Civilinė byla Nr. 3K-3-193-686/2015

                                           Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01586-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija  87 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vokietijos bendrovės „FIBA Europe e.V.“ ieškinį atsakovui V. L. dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo.   

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo savininko teisių gynimą, proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė teismo uždrausti atsakovui naudoti domeno vardą „eurobasket.lt“ komercinėje veikloje; neatlygintinai perleisti ieškovui domeno vardo „eurobasket.lt“ registraciją.

Ieškovas yra Miunchene, Vokietijoje, registruota įmonė, kuri nuo 2005 m. rugpjūčio 25 d. yra žodinio prekių ženklo „EuroBasket“, įregistruoto Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyboje, savininkė ir turi išimtines teises į šį prekių ženklą. Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 31 d. įregistravo ieškovo prekių ženklui tapataus pavadinimo domeną „eurobasket.lt“ ir iki šiol naudojasi domenu dėdamas į jį su krepšinio naujienomis susijusią informaciją. Taip atsakovas pažeidžia ieškovo, kaip prekių ženklo turėtojo, teises. Ieškovo prekių ženklas oficialiai pradėtas naudoti dar nuo 1939 metų, kai buvo pradėti organizuoti Europos krepšinio čempionatai. Dauguma Lietuvos gyventojų šį vardą sieja su Europos krepšinio čempionatu, kurį organizuoja ieškovas. Atsakovas neinformavo ieškovo, pasiėmė domeną ir jį užregistravo gerokai vėliau nei ieškovas. Atsakovas pasinaudojo ieškovo reputacija, žinomumu, elgėsi nesąžiningai. Per vykdomą apklausą nė vienas iš respondentų nepaminėjo atsakovo kaip asmens, susijusio su „Eurobasket“ vardu. Didesnė dalis respondentų šį vardą sieja būtent su FIBA. Ieškovo teigimu, atsakovas subdomeną registravo 2010 m. rugpjūčio 31 d., t. y. praėjus penkeriems metams nuo paraiškos Prekių ženklui registruoti padavimo, subdomenas yra tapatus prekių ženklui bei naudojamas tapačioms paslaugoms, todėl atsakovas savo neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas išimtines prekių ženklo savininko teises. Pasak ieškovo, jo prekių ženklas įregistruotas įvairioms Nicos klasifikacijos prekėms ir paslaugoms, įskaitant ir 45 klasės paslaugas ,,informacinės paslaugos, susijusios su sportu ir sporto įvykiais, taip pat teikiamos internetu per duomenų bazę ir internetu ir per palydovą / kabeliu, mobiliaisiais telefonais ir bevieliu ryšiu, vietų rezervavimo paslaugos sporto ir kultūros renginiuose“, o atsakovas iki šiol naudojasi subdomenu, interneto tinklalapyje www.eurobasket.lt nuolat pateikia informaciją, susijusią su sporto, įskaitant ir krepšinio, naujienomis, todėl atsakovo naudojamas subdomenas ir žymuo ,,eurobasket“ klaidina visuomenę dėl informacijos šaltinio. Be to, neteisėtai naudodamas subdomeną atsakovas gali įgyti nesąžiningą pranašumą, pakenkti ieškovo reputacijai ir nepagrįstai pasipelnyti iš ieškovo vykdomos veiklos, todėl PŽĮ 50 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovui uždraustina komercinėje veikloje naudoti subdomeną bei ieškovo prekių ženklą. Ieškovo nuomone, taip pat yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes atsakovo naudojamas subdomenas klaidina vartotojus dėl žymens ,,eurobasket.lt“ kilmės, kenkia ieškovo reputacijai, silpnina prekių ženklo skiriamąjį požymį, atsakovo veiksmai pažeidžia sąžiningos konkurencijos reikalavimus; ieškovas nuo 2005 m. rugpjūčio 25 d. (nuo paraiškos prekių ženklui registruoti padavimo datos), t. y. anksčiau už atsakovą, įgijo išimtines teises į prekių ženklą, atsakovas neįrodė turėjęs interesą registruoti subdomeno vardą ar jį įgijęs po šio registracijos, o naudodamas žymenį ,,eurobasket“, siekia nesąžiningai pasinaudoti ieškovo reputacija ir taip pakenkti jo galimybėms konkuruoti.

Atsakovas nurodė, kad V. D. kartu su Ž. M. 2002 metų rugpjūčio 22 d. pirmą kartą įregistravo subdomeno vardą „eurobasket.lt“. Interneto puslapis www.eurobasket.lt pradėjo veikti 2002 m. spalio 1 d. ir nepertraukiamai veikia iki šiol. Tinklalapis buvo sukurtas informacijai apie krepšinį ir su juo susijusius asmenis skleisti krepšiniu bei sportu besidomintiems asmenims; nuo pat veiklos pradžios jis sulaukė didelio susidomėjimo ir lankytojų, nes tuo metu tai buvo vienintelis tinklalapis Lietuvoje, rašantis išimtinai apie šią sporto šaką. Tinklalapis buvo plačiai žinomas tarp žmonių, besidominčių krepšiniu bei sportu, apie jį buvo rašomi straipsniai kituose Lietuvos tinklalapiuose, tinklalapyje spausdinami straipsniai buvo cituojami kituose šaltiniuose. Tinklalapio savininkai organizavo „Eurobasket.lt taurės“ turnyrus, kuriuose dalyvavo krepšinį žaidžiantys jaunuoliai. V. D. ir Ž. M. 2005 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido nuosavybės teises į tinklalapį atsakovui, o ieškovas paraišką dėl laikinos prekių ženklo „EuroBasket“ registracijos pateikė tik 2005 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praėjus trejiems metams nuo tinklalapio sukūrimo, subdomeno „eurobasket.lt“ įregistravimo. Ieškovas pirmą kartą pretenzijas dėl domeno naudojimo atsakovui pareiškė tik 2011 metais, o į teismą kreipėsi tik po 11 metų nuo subdomeno sukūrimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gruodžio 11 d sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, uždraudė atsakovui naudoti subdomeną ,,eurobasket.lt“ komercinėje veikloje, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Kadangi Lietuvos teisės sistemoje nėra subdomenų vardų teisinio reglamentavimo, tai teismas, spręsdamas ginčą dėl neteisėto subdomenų vardo naudojimo, vadovavosi Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos prekių ženklų bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymais, taip pat taikė teisės analogiją, tarptautinę teisę bei teismų praktiką. Teismas nurodė, kad CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija), o vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms, o pagal PŽĮ 50 straipsnio 1 dalį, prekių ženklo savininkas, gindamas savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti pripažinti teises, įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas; taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus. KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis. Be to, pagal KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo. 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamento 874/2004, nustatančio .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus, (toliau – EB Reglamentas 874/2004) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinamai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo įregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ir teisėtų interesų; b) buvo įregistruotas ar naudojamas nesąžiningai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad nurodytame EB Reglamento 874/2004 21 straipsnyje nepateiktas baigtinis nesąžiningumo aplinkybių sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-58/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisėtu interesu negali būti domeno vardo, kaip tokio, įregistravimo faktas per se. Domeno vardo įregistravimas gali būti nulemtas tiek teisėtų, tiek neteisėtų interesų; kai yra nustatomas trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas (intelektinės nuosavybės teisių ar teisės į fizinio asmens vardą pažeidimas), principas „kas pirmas, tas laimi“, kuriuo yra grindžiama domenų vardų registracija, negali būti suvokiamas kaip apskritai užkertantis kelią ginčyti tokio domeno vardo tolesnį naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baldų centras“ v. UAB ,,Neiseris“, bylos Nr. 3K-3-272/2009). Teismas pažymėjo, kad, Lietuvos valstybei tapus Europos Sąjungos nare, jos teritorijoje tiesiogiai pradėjo veikti EB Reglamentas Nr. 874/2004, kurio 21 straipsnyje nustatyta registruoto domeno panaikinimo tvarka. Teismo teigimu, ginčo subdomenas yra akivaizdžiai panašus tiek vaizdiniu, tiek koncepciniu, tiek ir tarimo aspektais į ieškovui priklausantį prekių ženklą; juolab kad ieškovo pateikta apklausa patvirtino, jog vartotojui domenas ,,eurobasket.lt“ asocijuojasi su krepšiniu ir būtent su Europos krepšinio čempionatais. Ginčo subdomeną 2002 m. rugpjūčio 22 d. įkūrė UAB ,,Elektroninė prekyba“ ir KO, tačiau nenurodė pareiškėjo, o atsakovas ginčo subdomeną įsigijo 2005 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta su V. D., kuris niekada nebuvo šio subdomeno įkūrėjas ir pareiškėjas (tai patvirtino ir Kauno technologijos universiteto 2013 m. lapkričio 11 d. raštas). Be to, teismas nurodė, kad atsakovas 2005 m. birželio 1 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Elektroninė prekyba“ ir KO, kurios pagrindu nurodyta bendrovė 2005 m. spalio 21 d. atnaujino ginčo subdomeno informaciją, pareiškėju nurodydama atsakovą. Teismo vertinimu, ieškovo prekių ženklo ,,EuroBasket“ platų žinomumą Lietuvoje patvirtino jo pateikti duomenys apie Europos krepšinio čempionatus, apie kuriuos rašė kitos interneto svetainės; Europos krepšinio čempionatai yra rengiami nuo 1939 m., o byloje nebuvo duomenų, kad atsakovas būtų tiesiogiai susijęs su krepšiniu Europoje ar Lietuvoje, būtų vienas iš Europos čempionatų organizatorių, todėl pripažino pagrįstu ieškovo argumentą, kad atsakovo naudojamas subdomenas pažeidė ieškovo, kaip juridinio asmens, turinčio prekių ženklą ,,EuroBasket“, savininko teises ir reputaciją. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovo prekių ženklas ir atsakovo subdomenas yra klaidinamai panašūs, kad bylos šalys užsiima krepšinio populiarinimu; ieškovo pateiktas ,,Lietuvos gyventojų nuomonės dėl žodžio ,,eurobasket“ reikšmės tyrimas“ patvirtino, kad ginčo subdomenas niekaip nebuvo siejamas su atsakovo asmeniu, todėl tai klaidino vartotojus dėl ginčo subdomeno priklausomybės ir paslaugų tiekėjo identifikavimo. Teismo vertinimu, atsakovo pateikta paslaugų teikimo sutartimi, sudaryta su UAB ,,Elektroninė prekyba“ ir Ko, buvo paneigtas atsakovo teiginys, kad subdomeno vardas Lietuvoje buvo registruotas gerokai anksčiau nei ieškovo prekių ženklas, nes pagal šią sutartį UAB ,,Elektroninė prekyba“ ir Ko pirmą kartą atsakovą kaip subdomeno pareiškėją nurodė 2005 m. spalio 21 d. Taigi atsakovas, pirkdamas subdomeną, būdamas vidutiniškai atidus ir apdairus bei rūpestingas, privalėjo pasidomėti, ar Europos Sąjungoje nėra registruoto panašaus prekių ženklo ar subdomeno, ar sudaroma sutartis neprieštarauja teisės aktams; o krepšiniu besidominčiam atsakovui turėjo būti žinoma, kad, rengiant Europos krepšinio čempionatus, naudojamas prekių ženklas „EuroBasket“. Teismas konstatavo, kad ginčo subdomenas, naudojamas atsakovo komercinėje veikloje, yra tapatus ieškovo prekių ženklui, pažeidė ieškovo, kaip prekių ženklo savininko, teises ir interesus, prieštaravo sąžiningai praktikai, klaidino visuomenę, nes atsakovas niekada neturėjo nieko bendro su krepšiniu Europoje, o atsakovui domintis krepšiniu, turėjo būti žinoma, kad rengiant Europos krepšinio čempionatus visur naudojamas prekių ženklas „EuroBasket“. Be to, atsakovas neįrodė intereso naudoti ar įregistruoti ginčo subdomeno vardą, todėl teismas sprendė buvus pagrindą uždrausti atsakovui naudoti ginčo subdomeną komercinėje veikloje. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. liepos 25 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą  pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus dokumentus – atsakovo užsakymu UAB „Rait“ atliktą Lietuvos gyventojų tyrimą dėl tinklalapio eurobasket.lt žinomumo, prašė šiuos dokumentus prijungti prie bylos, tačiau kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, atsisakė juos priimti, nurodydama, kad atsakovas nenurodė aplinkybių, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti tinkamai ir laiku pirmosios instancijos teisme, atsakovo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriais atsisakyta priimti nurodytus dokumentus.

Kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl uždraudimo naudoti subdomeną, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčo subdomenas yra tapatus ieškovui priklausančiam prekių ženklui, gali klaidinti vartotoją, kad pažeidė prekių ženklo savininko teises ir interesus, prieštaravo sąžiningai praktikai ir pan. Taigi atsakovas neįrodė savo intereso naudoti ar įregistruoti ginčo subdomeno vardą ar kad įgijo teisėtą interesą į tokį vardą, todėl jo naudojamas ginčo subdomenas pažeidė ieškovo, kaip Bendrijos prekių ženklo savininko, išimtines teises, todėl teismas pagrįstai uždraudė atsakovui PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies ir KĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 pagrindais naudoti ginčo domeno vardą komercinėje veikloje, o savo išvadas išsamiai motyvavo sprendime. Kolegija pagal bylos duomenis (Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto 2013 m. lapkričio 11 d. raštą DV19-F-21-94), nustatė, kad subdomenas ,,eurobasket.lt“ buvo įkurtas 2002 m. rugpjūčio 22 d.; 2005 m. spalio 21 d. paslaugos teikėjas UAB ,,Elektroninė prekyba“ ir Ko atnaujino subdomeno ,,eurobasket.lt“ informaciją, kaip pareiškėją nurodydamas atsakovą; 2008 m. rugpjūčio 27 d. nurodytas subdomenas buvo panaikintas, nepratęsus jo galiojimo, ir tą pačią dieną, 2008 m. rugpjūčio 27 d., buvo įkurtas tas pats subdomenas ,,eurobasket.lt“, subdomeno pareiškėju nurodant atsakovą, o 2010 m. rugpjūčio 31 d. nurodytas subdomenas buvo panaikintas, nepratęsus jo galiojimo, be to, tą pačią dieną, 2010 m. rugpjūčio 31 d., buvo įkurtas ginčo subdomenas, kaip pareiškėją nurodant atsakovą, kurio interneto tinklalapyje www.eurobasket.lt pateikiama informacija apie krepšinį. Pagal Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto (toliau – KTU ITPI) „.lt domeno“ procedūrinio reglamento (toliau – Procedūrinis reglamentas)   12 punkto 1 papunktį, 50, 54–57 punktus atsakovo teisės į subdomeną buvo nutrūkusios 2008 m. rugpjūčio 27 d. ir 2010 m. rugpjūčio 31 d., todėl teises į ginčo subdomeną atsakovas pagal vėliausią registraciją turi nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d., t. y. vėliau, nei buvo paduota ieškovo paraiška įregistruoti ieškovo Bendrijos prekių ženklą. Tai, kad paraiškos subdomeno įkūrimui buvo pateiktos 2008 m. rugpjūčio 27 d. bei 2010 m. rugpjūčio 31 d., t. y. tą pačią dieną, kurią jis buvo panaikintas, nesudarė pagrindo teigti, jog nebuvo nutrūkęs ginčo subdomeno galiojimo terminas ar kad jis nebuvo panaikintas. Pagal teismų praktiką, nustačius trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą (intelektinės nuosavybės teisių), principas „kas pirmas, tas laimi“, kuriuo grindžiama domenų vardų registracija, negali būti suvokiamas kaip apskritai užkertantis kelią ginčyti tokio domeno vardo tolesnį naudojimą. Pagal bylos duomenis (išrašus iš pranešimų Lietuvos žiniasklaidos priemonėse apie ,,Eurobasket“ krepšinio čempionatus) kolegija nustatė, kad Europos krepšinio čempionatai ,,Eurobasket“, be kitų „Eurobasket“ čempionatų, vyko 1939, 1997, 2001, 2003, 2005 metais, juose dalyvavo ir Lietuvos krepšinio rinktinė; taigi trys čempionatai ,,Eurobasket“ įvyko iki subdomeno ,,eurobasket.lt“ įregistravimo 2002 m. rugpjūčio 22 d., o keturi čempionatai – iki teisių į ginčo subdomeną perdavimo 2005 m. balandžio 26 d. Atsakovas, kuris nebuvo ir nėra susijęs su krepšinio čempionatais ,,Eurobasket“ ar kitaip asmeniškai susijęs su ginčo subdomeno vardu, įregistruodamas ir naudodamas ginčo subdomeną, galėjo turėti nesąžiningų tikslų, sukūręs painiavą ir suklaidinęs visuomenę, pritraukti didesnį vartotojų skaičių į savo interneto tinklalapį, žymimą ginčo subdomeno vardu – eurobasket.lt. Taigi kolegija šiuo atveju taikė EB Reglamento 874/2004 21 straipsnį. Juolab kad atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nagrinėjamoje byloje taikytinas šis EB Reglamentas. Kolegija konstatavo, kad ieškovas yra tikrasis žymens ,,eurobasket“ savininkas, o asmenys, atsakovo teigimu, sukūrę tinklalapį informacijai apie krepšinį bei su juo susijusius asmenis skleisti, turėjo žinoti apie ,,Eurobasket“ krepšinio čempionatus, t. y. tikrąjį žymens ,,eurobasket“ šaltinį, nepriklausomai nuo to, ar jį naudojo ieškovas, ar susijusi Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA), kuri iki ieškovo įsteigimo organizavo ,,Eurobasket“ krepšinio čempionatus.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, uždraudžiant atsakovui naudoti ginčo subdomeną  komercinėje veikloje, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo. Bylą nagrinėję teismai ginčo santykiams taikė EB Reglamentą 874/2004, nors ginčo domenas buvo įregistruotas dar iki jo priėmimo ir netgi porą metų iki Lietuvos tapimo Europos Sąjungos nare, o pagal CK 1.7 straipsnio 2 dalį civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios. Be to, nepagrįstas ir paties EB Reglamento 874/2004 taikymas byloje, byloje ginčas vyko, ar subdomenas buvo įregistruotas ir naudojamas sąžiningai ir teisėtai. Kadangi atsakovas tik perėmė teises į subdomeną, kuris buvo įregistruotas ir naudojamas keleri metai iki EB Reglamento 874/2004 priėmimo, šioje byloje turėjo būti taikomi teisės aktai, kurie galiojo tuo metu, kai buvo įregistruojamas ginčo subdomenas. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė nuosavybės teises reglamentuojančias teisės normas. Pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Taigi teismai, nustatydami, kad atsakovas įgijo turtinę teisę į subdomeną, įkurtą dar 2002 m. rugpjūčio 22 d., nepagrįstai netaikė šios normos, vertindami atsakovo, kaip teisių į subdomeną perėmėjo, sąžiningumą kartu su visetu kitų byloje esančių įrodymų. Tačiau teismai turėjo atsižvelgti ne tik į KTU ITPI 2013 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. DV19-F-21-94 nurodytą pažodinį tekstą, bet vertinti ir kitas aplinkybes, susijusias su  subdomeno registracija, pratęsimu ir panaikinimu. Ginčo subdomeno registracija 2008 m. rugpjūčio 27 d. ir 2010 m. rugpjūčio 31 d. buvo tą pačią dieną panaikinta ir iškart įregistruota iš naujo to paties pareiškėjo, t. y. atsakovo vardu. Pagal Procedūrinio reglamento 56 punktą subdomeno „panaikinimas reiškia sutarties pabaigą, subdomeno panaikinimą ir įrašų apie jį pašalinimą iš Whois domenų bazės“, tačiau nagrinėjamoje byloje sutartis nebuvo nutraukta, subdomenas realiai nebuvo panaikintas ir įrašai apie jį nebuvo pašalinti, todėl teismai padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas subdomeną įgijo 2010 m. rugpjūčio 31 d., t. y. vėliau, nei ieškovas padavė paraišką įregistruoti ieškovo Bendrijos prekių ženklą. Juolab kad ginčo subdomeno registracija nebuvo nei sustabdyta, nei panaikinta, o remiantis Procedūrinio reglamento 46 punktu, pratęsta. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 27 d. ir 2010 m. rugpjūčio 31 d. ginčo subdomenas buvo panaikintas, nes laiku nebuvo sumokėtas registracijos mokestis, tačiau teismas neatsižvelgė ir netaikė Procedūrinio reglamento 53 punkto normos, kuri nurodo, kad jeigu pareiškėjas nustatytu terminu nesumoka atlyginimo už naują terminą, atliekama panaikinimo procedūra, tačiau tai neturi įtakos terminui ir jis tęsiasi. Be to, bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 1.5 straipsnį, aiškindami įstatymus, nesivadovavo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Atsakovas nuo teisių į subdomeną įgijimo momento visada juo naudojosi, mokėjo atlyginimą už jį, subdomeno registracija buvo atnaujinta tą pačią dieną, kai jis sumokėjo mokestį, nenutraukiant sutarties, nesudarant naujos, o tęsiant įsipareigojimų vykdymą pagal pirminę sutartį, tačiau šių aplinkybių teismai nevertino. Jeigu visgi būtų nuspręsta, kad byloje turėjo būti taikytas EB Reglamentas 874/2004EB, tai kasatorius pažymi, kad pagal šio Reglamento 21 straipsnio 2 dalį nesąžiningumas negali būti nustatytas, jeigu domeno savininkas turi pagrįstus teisėtus interesus į domeną, kurie gali būti įrodyti, kai: 1) prieš bet kokį įspėjimą apie alternatyvią ginčų sprendimo tvarką domeno vardo savininkas naudojo domeno vardą ar pavadinimą, atitinkantį domeno vardą, siūlydamas prekes ar paslaugas, arba rengėsi tai daryti ir tokį rengimąsi galima įrodyti; 2) domeno vardo savininkas, kuris yra įmonė, organizacija ar fizinis asmuo, buvo ir yra plačiai žinomas domeno vardu, netgi kai nėra pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstamos ir nustatytos teisės; 3) domeno vardo savininkas teisėtai ir nekomerciniais tikslais ar sąžiningai naudoja domeno vardą nesiekdamas suklaidinti vartotojų ar pakenkti vardo, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę yra pripažįstama ar nustatyta teisė, reputacijai. Atsakovas nurodė visas aplinkybes, patvirtinusias, kad jis sąžiningai naudoja subdomeną, pagrindė tai leistinais rašytiniais įrodymais: Kauno technologijos universiteto raštais apie subdomeno įsteigimą, t. y. jis nesiekė klaidinti vartotojų, subdomeno įkūrėjai nesiekė veikti nesąžiningai ir veikė aktyviai, informuodami apie tinklalapio kilmę, tačiau teismai dėl šių įrodymų nepasisakė, taip pažeisdami įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, rėmėsi tik ieškovo pateiktais įrodymais ir nustatė, kad Europos krepšinio čempionatai naudojo terminą „eurobasket“ 1939, 1997, 2001, 2003 ir 2005 metais. O ieškovas buvo įsteigtas tik 2001 metais, t. y. vėliau, nei, kaip teigia teismai, terminas „eurobasket“ buvo pradėtas naudoti krepšinio čempionatams. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas ir Tarptautinė krepšinio federacija būtų susiję, kad iki 2001 metų Tarptautinė krepšinio federacija būtų naudojusi šį terminą, o jei taip, kad ji būtų perleidusi teises į jį ieškovui. Beje, ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtent jis naudojo ženklą „eurobasket“, nes byloje pateiktame viename iš rašytinių įrodymų tik atsispindi ženklas „eurobasket 97“, nesant nuorodos, kas jį naudoja. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad egzistuoja du skirtingi juridiniai asmenys FIBA ir ieškovas „FIBA Europe e.V.“, įsteigtas tik 2001 metais. Kadangi šiuose dviejuose išspausdintuose ženkluose nenurodytas žodis „Europe“, akivaizdu, kad šie ženklai priklausė ne ieškovui, o visai kitai organizacijai – FIBA. Ieškovas tuo metu dar neegzistavo, jis tik pateikė spausdintą ženklą „Eurobasket 2003 September Sweden FIBA Europe“, kurio sukūrimo ir naudojimo aplinkybės bei laikas nežinomas. Jei visgi būtų pripažinta, kad jis buvo sukurtas 2003 metais, akivaizdu, kad ieškovas ženklą pradėjo naudoti po ginčo subdomeno registracijos. Vadinasi, ieškovas pradėjo naudoti ženklą nesąžiningai ir vėliau nei subdomeno įkūrėjai. Taigi teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teises, nes neįsteigtas juridinis asmuo neturėjo teisnumo, todėl negalėjo įgyti jokių teisių į žymenį.

Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai visiškai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jo, kaip subdomeno naudotojo, sąžiningumą, t. y. pateiktus www.eurobasket.lt straipsnius, patvirtinančius nepertraukiamą subdomeno naudojimą, kitų gerai Lietuvoje žinomų interneto tinklalapių straipsnius, patvirtinančius www.eurobasket.lt žinomumą. Taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad iki įsteigimo ieškovas negalėjo ir nesinaudojo žymeniu „eurobasket“. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas yra tikrasis žymens „eurobasket“ kilmės šaltinis, pažeidė CPK 14 straipsnio 2 dalį, 263 straipsnio 2 dalį, nes savo išvadų nepagrindė byloje tirtais įrodymais, priešingai, įrodymai, ar ieškovas susijęs su Tarptautine krepšinio federacija ir kas iki ieškovo įsteigimo naudojo žymenį, ir ar kas nors jį perleido ieškovui, išvis nebuvo tirti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti su apeliaciniu skundu pateiktą rašytinį įrodymą, kurį nepagrįstai atsisakė priimti ir pirmosios instancijos teismas. Kasatoriaus teigimu, atsakovo antrame teismo posėdyje pateikta UAB „Rait“ atliktos apklausos ataskaita buvo gauta tik išvakarėse prieš teismo posėdį ir jos pateikimo būtinybė atsirado, kai dieną prieš teismo posėdį iš teismo buvo gauta ieškovo užsakymu atliktos apklausos ataskaita. Be to, su ieškovu iki pat 2013 metų lapkričio vidurio vyko derybos dėl taikos sutarties, todėl atsakovas pagrįstai neužsakė apklausos atlikimo anksčiau, juo labiau kad jos atlikimo kaina didelė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo išvadas grindė tik ieškovo atliktos apklausos ataskaita, nors atsakovo pateiktoje ataskaitoje esančios išvados yra reikšmingos tinkamam bylos išnagrinėjimui, nes pagrindžia, kad vartotojai nesieja tinklalapio „eurobasket.lt“ su ieškovu. Pagal teismų praktiką, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą, šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi būti esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-348/2013, 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stogrysta“ v. UAB „Garantas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-236/2014). Pirmosios instancijos teismas faktiškai atsisakė priimti visus įrodymus, kuriuos atsakovas teikė po atsiliepimo į ieškinį, nors ieškovo pateiktus naujus įrodymus priėmė visus. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą apklausti liudytoją, kuris kartu su V. D. įkūrė subdomeną ir tinklalapį www.eurobasket.lt, nurodydamas, kad nepateikta įrodymų, jog jis buvo subdomeno įkūrėjas, tačiau pagal CPK 189 straipsnio 1 dalį liudytoju gali  būti  kiekvienas  asmuo,  nesvarbu,  koks jo   amžius   ir giminystės  ryšiai   su  byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybes, turinčios ryšį su byla. Pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes per teismo posėdį, vykusį 2013 m. lapkričio 21 d., teisėja nurodė, kad atsakovas iš pradžių pažeidžia ieškovo teises, o paskui siūlo tam tikras taikos sąlygas. Dar per pirmą parengiamąjį posėdį teisėja, netyrusi visų bylos aplinkybių ir įrodymų, neišklausiusi šalių paaiškinimų, atsakovo atstovui nurodė, kad atsakovo pateikta subdomeno pirkimo–pardavimo sutartis neįrodo subdomeno perleidimo, pateikti  straipsniai nepatvirtina svetainės egzistavimo.  Tokiu  būdu  teismas,  turėdamas  išankstinę  nuomonę, nesusipažinęs su visais šalių įrodymais, nesudarė sąlygų teisingam ir nešališkam procesui, užkirto kelią atsakovui tinkamai atsikirsti į ieškinį bei pateikti jo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, todėl priėmė šališką, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Dėl aktualaus teisinio reguliavimo ir teismų praktikos šioje byloje

Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekės ir (ar) paslaugoms, o 2 punkte – žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte (iki 2012 m. gegužės 1 d. įstatymo Nr. XI-1937 įsigaliojimo – 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto) įtvirtinta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis.

2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustatančio .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus, (toliau – EB Reglamentas Nr. 874/2004) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Minėto straipsnio 3 dalyje aptariami galimi nesąžiningumo atvejai.  Kartu pažymėtina, kad EB Reglamento Nr. 874/2004 dalykas apibrėžtas Reglamento 1 straipsnyje, nurodant, kad šiuo reglamentu nustatomos .eu Aukščiausio lygio domeno (ALD) įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisyklės bei registracijai taikomi viešosios tvarkos principai, minimi Reglamento (EB) Nr. 733/2002 5 straipsnio 1 dalyje. Kitaip tariant, minėtas Reglamentas tiesiogiai taikytinas, sprendžiant ginčus, susijusius su .eu plėtiniais. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su plėtiniu .lt, taigi nurodytas Reglamentas šioje byloje nėra tiesiogiai taikytinas teisės aktas, tačiau jo nuostatos aktualios vertinant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius nacionalinių teisės normų kontekste ir atitinkamai formuojant nacionalinių teismų praktiką (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Čekijos įmonė Budejovicky Budvar N. P., bylos Nr. 3K-3-554/2000; kt.) .

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, koks yra kilęs šioje byloje, esminę reikšmę turi atsakovo (ne)sąžiningumo klausimas, registruojant ir naudojant subdomeną (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Balionų šalis“ v. UAB „Vilbalas“, bylos Nr. 3K-3-408/2004; 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. J. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-58/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. M. T., bylos Nr. 3K-3-407/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad domeno vardo įregistravimas gali būti nulemtas tiek teisėtų, tiek neteisėtų interesų. Pastaruoju atveju, kai yra nustatomas trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas (pvz., intelektinės nuosavybės teisių ar teisės į fizinio asmens vardą pažeidimas), principas „kas pirmas, tas laimi“, kuriuo yra grindžiama domenų vardų registracija, negali būti suvokiamas kaip apskritai užkertantis kelią ginčyti tokio domeno vardo tolesnį naudojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Baldų centras“ v. UAB ,,Neiseris“, bylos Nr. 3K-3-272/2009).

Atsakovo nesąžiningumo aspektas pabrėžiamas Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (angl. World Intellectual Property Organization; sutrumpintai WIPO) dokumentuose (Paryžiaus sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos asamblėjos ir Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) Generalinės asamblėjos 2001 m. Bendros rekomendacijos dėl nuostatų, reglamentuojančių ženklų ir kitų pramoninės nuosavybės teisių žymenimis apsaugą (angl. Joint Recommendation Concerning Provisions on the Protection of Marks, and other Industrial Property Rights in Signs, on the Internet, Adopted by the Assembly of the World Intellectual Property Organization (WIPO), 2001), kuri yra vadinamasis soft law teisinis instrumentas, 4 straipsnis), pripažįstamas WIPO arbitražo ir mediacijos centro (angl. WIPO Arbitration and Mediation Center) praktikoje (žr., pvz., 2000 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Park Place Entertainment Corporation v. Mike Gorman, bylos Nr. D2000-0699; 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Mentor ADI Recruitment Ltd (trading as Mentor Group) v. Teaching Driving Ltd, bylos Nr. D2003-0654; 2006 m. gegužės 2 d. sprendimą Asset Loan Co. Pty v. Gregory Rogers, bylos Nr. D2006-0300; kt.), nurodomas minėtame EB Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsnyje; akcentuojamas Lietuvos teisės moksle (žr., pvz., D. S. Domain name disputes in Lithuanian courts: silent steps toward fairness on the net. (liet. Ginčai dėl domenų vardų Lietuvos teismuose: tylūs žingsniai link sąžiningo elgesio internete). Jurisprudencija. 2011, 18(3), p. 943–961).

Dėl atsakovo veiksmų vertinimo ir ieškovo teisių į prekių ženklą „Eurobasket“ (reg. Nr. 004604773) gynimo

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu,  konstatavo, kad ginčo subdomenas yra tapatus ieškovui priklausančiam prekių ženklui tiek vaizdiniu, tiek koncepciniu, tiek tarimo aspektais, yra atsakovo naudojamas tapačioms paslaugoms kaip ir ieškovo prekių ženklas, todėl gali klaidinti vartotoją dėl priklausomybės ir paslaugų tiekėjo identifikavimo, pažeidžia ieškovo, kaip prekių ženklo savininko, teises ir interesus, prieštarauja sąžiningai praktikai bei menkina ieškovo reputaciją; atsakovas neįrodė savo intereso naudoti ir įregistruoti ginčo subdomeną ar kad įgijo į tokį subdomeną teisėtą interesą. Atsakovo naudojamas subdomenas pažeidė ieškovo, kaip Bendrijos prekių ženklo savininko, teises. Ieškinys buvo tenkintas (iš dalies) Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais. Bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, atsakovas, įregistruodamas ir naudodamas ginčo subdomeną, galėjo turėti nesąžiningų tikslų, sukūręs painiavą ir suklaidinęs visuomenę, pritraukti didesnį vartotojų skaičių į savo interneto tinklalapį, žymimą ginčo subdomeno vardu „eurobasket.lt“.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų atliktu byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, o kasacinio skundo argumentai teismų padarytų išvadų nepaneigia. Bylą nagrinėję teismai, inter alia, nustatė, kad ieškovas – Tarptautinė krepšinio federacija) „FIBA Europe e. V.“ (įsteigtas 2001 metais) – yra vienas FIBA  padalinių, nuo jo įsteigimo organizuojantis Europos krepšinio čempionatus „Eurobasket“. Paraiška Bendrijos prekių ženklui „Eurobasket“ (reg. Nr. 004604773) registruoti buvo paduota 2005 m. rugpjūčio 25 d. (9, 14, 16, 24, 25, 26, 28, 35, 38, 45 klasių prekėms ir paslaugoms, tarp jų – „informacinės paslaugos, susijusios su sportu ir sporto renginiais, taip pat jų teikimas prijungtiniu būdu per duomenų banką, internete ir palydoviniu ryšiu / kabeliu, mobiliuoju telefonu ir belaidžiu ryšiu; vietų į kultūros ir sporto renginius rezervavimas“). Atsakovas subdomeną „eurobasket.lt“ įsigijo 2005 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta su V. D.; be to, 2005 m. birželio 1 d. atsakovas sudarė sutartį su UAB „Elektroninė prekyba“ ir Ko dėl paslaugų teikimo, tarp jų – dėl „Interneto vardo įregistravimo / perregistravimo paslaugos gavėjo vardu“.

Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas yra oficialus .lt domeno administratorius (Procedūrinio reglamento 1 punktas) (subdomenas – bet kuris .lt domene esantis antrojo lygio domentas; Procedūrinio reglamento 3 punktas). Nurodyto procedūrinio reglamento IX skirsnyje reglamentuojamas pratęsimas, o X skirsnyje – panaikinimas. KTU Interneto paslaugų centro 2013 m. lapkričio 11 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad 2002 m. rugpjūčio 22 d. subdomeną „eurobasket.lt“ įkūrė paslaugų teikėja UAB „Elektroninė prekyba“ ir Ko, nenurodydama subdomeno pareiškėjo; 2005 m. spalio 21 d. UAB „Elektroninė prekyba“ ir Ko atnaujino subdomeno „eurobasket.lt“ informaciją, subdomeno pareiškėju nurodydama fizinį asmenį V. L.; 2008 m. rugpjūčio 27 d. subdomenas „eurobasket.lt“ buvo panaikintas, nepratęsus jo galiojimo; 2008 m. rugpjūčio 27 d. (tą pačią dieną) vėl įkurtas paslaugų teikėjos UAB „Elektroninė prekyba“ ir Ko, nurodant subdomeno pareiškėju fizinį asmenį V. L.; 2009 m. rugsėjo 28 d. subdomeno „eurobasket.lt“ paslaugų teikėjas buvo pakeistas iš UAB „Elektroninė prekyba“ ir Ko į „Vardas.lt“, UAB, paslaugų teikėjai UAB „Elektroninė prekyba“ ir Ko perleidus savo, kaip paslaugų teikėjo, įsipareigojimus paslaugų teikėjai „Vardas.lt“, UAB; 2010 m. rugpjūčio 31 d. subdomenas „eurobasket.lt“ buvo panaikintas, nepratęsus jo galiojimo; 2010 m. rugpjūčio 31 d. (tą pačią dieną) vėl įkurtas paslaugų teikėjos UAB „Biuro sprendimų tinklas“ subdomeno pareiškėju nurodant fizinį asmenį – V. L.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, kaip jau buvo minėta, principas „kas pirmas, tas laimi“, kuriuo yra grindžiama domenų (subdomenų) vardų registracija, negali būti suvokiamas kaip apskritai užkertantis kelią ginčyti tokio domeno (subdomeno) vardo tolesnį naudojimą. Dėl šios priežasties kasatoriaus pateikiami argumentai, susiję su ginčo subdomeno registracijos, pratęsimo, panaikinimo, įregistravimo iš naujo datomis, savaime neturi lemiamos reikšmės, vertinant konkrečiu atveju tarp bylos šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius. Antra, atsakovas V. L. kaip subdomeno „eurobasket.lt“ pareiškėjas buvo nurodytas 2005 m. spalio 21 d., taigi jau po paraiškos pateikimo registruoti ieškovui priklausantį prekių ženklą „Eurobasket“ (reg. Nr.  004604773). Atsakovo 2005 m. balandžio 26 d. sudaryta sutartis su V. D. bei 2005 m. birželio 1 d. sutartis su UAB „Elektroninė prekyba“ ir Ko taip pat nėra pagrindas konstatuoti atsakovo intereso naudoti ginčo subdomeną, teisėtumą ir nesutikti su teismų padarytomis teisinėmis išvadomis.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimą, taikymo

CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu. Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K.. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. ir kiti v. UAB „Norvegijos kontaktai“, bylos Nr. 3K-3-130-611/2015; kt.).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. ir kt. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Plass Investments Limited“ v. įmonių grupė „Alita“, AB, „FR&R Invest, IGA S.A.“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-66/2015; kt.). Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, atsisakydami prijungti atsakovo pateiktą tyrimą apie tinklalapio eurobasket.lt žinomumą tarp Lietuvos gyventojų, tai išsamiai argumentavo. Be to, atsižvelgdama į anksčiau šioje nutartyje nurodytus argumentus, kuriais sutinkama su bylą nagrinėjusių teismų nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo nurodytas įrodymas (kurį buvo atsisakyta priimti) neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir nepaneigia bylą nagrinėjusių teismų padarytų išvadų teisėtumo. Analogiškais argumentais atmetamas ir kasacinio skundo argumentas, susijęs su atsakovo prašymu apklausti liudytoju byloje Ž. M.

Atmetant kasatoriaus argumentus dėl teismo šališkumo, pažymėtina, kad, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Gautrin and Others v. France, nos. 21257/93; 21258/93; 21259/93, judgment of 20 May 1998, par. 58). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, par. 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58) (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Plass Investments Limited“ v. įmonių grupė „Alita“, AB, „FR&R Invest, IGA S.A.“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-66/2015; kt). Kartu pažymėtina, kad objektyvusis nešališkumo aspektas neturėtų būti aiškinamas pernelyg plačiai. Kasatorius nenurodo jokių objektyviai pagrįstų argumentų dėl teismo šališkumo, o nurodyti argumentai neleidžia daryti išvados dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo stokos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad byla išnagrinėta šališko teismo.

Kiti kasaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentas, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prekių ženklo savininko teises, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, kasaciniame skunde suformuluoti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apie nutarties priėmimą informuoti Lietuvos Respublikos Valstybinį patentų biurą (Prekių ženklų registrą).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas

Janina Stripeikienė