Civilinė byla Nr. 2-910-241/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00390-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelega“ bankroto administratorės viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1370-864/2018 pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelega“ bankroto administratorės viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – P. P., E. M..

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Atsakovės BUAB „Kelega“ bankroto administratorė VŠĮ Nacionalinis teisės centras kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu.
2. Bankroto administratorė nurodė, kad pagal 2016 m. balandžio 29 d. balansą, 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Kelega“ turėjo 102 719 Eur vertės turtą, kurį sudarė piniginės lėšos. Nurodytas turtas bankroto administratorei nėra perduotas iki šiol. Pažymėjo, kad nėra aišku, kurio iš buvusių vadovų (P. P. ar E. M.) žinioje yra minėtas turtas. Bankroto administratorės nuomone, įmonės turto neperdavimas (jo pasisavinimas, iššvaistymas ar praradimas) yra akivaizdus ir pakankamas pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi BUAB „Kelega“ bankroto administratorės VŠĮ Nacionalinio teisės centro prašymą atmetė.
4. Teismas nurodė, kad 2016 m. balandžio 29 d. UAB „Kelega“ balansas buvo parengtas už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Įvertinus tai, jog UAB „Kelega“ bankroto byla buvo iškelta tik 2017 m. gegužės 25 d., akivaizdu, jog 2016 m. balandžio 29 d. balanso duomenys laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo momento galėjo kisti. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad pareigos perduoti bankroto administratoriui visą įmonės turtą bei dokumentus vykdymo laikotarpiu įmonės finansinė padėtis nuo 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nepakitusi, todėl nėra pagrindo teigti, kad įmonė bankroto bylos iškėlimo momentu turėjo 102 719 Eur pinigines lėšas.
5. Teismas pažymėjo, jog ir darant prielaidą, kad pagal įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus bankroto bylos iškėlimo momentu 102 719 Eur piniginės lėšos turėjo būti, tačiau faktiškai nebuvo įmonės žinioje (turtas galimai buvo pasisavintas, iššvaistytas ar prarastas), vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
6. Teismas sprendė, kad bankroto administratorės prašyme nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios, nepagrįstos konkrečiais tyčiniais asmenų veiksmais, todėl vien tik dokumentų bei turto neperdavimo bankroto administratorei bei baudos dėl teismo įpareigojimo perduoti bendrovės dokumentus ir turtą nevykdymo buvusiam įmonės vadovui paskyrimo faktas, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir / ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo ar sąmoningai blogo įmonės valdymo, dėl to nėra pagrindo konstatuoti esant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 bei 5 punkte įtvirtintiems tyčinį bankrotą kvalifikuojantiems požymiams.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Atskirajame skunde BUAB „Kelega“ bankroto administratorė VŠĮ Nacionalinis teisės centras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Buvęs įmonės vadovas P. P. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1110-580/2018 raštu pripažino, kad gavo 102 719,00 Eur pinigines lėšas iš ankstesnio įmonės vadovo E. M.. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ši suma iš P. P. priteista kaip žala BUAB „Kelega”. Tačiau, šis įmonės turtas bankroto administratoriui nėra perduotas iki šiol.
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino BUAB „Kelega” kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bendrai 77 381,19 Eur sumai, t. y. jei įmonės turtas būtų perduotas bankroto administratorei, jo pakaktų visiems kreditorių reikalavimams padengti, todėl šių lėšų pasisavinimas akivaizdžiai sąlygojo tyčinį įmonės bankrotą.
3. Byloje esančių duomenų visuma apie dokumentų bankroto administratoriui neperdavimą, lėmusį negalimumą tinkamai vykdyti bankroto procedūras, nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų masės ir/ar struktūros, nepaisant įmonės direktoriui taikytų sankcijų (baudos), įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą tokiu būdu, kad įmonės buhalterinės apskaita buvo tvarkoma netinkamai, prarandant dalį įmonės dokumentų, sudaro pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ne tik pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, bet ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį – įmonės valdymo organų netinkamas pareigų vykdymas.
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta BUAB „Kelega“ bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant skundo ribų.
10. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
11. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas, o tą paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys.
12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).
13. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje tyčinio bankroto klausimu taipogi pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje yra detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, tačiau šie kriterijai nėra savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Taigi, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
14. Bankroto administratorė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad įmonės valdymo organai jai perdavė ne visus įmonės dokumentus, todėl nėra galimybių tiksliai nustatyti įmonės esamo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų masės ir/ar struktūros, taip pat neperdavė 102 719 Eur vertės turto. Atsižvelgdama į tai, bankroto administratorė teigia, kad įmonės vadovai netinkamai vykdė įstatymais nustatytų reikalavimų vesti (tvarkyti) įmonės buhalterinę apskaitą, neužtikrino tinkamo dokumentų ir turto išsaugojimo, todėl egzistuoja tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose, visuma. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
15. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
16. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).
17. Nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės (įstaigos) vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į šios nutarties 12 ir 13 punktuose aptartą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto.
18. Sutiktina su apeliantės nurodytomis aplinkybėmis, kad buvęs BUAB „Kelega“ vadovas P. P. nevykdė įstatyme numatytos pareigos laiku perduoti bankroto administratorei įstaigos turtą ir dokumentus. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi skyrė jam 2 000 Eur baudą už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą. Nurodyta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl joje konstatuotos aplinkybės neginčytinos.
19. Nepaisant to, vien dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį nuslėpti įstaigos turto iššvaistymą (pasisavinimą), pats savaime nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo, taip pat to, kad įmonės vadovas nesirūpino jos veikla, neužtikrino tinkamos įmonės dokumentų (turto) apsaugos. Pareigos perduoti dokumentus ir turtą nustatytu terminu pažeidimas buvo įvertintas taikant įstaigos vadovui įstatyme numatytą sankciją (baudą), o kreditorių teisės buvo apgintos įmonės buvusiam vadovui taikant civilinę atsakomybę – įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1110-580/2018 BUAB „Kelega“ iš P. P. priteista 102 719 Eur žala. Taigi išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais.
20. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, iš esmės pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įstaigos valdymo ir įstaigos nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įstaigos valdymo ir nemokios įstaigos padėties esminio pabloginimo. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Danutė Gasiūnienė