Civilinė byla Nr. e2-117-995/2021
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00260-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.3.1;
(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 8 d.
Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonei „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“), Viešajai įstaigai Vilniaus universitetui (toliau – Vilniaus universitetas) dėl naudojimosi tvarkos pastatais nustatymo ir pagal atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto priešieškinį atsakovams (pagal priešieškinį) A. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonei „Turto bankas“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, - Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, dėl išlaidų, patirtų bendro turto išlaikymui ir išsaugojimui, atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti, kad nekilnojamuoju turtu - dviem pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), Palangos m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Palangos m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - ieškovė A. B. ir atsakovės Lietuvos Respublikos vardu patikėjimo teise turtą valdantis atsakovas Vilniaus universitetas naudosis tokia tvarka: A. B. naudosis visu poilsio pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Palangos m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 419,81 m2, o atsakovės Lietuvos Respublikos vardu patikėjimo teise turtą valdantis atsakovas Vilniaus universitetas naudosis visu poilsio pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Palangos m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio bendras plotas yra 535,29 m2; 2) priteisti iš atsakovo Vilniaus universiteto visas bylinėjimosi išlaidas.
1.2. Ieškovė jai priklausančią turto dalį įgijo 2019 m. kovo 12 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš savo mamos D. B., kuri jai priklausančią turto dalį įgijo 2018 m. rugpjūčio 29 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš E. K.. O E. K. jai priklausančią turto dalį įgijo nuosavybės teisių atkūrimo natūra Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2006 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 1 pagrindu.
1.3. Abiejuose ginčo pastatuose ieškovei ir atsakovui – Lietuvos Respublikos valstybei, priklauso po 1/2 dalį. Bendraturčių nuosavybės teisės iki šiol neatidalintos, ir naudojimosi tvarka tarp jų nenustatyta. Visą laiką ir iki šiol visu turtu naudojosi atsakovas Vilniaus universitetas. Nors ieškovė daug kartų bandė susitarti su atsakovu, siūlydama notarine sutartimi nusistatyti naudojimosi turtu tvarką, tačiau ieškovei su atsakovu dėl naudojimosi tvarkos turtu nustatymo susitarti nepavyko.
1.4. Ieškovės nuomone, vadovaujantis turto naudojimo ekonomiškumo principu, tikslingiausia būtų nustatyti naudojimosi tvarką - bendraturčiams paskiriant atskirus poilsio pastatus. Kadangi atsakovai į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos m., yra investavę lėšas, todėl šis pastatas yra paskirtinas naudotis atsakovui Vilniaus universitetui.
2. Valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaudama atsakovę Lietuvos Respubliką, pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime pažymi, kad VĮ „Turto bankas“ patikėjimo teise nevaldo ieškinyje minimo turto. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (1998 m. gegužės 12 d. Nr. VIII-729) 7 straipsnio 1 dalį valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. Šiuo atveju ieškinyje minimas turtas patikėjimo teise perduotas valdyti Vilniaus universitetui, kuris ir turi atstovauti valstybę šioje byloje. VĮ „Turto bankas“ prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, jo atstovams nedalyvaujant teismo posėdyje.
3. Atsakovas Vilniaus universitetas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti Atsiliepime nurodė, kad:
3.1. ieškovė ir atsakovė Lietuvos Respublika yra poilsio pastatų bendraturčiai su aiškiai nustatytomis nuosavybės dalimis kiekviename pastate, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naudojimuisi priskirti bylos šalims po atskirą pastatą.
3.2. 2016 m. vasario 29 d. tarp Švietimo ir mokslo ministerijos ir Vilniaus universiteto buvo pasirašyta Valstybės turto patikėjimo sutartis pagal kurią atsakovas valstybės perduotą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise. Sutartyje numatyta, kad patikėtinis įsipareigoja valstybės turtą valdyti, naudotis ir disponuoti juo laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų. Sutarties 5.2.6 punkte numatyta, kad naudojant valstybės turtą patikėtinis privalo gauti patikėtojo rašytinį sutikimą pakeisti valstybės turto paskirtį, pagerinti ar pertvarkyti šį turtą. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdantys subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su to turto valdymu, naudojimu ir disponavimo juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. Ieškinyje prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka faktiškai atitinka mainų sandorį. Taigi atsakovės nuomone, tokia naudojimosi turtu tvarka, kurios prašo ieškovė, yra negalima, kadangi Vilniaus universiteto teisės yra apribotos įstatymu bei galiojančiais teisės aktais.
3.3. Pažymi, kad 2020 m. balandžio mėnesį tarp Vilniaus universiteto ir ieškovės buvo derinamas sutarties dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo projektas, tačiau derinant minėtą sutarties projektą sandoris nebuvo sudarytas dėl ieškovės kaltės, todėl, kad Vilniaus universitetas pagrįstai iškėlė klausimą dėl patirtų išlaidų saugant ir prižiūrint bendrą turtą kompensavimo. Ieškovės atstovas 2020 metų balandžio 22 d. elektroniniame laiške kategoriškai pareiškė, kad su nurodyta skola klientė nesutinka ir dėl jokios kompensacijos dydžio neketina derėtis. Taigi sandorio sudarymo procesas buvo nutrauktas ne dėl atsakovo kaltės. Nepasiekus susitarimų dėl bendro turto naudojimosi tvarkos, nepavykus susitarti dėl turto dalies atidalijimo, pastatai tapo nepageidautinos būklės, kokios jie verti dėl istorinio bei architektūrinio išskirtinumo. Be to, ieškovė ne tik, kad nesirūpina jai asmeninės nuosavybės teise turimo turto priežiūra, bet ir savavališkai įrengė skląsčius ir papildomas spynas, kas užkirto kelią atsakovui arba avarinėms tarnyboms, esant būtinumui patekti į pastatą dėl kilusio gaisro ir kitais panašiais atvejais.
4. Atsakovas Vilniaus universitetas pateikė teismui priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovės A. B. 25 696,63 Eur išlaidų, patirtų bendro turto išlaikymui ir išsaugojimui, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad:
4.1. Ginčo pastatus atsakovas tvarko, prižiūri dar nuo 1980 metų, kai pagal ilgalaikės nuomos sutartį jie buvo nuomojami iš Palangos miesto savivaldybės. Atsakovo lėšomis 1981 metais pastačius naują pastatą, vadovaujantis 1991 metų gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė potvarkiu Nr. 1027 p., Palangos miesto valdyba 1992 m. sausio 17 d. potvarkiu, neatlygintinai perdavė ir du senuosius pastatus į Vilniaus universiteto balansą, kadangi atsakovas savo lėšomis remontavo juos, prižiūrėjo, tvarkė teritoriją.
4.2. 2011 m. birželio 8 d. tarp Vilniaus universiteto ir E. K. atstovės, A. B., veikiančios pagal įgaliojimą, buvo pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis Nr. BS-13400-1319. Šalys susitarė abipusiai naudingai bendradarbiauti, siekiant tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1647 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ priimtą sprendimą atnaujinti Vilniaus universiteto patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, parduodant universiteto patikėjimo teise valdomą ¼ dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bei užtikrinti E. K., kaip turto bendrasavininkės pirmumo teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. 2011 m. birželio 27 d. tarp Vilniaus universiteto ir VĮ Turto banko buvo pasirašytas susitarimas dėl valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo Nr. APS-13400-1424, o 2011 m. birželio 30 d. ir Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo-priėmimo aktas. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Turto bankas“ savo, kaip valstybės turto atnaujintojo įsipareigojimų Vyriausybės nustatytais terminais atnaujinti turtą neįvykdė, bei į tai, kad jokios nekilnojamojo turto pirkimo procedūros inicijuotos nebuvo, be to, prasidėjo ginčas tarp paveldėtojų, minėtas susitarimas buvo nutrauktas.
4.3. Atsakovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir VĮ „Turto bankas“ už paslaugas sumokėjo 20 377,53 Lt, kas atitinka 5901,746 Eur, todėl ieškovės skola - 2950,87 Eur. Nors pagal Bendradarbiavimo sutarties 10 punktą ieškovė įsipareigojo kartu su atsakovu padengti VĮ Turto bankui atlygį už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimo paslaugas, tačiau savo pareigos nevykdė. Visa finansinė našta teko atsakovui. Apie tai ieškovei buvo pateikta informacija raštu 2012 metų balandžio mėn. ir 2012 m. gegužės 11 d.
4.4. Kadangi pastatai ilgą laiką buvo neeksploatuojami, veikiami išorinių oro veiksnių, tam kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams ir būdamas atsakingu, Vilniaus universitetas ėmėsi ir imasi visų būtinųjų veiksmų, kad turtas būtų išsaugotas. Atsakovo darbuotojai nustatė, kad pastato, (duomenys neskelbtini), Palangos m., stogo būklė yra prastos būklės. Reikėjo nedelsiant imtis reikiamų veiksmų, todėl, 2010 metų birželio 28 d. buvo pasirašyta Statybos rangos sutartis Nr. RanS-50000-882 dėl pastato seno stogo rekonstrukcijos darbų: seno stogo konstrukcijos ir dangos demontavimo, naujos stogo dangos konstrukcijos įrengimo, nekeičiant buvusių matmenų, t. y. išlaikant autentiškus seno stogo architektūrinius gabaritus, naujo stogo įrengimo - dengimo drebulinėmis skiedromis trimis sluoksniais ir pan. Demontuojamo ir naujai įrengiamo bei dengiamo stogo plotas - 280 kv. m. Darbai buvo atlikti tinkamai, Vilniaus universitetas pretenzijų rangovui neturėjo, todėl vadovaujantis sutarties 3.3.6 p. sumokėjo - 33 785 Lt, kas atitinka 9 784,8 Eur. Ieškovės dalis, kurią turi atlyginti ieškovė atsakovui yra 4 892,4 Eur.
4.5. 2010 m. gruodžio 17 d. atsakovas pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. RanS-50000- 2114 dėl pastato seno stogo rekonstrukcijos darbų: seno stogo konstrukcijos ir dangos demontavimo, naujos stogo dangos konstrukcijos įrengimo, nekeičiant buvusių matmenų, t. y. išlaikant autentiškus seno stogo architektūrinius gabaritus, naujo stogo įrengimo - dengimo drebulinėmis skiedromis 3 sluoksniais ir pan. Demontuojamo ir naujai įrengiamo bei dengiamo stogo plotas - 180 kv. m. Darbai buvo atlikti tinkamai, universitetas pretenzijų Rangovui neturėjo, todėl vadovaujantis sutarties 3.3.6 p. sumokėjo -21 472,50 Lt, kas atitinka 6 218,865 Eur. Ieškovės dalis, kurią turi atlyginti atsakovui yra 3 109,432 Eur.
4.6. 2013 metų lapkričio 21 d. tarp universiteto ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis dėl dviejų komplektų žaibolaidžių įrengimo pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir 37, Palangoje. Sutarties vertė - 11 050,38 Lt, kas atitinka 3 200,411 Eur. Ieškovės dalis - 1 600,20 Eur.
4.7. 2017 m. spalio 10 d. tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl statinių (duomenys neskelbtini) ir Birutės al 37, Palangoje, techninės būklės (avaringumo) nustatymo. Sutarties vertė 3 630 Eur, ieškovės dalis - 1 815 Eur.
4.8. 2017 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl papildomų paslaugų pirkimo, su ta pačia bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vertė 605 Eur, ieškovės dalis - 302,5 Eur.
4.9. 2017 m. gruodžio 19 d. tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis dėl KPD (Kultūros paveldo departamentas) aprašo ir konsultacijų KPD klausimais dėl pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palanga. Sutarties vertė 726 Eur Ieškovės dalis - 363 Eur.
4.10. Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko pastato, (duomenys neskelbtini), Palangoje, lietaus latakų ir lietvamzdžių įrengimo darbus, kurių vertė 8 100 Eur. Ieškovės dalis - 4 050 Eur, bei papildomus darbus, kurių vertė - 1 598,93 Eur, ieškovės dalis - 799,46 Eur.
4.11. Laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atkilo pastato, (duomenys neskelbtini), Palangoje, terasos aptvėrimų atstatymo darbus, kurių vertė 2 246,80 Eur, ieškovės dalis - 1 123,4 Eur.
4.12. 1998 m. lapkričio 5 d. tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus ir atsakovo buvo pasirašyta Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. PAN25/998-303 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas -1,7491, užstatytas plotas-0,3913 ha. Visą laiką žemės sklypo priežiūra rūpinasi tik atsakovas, nors atkūrus nuosavybės teisę ieškovei priskirta sklypo dalis yra 0,2959 ha., t. y. 21,79 procentai žemės sklypo. Universitetui papildomai tenka prižiūrėti ir ieškovei tenkančią žemės sklypo dalį, kurią prižiūrėti yra jos pareiga. Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. žemės sklypo, priežiūrai universitetas išleido 21525,31 Eur, ieškovės dalis - 4690,37 Eur.
5. Atsakovė A. B. pateikė atsiliepimą į priešieškinį. Nurodo, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi ieškovė pastatų savininke tapo tik 2019 m. kovo 12 d., todėl nėra pagrindo iš jos priteisti tas atsakovo patirtas išlaidas, kurias jis patyrė iki ieškovei tampant bendraturte. Taip pat pažymi, kad visą laiką atsakovas pastatais naudojosi vienas, o ieškovė savo teisę naudotis jai priklausančia turto dalimi yra priversta realizuoti teismine tvarka, todėl atsakovo išlaidos yra jo turto valdymo išlaidos, kurių nėra pagrindo priteisti iš Ieškovės. Taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atlikti darbai prieš juos atliekant būtų buvę pripažinti būtinaisiais - ir tai taip pat patvirtina, kad atsakovo išlaidos yra jo turto valdymo, o ne būtinosios turto išlaikymo išlaidos. Taip pat nurodo, kad atsakovas darbus bendro naudojimo pastatuose atliko nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, nepranešdamas apie tai bendraturtei ir nesilaikydamas bendradarbiavimo pareigos, todėl prisiėmė darbų atlikimo finansavimo riziką, todėl ieškovės manymu, ji tokių išlaidų atsakovui apmokėti neprivalo. Ieškovė pažymi, kad atsakovas dėl kai kurių išlaidų atlyginimo pareiškė priešieškinį praleidęs ieškinio senaties terminą, o ieškovė ieškinio senatį prašo taikyti.
6. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, pateikė atsiliepimą į priešieškinį. Nurodo, kad VĮ Turto bankas patikėjimo teise nevaldo ieškinyje minimo turto. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (1998 m. gegužės 12 d. Nr. VIII-729) 7 straipsnio 1 dalį valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. Šiuo atveju ieškinyje minimas turtas patikėjimo teise perduotas valdyti Vilniaus universitetui, kuris ir turi atstovauti valstybę šioje byloje. Dėl priešieškinio siūlo spęsti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas Vilniaus universitetas yra ginčo pastatų bendraturčiai, todėl nėra teisinio pagrindo naudojimuisi pastatais priskirti bylos šalims po atskirą pastatą. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį valstybės turtą patikėjimo teise valdantys subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su to turto valdymu, naudojimu ir disponavimo juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą Vyriausybės nustatyta tvarka gali perduoti valstybinėms aukštosioms mokykloms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Valstybinės aukštosios mokyklos negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Tokia, kaip prašoma ieškinyje, naudojimosi pastatais nustatymo tvarka, priskiriant bendraturčiams atskirus poilsio pastatus, prieštarautų Mokslo ir studijų įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatoms, todėl ieškinys nepagrįstas teisės normomis ir yra atmestinas. Trečiasis asmuo nurodo, kad sutinka su priešieškiniu, kuriuo prašoma priteisti iš ieškovės A. B. 25 696,63 eurų išlaidų, patirtų bendro turto išlaikymui ir išsaugojimui. Vilniaus universitetas pagrįstai iškėlė klausimą dėl patirtų išlaidų saugant ir prižiūrint bendrą turtą kompensavimo. Pažymi, kad ieškovė įstatyme numatytos pareigos rūpintis turto išlaikymu nevykdė ir vengia vykdyti. Vilniaus universitetas kaip valstybės turto valdytojas, rūpinasi pastatais, išlaiko turtą lėšomis, kuriomis negali būti dengiami privataus asmens įsipareigojimai išlaikant jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, dėjo ir deda visas pastangas, kad nekilnojamasis turtas būtų išsaugotas, ėmėsi visų būtinų priemonių, siekiant išvengti žalos turtui. Vilniaus universiteto patirtos išlaidos išsaugant bendrą su ieškove turtą yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl trečiasis asmuo mano, kad priešieškinis yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
8. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė Lietuvos Respublika, yra nekilnojamojo turto – dviejų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangos m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 419,81 m2, ir (duomenys neskelbtini), Palangos m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 535,29 m2, bendraturčiai. 2016 m. vasario 29 d. tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Vilniaus universiteto buvo pasirašyta Valstybės turto patikėjimo sutartis pagal kurią atsakovas valstybės vardu jai perduotą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise. Abiems bendraturčiams turtas priklauso po ½ dalį. Ieškovė jai priklausančią turto dalį įgijo 2019 m. kovo 12 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš savo motinos D. B.. D. B. jai priklausančią turto dalį įgijo 2018 m. rugpjūčio 29 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš E. K., o E. K. jai priklausančią turto dalį įgijo nuosavybės teisių atkūrimo natūra pagrindu. Nuosavybės teisės jai buvo atkurtos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2006 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 1.. Naudojimosi pastatais tvarka nebuvo ir nėra nustatyta. Dėl žemės sklypo , esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, naudojimosi tvarkos ginčo tarp šalių nėra.
9. Byloje tarp ieškovės ir atsakovės valstybės, atstovaujamos turto patikėtinio, kilo ginčas dėl pastatų naudojimosi. Ieškovė ieškiniu siekia nustatyti naudojimosi turtu tvarką, o atsakovas Vilniaus universitetas su tokiu ieškovės siūlymu nesutinka.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
11. Nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką, prioritetas teiktinas tokiam naudojimosi tvarkos variantui, pagal kurį vienam bendraturčiui skirtinos naudotis bendro turto dalys būtų visiškai ar maksimaliai izoliuotos nuo kitam bendraturčiui skirtinų naudotis bendro turto dalių. Kuo atskiriems bendraturčiams tenkančios naudotis bendro turto dalys yra labiau izoliuotos, tuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas tampa lengvesnis ir paprastesnis, kartu tuo mažiau lieka prielaidų kilti tolesniems bendraturčių konfliktams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę.
12. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė Lietuvos Respublika, kurio atstovas pagal įstatymą yra Valstybės įmonė „Turto bankas“, yra dviejų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendraturčiai, abiems bendraturčiams turtas priklauso po ½ dalį, t. y. abiejuose ginčo pastatuose bendraturčiams nuosavybės teise priklauso po ½ dalį. Ieškovė siūlo nustatyti naudojimosi turtu tvarką bendraturčiams priskiriant naudotis atskirais pastatais, t. y. ieškovei priskiriant visą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, o atsakovei Lietuvos Respublikai, kurios vardu patikėjimo teise turtą valdo atsakovas Vilniaus universitetas, priskiriant naudotis pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos m..
13. Valstybės turto patikėtinis atsakovas Vilniaus universitetas su ieškovės siūloma tokia naudojimosi tvarka nesutinka, motyvuodamas tuo, kad ieškinyje prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka faktiškai atitinka mainų sandorį, tačiau šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, susijęs su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, draudžia valstybės turtą patikėjimo teise valdantiems subjektams priimti sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn, taip pat daiktinių teisių suvaržymu.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju nei atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, nei atsakovas Vilniaus universitetas, valstybės turtą valdantis patikėjimo teise, bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo išreiškę aiškaus ir konkrečiais argumentais pagrįsto savo nesutikimo dėl naudojimosi tvarkos pastatais nustatymo pagal ieškovės pasiūlymą, kuris grindžiamas bendraturčių teise naudotis atskirais pastatais. Atsakovas Vilniaus universitetas jokio savo pasiūlymo neteikė, o savo nesutikimą su ieškovės siūloma naudojimosi bendru turtu tvarka grindžia argumentuodamas, kad būdamas valstybinio turto patikėtinis, negali valstybei priklausančio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, ir dėl šios priežasties negali būti nustatyta ieškovės siūloma naudojimosi bendru turtu tvarka.
15. Teismas su šiais atsakovo Vilniaus universiteto argumentais nesutinka, nes jie nepagrįsti.
16. Nagrinėjamu atveju vienas iš bendraturčių yra valstybė. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai, nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juos įstatymas (šio įstatymo 1 straipsnis), pagal kurio 2 straipsnio 1 punktą disponavimą turtu apima teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį valstybės turtą patikėjimo teise valdantys subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su to turto valdymu, naudojimu ir disponavimo juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.
17. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyti principai, vienas iš kurių – viešosios teisės – principas reiškia tai, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, nes būtent per valstybės (savivaldybių) turto santykių reglamentavimą valstybė reguliuoja ūkinę veiklą. Jis reiškia, kad valstybės (savivaldybių) turto tvarkymo santykiuose teisėta yra tik tai, kas tiesiogiai leista įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-503/2011).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad dėl civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų – valstybės (savivaldybės) – savitumo ir objekto – valstybės (savivaldybės) turto – specifikos su valstybės ir savivaldybės turto perdavimu susijusiems santykiams netaikoma CK nuostatos, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš įstatymo nenustatytų pagrindų; pripažinus priešingai, būtų sudarytos sąlygos švaistyti valstybės ir savivaldybių turtą, taip pažeisti viešąjį interesą. Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; kt.).
19. Taigi valstybė turtiniuose santykiuose, susijusiuose su valstybės turtu, veikia griežtai pagal imperatyvias įstatymo nuostatas ir neturi civiliniuose teisiniuose santykiuose vyraujančio dispozityvumo. Disponavimas valstybei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu atliekamas pagal viešosios teisės principą, specialia Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme bei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, o CK nuostatos šiems santykiams taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja specialūs teisės aktai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).
20. Teismas sutinka su atsakovo Vilniaus universiteto bei trečiojo asmens Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos procesiniuose dokumentuose išdėstyta argumentacija, kad valstybinės aukštosios mokyklos negali valstybės jai patikėto turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama ginčo turto bendraturte prašo nustatyti naudojimosi bendraturčiams priklausančiu turtu tvarką.
21. Pažymėtina, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Taigi naudojimosi turtu tvarkos nustatymas nereiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus ir nėra bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindas. Naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo atveju transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta.
22. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo (realiųjų dalių) institutų panašumas – kad tiek vienu, tiek ir kitu atveju asmeniui sudaroma galimybė naudotis konkrečia daikto dalimi. Tačiau naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Sprendžiant ginčus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais atsižvelgiant į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia arba sumažėja bendraturčių skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).
23. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teismo vertinimu, nekilnojamojo turto, šiuo atveju poilsio pastatų, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nusistatyti tvarką, pagal kurią kiekvienas iš bendraturčių naudosis pastatų konkrečiomis dalimis ar atskirais pastatais, tačiau turto dalys turi būti nustatomos taip, kad nepažeistų nei vieno iš bendraturčių interesų. Taigi priešingai, nei teigia atsakovas, susitarimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų naudojimosi tvarkos nustatymo tarp valstybės ir fizinio asmens yra galimi, svarbu, kad jie būtų nekilnojamojo turto bendraturčiai (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis). Ginčo atveju pastatai po ½ priklauso bendraturčiams – atsakovei Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomi atsakovo Vilniaus universiteto, ir ieškovei, todėl nėra jokių kliūčių tarp bendraturčių, net jei vienas iš bendraturčių yra valstybė, kurios turtą patikėjimo teise valdo Vilniaus universitetas, nustatyti naudojimosi pastatais tvarką. Atsakovas Vilniaus universitetas neįrodinėjo, ir neatskleidė ieškovės pasiūlymo neigiamo poveikio, o atsakovo nurodytas teisinis reglamentavimas, nepaneigia ieškovės pozicijos dėl jos siūlomos naudojimosi tvarkos įgyvendinimo. Teismas taip pat nesutinka su atsakovo Vilniaus universiteto argumentu, kad ieškovės siūloma naudojimosi bendru turtu tvarka faktiškai atitinka mainų sandorį, nes CK 6.432 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė nereikalauja iš atsakovo perduoti jai nuosavybės teise atsakovo patikėjimo teise valdomo turto dalies, o tik siekia vieno iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo.
24. Teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka atskirais pastatais užtikrina šalių autonomiškumą ir geresnį bendros nuosavybės valdymą, nes šalys galėtų naudotis atskirais pastatais, taip pat netrukdomai naudotis izoliuotomis pastatuose esančiomis patalpomis. Ieškovės pasiūlyta naudojimosi pastatais tvarka, pagal kurią ieškovė naudojasi pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Palangoje, o atsakovas – pastatu, (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra patogi, racionali, ekonomiška, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, proporcingumo principą. Siūloma naudojimosi tvarka pastatais iš esmės yra artima bendraturčiams tenkančioms idealiosioms dalims bendrojoje nuosavybėje, ir nors pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką, atsakovui tektų didesnė turto dalis, o ieškovės sutikimu jai būtų priskirta patalpų dydžiu mažesnė turto dalis, tačiau tokia naudojimosi tvarka neprieštarauja valstybės turto tvarkymo visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principams, nepažeidžia nei atsakovės Lietuvos Respublikos, nei jos turtą patikėjimo teise valdančio Vilniaus universiteto interesų, ji yra adekvati, racionali ir, teismo vertinimu, atitinka šalių interesus, pažymint, kad atsakovas Vilniaus universitetas į pastatą, kurį jam siūlo ieškovė priskirti, yra jau investavęs pinigines lėšas.
25. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka leidžia patogiai bendraturčiams naudotis jiems paskirtomis turto dalimis, išvengiant naudojimosi tam tikromis bendromis turto dalimis, tarnauja geresniam nuosavybės valdymui (turtą bendraturčiams bus patogiau tvarkyti ir juo naudotis), užtikrina jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, taip pat į tai, kad ieškovės pasiūlymas naudojimosi pastatais tvarkos nustatymas nereikalaus iš šalių papildomų investicijų į naudojamą turtą, siekiant užtikrinti realų ir patogų naudojimąsi juo, naudojimasis gali būti įgyvendinamas neatidėliojant, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir nustatyti, kad nekilnojamuoju turtu - dviem pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), Palangos m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Palangos m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - ieškovė A. B. ir atsakovo Lietuvos Respublikos vardu patikėjimo teise turtą valdantis atsakovas Vilniaus universitetas naudosis tokia tvarka: ieškovė A. B. naudosis visu poilsio pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Palangos m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 419,81 m2, o atsakovo, Lietuvos Respublikos, vardu patikėjimo teise turtą valdantis atsakovas Vilniaus universitetas naudosis visu poilsio pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Palangos m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio bendras plotas yra 535,29 m2.
Dėl priešieškinio reikalavimų
26. Byloje tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl dėl išlaidų, patirtų bendro turto išlaikymui ir išsaugojimo atlyginimo. Atsakovas Vilniaus universitetas, vadovaudamasis CK 4.76 straipsniu, prašo priteisti iš ieškovės 25 696,63 Eur išlaidų, patirtų bendro turto išlaikymui ir išsaugojimui. Ieškovė su tokiais atsakovo reikalavimais nesutinka, motyvuodama tuo, kad ieškovė tuomet, kai atsakovas patyrė prašomas priteisti išlaidas, nebuvo patstatų savininke, nėra duomenų, patvirtinančių kad atlikti darbai būtų buvę pripažinti būtinaisiais, be to, atsakovas vienas naudojosi abiem ginčo pastatais, o darbus atliko, neinformuodamas apie tai ieškovės ir nesilaikydamas bendradarbiavimo pareigos, dėl ko prisiėmė darbų atlikimo finansavimo riziką, remonto darbai buvo atlikti tik pastate, (duomenys neskelbtini), Palangoje, į kurį atsakovas visada pretendavo, nepateikti įrodymai patvirtinantys atsakovo turėtas išlaidas, be to, atsakovas pareiškė ieškinį praleidęs ieškinio senaties terminą, kurį ieškovė prašo taikyti.
27. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021, 40 p.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aptariama teisės norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-378/2020, 26 p.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal CK 4.76 straipsnį bendraturtis privalo atlyginti jo daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių jis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kad atsirastų bendraturčio pareiga atlyginti nuostolius, statinys neprivalo būti avarinės būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013).
28. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovei pareikštų reikalavimų dėl išlaidų, patirtų bendro turto išlaikymui ir išsaugojimui atlyginimo turinį sudaro: 1) išlaidos (ieškovei tenkanti dalis - 4892,40 Eur) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, stogo rekonstrukcijai pagal 2010 m. birželio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. RANS-50000-882; 2) išlaidos (ieškovei tenkanti dalis - 3 109,432 Eur) stogo rekonstrukcijai pagal 2010 m. gruodžio 17 d. Statybos rangos sutartį Nr. RanS-50000- 2114; 3) išlaidos (ieškovei tenkanti dalis – 1600,20 Eur) dviejų komplektų žaibolaidžių abiejuose pastatuose įrengimui pagal 2013 m. lapkričio 21 d. tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą sutartį; 4) išlaidos (ieškovei tenkanti dalis – 1815 Eur) statinių techninei būklei (avaringumo) nustatyti pagal 2017 m. spalio 10 d. tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo sutartį ir išlaidos (ieškovei tenkanti dalis papildomoms paslaugoms) pagal 2017 m. gruodžio 19 d. paslaugų teikimo sutartį su ta pačia bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“; 5) išlaidos (ieškovei tenkanti dalis - 363 Eur) Kultūros paveldo departamento aprašo parengimui bei konsultacijoms pagal 2017 m. gruodžio 19 d. tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį; 6) išlaidos (ieškovei tenkanti dalis – 799,46 Eur) lietaus latakų ir lietvamzdžių įrengimui, darbai atlikti laikotarpiu 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 20 d.; 7) išlaidos (ieškovei tenkanti dalis - 1123,4 Eur) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, terasos aptvėrimų atstatymo darbams (darbai atlikti laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d.); 7) išlaidos (ieškovei tenkanti dalis - 4690,37 Eur) žemės sklypo, priežiūrai laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d..
Dėl išlaidų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, seno stogo rekonstrukcijos darbams ir ieškinio senaties taikymo
29. Ieškovė atsiliepime į atsakovo Vilniaus universiteto priešieškinį prašo byloje taikyti ieškinio senatį atsakovo reikalavimams dėl išlaidų priteisimo, kurias atsakovas patyrė daugiau negu prieš dešimt metų. Atsakovas Vilniaus universitetas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino.
30. CK 1.124 straipsnyje ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties tikslas – sudaryti realią galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
31. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažįsta, kad iki priešieškinio pateikimo teismui 2021 m. balandžio 29 d. visoms patirtoms atsakovo Vilniaus universiteto išlaidoms, susijusioms su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, stogo rekonstrukcijos darbais, yra praleistas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytasis bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, nes kaip matyti iš atsakovo pateiktų dokumentų (statybos rangos sutarčių, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu, pirkimo-pardavimo kvitų) seno stogo rekonstrukcijos darbai pagal 2010 m. birželio 28 d. statybos rangos sutartį Nr. RANS-50000-882 ir pagal 2010 m. gruodžio 17 d. statybos rangos sutartį Nr. RanS-50000-2114 buvo atliekami laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d.. Atsižvelgdamas į ieškovės prašymą taikyti ieškinio senatį minėtiems reikalavimas bei jos pateiktus argumentus dėl ieškinio senaties taikymo byloje, taip pat byloje pateiktus rašytinius duomenis apie atsakovo Vilniaus universiteto pareikštus reikalavimus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta jokių svarbių priežasčių bei pateisinamų aplinkybių, dėl kurių atsakovui Vilniaus universitetui savo teisių gynimui ir teikiamiems reikalavimams ieškovei ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujinamas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės nurodytas aplinkybes atsiliepime į priešieškinį, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.
32. Teismas pažymi, kad tai, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas reikalavimus dėl išlaidų priteisimo, kurias patyrė daugiau negu prieš dešimt metų, ieškovei pareiškė praleidęs CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, nustatytą bendrąjį dešimt metų ieškinio senaties terminą, atsakovas nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, jo priešieškinio reikalavimų dalis dėl 8001,83 Eur išlaidų, patirtų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, seno stogo rekonstrukcijos darbams, priteisimo iš ieškovės atmestinas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
34. Konstatavus, kad praleistas ieškinio senaties terminas ir šio termino neatnaujinus, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu (tik nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, galimas ieškovo byloje pareikštų reikalavimų sprendimas), atsakovo reikalavimų dėl išlaidų, patirtų stogo rekonstrukcijos darbams atlyginimo, pagrįstumo neanalizuoja ir atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl kitų išlaidų priteisimo
35. Kaip jau ir minėta pagal CK 4.76 straipsnį, bendraturtis gali reikalauti iš kito savininko bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dalies, kaip patirtų nuostolių atlyginimo, jei kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos prisidėti prie turto tvarkymo ir išlaikymo. Kadangi pagal bendrąjį principą turtu bendraturčiai turi naudotis bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tai turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, patirtų be kito savininko sutikimo, atlyginimo galima reikalauti tik tada, kai jos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos. Be to, reikia įvertinti, ar pareiga padengti atitinkamas turto išlaikymo išlaidas nebuvo perėjusi kitam asmeniui.
36. Iš atsakovo Vilniaus universiteto priešieškinio turinio matyti, kad jis reikalavimus dėl išlaidų priteisimo iš ieškovės reikalauja CK 4.76 straipsnio 1 dalies pagrindu.
37. Byloje neginčijama aplinkybė, jog ieškovė ginčo turtą įgijo 2019 m. kovo 12 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš savo motinos D. B., tačiau atsakovas Vilniaus universitetas prašo priteisti išlaidas, patirtas bendro turto išlaikymui ir išsaugojimui, kurias jis patyrė iki 2019 m. kovo 12 d. (žr. šio sprendimo 28 punktą), t. y., kai ieškovė nebuvo ginčo pastatų bendraturtė. Dėl šių priežasčių, teismas sprendžia, kas nagrinėjamu atveju minėta CK 4.76 straipsnio nuostata netaikytina.
38. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovė ginčo pastatais nesinaudojo, tačiau nepaneigta, kad visą laiką dar iki ieškovei tapus ginčo pastatų dalių savininke ir iki šiol jais naudojasi būtent atsakovas Vilniaus universitetas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2013 m. lapkričio 25 d. Palangos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos savivaldybės administracijos raštas „Dėl vilų, esančių (duomenys neskelbtini) ir 37, Palangoje, 2017 m. gegužės 30 d. Palangos miesto savivaldybės mero raštas Nr. (4.24)-D12-153, 2021 m. kovo mėn. Palangos miesto savivaldybės administracijos raštas „Dėl apleisto ir ne pagal paskirtį naudojamo pastato“ patvirtina, kad tretieji asmenys atsakovą Vilniaus universitetą pripažįsta, kaip faktinį ginčo pastatų naudotoją, ir būtent jo buvo prašoma užtikrinti tinkamą pastatų būklę bei aplinkos tvarkymą. Atsakovas duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, teismui nepateikė.
39. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo priešieškiniu reiškiami piniginiai reikalavimai ieškovei dėl 6003,56 Eur išlaidų dviejų komplektų žaibolaidžių abiejuose pastatuose įrengimui, statinių techninei būklei (avaringumo) nustatyti, Kultūros paveldo departamento aprašo parengimui bei konsultacijoms, lietaus latakų ir lietvamzdžių įrengimui, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, terasos aptvėrimų atstatymo darbams, atlyginimo yra nepagrįsti ir pareikšti ne tam asmeniui, todėl šie reikalavimai atmestini.
40. Atsakovas Vilniaus universitetas taip pat prašo teismo priteisti iš ieškovės 4690,37 Eur išlaidų, kurias atsakovas patyrė žemės sklypo, kuriame yra ginčo pastatai, priežiūrai laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d., atlyginimą. Savo reikalavimą grindžia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, 2021 m. balandžio 19 d. priežiūros kaštų pažyma.
41. Teismas sutinka su atsakovu Vilniaus universitetu, jog aplinkos tvarkymo išlaidos yra susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra, ir šiuo atveju galėtų būti svarstomas klausimas dėl išlaidų už infrastruktūros priežiūrą (aplinkos tvarkymą) iš ieškovės priteisimo nuo 2019 m. kovo 9 d. (kai ieškovė tapo ginčo pastatų bendraturte), tačiau atsakovas kartu su priešieškiniu nepateikė ieškovei jokių įstatymo nustatytos formos mokėjimo dokumentų, kaip antai, išrašytų sąskaitų, galinčių pagrįsti reikalaujamą priteisti sumą. Nors parengiamajame teismo posėdyje teismas pasiūlė atsakovui pateikti papildomus rašytinius įrodymus, tačiau atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės tokių įrodymų nepateikė. Atsakovas nei priešieškinyje, nei vėliau nepateikė rašytinių paaiškinimų, nenurodė konkrečiai, kokie tvarkymo darbai žemės sklype buvo atlikti, nedetalizavo ieškovei priskirtinos mokėti išlaidų už žemės sklypo priežiūros dalies, atskirai išskiriant ieškovei nuo 2019 m. kovo 9 d. iki 2021 m. kovo 31 d. tenkančias mokėti sumas, nepateikė šias išlaidas, pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Vien tik atsakovo pateikta 2021 m. balandžio 19 d. kaštų pažyma yra nepakankamai informatyvi ir negali būti pripažinta atsakovo patirtų žemės sklypo tvarkymo išlaidų faktą patvirtinančiu įrodymu, kurio pagrindu teismas galėtų spręsti dėl šių išlaidų dalies priteisimo iš ieškovės. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovas, reikšdamas šį reikalavimą teismine tvarka neįrodė iš ieškovės prašomų priteisti 4690,37 Eur (už tris metus) teritorijos tvarkymo išlaidų (CPK 185 straipsnis), todėl atsakovo reikalavimas iš ieškovės priteisti 4690,37 Eur (už tris metus) teritorijos tvarkymo išlaidas atmestinas.
42. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad 2011 m. birželio 8 d. tarp atsakovo Vilniaus universiteto ir E. K. atstovės, kurią atstovavo A. B., veikianti pagal įgaliojimą, buvo pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis Nr. BS-13400-1319. Šalys susitarė abipusiai naudingai bendradarbiauti, siekiant tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1647 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ priimtą sprendimą atnaujinti Vilniaus universiteto patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, parduodant universiteto patikėjimo teise valdomą ¼ dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bei užtikrinti E. K., kaip turto bendratutrtės pirmumo teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. 2011 m. birželio 27 d. tarp Vilniaus universiteto ir VĮ Turto banko buvo pasirašytas susitarimas dėl valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo Nr. APS-13400-1424, o 2011 m. birželio 30 d. ir Valstybės nekilnojamojo turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise perdavimo-priėmimo aktas. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Turto bankas savo, kaip valstybės turto atnaujintojo įsipareigojimų Vyriausybės nustatytais terminais atnaujinti turtą neįvykdė, bei į tai, kad jokios nekilnojamojo turto pirkimo procedūros inicijuotos nebuvo, be to, prasidėjus ginčui tarp paveldėtojų, minėtas susitarimas buvo nutrauktas. Atsakovas Vilniaus universitetas nurodo, kad nors pagal Bendradarbiavimo sutarties 10 punktą E. K. įsipareigojo kartu su atsakovu padengti VĮ Turto bankui atlygį už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimo paslaugas, tačiau savo pareigos nevykdė, o visa finansinė našta teko atsakovui. Apie tai ieškovei buvo pateikta informacija raštu 2012 metų balandžio mėn. ir 2012 m. gegužės 11 d.. Taigi, kaip matyti, visos atsakovo patirtos išlaidos, dėl kurių atlyginimo šalys susitarė Bendradarbiavimo sutartyje, yra išskirtinai tik atlygis už valstybės turto atnaujinimo organizavimą, be to, Bendradarbiavimo sutartis sudaryta tarp atsakovo ir tuo metu buvusios bendraturtės E. K.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčo turto dalies savininkė tapo nuo 2019 m. kovo 12 d., atsakovo patirtos išlaidos už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimo paslaugas negali būti priteistos iš ieškovės, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas. Vien tai, kad ieškovė tapo turto dalies savininkė, o atsakovas savo reikalavimo nebuvo pareiškęs nei ankstesnei bendraturtei, kuri buvo prisiėmusi prievolę prisidėti prie išlaidų už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimą, nei pastarosios turto įpėdiniams, nėra pagrindas iš ieškovės priteisti atsakovo reikalaujamas 2950,87 Eur išlaidas, patirtas VĮ „Turto bankas“ suteiktoms paslaugoms apmokėti.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
43. Kiti ieškovės atstovo bei atsakovų argumentai, išdėstyti procesiniuose dokumentuose, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių atstovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškinys yra tenkinamas, o priešieškinis atmetamas. Parskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos teisme.
44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, atsakovo Vilniaus universiteto patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
45. Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu pareiškė vieną neturtinį reikalavimą ir sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį patenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovės prašymu priteisiamos iš atskovo Vilniaus universtiteto.
46. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir už šį prašymą sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi 2020 m. birželio 17 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas, ieškovei iš atsakovo Vilniaus universiteto šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
47. Ieškovė taip pat patyrė 2007,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už dalyvavimą ikiteisminėse derybose, ieškinio, atsiliepimo už priešieškinį, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą, taip pat už atstovavimą teismo posėyje. Ieškovė, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 2007,00 Eur (teisinių paslaugų ataskaita, 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos pajamų orderio kvitas, serija AK, Nr. 200902, 2020 m. rugsėjo 29 d. kasos pajamų orderio kvitas, serija AK, Nr. 200929). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R- 5, patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, nustatytų išlaidų dydžių, todėl ši 2007,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina ieškovei iš atsakovo Vilniaus universiteto.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Nustatyti, kad nekilnojamuoju turtu - dviem pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), Palangos m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Palangos m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Lietuvos Respublikos vardu patikėjimo teise turtą valdanti atsakovė Viešoji įstaiga Vilniaus universitetas, juridinio asmens kodas 211950810, naudosis tokia tvarka: A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudosis visu poilsio pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Palangos m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 419,81 m2, o atsakovės Lietuvos Respublikos vardu patikėjimo teise turtą valdanti atsakovė Viešoji įstaiga Vilniaus universitetas, juridinio asmens kodas 211950810, naudosis visu poilsio pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Palangos m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 535,29 m2..
Priteisti ieškovei A. B. iš atsakovės Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto 2082,00 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt du eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.
Teisėja Vaida Railienė