Baudžiamoji byla Nr. 2K-320/2014

Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01033-2011-3

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                  1.2.13.1;

                                                                                                  2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

išteisintajam S. S.,

nuteistajam R. S.,

gynėjams Vidmantui Raviniui ir Sigitui Židoniui,

civilinio atsakovo individualios įmonės „A“ atstovui A. V.,

civilinio atsakovo UAB „M“ atstovui advokatui Arvydui Pociui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Žukausko ir nukentėjusiųjų L. B., A. B. ir G. B. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laiką tęsti darbą; pritaikius BK 67 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 6 punktą, nuteistajam paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteista L. B., A. B. ir L. J. po 23 333 Lt, G. B. – 10 000 Lt, V. G. – 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš civilinio atsakovo UAB „M“ L. B., A. B., G. B. ir L. J. priteista po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro, nuteistojo R. S., nukentėjusiųjų L. B., A. B., G. B., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G., civilinio atsakovo UAB „M“ apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, proceso dalyvių paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. S. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę A. J. ir Ž. B., o būtent: būdamas įmonės UAB „M“ suvirintoju, 2011 m. rugpjūčio 11 d., apie 10.45 val., UAB „M“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vykdydamas remonto darbus šaldymo kameroje, metalo pjovimo aparatu pjovė metalinį vamzdį 3 cm atstumu nuo sienos, kuri buvo padengta izoliacine medžiaga, taip pažeidė 2011 m. sausio 21 d. patvirtintos Remonto personalo gaisrinės saugos instrukcijos Nr. 109 53 punktą, pagal kurį 5 metrų spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti, turi būti pašalintos ar patikimai apsaugotos, taip pat pažeidė 2006 m. balandžio 11 d. patvirtintos Darbų, kai naudojamasi atvira ugnimi, saugos atlikimo instrukcijos Nr. 149 11 punktą, pagal kurį dirbti, nenumačius priemonių, užtikrinančių saugų darbų atlikimą, draudžiama. R. S. šių nuostatų nevykdė, neatliko privalomų ir efektyvių veiksmų gaisrui išvengti, neįvertino aplinkos ypatybių, kad gali kilti gaisras dirbant su atvira ugnimi ir dėl to 2011 m. rugpjūčio 1 d., apie 10.45 val., UAB „M“ patalpose kilo gaisras, kurio metu nuo apsinuodijimo karboksihemoglobinu (smalkėmis) žuvo IĮ „A“ darbuotojai Ž. B. ir A. J..

S. S. išteisintas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad būdamas įmonės UAB „M“ generalinės direktorės A. K. 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 87 paskirtas atsakingu už visos bendrovės priešgaisrinę būklę – eidamas technikos direktoriaus pareigas, 2011 m. rugpjūčio 11 d., apie 10.45 val., šaldymo kameroje vykdant remonto darbus, bendrovės darbuotojui R. S. metalo pjovimo aparatu pjaunant metalinį vamzdį, nepaskyrė atsakingų asmenų už ugnies darbų vietos paruošimą – vykdymą, todėl netinkamai buvo paruošta darbo vieta, nenustatytas parengiamųjų darbų mastas, jų atlikimo seka. Neįvykdęs šių priemonių, S. S. išdavė leidimą ugnies darbams atlikti, taip pažeidė Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 177 punkto reikalavimą, pagal kurį įmonės, įstaigos vadovas leidime nurodo asmenis, atsakingus už ugnies darbų vietos paruošimą ir ugnies darbų atlikimą, taip pat nustato parengiamųjų darbų mąstą ir turinį, jų atlikimo seką, šių darbų saugos priemones, aplinkos oro kontrolės tvarką“, dėl to 2011 m. rugpjūčio 11 d., apie 10.45 val., UAB „M“ patalpose įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – kilo gaisras, kurio metu žuvo IĮ „A“ darbuotojai Ž. B. ir A. J., o V. G. ir M. D. patyrė nežymius sveikatos sutrikdymus.

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Žukauskas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog tarp S. S. veikos ir kilusių padarinių nėra tiesioginio būtino priežastinio ryšio, išsamiai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, savo išvados tinkamai nemotyvavo, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, taip pat netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. BK 176 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl, atskleidžiant veikos turinį, reikia remtis darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimais, tačiau teismas šių teisės normų neanalizavo, nesiaiškino, kokią reikšmę padariniams kilti turėjo už priešgaisrinę ir visų atliekamų darbų saugą atsakingų darbuotojų veika, ar gaisro kilimo būtų galima išvengti, jei būtų imtasi būtinų veiksmų darbų saugai ir darbuotojų sveikatos apsaugai užtikrinti. Kaltinimas išteisintajam S. S. grindžiamas tuo, kad jis, būdamas atsakingu už visos bendrovės priešgaisrinę būklę, pažeisdamas Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 177 punktą, nepaskyrė asmenų, atsakingų už ugnies darbų vietos paruošimą, todėl buvo netinkamai paruošta darbo vieta, nenustatytas parengiamųjų darbų mastas, jų atlikimo seka, ir išdavė leidimą ugnies darbams atlikti, o tai sukėlė pavojingus padarinius. Iš to išplaukia, kad tarp S. S. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nepadarydamas tokios išvados, apeliacinės instancijos teismas neišnaudojo visų įrodinėjimo galimybių, neatsižvelgė į tai, kad UAB „M“ darbai buvo atliekami be jokių perspėjimų, aptarimų, oficialiai to neįforminant, neatlikus pavojų gyvybei kilimo faktorių vertinimo, neinformuojant apie tai darbuotojų, kad įmonės darbuotojai į objektą atvyko savavališkai ir darbus atliko šiurkščiai pažeisdami teisės norminių aktų reikalavimus. Prokuroro teigimu, UAB „M“ pateiktas įsakymas „Dėl suvirintojų sąrašo, atliekant ugnies darbus be leidimo, patvirtinimo“ teismo įvertintas vienpusiškai, nes jo duomenys nebuvo vertinami atsižvelgiant į kitus bylos duomenis.

Kasaciniu skundu nukentėjusieji L. B., A. B. ir G. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 ir 331 straipsnių reikalavimus, o tai lėmė netinkamą BK 176 straipsnio 1 dalies taikymą. Pasak kasatorių, išvada, kad tarp S. S. veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys patikimai patvirtinta byloje surinktais įrodymais, tačiau teismai visai neanalizavo padarytų teisės aktų, pirmiausia Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 177 punkto, pažeidimų, jų ryšio su kilusiais padariniais. Valstybinės darbo inspekcijos aktuose nurodyta, kad S. S. nepaskyrė asmenų, atsakingų už ugnies darbų vietos paruošimą, todėl netinkamai buvo paruošta darbo vieta, nenustatytas darbų mastas ir seka, išdavė neteisėtą leidimą ugnies darbams atlikti, dėl to kilo nelaimingas atsitikimas. Šių aktų duomenis patvirtina aktas dėl kilusio gaisro, gaisrinių tyrimų specialistų išvados bei apklaustų liudytojų parodymai, kurių teisėtumas nekelia abejonių. Iš išteisintojo S. S., liudytojų A. P., A. V., UAB „M“ darbuotojų parodymų, specialisto A. B. paaiškinimų matyti, kad UAB „M“ darbuotojai darbus IĮ „A“ darbų vietoje (objekte) pradėjo atlikti be jokių perspėjimų ir aptarimų, nevertindami jokių rizikos faktorių, o apie atliekamus darbus IĮ „A“ direktorius sužinojo iš kitų šaltinių. Anot kasatorių, aplinkybės, kad buvo surašytas ugnies darbų leidimo aktas, atlikta oro kontrolė, nėra reikšmingos sprendžiant dėl S. S. atsakomybės, nes leidimas atlikti ugnies darbus atsirado tik tą dieną, kai įvyko įvykis, nors darbai buvo pradėti anksčiau, be to, toks leidimas darbams atlikti nebuvo būtinas. Taigi UAB „M“ darbuotojai darbus pradėjo atlikti savo iniciatyva, darbų neįforminę normatyviniuose ar lokaliniuose teisės aktuose, darbuotojams buvo duoti neteisėti ir spontaniški nurodymai atlikti neplanuotus darbus, kuriuos atliekant kilo nelaimingas atsitikimas. Nelaimingo atsitikimo UAB „M“ būtų pavykę išvengti, jei šioje bendrovėje būtų tinkamai užtikrinta priešgaisrinė sauga, tačiau teismai šių duomenų neanalizavo, o bylos duomenis vertino atskirai vienus nuo kitų, todėl pažeidė BPK 20 straipsnį.

Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų, neatliko įrodymų tyrimo. Teismo išvada, kad už visus saugos ir sveikatos apsaugos darbe pažeidimus atsakingas tik R. S., yra išankstinė ir šališka.

Prokuroro ir nukentėjusiųjų kasaciniai skundai netenkinami.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo

Pateiktuose kasaciniuose skunduose ginčijamas teismų atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu S. S. buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, ginčijama esminė aplinkybė, lėmusi S. S. išteisinimą dėl jam pareikštų kaltinimų, t. y. priežastinio ryšio nebuvimas tarp tikėtina netinkamo pareigos užtikrinti bendrovėje priešgaisrinę būklę vykdymo ir nelamingo atsitikimo. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas ir įrodymų vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų kompetencijai. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Kita vertus, kasacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, neturi pagrindo abejoti teismų atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis, kurios padarytos kruopščiai aptarus ir įvertinus visus byloje esančius duomenis.

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Ši norma yra blanketinė, ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

Vertinant kasaciniuose skunduose pateiktus argumentus dėl S. S. kaltumo neužtikrinus priešgaisrinius reikalavimus ugnies darbams vykdyti, pažymėtina, kad nekelia abejonių, jog, įdėjus daugiau pastangų, dėmesio ir atidumo priešgaisrinei būklei užtikrinti, nelaimės buvo galima išvengti. Tokios išvados iš tiesų pakanka nustatant pagrindą įmonės, vykdžiusios darbus, civilinei atsakomybei už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą. Tačiau taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, turi būti nustatyta, kokius konkrečiai norminių aktų reikalavimų pažeidimus šis asmuo padarė ir kad būtent jie tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti. Vertintinos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią.

Kritikuodami teismų atliktą įrodymų vertinimą ir ginčydami išvadas, kasatoriai pabrėžia, jog S. S. nesilaikė Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 177 punkto reikalavimų ir nepaskyrė asmenų, atsakingų už ugnies darbų vietos paruošimą, todėl buvo netinkamai paruošta darbo vieta, nenustatytas parengiamųjų darbų mastas, jų atlikimo seka. Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, jog atskiras leidimas suvirintojui R. S. dirbti ugnies darbus nebuvo būtinas, nes jis pagal įmonės vidaus taisykles turėjo teisę dirbti tokius darbus be atskiro leidimo. Suvirintojai, tarp jų ir R. S., direktorės įsakymu buvo paskirti atsakingais ir už tinkamą darbo vietos paruošimą ir už ugnies darbų atlikimą. Be to, teismas nustatė, kad R. S., nors ir neprivalėjo, tačiau 2011 m. rugpjūčio 8 d. patvirtino leidimą R. S. atlikti ugnies darbus patalpose Nr. 11, 12, 13. Šį leidimą surašė J. V., pasirašė V. D. Šiame dokumente atsakingas už ugnies darbų paruošimą nurodytas J. V., taip pat nurodyta, kad R. S. paskirtas darbų vykdytoju, instruktuotas, yra instruktavusio asmens, t. y. J. V., parašas. Šiuos įrodymus teismas vertino kaltinamojo S. S. naudai. Iš pateiktų kasacinių skundų neaišku, kodėl teismas turėjo kitaip vertinti šiuos įrodymus. Prokuroro skunde esančiu teiginiu, kad UAB „M“ pateiktas įsakymas „Dėl suvirintojų sąrašo, atliekant ugnies darbus be leidimo, patvirtinimo“ teismo įvertintas vienpusiškai, neatsižvelgiant į kitus bylos duomenis, iš esmės keliamos abejonės, ar šis įsakymas nėra surašytas po įvykio. Pažymėtina, kad tokius proceso metu išsakytus teiginius teismas įvertino tik kaip spėliones bei prielaidas, kurias vertino kaltinamojo naudai. Šiuo klausimu teismas taip pat nurodė, kad apie šio įsakymo priėmimą bei galiojimą nuo nurodytos datos patvirtino tiek darbų saugos specialistė V. D., tiek kaltinamieji S. S. bei R. S. Apeliacinės instancijos teismas šiuos teiginius vertino kaip subjektyvią prokuroro nuomonę. Prokuroro kasaciniame skunde nepateikta argumentų, kodėl kasacinis teismas turėtų daryti priešingą išvadą.

Kasacinių skundų argumentai, kad ugnies darbai atlikti be jokių perspėjimų ir aptarimų, nevertinant jokių rizikos faktorių, taip pat nepaneigia teismo išvadų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog pagrindinė kilusio gaisro priežastis buvo suvirintojo R. S. padaryti teisės aktais nustatytų specialaus elgesio saugumo taisyklių pažeidimai. Darydamas tokią išvadą, teismas įvertino, kad R. S. suvirintoju įmonėje dirbo nuo 2005 m., pagal generalinės direktorės įsakymą jam buvo suteikta teisė be atskiro leidimo atlikti ugnies darbus, buvo instruktuotas, apmokytas ir supažindintas su saugumo technikos reikalavimais atliekant suvirinimo bei ugnies darbus, buvo atestuotas, tačiau pažeidė vidinius saugumo reikalavimus: Remonto personalo gaisrinės saugos instrukcijos 53 punktą, pagal kurį 5 metrų spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti, turi būti pašalintos ar patikimai apsaugotos; Darbų, kai naudojamasi atvira ugnimi, saugos atlikimo instrukcijos 11 punktą, pagal kurį dirbti nenumačius priemonių, užtikrinančių saugų darbų atlikimą, draudžiama. R. S. šių priemonių nesiėmė, neužtikrino, kad nekiltų pavojus dirbant su atvira ugnimi, dėl to, atliekant metalo pjaustymo darbus su atvira ugnimi, užsidegė patalpos sienas dengianti medžiaga, kilo gaisras, kurio metu žuvo žmonės. Šie R. S. padaryti pažeidimai kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kaip gyvybės atėmimas dėl neatsargumo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad kasaciniuose skunduose esantys argumentai nepagrindžia, jog sukelto gaisro priežastis buvo ne tik R. S., bet ir S. S. veiksmai.

Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 ir 331 ir 332 straipsnių reikalavimus, yra deklaratyvūs ir iš esmės pagrįsti nesutikimu su šio teismo išvadomis. Nukentėjusiųjų kasaciniame skunde minėti procesiniai pažeidimai argumentuojami ir tuo, kad apeliacinės instancijos teismas išvadas padarė neatlikęs įrodymų tyrimo. Šie argumentai nepagrįsti. Įrodymų tyrimas apeliacinėje instancijoje atliekamas esant būtinumui ir atsižvelgus į šalių nuomonę šiuo klausimu. Tuo tarpu tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji ir jų atstovas teismo posėdžio pareiškė, kad įrodymų tyrimas nereikalingas (T. 9, b. l. 152, 154). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių išsakytas pozicijas, konstatavo, kad įrodymų tyrimas nereikalingas ir kad būtina vertinti jau ištirtus įrodymus (T. 9, b. l. 154). Toks sprendimas nekelia abejonių, nes, susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimą atliko išsamiai ir kruopščiai, o ginčą šioje byloje lemia ne įrodymai, bet jų vertinimas.

Kaip vieną iš argumentų savo išvadoms pagrįsti, teismai nurodė, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 176 straipsnio 1 dalį kilti būtina, jog kaltininko ir nukentėjusįjį sietų darbiniai santykiai, kurių šiuo atveju nebuvo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu aiškinimu. Pagal nagrinėjamą normą baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimai sukelia nelaimingą atsitikimą žmonėms, avariją ar kitokius sunkius padarinius. Toks reglamentavimas nesuponuoja išvados, kad nelaimingo atsitikimo ar avarijos metu nukentėję asmenys turi būti pavaldūs kaltininkui ar būtinai dirbti toje pačioje įmonėje ar įstaigoje. Teismų praktikoje yra pavyzdžių, rodančių, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti sunkūs padariniai apima tiek tos pačios, tiek ir kitos įmonės darbuotojams padarytą žalą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267/2009). Tačiau ši pastaba nepaneigia anksčiau aptartos išvados dėl S. S. išteisinimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Žukausko ir nukentėjusiųjų L. B., A. B. ir G. B. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                                                                  Armanas Abramavičius

                                                                                                                Aldona Rakauskienė

                                                                                                                Olegas Fedosiukas