai toliau dirbo žemės sklypus: dar 2018 metų rudenį Sklypai 3-7, 9-11, 13, 16-21 buvo nupurkšti, patręšti, suarti, t. y. paruošti sėjai, o Sklypai 7 ir 9 apsėti žieminiais rapsais. Vykusių žodinių derybų metu buvo tartasi dėl kitokių žemės sklypų naudojimo terminų, taip pat dėl mažesnio nuomos mokesčio, todėl tai, kad ieškovės įtraukė į taikos sutarties projektą akivaizdžiai atsakovams nepriimtinas sąlygas, dėl kurių nebuvo susitarta žodinių derybų metu, atsakovai vertina kaip nesąžiningą elgesį, siekiant pavasarį gauti jau pasėtus ir/ar paruoštus (patręštus, suartus) sėjai sklypus.

Ieškovės nepagrįstai tvirtina, kad naudojant ir dirbant žemės sklypus atsakovams, ieškovės negaus ir/ar gaus mažiau pajamų. Atsakovas aiškiai išreiškė ketinimą mokėti metinį nuomos mokestį, kuris lygus 140 Eur už vieną hektarą, t. y. sutiko mokėti netgi didesnį nuomos mokestį negu ieškovės ketina gauti iš naujųjų nuomininkų pagal į bylą pateiktas nuomos sutartis, be to Sklypai 1-7, 9-11, 13, 16-21 buvo pagerinti, pritaikyti žemės ūkio veiklai, investuojant atsakovų lėšas, todėl ieškovės jokių nuostolių nepatyrė, o atsakovų veiksmų dėka gavo naudos. Taip pat nurodė, jog tenkinus ieškinį, būtų pažeistos atsakovų teisės ir teisėti interesai, nes atsakovai patirtų didelių nuostolių, kurie buvo nulemti UAB „Furs Baltic“ neteisėtų veiksmų, o taip pat prie atsakovų nuostolių prisidėjo ir ieškovių nesąžiningas elgesys derybų metu, suteikęs atsakovams pagrįstų ir teisėtų lūkesčių dėl tolimesnio Sklypų 3, 4, 6, 7, 9, 18, 19, 21 naudojimo. Tenkinus ieškinį, atsakovai patirs nuostolių dėl jau investuotų lėšų, ruošiant šiuos žemės sklypus sėjai, be to, uždraudus įeiti į sklypus, atsakovai negalės nusiimti Sklypuose 7, 9 jau pasėtų žieminių rapsų. Todėl, akivaizdu, kad ieškinio tenkinimas, nepagrįstai suvaržo atsakovų teises ir teisėtus interesus.

            Teismo posėdyje ieškovių atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog ieškovės išnuomojo žemės sklypus nuomininkams M. P. ir Ž. K., iš kurių per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. turėjo gauti 13536,78 Eur nuomos mokesčio. Kadangi ieškovių nuomininkai negalėjo naudotis išsinuomotais žemės sklypais, nes juos buvo užėmę ir jais naudojosi atsakovai, nuomininkai atsisakė mokėti ieškovėms sutartą nuomos mokestį. UAB „Furs Baltic“ neturėjo teisės sudaryti subnuomos sutarties su atsakovu A. Š., sudarant sutartį nebuvo domėtasi kam priklauso sklypai, ar UAB „Furs Baltic“ turi teisę nuomoti sklypus. Nepaisant to, išaiškėjus situacijai, šalys bandė išspręsti ginčą taikiai, tačiau 2019 m. kovo mėnesį derybos buvo galutinai nutrauktos, nes atsakovas A. Š. pareiškė ketinimą ir toliau naudotis išsinuomotais žemės sklypais, nes juos yra paruošęs, pagerinęs ir t.t. Kadangi buvo naujo žemės ūkio sezono pradžia, ieškovės, įvertinusios, kad negavo nuomos mokesčio iš teisėtų nuomininkų už 2018 m., bijodamos, jog negaus nuomos mokesčio ir už 2019 m., inicijavo prevencinį ieškinį. Po 2019 m. balandžio 12 d. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarties atsakovai nutraukė savo neteisėtus veiksmus, todėl teisėti nuomininkai galėjo dirbti žemės sklypus, išskyrus sklypus 7 ir 9, kurie jau buvo apsėti rapsais. Derlių atsakovas nusiėmė 2019 m. liepos mėn., ir tik tada šie sklypai buvo atlaisvinti. Atsakovų sudaryta subnuomos sutartis yra galiojanti, sudaryta iki 2020 m. balandžio mėnesio, atsakovai šią sutartį laiko galiojančia, dėl to, ieškovių įsitikinimu, nėra dingusi grėsmė žalai atsirasti ateityje.

           Teismo posėdyje atsakovų atstovė su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais. Nurodė, kad atsakovas A. Š. išsinuomojo iš UAB „Furs Baltic“ žemės sklypus, mokėjo nuomos mokestį ir visą laiką pagrįstai tikėjosi, kad sutartis sudaryta su žemės sklypų savininku. 2018 m. pavasarį pastebėjo, kad tuos žemės sklypus pradeda dirbti kiti asmenys ir kilo ginčas. Kilus ginčui iš karto buvo pradėtos taikos derybos dėl tolesnio žemės sklypų naudojimo, derybų rezultatas – byloje pateiktas taikos sutarties projektas. Taikos sutarties projekto 1.1 punkte buvo numatyta, jog atsakovas ir toliau galės naudotis tam tikrais sklypais, todėl atsakovas ir toliau dirbo tam tikrus sklypus pagal žodinį susitarimą su ieškovėmis. Taikos sutartis nebuvo pasirašyta, nes neatitiko sutartas nuomos mokestis ir tam tikri nuomos terminai. Atsakovo elektroninis laiškas, kuriame ieškovės įžvelgia grėsmę, neturėtų taip būti vertinamas, atsakovas ten tiesiog nesutinka su nuomos mokesčiu ir terminais. Atsakovas toliau ginčo žemės sklypų dirbti nebeketina, todėl nėra jokių būsimų atsakovo neteisėtų veiksmų. Dėl žalos, tai ieškovės turi įrodyti, jog žala atsiras ateityje, o ne kalbėti apie jau atsiradusią žalą, tačiau ieškovės būsimos žalos visiškai neįrodė. 

           Tretieji asmenys UAB „Furs Baltic“, Ž. K. ir M. P. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

           Ieškinys tenkintinas.

           CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 3K-3-123/2011; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018, 13, 15 punktai).          

          CK 6.255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Taigi šiuo atveju nebus visų būtinų civilinei atsakomybei atsirasti elementų, t. y. žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai ir kaltė taip pat nebūtini taikant prevencinio ieškinio institutą, nes gali atsirasti tik ateityje. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas iš atsakovo pusės, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai.

           Dėl ieškinio dalies atsisakymo

          Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atsisakė ieškinio reikalavimo dėl uždraudimo naudotis Sklypais 16-21, nes atsakovas A. Š. 2019 m. gegužės 20 d. sudarė nuomos sutartis su UAB „Žemalė Agrar“, UAB „Nordic Agra“ ir UAB „Palnosai Agrar“, kuriomis laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. gegužės 19 d. išsinuomojo šiuos Žemės sklypus.

         Teismo posėdyje ieškovių atstovas palaikė ieškinio šioje dalyje atsisakymą, nurodė, jog ieškovėms yra žinomos ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo teisinės pasekmės.

          Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

          Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atsisako ieškinio reikalavimų dėl Žemės sklypų 16-21, nes šalys dėl šių sklypų sudarė nuomos sutartį, ieškovėms yra žinomos ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, ieškovių ieškinio dėl dalies reikalavimų atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

          Dėl uždraudimo atlikti veiksmus

           Byloje nustatyta, kad Žemės sklypai 1-26 nuosavybės teisėmis priklauso ieškovėms UAB „Žemalė Agrar“, UAB „Palnosai Agrar“, UAB „Veikšniai Agrar“ ir UAB „Nordic agra“. 2016 m. gegužės 3 d. ieškovės sudarė žemės nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Furs Baltic“, pagal kurią išnuomojo trečiajam asmeniui Žemės sklypus 1-26 iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sutarties 5.2.2. punkte sutarties šalys susitarė, kad subnuomoti žemės sklypus UAB „Furs Baltic“ gali tik pagal jų tikslinę paskirtį ir gavus išankstinį raštišką nuomotojo sutikimą. Sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, kad sutartis galioja iki nuomos termino pabaigos arba sutarties nutraukimo sutartyje numatytais pagrindais. Ieškovių atstovo teigimu ši nuomos sutartis suėjus jos terminui buvo nutraukta. Byloje nėra duomenų, kad ši sutartis būtų buvusi pratęsta, todėl darytina pagrįsta išvada, jog ši sutartis nuo 2017 m. sausio 1 d. nebegalioja. 2018 m. balandžio 30 d. ieškovės sudarė žemės nuomos sutartį su trečiaisiais asmenimis Ž. K. ir M. P., pagal kurią išnuomojo jiems Žemės sklypus 1-13 iki 2021 m. balandžio 19 d. Nuomininkams nuvykus dirbti išsinuomotų laukų, paaiškėjo, kad Žemės sklypai yra dirbami kitų asmenų. Buvo išsiaiškinta, kad UAB „Furs Baltic“ 2016 m. balandžio 1 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 99 išnuomojo ieškovėms priklausančius žemės sklypus Nr. 1-26 atsakovui A. Š. iki 2020 m. balandžio 30 d. T. y. UAB „Furs Baltic“, dar nesudariusi žemės sklypų 1-26 nuomos sutarties su ieškovėmis, išnuomojo ieškovėms priklausančius žemės sklypus atsakovui, be to, subnuomos sutartyje numatė 40 mėnesių ilgesnį nuomos terminą, nei buvo numatyta jos pačios su ieškovėmis sudarytoje nuomos sutartyje. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad UAB „Furs Baltic“ ir atsakovo A. Š. sudaryta sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo, atsakovų atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovas sutarties sudarymo metu netikrino, kas yra sklypų savininkas, nuomos sutarties neįregistravo. 2017 m. rugsėjo 1 d. panaudos sutartimi atsakovas A. Š. žemės sklypus 6, 7, 9, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21 perdavė neatlygintinai naudotis atsakovei I. B.. 

            Išaiškėjus susidariusiai situacijai šalys bandė ginčą išspręsti taikiai. Kad tarp šalių ilgą laiką vyko derybos patvirtino tiek ieškovių, tiek atsakovų atstovai, parengiamojo teismo posėdžio metu dalyvavę tretieji asmenys Ž. K. ir M. P.. Tai patvirtina ir pateikti elektroniniai laiškai bei 2019 m. lapkričio 8 d., 2019 m. balandžio 1 d. taikos sutarties projektai. Taikos sutarties projekto preambulėje buvo aptartos aukščiau nurodytos aplinkybės, kad UAB „Furs Baltic“ subnuomos sutartį su atsakovu sudarė dar negaliojant nuomos sutarčiai su ieškovėmis ir, kad subnuomos sutartis sudaryta 40 mėnesių ilgesniam laikotarpiui, lyginant su nuomos terminu, t. y. tokia sutartis neteisėta. Taip pat įtvirtinta tai, kad paaiškėjo, jog atsakovas naudojo žemės sklypus tiek 2017, tiek 2018 metais, šiuo laikotarpiu didžiąją dalį sklypų deklaravo Europos Sąjungos paramai gauti. Nepaisant paaiškėjusių aplinkybių, subnuomininkas, t. y. atsakovas A. Š. atsisakė geranoriškai nutraukti savo veiksmus ir atlaisvinti naudojamus žemės sklypus. Iš pateikto atsakovo A. Š. elektroninio laiško ieškovių atstovui matyti, kad atsakovas nesutiko su pasiūlytomis taikos sutarties sąlygomis dėl nuomos mokesčio dydžio ir laikotarpio, už kurį mokėtinas nuomos mokestis, nes nurodė, jog sklypus 7,9,10,11,12,13,16,17,20 yra nupurškęs, suaręs, paruošęs sėjai, todėl jei moka mokestį už 2018 m., jis ir turėtų sėti šiuos laukus 2019 m. Taikos sutarties preambulėje įtvirtintų aplinkybių apie susiklosčiusią situaciją dėl neteisėtai sudarytos subnuomos sutarties neginčijo. Tai, kad atsakovas supranta, jog subnuomos sutartis vertintina kaip neteisėta, patvirtino ir atsakovų atstovė, kartu nurodžiusi, jog atsakovas nebeketina naudotis pagal subnuomos sutartį išsinuomotais žemės sklypais. Nepaisant to, tarp UAB „Furs Baltic“ ir atsakovo A. Š. sudaryta privačios žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 99 iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nuginčyta, nutraukta ar užbaigta kokiu nors kitu būdu nebuvo.

            Tiek ieškovių atstovas, tiek atsakovų atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog atsakovai tam tikrus žemės sklypus dirbo iki 2019 m. balandžio 12 d., kuomet buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o sklypus 7 ir 9 atlaisvino tik 2019 m. liepos mėnesį. Ieškovių atstovo teigimu atsakovai, vykstant deryboms neturėjo leidimo toliau dirbti ginčo sklypų, tačiau nepaisant to, atsakovai užsėjo sklypus 7 ir 9 rapsais. Tuo tarpu atsakovų atstovė teigė, jog atsakovai turėjo žodinį ieškovių leidimą toliau dirbti tuose sklypuose, nes šalys tikėjosi, jog pavyks pasiekti taikų susitarimą ir atsakovams bus leista naudotis tam tikrais sklypais ir toliau.

            Ieškovių pateiktos 2019 m. rugpjūčio 5 d. buhalterinės pažymos patvirtina, kad tretieji asmenys M. P. ir Ž. K. atsisakė mokėti nuomos mokestį ieškovėms už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. Pagal tretiesiems asmenims išnuomotų žemės sklypų plotą ir sutartą nuomos mokestį 130 Eur/ha, ieškovių paskaičiavimu nesumokėto nuomos mokesčio suma yra 13536,78 Eur. Nors atsakovų atstovė teismo posėdyje argumentavo, jog tam tikrais sklypais teisėti nuomininkai Ž. K. ir M. P. naudojosi ir 2018 m., nes deklaravo juos paramai gauti, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad M. P. išsinuomojo aštuonis žemės sklypus, tuo tarpu paramai už 2018 m. gauti deklaravo tik dalį vieno žemės sklypo, Ž. K., išsinuomojęs septynis žemės sklypus, paramai už 2018 m. gauti deklaravo  keturių sklypų dalis, tuo tarpu atsakovė I. B. paramai už 2018 m. gauti deklaravo trylika sklypų ar jų dalis, A. Š. – vieno sklypo dalį. Šios aplinkybės patvirtina, kad didžiaja dalimi ieškovių žemės sklypų 2018 m. naudojosi atsakovai, o ne tretieji asmenys  Ž. K. ir M. P.. Todėl nors iš dalies sutiktina su atsakovų atstovės teiginiais, kad bent dalį nuomos mokesčio už 2018 m. ieškovių nuomininkai turėjo sumokėti, tai nepaneigia, kad ieškovėms, negavus didžiosios dalies joms priklausančio žemės mokesčio už 2018 m., joms buvo padaryta žala.

            Nors pagal teismų praktiką tai, kad analogiškais veiksmais buvo padaryta žalos, nereiškia prezumpcijos, jog žala gali atsirasti ateityje, teismas, įvertinęs tai, kad ieškovėms jau buvo padaryta žala, vertindamas šią aplinkybę visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, konstatuoja, jog egzistuoja žalos ieškovėms padarymo grėsmė ir ateityje. Tokią teismo išvadą suponuoja byloje nustatytų aplinkybių visuma, o būtent atsakovų elgesys. Sutiktina, kad sudaręs nuomos sutartį su UAB „Furs Baltic“ atsakovas A. Š. pagrįstai manė, jog naudojasi žemės sklypais teisėtai ir taip pat teisėtai perdavė dalį sklypų naudotis pagal panaudos sutartį atsakovei I. B., tačiau paaiškėjus, kad A. Š. sudaryta nuomos sutartis su UAB „Furs Baltic“ negalėjo būti sudaryta ir nors nėra nuginčyta yra neteisėta, atsakovai neteisėto žemės sklypų naudojimo nenutraukė. Nors atsakovų atstovė teigė, kad atsakovai turėjo žodinį ieškovių sutikimą toliau naudotis žemės sklypais kol vyko derybos dėl taikos sutarties, šio argumento nepagrindžia nei vienas byloje esantis įrodymas, priešingai, ieškovių atstovo teigimu, atsakovams nebuvo leista toliau naudotis sklypais, buvo siekiama, kad sklypais galėtų naudotis teisėti nuomininkai, tuo tarpu atsakovai ir toliau dirbo dalį sklypų, o sklypus 7 ir 9 užsėjo rapsais. Tai, kad nuo 2018 m. pavasario vykstant deryboms atsakovai be ieškovių sutikimo toliau naudojosi dalimi žemės sklypų ir kaip atsiliepime į ieškinį teigia atsakovai dalį sklypų 2018 m. suarė, patręšė, pasirengė naudojimui kitiems metams, žinodami, kad šiuos sklypus valdo neteisėtai, leidžia susiformuoti teismo išvadai, kad atsakovai nesiruošė nutraukti neteisėto sklypų naudojimo, o tai padarė tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovėms kreipusis į teismą su prevenciniu ieškiniu. Tai patvirtina ir atsakovų atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, kad atsakovai investavo į nuomojamus sklypus, todėl patenkinus ieškinį būtų pažeisti atsakovų interesai, nes atsakovai patirtų nuostolių dėl investuotų lėšų. Iš tokių atsakovų teiginių galima spręsti, jog teismui atmetus ieškinį, atsakovai toliau siektų neteisėtai naudotis jų teigimu jų lėšomis pagerintais sklypais, nepaisant to, kad šiuos žemės sklypus turi teisę naudoti teisėti nuomininkai tretieji asmenys Ž. K. ir M. P.. Atsakovo A. Š. su UAB „Furs Baltic“ sudarytos nuomos sutarties terminas yra iki 2020 m. balandžio 30 d. Nei per visą derybų dėl taikos sutarties laikotarpį, nei ieškovėms kreipusis į teismą, atsakovai nesiėmė jokių priemonių, kad ši sutartis būtų nutraukta ar nuginčyta, todėl ši sutartis yra galiojanti ir ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad atsakovų teiginiai apie tai, kad nebeturi intereso naudotis ieškovių žemės sklypais ir ateityje jais neteisėtai nebesinaudos vertintini kaip deklaratyvūs.

            Teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendžia, jog ieškovės įrodė prevencinio ieškinio sąlygas, t. y. kad atsakovai ir toliau, remdamiesi nenuginčytos ir nenutrauktos subnuomos sutarties su UAB „Furs Baltic“ pagrindu gali neteisėtai naudotis ieškovių žemės sklypais, ir, kad dėl to ieškovei gali būti padaryta žala (tretieji asmenys netekę galimybės naudotis išsinuomotais žemės sklypais, gali ir toliau atisakyti mokėti ieškovėms nuomos mokestį). Esant šioms aplinkybėms, ieškinys dėl uždraudimo atsakovams atlikti veiksmus (naudoti ir trukdyti naudoti svetimus žemės sklypus), kurie kelia grėsmę žalos atsiradimui ateityje, tenkintinas.

           2019 m. balandžio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

            Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, ieškovei UAB „Nordic Agra“, pateikusiai bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašymą dėl šių išlaidų priteisimo,  iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas ieškovių sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 113,00 Eur ir 2591,18 išlaidų advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, iš viso 2704,18 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260  straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:   

          ieškinį tenkinti.

          uždrausti atsakovams A. Š. ir I. B. asmeniškai ar per pasitelktus trečiuosius asmenis naudoti (t. y. atlikti žemės ūkio darbus, įskaitant laukų sėją, tręšimą, arimą, kita) žemės sklypus:

           Uždrausti A. Š. ir I. B. asmeniškai ar per pasitelktus trečiuosius asmenis bet kokiomis priemonėmis trukdyti Ž. K. ir M. P. ar jų teisėtiems teisių perėmėjams naudoti (t. y. atlikti žemės ūkio darbus, įskaitant laukų sėją, tręšimą, arimą, kita) žemės sklypus:

           Uždrausti A. Š. ir I. B. asmeniškai ar per pasitelktus trečiuosius asmenis bet kokiomis priemonėmis trukdyti ieškovėms UAB „Žemalė Agrar“, UAB „Veikšniai Agrar“, UAB „Radviliškio Agrar“, UAB „Palnosai Agrar“, UAB „Nordic Agra“  ar jų teisėtiems teisių perėmėjams naudoti (t. y. atlikti žemės ūkio darbus, įskaitant laukų sėją, tręšimą, arimą, kita) žemės sklypus:

          Priimti ieškovių ieškinio atsisakymą dalyje dėl uždraudimo naudotis žemės sklypais:

            ir bylą šioje dalyje nutraukti.

           Priteisti iš atsakovų A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1352,09 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt du eurus 09 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Nordic Agra“, j. a. k. 302583597, naudai.

          2019 m. balandžio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

          Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                 Kristina Vorienė