Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-1385-530-2014].docx
Bylos nr.: 1S-1385-530/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus pataisos namai 149979142 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius)
Kontrabanda (BK 199 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK XXXVII skyrius)
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 str. 1d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Byla Nr. 1S-1385-530/2014

Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00131-2005-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19.

(S)

 


HERBAS
                                                  

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. rugpjūčio 7 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, teismo posėdyje, sekretoriaujant K. G., dalyvaujant nuteistojo E. B. gynėjui advokatui Vytautui Tučkui, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 25 d. nutarimas taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

 

n u s t a t ė :

 

E. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012-11-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str., 260 str. 1d., 25 str. 2 d., 199 str. 2 d., vadovaujantis 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 1 p. paskiriant subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pabaiga – 2015-11-04.

Komisijos 2014 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 94-314 nutarta taikyti E. B. lygtinį paleidimą likus neatliktai 1 metų 4 mėnesių ir 9 dienų laisvės atėmimo bausmei (Komisijos posėdžio dienai).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtino, motyvuodamas tuo, kad priimtas nutarimas taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas, yra visi pagrindai nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos namų. Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės ir faktai, kad įmanoma nuteistąjį E. B. toliau taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje, atitinka įstatymo reikalavimus.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Arūnas Juknevičius (toliau – Prokuroras) skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį, prašydamas ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos 2014 m. birželio 25 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. B..

Prokuroras nurodo, kad tvirtindamas nutarimą, teismas iš esmės nenurodė šio sprendimo motyvų, tik pasirėmė komisijos nutarimu pabrėždamas, kad komisija tokį sprendimą priėmė vienbalsiai ir jos sudėtis yra teisėta. Teismas, nemotyvuodamas savo sprendimo, remdamasis vien tik komisijos nutarimu, padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Prokuroras nurodo, kad lygtiniam paleidimui vien formaliojo pagrindo nepakanka, būtina visuma aplinkybių, patvirtinančių, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, tai yra, būtina nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą. Tačiau išanalizavus Alytaus pataisos namų medžiagą dėl nuteistojo E. B., tai, kad jis teistas 3 kartus už tyčinius nusikaltimus, kurie sunkėja. Pirmasis ir paskutinieji nusikaltimai sunkūs, padaryti grupėje. Praeityje jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos bei taikyta amnestija, tačiau jis vėl darė naujus sunkius nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei, o sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. E. B., tik pradėjęs atlikinėti bausmę, buvo baustas drausmine tvarka papeikimu už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą ir, nors nuobauda šiuo metu negaliojanti, visa tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, likusi didesnė nei 1 metai neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankamai didelė. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje. Todėl nėra pagrindo manyti, kad E. B. laikysis įstatymų ir nenusikals, kad gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, todėl patvirtinus Nutarimą yra akivaizdžiai ir iš esmės pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai. Nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti. Teismo priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ji priimta vadovaujantis Baudžiamojo proceso normomis, nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio reikalavimų. Jo ginamasis elgesys pataisos namuose rodo, jog jis yra vertas pasitikėjimo, nes ne kartą skatintas, kas rodo jo elgesį geresnį nei reikalaujama įprastai.

Prokuroro skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, vien formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Pritartina prokuroro skunde išdėstytai nuomonei, kad teismas nutartyje daugiausia dėmesio skyrė Komisijos posėdžio teisėtumui ir balsavimo rezultatams, tačiau visiškai nemotyvavo savo padarytų išvadų dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo, tik formaliai pritardamas Komisijos nutarimui. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nutartyje visiškai nėra pasisakyta dėl prokuroro atsiliepime išdėstytų motyvų. Įstatymas griežtai nereglamentuoja, kad tvirtinant Komisijos nutarimą, teismas išdėstytų savo motyvus dėl ko pritaria lygtinio paleidimo taikymui, todėl vien šiuo pagrindu, kad nutartis nėra pakankamai motyvuota, ji negalėtų būti naikinama. Visgi teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad net ir tuo atveju, kai įstatymas imperatyviai nereikalauja priimti motyvuotos nutarties, teismas turėtų išsakyti savo sprendimo motyvuose, dėl ko nepritaria prokuroro nuomonei, nors ir visiškai pritartų tvirtiname nutarime išdėstytiems motyvams ir padarytoms išvadoms, o ne formaliai nurodyti, kad joms pritaria be išlygų.

Aukštesnysis teismas pritaria skunde išsakytai nuomonei, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai neįvertino visų materialųjį pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl pritardamas Komisijos nutarimui padarė nepagrįstą išvadą.

Nuteistasis E. B. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose programose, du kartus paskatintas, turi teigiamas nuostatas įstaigos kurioje atlieka bausmę darbuotojų atžvilgiu, palaiko ryšius su sugyventine ir sūnumi, mokėsi, siekė būti įdarbintas, tačiau dėl darbo stokos tokios galimybės nebuvo, turi realių darbinių planų laisvėje, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių aplinkybių nepakanka, jog būtų galima konstatuoti, kad E. B. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus jį nuo visuomenės. Nors teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės ir byloja jo naudai, rodo nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog įmanoma sėkminga nuteistojo probacija jau šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą.

Teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti E. B. lygtinį paleidimą, neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo be priekaištų – jis padarė drausmės pažeidimą, už ką jam buvo pareikštas papeikimas, ir nors paskirta nuobauda jau negalioja, visgi tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, o lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė, privalo ją atlikti (įvykdyti) visą, todėl ir turėtų būti taikomas tik esant išimtinai teigiamam elgesiui. Be to, nuteistasis anksčiau jau yra teistas vieną kartą (skunde ir nutarime neteisingai nurodyta, kad teistas 2 kartus) už plėšimą bei baustas už baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis-psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Praeityje jo atžvilgiu buvo taikomas ir lygtinio paleidimo institutas, tačiau jis, nors ir nepažeidė lygtinio paleidimo sąlygų, netrukus po bausmės termino pabaigos vėl nusižengė įstatymams. Paskutinės E. B. padarytos veikos – sunkūs grupėje padaryti nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis-psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas realizuoti bei narkotinių medžiagų kontrabanda, yra ypač pavojingi, darantys žalą ne tik ekonomikai, bet ir visuomenės moralei, sveikai gyvensenai. Įvertinus tai, teismo pritarimas Komisijos nutarimui, kad likusi 1 m. 4 mėn. 9 d. neatlikta bausmės dalis, kai nuteistajam buvo paskirta tik 3 metų laisvės atėmimo bausmė, yra pakankamas bausmės atlikimo laikas yra visiškai nepagrįstas ir padarytas neatsižvelgiant, į tai, kad taikant lygtinį paleidimą ypač svarbu neatsiriboti nuo bausmės tikslų, nes lygtinis paleidimas yra ne atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o kita paskirtos bausmės vykdymo forma, siekiant asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, todėl ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbūs išlieka bausmės tikslai, o tarp jų ir teisingumo užtikrinimo aspektas. Tuo labiau, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, kas rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, Psichologinės tarnybos bei Socialinio tyrimo išvadose ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugų įtaka bei narkotinių medžiagų vartojimas išskiriama kaip kriminogeniniai bei pakartotinių nusikaltimų riziką didinantis veiksniai. Šios neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįsta abejoti, kad nuteistasis jau atliko tokią bausmės dalį, kuri jį paveikė taip, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals bei jau yra užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, leidžiantis pasiekti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 str. 2 d.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nors nuteistasis E. B. ir atliko BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatytą būtiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuriai esant svarstytina galimybė dėl lygtinio paleidimo taikymo, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, net esant nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos lygis šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog E. B. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių visumos, pirmosios instancijos teismas patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl prokuroro skundas tenkintinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartis naikintina, priimant naują sprendimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus skundą tenkinti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2014 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 94-314 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėja                                                                                    Danutė Giačaitė


Paminėta tekste:
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BVK
  • BVK 8 str. Bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos