Civilinė byla Nr. 2S-36-464/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25237-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.1.;94.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo N. P. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamam Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia, ir

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas N. P. 2013-08-01 ieškiniu (b.l. 1-7) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo 2008-02-27 sudarytą laidavimo sutartį Nr. LOS 08/02/30 pasibaigusia.

Atsakovas Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, atsiliepimu (b.l.55-64) prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti iš ieškovo 50 proc. paskirtos baudos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ginčas yra turtinis ir ieškovas privalo sumokėti CPK 80 str. 1 d. 1 p. nustatyto dydžio žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013-09-17 nutartimi (b.l.53-54) perdavė civilinę bylą Nr. 2-32224-820/2013 pagal ieškovo N. P. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme ši byla buvo iškelta pažeidžiant teismingumo taisykles. Pripažinus tarp šalių sudarytą laidavimo sutartį pasibaigusia, ieškovui pasibaigtų laidavimu užtikrinta prievolė, kuri yra lygi 935 000 Lt. Todėl laidavimo sutarties ginčijimo atveju toks reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir turi būti apmokamas pagal proporcinio žyminio mokesčio skaičiavimo taisykles. Kadangi byloje reiškiamo reikalavimo suma viršija 150 000 Lt, teismas konstatavo, kad tokie ginčai pirmąja instancija nagrinėjami apygardos teismuose. Atsakovo, kuris veikia per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, buveinės adresas yra Didžioji g. 18/2, Vilnius, taigi ginčas teismingas Vilniaus apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas N. P. 2013-09-30 atskiruoju skundu (b.l. 98-100) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-17 nutartį. Nurodo, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra neturtinis, todėl byla teisminga apylinkės teismui. Ieškovas reiškia ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia, o ieškinio patenkinimo atveju ieškovui nebūtų tiesiogiai priteisiamas joks turtas, lėšos, akcijos ar daiktas, todėl ieškinys, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-264/2011, turi būti kvalifikuojamas neturtiniu ir nagrinėjamas apylinkės teisme. Skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi teismų praktika, suformuota 2009 m., t.y. iki 2011 m. kasacinio teismo nutarties, kuria suvienodinta bendrosios kompetencijos teismų praktika dėl turtinių ir neturtinių reikalavimų atskyrimo. Pažymi ir tai, kad su ieškiniu pirmiausiai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2013-07-18 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-4963-553/2013 šį ieškinį atsisakė priimti, nurodydamas, kad ieškinys dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia iš esmės yra neturtinio pobūdžio, todėl turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tokiu būdu ieškovo ieškinys nėra nagrinėjamas, o siuntinėjamas iš vieno teismo į kitą. Tik pripažinus, kad byla turi būti nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, bus užtikrinta ieškovo teisė į teisminę gynybą.

Atsakovas Nordea Bank Finland Plc, atstovaujamas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, atsiliepimu (b.l.106-108) prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-264/2011, kurios faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, jo cituojamoje byloje teismas pasisakė dėl actio Pauliana. Be to,  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija 2012-11-06 nutartimi (c.b. Nr. 3K-P-311/2012) nurodė, kad actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, o jo suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.). Remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p. nuostata, ginčas dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia kvalifikuotinas kaip turtinis, kartu atsižvelgiant ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką civilinėse bylose Nr.3K-3-443/2009 bei Nr.2-114/2011.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisingai išsprendė ginčo rūšinio teismingumo klausimą, dėl ko skundžiama nutartis panaikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismas jau spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą turi patikrinti, ar reikalavimas nagrinėtinas tame teisme, kuriam šis ieškinys paduodamas. Jeigu iškėlus bylą tame teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).

CPK 26 str.- 27 str. įtvirtintos rūšinio teismingumo taisyklės. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas, kaip  pirmoji instancija, nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 str. bei 28 str., kurios teismingos apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovo N. P. ieškinys yra turtinis ir pareikštas dėl didesnės, nei 150 000 Lt sumos - dėl 968 080,82 Lt turtinių teisių pasibaigimo, o tokia suma lemia šio ginčo nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negali. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas savo poziciją dėl ieškinio pripažinimo turtiniu grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009, kurioje buvo konstatuota, kad reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia yra turtinio pobūdžio ginčas. Todėl reiškiančiai tokį reikalavimą šaliai tenka pareiga sumokėti žyminį mokestį, paskaičiuotą pagal 80 str. 1 d. 1 p. taisykles. Tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovas jo ir  atsakovo sudaryto laidavimo sandorio galiojimo nekvestionuoja (nesiekia jo nuginčyti), o kelia kitokio pobūdžio klausimą – ieškiniu prašo pripažinti 2008-02-27 laidavimo sutartį Nr.LOS 08/02/30 pasibaigusia. Todėl, viena vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties c.b. Nr. 3K-3-443/2009, kurioje buvo aptartos kitokios faktinės aplinkybės (dėl laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu), išaiškinimais. Taip pat nėra prielaidų vadovautis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų kolegijos 2012-11-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, ar Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-114/2011, nes šiose nutartyse taip pat aptariamos skirtingos, nei nagrinėjamoje byloje, faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr.3K-P-311/2012 buvo sprendžiama dėl actio Pauliana instituto (kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius), civilinėje byloje Nr. 2-114/2011 – dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia ir pripažinimas pasibaigusia nėra identiški reikalavimai. Apie šių dviejų reikalavimų santykį tiesiogiai buvo pasisakyta  Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-02 nutartyje c.b. Nr. 2-1508/2011, konstatuojant, kad tokių reikalavimų negalima tapatinti, o kasacinio teismo praktika c.b. Nr. 3K-3-443/2009, įrodinėjant  laidavimo santykių pabaigą (t.y. ne buvusį jų neteisėtumą), nėra aktuali. 

Pažymėtina ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantui Nordea Bank Finland Plc yra pareiškęs reikalavimą dėl skolos pagal laidavimo sutartį kitoje civilinėje byloje priteisimą (Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla Nr.2-2559-104/2013). Todėl prašymas pripažinti 2008-02-27 sudarytą laidavimo sutartį pasibaigusia galėjo būti reiškiamas net ir paduodant atsiliepimą į ieškinį toje byloje dėl skolos pagal laidavimo sutartį (CPK 142 str.), neinicijuojant atskiros civilinės bylos. Apie tai taip pat yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas jau minėtoje nutartyje, priimtoje c.b. Nr. 2-1508/2011.

Antra vertus, sutiktina ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad šio konkretaus ieškinio rūšinio teismingumo klausimas jau buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme. Tam, kad būtų įgyvendintas teisės pareikšti ieškinį principas, teisminė gynyba turi būti efektyvi. Ji yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama byla ir kuo skubiau įvykdomas sprendimas, t.y. įgyvendinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 str.). Dėl to ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleidžiami. Priešingu atveju būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, teismo sprendimo, kaip teisingumo akto, priėmimas ir taip pažeidžiama konstitucinė asmens teisė į tai, kad pagal įstatymą sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas per kiek įmanoma trumpesnį laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų jo bylą (CPK 35 str. 1 d.; Konstitucinio Teismo 1997-10-01 nutarimas). Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi perduodamas bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, neatsižvelgė į tai, kad prieš pateikdamas šį ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, ieškovas su analogišku ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2013-07-18 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-4963-553/2013 atsisakė jį priimti ir išaiškino ieškovui, kad šis privalo kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Turėdamas tokius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO prieinamus duomenis, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pagal CPK 34 str. 2 d. 4 p. perduoti savo žinion priimtą bylą kitam teismui (CPK 35 str. 1 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo vieną iš ieškinio elementų – pareikšto ieškinio dalyką ir padarė neteisingas išvadas dėl bylos teismingumo. Byla grąžintina nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui.

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p.,

n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                        Dalia Kačinskienė