Civilinė byla Nr. e2-454-943/2019

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02344-2018-9

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

        3.1.18.3.; 3.1.18.6.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atsakovų V. S., E. M. ir A. S. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Spauda“ ieškinį nurodytiems atsakovams dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė RAB „Spauda“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. S., V. S. ir E. M. 641 292,31 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą. Nurodo, kad ieškinio suma yra didelė, be to, ieškovė yra restruktūrizuojama bendrovė, todėl būtina ginti ne tik pačios bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir ieškovės trečiąja eile tenkinamų reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovams V. S., E. M. ir A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, bendrai 641 292,31 Eur sumai.

4.       Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytą ieškinio faktinį pagrindą bei pateiktus įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsakovo atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.        Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimta preliminariai neįvertinus ieškinio tikėtino pagrįstumo bei neatsižvelgus į tą aplinkybę, jog yra praleistas terminas ieškiniui pareikšti.

6.2.        Teismo nutartis naikintina ir dėl to, kad neįrodyta ir antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

6.3.        Teismo nutartis yra nemotyvuota ir tai apsunkina apelianto teisę į teisminę gynybą.

7.       Ieškovė RAB „Spauda“ atsiliepimu prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartį.

8.       Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.        Ieškinys yra pagrįstas kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais.

8.2.        Pateikti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį įrodo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovui (apeliantui) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).

11.       Ieškovė RAB „Spauda“ kartu su apeliacinės instancijos teismui teikiamais procesiniais dokumentais pateikė ir papildomus, pirmosios instancijos teisme nevertintus įrodymus. Atsižvelgus į tai, kad papildomai pateiktais įrodymais siekiama pagrįsti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, kas iš esmės patenka į byloje nagrinėtinų klausimų ratą, bei siekiant visapusiškai įvertinti byloje kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas priima ir su kita bylos medžiaga vertina papildomai pateiktus įrodymus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

12.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

13.       Byloje visų pirma keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

14.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

15.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo teigdama, kad atsakovas A. S., valdydamas įmonę per savo statytinį sudarė įmonei nuostolingus sandorius, kuriais buvo siekiama asmeninės naudos. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, ieškovės manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas (nors skundžiamoje nutartyje tai tiesiogiai ir nenurodyta) pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

16.       Atsakovo nurodomas argumentas dėl ieškinio senaties termino praleidimo negali būti vertinamas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi šis klausimas yra išsprendžiamas galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kai yra visapusiškai įvertinami į bylą pateikti įrodymai ir jais pagrindžiamos aplinkybės bei nustatomas ieškinio senaties termino pradžios momentas. Be to, nors ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, tačiau šis terminas, jeigu praleistas dėl objektyvių priežasčių, gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl į klausimą, ar ieškovė nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą praleidusi ieškinio senaties terminą bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

17.       Prieš vertinant kitus skundo argumentus, teismas įvertina apelianto teiginių, kuriais skundžiamos nutarties neteisėtumas grindžiamas motyvų nebuvimu, pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti itin trumpi ir lakoniški motyvai, nėra aiškiai nurodyta, kokia grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui gali kilti netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismų praktikoje nurodoma, kad procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Taigi vien tai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį iš esmės sutiko su ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytais argumentais ir jų pagrindu taikė laikinąsias apsaugos priemones, tiksliai neįvardinęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui pagrindo, nesudaro pagrindo išvadai, kad egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

18.       Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju iš skundžiamos nutarties motyvų spręstina, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje pritaikytos įvertinus ieškinio sumos reikšmingumą, tačiau aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Ieškinio sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo ieškovės valios, byloje nesant duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).

19.       Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Todėl nesudaro pagrindo vertinti jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymo rizika remiantis ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktais papildomais įrodymais, kuriais siekiama įrodyti prastą apelianto turtinę padėtį. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu.

20.       Konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo (paprastai ieškovas). Gali būti įvardinti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Taip pat atitinkamą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo galimą nesąžiningumą, jo siekį išvengti jam galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant turtą ir pan., ieškovė neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad ieškovės dėstomos aplinkybės, jos manymu, patvirtinančios atsakovo nesąžiningumą, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl grėsmės teismo sprendimo vykdymui nepatvirtina ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti vertinamos.

Dėl procesinės bylos baigties

21.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovo nesąžiningumo, šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atsakovo turtui taikyti areštą vadovaudamasis vien tik didelės ieškinio sumos kriterijumi. Atsižvelgiant į nutartyje nurodytus motyvus bei nustačius, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, kurioje išaiškintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, skundžiamos nutarties dalis, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos apelianto turtui naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. S. turtui atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

22.       Apeliantas taip pat prašė priteisti jo naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas šio prašymo netenkina, kadangi kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį, kuria atsakovui A. S. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių, 641 292,31 Eur sumai, o nesant turto, ar esant jo nepakankamai, lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštas, ir klausimą išspręsti iš esmės – tokį ieškovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Spauda“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. S. atžvilgiu atmesti.

Teisėja                                                                                    Egidija Tamošiūnienė