Adm.byla Nr. A2.6.-12736-271/2016
Proceso Nr. 4-68-3-11170-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4; 2.7.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
Vilnius, 2016 m. rugsėjo 6 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
A. M., a.k. (duomenys neskelbtini),
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
n u s t a t ė :
A. M. 2016-07-15, apie 03.00 val. nakties, Taikos g. 93, Vilniuje, vairuodamas taksi automobilį VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį I. K., ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 126, 222 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. padarytus pažeidimus iš esmės pripažino ir paaiškino teismui, kad 2016-07-15 naktį jis dirbo, vežė klientą į Taikos gatvę. Važiuodamas atbulas automobiliu VW Sharan užkabino bei apgadino stovinčio automobilio Mazda valstybinio numerio laikiklį. Suveikė kliudyto automobilio apsaugos signalizacija, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo kontakto pasekmes, matė, kad apgadino stovintį automobilį, sulaužė numerio laikiklį, nukrito numeris, apdraskė plastiką. Laukė apie 20 minučių, bet automobilio savininkas nepasirodė. Tuomet po stiklo valytuvu paliko raštelį su savo telefono numeriu ir išvažiavo. Policijai neskambino. Kitą dieną po įvykio susilaužė koją, gydėsi, todėl negalėjo pats nuvykti į eismo įvykio vietą, rasti Mazdos savininką (-ę). Po kiek laiko sulaukė skambučio iš policijos. Paaiškėjo, kad raštelyje, nurodydamas telefono numerį, suklydo dėl vieno skaičiaus, todėl nukentėjusioji jam ir neprisiskambino, o ir policija rado jį vėliau. Tačiau tyčios išvengti galimos atsakomybės jis tikrai neturėjo, nieko neslėpė ir telefono numerį rašė ant taksi firmos blanko. Labai gailisi dėl padarytų pažeidimų. Pripažįsta, kad padarė klaidą nesulaukęs nukentėjusiojo (-ios) ir nepaskambindamas policijai. Jo valdomas automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas. Vairuoja automobilį virš 30 metų, šiurkščių pažeidimų per visą laikotarpį jis nepadarė.
Iš suinteresuoto asmuo I. K. rašytinių paaiškinimų policijos pareigūnams ir teismui matyti, kad 2016-07-15 naktį suveikė jos automobilio Mazda 626 signalizacija. Pro buto langą (7 aukštas) pažiūrėjo, tačiau nieko įtartino nepastebėjo - jos automobilis stovėjo vietoje, po kiek laiko nustojo veikti signalizacija. Ryte apie 9 val. išėjo į kiemą ir pamatė, kad automobilis apgadintas - apibrozdintas priekinis bamperis keleivio pusėje, sulankstytas ir nukritęs valstybinis numeris, nulaužtas jo laikiklis. Už stiklo valytuvo rado užkištą „taxi.lt“ raštelį su telefono numeriu ir įrašu „užkabino mašina“. Bandė susisiekti nurodytu numeriu, tačiau telefonas buvo išjungtas. Tuomet iškvietė policijos pareigūnus.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, apžiūrėtas automobilis Mazda 626. Nustatyta, kad yra apgadintas automobilio priekinis bamperis (b.l.11). Vėliau buvo nustatytas automobilio VW Sharan savininkas A. M. ir apžiūrėtas jo automobilis. Apžiūros metu nustatyta, kad apgadintas automobilio priekinis bamperis (b.l.12).
Prie bylos pridėtas I. K. rastas ir vairuotojo A. M. paliktas raštelis, kuriame nurodoma: 864862016 „užkabino mašina“ (b.l.13). Kaip posėdyje paaiškino vairuotojas, jis padarė klaidą dėl vieno skaičiaus, nes jo telefono tikrasis numeris yra 864872016.
Automobilių apžiūros ir sugretinimo rezultatais nustatyta, kad apgadinimai galėjo būti padaryti kontaktuojant A. M. automobiliu VW Sharan su I. K. automobiliu Mazda 626 (b.l.19-22).
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Byloje surinktų įrodymų visuma: paties A. M. paaiškinimu, suinteresuoto asmens I. K. paaiškinimais, policijos pareigūno J. B. (b.l.8) tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kita rašytine bylos medžiaga, įrodyta, kad A. M., vairuodamas automobilį buvo neatidus, prieš pradėdamas važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neįvertino atstumo iki stovinčio automobilio Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino šį automobilį, tokiais veiksmais pažeidė KET 126 punkto, numatančio, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydamas turtinės žalos kitam asmeniui. Vairuotojo veika kvalifikuojama pagal LR ATPK 127 str. 2 d.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tiesioginės tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).
KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. A. M. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio pažeidimo požymius. Vairuotojas A. M. suvokė padaręs eismo įvykį ir žalą kito automobilio savininkui, kadangi: po automobilių kontakto įsijungė kliudyto automobilio signalizacija, leisdama vairuotojui suvokti, kad įvyko kontaktas, jis išlipo, apžiūrėjo automobilius, matė, kad savo vairuojamo automobiliu kliudė kitą automobilį ir padarė apgadinimus, t.y. suvokė, kad tapo eismo įvykio dalyviu ir jam atsiranda pareigos, numatytos KET. Nors kaltininkas galėjo klysti dėl automobilio apgadinimo masto, manydamas, kad sulaužytas tik numeris ir plastikas po juo, tačiau pats apgadinimų faktas buvo akivaizdus. Apgadinto automobilio savininko ar valdytojo eismo įvykio vietoje nebuvo. Nesulaukęs jo A. M. už valytuvo paliko raštelį, nurodydamas telefono numerį. Pažymėtina, kad telefonas užrašytas ant bendro taksi įmonių blanko. Nors KET 222 punktas numato galimybę eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui pačiam nedelsiant pranešti nukentėjusiajam apie eismo įvykį, nekviečiant policijos, tačiau raštelio su telefono numeriu palikimas negali būti laikomas tinkamu pranešimu nukentėjusiajam, kadangi šiuo atveju akivaizdu, kad toks veikimo būdas efektyvus nebuvo. Raštelyje nebuvo nurodyti nei vairuotojo vardas ir pavardė, nei darbovietė, nei eismo įvykyje dalyvavusio automobilio numeris, kurie leistų identifikuoti automobilio vairuotoją. Pagaliau, paaiškėjo, kad vairuotojas rašydamas suklydo dėl vieno telefono numerio skaičiaus. Policijai apie įvykį vairuotojas A. M. nepranešė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Dėl informacijos trūkumo eismo įvykį sukėlusį vairuotoją (t.y. A. M.) pareigūnams pavyko nustatyti tik po mėnesio nuo eismo įvykio. Per šį mėnesį A. M. pats taip ir nesikreipė į policiją, kad praneštų apie eismo įvykį, vietoj to perkeldamas pareigą jo ieškoti nukentėjusiajai ir pareigūnams. A. M. teigė, kad tuo metu turėjo vežti keleivį ir negalėjo ilgai laukti, tačiau ši aplinkybė jo atsakomybės nešalina. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas A. M. veiką kvalifikuoja pagal LR ATPK 130 str. 1 d.
Nuobaudos skyrimas
Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti du teisės pažeidimai, vienas iš jų (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) įstatymo leidėjo vertinamas kaip šiurkštus, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus atsakomybėn traukiamas nebuvo. A. M. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs pažeidimus ir gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).
Teismo vertinimu, šios situacijos negalima vertinti kaip įprasto pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paliko raštelį ant taksi įmonių reklaminio blanko su telefono numeriu ir įrašu, kad „užkabino mašiną“ (b.l.13). Ši aplinkybė neatleidžia nuo administracinės atsakomybės taikymo, tačiau teikia pagrindą vertinti ją kaip išskirtinę.
Parinkdamas A. M. nuobaudą už įvykdytą pažeidimą, teismas įvertina pažeidimo pavojingumą – eismo įvykiu padaryta nedidelė žala, eismo įvykio kaltininkas nors ir nepakankamai atsakingai, tačiau mėgino palikti nukentėjusiajam pranešimą apie eismo įvykį, bei kaltininko asmenybę – kad pripažįsta kaltę, gailisi, anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus atsakomybėn trauktas nebuvo, dirba taksistu ir šis darbas sudaro jo pragyvenimo šaltinį, bei konstatuoja, kad šioje byloje už padarytą administracinį pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį sankcijoje kartu su bauda numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų būtų per griežta ir neproporcinga nuobauda A. M. padaryto pažeidimo pavojingumui. Jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas netaikytinas, taip pat mažintina piniginė bauda už pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. Dėl kojos traumos nuo liepos mėn. A. M. nedirba, žmona šiuo metu taip pat bedarbė, turtinė padėtis sunki, todėl prašymas išdėstyti baudos mokėjimą tenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 301 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas
n u t a r ė :
A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti 30 (trisdešimties) Eur bauda.
A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir nubausti 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
LR ATPK 33 str. pagrindu galutinę nuobaudą A. M. nustatyti 450 Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Baudos mokėjimą A. M. išdėstyti per 10 mėnesių, įpareigojant mokėti kas mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo iki baudos pilno sumokėjimo po 45 Eur valstybės naudai.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK16060635915.
Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Borkovski