Administracinė byla Nr. eA-709-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05772-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.3; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Julijai Krinickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Sigitui Židoniui,

atsakovo atstovui Andriui Petkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, apeliantas) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. KK-2650 (10.6.1E) „Dėl sankcijų taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (toliau – ir Sprendimas) dalis, kuriose: 1) perskaičiuota galima paramos suma sumažinta nuo 13 892 Eur iki 12 772 Eur; 2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-249 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 57.5 papunkčiu, pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2 804,66 Eur sumos, taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 870 Eur advokato pagalbai apmokėti         (II t., b. l. 166).
2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (toliau – ir Priemonė) 2014 m. lapkričio 5 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui Prienų rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Administracija) pateikė prašymą atlikti melioracijos griovių tvarkymo darbus. Turėjo būti skirta 13 892 Eur parama, remiantis Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto T. Z. sudaryta numatomų atlikti darbų lokaline sąmata. Administracija 2014 m. lapkričio 20 d. davė sutikimą Nr. (12.1)-GP-2014/465 „Dėl melioracijos griovių priežiūros“, pagal kurį Prienų rajono Kunigiškių ir N. Ūtos kadastrinėse vietovėse turėjo atlikti 7,710 km ilgio ir 9,4097 ha ploto melioracijos griovių sutvarkymo darbus. Agentūra pripažino pareiškėją tinkamu paramos gavėju. Atlikęs sąmatoje numatytus darbus, apie tai pranešė Agentūrai, kuri 2015 m. gegužės 21 d.–2015 m. gegužės 29 d. atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad dalis darbų pagal sąmatą neatlikti. Dėl nurodytų aplinkybių Administracija organizavo pakartotinę patikrą vietoje ir nusprendė, kad nebuvo atlikta 19,02 proc. melioracijos tvarkymo darbų. Agentūra taip pat patikros metu padarė išvadą, jog krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbai ir griovių šlaitų šienavimo darbai buvo atlikti mechanizuotu būdu, nors griovių šlaitų, kraštų ir dugno šienavimas turėjo būti atlikti rankiniu būdu. Dėl tokios išvados Administracija 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (7.22)-R3-2015/1188 „Dėl sąmatų tikslinimo“ Agentūrai pateikė patikslintą jo atliktų darbų sąmatą, pakeičiant pirminėje sąmatoje numatytą griovių, šlaitų ir dugno šienavimo atlikimo būdą. Vadovaujantis šia patikslinta sąmata, paramos suma buvo perskaičiuota ir vietoje pirminės 13 892 Eur paramos nurodyta 12 772 Eur parama. 2015 m. spalio 15 d. pareiškėjas gavo Agentūros 2015 m. spalio 13 d. raštą Nr. KK-2457(10.6.1E) „Dėl sankcijos taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, tačiau vėliau Agentūra 2015 m. lapkričio 2 d. raštu                         Nr. KK-2587(10.6.1E) „Dėl 2015 m. spalio 13 d. pranešimo Nr. KK-2457(10.6.1E)“ informavo, kad 2015 m. spalio 13 d. pranešimas negalioja. 2015 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas gavo ginčijamą sprendimą, kuriame nurodyta, kad, pritaikius sankcijas, apskaičiuota 6 135,74 Eur kompensuojama paramos suma bei išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.
3. Pareiškėjas teigė, kad griovių šlaitų šienavimo darbus atliko rankiniu būdu, tik ne naudodamasis pačiais primityviausiais darbo įrankiais (rankiniu dalgiu, pjautuvu ar pan.), o naudodamas pažangesnius darbo įrankius – trimerius, žoliapjoves ir kt., todėl nebuvo pagrindo tikslinti sąmatos. Aptariami darbai priklauso tinkamų finansuoti išlaidų kategorijoms, jie buvo numatyti sąmatoje ir yra faktiškai atlikti (Įgyvendinimo taisyklių 21, 22 p.). Krūmų, augančių ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir sutvarkymo darbai pagal Įgyvendinimo taisyklių 22.2 papunktį yra priskirti tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai. Atliekant krūmų pašalinimo darbus neturėtų būti draudžiama naudoti arklio jėgą, benzininį pjūklą ar kitus savadarbius mechanizmus, palengvinančius rankinį darbą. Yra pagrindas išmokėti jam priklausančią paramą, kadangi jis tinkamai, visiškai atliko šiuos darbus. Sutiko, kad dalies darbų, numatytų sąmatoje, neatliko, kadangi dalyje griovių, sunkiai prieinamose vietose, ne visiškai švariai pašalino nupjautą žolę, ajerus, meldus ir nendres, ne visur atliko žiočių latakų valymo rankiniu būdu darbus. Išmoka galėtų būti sumažinama 30 proc., t. y. 3 831,60 Eur, nuo visos paramos sumos.
4. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (I t., b. l. 32–36) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad Agentūros tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento Kauno patikrų vietoje skyriaus paraiškos pagal KPP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VM-0750573 (toliau – ir Patikros vietoje ataskaita) patikros dieną užfiksuoti pažeidimai nekelia abejonių. Šioje ataskaitoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kokie pažeidimai buvo nustatyti. Teismų praktikoje pripažįstama, jog patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl jos metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra priimamų sprendimų pagrindas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011). Nenuginčijęs Patikros vietoje ataskaitoje užfiksuotų pažeidimų ir nepateikęs įrodymų dėl netinkamos patikros atlikimo procedūros, pareiškėjas negali teigti, jog tinkamai atliko griovių darbų lokalinėse sąmatose nurodytus darbus, o jam yra neteisėtai taikomos sankcijos. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 21, 22 punktais, gali būti finansuojamos tik tos išlaidos, kurios yra nurodytos sąmatose. Agentūra teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į Administraciją dėl patikslintų sąmatų pateikimo. Vien tai, kad krūmų, augančių ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir sutvarkymo darbai yra priskiriami tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai, nereiškia, jog pareiškėjui turi būti išmokėta parama, jei jis numatytus darbus atliko netinkamu būdu. Sprendime, vadovaujantis tam tikrais Įgyvendinimo taisyklių punktais, yra aiškiai ir išsamiai aprašytos faktinės aplinkybės, apskaičiuotos taikomų sankcijų sumos, nurodyta galutinė pareiškėjui priklausanti paramos suma.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (I t., b. l. 139–143) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, skaičiuojant griovių sąmatas ir parenkant darbų atlikimo būdą (rankinį ar mechanizuotą), buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 patvirtinto melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ (toliau – ir Melioracijos techninis reglamentas MTR 1.12.01:2008, Reglamentas MTR 1.12.01:2008) 39 punktu, atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas darbų atlikimo galimybes žolės šienavimą atlikti rankiniu būdu. Pareiškėjas su sąmata ir numatytu atlikti darbų būdu buvo susipažinęs ir dėl to nereiškė pretenzijų. Komisija, sudaryta Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2015/343 neatliktų darbų kiekių vertei nustatyti, 2015 m. birželio 2 d. akte išdėstė kiekvienos sąmatos neatliktų darbų vertes, išreikštas procentais. Pareiškėjas sutiko su šios komisijos sprendimu. Agentūrai nustačius ir pateikus informaciją apie neatliktus darbus ir darbus, atliktus ne tuo būdu, kurie buvo numatyti sąmatoje, Administracija perskaičiavo sąmatas, pakeisdama atliktų darbų būdą iš rankinio šienavimo į mechanizuotą. Griovių šienavimas rankiniu būdu apima šienavimą nenaudojant savaeigių mechanizmų, darbus atliekant dalgiais, trimeriais ir panašiais įrankiais, o mechanizuotas griovių šienavimas apima darbus, atliekamus su šienavimo įranga, sumontuota ant traktorių ar kitų savaeigių mechanizmų. Administracijos specialistai perskaičiavimą iš rankinio šienavimo į mechanizuotą atliko tik griovių šlaitų šienavimo darbams, krūmų pašalinimas nuo griovio šlaito iš rankinio į mechanizuotą nebuvo perskaičiuotas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.2.4 papunkčiu, savivaldybės yra atsakingos ,,už pareiškėjams, siekiantiems paramos pagal EŽŪFKP priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, nuosavybės teise arba kitais teisėtais pagrindais valdomų melioracijos griovių (arba melioracijos griovio dalies) tvarkymo darbų sąmatų parengimą pagal faktinius kiekius ir melioracijai galiojančius įkainius, pridedant melioracijos griovių vietos žemėlapius (rekomenduojamas mastelis M 1:2000)“.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu           (II t., b. l. 174–185) patenkino pareiškėjo K. B. skundą. Teismas panaikino Agentūros 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. KK-2650 (10.6.1E) dalį, kuria pareiškėjui perskaičiuota galima paramos suma sumažinta nuo 13 892 Eur iki 12 772 Eur; panaikino Agentūros 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. KK-2650 (10.6.1E) dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2 804,66 Eur sumos; priteisė iš atsakovo pareiškėjui 863 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Agentūros 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. KK-2650 (10.6.1E) dalių, kuriomis pareiškėjui sumažinta galima paramos suma bei pritaikyta paramos neskyrimo sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teigė, jog ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į patikslintą lokalinę sąmatą, kuomet pirminėje sąmatoje nurodyti darbai jau buvo faktiškai atlikti, bei į tai, kad sankcijos paskirtos dėl to, jog darbai atlikti ne rankiniu, bet mechanizuotu būdu, nors nėra teisinio reglamentavimo, kuris nustatytų darbų atlikimo būdą.
10. Teismas įvertino atsakingų institucijų kompetenciją: Administracijos (Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 26 d. įsakymu                                Nr. (7.7)-A3-2013/652 patvirtinto Melioracijos griovių tvarkymo darbų dokumentų, reikalingų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“, rengimo procedūros aprašo (toliau – ir Procedūros aprašas) 10, 11, 14–19 p.), Agentūros (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 5 p., Įgyvendinimo taisyklių    35–37 p.).
11. Teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduoti reikalingus dokumentus ir leisti atlikti Prienų rajono savivaldybės valstybės patikėjimo teise valdomų magistralinių griovių sutvarkymo darbus bei 5 metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą, o Administracija, be kita ko, parengė atskirų griovių lokalines sąmatas, kurias išdavė pareiškėjui. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog Administracijos specialistas galbūt apžiūrėjo griovius ir parengė lokalines sąmatas, nustatydamas, kad tam tikri darbai turi būti atliekami rankiniu arba mechanizuotu būdu, bei pažymėjo, kad pareiškėjas su parengtomis lokalinėmis sąmatomis sutiko, nors atliekant melioracijos griovių tyrinėjimo darbus ir nedalyvavo. Kadangi pareiškėjas neginčijo paraiškai gauti trečiojo suinteresuoto asmens parengtų lokalinių sąmatų pagrįstumo ir teisėtumo, teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, ar lokalinės sąmatos parengtos nepažeidžiant Procedūros aprašo 14–17 punktuose nustatytos tvarkos. Tai, kad pareiškėjas Agentūrai pateikė visus būtinus dokumentus (taip pat ir lokalines sąmatas) paramai pagal Priemonę gauti, patvirtino Agentūroje 2014 m. gruodžio 23 d. gauta paraiška, kurioje prašoma paramos suma sudaro 47 965 Lt (13 891,62 Eur). Agentūra 2015 m. kovo 31 d. informaciniu pranešimu Nr. KK-441 (10.6.1E) pranešė pareiškėjui, kad jis 2015 m. kovo 31 d. patvirtintas paramos gavėju ir jam skiriama 13 892 Eur paramos suma. Teismas vadovavosi Administravimo taisyklių 37, 41 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 18 punktu. Teismo vertinimu, Agentūrai paskyrus pareiškėją paramos gavėju ir informavus apie tai, yra patvirtinama, jog pareiškėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus gauti 13 892 Eur paramą, bei tai, kad sąmatose nurodytos išlaidos yra tinkamos finansuoti.
12. Teismas nurodė, kad Sprendime, atsižvelgiant į Administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (7.22)-R3-2015/1188 pateiktas patikslintas pareiškėjo atliktų darbų sąmatas, Agentūra perskaičiavo galimą paramos sumą nuo 13 892 Eur iki 12 772 Eur. Teismas atsižvelgė į Įgyvendinimo taisyklių 55 punktą, nustatantį sankcijų rūšis. Pažymėjo, jog nei Administravimo taisyklės, nei Įgyvendinimo taisyklės nenustato, kad Administracijai yra suteikta teisė vienašališkai ir nederinant su paramos gavėju tikslinti ir perskaičiuoti prie paraiškos pateiktas lokalines sąmatas, o Agentūrai – pagal naujai perskaičiuotas sąmatas nustatyti mokėtinos paramos sumą. Kadangi sąmatos – tai būsimų ir numatomų sąnaudų, išlaidų apskaičiavimo dokumentai, vadinasi, jų perskaičiavimas ir patikslinimas ne darbų atlikimo eigoje, o tuomet, kai paramos gavėjas jau yra faktiškai atlikęs darbus, nustatant mokėtinos paramos dydį paramos gavėjui, yra teisiškai nereikšmingas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, Sprendimo dalimi paramos gavėjui sumažinta galima paramos suma iš 13 892 Eur į 12 772 Eur reiškia sankcijos skyrimą – paramos sumažinimą.
13. Teismas vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 56 punktu, nustatančiu paramos sumažinimo atvejus, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, numatančiu individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus ir pranešimo apie individualaus administracinio akto priėmimo tvarką, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant šią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje                       Nr. A756-700/2008). Pažymėjo, jog, spręsdama klausimus dėl sankcijų pareiškėjams taikymo ar netaikymo, Agentūra, kaip išmokas administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Tikslus pažeidimų identifikavimas ir nustatymas neatsiejamas nuo galbūt taikytinų poveikio priemonių rūšių (žr. LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012).
14. Teismo vertinimu, Sprendimo dalis, kuria pritaikyta paramos sumažinimo sankcija už griovių šlaitų, kraštų ir dugno šienavimą ne rankiniu, o mechanizuotu būdu, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nes nėra nurodyta, kokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu pagrindu pareiškėjui skirta 13 892 Eur paramos suma sumažinama būtent iki 12 772 Eur, t. y. 1 120 Eur. Ginčijamame sprendime yra tik abstrakčiai nurodoma, kad, vadovaujantis Administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (7.22)-R3-2015/1188, buvo perskaičiuota galima paramos suma ir patvirtinta 12 772 Eur paramos suma, tačiau joks detalus apskaičiavimas nenurodytas. Tai, kad šiame sprendime remiamasi paminėtu raštu, neatleidžia atsakovo nuo pareigos priimant individualų administracinį aktą jame nurodyti teisinius ir faktinius priėmimo pagrindus bei motyvus, kuriais jis yra grindžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui buvo siųstas Administracijos 2015 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. (7.22)-R3-2015/1188, kurio pagrindu patikslinta lokalinė sąmata, ar priimti dokumentai, kuriuose perskaičiuota galima paramos suma ir patvirtinta 12 772 Eur paramos suma, nebuvo.
15. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamo sprendimo dalies, kuria pareiškėjui pritaikyta paramos sumažinimo sankcija, vietoje 13 892 Eur paramos sumos skiriant 12 772 Eur sumą, turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę individualaus administracinio akto adresatui, t. y. pareiškėjui, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą ir šio pasikeitimo pagrindus, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl šią sprendimo dalį panaikino. Pažymėjo, jog atsakovas, pakartotinai vertindamas pareiškėjui mokėtinos paramos dydį už melioracijos griovių šlaitų, kraštų ir dugno šienavimą ne rankiniu, o mechanizuotu būdu ir priimdamas sprendimą, privalo įvertinti, ar egzistuoja pagrindai taikyti sankciją, o nustačius tokią aplinkybę – aiškiai nurodyti, kaip apskaičiuota sankcija, ir tai tinkamai pagrįsti.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 57.5 papunkčiu, jam pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2 804,66 Eur sumos. Teismas vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 53, 54, 55, 57.5, 57.7 punktais. Nustatė, kad Agentūra 2015 m. gegužės 21 d.–2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. birželio 5 d. atliktų patikrinimų metu nustatė, jog pareiškėjas tankių, vidutinio ir retų tankumo krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbus atliko ne rankiniu, o mechanizuotu būdu, t. y. nesilaikydamas lokalinėse sąmatose nurodytų darbų atlikimo būdo. Dėl to atsakovas ne kartą kreipėsi į Administraciją, prašydamas suteikti informaciją dėl pareiškėjo lokalinės sąmatos, darbų atlikimo pobūdžio ir įkainių. Administracija 2015 m. rugpjūčio 25 d. rašte                       Nr. (7.45)-R3-2015/1061 nurodė Agentūrai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1996 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 267 patvirtintomis Melioracijos darbo laiko sąnaudų ir materialinių resursų normomis (MN-96), krūmų šalinimo darbams nėra numatytas mechanizuotas atlikimas, todėl nėra galimybės perskaičiuoti įkainių. Atsakovas Sprendime rėmėsi šia informacija ir, vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 57.5 papunkčiu, pritaikė pareiškėjui paramos neskyrimo sankciją.
17. Teismas rėmėsi proporcingumo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimai, Viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimas The Queen, Vodafone Ltd ir kt. prieš Secretary of State for Business, Enterprise and Regulatory Reform, C-58/08, 51 p., 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas Stichting Al-Aqsa prieš Europos Sąjungos Tarybą ir Nyderlandų Karalystė prieš Stichting Al-Aqsa, C-539/10 P ir C-550/10 P, 122 p.). Vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 4, 5 punktais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui parama gali būti skiriama tuo atveju, jeigu jo veikla atitinka šių taisyklių III skyriuje nurodytus tikslus. Tai yra vienas iš Įgyvendinimo taisyklių VII skyriuje nustatytų kriterijų gauti paramą.
18. Teismo vertinimu, paramos neskyrimas paramos gavėjui, kaip viena iš galimų jam taikytinų sankcijų, yra aiškiai neproporcinga ir varžanti pareiškėjo teises ir laisves daugiau, nei būtina Įgyvendinimo taisyklių III skyriuje numatytiems tikslams pasiekti, nes pareiškėjas, faktiškai atlikdamas tankių, vidutinio ir retų tankumo krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbus mechanizuotu, o ne rankiniu būdu, kaip tai buvo numatyta lokalinėse sąmatose, tik formaliai pažeidė jose nurodytą šių darbų atlikimo būdą. Teismas atkreipė dėmesį į Reglamento MTR 1.12.01:2008 39 punktą. Tačiau nei šiame reglamente, nei kituose norminiuose teisės aktuose nėra draudžiama atlikti tankių, vidutinio ir retų tankumo krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbus mechanizuotu būdu. Nors pareiškėjas paminėtus darbus atliko kitokiu būdu, nei numatyta lokalinėse sąmatose, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad neįgyvendinti Įgyvendinimo taisyklių III skyriuje nustatyti paramos tikslai. Tai, kad Melioracijos darbo laiko sąnaudų ir materialinių resursų normose (MN-96) krūmų šalinimo darbams mechanizuotu būdu nėra numatyta įkainių, teismas laikė nuo paramos gavėjo nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios lokalinės sąmatos tokiems darbams turi būti sudaromos juos atlikti tik rankiniu būdu. Be to, byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas, atlikdamas krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbus mechanizuotu būdu, būtų sugadinęs melioracijos statinius ar būtų nustatytas melioracijos griovių sugadinimo faktas, tai pagal Įgyvendinimo taisyklių 57.7 papunktį galėtų būti laikoma vienu iš pagrindų taikyti paramos neskyrimo sankciją.
19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad pareiškėjui pritaikius paramos neskyrimo sankciją už tankių, vidutinio tankumo ir retų krūmų pašalinimą nuo griovių šlaitų ne rankiniu, o mechanizuotu būdu, buvo pažeisti bendrieji teisės principai – proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, todėl panaikino ginčijamo sprendimo dalį, kuria, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 57.5 papunkčiu, pareiškėjui pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2 804,66 Eur sumos.
20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.19, 9 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, atsižvelgęs į LVAT 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-563/2008, įvertinęs įrodymus, teismas nusprendė priteisti pareiškėjui iš atsakovo 863 Eur išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme (800 Eur už advokato Sigito Židonio skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą + 35 Eur už advokato atstovavimą 2016 m. sausio 27 d. teismo posėdyje + 28 Eur žyminis mokestis). Teismo vertinimu, tokia priteistina suma yra pagrįsta ir protinga, užtikrinanti bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

III.

21. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde (III t., b. l. 1–6) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Gali būti finansuojamos tik tos išlaidos, kurios yra nurodytos sąmatose (Įgyvendinimo taisyklių 21, 22 p.). Agentūra, atsakinga už skaidrų ir tinkamą Europos Sąjungos paramos skirstymą, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į Administraciją, atsakingą už sąmatų sudarymą. Vien tai, kad krūmų, augančių ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo ir sutvarkymo darbai yra priskiriami tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai, nereiškia, kad pareiškėjui turi būti išmokėta parama, jei jis numatytus darbus atliko netinkamu būdu. Atlikus patikrą vietoje, buvo nustatyta, kad pareiškėjas atliko paraiškoje įsipareigotus darbus netinkamai, pažeisdamas teisės aktų nuostatas. Patikros vietoje ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog patikros vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra priimamų sprendimų pagrindas (žr. LVAT 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011).
2. Sprendime aiškiai ir išsamiai aprašytos ne tik faktinės aplinkybės, kuriomis vadovaujantis buvo vertinama pareiškėjo paraiška, bet ir aiškiai apskaičiuotos taikomų sankcijų sumos, vadovaujantis tam tikrais Įgyvendinimo taisyklių punktais, taip pat nurodyta galutinė pareiškėjui priklausanti paramos suma. Vien dėl to, kad Sprendime nenurodė konkrečiai kiekvienoje (tiek pirminėje, tiek patikslintoje) sąmatoje apskaičiuotų kiekvieno griovio darbų vertės skirtumo, nesudaro pagrindo teigti, jog ši Sprendimo dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
3. Gali būti suformuota ydinga praktika, kuri leistų pareiškėjams laisvai pažeisti paramos išmokėjimą ir įsipareigojimų laikymąsi reglamentuojančius teisės aktus ir vis tiek tikėtis gauti paramą. Pareiškėjas teikė paraišką laisva valia, pats prisiėmė riziką, ar sugebės atlikti visus paraiškoje nurodytus darbus tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų nuostatų. Pareiškėjui nebuvo išmokėta parama tik už netinkamu (mechaniniu) būdu atliktus krūmų šalinimo darbus.
22. Pareiškėjas K. B. atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 31–38) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teisės aktuose lokalinių sąmatų tikslinimas po faktiško darbų atlikimo nėra numatytas. Nei Administravimo taisyklės, nei Įgyvendinimo taisyklės nenustato, kad Administracijai yra suteikta teisė vienašališkai ir nederinant su paramos gavėju tikslinti ir perskaičiuoti prie paraiškos pateiktas lokalines sąmatas, o Agentūrai – pagal naujai perskaičiuotas sąmatas nustatyti mokėtinos paramos sumą. Nurodyta teismų praktika susijusi su visai kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamas ginčas yra kilęs ne dėl patikrų metu nustatytų aplinkybių (jos net nėra ginčijamos), o dėl sankcijoms taikyti būtinų sąlygų, proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų laikymosi. Įgyvendinamos programos tikslai buvo pasiekti, jokia žala niekam nepadaryta, todėl, priėmus skundžiamą teismo sprendimą, jokia ydinga praktika nebus suformuota.
2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Sprendimo dalies, kuria pritaikyta paramos sumažinimo sankcija vietoje 13 892 Eur paramos sumos skiriant 12 772 Eur sumą, turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę individualaus administracinio akto adresatui, t. y. pareiškėjui, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą ir šio pasikeitimo pagrindus, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl šią sprendimo dalį ir nutarė panaikinti.
3. Griežčiausios sankcijos pritaikymas – iš viso neskirti paramos – vien dėl to, kad darbai buvo atlikti ne tik rankiniu, bet iš dalies ir mechanizuotu būdu, pritaikius savadarbius įrenginius, yra aiškiai neproporcinga priemonė, varžanti pareiškėjo teises ir laisves daugiau, nei būtina Įgyvendinimo taisyklių III skyriuje numatytiems tikslams pasiekti, nes akivaizdu, kad tik labai formaliai buvo pažeistas jose nurodytas šių darbų atlikimo būdas. Nei Reglamente MTR 1.12.01:2008, nei kituose norminiuose teisės aktuose nėra draudžiama atlikti tankių, vidutinio tankumo ir retų krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbus mechanizuotu būdu. Pati griežčiausia sankcija galėtų būti taikoma nebent tik tuo atveju, jeigu paramos gavėjas, atlikdamas krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų darbus mechanizuotu būdu, būtų sugadinęs melioracijos statinius ar būtų nustatytas melioracijos griovių sugadinimo faktas. Agentūra turėtų vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 punkte įtvirtintu naujovių ir atvirumo permainoms principu.
4. Taikant neteisingą Rekomendacijų redakciją, buvo klaidingai apskaičiuotas užmokestis už advokato atstovavimą teisme (Rekomendacijų 8.19 p.).

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

23. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Dėl atsakovo sprendimo dalies, susijusios su galimos paramos sumos perskaičiavimu, atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams

24. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).
25. Vertinant šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje                   Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
26. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą ir panaikindamas ginčijamą atsakovo sprendimą, nurodė, kad, spręsdama klausimus dėl sankcijų pareiškėjams taikymo ar netaikymo, Agentūra, kaip išmokas administruojanti ir už sankcijų taikymą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas. Tikslus pažeidimų identifikavimas ir nustatymas neatsiejamas nuo galbūt taikytinų poveikio priemonių rūšių. Pirmosios instancijos teismas, pateikdamas tokį teisės aiškinimą ir konstatuodamas ginčijamo sprendimo neatitikimą nurodytiems reikalavimams, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012.
27. Vertindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma remiasi Konstitucinio Teismo suformuota oficialia konstitucine doktrina dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika savo ratio decidendi (lot. k. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) analogiškose bylose nuosekliai remiasi ankstesnėje pastraipoje nurodyta argumentacija (žr. LVAT 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-852-502/2017). 
28. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (lot. k. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
29. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai tam tikrų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (lot. k. be kita ko) Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis (lot. k. su būtinais pakeitimais) taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
30. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
31. Ginčijamas individualus teisės taikymo aktas šioje byloje ir administracinėje byloje Nr. eA-852-502/2017, taigi ir teismų priimti procesiniai sprendimai VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimo ir taikymo aspektu iš esmės yra analogiški.
32. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus dėl ginčijamo atsakovo sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, išplėstinė teisėjų kolegija remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje               Nr. A556-336/2011, kuriame išaiškinta, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. k. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
33. Nagrinėjamu atveju atlikus paramos paraiškos patikrą vietoje po pranešimo apie įgyvendintą veiklą, buvo nustatyta, kad pakeistas griovių šlaitų, kraštų ir dugno šienavimo būdas iš rankinio į mechanizuotą. Prienų rajono savivaldybės administracija perskaičiavo darbų atlikimo sąmatas (pakeisdama šienavimo būdą iš rankinio į mechanizuotą), o atsakovas, atsižvelgdamas į tai, perskaičiavo galimą gauti paramos sumą nuo 13 892 Eur iki 12 772,02 Eur. Kaip matyti iš ginčijamo administracinio akto, atsakovas, atlikdamas tokį paramos sumos perskaičiavimą, vadovavosi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklių 34 punktu, kuriame nustatyta, kad paramos paraiškos tinkamumo skirti paramą vertinimo metu nustatoma, ar veikla tinkama gauti paramą iš EŽŪFKP ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete, ir kokia galima paramos suma, suapvalinta iki sveikųjų skaičių. Vertinant šios teisės normos turinį, negalima teigti, jog ji skirta ir tiems atvejams, kai konstatuojami jau atliktų darbų neatitikimai sąmatoms, pateiktoms ir įvertintoms paramos paraiškos tinkamumo skirti paramą vertinimo metu (Įgyvendinimo taisyklių 21, 34 p.), todėl šios teisės normos pagrindu neigiamos teisinės pasekmės pareiškėjui negalėjo atsirasti. Kita vertus, kalbant apie melioracijos griovių šlaitų, kraštų ir dugno šienavimą, teisės aktai nenustato konkretaus šienavimo būdo (Reglamento MTR 1.12.01:2008 34 p.). Toks teisinis reguliavimas, išplėstinės teisėjų kolegijos požiūriu, darbus leidžia atlikti rankiniu arba mechanizuotu darbu ir sudaro galimybes, priklausomai nuo šienavimo būdo, apskaičiuoti tinkamas finansuoti atliktų darbų vertes. Tačiau atsakovas tokius atvejus (kai sąmata, kaip šiuo atveju, koreguojama po atliktų darbų, nustačius sutarto darbų būdo neatitikimus ir tik tada, kai teisės aktuose numatyta galimybė finansuoti ir kitu būdu atliktus darbus ) turi kvalifikuoti kaip paramos paraiškos sąlygų pažeidimą ir, taikydamas Įgyvendinimo taisyklių 57 punktą, skirti dalies paramos neskyrimo sankciją.
34. Taigi konstatuotina, kad atsakovas, perskaičiuodamas paramos sumą nuo 13 892 Eur iki 12 772,02 Eur dėl ginčijamame sprendime išdėstytų faktinių aplinkybių, neteisingai taikė teisės normas, kuriomis remiantis ir buvo priimtas ginčijamas administracinis aktas. Šis ginčijamo individualaus teisės taikymo akto trūkumas nagrinėjamu atveju vertinamas kaip esminis, kadangi, Agentūrai netinkamai teisiškai kvalifikuojant susiklostančius santykius ir neteisingai taikant teisės normas, be kita ko, iš asmens atimama galimybė identifikuoti savo teisių bei pareigų turinį, jų pasikeitimą bei šio pasikeitimo pagrindus. Svarbu ir tai, kad minėta Agentūros klaida, priimant administracinį sprendimą, šiuo atveju paveikė galutinę išmokėtinos pareiškėjui paramos sumą (už kitus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas ginčo byloje nekėlė, paramos išmoka sumažinta 30 proc. nuo patikslintos, o ne nuo pirminės sąmatos sumos), todėl ir šiuo aspektu nutarties 33 punkte įvardytas administracinio sprendimo trūkumas yra itin reikšmingas. Nurodyto individualaus teisės taikymo akto trūkumo pašalinti be kitokio teisinių santykių kvalifikavimo konkrečiame administraciniame akte, o tai yra viešojo administravimo institucijos (šiuo atveju Agentūros) pareiga, bylos nagrinėjimo metu nėra galimybių. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta aptarta ginčijamo administracinio akto dalis, kaip neatitinkanti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, šiuo aspektu iš esmės yra teisinga, tačiau keistina, atsižvelgiant į tai, kad teisinių santykių perkvalifikavimo ir konkrečios paramos skyrimo klausimas turėjo būti grąžintas Agentūrai nagrinėti iš naujo.

        Dėl paramos neskyrimo sankcijos (2 804,66 Eur sumos) taikymo

35. Atsakovas, vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 57.5 punktu, pareiškėjui taikė paramos neskyrimo sankciją dėl 2 804,66 Eur, atlikus paramos paraiškos patikrą vietoje po pranešimo apie įgyvendintą veiklą ir nustačius, kad krūmai, augantys ant melioracijos griovių šlaitų, pašalinti mechanizuotu būdu. Toks būdas nebuvo numatytas sąmatose, pateiktose ir įvertintose paramos paraiškos tinkamumo skirti paramą vertinimo metu (Įgyvendinimo taisyklių 21, 34 p.). Šis būdas taip pat prieštarauja Reglamentui MTR 1.12.01:2008, kurio 39 punkte nustatyta, kad krūmai melioracijos griovių šlaituose ir pagrioviuose kertami rankiniu būdu arba mechaniniais pjūklais. Pažymėtina, kad dėl tokio imperatyvaus darbų būdo reglamentavimo nėra teisinių pagrindų darbo laiko sąnaudų bei materialinių resursų normas perskaičiuoti iš rankinio į mechanizuotą būdą, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą pripažinti šiuos darbus kaip netinkamus finansuoti.
36. Pirmosios instancijos teismas panaikino šią ginčijamo sprendimo dalį, konstatavęs, kad, pareiškėjui pritaikius paramos neskyrimo sankciją už tankių, vidutinio tankumo ir retų krūmų pašalinimą nuo griovių šlaitų ne rankiniu, o mechanizuotu būdu, buvo pažeisti bendrieji teisės principai – proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo.
37. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, proporcingumo principas viešajame administravime reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.
38. Nagrinėjamo ginčo kontekste taikant šį principą, pažymėtina, kad, pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005 10 21, p. 1) 71 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, išlaidos atitinka reikalavimus EŽŪFKP finansavimui gauti tik tuo atveju, jei jos susijusios su operacijomis, kurias pagal kompetentingos įstaigos nustatytus atrankos kriterijus atrinko atitinkamos programos valdymo institucija arba kurios buvo atrinktos jos atsakomybe (2 d.); taisyklės dėl išlaidų atitikimo reikalavimams nustatomos nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytas specialias sąlygas tam tikroms kaimo plėtros priemonėms (3 d.). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūros praktika, kuomet, atlikus paramos paraiškos patikrą vietoje po pranešimo apie įgyvendintą veiklą, nustatoma, jog buvo pakeistas darbų atlikimo būdas (esant galimybei darbus atlikti kitu teisės aktuose nedraudžiamu būdu, kaip šiuo atveju, dėl melioracijos griovių šlaitų, kraštų ir dugno šienavimo) ir, atsižvelgus į patikslintą sąmatą, pateiktą ir įvertintą paramos paraiškos tinkamumo skirti paramą vertinimo metu, yra sprendžiama dėl dalies paramos neskyrimo, nepažeidžia minėtų Tarybos reglamento nuostatų, kadangi šios išlaidos atitinka minėto Tarybos reglamento 71 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, ir tai administracinio sprendimo masto proporcingumo aspektu atitinka būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.
39. Tačiau kitaip vertintini atvejai, kai darbai (kaip šiuo atveju – krūmų melioracijos griovių šlaituose ir pagrioviuose kirtimo darbai) atliekami nacionalinių teisės aktų neleidžiamu būdu. Neleistinas tokių darbų atlikimo būdo pakeitimas kartu reiškia ir nacionalinių taisyklių dėl išlaidų atitikimo reikalavimams (tinkamumo finansuoti kriterijų) pažeidimą (Įgyvendinimo taisyklių 21, 22.1, 23.1 p., Reglamento MTR 1.12.01:2008 39 p.). Todėl jeigu Agentūra nepaisytų šių nuostatų ir ignoruodama aplinkybę, jog Reglamente MTR 1.12.01:2008 yra nustatytas konkretus darbų atlikimo būdas, priimtų sprendimą pripažinti faktiškai patirtas darbų išlaidas (išlaidas, patirtas pakeitus darbų atlikimo būdą) finansuotinomis ar iš dalies finansuotinomis, tai reikštų viešojo administravimo institucijos įgaliojimų viršijimą ir kartu 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 74 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, jog Bendrijos finansiniai interesai veiksmingai apsaugomi tik nacionalinių teisinių mechanizmų (valstybėms narėms priimant įstatymus ir kitus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 9 straipsnio 1 dalį) pagrindu, pažeidimą. Administracinio sprendimo masto proporcingumo aspektu tai reiškia, kad tokiais atvejais teisei prieštaraujančios veikos pripažinimas ir atsakomybės taikymas (sankcijos skyrimas) yra ta priemonė, kuri atitinka būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, todėl negali būti vertinama kaip pažeidžianti proporcingumo ar kitus pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus principus (teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus).
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai nurodydamas, jog jokie teisės aktai nedraudžia tankių, vidutinio tankumo ir retų krūmų pašalinimo nuo griovių šlaitų mechanizuotu būdu (nors, kaip minėta, Reglamento MTR 1.12.01:2008 39 punkte nustatytas konkretus leistinas šių darbų atlikimo būdas – rankiniu būdu arba mechaniniais pjūklais, o tai suponuoja, kad visi kiti darbų atlikimo būdai yra neleistini), padarė teisės taikymo bei aiškinimo klaidą, lėmusią, jog buvo netinkamai įvertintas paskirtos sankcijos dėl 2 804,66 Eur proporcingumas ir atitikimas kitiems imperatyvams.
41. Taigi išplėstinė teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas, taikydamas paramos neskyrimo pareiškėjui sankciją dėl 2 804,66 Eur sumos, iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą administracinį sprendimą, kuris pirmosios instancijos teismo sprendime dėl šioje nutartyje nurodytų argumentų neteisėtai panaikintas.

  Dėl klausimo grąžinimo nagrinėti viešojo administravimo subjektui

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė iš naujo atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Administracinis teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti tam tikros institucijos iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta, tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių (įvertinant ir poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę būti išklausytam) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus (LVAT 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2448/2011, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011). Tačiau reikia pažymėti, jog teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą gyventi, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-603/2009).
43. Vertindama nurodytą LVAT praktiką šios bylos kontekste, išplėstinė teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad yra teisinis pagrindas klausimą dėl paramos sumos nustatymo atsakovui grąžinti nagrinėti iš naujo. Išplėstinė teisėjų kolegija negali nagrinėjamu atveju susiklosčiusių teisinių santykių, kuomet Agentūra perskaičiavo paramos sumą, perkvalifikuoti į sankcijos skyrimo santykius (žr. šios nutarties 33 ir 34 punktus) ir apskaičiuoti galutinės paramos sumos. Kadangi Agentūra ginčijamame administraciniame akte nepateikė nutarties 33 punkte nurodytų pareiškėjo veiksmų vertinimo sankcijos skyrimo prasme, taigi visiškai nesprendė dėl tokio faktų kvalifikavimo, kaip teisinio pagrindo taikyti paramos mažinimo ar neskyrimo teisines priemones, klausimo grąžinimas viešojo administravimo subjektui nagrinėti iš naujo atitinka paminėtą teismų praktiką, netoleruojančią, kad teismas imtųsi viešojo administravimo funkcijų bei išspręstų klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai. Pažymėtina, kad ginčijamo administracinio sprendimo dalys dėl perskaičiuotos paramos sumos ir paskirtos sankcijos yra susijusios, todėl nors administracinio akto dalis dėl sankcijos 2 804,66 Eur sumai pripažįstama iš esmės teisėta, klausimas dėl galutinės paramos sumos apskaičiavimo Agentūrai grąžinamas nagrinėti iš naujo visa apimtimi.
44. Šiame kontekste pažymėtina, kad įpareigojimas Agentūrą iš naujo atlikti pareiškėjo paraiškos vertinimą ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą, kai pareiškėjas tokio reikalavimo teismui neteikė, priešingai nei nuspręsta nutarties 31 punkte nurodytoje administracinėje byloje, nereiškia nagrinėjamo ginčo ribų peržengimo.
45. Pagal ABTĮ normų nuostatas, tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su pareiškėjo pareiga tiksliai suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas skundo (prašymo) dalyko (ir pagrindo) suformulavimas, be kita ko, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pareiškėjo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Skundo (prašymo) pagrindas – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia ir formuluoja skundo (prašymo) dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Pareiškėjas privalo nurodyti tik faktinį skundo (prašymo) pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismui priėmus įpareigojimą grąžinti ginčą spręsti iš naujo viešojo administravimo subjektui, nei skundo (prašymo) dalykas, nei faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami. Teismo įpareigojimu atsakovui iš naujo vykdyti paramos skyrimo procedūrą ar jos dalį yra išsprendžiamas ginčas iš esmės, ir tai yra viena iš procesinių sprendimų, numatytų ABTĮ 88 straipsnyje, rūšių (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas: ,,įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą“). Teismo sprendimu nustačius netinkamą teisinių santykių kvalifikavimą administraciniame akte ar jo dalyje, o tai tam tikrais atvejais gali sąlygoti ir kitų šio administracinio akto dalių teisėtumą (kaip šiuo atveju – asmeniui išmokamos paramos sumą), ir neįpareigojus viešojo administravimo subjekto priimti teismo sprendime išdėstytus reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą (iš naujo pagal teismo nurodymus išspręsti paramos skyrimo klausimą), nebūtų laikoma, jog ginčas išspręstas iš esmės ir teismas tinkamai įvykdė jam priskirtas teisingumo vykdymo funkcijas. Vadovaujantis šiuo požiūriu, teismas sprendžia, paisydamas teisinio aiškumo imperatyvo, kokį iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų išnagrinėjus bylą priimti.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Kadangi nuo to, kaip nutarties 33 punkte nurodytų pareiškėjo veiksmų teisinio vertinimo klausimą išspręs atsakovas, priklausys visos išmokėtinos paramos suma, išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi kitokiais argumentais, nei išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendime, sutinka, kad ginčijamos administracinio sprendimo dalys turi būti panaikinamos, tačiau spręsdama, jog klausimas dėl galutinės paramos sumos turi būti grąžinamas atsakovui nagrinėti iš naujo, konstatuoja, kad dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas (ABTĮ 140 str. 1 d. 3 p.).
47. Pažymėtina, kad šioje nutartyje išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyti argumentai, sprendžiant klausimą dėl paramos išmokos sumos, turi prejudicinę reikšmę, procesinis sprendimas yra privalomas šio ginčo šalims, turi res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
48. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 14 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 96 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė taip pat reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią.
49. Akcentuotina, kad remtis teismo sprendime išdėstytais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus.

Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo

50. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 863 Eur bylinėjimosi išlaidų (835 Eur atstovavimo išlaidų ir 28 Eur žyminio mokesčio). Spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi neteisinga Rekomendacijų redakcija. Turėjo būti taikoma nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti šio teisės akto redakcija (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal aktualią Rekomendacijų redakciją apskaičiuotinas maksimalus užmokestis už advokato atstovavimą teisme būtų didesnis. Tačiau atsakovui padavus apeliacinį skundą, jo (atsakovo) teisinė padėtis negali būti bloginama. Be to, pareiškėjas sumokėjo ne 28 Eur, o 21 Eur žyminio mokesčio (I t., b. l. 7).

51. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis šia teisės norma, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą siejama su proceso šaliai palankaus sprendimo priėmimu. Šioje byloje sprendimas iš dalies priimtas pareiškėjo naudai (konstatavus, kad atsakovo sprendimo dalis dėl paramos perskaičiavimo yra neteisėta, o sprendimo dalis dėl paramos neskyrimo sankcijos – teisėta ir pagrįsta, bet grąžinus atsakovui iš naujo apskaičiuoti paramos sumą, pareiškėjo interesai iš esmės buvo patenkinti apie 30 proc.).

52. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra mažinama ir pareiškėjui atlyginama 256,80 Eur ((835 Eur + 21 Eur) × 30 proc.).

53. Be to, pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pridėjo šį prašymą pagrindžiančius dokumentus (III t., b. l. 31–38, 39, 40, 41). Už advokato Sigito Židonio parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą buvo sumokėta 450 Eur. Prašoma atlyginti išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nustatyto už šią teisinę paslaugą priteistino maksimalaus užmokesčio dydžio – 955,63 Eur (1,3 × 735,1 Eur). Kadangi sprendimas iš dalies priimtas pareiškėjo naudai (apie 30 proc.), jam atlyginama 135 Eur (450 Eur × 30 proc.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 45 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 145 straipsniu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Pareiškėjo K. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. KK-2650 (10.6.1E) „Dėl sankcijų taikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ dalis, kuriose galima paramos suma sumažinta nuo 13 892 Eur iki 12 772 Eur; pritaikyta paramos neskyrimo sankcija dėl 2 804,66 Eur sumos, ir klausimą dėl paramos išmokos sumos apskaičiavimo grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui K. B. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 256,80 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 80 ct) išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.

Pareiškėjo K. B. prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui K. B. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.