Civilinė byla Nr. 2A-830-153/2015;

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00993-2012-4;

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 121.11.,

                                                          121.18., 121.21., 121.22. (S)

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos  Blaževič (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovėms UAB „Imber“, J. Č. ir L. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt. reikalavimų

Teisėjų kolegija

   n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas prašė: pripažinti negaliojančiomis: 2009 m. balandžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9/001; 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001; 2011 m. rugsėjo 13 d. akcininkų sąrašą; 2010 m. gegužės 05 d. akcininkų sąrašą; 2011 m. rugsėjo 13 d. akcininkų sąrašą;. 2011 m. rugsėjo 7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002; 2011 m. rugsėjo 19 d. neeilinio visuotinio akcininku susirinkimo sprendimą Nr. 11-003; 2011 m. rugsėjo 20 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-004; 2011 m. rugsėjo 21 d. prokūrą; 2011 m. rugsėjo 22 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-005; 2011 m. lapkričio 23 d. akcininkų sąrašą; 2011 m. gruodžio 2 d akcininkų sąrašą; 2011 m. gruodžio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002; 2011 m. gruodžio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-006; 2012 m. balandžio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002; 2012 m. balandžio 4 d. prokūrą. Priteisti iš atsakovių ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014-12-08 sprendimu ieškinio reikalavimus patenkino iš dalies.

Teismas pripažino negaliojančiais 2010-10-05 UAB „Imber“ akcininkų sąrašą; 2011-11-23 UAB „Imber“ akcininkų sąrašą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Iš atsakovių J. Č., L. V. ir UAB „Imber“ lygiomis dalimis priteisė ieškovui M. Č. 18,87 Lt (5,47 Eur) žyminio mokesčio. Iš atsakovių J. Č., L. V., UAB „Imber“ lygiomis dalimis priteisė ieškovui M. Č.: 146,30 Lt (42,37 Eur) ekspertizės išlaidų; 56,32 Lt (16,31 Eur) advokato išlaidų. Iš ieškovo M. Č. priteisė  atsakovei J. Č. 443,50 Lt (128,45 Eur) ekspertizės išlaidų. Priteisė iš ieškovo Z. Č. valstybei 184,82 Lt (53,53 Eur) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad pardavėjas Z. Č. pardavė 2009-04-16 akcijų pirkimo– pardavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis UAB „Imber“ 2635 vienetus paprastųjų vardinių 100 litų nominalios vertės akcijų su visomis jų suteikiamomis teisėmis pirkėjai J. Č.. Remiantis esančiais sutartyje įrašais, J. Č. sutarties pasirašymo metu sumokėjo 263500 Lt už akcijas, prieš pasirašant šią sutartį 263500 Lt, mokėdamas po 100 Lt už vieną UAB „Imber“ paprastąją vardinę akciją. Pardavėjas jokių kitų mokestinių pretenzijų pirkėjui dėl šios sutarties neturėjo. Sutartis buvo pasirašyta pardavėjo Z. Č. ir pirkėjos J. Č. (I t., b. l. 65). Vėliau, bylos duomenimis, teismas nustatė, kad akcijų pirkimo– pardavimo 2011-06-03 sutarties pagrindu pardavėjas Z. Č. pardavė, o pirkėja L. V. nupirko UAB „Imber“ 2635 vienetus paprastųjų vardinių 100 litų nominalios vertės akcijų už 2635 Lt su visomis jų suteikiamomis teisėmis. Pardavėjas jokių kitų mokestinių pretenzijų pirkėjai dėl šios sutarties neturėjo. Sutartis buvo pasirašyta pardavėjo Z. Č. ir pirkėjos L. V. (I t. b. l. 64). Teismas nustatė, kad Medicininio 2010-08-24 dokumento duomenimis, Z. Č. pripažintas neįgalus pagal 1.8 punktą, nuo 2009-12-10 iki 2012-12-10 jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 99–100). Taip pat  teismas nustatė, kad Z. Č. 2012-08-01 kreipėsi į Kauno rajono apylinkės prokuratūrą dėl dokumentų suklastojimo ir sukčiavimo dėl perleistų akcijų J. Č. ir L. V.. Bylos duomenimis, Z. Č. sutuoktinė J. P. Č. 2010-06-22 mirė, ji 2008-05-20 testamentu paskirstė paliekamą turtą A. Č. ir M. Č., nurodomo turto sąraše nebuvo konkrečiai nurodytos UAB „Imber“ akcijos.

Teismas nurodė, kad pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Šiuo atveju Z. Č., būdamas  ginčijamų sandorių šalimi,  pareiškė ieškinį, tačiau bylos nagrinėjimo metu mirė, jo teisių ir pareigų perėmėjas M. Č. byloje tapo ieškovu. Nustatydamas Z. Č. būseną ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. 2009-04-16 ir 2011-06-03, teismas įvertino šalių paaiškinimus, ištirtus byloje rašytinius įrodymus, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2013-11-12–2014-01-10 nustatytas aplinkybes, kad Z. Č. psichikos sutrikimas – kita kraujagyslinė demencija konstatuojama nuo 2009-11-26. Z. Č. 2009-04-06 galėjo savarankiškai priimti sprendimus, susijusius su turto teisinio likimo pakeitimu. Taip pat tai, kad ekspertai negalėjo atsakyti, ar Z. Č. galėjo 2011 m. birželį priimti savarankiškus sprendimus, kadangi nepakanka objektyvių duomenų apie tiriamojo psichinę būklę 2011 m. gegužės–birželio mėn. laikotarpiu. Išvadoje ekspertai nurodė, kad Z. Č. 2009 m. balandžio mėnesį galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kitu laikotarpiu, nesant pakankamai duomenų apie tiriamojo Z. Č. psichinę būseną, atsisakė duoti kategorišką išvadą apie Z. Č. sugebėjimą suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti sandorio sudarymo metu 2011 m. birželį. Akte buvo pažymėta, kad tiriamajam 2013-05-30–07-03 atlikta stacionarinė teismo  psichiatrijos ekspertizė Utenos ekspertiniame skyriuje, kurios išvadose konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – kita kraujagyslinė demencija, ir nurodyta, kad šiuo metu tiriamasis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (IV t., b. l. 141–144). Teismas, vertindamas surinktus byloje įrodymus, nurodė, kad CK 1.89 straipsnio taikymo prasme vertinant ginčijamo sandorio turinį neturi būti apsiribojama tik formaliaisiais tokio sandorio sudarymo teisiniais padariniais, bet juos būtina įvertinti ir iki sandorio sudarymo bei po jo tarp šalių egzistavusių santykių kontekste. Teismas įvertino tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu Z. Č. įsteigė UAB „MDJ“ įmonę, pasirašė steigimo aktą, atliko  eilę sandorių ir kitų veiksmų, t. y. 2010-11-23 priėmė palikimą po žmonos velionės J. P. Č. mirties (II t, b. l. 34,32, 84–87), 2010-11-30  neeiliniame akcininkų susirinkime Z. Č. pritarė dėl dalies UAB „Imber“ patalpų, šį sprendimą pasirašė M. Č., Z. Č., J. Č. šio sprendimo nepasirašė (VI t., b. l. 183). 2011-05-26 (savaitę iki ginčijamos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo) Z. Č. įkūrė juridinį asmenį UAB „MDJ“, pasirašydamas UAB „MDJ“ steigimo sutartį (II t., b. l. 86); 2011-09-05 (trys mėnesiai po ginčijamo sandorio surašymo) pasirašė negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05; 2011-10-07 sprendimu Z. Č. kaip vienintelis UAB „MDJ“ akcininkas atleido M. Č. iš UAB „MDJ“ direktoriaus pareigų ir paskyrė A. Š.. 2012-03-29 Z. Č. į UAB „MDJ“ kasą kasos pajamų orderiu Nr. 12*000000011 įnešė 388682,40 Lt avansą (suteikė paskolą) (VI t., b. l. 31–69 FNTT medžiaga, 33 p.); pasirašė 2012-05-02 ieškinį Kauno rajono apylinkės teismui (I t., b. l. 1–3; 2012-03-16 Z. Č. didino UAB „MDJ“ įstatinį kapitalą iki 80000 Lt (VI t., FNTT medžiaga 62 psl., 2, 11 priedai); 2011-10-01 iki 2011-10-31 Z. Č. suteikė UAB „MDJ“ 100000 Lt dydžio paskolą (VI t., FNTT medžiaga); 2012-07-30 pasirašė atstovavimo sutartį su advokatu V. D.; 2012-06-01 priėmė registruotą pašto siuntą iš Kauno rajono apylinkės teismo (I t., b. l. 80); 2012-08-01 pasirašė ir pateikė Kauno rajono apylinkės prokuratūroje skundą (I t., b. l. 101–104); 2012-09-21 pasirašė ir pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (I t, b. l. 146); 2012-10-19 pasirašė susitarimą dėl 2011-09-15 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 09/05 nutraukimo; 2012-10-27 priėmė registruotą pašto siuntą iš Kauno rajono apylinkės teismo (II t., b. l. 77); 2013-07-15 pasirašė UAB „Imber“ raginimus sumokėti skolą ir juos pateikė UAB „Imber“ buvusiam administratoriui L. B. (IV tomas, b. l. 18, 27–31); 2013-08-20 UAB „MDJ“ skyrė direktoriumi sūnų M. Č. ir atleido A. Š. iš šių pareigų. Pasirašė eilę kitų dokumentų byloje. Teismas atsižvelgė į tai, kad teismo ekspertai, atlikę Z. Č. teismo psichiatrijos ekspertizę, paaiškino, kad pats kraujagyslinės demencijos diagnozavimas negali būti pagrindas teigti, kad asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės. Teismas konstatavo, kad iš šių įrodymų byloje yra pagrindas spręsti, jog Z. Č. sugebėjo atlikti ne vien buitinius būtinus, bet ir teisinius sandorius ir administracinius veiksmus įmonės veikloje, būdingus suprantančiam savo veiksmus asmeniui, todėl pripažinti, kad Z. Č., sudarydamas ginčijamus sandorius su atsakovėmis, nesuprato savo veiksmų esmės, teismo vertinimu, nėra pagrindo.

Teismas įvertino tai, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti tarp artimų šeimos narių, t. y. Z. Č. sūnaus M. Č. žmonos J. Č. ir jos motinos L. V.. Teismo manymu, tai, kad Z. Č. sudarydamas sandorius adekvačiai įvertino situaciją, nesudaro pagrindo nustatyti, kad  sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo už perkamas akcijas sumokėti pinigai, nes akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse 3.1 p. nurodyta, kad pirkėjas, prieš pasirašydamas šią sutartį, pardavėjui sumokėjo 2.1 punkte nurodytą pinigų sumą, t. y. 2009-04-16 sutartimi parduodant akcijas J. Č. – 263500 Lt, 2011-06-03 sutartimi parduodant akcijas L. V. – 2635 Lt; J. Č. nurodomos pajamos pagrindžia galimybę akcijoms įsigyti, tai, teismo vertinimu, patvirtina byloje ištirti  įrodymai: 2007-03-08 parduotas nekilnojamasis turtas – patalpos Vilniuje, Kirtimų g., M. Č. ir J. Č. už parduotas patalpas gavo 250 000 Lt, šiuos pinigus jie gavo abu po pusę sumos. Teismas nustatė, kad M. Č. ir J. Č. nepateikė į bylą duomenų, kaip panaudojo 250 000 Lt (VI t., b. l. 40). Iš  byloje pateiktų deklaracijų teismas nustatė, kad už 2008 metus deklaruota iš viso 108164 Lt; už 2009 metus deklaruota 24490 Lt. Per 2008–2009 m. deklaruotos pajamos sudaro 132654 Lt. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jie gyvendami šeimoje su J. Č. 2007 m. įgijo didelės vertės turtą, šiuo atveju, teismo manymu, negali būti paneigiančiomis aplinkybėmis įsigyti  akcijas, nes šie sandoriai vyko 2007 m., o akcijas J. Č. iš Z. Č. įgijo 2009-04-16, J. Č. tuo metu vykdė ūkinę-komercinę veiklą. Iš byloje esančių įrodymų, teismo vertinimu, akivaizdu, kad 2009-04-16 ieškovė galėjo turėti sandoriui sudaryti reikalingą pinigų sumą, ir ieškovas šios aplinkybės, teismo vertinimu, nenuginčijo. Teismo vertinimu, ieškovės paaiškinimus, kad ji nemokėjo M. Č. paskolų, patvirtina byloje banko įstaigos dokumentas, kad paskolą mokėjo M. Č.. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad sutartyje su L. V. nurodyta sumokėta už nupirktas akcijas suma 2635 Lt yra dešimt kartų mažesnė nei nominali akcijų vertė ir tokiomis sąlygomis adekvačiai situaciją vertinantis asmuo negalėjo parduoti akcijų,  Z. Č. buvo apgautas šiuo sandoriu, teismo vertinimu, yra nepagrįsti, nes ištirtoje šioje byloje FNTT išvadoje nurodyta, kad šio sandorio sudarymo metu įmonė buvo prie bankroto ribos ir akcijos buvo bevertės. Taip pat teismas akcentavo tai, kad dėl parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 str. 1 d.). L. V. paaiškino, kad dėl tokios parduodamų akcijų kainos jie su Z. Č. buvo susitarę. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, sprendė (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2009-11-27 nutartimi civ. bylos Nr. 3K-3-531/2009 ), kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse numatytos akcijų pirkimo–pardavimo sąlygos, nustatytos akcijų kainos neprieštarauja galiojančių įstatymų nuostatoms.

Teismas sprendė, kad byloje nepaneigta, jog Z. Č. ir atsakovės J. Č. ir L. V. savo valia susitarė dėl akcijų pardavimo, akcijų kainos. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nepateikti įrodymai, nenurodytos aplinkybės, kad atsakovės, sudarydamos ginčijamus sandorius, tyčia buvo suklaidinusios Z. Č. ar atlikusios kokius nors tyčinius nesąžiningus veiksmus jo atžvilgiu, dėl kurių Z. Č. sudarė sandorius, kurių sudaryti nepageidavo, po akcijų dalies pardavimo J. Č., kartu su  M. Č. ir J. Č. dalyvavo UAB „Imber“ veikloje, tai patvirtina byloje jau ištirti rašytiniai įrodymai.

Teismas nurodė, kad pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik tada, kai kita sandorio šalis yra nesąžininga. Teismo vertinimu, byloje nepateikti duomenys, kokia nuosavybės forma pardavėjas Z. Č. valdė akcijas, ir  tai, kad akcijas valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, galima tik spėti, tačiau nepagrįsti, todėl šiuo atveju teismas vertina, kad apgaulės sampratos taikyti nėra pagrindo. Teismas laikė reikšminga aplinkybe J. Č. paaiškinimą teismo posėdyje, kad ji turėjo suinteresuotumą šia įmone, nes įmonė anksčiau priklausė jos tėvui ir broliui. Teismas pažymėjo, kad ir J. P. Č. ištirtame šioje byloje testamente UAB „Imber“ akcijų nemini, nurodo tik kitų įmonių akcijas, taip pat nėra duomenų, kad testamente nurodydama savo turimą turtą, ir nenurodydama UAB „Imber“ akcijų, dėl šių akcijų pardavimo J. Č. 2009-04-16 sutartimi, be  jos sutikimo būtų iškėlusi ginčą per CK 3.96 str. 1 d. nustatytą vienerių metų terminą ar vėliau (J. P. Č. mirė 2010-06-23). Įvertinęs bylos įrodymus teismas konstatavo, kad nesant byloje įrodymų apie ginčo akcijų valdymo nuosavybės teise formą, t. y. ar šios akcijos priklausė Z. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ar asmeninės nuosavybės teise, taip pat nesant įrodymų, kad  J. P. Č. nustatyta tvarka ginčijo UAB „Imber“ akcijų pardavimo sandorius, teismo manymu, nėra pagrindo naikinti 2009-04-16 sandorio, sudaryto tarp Z. Č. ir J. Č..

Teismas iš dalies patenkino ieškovo ieškinio prašymą pripažinti akcininkų sąrašus, visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus ir prokūras negaliojančiais. Teismas konstatavo, kad teismui nepatenkinus ieškinio reikalavimų dėl 2009-04-16 ir 2011-06-03 akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, netenkintini ir reikalavimai patikslinto ieškinio reikalavimuose nurodytų akcininkų sąrašų, neeilinių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų bei prokūrų pripažinimo negaliojančiais, išskyrus tuos dokumentus, kuriuose specialistų išvadoje nustatyta, kad juos pasirašiusiųjų asmenų parašai netikri, t. y. juos pasirašė ne tie asmenys, kurie nurodyti kaip dokumentą pasirašantys asmenys. Teismas byloje vadovavosi Specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-443, kurioje nustatyta, kad 2010-05-05 UAB „Imber“ akcininkų sąraše VĮ Registrų centro Kauno filiale, registracijos Nr. J-1098, pasirašė ne nurodytas šios įmonės direktorius M. Č., o kitas asmuo, ir šis dokumentas suklastotas. Taip pat Specialisto išvadose Nr. 20-4-IS1-1628 ir Nr. 20-4-IS1-1623 buvo nustatyta, kad UAB „Imber“ 2011-11-23 akcininkų sąrašas taip pat suklastotas, nes jame pasirašė ne J. Č. ir M. Č.. Šiame dokumente nurodyta, kad Z. Č. turi 5270 vnt. paprastųjų vardinių akcijų po 100 Lt nominalios vertės, tai sudaro 100 procentų bendrovės akcijų, kurios įgytos 2006-08-09 (I t., b. l. 9, V t., b. l. 113–118). Teismas, įvertinęs, kad akcininkų sąrašai specialistų išvadose pripažinti suklastotais, pripažino ginčijamus dokumentus negaliojančiais (CK 1.81 str.).

Teismas nesutiko su ieškovo reikalavimu pripažinti negaliojančiu UAB „Imber“ akcininkų 2011-09-13 sąrašą dėl to, kad bendrovės direktoriumi tuo metu buvęs M. Č. J. Č. ir L. V. neapskaitė šios įmonės akcininkėmis LR Vyriausybės 2004-08-23 nutarimo Nr.1041 patvirtintų UAB akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse nustatyta tvarka. Teismo manymu, nėra pagrindo ieškovo reikalavimą patenkinti, nes šis buvusio direktoriaus M. Č. neatliktas veiksmas, teismo vertinimu, negali sukelti pasekmių šiame sąraše akcininkėmis nurodytoms J. Č. ir L. V., ir tai nesuteikia pagrindo jį panaikinti.

Ištyręs bylos įrodymus teismas konstatavo, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog ginčijami UAB „Imber“ sprendimai, akcininkų sąrašai, išskyrus pripažintus suklastotais, yra pasirašyti tinkamų subjektų priimti esant susirinkimo kvorumui, nenustatyta, kad jie neatitinka Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, taigi nėra pagrindo minėtų sprendimų pripažinti negaliojančiais, nepripažinus negaliojančiomis ieškinyje nurodytų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių. Todėl teismas ieškinį iš dalies atmetė ieškovui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 str.).

Teismas netenkino atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį dėl juridinio asmens sprendimų pripažinimo negaliojančiais: 2011-09-13 akcininkų sąrašą; 2010-05-05 akcininkų sąrašą; 2011-09-13 akcininkų sąrašą;. 2011-09-07 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002; 2011-09-19 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-003; 2011-09-20 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-004; 2011-09-21 prokūrą; 2011-09-22 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-005; 2011-11-23 akcininkų sąrašą; 2011-12-02 akcininkų sąrašą; 2011-12-2 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002; 2011-12-21 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-006; 2012-04-03  neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002; 2012-04-04 prokūrą. Teismas nurodė, kad CK 1.125 str. 4 d., 2.82 str. 4 d. nustatytas sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas, o ieškovas Z. Č. į teismą dėl minėtų dokumentų pripažinimo negaliojančiais kreipėsi 2012-05-07. Byloje esantys duomenys iš šios įstaigos patvirtina, kad dokumentai ieškovui buvo išduoti 2014-04-23. Todėl teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, nustatė, kad Z. Č. apie ginčijamus sprendimus, sudarytus akcininkų sąrašus ir prokūras sužinojo tik po dokumentų išdavimo VĮ Registrų centre 2012-04-23, o į teismą kreipėsi 2012-05-07, t. y. nepraleidęs 3 mėnesių  ieškinio senaties termino ginčyti juridinio asmens UAB „Imber“ sprendimų, todėl teismo manymu, atmesti ieškinio dėl praleisto senaties termino pagrindo nėra.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimą skundžia ieškovas  M. Č.. Apeliantas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui; Iš naujo Kauno apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą pripažinti negaliojančiomis 2009 m. balandžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9/001 ir 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001 ir taikyti restituciją, priteisiant 100 proc. UAB „Imber“ akcijų M. Č..

Iš naujo Kauno apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą pripažinti negaliojančiais UAB „Imber“ 2010 m. gegužės 5 d. akcininkų sąrašą, 2011 m. rugsėjo 13 d. akcininkų sąrašą, 2011 m. rugsėjo 13 d. akcininkų sąrašą, 2011 m.rugsėjo7 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002, 2011 m. rugsėjo 19 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-003, 2011 m. rugsėjo 20 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-004, 2011 m. rugsėjo 21 d. prokūrą, 2011 m. rugsėjo 22 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-005, 2011 m. lapkričio 23 d. akcininkų sąrašą, 2011 m. gruodžio 2 d. akcininkų sąrašą, 2011 m. gruodžio 2 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002, 2011 m. gruodžio 21 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-006, 2012 m. balandžio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 11-002, 2012 m. balandžio 4 d. prokūrą.

Po atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo apeliantas M. Č. pateikė 2015-05-21 (8 t., b. l. 28–30) prašymą dėl pakartotinės teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo ir prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo (8 t., b. l. 31–63).

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas, kadangi:

Byla išnagrinėta pažeidus rūšinio teismingumo taisykles, nes ieškinio suma siekia 527 000 Lt, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas CPK 329 str.2d.6p.

Atmestas apelianto prašymas dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo. Apelianto prašymas turėjo būti patenkintas, kad būtų įvertinta Z. Č. psichikos būklė ginčijamų sandorių sudarymo metu, tačiau teismas šį ieškovo prašymą atmetė. Nors teismo posėdyje ekspertizę atlikę ekspertai S. S. ir S. Š. paaiškino, jog kategoriškos (patikimos) išvados apie Z. Č. psichikos būklę ginčijamų sandorių sudarymo metu negali teikti dėl medicininių dokumentų trūkumo ir psichikos ligos (kraujagyslinės demencijos) „banguojančios“ eigos.

Teismas neapklausė byloje ieškovo M. Č., atmetė atstovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo iš esmės, kad teismo posėdyje dalyvaujantis ieškovas galėtų duoti paaiškinimus ir atsakyti į klausimus. Ieškovas parodymų duoti teismui anksčiau negalėjo dėl ligos. Ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu.

Ieškovas negalėjo pateikti į bylą rašytinių įrodymų dėl UAB „Imber“ akcijų paveldėjimo, kadangi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės J. Č. prašymu. Pagal paveldėjimo teisės liudijimą buvo galima nustatyti, kiek kam priklausė akcijų  J. P. Č. mirties dieną.

Teismas atmetė ieškovo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki Kauno apygardos teismas išnagrinės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-10-08 nutarties, kuria notarė buvo įpareigota neišduoti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimo paveldėjimo bylose, užvestose po  Z. Č. ir J. P. Č. mirties. Dėl to buvo ribojamos ieškovo teisės pateikti įrodymus į bylą. Teismas skubotai išnagrinėjo bylą, ieškovo atžvilgiu veikė tendencingai.

Teismo šališkumas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas (LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundžiamas teismo sprendimas priimtas ignoruojant Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką aiškinant teisę suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, nes tam tikros skundžiamo teismo sprendimo išvados daromos neįvertinus visų įrodymų, prieštarauja įrodymų visumai ar logikos dėsniams.

Skundžiamame teismo sprendime pagrįstai skiriamas dėmesys kitiems įrodymams, patvirtinantiems ar paneigiantiems tam tikrą Z. Č. būseną ginčijamų sandorių sudarymo metu. Tai daroma pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Skundžiamame teismo sprendime yra formaliai išvardinami Z. Č. teisinę reikšmę turintys veiksmai (sandorių ir kitų dokumentų pasirašymas) ir nevertinamos aplinkybės, kurioms esant šie veiksmai atlikti.

Pirmosios instancijos teismas neteisėtai neleido M. Č. duoti paaiškinimų, todėl M. Č. negalėjo atskleisti Z. Č. pasirašytų sandorių ir kitų dokumentų sudarymo aplinkybių. Jis būtų paaiškinęs, kad Z. Č. dėl ligos (kraujagyslinės demencijos) negalėjo pats pasirūpinti savo reikalais. Z. Č. ligos eiga buvo „banguojanti“. Jis teisinę reikšmę turinčius veiksmus atliko nedalyvaujant medikams per proto prašviesėjimus, todėl nieko keista, kad liga nebuvo pastebėta. Z. Č. visada lydėjo ir jam padėjo sūnus M. Č.. Vadinasi, notarai ir kiti asmenys galėjo nepastebėti Z. Č. ligos.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino tam tikrų Z. Č. teisinę reikšmę turinčių veiksmų nelogiškumo sudarant įvairius sandorius, kas atsitiko pasirašius ginčijamus sandorius. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo vykdomos (nebuvo perleistos akcijos), nes Z. Č. ir toliau veikė kaip vienintelis UAB „Imber“ akcininkas. Skundžiamo teismo išvada, kad Z. Č. po tariamo akcijų pardavimo kartu su M. Č. ir J. Č. dalyvavo įmonės valdyme, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino aplinkybę, kad ginčijami sandoriai sudaryti artimoje aplinkoje. Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai ginčijamų sandorių sudarymas artimoje aplinkoje nevertintinas kaip įrodymas apie Z. Č. valios trūkumus. Z. Č. neturėjo jokio intereso sudaryti ginčijamus sandorius. Nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų negalėjo paaiškinti, kodėl Z. Č. pasirašė ginčijamas sutartis.     

Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties su L. V. kaina (2635 Lt) yra neprotingai maža, kadangi pagal sutartį perleidžiamų akcijų vien nominali vertė sudaro 263500, t. y. 100 kartų didesnė. Vadovaujantis LR CK 1.89 straipsniu, tai sudaro pagrindą ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais. Dėl to skundžiamas teismo sprendimas naikintinas.

Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai nuspręsta, kad Z. Č. nebuvo nesąžiningai suklaidintas dėl esminių ginčijamų sandorių aplinkybių. Tokia išvada yra formali (neįvertintos kitų sandorių turinys ir sudarymo aplinkybės) ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kurių teismas neįvertino arba įvertino netinkamai.

Atsakovės pasinaudojo Z. Č. proto negalia ir jį apgavo. J. Č. panaudotos apgaulės esmę sudaro įtikinimas pasirašyti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su 3.1. punktu, kuris užfiksuoja tariamą akcijų kainos sumokėjimo patvirtinimą (pakvitavimą), kai realiai akcijų kaina negalėjo būti sumokėta.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad J. Č. teismo posėdžio metu duoti parodymai apie akcijų kainos sumokėjimą buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Tai sudaro esminį įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.

Negalima sutikti su skundžiamame teismo sprendime daroma išvada, jog likusią sumą J. Č. uždirbo, nes per 2008–2009 m. jos deklaruotos pajamos sudaro 132654 Lt,  skundžiamo teismo sprendimo išvada apie kainai sumokėti reikalingų pinigų turėjimą prieštarauja logikos dėsniams. Tikėtina, kad pagal ginčijamą sandorį pinigai sumokėti nebuvo.

Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 9/001 su J. Č. pripažintina negaliojančia taip pat pagal LR CK 6.345 straipsnio 1 dalį, nes J. Č., atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes apie J. Č. turtą, ginčijamo sandorio sudarymo metu 263500 Lt grynaisiais neturėjo, taigi  ir negalėjo sumokėti akcijų kainos.

Skundžiamame teismo sprendime motyvuojant su L. V. sudarytoje akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą nepagrįstai vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009.

Skundžiamo teismo sprendimo motyvai dėl apgaulės nebuvimo vertintini kritiškai. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ginčijamos sutartys negalėjo būti sudarytos dėl kitų priežasčių nei apgaulė. Tai sudaro pagrindą akcijų pirkimo–pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis pagal LR CK 1.91 straipsnį.

Skundžiamame teismo sprendime be pagrindo nuspręsta, kad sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9/001 su J. Č. nebuvo pažeista LR CK 3.92 straipsnio 4 dalis.

Skundžiamame teismo sprendime dėl netinkamo materialinės teisės normų pritaikymo nuspręsta, kad UAB „Imber“ akcijos nebuvo Z. Č. ir J. P. Č. bendra jungtinė nuosavybė.

Skundžiamo teismo sprendimo argumentas, kad J. P. Č. neginčijo sutarties, vertintinas kritiškai, nes byloje nėra įrodymų, kad J. P. Č. žinojo apie sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9/001. Skundžiamu sprendimu akcijų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 9/001 turėjo būti pripažinta niekine remiantis CK 3.92 str. 4 d., 3.96 str. 2 d., 1.80 str.

Byloje nėra duomenų, jog M. Č. būtų sudaryta galimybė įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas. Tai reiškia, kad ginčijamos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos pažeidžiant imperatyvius LR akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio reikalavimus ir vadovaujantis LR CK 1.80 straipsniu yra niekinės.

Vadovaujantis CK 1.80 str. ir 1.81 str., suklastoti 2010 m. gegužės 5 d. ir 2011 m. lapkričio 23 d. akcininkų sąrašai pripažinti negaliojančiais. UAB „Imber“ akcininkų 2011 m. rugsėjo 13 d. sąrašas neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti.

Ginčijami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai pripažintini negaliojančiais, kadangi  jie priimti nesant kvorumo. Vadovaujantis LR akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 6 dalimi ir LR CK 1.80 straipsniu, tai sudaro pagrindą juos panaikinti.

Atsakovė L. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė  ieškovo apeliacinį skundą  atmesti, skundžiamo sprendimo nekeisti.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, pripažinęs, jog ieškovas ieškinio reikalavimų neįrodė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė procesinės ir materialinės teises normas, tinkamai taikė kasacinės instancijos teismo  praktiką,  todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas.

Atsakovės UAB „Imber“ atstovė J. Č. atsiliepime į ieškovo M. Č. apeliacinį skundą prašė skundžiamo teismo sprendimo nekeisti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovei.

Teismas privalėjo išspręsti bylą iš esmės, nors vėliau ieškovas padidino ieškinio sumą iki 527 000 Lt, nes taip reikalauja CPK 34 str. 1 d., 5 d., todėl teismingumo taisyklės byloje nepažeistos.

Skirtingų ekspertizių su skirtingomis užduotimis ir klausimais, tiriamaisiais laikotarpiais rezultatų skirtingumas negali sudaryti pagrindą pakartotinei ekspertizei skirti šioje byloje, nes šioje byloje atliktos ekspertizės tikslas ir nagrinėjimo dalykas buvo skirtingas, nei apelianto minimoje kitoje byloje 2-2528-214/2013. Pakartotinės ekspertizės skyrimas buvo ir yra netikslingas, nes kitų medicininių dokumentų nėra ir neatsiras, negu tie, kurie buvo įvertinti. Apklausti ekspertai patvirtino ir išsamiai paaiškino atliktą ekspertizę.

Apelianto M. Č. elgesys byloje yra nesuderinamas su sąžiningo, rūpestingo bylininko standartu. Po to, kai buvo padaryta pertrauka baigiamosioms kalboms ir kai apeliantas jau turėjo garso įrašus, apeliantas pasirodė teismo posėdyje. Šie veiksmai rodo ne ką kitą, o tik apelianto siekimą ne nustatyti objektyviąją tiesą, bet priešingai – teismą klaidinti ir nesiekti objektyvios tiesos nustatymo.

Parodymus byloje davė M. Č. atstovas advokatas V. D.. Šalies apklausai prilyginama atstovo apklausa (LR CPK 186 str. 5 d.). Apeliantas teismo posėdžiuose nedalyvavo, įstatymų nustatytos formos pažymos apie tai, kad negali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti paaiškinimus, neteikė. 2014-11-07 posėdžio iš esmės metu, apeliantui eilinį kartą neatvykus į teismo posėdį, atsakovė pakeitė savo poziciją, nutarė nebegrįsti savo atsikirtimų apelianto paaiškinimais / pripažinimais, o atsikirtimus įrodinėti kitais byloje esančiais įrodymais, ir prašė teismo nebelaikyti apelianto dalyvavimo būtinu. Teismas ne savo iniciatyva, bet atsižvelgęs į šį atsakovės prašymą, nutarė apelianto dalyvavimo nebelaikyti būtinu.

Prašymas stabdyti bylą, iki kol Kauno apygardos teismas išnagrinės atskirąjį skundą dėl 2014-10-08 nutarties, įrodo ne ką kitą o apelianto tikslą bet kokiomis priemonėmis vilkinti bylos nagrinėjimą. Jei apeliantas turėjo pagrįstą pagrindą abejoti teismo nešališkumu, jis turėjo teisę reikšti teismui nušalinimus. Tokių pareikšta nebuvo.

Teismas, nagrinėdamas bylą, vertindamas byloje esančių įrodymų visetą, kaip tik ir vadovavosi ir nenukrypo nuo šios formuojamos praktikos.

Teismas pagrįstai įvertino visus velionio Z. Č. atliktus teisinę reikšmę turinčius veiksmus. Z. Č. dalyvavo tokiuose veiksmuose, tad dėl jo veiksnumo ar sugebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę 2009-04-15, 2011-06-03 ginčijamų sandorių sudarymo momentu nekyla abejonių. Teismas kruopščiai įvertino didelę gausą Z. Č. atliktų teisinių veiksmų ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Notariniai 2009-09-23 sandoriai patvirtina Z. Č. ir J. Č. veiklą UAB „Imber“. Todėl teismo sprendimo motyvai, kad J. Č. ir Z. Č. dalyvavo UAB „Imber“ veikloje, yra pagrįstas.

Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d.), todėl tai, ką galėjo paaiškinti M. Č., negali būti analizuojama, nes M. Č. tokių parodymų neteikė, taip pat nepasinaudojo teise teikti rašytinius paaiškinimus.

Atsakovė pagrindė, kad sandoriui sudaryti ji turėjusi pinigų. Pinigų ir turto šaltinį įrodo 2007-03-08 parduotas nekilnojamasis turtas Vilniuje, M. Č. ir J. Č. už parduotas patalpas gavo 250 000 Lt (VI t., b. l. 40). Atsakovės pajamas taip pat įrodo į bylą pateiktos deklaracijos. Atsakovės parodymai, kad ji iš 2007-03-26 nekilnojamojo turto pardavimo paėmusi daugiau piniginių lėšų, kad ji nemokėjusi M. Č. paimtos paskolos, kad ji už perkamą nekilnojamąjį turtą 2007-10-08 nemokėjusi, nėra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais.

Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog J. Č. parodymai dėl piniginių lėšų kilmės akcijoms pirkti yra nenuoseklūs ir prieštaringi. J. Č. nurodė, kad pinigų akcijoms įsigyti gavo pardavus sandėlius Vilniuje, taip pat iš gauto pelno parduodant ir remontuojant automobilius. Pardavus sandėlius Vilniuje, gautos lėšos buvo pasidalintos atitinkamomis dalimis tarp jos ir jos sutuoktinio M. Č.. Tokius paaiškinimus patvirtina 2014-11-07 teismo posėdžio garso įrašas. Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl to, jog nebuvo įrodyta, kad J. Č. turėjo pinigų akcijoms apmokėti, yra nepagrįsta.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad į akcijų pirkimo–pardavimo sutartį per apgaulę buvo įtrauktas 3.1 p., nustatantis, kad už perkamas UAB „Imber“ akcijas buvo sumokėta 263500 Lt grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje aiškiai parašyta, kad už perkamas akcijas buvo atsiskaityta.

Apie 2009-04-16 akcijų pirkimo–pardavimo sandorį (ant kurio buvo ir UAB „Imber“ tuometinio direktoriaus M. Č. parašas, taigi, apie šio sandorio sudarymo faktą apeliantas žinojo, taip pat nuo 2010-09-10 įgaliojimo pagrindu apeliantas M. Č. turėjo teisę atstovaudamas Z. Č. kreiptis į teismą ir kitas institucijas) dėl tariamo neatsiskaitymo už parduotas akcijas.

Atsakovė L. V., duodama parodymus, kad už 50 proc. UAB „Imber“ akcijų tokią kainą – 2635 Lt, jai pasiūlė Z. Č. o, ji norėjusi dirbti, todėl ir įsigijo 50 proc. Šie L. V. parodymai nėra paneigti kitais įrodymais. UAB „Imber“ akcijų pardavimo metu akcijos buvo bevertės, kadangi nuosavo kapitalo realiai nelikę (- 362505 Lt), nuostoliai 2011-12-31 sudarė 889505 Lt (FNTT 2012-12-28 išvados Nr. 5-2/234/2012 10 p.). Atsakovė J. Č. akcijas įsigijo 2009 metais, o L. V. akcijas įsigijo 2011 metais, t. y. po 2 metų, kuomet įmonės padėtis buvo kritinės būsenos. Todėl apelianto argumentai dėl tariamai nepagrįstai mažos kainos sumokėjimo yra nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino šalių L. V. ir Z. Č. laisva valia sudarytą susitarimą, pritaikydamas materialinės teisės išaiškinimus LAT nutartyje Nr. 3K-3-531/2009.

Apeliantas nepagrįstai motyvuoja, kad poveikio sudaryti tam tikrą sandorį darymas senyvam ir ligotam asmeniui traktuojamas kaip sutarties laisvės principo varžymas. Tačiau apeliantas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad atsakovės būtų dariusios poveikį ar kitaip varžiusios Z. Č. laisvę sudaryti ginčijamus sandorius. Ginčijamų akcijų pirkimo–pardavimo sandorių metu šalys nebuvo svetimi žmonės, nėra duomenų, kad jų ryšiai būtų konfliktiški. Atsakovės L. V. akcijų vertės kainą patvirtina FNTT išvada, kad UAB „Imber“ akcijos 2011-06-03 momentu realiai buvo bevertės. Apelianto motyvai, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartys pasirašytos apgaulės įtakoje, yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas įvertinus byloje esančius įrodymus.

Apelianto pozicija, kad kadangi UAB „Imber“ akcijos buvo įgytos santuokoje su velione J. P. Č., jos sutikimo dėl 2009-04-16 akcijų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo nebuvimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to yra negaliojantis, yra neteisinga. Atsakovių J. Č. ir L. V. su velione J. Č. buvo geri santykiai, niekas jokių pretenzijų niekam nereiškė. Šalių sudarytoje akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje akcijų pardavėjas pareiškė ir garantavo pirkėjui, kad jis turi jokiais apribojimais nesuvaržytą nuosavybės teisę į perkamas akcijas, jos nėra įkeistos ir jų atžvilgiu nėra jokių kitų suvaržymų, draudimų, trečiųjų asmenų pretenzijų ar ginčų dėl  jų teismuose, perkamos akcijos yra visiškai apmokėtos, taip pat kad pardavėjas turi absoliučią ir neapribotą teisę, įgaliojimus ir kompetenciją pasirašyti sutartį bei vykdyti visus sutartyje numanius įsipareigojimus (sutarties 4.1 p., 4.2 p.). Jokių pretenzijų per įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą iki pat patikslinto ieškinio pateikimo į teismą nekėlė ir J. Č. įpėdinis, o Z. Č. įgaliotinis sūnus M. Č., nei pats Z. Č.. Velionė J. Č. UAB „Imber“ akcijų nelaikė savo turtu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės teisės normas nagrinėjant klausimą ar 2009-04-15 akcijų pirkimo–pardavimo sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Apelianto motyvai, kad jis, paveldėjęs UAB „Imber“ akcijas, turėjo pirmenybės teisę jas įsigyti, yra nepagrįstas, nes UAB „Imber“ akcijos nebuvo paveldėtos po velionės J. P. Č. mirties ir paveldėjimo pagrindu nei M. Č., nei Z. Č. UAB „Imber“ akcijų po J. P. Č. mirties neįgijo.

UAB „Imber“ akcininkų registracijos žurnalas buvo ir visi sandoriai buvo apskaityti, tačiau  M. Č. UAB „Imber“ dokumentus laikė ir neperdavė J. Č.. Ant 2009-04-16 UAB „Imber“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties teksto yra ir paties M. Č., tuo metu buvusio UAB „Imber“ direktoriumi ir atsakingo už vertybinių popierių apskaitą, parašas. Atsakingo už vertybinių popierių apskaitą asmens pasirašymas be jokios abejonės įrodo UAB „Imber“ akcininkų pasikeitimus ir patvirtina atsakovių paaiškinimus dėl negalėjimo pateikti dokumentų dėl M. Č. veiksmų.      

Visuotiniai UAB „Imber“ akcininkų susirinkimo sprendimai yra teisėti, priimti esant kvorumui.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Dėl būtinybės skirti pakartotiną ekspertizę sveikatos būklei nustatyti.

Apeliantas mano, kad psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-404/2013 išvados yra nepatikimos ir nepagrįstos, nenuoseklios, prieštaringos. Ekspertizės akte konstatuojama, jog Z. Č. psichikos sutrikimas pripažintas jau 2009-12-11, tačiau nurodoma, kad nėra pakankamų duomenų spręsti apie Z. Č. psichinę būklę 2011 m. gegužę / birželį. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2528-214/2013 Utenos ekspertinio skyriaus parengtame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-68/2013 Z. Č. pripažintas neveiksniu dėl kraujagyslinės demencijos. Ekspertizės akte nenurodyta, kaip ir kada šis psichikos sutrikimas galėjo atsirasti. Ambulatorinė ekspertizė atlikta neatlikus jokių tyrimų su Z. Č., ekspertai sprendė apie Z. Č. ligą vien iš medicininių dokumentų, vieną kartą susitikę su Z. Č. ir trumpai jį apklausę. Z. Č. sveikatos būklei nustatyti stacionarinę ekspertizę atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyrius, kuris pripažino Z. Č. neveiksniu. Todėl, apelianto manymu, būtina skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar Z. Č. 2009 m. balandį, 2011 m. birželį sirgo psichikos liga ar laikinu psichikos sutrikimu, taigi ir nustatyti, ar Z. Č. 2009 m. balandžio, 2011 m. birželio mėnesiais gebėjo suvokti savo veiksmus, juos valdyti ir suprasti.

CPK 219 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, teismas gali skirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi byloje paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. Ekspertų išvadose pažymėta, kad įrašai medicininiuose dokumentuose, padaryti iki 2009-11-26, apie tiriamojo psichinę būseną nėra informatyvus, kad neatliktas Z. Č. psichologinis tyrimas, kad ekspertai negali atsakyti į pateiktus klausimus dėl informacijos trūkumo medicininiuose dokumentuose apie Z. Č. sveikatos būklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje duomenų apie Z. Č. sveikatos būklę nebus surinkta daugiau, negu buvo medicinos dokumentuose atliekant ambulatorinę ir stacionarinę ekspertizę. Iš į bylą pateiktų 2013 m. lapkričio 12d. –2014 m. sausio 10 d., 2013 m. gegužės 30 d. ekspertizės aktų turinio nėra pagrindo pripažinti, kad ekspertizės aktų turinys prieštaringas, jog išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai ir pan. Byloje nesant jokių duomenų, kurie leistų abejoti atliktų ekspertizių išvados pagrįstumu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitiems ekspertams, todėl apelianto prašymas dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo atmestinas (CPK 219 str. 2 d.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantas prašo priimti į bylą šiuos įrodymus: FNTT prie LRVRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2014-12-18 išvadą Nr. 5-2/204, liudytojos J. Č. 2012-11-28, 2013-10-30, 2014-06-03, 2014-12-03 apklausos protokolus, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus 2015-05-07 nutarimą.

Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pagal bendrąją taisyklę, nauji įrodymai turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314, 323 straipsniai), tačiau apeliantas nurodė, kad rašytinių įrodymų anksčiau pateikti į bylą negalėjo. Sprendžiant apelianto prašymą dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo į bylą, yra pagrindas pasisakyti dėl jų reikšmės nagrinėjamai bylai. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, apeliantas M. Č. yra kaltinamas baudžiamosiose bylose įvairiais nusikaltimais, baudžiamosios bylos iš esmės neišnagrinėtos. Neišnagrinėtų baudžiamųjų bylų proceso numeris sutampa su proceso numeriu naujų rašytinių įrodymų (1-180-582/2015-1-20-9-00026-2014-7; 1-1438-928/2015 20-9-01036-13), kuriuos apeliantas prašo įvertinti  nagrinėjamojoje civilinėje byloje. FNTT prie LRVRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2014-12-18 išvada Nr. 5-2/204, liudytojos J. Č. 2012-11-28, 2013-10-30, 2014-06-03, 2014-12-03 apklausos protokolai yra susiję su atliktu ikiteisminiu tyrimu baudžiamosiose bylose. Nagrinėjimo objektas civilinėje byloje ir neišnagrinėtuose baudžiamosiose bylose yra skirtingas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ginčą, susijusį su sudarytais sandoriais tarp Z. Č. ir J. Č., L. V.. Baudžiamosiose bylose tyrimo objektas yra apelianto tariamai padaryti nusikaltimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pateikti rašytiniai įrodymai į civilinę bylą neturi ryšio su apeliacine tvarka nagrinėjamu civiliniu ginču (CPK 180 str.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą apelianto patektus naujus įrodymus.

Dėl bylos teismingumo

Apelianto teigimu, skundžiamas sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, nes teismas pažeidė bendrąją teismingumo taisyklę, pagal kurią dėl didesnės kaip 150 000 Lt sumos priteisimo bylas pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismas. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2012-05-02 priėmė nagrinėti ieškovo ieškinį dėl 13 ieškinio neturtinių reikalavimų (1 t., b. l. 1–6), vėliau ieškovas, patikslinęs 2012-08-03 ieškinio reikalavimus, papildė ieškinį nauju reikalavimu (1 t., b. l. 92–98), o ieškinio sumą padidino iki 527 000 Lt. Pirmosios instancijos teisme dalyvavęs ieškovo atstovas advokatas V. D. (1 t., b. l. 86) parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad remiantis CPK 34 str. 1 d. ieškinys visa apimtimi nagrinėtinas apylinkės teisme, nors patikslinto ieškinio reikalavimų suma žymiai padidėjo. Pirmosios instancijos teismas su ieškovo atstovu sutiko, bylą išnagrinėjo iš esmės neperdavęs bylos nagrinėti apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos nagrinėjimo apylinkės teisme yra pagrįsta CPK 34 str. 1 d. nuostata. Todėl apelianto argumentas dėl teismingumo pažeidimo atmestinas.

Pažymėtina, kad apelianto nurodomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, jog absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Ši norma reiškia, kad kai bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėja bylą, teismingą administraciniam teismui, ir priešingai – kai bylą, teismingą bendrosios kompetencijos teismui, išnagrinėja administracinis teismas, teismo sprendimas visais atvejais yra neteisėtas, negaliojantis ir naikintinas. Proceso normos nenustato, kad bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pats ieškovas ieškinį padavė Kauno apylinkės teismui, o šis ieškinį priėmė ir neperdavė bylos nagrinėti atitinkamam apygardos teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.), konstatuoja, kad dėl nurodyto procesinio pažeidimo naikinti skundžiamo sprendimo nėra pagrindo.

Dėl būtinumo paskirti pakartotinę ekspertizę pirmosios instancijos teisme

Pagal CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalis, eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 219 straipsnio 1 ir 2 dalis, jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.

Apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl atsisakymo patenkinti jo prašymą ir paskirti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę ir sprendžia, kad byloje tinkamai neišaiškinta Z. Č. sveikatos būklė. Tačiau su tuo sutikti negalima. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir ekspertų S. S., S. Š., atlikusių ekspertizę, paaiškinimo teismo 2014-11-07, 2014-11-12 posėdžiuose, nuo 2009 metų ieškovo Z. Č. medicininiuose dokumentuose buvo tik šeimos gydytojo fragmentiniai įrašai apie Z. Č. sveikatos būklę, nusiskundimus, tačiau pasak eksperto, medicinos dokumentuose nebuvo įrašų apie šios srities specialistų (ne šeimos gydytojo) atliktus psichologinius tyrimus, kuriais būtų nustatyti Z. Č. kognityviniai sutrikimai. Todėl nesant pagrindinių kriterijų Z. Č. sveikatos būklei nustatyti, eksperto manymu, nėra galimybės kategoriškai išvadai apie Z. Č. sveikatos būklę ginčo laikotarpiu padaryti. Ekspertas S. S. taip pat patvirtino, kad kai yra keliamas klausimas dėl asmens galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę tam tikru laikotarpiu praeityje (pvz.: sandorio dieną), bet ne tiriamuoju laikotarpiu (t. y. ne ekspertizės surašymo metu), objektyviausi ir praktiškai vieninteliai duomenys yra asmens medicininė istorija, joje randami įrašai. Ieškovui Z. Č. 2011 m. gegužės–liepos mėn. laikotarpiu, remiantis bylos medžiaga, nebuvo konstatuoti nuolatiniai, gilūs ir sunkūs psichikos sutrikimai. Bylos duomenimis (ligos istorijoje), 2011 metais ieškovui Z. Č. buvo fiksuojami vidutiniai sutrikimai – 14–18 balų. Eksperto paaiškinimu, asmuo nesupranta ir nesuvokia savo veiksmų reikšmės tuomet, kai jam konstatuojami pastovūs, sunkus (t. y. iki 10 balų) pažinimo sutrikimai, ir nurodė, kad ne psichinės ligos diagnozė lemia žmogaus galėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę, o atitinkami tyrimai. Teismo eksperto paaiškinimai sutampa su įrašais Z. Č. ligos istorijoje, iš ligos istorijos įrašų matyti, kad Z. Č. sveikata rūpinosi šeimos gydytoja, o ne tam tikrų sričių specialistai, kad Z. Č. psichinei būklei nustatyti ginčo laikotarpiu tyrimai atlikti nebuvo. Todėl akivaizdu, kad pakartotinės ekspertizės skyrimas buvo ir yra netikslingas, nes kitų medicininių dokumentų nėra ir neatsiras, negu tie, kurie buvo įvertinti byloje.

Kaip matyti iš ekspertizės 2013-11-12–2014-01-10 akto tiriamosios dalies, yra tiksliai ir išsamiai aprašyti duomenys iš sveikatos istorijos (VšĮ Šilainių poliklinika) tyrimo eiga, psichikos sutrikimas konstatuotas nuo 2009-11-26. Todėl apelianto argumentas, kad ekspertai, atlikdami ekspertizes, nenurodė, kada galėjo atsirasti Z. Č. kraujagyslinės demencijos sutrikimas, nėra teisingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos 2013-11-12-2014-01-10 ekspertizės išvados padarytos išsamiai ištyrus duomenis, susijusius su Z. Č. būkle, betarpiškai bendraujant su Z. Č. ekspertizės atlikimo metu, todėl apelianto argumentai, kad ekspertizės aktas surašytas neatlikus jokių tyrimu su Z. Č. ir kad ekspertai sprendė apie Z. Č. ligą vien iš medicininių dokumentų, atmestini.

Dėl netinkamo įrodymų vertinimo

Apelianto argumentas dėl nagrinėjamojoje byloje teismo netinkamai įvertintų aplinkybių apie Z. Č. galėjimą valdyti ir suprasti savo veiksmus, neatsižvelgiant į ekspertų padarytas išvadas civilinėje byloje Nr. 2-1790-191/2013, kur 2013-05-30–07-03 nustatyta, kad Z. Č. negali suprasti savo veiksmų reikšmės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas. Kaip teisingai teismo nurodyta nagrinėjamojoje byloje, ekspertai, spręsdami klausimą dėl Z. Č. psichikos sutrikimų, betarpiškai bendravo su Z. Č. ekspertinėje įstaigoje dviejų ekspertizių atlikimo metu. Ekspertai kiekvieną kartą aprašė ir įvertino surinktus duomenis apie Z. Č. sveikatos būklę skirtingais laikotarpiais, todėl pateikė apie tai skirtingas išvadas. Civilinėje byloje Nr. 2-1790-191/2013 Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės 2013-05-30-07-03 atlikimo metu ekspertai nustatė, kad Z. Č. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nagrinėjamoje byloje ekspertai Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos 2013-11-12-2014 -01-10 ekspertizės išvadoje nepasisakė dėl Z. Č. gebėjimo 2011 m. birželį suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (4 t., b. l. 144) ir nurodė, kad negali atsakyti į teismo užduotą klausimą dėl ligos istorijoje esančių duomenų nepakankamumo apie Z. Č. sveikatos būklę. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta atsakovės UAB „Imber“ atsiliepime į apeliacinį skundą, skirtingų ekspertizių su skirtingomis užduotimis ir klausimais, tiriamaisiais laikotarpiais rezultatų skirtingumas negali sudaryti pagrindą pakartotinei ekspertizei skirti šioje byloje, nes šioje byloje atliktos ekspertizės tikslas ir nagrinėjimo dalykas buvo skirtingas, nei apelianto minimoje kitoje byloje Nr. 2-2528-214/2013. Be to, ekspertas paaiškino, kad atliekant ekspertizę minėtoje byloje, iškilo klausimas dėl medicininiuose dokumentuose įrašytų diagnozių patikslinimo. Ir tam reikėjo asmens stebėjimo. Dėl to buvo poreikis Z. Č. siųsti tyrimams stacionariai. Apklausti teismo posėdyje ekspertai S. S. ir S. Š. patvirtino ir išsamiai paaiškino 2013-11-12–2014-01-10 atliktos ekspertizės išvadą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas 2013-11-12-2014-01-10, 2013-05-30–07-03 ekspertizių aktus bei jų išvadas pagrįstai vertino remdamasis byloje surinktų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių visetu ir pasisakydamas dėl minėtų atsakovo teiginių teisingai sprendė, kad vien apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti nurodytų ekspertų išvadų patikimumu, išsamumu ir skirti pakartotiną ekspertizę, nes visų pirma atliekant dvi atskiras teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizes tas pats dokumentas (Z. Č. ligos istorija) buvo tiriamas dvejopai: tiek dėl esančių medicinos dokumentuose įrašų (2007–2012 m. laikotarpiu) apie Z. Č. sveikatos būklę pakankamumo, tiek dėl taikyto jam gydymo, atliktų tyrimų ir sveikatos būklės pokyčių vėlesniu laikotarpiu, ekspertizės atlikimo momentu.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius dokumentus, konstatuoja, kad skundžiamame sprendime buvo detaliai aptartos visos byloje nustatytos aplinkybės ginčo šalių nurodyti faktai dėl Z. Č. negalėjimo 2013-05-30–07-03 suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat dėl Z. Č. galėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti 2009-04-16 ir 2011-06-03 ginčo sandorių sudarymo metu bei ekspertų 2013-11-12–2014-01-10 išvadoje aprašytus faktus apie Z. Č. atliktą stacionarinę psichiatrinę 2013-05-30–07-03 ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas gana išsamiai aiškinosi, kokia Z. Č. būklė buvo ginčo sandorių surašymo metu, prieš tai bei po to. Teismas sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad Z. Č. gyveno aktyvų gyvenimą, tai, teismo vertinimu, patvirtina itin didelis šio asmens dalyvavimas tiek notariniuose, tiek ir nenotariniuose sandoriuose. Teismas kruopščiai įvertino didelę gausą Z. Č. atliktų teisinių veiksmų ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad ginčijamo sandorių sudarymo 2009-04-16, 2011-06-03 (akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai) metu Z. Č. suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, laiko juos teisingais ir visiškai jiems pritaria.

Apelianto argumentavo, kad byloje reikšminga aplinkybė yra išduota specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo dėl Z. Č. sveikatos būklės įvertinimo pažyma SPS-1 Nr. 0092085. 2009-12-10 Z. Č. nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis nuo 2009-12-10–2012-12-10 (neterminuotai). Paminėta, kad pažyma buvo išduota remiantis 2009 metų pabaigoje atliktu MMSE tyrimu, kurio metu vienintelį kartą velioniui Z. Č. buvo nustatytas sunkus pažinimo sutrikimas Ši pažyma, apelianto manymu, įrodo, kad Z. Č. jau ginčijamų sandorių metu buvo neveiksnus ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Apklaustas 2014-11-07 teismo posėdyje ekspertas S. S. paaiškino, kad ligos pobūdis yra banguojantis, galimi ir pagerėjimo, ir pablogėjimo momentai, ir tai kiekvienu atveju yra individualu. Ginčijamus sandorius velionis Z. Č. sudarė 2009 m. balandį ir 2011 m. birželį Šiuo laikotarpiu, laikotarpiu artimu šioms datoms, kiti MMSE tyrimai, kuriais būtų nustatytas sunkus pažinimo sutrikimas, Z. Č. nebuvo atlikti. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013-02-26 sprendime Nr. SS-797 nuspręsta, kad Z. Č. negali būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nes asmens sveikatos būklė neatitinka LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2008-06-28 įsakymu Nr. Al-214/V-655 patvirtintų Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 1.1 ir 1.8. papunkčių dispozicijų, kurios taikomos esant demencijoms, kai ryškus (sunkus) pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpą protinės būklės rimą (MMSE) nuo 0 iki 10 balų. Tokias pat aplinkybes patvirtino teismo posėdyje ekspertas S. S.. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad išduota Z. Č. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma negali būti lemiamas įrodymas ir išskiriamas iš kitų įrodymų, tariamai įrodančių Z. Č. galimybę suprasti savo veiksmų reikšmę, o vertinama kartu su visais byloje surinktais įrodymais.

Apeliantas mano, kad Z. Č. liguistą būseną patvirtina ginčijamų byloje sandorių nenaudingumas ekonomine prasme pačiam Z. Č. ir negalėjimas paaiškinti, kodėl Z. Č. šiuos sandorius sudarė. Tačiau su tuo sutikti negalima. Paties apelianto paaiškinimu jis, M. Č., buvo kartu su Z. Č. ir patarinėjo jam, Z. Č., kokius sprendimus priimti, todėl apeliantas neturi pagrindo abejoti, kodėl Z. Č. sudarė 2009-04-16 akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, kadangi tikėtina, jog tai apeliantas apsvarstė su Z. Č. ir žinojo sandorio sudarymo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga yra tai, kad apeliantas, būdamas UAB „Imber“ direktoriumi, pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo 2009-04-16 sutartyje, todėl taip pat kaip UAB „Imber“ vadovas buvo informuotas apie Z. Č. ir J. Č. sudarytą UAB „Imber“ akcijų pirkimo–pardavimo 2009-04-16 sutartį, kurios pagrindu akcijos buvo parduotos J. Č. už 263 500 Lt. Faktinę aplinkybę, kad už akcijas J. Č. Z. Č. sumokėjo 263 500 Lt, patvirtina Z. Č. ir M. Č. parašas. Todėl mažai tikėtina, jog aplinkybė, kad pinigai Z. Č. nebuvo sumokėti, apeliantui nebuvo žinoma iki 2012-08-03, iki apeliantas nesikreipė į teismą dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties panaikinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenuginčytas atsakovės J. Č. argumentas, kad ji turėjo pakankamai lėšų 2009-04-16 sumokėti už akcijas, tai patvirtina rašytiniai įrodymai apie J. Č. parduotą turtą, mokestines deklaracijas apie atsakovės J. Č. pajamas: 2009 m. atsakovė deklaravo 9164 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 99000 Lt pajamų iš individualios veiklos, iš viso 108164 Lt; už 2009 mokestinius metus deklaravo 6400 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 4500 Lt ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, 13590 Lt individualios veiklos pajamų, taigi, iš viso 24490 Lt. Iš viso per 2008–2009 deklaruota 132654 Lt pajamų. Taigi, tikėtina, kad ieškovė 2009-04-16 turėjo sandoriui sudaryti reikalingus pinigus. Ieškovės parodymai, kad ji iš 2007-03-26 nekilnojamojo turto pardavimo paėmusi daugiau piniginių lėšų, kad ji nemokėjusi M. Č. paimtos paskolos, kad ji už 2007-10-08 perkamą nekilnojamąjį turtą nemokėjusi, nėra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad į bylą pateiktos 2007-03-21 kredito sutartis Nr. BP2028070293, 2007-03-21 laidavimo sutartis, 2007-03-26 žemės sklypo ir statinių pirkimo–pardavimo sutartis J. Č. teiktų paaiškinimų nepaneigė, taip pat neįrodo, kad iš atsakovės J. Č. piniginių lėšų buvo dengiamas kreditas (kredito gavėjas nurodytas M. Č., o ne abu sutuoktiniai), atsakovė laidavusi tik kaip sutuoktinė, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo 2007-03-26 ir 2007-10-08 sandoriuose ieškovė nepasirašė ir nedalyvavo. Todėl apelianto argumentas, kad atsakovė J. Č. 2009-04-16 nesumokėjo pinigų už akcijas, atmestinas kaip neįrodytas (CPK 12, 178, 185 str.).

Bylos duomenimis, Z. Č. priklausančios UAB „Imber“ akcijos 2011-06-03 buvo parduotos atsakovei L. V. už 2635 Lt. Apelianto manymu, Z. Č. priklausančios UAB „Imber“ akcijos 2011-06-03 buvo parduotos už nepagrįstai žemą kainą.  Apelianto argumentą dėl tariamai neprotingos kainos už parduotas L. V. akcijas paneigia tai, kad po dvejų metų nuo ankstesnio sandorio sudarymo (2009-04-16) akcijų vertė pasikeitė ir gerokai sumažėjo (FNTT išvadoje UAB „Imber“ akcijos nurodytos kaip bevertės). Kitų objektyvių duomenų, paneigiančių akcijų vertės sumažėjimą ginčo sandorio sudarymo momentu, apeliantas byloje nepateikė. Todėl sprendžiama, kad akcijų kaina nebuvo neprotingai maža.      

Apeliantas teigia, kad Z. Č. buvo atsakovių apgautas 2011-06-03 ginčo sandorio sudarymo metu, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikšmino ginčo šalių santykius, bendravimą su Z. Č. artimoje aplinkoje, su šeimos nariais, todėl netinkamai įvertino atsakovių L. V. ir J. Č. veiksmus sudarant ginčo sandorį. Visgi su tuo sutikti negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant sudarytų ginčo sandorių teisėtumą būtina įvertinti ginčo šalių santykius tiek iki ginčo sandorių sudarymo, tiek po jų sudarymo. Atsakovių L. V. ir J. Č. paaiškinimu nustatyta, kad jos artimai bendravo su Z. Č., kad akcijų pardavimas įvyko šventiniu laikotarpiu šalims bendraujant kartu su Z. Č. pas apeliantą ir J. Č.. Šis atsakovių paaiškinimas nėra byloje nuginčytas. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad Z. Č. sudaręs UAB „Imber“ akcijų pirkimo–pardavimo 2011-06-03 sandorį veikė nuostolingai, priešingai savo interesams, kitų jam nedraugiškų asmenų poveikio įtakoje, nes tokiai išvadai padaryti byloje nėra pagrindo (CPK 185 str.).

Taip pat atmestinas apelianto argumentas, jog atsakovė L. V. neturėjo intereso 2011-06-03 pirkti akcijas. Priešingai, nei tvirtina apeliantas, atsakovės L. V. paaiškinimu, ji tikėjosi atkurti bendrovės UAB „Imber“  veiklą, turėjo ta tikrų planų, susijusių su bendrovės veikla. Tai, kad atsakovė L. V.. nusipirkusi UAB „Imber“ akcijas, jomis naudojosi, atstovavo UAB „Imber“, patvirtina atsakovei išduota 2012-04-04 prokūra, atsakovės paskyrimas UAB „Imber“  direktore. Duomenys apie UAB „Imber“ atstovų (vadovų) pokyčius paviešinti – įregistruoti LR Juridinių asmenų registre apie atsakovei L. V. išduota prokūrą nuo 2012-04-11, apie atsakovės L. V. paskyrimą direktore nuo 2011-09-19.

Apelianto argumentai, kad dėl tarpusavio pasitikėjimo su Z. Č. ir Z. Č. duotų patarimų apelianto iniciatyva, dėl apelianto galėjimo suplanuoti Z. Č. teisinius veiksmus Z. Č. sveikatos pagerėjimo laikotarpiu, iš esmės  atitinka eksperto S. S. išvadas, kad ginčijamų sandorių metu nebuvo jokių objektyvių duomenų sveikatos istorijoje apie Z. Č. nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės. Z. Č. sveikatos būklę, atidumą sudarant sandorius, savarankiškumą patvirtina ir atsakovių L. V. ir J. Č. parodymai, kad Z. Č. ginčijamus UAB „Imber“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorius sudarė savarankiškai, būdamas geros sveikatos būklės, itin atidžiai perskaitęs pasirašomus tekstus. Taigi, labiau tikėtina, kad Z. Č. sudarė sandorius suprasdamas savo veiksmų reikšmę, savarankiškai, būdamas geros sveikatos būklės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto bendravimas su Z. Č. nesudaro pagrindo vertinti Z. Č. sveikatos būklę kitaip, negu ją įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Z. Č. apgaulės faktas parduodant UAB „Imber“ akcijas byloje neįrodytas.

Byloje nenuginčyta, kad 2012-10-09 susitarime dėl nuomos 2011-09-05 sutarties nutraukimo 7 punkte, kur šalys pripažino, kad avansinis nuomos mokestis nebuvo UAB „Imber“ sumokėtas, dėl to priešingai, nei aiškina apeliantas, Z. Č. pasirašytas susitarimas yra visiškai logiškas ir paaiškinamas, nes priešingos aplinkybės nenustatytos.   

Apeliantas klaidingai nurodo 2009-09-23 pasirašyto notarinėje kontoroje sandorio faktines aplinkybes teigdamas, kad atsakovė J. Č., pasirašydama 2009-09-23 notarinius sandorius, pripažino, jog ji nėra UAB „Imber“ akcininkė. Priešingai, nei tvirtina apeliantas, 2009-09-23 notariniai sandoriai, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo, patvirtina Z. Č. ir J. Č. UAB „Imber“ veikloje. Apeliantas ginčo laikotarpiu veikė kaip įgaliotas Z. Č. asmuo, artimas Z. Č. giminaitis – sūnus arba UAB „Imber“ direktorius, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad Z. Č. neveikė kaip vienintelis UAB „Imber“  akcininkas, yra pagrįsta. Todėl ir šis apelianto argumentas dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė kasacinio teismo išaiškinimus dėl įrodymų vertinimo, netinkamai taikė ir aiškino kasacinės instancijos teismo nutartis, nes tik formaliai išvardino Z. Č. vardu sudarytus sandorius, neišsiaiškinęs visų svarbių aplinkybių, susijusių su ginčo sandoriais. Priešingai, nei aiškina apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ne tik nurodė Z. Č. vardu sudarytus (pasirašytus) dokumentus ir išsamiai aptarė Z. Č. veiksmus dalyvaujant kasdienėje veikloje ir sudarant buitinius sandarius, įvertino Z. Č. gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus, taip pat nuspręsti dėl parduotų atsakovėms akcijų kainos, galėjimo įvertinti jam naudingą situaciją tiek UAB „Imber“ veikloje, tiek kitose gyvenimiškose situacijose, taip pat ir bendraujant su kitais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl Z. Č. galėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria, todėl atmeta apelianto argumentą kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

Dėl teismo atsisakymo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir apklausti ieškovą M. Č..

Bylos duomenimis, ieškovas M. Č. teismo posėdžiuose nedalyvavo, įstatymų nustatytos formos pažymos apie tai, kad negali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti paaiškinimus, neteikė, į 2014-11-07 teismo posėdį neatvyko. Todėl atsakovė pakeitė savo poziciją, nutarė nebegrįsti savo atsikirtimų apelianto paaiškinimais / pripažinimais, o atsikirtimus įrodinėti kitais byloje esančiais įrodymais ir prašė teismo nebelaikyti apelianto dalyvavimo būtinu. Teismas atsakovės prašymą patenkino, nutarė apelianto dalyvavimo nebelaikyti būtinu. Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo UAB „Imber“ atstovės į ieškovo apeliacinį skundą motyvams, kad  apelianto M. Č. elgesys byloje yra nesuderinamas su sąžiningo, rūpestingo bylininko standartu, kadangi ieškovas neatvyko nustatytu laiku į teismo posėdį, atvyko vėliau, per teismo paskelbtą pertrauką baigiamosioms kalboms pasirengti per atstovą prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir išklausyti ieškovo paaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neturi pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, baigęs išnagrinėti bylą iš esmės ieškovui nedalyvaujant, nesudarė apeliantui tinkamų sąlygų pasisakyti dėl ginčo esmės, nes ieškovas savo teisėmis protingai ir sąžiningai bylos nagrinėjimo metu nustatyta tvarka nepasinaudojo. Parodymus byloje davė M. Č. atstovas advokatas V. D.. Šalies apklausai prilyginama ir atstovo apklausa (LR CPK 186 str. 5 d.), taigi iš esmės ieškovo pozicija dėl ginčo dalyko byloje buvo pristatyta ir išaiškinta tiek iš rašytinių procesinių dokumentų, surašytų ieškovo vardu, tiek iš ieškovui teismo posėdyje atstovaujančio atstovo paaiškinimų. Todėl apelianto argumentas dėl tariamo apelianto teisių suvaržymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Apelianto argumentai, kad M. Č. galėjo tiksliau apibudinti Z. Č. sveikatos būklę per proto prašviesėjimus, kad medikai ir notarai galėjo nepastebėti Z. Č. ligos, yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, o tik paties apelianto subjektyvia nuomone. Todėl esant nagrinėjamoje byloje medicininei dokumentacijai, ekspertų išvadai apie Z. Č. sveikatos būklę, kitiems įrodymams, apelianto prielaidos apie kitų asmenų galėjimą (negalėjimą) pastebėti Z. Č. sveikatos būklę nesudaro pagrindo nesutikti su teismo ekspertų aktais ir skundžiamo sprendimo išvadomis, tad ir šis apelianto argumentas atmestinas.

Dėl būtinumo sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas civilinėje byloje dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl tų pačių 2009-04-16 UAB „Imber“ akcijų pirkimo– pardavimo sutarties Nr. 9/001 ir 2011-06-03 UAB „Imber“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, kuriomis Z. Č. pardavė J. Č. ir L. V. po 50 procentų UAB „Imber“ akcijų, pripažinimo negaliojančiomis. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovės UAB „Imber“ atstovė, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas esant ginčui teisme būtų sukėlęs tik vieną pasekmę – galimą papildomą ieškinį teisme dėl tokio liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau apelianto rungtyniškumo ar lygiateisiškumo teisių nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tas faktas, jog teismas nesustabdė bylos nagrinėjimo, nepatvirtina teismo šališkumo ir nepatvirtina apelianto nurodytos aplinkybės, kad civilinė byla buvo išnagrinėta skubotai. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, panaikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nėra pagrindo.

Dėl Z. Č. galėjimo disponuoti santuokiniu turtu UAB „Imber“ akcijomis.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad akcijų pirkimo–pardavimo 2009-04-16 sutarties nėra pagrindo pripažinti negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Bylos duomenimis, J. Č. nereiškė pretenzijų dėl akcijų pirkimo–pardavimo 2009-04-16 sandorio negaliojimo iki pat jos mirties 2010-06-22. J. Č. UAB „Imber“ akcijų nelaikė savo turtu, ji savo testamente nurodydama savo turto paskirstymą, tokio turto – UAB „Imber“ akcijų – net neįvardijo savo turtu, nors kitą tokį patį pagal savo pobūdį turtą – kitų įmonių (AB „Grigiškės“, alaus daryklos „Žalsvytis“) akcijas – įvardijo. Šalių sudarytoje akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje akcijų pardavėjas pareiškė ir garantavo pirkėjui, kad jis turi jokiais apribojimais nesuvaržytą nuosavybės teisę į perkamas akcijas, jos nėra įkeistos ir jų atžvilgiu nėra jokių kitų suvaržymų, draudimų, trečiųjų asmenų pretenzijų ar ginčų dėl jų teismuose, perkamos akcijos yra visiškai apmokėtos, taip pat kad pardavėjas turi absoliučia ir neapribotą teisę, įgaliojimus ir kompetenciją pasirašyti sutartį bei vykdyti visus sutartyje numanius įsipareigojimus (sutarties 4.1 p., 4.2 p.). Pirkėją – atsakovę J. Č. ir pardavėją Z. Č. siejo giminystės santykiai (sūnaus M. Č. sutuoktinė), todėl atsakovė J. Č. pagrįstai galėjo pasitikėti Z. Č. ir neabejoti dėl jo sudarant sutartį pateiktos informacijos tikrumo. Todėl nėra pagrindo pripažinti apelianto argumentą, kad atsakovė negalėjo sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo 209-04-16 sutarties dėl jai žinomos aplinkybės, kad akcijos priklauso  Z. ir J. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Dėl apelianto paveldėjimo teisių į UAB „ Imber“ akcijas.

Nepagrįstas yra apelianto argumentas, kad M. Č. UAB „Imber“ akcijas paveldėjo nuo 2010-06-22, kadangi apeliantas, būdamas Z. Č. įgaliotu asmeniu nuo 2010-09-10 ir UAB „Imber“ direktoriumi iki 2012-08-03, nereiškė prieštaravimų dėl akcijų pirkimo–pardavimo 2009-04-16 sutarties, taip pat akcijų pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino savo parašu būdamas atsakingas už vertybinių popierių apskaitą. Taigi apeliantas žinojo, jog akcijos nuo 2009-04-16 nepriklausė J. Č. nuosavybės teise, todėl priešingai, nei tvirtina atsakovas, jos negalėjo būti apelianto 2010-06-22 paveldėtos jo nurodyta tvarka.

Atmestinas apelianto argumentas, jog atsakovės savo argumentams įrodyti dėl akcijų apskaitos UAB „Imber“ dokumentacijoje nepateikė rašytinių įrodymų. Remiantis paties apelianto paaiškinimu, UAB „Imber“ dokumentai yra apelianto žinioje, be to, UAB „Imber“ dokumentai  yra FNTT tyrimo objektu, todėl labiau tikėtinas atsakovių argumentas, kad jos negali pateikti UAB „Imber“  dokumentų dėl to, kad rašytiniai įrodymai yra kitų asmenų žinioje.

Bylos duomenimis, Z. Č. ir M. Č. po J. Č. mirties išsiėmė paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nebuvo įtrauktos UAB „Imber“ akcijos. Todėl ginčo santykiams netaikomos LR akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio nuostatos, pagal kuras privaloma pranešti akcininkams apie ketinimą perleisti bendrovės akcijas.

Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad būtina panaikinti visuotinius UAB „Imber“ akcininkų susirinkimo sprendimus dėl kvorumo nebuvimo, nes priešingai, nei aiškina apeliantas, ginčijami byloje visuotiniai UAB „Imber“ akcininkų susirinkimo sprendimai yra teisėti, priimti esant kvorumui, ir kaip nustatyta anksčiau, tiek J. Č., tiek L. V. yra teisėtos UAB „Imber“ akcininkės.

Teisėjų kolegija kitų skundžiamo teismo sprendimo argumentų nekartoja ir visiškai jiems pritaria, taip pat atsakovių atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvams, tad įvertinusi surinktus byloje įrodymus konstatuoja, kad apeliacinis skundas netenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš M. Č. priteistinos atsakovės J. Č. apeliacinės instancijos teisme turėtos advokato teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidos (CPK 98 str.) Atsakovei J. Č. Kauno apygardos teisme, remiantis 2015-01-09 atstovavimo sutartimi, atstovavo advokatė V. L. (8 t., b. l. 17), advokatė atsakovės J. Č. vardu surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą (8 t., b. l. 4–16). Atsakovė J. Č., remiantis pinigų priėmimo kvitu Nr. 748143, advokatei už teisines paslaugas sumokėjo 950 Eur. Teisėjų kolegija sutiko su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, o apelianto apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punktas numato maksimalų 434 Eur dydžio užmokestį už atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą. Todėl teisėjų kolegija atsakovei J. Č. iš ieškovo priteisia dalį jos prašomų priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų – 400 Eur.

Kauno apylinkės teismo 2015-01-08 nutartimi (7 t., b. l. 126-127) buvo patenkintas apelianto prašymas dėl 1743 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo. Atmetus apeliacinį skundą, 1743 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybei iš ieškovo M. Č. (CPK 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

  n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš ieškovo M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini), Kauno r., (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas :

už teisinių paslaugų suteikimą Kauno apygardos teisme 400 (keturis šimtus) Eur atsakovei J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno r., (duomenys neskelbtini),);

žyminio mokesčio išlaidas už apeliacinį skundą – 1743 (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt tris) Eur valstybei, kuriuos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teisėjai                                                                      Galina Blaževič

                                                                                    Albina Rimdeikaitė

                                                                                    Arvydas Žibas