Civilinė byla Nr. 3K-3-559-916/2015 (S)

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00503-2013                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.17; 3.3.3.8; 3.4.3.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens kreditoriaus „Nordea Bank“, AB kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ restruktūrizavimo byloje pagal pareiškėjo „Nordea Bank“, AB skundą dėl dalies kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo (bylos Nr. 2-330-236/2015), ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ restruktūrizavimo byloje dėl teismo nutarties, kuria bendrovė įpareigota pateikti restruktūrizavimo planą su ištaisytomis klaidomis (bylos Nr. 2-228-236/2015), peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teismo teisės pratęsti terminą restruktūrizavimo planui pateikti, kai pasibaigęs įstatyme nustatytas terminas jam pateikti, ir galimybės apskųsti tokią teismo nutartį, taip pat dėl galimybės skųsti teismo nutartį dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo vertinimo, kai ta pačia teismo nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas.

Kreditorius „Nordea Bank“, AB prašė teismo panaikinti 2014 m. spalio 9 d. RUAB „Saurida“ kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 įformintą:

1) nutarimą Nr. 1, kuriuo nutarta administratoriaus pateiktą susirinkimo darbotvarkę papildyti šiais klausimais: dėl kreditorių komiteto rinkimo, dėl kreditorių komiteto darbo reglamento tvirtinimo, dėl restruktūrizavimo plano nevykdymo pasekmių, dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo tvarkos patvirtinimo, dėl palūkanų mokėjimo iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo Šiaulių apygardos teisme dienos;

2) nutarimą Nr. 2, kuriuo nutarta patvirtinti RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo plano projektą su susirinkimo metu aptartomis pastabomis, papildymais ir pakeitimais ir įpareigoti RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo administratorių pateikti jį Šiaulių apygardos teismui tvirtinti su kreditorių pateiktomis pastabomis;

3) nutarimą Nr. 6, kuriuo nutarta išrinkti RUAB „Saurida“ kreditorių komitetą iš septynių narių ir patvirtinti šios sudėties kreditorių komitetą: darbuotojų atstovė, t. y. kreditorių komiteto narė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 27 straipsnio 1 dalies funkcijai vykdyti G. Morkūnienė, kreditorių komiteto pirmininkas – BAB bankas „Snoras“, AB SEB bankas, AB DNB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, AB „Orlen Lietuva“, UAB „Sauridos didmena“; įpareigoti restruktūrizavimo administratorių sužinoti G. M. valią, ar ji pati atstovaus komitete ir vykdys ĮRĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą funkciją, ar įgalios kitą asmenį;

4) nutarimą Nr. 7, kuriuo nutarta patvirtinti kreditorių komiteto darbo reglamentą;

5) nutarimą Nr. 8, kuriuo nutarta nesvarstyti klausimo dėl restruktūrizavimo plano nevykdymo padarinių, nes jis bus išspręstas patvirtinus restruktūrizavimo planą;

6) nutarimą Nr. 9, kuriuo nutarta nesvarstyti klausimo dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo tvarkos nustatymo, nes jis bus išspręstas patvirtinus planą;

7) nutarimą Nr. 10, kuriuo nutarta nuo 2015 m. sausio 1 d. mokėti 3 proc. metinių palūkanų hipotekos kreditoriams, skaičiuojant jas kas ketvirtį nuo kreditorių likusios neapmokėtos pagrindinės skolos; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos reikalavimo dalis šiame punkte nurodytoms palūkanoms skaičiuoti yra 411 377,72 Eur (1 420 405 Lt); šiame punkte nurodytos palūkanos mokamos iki įsiteisės nutartis, kuria bus patvirtintas RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo planas;

sustabdyti RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo plano, plano projekto tvirtinimo procedūrą tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Kreditorius „Nordea Bank“, AB nurodė, kad informacija apie 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkimą dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui gauta tik 2014 m. rugsėjo 26 d., t. y. likus 8 darbo dienoms iki numatomo kreditorių susirinkimo pradžios. Be to, kreditorių 2014 m. spalio 9 d. susirinkime buvo pateikti nauji esminiai plano pakeitimai, kurie susirinkime pritarta. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad jam iš anksto nebuvo pranešta apie darbotvarkėje keičiamus (naujus) klausimus. Be to, restruktūrizavimo plano projekto (su susirinkimo metu padarytais pakeitimais) nuostatos neatitinka įstatymams ir viešajam interesui: kreditorių susirinkimo priimtame nutarime Nr. 2 patvirtinti restruktūrizavimo plano projekto pakeitimai prieštarauja ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktui, nes bendrovė neplanuoja plano įgyvendinimo laikotarpiu atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimai nėra užtikrinti hipoteka; restruktūrizavimo plane pažeista imperatyvioji atsiskaitymo eilė – hipotekos kreditoriams suteikta pirmenybė gauti pirmiausia palūkanas, kartu ir nuo pradelstos skolos, nors netenkinami pagrindiniai antrosios ir trečiosios eilės kreditorių reikalavimai. Trečiojo asmens nuomone, restruktūrizavimo byla nutrauktina dar ir dėl to, kad restruktūrizavimo plano projektas nebuvo svarstomas ir teismui nepateiktas per įstatymo nustatytą ir teismo pratęstą terminą (civilinė byla Nr. 2-330-236/2015).

Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad terminas restruktūrizavimo planui pateikti buvo teismo pratęstas kelis kartus ir iš esmės viršijo įstatyme nustatytą. Paskutinį kartą 2014 m. rugpjūčio 25 d. RUAB ,,Saurida“ administratorius kreipėsi į teismą dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimo dar ne mažiau kaip trims mėnesiams (iki 2014 m. gruodžio 19 d.). Pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi terminą restruktūrizavimo planui pateikti pratęsė iki 2014 m. gruodžio 19 d., tačiau 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, gavęs suinteresuoto asmens „Nordea Bank“, AB atskirąjį skundą, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir paskyrė bylą nagrinėti 2014 m. spalio 14 d. Šiame teismo posėdyje RUAB ,,Saurida“ administratorius vėl pateikė prašymą atnaujinti terminą RUAB ,,Saurida“ restruktūrizavimo planui patvirtinti, kartu patvirtinti 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkime 78,581 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų turinčių kreditorių balsais patvirtintą RUAB ,,Saurida“ restruktūrizavimo planą, nes turimas bendrovės planas yra su klaidomis (civilinė byla Nr. 2-228-236/2015).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Dėl teismų procesinių sprendimų esmės civilinėje byloje Nr. 2-228-236/2015

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi įpareigojo RUAB ,,Saurida“ iki 2014 m. spalio 28 d. pateikti procese dalyvavusiems kreditoriams kreditorių susirinkime patvirtintą restruktūrizavimo planą (su ištaisytomis klaidomis) ir apie tai informuoti teismą; klausimo dėl pateikto restruktūrizavimo plano svarstymą paskyrė 2014 m. lapkričio 5 d. Teismas posėdyje nustatė, kad pateiktame restruktūrizavimo plano „2014–2018 metai“ tekste yra klaidų – planas neatitinka 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkimo metu pasiūlytų plano korekcijų. Kadangi toks teismui pateiktas restruktūrizavimo planas negali būti svarstomas teismo posėdyje, tai teismas atnaujino terminą restruktūrizavimo planui pateikti ir įpareigojo jį pateikti iki nustatytos datos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal trečiojo asmens kreditoriaus „Nordea Bank“, AB atskirąjį skundą, 2015 m. sausio 15 d. nutartimi nutraukė pradėtą apeliacinį procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi atnaujino terminą RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo planui pateikti dėl to, kad plane buvo techninių klaidų ir jų neištaisius negalima buvo spręsti plano patvirtinimo klausimo. Tokį teismo sprendimą nulėmė situacijos specifiškumas – kartu su planu teismui buvo pateiktas ir prašymas atnaujinti jo pateikimo terminą, nes dėl skubos neištaisytos techninės klaidos. Taigi nutartimi iš esmės išspręstas tik vienas (termino planui pateikti atnaujinimo) klausimas. Tokios nutartys restruktūrizavimo bylose neskundžiamos, nes tai nenustatyta įstatyme ir jomis neužkertamas kelias tolesnei bylos eigai.

Dėl teismų procesinių sprendimų esmės civilinėje byloje Nr. 2-330-236/2015

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens „Nordea Bank“, AB reikalavimo dėl 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir patvirtino 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkime patvirtintą RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo planą 2014 m. lapkričio 17 d. – 2018 m. lapkričio 17 d. laikotarpiui.

Dėl 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo. Teismas nurodė, kad bendrovės kreditoriai informaciją apie 2014 m. spalio 9 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą gavo 2014 m. rugsėjo 26 d. (likus 8 darbo dienoms iki numatomo susirinkimo pradžios). Nors nebuvo laikytasi minimalaus 10 darbo dienų termino, šis procedūrinis pažeidimas negalėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimų turinio, o kreditorius „Nordea Bank“, AB iki susirinkimo turėjo realią galimybę parengti prašymus ir siūlymus. Trečiasis asmuo „Nordea Bank“, AB nedalyvavo 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkime, bet balsavo raštu.

Dėl restruktūrizavimo plano pateikimo teismui tvirtinti termino pažeidimo. Teismas ne kartą buvo nustatęs naują terminą restruktūrizavimo planui pateikti; planas (su klaidomis) jam pateiktas 2014 m. spalio 21 d.; šią dieną teismas nutartimi įpareigojo RUAB ,,Saurida“ pateikti iki 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkime patvirtintą restruktūrizavimo plano tekstą su ištaisytomis klaidomis; patikslintas planas buvo pateiktas teismo nurodytu (2014 m. spalio 21 d.) terminu. Nors šis terminas viršija ĮRĮ nustatytus maksimalius plano pateikimo terminus, teismas nurodė, kad jis nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas. Terminas restruktūrizavimo planui pateikti negalėtų būti atnaujintas tik jei aiškiai išreikštas kreditorių daugumos nepritarimas planui, bet ne dėl to, kad nespėta parengti plano projekto.

Dėl restruktūrizavimo plano atitikties imperatyviosioms ĮRĮ normoms. Teismas pagal kreditorių 2014 m. spalio 9 d. susirinkimo protokolą nustatė, kad didžioji dalis įmonės kreditorių pritarė restruktūrizavimo plano projektui su kreditorių susirinkimo metu aptartomis pastabomis, papildymais, pakeitimais, bei įpareigojo administratorių pateikti jį Šiaulių apygardos teismui tvirtinti. Esant tokiam susitarimui ir kreditorių daugumos išreikštai valiai dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, pirmenybė turi būti teikiama restruktūrizavimo plano projektui pritarusių kreditorių daugumos valiai. Kreditorių reikalavimų pagal pritartą projektą suma viršija pritarimui reikalingą 2/3 dalį kreditorių reikalavimų sumos. Nepasikeitusiomis aplinkybėmis antrą kartą sprendžiant tą patį klausimą, teismo nuomone, būtų pasiektas lygiai toks pat susitarimas. Nenustatęs esminių pažeidimų, teismas nepripažino kreditorių susirinkimo prieštaraujančiu imperatyviosioms ĮRĮ normoms. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano projekto ekonominio pagrįstumo įvertinimas yra ne šio proceso dalykas.

Dėl naujų darbotvarkės klausimų įtraukimo teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkime už susirinkimo darbotvarkės papildymą naujais klausimais pritardami balsavo 78,58 proc. dalyvavusiųjų. Kreditorių susirinkime nedalyvavę kreditoriai nebalsavo dėl susirinkime iškeltų naujų kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų, tačiau pagrindas panaikinti nutarimą būtų tik jei šie procedūriniai pažeidimai galėtų nulemti jo turinį. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus „Nordea Bank“, AB dalyvavimas susirinkime ir balsavimas už įtrauktus į darbotvarkę naujus klausimus negalėjo nulemti nutarimų turinio.

Dėl kitų kreditoriaus argumentų. Kreditorių susirinkimo nutarimu bendrovė įpareigota nuo 2015 m. sausio 1 d. mokėti 3 proc. metinių palūkanų hipotekos kreditoriams, skaičiuojant jas kas ketvirtį nuo kreditorių likusios neapmokėtos pagrindinės skolos. Teismas sprendė, kad įstatyme nedraudžiama restruktūrizavimo proceso metu įmonei mokėti palūkanas. Savanoriškas palūkanų mokėjimas tam tikriems kreditoriams yra kreditorių susirinkimo teisė.

Dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Teismas, išspręsdamas kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo pritarta restruktūrizavimo planui, teisėtumo klausimą, kartu išsprendžia ir jo patvirtinimo klausimą. Kadangi parengtam restruktūrizavimo plano projektui pritarė kreditorių dauguma, o teismas nenustatė pagrindo abejoti, kad kreditorių valia neatitinka 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkimo protokole priimto sprendimo, tai teismas patvirtino bendrovės restruktūrizavimo planą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal trečiojo asmens kreditoriaus „Nordea Bank“, AB atskirąjį skundą, 2015 m. sausio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį. Teismas nutartyje nurodė šiuos argumentus:

Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo termino. Teismas nurodė, kad sušaukiant kreditorių susirinkimą nesilaikyta ĮRĮ nustatyto minimalaus dešimties darbo dienų termino. Tačiau šis procedūrinis kreditorių susirinkimo organizavimo pažeidimas negalėjo lemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinio. Visi kreditoriai apie numatomą svarstyti RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo planą buvo informuoti, turėjo realiai pakankamą laiką apsispręsti dėl balsavimo ir balsuoti susirinkime. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas buvo sušauktas skubos sąlygomis ne dėl restruktūrizavimo administratoriaus ar atsakovės kaltės.

Dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės tikslinimo. Teismas nustatė, kad RUAB „Saurida“ kreditoriai nepritarė bendrovės restruktūrizavimo plano redakcijai, pateiktai iki susirinkimo, tačiau susirinkime, patikslinus (papildžius) restruktūrizavimo planą, kvalifikuota kreditorių dauguma jam pritarė. Plano pakeitimai nėra esminiai, nekeičia pasirinktos koncepcijos: pakeitimais nustatytas delspinigių mokėjimas, bet ĮRĮ tai nedraudžiama, koreguoti nustatyti atsiskaitymų su kreditoriais terminai. Pakartotinis plano svarstymas nelemtų kitokio rezultato.

Dėl restruktūrizavimo plano pateikimo teismui tvirtinti termino pažeidimo. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ĮRĮ nustatytas terminas restruktūrizavimo planui pateikti nėra naikinamasis ir gali būti teismo pratęstas arba atnaujintas, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes ir būtinybės pratęsti terminą priežastis. Tai, kad teismas viršijo ĮRĮ nustatytą didžiausią galimą terminą, savaime nėra priežastis netvirtinti teismo nustatytu terminu pateikto restruktūrizavimo plano. Teismo nuomone, klaidas plane galėjo lemti teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties panaikinimas, nes būtent dėl to administratorius buvo priverstas greičiau užbaigti rengti planą ir skubos sąlygomis jį teikti tiek kreditoriams, tiek, kreditoriams pritarus, teismui.

Dėl plano atitikties ĮRĮ reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad jis iš esmės nagrinėja skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo procedūriniu aspektu ir plano ekonominio pagrįstumo nevertina, nebent tai tiesiogiai nurodyta įstatyme arba su nutarimų turinio teisėtumu siejami pažeidimai akivaizdūs. Taigi, teismas vertino, ar restruktūrizavimo plano turinys nepažeidžia imperatyviųjų įstatymų nuostatų, neprieštarauja viešajai tvarkai, akivaizdžiai nepažeidžia bendrųjų teisės principų. Teismo nuomone, ĮRĮ nenustatyta reikalavimo įmonei restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu atsiskaityti su visais savo kreditoriais. Šio proceso metu turi būti padengtos skolos kreditoriams, tačiau tai yra siekiamybė, bet ne būtinybė. Juo labiau tikslas patvirtina, kad restruktūrizavimo proceso metu nesiekiama visiško atsiskaitymo su visais kreditoriais restruktūrizavimo laikotarpiu. Be to, didieji kreditoriai įžvelgė galimybę sėkmingai restruktūrizuoti įmonę, jie šiam planui pritarė, todėl mažumai kreditorių tampa privaloma tokia jų valia. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstu trečiojo asmens argumentą dėl plano nuostatų, kuriomis nuspręsta mokėti hipotekos kreditoriams palūkanas, tačiau pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano pakeitimai iš esmės neiškreipia kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Beveik visi (išskyrus nedidelę darbo užmokesčio skolą) RUAB „Saurida“ pirmosios eilės kreditoriai yra tie, kuriems restruktūrizavimo plano pakeitimuose nustatytas palūkanų mokėjimas, ir jų, kaip pirmosios eilės kreditorių, reikalavimai bet kuriuo atvejų būtų tenkinami pirmiausiai. Be to, įgyvendinant restruktūrizavimo planą, per 4 metus nustatyta tenkinti apie 28 proc. pirmosios ir antrosios eilės pirmojo etapo finansinių reikalavimų, o kitus – pabaigus restruktūrizavimo procesą. Kreditoriai turi teisę suteikti nuolaidas restruktūrizuojamai įmonei, atsisakyti reikalavimų dalies ar ĮRĮ jiems nustatytų privilegijų ir tokie jų veiksmai leidžiami.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo „Nordea Bank“, AB prašo panaikinti:

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-330-236/2015, ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2014 m. spalio 9 d. RUAB „Saurida“ kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 įformintus nutarimus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 ir nutraukti RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo bylą;

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-228-236/2015, ir priimti naują sprendimą – atsisakyti atnaujinti terminą RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo plano projektui pateikti ir nutraukti RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo bylą.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatorius mano, kad teismai netinkamai taikė restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui ir jo pratęsimo terminą reglamentuojančią ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalį. Plano projekto pateikimo terminas buvo pratęstas kelis kartus ir baigėsi 2014 m. rugsėjo 19 d. 2014 m. spalio 21 d. nutartimi teismas įpareigojo administratorių pateikti pakoreguotą planą teismui ir kreditoriams iki 2015 m. spalio 28 d. Teismai sprendė, kad plano pateikimo terminas de facto pratęstas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi, tačiau tokia išvada neatitiktų proceso teisės normų reikalavimų. Kasatoriaus nuomone, pagal savo esmę tai galėtų būti termino pratęsimas, tačiau nutarties motyvai ir rezoliucinė dalis to nepatvirtina. Dėl to 2014 m. spalio 21 d. nutartimi teismas turėjo atsisakyti nagrinėti termino pratęsimo klausimą, nes terminas jau buvo pasibaigęs 2014 m. rugsėjo 19 d. Kasatorius pažymi ir tai, kad terminas plano projektui pateikti buvo pratęstas kelis kartus, t. y. viršijo ĮRĮ nustatytą maksimalų terminą. Šiuo atveju termino pratęsimas nebuvo pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis, tik deklaratyvūs teiginiai apie restruktūrizavimo tikslus ir ginčus dėl įmonės įsipareigojimų nėra objektyvios ir išskirtinės priežastys. Kasatoriaus teigimu, nepateikus teismo nustatytu terminu restruktūrizavimo plano, restruktūrizavimo procedūra turėjo būti nutraukta.

2. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo organizavimo tvarką ir nepagrįstai leido kreditorių daugumai pažeisti imperatyviąsias ĮRĮ normas, kreditorių lygiateisiškumo principą, t. y. nelaikė svarbiu darbotvarkės ir dokumentų nepateikimo kreditoriams ĮRĮ 14 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytais tvarka ir terminu. Įstatymo nuostata restruktūrizavimo administratorių įpareigoja apie kreditorių susirinkimo dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui laiką informuoti ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo dienos, o nagrinėjamu atveju kasatorius buvo informuotas prieš 8 darbo dienas. Vertinant šį pažeidimą svarbu tai, kad susirinkimo metu iš esmės pakeista darbotvarkė, todėl kasatorius iš anksto nežinojo apie tokios redakcijos restruktūrizavimo plano projektą.             

3. Kasatorius mano, kad patvirtintas planas įteisina didžiųjų kreditorių pasipelnymą mažųjų kreditorių sąskaita tiek iki plano patvirtinimo, tiek per visą restruktūrizavimo laikotarpį gaunant palūkanas, tarp jų ir pradelstas skolas, kai mažiesiems kreditoriams per ketverių metų terminą nenumatyta tenkinti reikalavimų. Tiek ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tiek 7 straipsnio 8 dalies 7 punkte nustatyta savanoriškų įmonės įsipareigojimų ir palūkanų kreditoriams vykdymas iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Tačiau šiomis normomis neleidžiama kreditorių susirinkimui nuspręsti dėl palūkanų mokėjimo selektyviai atrinktiems kreditoriams, todėl teismų aiškinimas dėl tariamai ĮRĮ nustatytos galimybės mokėti palūkanas padarytas neįsigilinus į ĮRĮ reglamentavimą ir pažeidžiant imperatyvus. Be to, pagal ĮRĮ 13 straipsnio 2 dalį įgyvendinant planą pirmiausia turi būti dengiamos skolos be palūkanų ir netesybų ir tik antruoju etapu dengiamos palūkanos bei netesybos. Tačiau teismo patvirtintame plane, pažeidžiant ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 13 straipsnyje nustatytą imperatyviąją atsiskaitymo eilę, hipotekos kreditoriams buvo suteikta pirmenybės teisė gauti pirmiausia palūkanas (ir dar nuo pradelstos skolos).

4. Kasatorius nurodo, kad nepagrįstai buvo pakeista kreditorių susirinkimo darbotvarkė. Kreditoriai, balsavę raštu, tarp jų ir kasatorius, nebuvo informuoti dėl naujų klausimų. ĮRĮ neįtvirtinta galimybės kreditorių susirinkimo metu teikti pasiūlymų dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų papildymo ir to paties susirinkimo metu priimti nutarimus dėl jų. Dėl to kasatorius mano, kad buvo apribotos kreditorių teisės, pažeistas jų lygiateisiškumo principas (ĮRĮ 24 straipsnio 1 punktas), o kreditorių susirinkimo nutarimas papildyti kreditorių susirinkimo darbotvarkę 5 naujais klausimais neteisėtas. Kasatorius mano, kad į darbotvarkę įtraukti nauji klausimai buvo esminiai.

5. Kasatorius nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje padarė proceso normų pažeidimus, nes nenurodė nutarties apskundimo tvarkos ir neįtraukė visų byloje dalyvaujančių asmenų. Nenurodydamas apskundimo tvarkos ir terminų, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą. Kasatorius nesutinka su teismo pozicija, kad teismo nutartis dėl kreditorių susirinkimo nutarimo neskundžiama. Toks teismo teiginys, kad kreditorių susirinkimo nutarimai neskundžiami, pateiktas aiškinant negaliojančią ĮRĮ redakciją, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl plano patvirtinimo neskundžiamas, nes buvo galima skųsti teismo nutartį dėl plano tvirtinimo. Pagal galiojančią ĮRĮ redakciją nutartis dėl plano patvirtinimo neskundžiama, todėl turi būti užtikrinta kreditorių teisė ginti savo interesus skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimus. Be to, kasatorius ginčijo teismo veiksmus (procesinius sprendimus) nustatyti pratęsti plano projekto pateikimo teismui terminą, o tai skundžiama apeliacine tvarka.

Pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 3 punktą nutartyje turi būti nurodyti byloje dalyvaujantys asmenys. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje išsprendė RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą ir kasatoriaus 2014 m. spalio 23 d. skundą dėl RUAB „Saurida“ 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimų. Pagal „Nordea Bank“, AB 2014 m. spalio 23 d. skundą, kaip byloje dalyvaujantys asmenys, be RUAB „Saurida“ ir kasatoriaus, buvo nurodyti dar 25 asmenys. Tačiau teismai procesiniuose sprendimuose nurodė tik du – RUAB „Saurida“ ir „Nordea Bank“, AB, taip padarydami CPK 291 straipsnio 1 dalies 3 punkto normos pažeidimą.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo šio skundo argumentus laiko pagrįstais ir prašo jį tenkinti.

Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo jį tenkinti.

Atsakovės RUAB „Saurida“ administratorius UAB Klaipėdos administratorių biuras atsiliepimu į kasacinį skundą prašo bylos nagrinėjimą kasacine tvarka nutraukti, o jos nenutraukus – kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime jis nurodo, kad:

1) pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011), iki plano tvirtinimo nagrinėjimo teisme kreditoriai negali teismo tvarka ginčyti tarpinių restruktūrizavimo svarstymo ir tvirtinimo veiksmų dėl reikalavimų, susijusių su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu. Taigi kreditorių susirinkimo nutarimas patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą negali būti skundžiamas, taip pat neskundžiama ir teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą. Nagrinėjamu atveju kasatorius skundžia Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria atmestas jo skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti restruktūrizavimo planą bei patvirtintas restruktūrizavimo planas;

2) Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21d. nutartis negali būti skundžiama CPK 340 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat ir dėl to, kad ja buvo išspręstas procesinio termino atnaujinimo klausimas. CPK 78 straipsnyje nenurodyta, kad teismo nutartys dėl procesinių terminų atnaujinimo gali būti skundžiamos. Be to, nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl skundas dėl minėtos nutarties negali būti teikiamas (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nutraukė apeliacinį procesą;

3) ĮRĮ nereglamentuojant procesinių terminų atnaujinimo klausimų, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis CPK normomis. Teismui buvo pateiktas prašymas atnaujinti praleistą terminą (2014 m. spalio 14 d. raštas, pateiktas teismo posėdžio metu), nurodant objektyvias termino praleidimo priežastis, kartu pateiktas ir restruktūrizavimo planas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė įpareigoti atsakovę pateikti kreditoriams ir teismui dokumentą su pašalintomis rašymo apsirikimo klaidomis, suteikdamas tam itin trumpą, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą užtikrinantį 7 dienų terminą, kartu tenkindamas prašymą atnaujinti praleistą procesinį terminą. Teisės normos šiuo atveju nebuvo pažeistos. Administratorius mano, kad teismas, įpareigodamas pateikti restruktūrizavimo planą, teisės normų nepažeidė;

4) priėmęs neskundžiamą nutartį, teismas objektyviai neturi galimybių nurodyti jos apskundimo tvarkos ir terminų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priimtoje neskundžiamoje 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje pagrįstai nenurodyta apskundimo tvarka. Administratoriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepadarė ir kito kasatoriaus įvardijamo pažeidimo, kad į bylą kaip dalyvaujantys asmenys nebuvo įtraukti visi suinteresuoti asmenys. Ginčas vyksta restruktūrizavimo byloje, joje kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja visi atsakovės kreditoriai. Dėl to negalima sutikti, kad kaip dalyvaujantys asmenys nebuvo įtraukti visi suinteresuoti asmenys. Bet administratorius mano, kad teismas, priimdamas nutartį, neprivalo kiekvieną kartą išvardyti visus byloje dalyvaujančius asmenis;

5) nebuvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka: visi kreditoriai buvo informuoti savo pateiktais elektroninio pašto adresais 2014 m. rugsėjo 24 d., tad susirinkimas įvyko laikantis ĮRĮ nustatytos tvarkos ir nurodyto ne mažesnio kaip 10 darbo dienų termino nuo plano projekto pateikimo iki kreditorių susirinkimo. Kasatoriui nebuvo ribojama teisė išsakyti savo nuomonę dėl restruktūrizavimo plano, jis turėjo galimybę ginti savo interesus ir dalyvaudamas kreditorių susirinkime, tačiau apsiribojo pateikdamas balsavimo raštu biuletenį.

Prieštaravimai dėl restruktūrizavimo plano turėjo būti pateikti kreditorių susirinkimui, tvirtinančiam planą, po to – tvirtinant restruktūrizavimo planą teisme. Kasatorius nepateikė argumentuoto prieštaravimo kreditorių susirinkime (nedalyvavo, balsavo raštu, nutarimo projekto nepasiūlė). 2014 m. spalio 9 d. susirinkime planas buvo patvirtintas 78,581 proc. balsų dauguma (dalyvavo 99,042 proc. visų įmonės kreditorių). Dėl to net jei ir būtų pripažinti tam tikri procedūriniai plano tvirtinimo pažeidimai, jų nebūtų galima laikyti esminiais, nes už pakeistą planą balsavo daugiau nei ĮRĮ nustatyta kvalifikuota kreditorių dauguma.

Administratorius nesutinka, kad neteisėti kreditorių susirinkime priimti nutarimai dėl neįtrauktų į darbotvarkę klausimų. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į sprendimus priėmusių kreditorių turimų balsų skaičių – netgi sušaukus susirinkimą analogiškais klausimais kitų kreditorių balsavimas „prieš“ neturėtų lemiamos reikšmės. Nepagrįsta kasatoriaus pozicija dėl pretendavimo būti išrinktam kreditorių komiteto nariu, nes, kaip patvirtina įvykęs susirinkimas, už jį nebūtų buvę balsuota.

ĮRĮ nedraudžiama restruktūrizavimo proceso metu įmonei mokėti savanoriškas palūkanas.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo netenkinti kasacinio skundo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-330-236/2015, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-228-236/2015, palikti nepakeistas. Jis nurodo, kad:

1) restruktūrizavimo procese būtina suderinti įmonės ir daugumos jos kreditorių valią dėl mokumo atkūrimo priemonių, bendrovės turto valdymo ir skolų mokėjimo restruktūrizavimo laikotarpiu, taip išlaikant prioritetą gaivinti su finansiniais sunkumais susidūrusią bendrovę. Galiojančio ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalimi leidžiama teismui pratęsti nustatytą terminą pateikti restruktūrizavimo planą, bet ne ilgiau nei vienam mėnesiui. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenurodyta, kad pratęsimas įmanomas tik vieną kartą nuo termino pabaigos. Šiuo atveju aktyvus teismas, teisingai įžvelgdamas UAB „Saurida“ potencialą suderinti restruktūrizavimo planą su reikalinga kreditorių dauguma, išnaudojo visas galimybes išsaugoti restruktūrizavimo bylos pirmenybę  prieš kitas teisinio poveikio priemones. Procesiškai pasirinkta teismo valios pratęsti (atnaujinti) terminą išraiškos forma nelėmė teismo valios neteisėtumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo pasirinkto veiksmų byloje būdo neskundė kiti restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriai, nors nemaža dalis jų procese yra aktyvūs;

2) palūkanų mokėjimas tam tikriems kreditoriams iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teisės normose nedraudžiama tam tikriems kreditoriams (šiuo atveju kreditoriams, kurių reikalavimas užtikrintas hipoteka) savanoriškai mokėti palūkanas. Teismai vertino tokią plano nuostatą kaip esmingai neiškreipiančią ĮRĮ 13 straipsnio nuostatų esmės, nes beveik visi restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriai yra pirmosios eilės, todėl, net mokant kartu palūkanas ir kreditoriaus reikalavimo dalis, nebus nukrypta nuo ĮRĮ 13 straipsnyje nurodyto eiliškumo. Be to, bendrovė plane nustatė padengti per 4 metus tik 28 proc. kreditorių reikalavimų, visiškas skolų dengimas per restruktūrizavimo laikotarpį neįtvirtintas nei ĮRĮ, nei teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015);

3) kreditorių susirinkimo organizavimo procedūros ir jo eigos pažeidimai, jei tokie būtų nustatyti, atsižvelgiant į susirinkime dalyvavusių ir nuomonę pareiškusių kreditorių skaičių, negali būti pagrindas naikinti jo nutarimus ir teisėtas juos patvirtinusių teismų nutartis. Banko nuomone, 2014 m. spalio 9 d. susirinkime kreditoriai nepritarė administratoriaus pateiktam restruktūrizavimo plano projektui ne iš esmės, o dėl to, kad turėjo tam tikrų pakeitimų ir patikslinimų. Šie plano pakeitimai buvo aptarti susirinkimo metu, dėl jų išraiškos ir įtraukimo į pateiktą plano projektą balsuota ir sutarta. Vėlesnio kreditorių susirinkimo sušaukimas balsavimo rezultatų šiuo klausimu vis tiek nepakeistų, tai būtų tik formalus procedūros pakartojimas. SEB bankas neneigia mažus kreditoriaus reikalavimus turinčių kreditorių teisių ir galimybių dalyvauti restruktūrizavimo procese, naudotis kreditoriaus teisėmis jame, tačiau jų teisėms ir interesams negali būti suteikiama pirmenybė prieš įstatymo nurodytos kreditorių daugumos poziciją dėl bendrovės restruktūrizavimo. Jeigu dauguma kreditorių restruktūrizavimo planui pritaria, daugumos kreditorių valia tokiu atveju privaloma mažumai, abejojančiai restruktūrizavimo plano realaus vykdymo galimybėmis. Kasacine tvarka nustatyti teismų padaryti pažeidimai dėl plano ar jo termino neturėtų lemti kasatoriaus reikalaujamo restruktūrizavimo bylos nutraukimo tik su laikinais finansiniais sunkumais susidūrusiai bendrovei, kurios dauguma kreditorių sutinka ją restruktūrizuoti.

Trečiasis asmuo BAB bankas „Snoras“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o procesinius teismų sprendimus palikti nepakeistus. Jis nurodo, kad teismas pagrįstai pratęsė terminą planui pateikti. Kreditorių 2014 m. spalio 9 d. susirinkime 78,581 proc. visų kreditorių patvirtino restruktūrizavimo plano projektą su kreditorių pateiktais pakeitimais. Administratorius, vykdydamas teismo įpareigojimą, spalio 14 d. posėdyje pateikė plano projektą, tačiau dėl techninių klaidų teismas plano nepatvirtino ir įpareigojo jį pataisyti. Trečiasis asmuo mano, kad teismas pagrįstai pratęsė terminą planui pateikti. Atsiliepime nesutinkama su argumentu, kad buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, nes informacija apie šaukiamą susirinkimą kreditoriams išsiųsta tinkamai. Dauguma kreditorių pasisakė darbotvarkėje nurodytais klausimais ir teikė pastabas bei pasiūlymus dėl susirinkimo nutarimo projektų. Kasatorius nebuvo aktyvus ir savo teisę įgyvendino netinkamai. Bankas mano, kad sprendimas įtraukti papildomus klausimus į kreditorių susirinkimo darbotvarkę ir jo pagrindu priimti nutarimai yra teisėti ir nepažeidžiantys kitų kreditorių interesų, nekeičia restruktūrizavimo koncepcijos, nes už juos balsavo daugiau nei pusė visų kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti teisme. Teismas, patvirtindamas kreditorių susirinkimo nutarimus, teisės normų nepažeidė. Teiginys, kad visų kreditorių reikalavimai privalo būti patenkinti restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu, nepagrįstas, nes ĮRĮ nenustatyta reikalavimo įgyvendinant restruktūrizavimo planą atsiskaityti su visais savo kreditoriais.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų procesinius palikti nepakeistus. Jis nurodo, kad:

1) teismai tinkamai aiškino ir taikė ĮRĮ nuostatas dėl restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui tvirtinti, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, spręsdami prašymo pateikimo teismui termino atnaujinimo bei pratęsimo klausimus. Banko nuomone, visi kasacinio skundo argumentai dėl plano tvirtinimo, praleidus įstatyme nustatytą terminą, yra formalūs ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamas nutartis, kuriomis patvirtintas restruktūrizavimo planas. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad 78,581 proc. visų kreditoriaus reikalavimų turintys kreditoriai susirinkime patvirtino įmonės restruktūrizavimo planą;

2) teismai pagrįstai pripažino, kad nežymiai pažeistas 10 darbo dienų terminas informuoti kreditorius apie kreditorių susirinkimo laiką laikytinas formaliu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo susirinkime priimtą nutarimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo pripažinti negaliojančiu. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje bankroto bylose: net ir nustačius procedūrinius pažeidimus, juos pripažinti tinkamu pagrindu panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą galima įrodžius, kad jie galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-196/2012; 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2279/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju pora dienų pavėluotas pranešimas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nesukliudė kasatoriui balsuoti (raštu), nelėmė priimtų skundžiamų nutarimų turinio;

3) 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkime restruktūrizavimo planas nebuvo iš dalies modifikuotas. ĮRĮ nuostatomis nedraudžiama kreditorių susirinkimo metu papildyti jo darbotvarkę naujais svarstytinais klausimais, pasiūlyti naujus nutarimų projektus ar modifikuoti jau pasiūlytus nutarimų projektus. Tokių draudimų nėra ir teismų praktikoje. Kreditoriai, apsispręsdami balsuoti raštu ir tiesiogiai nedalyvauti kreditorių susirinkime, patys prisiima riziką, kad negalės dalyvauti kreditorių susirinkimo metu kylančiose diskusijose svarstomais darbotvarkės klausimais bei balsuoti dėl šiose diskusijose suformuluotų naujų nutarimų projektų. Nėra pagrindo teigti, kad taip būtų pažeisti susirinkime tiesiogiai nedalyvavusių kreditorių interesai, nes jie turi teisę, jų nuomone, nepagrįstus nutarimus apskųsti teismui. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius skundžia visus nutarimus;

4) teismo nutartimi patvirtintas RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo planas su 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkime atliktais jo pakeitimais atitinka ĮRĮ reikalavimus ir nepažeidžia viešojo intereso. Teismai restruktūrizavimo bylose dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo atlieka procedūrinio pobūdžio patikrą, kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumo klausimus teismai gali nagrinėti tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme arba kai su nutarimų turinio teisėtumu siejami pažeidimai yra akivaizdūs (kuriais pažeidžiamos imperatyviosios įstatymų nuostatos, bendrieji teisės principai ar kurie prieštarauja viešajai tvarkai). Kasatorius neįrodė, kad patvirtintas RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo planas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas ar viešąjį interesą. ĮRĮ nedraudžiama restruktūrizavimo proceso metu įmonei mokėti palūkanas kreditoriams (ar jų daliai).

Atsakovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Ji nurodo, kad:

1) apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog teismo nutarčių, kuriomis spręstas restruktūrizavimo plano pateikimo teismui termino pratęsimo klausimas, teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo skundo byloje Nr. 2-230-236/2015 nagrinėjimo dalykas; išsamiai nurodė argumentus dėl restruktūrizavimo plano pateikimo teismui termino praleidimo aplinkybių. Tačiau kasatorius kelia termino restruktūrizavimo plano projektui teismui pateikti pratęsimo klausimą ir nepagrįstai nurodo, kad jo negali pratęsti;

2) kasatoriaus įvardijami pažeidimai dėl kreditorių susirinkimo šaukimo ir nutarimų priėmimo procedūrų, restruktūrizavimo plano atitikties įstatymo reikalavimams pirmiausia įvertintini pagal kreditorių susirinkimo dalyvavusių ir balsavusių kreditorių valią. Ginčijami sprendimai priimti labai didele kreditorių balsų dauguma, todėl viešasis interesas nepažeistas. Atsakovė mano, kad kasatorius siekia sužlugdyti RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo procesą ir savo interesą iškelia aukščiau daugumos kreditorių;

3) kreditorių susirinkimo metu buvo keičiama jo darbotvarkė, kartu  priimamas pakeistas restruktūrizavimo planas. Tačiau šių veiksmų teisėtumas ir sukeliami padariniai pirmiausia vertintini atsižvelgiant į restruktūrizavimo proceso tikslą. Teismai įvertino, kad kreditorių susirinkimo metu atlikti restruktūrizavimo plano pakeitimai nėra taip reikšmingi, kad iš esmės keistų RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo koncepciją. Be to, atsižvelgiant į pakeistam planui pritarusių kreditorių reikalavimų dydį, nėra tikimybės, kad pakartotinai sušauktas kreditorių susirinkimas (pašalinant kasatoriaus nurodomus procedūrinius pažeidimus) priimtų kitokį sprendimą. Dėl restruktūrizavimo bylos specifikos kreditorius savo prieštaravimus dėl restruktūrizavimo plano pirmiausia pareiškia nagrinėjant šį klausimą kreditorių susirinkime, tik po to – jį tvirtinant teisme. Kasatorius šios pareigos nevykdė: kreditorių susirinkimui pateikė balsavimo raštu biuletenį, susirinkime nedalyvavo, o tik vėliau pareiškė, kad įtraukiant į darbotvarkę  naujus klausimus ar modifikuojant restruktūrizavimo planą buvo pažeistos jo teisės. Šių formalių kasatoriaus teisių pažeidimų būtų buvę išvengta, jei jis būtų dalyvavęs kreditorių susirinkime. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į restruktūrizavimo proceso tikslus, būtent aktyvių kreditorių ir restruktūrizuojamos įmonės pastangomis parengtas ir operatyviai patvirtintas planas geriausiai padeda įgyvendinti šio proceso tikslus, todėl susiklosčiusiomis aplinkybėmis negalima pritarti kasatoriaus pozicijai ir pirmenybę suteikti savo procesinėmis teisėmis piktavališkai piktnaudžiaujančio kreditoriaus nurodytiems formaliems pažeidimams.

Trečiasis asmuo AB „Orlen Lietuva“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Jis nurodo, kad kreditorių susirinkime, vykusiame 2014 m. spalio 9 d., restruktūrizavimo plano projektui su pakeitimais pritarė 78,581 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinius reikalavimus turintys kreditoriai. Taigi, plano pakeitimai nebuvo tokie, kad iš esmės pakeistų pasirinktą RUAB „Saurida“ restruktūrizavimo koncepciją. Kadangi susirinkime reikiama kreditorių valios dauguma buvo išreikštas kreditorių susitarimas dėl RUAB „Saurida“ prievolių vykdymo restruktūrizavimo laikotarpiu, tai pirmenybė teiktina šiam kreditorių daugumos pasiektam susitarimui, o ne restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių (kasatoriaus) valiai. Vertindamas kitus formalius kreditorių susirinkimo proceso pažeidimus, trečiasis asmuo mano, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi teismų formuojama praktika, kad, tikrinant kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumą ir nustačius tam tikrus teisės aktų ar principų pažeidimus, nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką restruktūrizavimo procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. Tokių pažeidimų nenustatyta. Atsiliepime pažymima ir tai, kad ĮRĮ nustatytas terminas restruktūrizavimo planui pateikti nėra naikinamasis ir gali būti teismo išimtiniais atvejais pratęstas arba atnaujintas. Dėl to nėra priežasties netvirtinti teismo nustatytu terminu pateikto bei kreditorių daugumos valios atitinkančio restruktūrizavimo plano vien todėl, kad teismas viršijo ĮRĮ nustatytus restruktūrizavimo plano pateikimo terminus. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad restruktūrizavimo planas nuo 2015 m. sausio 1 d. jau vykdomas, todėl skundžiamų teismo procesinių sprendimų panaikinimas bei restruktūrizavimo bylos nutraukimas būtų neteisingas ir neproporcingas kitų kreditorių atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakyta priimti trečiojo asmens S. R. pateiktą procesinį dokumentą, nes jis neatitiko nei atsiliepimui į kasacinį skundą, nei prisidėjimui prie kasacinio skundo keliamų reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakyta priimti trečiojo asmens UAB „Sauridos didmena“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie RUAB „Saurida“ atsiliepimo į kasacinį skundą, nes CPK nenustatyta teisės pateikti tokį procesinį dokumentą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, kuria nutrauktas pradėtas apeliacinis procesas dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo, teisėtumo (civilinė byla Nr. 2-228-236/2015)

Kasatorius skundžia Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį, kuria nutrauktas pradėtas apeliacinis procesas dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo. Minėta 2014 m. spalio 21 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas iš esmės atnaujino terminą restruktūrizavimo planui patvirtinti ir įpareigojo RUAB „Saurida“ iki 2014 m. spalio 28 d. pateikti kreditorių susirinkime patvirtintą restruktūrizavimo planą su ištaisytomis klaidomis procese dalyvavusiems kreditoriams ir apie tai informuoti teismą, kartu paskyrė posėdžio datą pateiktam restruktūrizavimo planui apsvarstyti. Kasatorius, atskiruoju skundu skųsdamas tokią nutartį, nurodė, kad teismas turėjo atsisakyti nagrinėti termino pratęsimo klausimą, nes šis jau buvo pasibaigęs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad skundžiamos Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimą lėmė situacijos specifiškumas – pateiktame restruktūrizavimo plane buvo techninių klaidų ir jų neištaisius negalima buvo spręsti jo tvirtinimo klausimo. Taigi kasaciniu skundu keliamas klausimas dėl teisės paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties pratęsti terminą restruktūrizavimo planui pateikti.

Restruktūrizavimo bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta galimybė tam tikras pirmosios instancijos teismo nutartis apskųsti atskiruoju skundu ir kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl galimybės apskųsti nutartį tokia tvarka. Taigi, atskirai nuo teismo sprendimo skundžiamos nutartys CPK nustatytais atvejais ir kai tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (nagrinėjamam ginčui aktuali 2013 m. liepos 1 d. redakcija) 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami apsaugoti interesus, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti, sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir šiam vykstant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Agrowill Jurbarkai“ v. UAB „Litagros prekyba“, bylos Nr. 3K-3-264/2010). Restruktūrizavimo tikslui pasiekti restruktūrizavimo procesas turi vykti operatyviai, laikantis ĮRĮ nustatytų procesinių terminų. ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas pateikti teismui restruktūrizavimo plano projektą ir galimybė teismui, administratoriaus ar įmonės valdymo organo prašymu, šį terminą pratęsti. Kasacinio teismo pažymėta, kad praktikoje pripažįstama galimybė pratęsti terminą ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui, tačiau tokie atvejai vertintini kaip išskirtiniai. Taigi termino restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimas turi būti pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis ir atitikti restruktūrizavimo proceso tikslą bei principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta AB „Vingriai“ restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. 3K-3-458/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad terminas restruktūrizavimo planui pateikti buvo pratęstas kelis kartus. Kreditorių susirinkimo patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas pateiktas teismui 2014 m. spalio 21 d., t. y. praleidus teismo nustatytą terminą. 2014 m. spalio 21 d. teismas įpareigojo RUAB „Saurida“ pateikti iki 2014 m. spalio 28 d. kreditorių susirinkime patvirtintą restruktūrizavimo plano tekstą su ištaisytomis klaidomis. Nors šiuo atveju buvo praleistas terminas, viršijantis ĮRĮ nustatytus maksimalius plano pateikimo terminus, teismas jį kasatoriaus skundžiama nutartimi atnaujino, nes kartu su prašymu buvo pateiktas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pratęsti šį terminą apeliacinės instancijos teismo buvo įvertintas kaip aktyvus teismo elgesys, siekiant nepažeisti proporcingumo principo, rasti teisingą restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą, įgyvendinti suderintą kreditorių valią ir išsaugoti restruktūrizavimo bylos procesą, netaikant kitų teisinio poveikio priemonių (bankroto bylos iškėlimo). Tokia 2014 m. spalio 21 d. nutartis nelaikytina ribojančia tolesnę bylos eigą. Procesinių terminų atnaujinimą reglamentuojančiame CPK 78 straipsnyje nenustatyta galimybės apskųsti teismo nutartį dėl procesinių terminų atnaujinimo. Specialiajame CPK atžvilgiu įstatyme (ĮRĮ) taip pat nenustatyta galimybės skųsti teismo nutartį dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas apeliacinį procesą dėl nutarties pratęsti terminą restruktūrizavimo planui pateikti peržiūrėjimo, proceso teisės normų nepažeidė, todėl kasacinio skundo argumentai dėl šio teismo procesinio sprendimo panaikinimo atmestini kaip nesudarantys pagrindo jį keisti.

Dėl galimybės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus patvirtinti restruktūrizavimo planą bei teismo nutartis dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo (civilinė byla 2-330-236/2015)

Restruktūrizavimo proceso, kaip įmonės veiklos pertvarkymo bei jos įsipareigojimų kreditoriams modifikavimo, prigimtis lemia tam tikro pačios įmonės dalyvių ir kreditorių susitarimo būtinybę, šis susitarimas pasiekiamas įgyvendinant ĮRĮ nustatytas procedūras, inter alia, svarstant ir tvirtinant restruktūrizavimo planą. Tam, kad vyktų restruktūrizavimo procesas, įmonės kreditoriai turi pritarti restruktūrizavimo planui. Restruktūrizavimo plano projekto svarstymo ir tvirtinimo procedūra vykdoma ĮRĮ 14 straipsnio 1–6 dalyje nustatyta tvarka: įmonės valdymo organas restruktūrizavimo plano projektą pateikia įmonės dalyvių susirinkimui, pastarasis, pritaręs plano projektui, jį per vieną darbo dieną pateikia restruktūrizavimo administratoriui. Šis parengia rašytinę išvadą dėl restruktūrizavimo plano projekto įgyvendinimo galimybių ir bendradarbiaudamas su įmonės valdymo organu organizuoja kreditorių susirinkimo sušaukimą. Kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jei už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Restruktūrizavimo administratorius, gavęs kreditorių susirinkimo, pritarusio restruktūrizavimo plano projektui, protokolą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas šį protokolą ir restruktūrizavimo plano projektą su išvada pateikia teismui. Teismas, gavęs reikiamus dokumentus, per 15 kalendorinių dienų rašytinio proceso tvarka priima nutartį dėl restruktūrizavimo plano. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje expressis verbis nustatyta, kad teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra galutinė ir neskundžiama.

Kasatorius, neginčydamas įstatymo nuostatos, kad teismo nutartis dėl plano patvirtinimo neskundžiama, teigia, kad tokiu atveju, kai kreditorius nepritaria kreditorių susirinkimo nutarimui patvirtinti restruktūrizavimo planą, turi būti užtikrinta jo teisė ginti savo interesus skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimus.

ĮRĮ 24 straipsnio, reglamentuojančio restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teises, 7 punkte nustatyta tokio kreditoriaus teisė apskųsti teismui kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtus nutarimus per 14 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos nutarimus. Tačiau nei šiame straipsnyje, nei kitose ĮRĮ nuostatose neaptariama kreditoriaus teisė skųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą restruktūrizavimo plano projektą.

Pradėtoje formuoti kasacinio teismo praktikoje dėl kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinto restruktūrizavimo plano patikros procedūros pažymėta, kad teisinės galimybės apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus glaudžiai susijusios su restruktūrizavimo proceso tikslais ir jiems įgyvendinti keliamais reikalavimais. Įvertinus įstatymu įtvirtintą plano projekto svarstymo ir tvirtinimo procedūrą, nurodyta, kad, leidžiant ginčyti plano tinkamumo aspektu tarpinius veiksmus, plano patvirtinimo ir apskritai viso restruktūrizavimo proceso įgyvendinimo praktinės galimybės taptų teisiškai neapibrėžtos, o procedūrų sparta nepatenkinama, tai iš esmės paneigtų pirmiau nutartyje išvardytus įmonės restruktūrizavimo tikslus ir restruktūrizavimo paskirtį. Dėl to padaryta išvada, kad iki plano tvirtinimo nagrinėjimo teisme kreditoriai negali teismo tvarka ginčyti tarpinių restruktūrizavimo svarstymo ir tvirtinimo veiksmų dėl reikalavimų, susijusių su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu. Jei būtų priešingai, kiltų pavojus ne tik restruktūrizavimo procedūrų operatyvumui ir sėkmei, bet ir būtų išvengta imperatyviosios ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurią teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra galutinė ir neskundžiama, nes šis draudimas būtų apeinamas skundžiant tarpinius veiksmus. Dėl to, vadovaujantis CPK 7 straipsniu, visi ginčai, susiję su restruktūrizavimo plano tinkamumu ir pagrįstumu, turi būti sutelkti ir nagrinėjami plano teisminio tvirtinimo metu. Teismų praktikoje konstatuota, kad su restruktūrizavimo tikslais ir operatyvaus jų patenkinimo siekiu nesuderinama, jog plano tvirtinimo teisme nagrinėjimas vyktų kitokia nei specialia Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta plano tvirtinimo tvarka, taip sudarant galimybes dubliuotis restruktūrizavimo procedūroms, vilkinti procesą ir pertekliniam bylinėjimuisi. Taigi kreditorius, prieštaraujantis restruktūrizavimo plano projektui, tokius prieštaravimus gali pareikšti nagrinėjant šį klausimą kreditorių susirinkime, po to – tvirtinant restruktūrizavimo planą teisme stadijoje. Jei kreditorius pareiškia teisme savarankišką reikalavimą, prieštaraudamas plano projekto tvirtinimui, nesilaikydamas įstatyme nustatytos restruktūrizavimo plano patikros tvarkos, t. y. iškeldamas atskirą civilinę bylą, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį tiek, kiek tai susiję su plano tvirtinimu CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Iškelta byla turi būti pabaigiama ją nutraukiant (CPK 293 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius v. RUAB „ Šiaulių tauro televizoriai“, bylos Nr. 3K-3-67/2015; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Volunta Parket“ v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-429/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sušaukiant 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkimą nebuvo laikytasi minimalaus 10 darbo dienų termino (bendrovės kreditoriai informaciją apie šaukiamą kreditorių susirinkimą gavo 2014 m. rugsėjo 26 d., t. y. likus 8 darbo dienoms iki numatomo susirinkimo pradžios), tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šis procedūrinis pažeidimas negalėjo nulemti kreditorių susirinkimų turinio – visi kreditoriai žinojo apie šaukiamą susirinkimą, gavo visą informaciją ir raštu (balsuodami) išreiškė savo nuomonę dėl pateikto plano projekto. Susirinkimo metu kvalifikuota įmonės kreditorių dauguma (78,581 proc.) (susirinkime dalyvavo 99,042 proc. visų įmonės kreditorių) pritarė restruktūrizavimo plano projektui su kreditorių susirinkimo metu aptartomis pastabomis, papildymais, pakeitimais. Kasatorius susirinkime nedalyvavo, buvo išreiškęs iš anksto savo nuomonę, balsuodamas raštu. Nesutikdamas su 2014 m. spalio 9 d. kreditorių susirinkimo protokolu, t. y. nepritardamas papildymams ir pakeitimams, padarytiems kreditorių susirinkimo metu, kasatorius pareiškė teismui savo prieštaravimus, nesutikimo argumentus (iš esmės tuos pačius, kuriuos nurodė tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teisme). Teismas šiuos kreditoriaus argumentus vertino restruktūrizavimo planą tvirtinant teisme ir dėl jų pasisakė priimdamas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį. Ta pačia nutartimi, kuria teismas atmetė kaip nepagrįstus kasatoriaus argumentus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, teismas kartu patvirtinto restruktūrizavimo planą, kurio projektui pritarė kreditorių susirinkimo dauguma. Taigi, kreditoriaus prieštaravimai dėl plano tinkamumo ir pagrįstumo įvertinti nepažeidžiant įstatyme nustatytos restruktūrizavimo plano patikros tvarkos. Taip iš esmės buvo užtikrinta kreditoriaus teisė ginti savo interesus skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą dėl plano tinkamumo ir pagrįstumo. Tačiau įstatyme nustatytas draudimas apskųsti teismo nutartį dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo naikina galimybę apeliacine tvarka dar kartą įvertinti kreditorių susirinkimo nutarimo dėl plano patvirtinimo pagrįstumą.

Taigi pagal ginčo santykių metu galiojusį reglamentavimą ir teismų praktiką neginčijami tarpiniai restruktūrizavimo svarstymo ir tvirtinimo veiksmai, taip pat teismo nutartis patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą, bet apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka peržiūrėjo pirmosios instancijos teismo nutarties dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumo ir restruktūrizavimo plano patvirtinimo, kuri yra galutinė ir neskundžiama, teisėtumą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika analogiškose procesinėse situacijoje, kada pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti skundžiamas atskiruoju skundu ir peržiūrimas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2014), sprendžia, kad teismo procesas dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo apeliacinės instancijos teisme vyko ir kasaciniu skundu apskųsta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis priimta nesant tam teisėto pagrindo, netinkamai taikant ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalies normas. Nustatytas netinkamas teisės taikymas yra pagrindas panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kadangi apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis nėra apskundimo atskiruoju skundu ir peržiūrėjimo teismų instancinės sistemos objektas, o apeliacinis procesas dėl jos peržiūrėjimo buvo neteisėtas, tai kasacinis procesas dėl jos peržiūrėjimo nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 341 straipsnis).

Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo

Kasatorius 2015 m. rugsėjo 28 d. per EPP sistemą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prašymą dėl rašytinių įrodymų pridėjimo ir prašomus pridėti dokumentus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisminio nagrinėjimo dalyką kasaciniame teisme lemia kasacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis bylos medžiaga (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kasaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti kasatoriaus pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinės instancijos teisme patirta 83,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, kuria nutrauktas pradėtas apeliacinis procesas dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo, teisėtumo kasacine tvarka išnagrinėta ir apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktas nepakeistas, o byla dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo kasaciniame teisme baigiama nepriimant procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, tai, vadovaudamasi CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui tinkamai taikius teisės normas, dalis bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme nebūtų patirta), taip pat atsižvelgdama į šalių elgesį procese, teisėjų kolegija sprendžia iš kasatoriaus priteisti pusę šių išlaidų, t. y. 41,74 Eur.

Atsakovė RUAB „Saurida“ pateikė duomenis apie kasacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas (1149 Eur). Vadovaudamasi pirmiau nurodytu principu, taip pat atstovavimo paslaugų suteikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8.11 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, teisėjų kolegija sprendžia priteisti iš kasatoriaus atsakovės RUAB „Saurida“ naudai 574,50 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 341 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį, kuria nutrauktas pradėtas apeliacinis procesas dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo (civilinė byla Nr. 2-228-236/2015).

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-330-236/2015.

Nutraukti kasacinį procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo.

Priteisti iš trečiojo asmens „Nordea Bank“, AB, veikiančio per „Nordea Bank“, AB Lietuvos skyrių (j. a. k. 303252632), RUAB „Saurida“ (j. a. k. 266916280) naudai 574,50 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis Eur 50 ct) atstovavimo išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, ir valstybės naudai 41,74 Eur (keturiasdešimt vieną Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, atlyginimo.

Atsisakyti priimti trečiojo asmens kreditoriaus „Nordea Bank“, AB pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                      Sigita Rudėnaitė

                                                                      Dalia Vasarienė