Civilinė byla Nr. 2A-674-555/2012
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-20827-2010-2
Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė
Procesinio sprendimo kategorija 11.9.2;11.9.6;11.10;14.4;
99.5;114.11;121.18;121.21(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „ARX TECHNOLOGIES“ (buvęs pavadinimas UAB „Arx Baltica tecchnologijų centras“) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui UAB „Arx Baltica technologijų centras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir
n u s t a t ė :
ieškovas ieškiniu prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Arx Baltica technologijų centras“ neteisėtu, į darbą negrąžinti, kadangi gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 297 str. teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (nuo 2010-11-15) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti iš atsakovo 2600 Lt dydžio išeitinę išmoką, bylinėjimosi išlaidas. Murodė, kad pagal 2010-08-04 neterminuotą darbo sutartį nuo 2010-08-05 pradėjo dirbti atsakovo bendrovėje projektų vadovu. Darbdavio iniciatyva, patikrinti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, darbo sutartyje buvo nustatytas 2 mėnesių išbandymo laikotarpis. 2010-11-15 atsakovas vienašališkai nutraukė darbo sutartį, pagal DK 107 straipsnio l dalį, tačiau atsakovas pažeidė atleidimo iš darbo procedūrą ir įstatymo reikalavimus. Darbdavys dėl darbo sutarties nutraukimo raštu ieškovą įspėjo tik 2010 m. lapkričio 15 d., nors pagal DK 107 straipsnio 1 dalį privalėjo apie tai raštu įspėti prieš tris darbo dienas. Kadangi atsakovas pažeidė atleidimo iš darbo procedūrą ir įstatymo reikalavimus, todėl ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu. Taip pat nurodė, jog grįžti į darbą nepageidauja, nes jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino, kad darbo sutartis tarp ieškovo V. B. ir atsakovo UAB „Arx Baltica technologijų centras“ 2010-11-15 direktoriaus įsakymu Nr. K-58 pagal LR DK 107 str. 1 d., nutraukta neteisėtai, į darbą ieškovo negrąžino, nustatė, kad minėta darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė iš atsakovo UAB „Arx Baltica technologijų centras“ ieškovui V. B. 2513,68 Lt (priskaityta suma) išeitinės išmokos; 30401,30 Lt (priskaityta suma), vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-11-15) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-11-17) ir po 118,57 Lt (priskaityta suma) už priverstinės pravaikštos laiką po teismo sprendimo paskelbimo (nuo 2011-11-18) iki jo įsigaliojimo dienos; 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo 1050,46 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, nusprendė sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (2513,68 Lt priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovo vykdyti skubiai. Nurodo, kad ieškovas V. B. pagal 2010-08-04 sudarytą darbo sutartį Nr. 23 nuo 2010-08-05 pradėjo dirbti UAB „Arx Baltica technologijų centras“ projektų vadovu, darbdavys įsipareigojo mokėti 2600 Lt mėnesinę algą ir priedą prie mėnesinės algos pagal įmonėje galiojančią priedų ir atlyginimų skyrimo tvarką, darbdavio iniciatyva, nustatytas dviejų mėnesių išbandymo laikotarpis, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. Darbo sutartis nutraukta 2010-11-15 pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, t.y. esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams, įsakymu Nr. K-582010-11-15 (b.l. 6). Atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį su ieškovu, 2010-10-01 įsakyme Nr. K-48 nurodė, kad V. B. atleidžia iš darbo nuo 2010-10-06 pagal DK 107 str. 1 d., atsižvelgdamas į 2010-09-30 komisijos patikrinimo akto išvadas pasibaigus darbo sutartyje sulygtam dviejų mėnesių bandomajam laikotarpiui (b.l. 49). 2010-10-06 įsakymu Nr. K-50 atleidimo iš darbo nukelta į kitą dieną po laikinojo nedarbingumo (b.l. 50), o 2010-11-15 įsakymu Nr. K-58 ieškovas atleistas iš projektų vadovo pareigų nuo 2011-11-15, nurodant, kad jis atleistas pagal Darbo kodekso 107 str. 1 dalį, pasibaigus sulygtam dviejų mėnesių bandomajam terminui (b.l. 51). Teismas nurodė, kad nei viename iš paminėtų įsakymų nėra duomenų apie ieškovo supažindinimą su jais, tačiau ieškovas neginčija, kad jam buvo įteiktas būtent pirmasis, 2010-10-01 įsakymas Nr. K-48, kuriame yra nuoroda į 2010-09-30 komisijos patikrinimo aktą, kurį ieškovas taip pat pripažįsta gavęs kartu su minėtu įsakymu. 2010-09-30 komisijos patikrinimo akte Nr. 1 nurodyta, kad V. B. išbandymo rezultatai nepatenkinami (b.l. 45), todėl teismas laikė, jog atsakovas yra nurodęs ieškovui darbo sutarties nutraukimo priežastis. Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, jog ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su projektų vadovo pareigine instrukcija, taip pat neįrodė, kad ieškovas buvo priimtas vykdyti tas pareigas, kurios nurodytos 2008-05-12 direktoriaus įsakymu patvirtintoje projektų vadovo pareiginėje instrukcijoje. Nurodė, kad pareiginė instrukcija ieškovo nepasirašyta, o parašas apie supažindinimą su darbo tvarkos taisyklėmis neįrodo ir supažindinimo su pareiginiais nuostatais, be to, teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas ieškovą, turėjo parengti naujus pareiginius nuostatus, atitinkančius ieškovui pavestas funkcijas, tačiau teismas laikė, kad netinkama pareiginė instrukcija ir ieškovo nesupažindinimas su ja nebuvo kliūtis ieškovui tinkamai vykdyti darbo sutartimi sulygtą darbą. Taip pat nurodė, jog atsakovo padarytos išvados apie ieškovo darbą, jo asmenines ir dalykines savybes yra objektyvios, todėl darė išvadą, kad atsakovas turėjo pagrindą pripažinti, kad ieškovo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami. Tačiau teismo vertinimu, sprendžiant, ar ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį yra teisėtas, reikšmingos ir kitos aplinkybės: būtent, ar ieškovas tinkamai pasinaudojo nustatytu atleidimo iš darbo pagrindu. Nurodė, kad paskutinė diena, kai atsakovas galėjo atleisti ieškovą iš darbo DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, buvo spalio 5 diena, tačiau spalio 5 d. ieškovas iš darbo nebuvo atleistas, nors tą dieną buvo darbingas ir dirbo, o nuo spalio 6 d. turėjo nedarbingumą, pasibaigus laikinąjam nedarbingumui, lapkričio 15 d. ieškovas atėjo į darbą ir šią dieną buvo atleistas, t.y. ieškovas dirbo po išbandymo termino pabaigos, todėl nutraukti darbo sutartį su juo atsakovas galėjo tik bendraisiais pagrindais. Taip pat nurodė, kad ketindamas atleisti ieškovą paskutinę jo išbandymo dieną, kuri buvo spalio 5 d., atsakovas turėjo raštu jį įspėti ne vėliau kaip 2010 m. rugsėjo 30 d., tačiau byloje jokių įrodymų apie ieškovo įspėjimą minėtą dieną nėra, atsakovas to neįrodinėjo, todėl teismas sprendė, jog atsakovas yra pažeidęs ir šį įstatymo reikalavimą. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad rugsėjo 7 d. ieškovas nedirbo ir išbandymo laikas dėl to prasitęsė viena diena, kaip neįrodytą. Nurodė, kad atsakovo vedamoje buhalterijoje apskaitomi duomenys apie darbuotojo darbo dienų skaičių negali skirtis nuo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje fiksuojamų dirbtų dienų skaičiaus, todėl spręstina, jog 2010 m. rugsėjo mėnesį ieškovas dirbo 22 dienas, kaip ir nurodyta jam išduotame atsiskaitymo lapelyje ir teismui pateiktose buhalterinėse pažymose (b.l. 52, 54, 55). Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė DK 107 straipsnyje įtvirtintą atleidimo iš darbo procedūrą, todėl yra pagrindas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu. Ieškovo prašymą dėl išeitinės išmokos priteisimo tenkintino, nes laikė, jog po kilusio konflikto dėl neteisėto atleidimo ieškovui būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Ieškovui iš atsakovo priteisė vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 2513,68 Lt (priskaityta suma), vidutinį darbo užmokestį už 12 mėnesių – 30164,16 Lt (2513,68 Lt x 12), ir 237,14 Lt (priskaityta suma) už 2 darbo dienas priverstinės pravaikštos laiko, t.y. iš viso 30401,30 Lt (priskaityta suma), už laikotarpį nuo sekančios dienos po atleidimo iš darbo dienos (2010-11-15) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-11-17), ir po 118,57 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, pradedant po teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-11-18) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo taip pat priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidos – 1000 Lt už advokato teisinę pagalbą (b.l. 63) ir 200 Lt išlaidų už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą (b.l. 87).
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „ARX TECHNOLOGIES“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas nepasisakė dėl viešo intereso gynimo ir išėjimo už ieškinio ribų. Atsakovas su teismo argumentais - kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta pasibaigus išbandymo terminui, todėl negalėjo būti taikoma LR DK 107 str. 1 d., dėl ko ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu, nesutinka. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad įspėjimo apie atleidimą data bei išbandymo termino pabaiga nusikėlė viena diena į priekį, kadangi ieškovas paties prašymu buvo pasinaudojęs darbdavio suteikta laisva, tačiau apmokama diena, šiuos atsakovo argumentus bei teismui pateiktus rašytinius įrodymus teismas netinkamai įvertino, o pasiūlius pateikti papildomus įrodymus teismas nematė būtinumo priimti. Nustatydamas paskutinės išbandymo laikotarpio dienos datą, atsakovas rėmėsi LR DK 26 str. bei 106 str. nuostatomis. Teigia, kad ieškovas savo ieškinyje pagrindine neteisėto atleidimo aplinkybe nurodo tai, jog atsakovas jo apie atleidimą raštu neįspėjo prieš tris darbo dienas, t.y. ginčo, kad ieškovas buvo atliestas iš darbą pasibaigus išbandymo terminui nagrinėjant bylą nebuvo. Apeliantas nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. ieškovas paprašė galimybės rugsėjo 7 dieną neatvykti į darbą dėl asmeninių priežasčių, bendrovės vadovas, vadovaudamasis bendrovėje galiojančiu įsakymu Nr. K-l, suteikė ieškovui laisvą dieną, todėl ieškovas 2010 m. rugsėjo 7 d. į darbą neatvyko. Ieškovas šį faktą neigė tik paskutinio bylos nagrinėjimo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu po jo atstovės naujai iškeltos gynybinės versijos. Nors atsakovo atstovas teismui teigė, jog ieškovo nebuvimo darbe faktą galima įrodyti, teismas įrodymų atsisakė, todėl remdamasis LR CPK 314 str. atsakovas kartu su apeliaciniu skundu teikia teismui personalinio kompiuterio, priskirto ieškovui jo darbo bendrovėje metu, kuriame buvo sukonfigūruota jo asmeninė darbo aplinka, sistemos darbo suvestinės bylos išklotinę „LOG SYSTEM", kurioje matyti, jog ieškovas visas darbo dienas naudojosi jam priskirtu darbo įrankiu - personaliniu kompiuteriu, išskyrus 2010 m. rugsėjo 7 d. Kadangi teismas atsakovo paaiškinimo dėl buhalterijoje apskaitomų duomenų apie darbuotojų dirbtų darbo dienų skaičių ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei neatitikimo tarp teismui pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir atsiskaitymo su darbuotoju lapelio nenagrinėjo, todėl vadovaujantis LR CPK 314 str. atsakovas teikia apeliaciniam teismui programos autorių ir išdirbėjų patvirtinimą dėl naudojamos apskaitos programos techninių galimybių (priedas Nr. 4). Atsakovas taip pat mano, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nesilaikė procesinių teisės normų, tuo pažeisdamas atsakovo teises ir teisėtus lūkesčius bei šalių lygiateisiškumo principą. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 413 straipsnyje nustatytą maksimalų šešiasdešimties dienų terminą, per kurį darbo byla turi būti išnagrinėta, o pagal įstatymą nuo darbuotojo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal įstatymą gali praeiti maksimalus keturių mėnesių laikotarpis. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas užtrunka ilgiau, darbdavys neturėtų išlikti atsakingas už „priverstinės pravaikštos laiką" ir mokėti kompensaciją, kadangi ilgesnis bylos nagrinėjimo laikotarpis ir pavėluotas teismo sprendimo priėmimas bei įsiteisėjimas nepriklauso nuo darbdavio valios. Apelianto nuomone, kadangi bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė ne dėl darbdavio (atsakovo) kaltės, todėl atsakomybės už užsitęsusį procesą perkėlimas vien darbdaviui (atsakovui) pažeidžia LR DK įtvirtintus šalių lygiateisiškumo, protingumo, proporcingumo, teisingumo principus. Teigia, jog teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir išdėstytas aplinkybes, dėl ko priėmė neteisingą ir nepagrįstą teismo sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. B. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Nustatyta, kad ieškovas nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. dirbo atsakovo UAB „ARX BALTICA TECHNOLOGIJŲ CENTRAS“ projekto vadovu. 2010 m. rugpjūčio 4 d. darbo sutartyje Nr. 23 tarp šalių buvo nustatytas 2 mėnesių išbandymo laikotarpis, mokant ieškovui 2600 Lt dydžio mėnesinį atlyginimą. Lietuvos Respublikos DK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdaviui pripažinus, kad išbandymo, norint patikrinti ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos.
Ieškovas byloje įrodinėjo, jog darbdavys, pažeisdamas atleidimo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį tvarką, apie atleidimą iš darbo įspėjo tik atleidimo iš darbo dieną, be to, ieškovas nesutiko su darbdavio teiginiais, jog jis - ieškovas neišlaikė išbandymo termino. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad išbandymo terminas buvo nustatytas darbdavio iniciatyva, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Šiuo atveju darbdavys privalėjo įrodyti, kad ieškovas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t.y. dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negalėjo dirbti sulygto darbo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad darbdavys turėjo pagrindą pripažinti, kad ieškovo išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, šalys šios sprendimo dalies neginčija. Nagrinėjamojoje byloje kilęs ginčas, ar darbdavys, pripažinęs, jog ieškovas iš tiesų neišlaikė bandymo, tinkamai įspėjo darbuotoją apie ketinimą nutraukti darbo sutartį bei ar pasinaudojo teise atleisti darbuotoją nepasibaigus išbandymo terminui.
Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog darbdavys nesilaikė įstatyme nustatytų terminų įspėti apie ketinimą nutraukti darbo sutartį, be to sprendė, kad ieškovas atleistas jau pasibaigus išbandymo terminui, dėl ko atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad darbdavys tinkamai, t.y. nepažeisdamas įstatyme nustatytų terminų įspėjo ieškovą apie atleidimą iš darbo šiam neišlaikius išbandymo, taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovas atleistas iš darbo pasibaigus išbandymo terminui, kadangi darbdavio teigimu, vieną darbo dieną ieškovas nebuvo darbe, todėl ši diena pagrįstai nebuvo įskaityta į išbandymo terminą.
Kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbdavys apie ketinimą nutraukti darbo sutartį darbuotojui neišlaikius išbandymo termino turėjo darbuotoją įspėti prieš tris darbo dienas. DK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys, pripažinęs išbandymo rezultatus nepatenkinamais, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas. Dienomis skaičiuojamas terminas yra skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, t.y. ne darbo dienomis, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas (DK 26 straipsnio 3 dalis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad darbo sutartyje buvo nustatytas 2 mėnesių išbandymo terminas (DK 95 straipsnio 4 dalis), todėl, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas pradėjo dirbti 2010 m. rugpjūčio 5 d., išbandymo terminas turėjo pasibaigti 2010 m. spalio 5 d. Darbdavys bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad prieš pasibaigiant ieškovo išbandymo terminui, sudarė komisiją įvertinti ieškovo darbo rezultatams, šiai pateikus išvadas, kad ieškovas neatitinka projektų vadovui keliamų reikalavimų, 2010 m. spalio 1 d. įspėjo ieškovą, kad jis bus nuo 2010 m. spalio 6 d. atleistas iš darbo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas byloje pateikė įrodymus, kuriais įrodinėjo, jog ieškovui 2010 m. spalio 1 d. buvo siekiama įteikti pranešimus apie išbandymo termino rezultatus bei ketinimą nutraukti darbo sutartį (b.l. 45, 46, t. 1), šių įrodymų įrodomosios reikšmės neanalizavo. Kolegijos vertinimu, pateikti įrodymai - komisijos aktas, pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą, komisijos aktas apie atsisakymą susipažinti su pateiktais darbdavio dokumentais, liudytojų parodymai yra leistinos įrodinėjimo priemonės, kurios įgalina spręsti, kad darbdavys apie išbandymo rezultatus ir apie įspėjimą nutraukti darbo sutartį dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų ieškovui įteikė 2010 m. spalio 1 d. Ieškovo veiksmai, kuriais pastarasis atsisakė pasirašyti darbdavio pateiktuose dokumentuose, vengimas juos priimti prilyginami jų gavimui (DK 107 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės yra pagrindu konstatuoti, kad nutraukiant darbo sutartį atsakovas nepažeidė DK 107 straipsnio 1 dalies reikalavimų įspėti darbuotoją prieš tris dienas. Jeigu ieškovui įspėjimas buvo įteiktas 2010 m. spalio 1 d., darytina išvada, kad įspėjimo terminas turėjo pasibaigti 2010 m. spalio 5 d. ir šią dieną galėjo būti nutraukta darbo sutartis (DK 26 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovo darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, sprendė, kad darbdavys turėjo teisę darbo sutartį su ieškovu šiam neišlaikius išbandymo termino nutraukti 2010 m. spalio 5 d., tačiau šia teise nepasinaudojus, sprendė, kad nutraukti darbo sutartį su ieškovu atsakovas galėjo tik bendraisiais pagrindais. Minėta, kad išbandymo terminas turėjo pasibaigti 2010 spalio 5 d. Byloje nekyla ginčas, jog ieškovas šią dieną iš darbo nebuvo atleistas, nors kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šią dieną ieškovas buvo darbingas ir dirbo. Nors ieškovas po spalio 6 d. turėto nedarbingumą, kurio metu buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, iš darbo buvo atleistas pirmą darbo dieną po ligos, pagrįsta, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas dirbo po darbo sutartyje nustatyto išbandymo termino pabaigos. Kai išbandymo terminas pasibaigia, o darbuotojas toliau tebedirba, tai darbo sutartį leidžiama nutraukti tik DK 124–129 ir 136 straipsniuose įtvirtintais pagrindais ir laikantis DK XII skyriaus 4 skirsnyje nustatytos darbo sutarčių nutraukimo tvarkos. Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog dėl ieškovui 2010 m. rugsėjo 7 d. suteiktos laisvos darbo dienos išbandymo terminas turėjo pasibaigti 2010 m. spalio 6 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad darbdavys įspėdamas darbuotoją apie išbandymo termino rezultatus nesirėmė apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, buhalterinėje apskaitoje taip pat apskaitė nurodytą dieną kaip ieškovo darbo dieną. Todėl nurodytos aplinkybės teismo pagrįstai įvertintos darbuotojo naudai.
Apeliantas su skundu teikia papildomus įrodymus, apelianto nuomone, patvirtinančius ieškovo nebuvimo darbe 2010 m. rugsėjo 7 d. faktą, tačiau nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šie įrodymai nepriimtini ir iš esmės nevertintini (CPK 314 straipsnis).
Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas peržengė ieškinio reikalavimus, spręsdamas, kad darbdavys atleido darbuotoją pasibaigus išbandymo terminui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. Šalių padėtis darbo ginče nelygiavertė – darbdavys socialiniu ir ekonominiu aspektu yra nepalyginamai stipresnė šalis, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir (ar) jo šeimos pragyvenimo šaltiniu, todėl sukelia socialinę įtampą, tai turi įtakos visuomenės interesams. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų darbo bylų nagrinėjimo ypatumų, tarp jų – teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekta užtikrinti būtent tos darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą. Teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti visų pirma privatų darbuotojo, kartu – viešąjį interesą. Iš darbo santykių kylančiose bylose subjektai, neturėdami galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis, negali to daryti ir civiliniame procese. Dėl to darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų, jų nagrinėjimui nustatant tam tikras išimtis. Darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje D. D. v. UAB „Versupis“, bylos Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą, jeigu nustato, kad darbuotojo ieškinys pareikštas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir pan.
Taigi esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas atliestas iš darbo pažeidžiant 107 straipsnio 3 dalyje nustatytą atleidimo tvarką, pagrįsta.
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta dėl darbo sutarties nutraukimo aplinkybių, kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nustatyti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus materialinės teisės normas, neatsižvelgus į kasacinio teismo formuojamą vienodą teisminę praktiką, todėl šioje dalyje jo apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas taip pat skundžia sprendimo dalį dėl priteistų sumų, susijusių su teismo pripažinimu, kad darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai.
Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir nustačius, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas, kadangi jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, spręstina, kad yra pagrindas priteisti ieškovui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis), nurodant konkrečią sumą apskaičiuotą už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbuotojo atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-7-296/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad „aptariama kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kita vertus, kompensacijos dydis taip pat turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemone (sankcija) darbdaviui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje D. L. V. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008 konstatuota, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų.
Byloje sprendžiant dėl priteistino ieškovui vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį dydžio, svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad ieškovą su atsakovu darbo santykiai siejo tik šiek tiek daugiau nei du mėnesius, jam buvo žinomas susitarimas dėl papildomos darbo sutarties sąlygos – dviejų mėnesių išbandymo laiko, jis suprato dėl to galimas pasekmes, atsakovas yra nedidelė įmonė, atsižvelgtina į tai, kad darbdavys vertino ieškovo darbo rezultatus, šį tinkamai įspėjo apie ketinimą nutraukti darbo sutartį, tačiau netinkamai apskaičiavo išbandymo termino pabaigą. Kolegija įvertinusi ieškovo dirbtą pas atsakovą laikotarpį, atsakovo finansinę padėtį, atleidimo aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti reikalaujamą priteisti vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinės pravaikštos laiką, nes pirmosios instancijos teismo priteista suma už priverstinės pravaikštos laiką būtų neproporcinga atsakovo padarytam pažeidimui, sukeltų jam sunkius neigiamus padarinius (nukentėtų įmonės darbuotojai, kreditoriai), t.y. prieštarautų teisingumo principui. Priteistina suma už priverstinę pravaikštą mažintina iki 15 000 Lt (priskaityta suma), tai pripažintina pakankama pagal atsakovo finansinę padėtį kompensacija ieškovui už priverstinės pravaikštos laikotarpį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad priverstinės pravaikštos laikas, kai ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo sprendžiamas teisme, neatskiriamas nuo teismo proceso laiko, nes pravaikštos laiką sudaro laikas nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis). Bylos nagrinėjimo operatyvumas priklauso ne tik nuo teismo, bet ir nuo byloje dalyvaujančių asmenų. Teismas, bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis, turi siekti bylą išnagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį, be to, CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus ir įrodymus. Šios pareigos tinkamas įgyvendinimas yra svarbi kiek įmanoma trumpesnio bylos nagrinėjimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje O. K. v. UAB „Eksparas“, bylos Nr. 3K-3-562/2011). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2010 m. gruodžio 15 d., pasirengta bylos nagrinėjimui priėmus nutartį bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje 2011 m. liepos 4 d., sprendimas byloje priimtas 2011 m. lapkričio 17 d. Iš teismo posėdžių protokolų spręstina, kad teismas, kuris šios kategorijos bylose privalo būti aktyvus, ne vienąkart šalis, tame tarpe ir atsakovą, įpareigojo pateikti bylai reikšmingus įrodymus, kurių šalys nepateikė pasirengimo bylai metu, dėl ko dėl pačių šalių elgesio pailgėjo bylinėjimosi laikas. Bylinėjimosi laiką pailgino ir atsakovo paduotas apeliacinis skundas, nes teismo sprendimas įsiteisėja tik apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą. Byloje nekonstatuota, kad ieškovo ar teismo veiksmai būtų lėmę iš esmės ilgesnį procesą, todėl darytina išvada, kad teismo proceso terminas nagrinėjamos bylos atveju negali lemti DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką mažinimo.
Esant nurodytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista ieškovui vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, mažintina, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 330 straipsnis).
Tenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje pakeitus, perskaičiuotinos paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant tai, kad pagrindiniai ieškovo reikalavimai tenkintini, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, bylinėjimosi išlaidos - 664 Lt (139 + 525) žyminis mokestis, kuris skaičiuotinas už neturtinį reikalavimą ir nuo ieškovei priteistinos iš atsakovo sumos (17 513,68 Lt) ir 5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Tenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui dalis bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo nepriteistina, nes ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo UAB „ARX BALTICA TECHNOLOGIJŲ CENTRAS“ (dabartinis pavadinimas UAB „ARX TECHNOLOGIES“) (kodas 301160548) ieškovui V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 30 401,30 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-11-15) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-11-17) ir po 118,57 Lt (priskaityta suma) už priverstinės pravaikštos laiką po teismo sprendimo paskelbimo (nuo 2011-11-18) iki jo įsigaliojimo dienos, pakeisti, priteistas sumas už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2010-11-15) iki teismo sprendimo įsigaliojimo sumažinant iki 15 000 Lt (priskaityta suma).
Teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti:
priteisti iš atsakovo UAB „ARX BALTICA TECHNOLOGIJŲ CENTRAS“ (dabartinis pavadinimas UAB „ARX TECHNOLOGIES“) (kodas 301160548) valstybei 669 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Likusių sprendimo dalių nekeisti.
Teisėjai Galina Blaževič
Egidijus Tamašauskas
Albina Rimdeikaitė