Civilinė byla Nr. e2YT-16515-615/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09498-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.1; 3.4.5.13; 3.2.3.8; 3.2.3.9

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d. 

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,

sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei,

dalyvaujant pareiškėjai E. P. ir atstovei advokatei G. K.,

suinteresuotam asmeniui L. P.,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuoti asmenys L. P., Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kabos komisija.

            Teismas

n u s t a t ė :

            pareiškėja E. P. pareiškimu prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą negaliojančia ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti (duomenys neskelbtini) akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašyti pareiškėjos E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos liudijime pavardę kaip „P.“ bei išduoti santuokos sudarymo įrašą.

            Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje buvo sudaryta santuoka su L. P.. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos metrikų knygoje įrašytas įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Kol šeima gyveno Lietuvoje, jokių problemų dėl šeimos identifikavimo nebuvo. Tačiau nuo 2010 gyvenant Jungtinėje Karalystėje ir keliaujant į skirtingas šalis darbiniais, verslo tikslais pareiškėja susiduria su sunkumais, nepatogumais, problemomis dėl skirtingų vyro ir žmonos pavardžių rašymo. Muitinėse stabdo ir kviečiasi pasikalbėti atskirai, nes skirtingos pavardės atrodo įtartinai (pvz. JAV, Izraelis). Pareiškėjai tenka įrodinėti tapatybę, teikiamų dokumentų autentiškumą, šeimos giminystės ryšius. Nežinant apie lietuvišką pavardžių formavimo tradiciją po santuokos sudarymo, kai sutuoktinių pavardės rašomos skirtingai, visiems atrodo, kad tai yra dvi skirtingos pavardės ir asmenys nėra susiję santuokos ryšiais. Atsirado sunkumai atliekant veiksmus sutuoktinio pavedimu, registruojantis skirtinguose renginiuose, atidarant bendras sąskaitas bankuose, sudarant sutartis, atsiimant pašto korespondenciją už kitą sutuoktinį arba atliekant kitus veiksmus. Taip pat, pavardės tarimas yra komplikuotas. Tai trukdo seminaruose, darbiniuose susitikimuose, parodose ir t.t. Ateityje, gimus vaikui, akivaizdu kils problemų ir vaikui, nes kitiems asmenims gali atrodyti, kad pareiškėja nėra vaiko motina (jeigu gims mergaitė).Nors pareiškėja su vyru nuolat gyvena Lietuvoje, darbo veikla yra susijusi su skirtingomis šalimis - visa Europos Sąjunga, Australija, Okeanija, Pietų Amerika ir kt., kurią komplikuoja skirtinga sutuoktinių pavardžių forma. Siekiant pakeisti pavardės forma norima ne prieštarauti lietuviškoms tradicijoms, bet atitikti šiuolaikiniam kontekstui, globaliems pasaulyje vykstantiems procesams ir juose dalyvauti be komplikacijų. Teismo posėdyje pareiškėja prašymą palaikė. Nurodė, kad gyvenant ne Lietuvos Respublikoje ir keliaujant turint skirtingas pavardes kyla daug problemų, nes Izraelyje, artimuosiuose rytuose ir kt. yra būtina įrodyti, kad asmenys yra susituokę. Lietuvoje praleidžia tik apie pusę laiko, keliauja dėl darbo, dirba pardavimų direktore, pristatinėja prekes, daro pranešimus. Artimuosiuose rytuose net teko prašyti tėvų, kad į viešbutį atsiųstų santuokos liudijimo nuotrauką.

            Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje pareiškimą palaikė. Nurodė, kad praktika suteikti žmonai vyro pavardę Europos Sąjungoje yra priimtina, neprieštarauja gerai moralei ir viešai tvarkai. Šiuo atveju galima taikyti Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 9.8. punktą, kai po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės norima įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę.

            Suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko, prašymas suvienodinti pavardes susijęs su sunkumais, nepatogumais, su diskriminacija, kai keliaujama po visą pasaulį dėl darbo reikalų. Šeimos pavardės skirtingumas kelia nepatogumų, net įtarimų pasienių tarnyboms ir užsienyje atrodo įtartinai, neatitinka šiuolaikiniam kontekstui, globaliai vykstantiems procesams. Vienai žmonių grupei keisti sutuoktinei pavardę į vyrišką galima, t. y. užsienio valstybės piliečiams, suteikta galimybė sutuoktinei turėti vyrišką pavardę, o mūsų piliečiams - ne. Nuo 2003 m. moteriškos pavardės forma su galūne „-ė“ yra nauja pavardės forma ir negali būti tapati grynai lietuviškai tradicijai. Nėra tikslių taisyklių, reglamentuojančių konkrečių pavardžių formą su galūne „-a“, pritaikius analogiją, moteriškos pavardės forma su galūne „-a“ nedraudžiama. Teismo posėdyje prašymą palaikė, paaiškino, kad yra pareiškėjos sutuoktinis. Patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Suinteresuoto asmens tėvo pavardė P., tokia pavardė nuo gimimo.

            Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko. Keisti moters pavardę į vyrišką Civilinės metrikacijos skyrius atsisako motyvuodamas, kad pavardės forma nevertintina kaip diskriminuojanti dėl lyties, nes tiek vyrui pasirenkant sutuoktinės pavardę (ar prisijungiant prie savo pavardės) suteikiama vyriška, o ne moteriška pavardės forma, tiek moteriai pasirenkant sutuoktinio pavardę (ar prisijungiant prie savo pavardės) suteikiama moteriška pavardės forma. Be to, Lietuvos Respublikos teisės aktai neriboja moterų galimybių turėti pavardės formą, nerodančią šeiminės padėties: tiek ištekėjusios, tiek netekėjusios moterys gali rinktis pavardę su galūne -ė (be šeiminį statusą rodančios priesagos).

            Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kabos komisija (toliau – Komisija) išvadoje nurodė, kad pagal lietuvių kalbos taisykles sudaryta ištekėjusios moters pavardė - vyro pavardės P. pagrindu - gali būti arba P., arba P.. Atsižvelgiant į slavišką pavardės kilmę, vertintina trečio varianto galimybė: jei teisės požiūriu būtų nustatyta asmens teisė turėti nesugramatintą pavardės formą, atkreipia dėmesį, kad moters pavardė pagal ukrainiečių, taip pat baltarusių, rusų kalbos taisykles būtų P. (moterų pavardės su baigmeniu -o į lietuvių kalbą perrašomos baigmens nekeičiant. Pareiškėjos prašymas rašyti pavardę P. neatitinka kalbos taisyklių ir prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.

            Teismas

konstatuoja:

            Pareiškimas tenkinamas.

            Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja ir L. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, jų santuoka (duomenys neskelbtini) įtraukta į santuokos metrikų knygą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo pareiškėjos pavardė tapo „P.“, o vyro pavardė liko „P.“. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui pateikė prašymą pakeisti jos pavardę „P.“ į „P.“. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) išvada Nr. 05-14-707, pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėja nesutinka su Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvada, prašo ją pripažinti negaliojančia ir įpareigoti pakeisti pareiškėjos pavardę.

            Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad valstybė privalomai registruoja santuokos sudarymą. Pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį CK 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Taisyklėse nustatyta tvarka. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 80 punkte nustatyta, kad pavardės sutuoktiniams suteikiamos vadovaujantis CK 3.31 straipsniu. Kai moteris pasirenka ar prie savo pavardės prisijungia sutuoktinio pavardę, jai suteikiama moteriška pavardės forma. Lietuvių kalbos moterų pavardžių darymas reglamentuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. N-2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“, kuriame nurodyta, kad moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis – ienė, -(i)uvienė arba galūne - ė. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad pagal lietuvių kalbos taisykles sudaryta pareiškėjos pavardė gali būti arba „P.“, arba „P.“. Atsižvelgiant į slavišką pavardės kilmę, vertintina trečio varianto galimybė: jei teisės požiūriu būtų nustatyta asmens teisė turėti nesugramatintą pavardės formą, atkreipia dėmesį, kad moters pavardė pagal ukrainiečių, taip pat baltarusių, rusų kalbos taisykles būtų „P.“.

            CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Tačiau esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti.

            Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. P.. Po santuokos sudarymo pareiškėja pasirinko pavardę „P.“. Tačiau nuo 2010 m. gyvenant Jungtinėje Karalystėje ir keliaujant į skirtingas šalis darbiniais verslo tikslais, pareiškėja susiduria su sunkumais, nepatogumais, problemomis dėl skirtingų vyro ir žmonos pavardžių rašymo. Pareiškėja nurodė, kad muitinėse būna stabdomi ir kviečiami pasikalbėti atskirai, nes skirtingos pavardės atrodo įtartinai (pvz. JAV, Izraelis). Pareiškėjai dažnai tenka įrodinėti vyro ir savo tapatybes, šeimyninį ryšį, dėl ko pareiškėja patiria daug nepatogumų. 

            Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.

            Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas bei Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, jog asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis, o vardų ir pavardžių rašybos teisinis reguliavimas – tai kiekvienos valstybės narės kompetencija, kuri glaudžiai susijusi su kultūra ir kalbos istorija bei tapatumo jausmu, pažymėjo, kad vis dėlto valstybė turėtų paisyti EŽTT praktikos, o kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai. 2007 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime Johansson prieš Suomiją nurodė, jog jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tam tikri vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra jokio pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra registruota moterų, po santuokos turinčių pavardę tapačią vyro pavardei su galūne – „a“ (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-27460-808/2018). Teismo nuomone, pareiškėjos atveju, atsižvelgiant Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, atsisakius tai padaryti, tai gali būti pripažintina kaip diskriminacija.

            Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos darbinės pareigos – (duomenys neskelbtini) Europai ir Okeanijai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 5 d. pažymos matyti, kad pareiškėja ganėtinai dažnai vyksta į Švediją, Prancūziją, Ispaniją, Angliją, Lenkiją, Olandiją, Estiją, Latviją, Vokietiją. Pareiškėja nurodo, kad kitose šalyse sunkiai ištariama pareiškėjos pavardė dėl dvibalsio „ie“. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu, kad pareiškėjos pavardės rašyba tapati vyro pavardei „P.“ pašalintų kliūtis, susijusias su nepagrįstais apribojimais, kai patiriami nepatogumai tiek dėl apsunkinto pareiškėjos pavardės tarimo, tiek ir dėl sudėtingesnio jos rašymo, juolab, kad pareiškėja vyksta į užsienio šalis. Teismas, pažymi, kad pareiškėjai, kuri naudodamasi judėjimo laisve nuolat keliauja, užsienio valstybėse daro produkcijos pristatymus, daro išvadą, kad pavardės keitimas į „P.“ geriausiai atitiktų jos interesus.

            Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, atsižvelgiant į sąlygas Lietuvai esant Europos Sąjungos nare; į laisvą piliečių judėjimą; į tai, kad ES valstybių narių sienos nėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei) bei į tai, kad šiuo metu pareiškėjai sukeliami akivaizdūs nepatogumai esant skirtingoms jos ir jos vyro pavardėms, kas suvaržo bei apriboja jos teises bei teisėtus interesus, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą, kuria atsisakyta pareiškėjos pavardę pakeisti iš „P.“ į „P.“. Apibendrinant išdėstytą, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 51 straipsniu,

nusprendžia:

            pareiškimą tenkinti

            Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. išvadą Nr. 05-14-717.

            Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš „P.“ į „P.“ įtraukiant pareiškėjos pavardę „P.“ į apskaitą ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

            Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                  Mindaugas Plučas