Civilinė byla Nr. 2-955-302/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01141-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimų medis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sprendimų medis“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Aksa“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir pajamų, gautų neteisėtai valdant daiktą, priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Aksa Holdingas“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Energetinės statybos projektai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vespila“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Sprendimų medis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo išreikalauti iš atsakovės AB „Aksa“ neteisėto valdymo ieškovei UAB „Sprendimų medis“ priklausantį kilnojamąjį turtą: 2014 m. liepos 25 d. įrangos pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Vespila“, pagrindu įgytą kilnojamąjį turtą – hidraulinę reguliuojamą formą (4 x 12,5), (6 vienetai) ir hidraulinę reguliuojamą formą (4,5 x 12,5), (2 vienetai) už 500 000 Lt kainą, bei 2014 m. rugpjūčio 6 d. įrangos pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą kilnojamąjį turtą – betono gamybos linijos valdymo kompleksą (1 vnt.) už 300 000 Lt kainą, kurį sudaro: a) jėginė elektromontažinė spinta su elementais (inv. Nr. 2278 S) b) proceso automatinio valdymo sistema bei rankinio valdymo-indikacijos pultas (inv. Nr. 2279 S); c) jėginiai, signaliniai bei valdymo kabeliai (inv. Nr. 2230 S); d) kabelinės kopėčios su tvirtinimo elementais (inv. Nr. 2274 S); e) betono drėgmės nustatymo sistema (2 vnt.) (inv. Nr. 2231 ir 2232 S); f) užpildų paskirstymo sistema (inv. Nr. 2275 S); g) cemento paskirstymo sistema (inv. Nr. 2229 S); h) vandens paskirstymo sistema (inv. Nr. 2276 S); i) cheminių priedų paskirstymo sistema (inv. Nr. 2277 S); j) technologinio betono užsakymo sistema (inv. Nr. 2280 S); k) užpildų šildymo sistema (inv. Nr. 2228 S); 1) ataskaitų, sąskaitų faktūrų, atitikties deklaracijų spausdinimo sistema (inv. Nr. 3 NMT) (toliau kartu vadinami ir kilnojamasis/ginčo turtas/įrenginiai/įranga); įpareigoti atsakovę AB „Aksa“ ieškovės UAB „Sprendimų medis“ kilnojamojo turto demontavimo ir išgabenimo laikotarpiu užtikrinti ieškovės darbuotojų ir/ar įgaliotų asmenų patekimą į atsakovės teritoriją ir priėjimą prie ieškovei priklausančio turto; priteisti ieškovei iš atsakovės 100 000 Lt pajamų, gautų naudojantis ieškovės turtu (alternatyvus reikalavimas).
2. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi ši civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4220-565/2016, kuriame ginčijamos minėtos 2014 m. liepos 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartys bei iki byloje bus atlikta ekonominė ekspertizė.
3. Ieškovė UAB ,,Sprendimų medis“ pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovę AB „Aksa“ nenaudoti (uždrausti atsakovei AB „Aksa“ naudoti) savo ūkinėje – komercinėje veikloje (gelžbetonio ir betono gaminių gamyboje ar kt.) ieškovės UAB „Sprendimų medis“ 2014 m. liepos 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimis įgytą kilnojamąjį turtą; uždrausti atsakovei AB „Aksa“ perleisti (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kt. sutarties pagrindu) ir perduoti naudoti (nuomos, panaudos ar kt. sutarties pagrindu) UAB „Sprendimų medis“ 2014 m. liepos 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimis įgytus ginčo kilnojamuosius daiktus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Prašyme nurodė, kad ieškovei priklausanti ginčo įranga sudaro tik nedidelę atsakovės gamybos procese naudojamos įrangos dalį, jos nenaudojimas nesukels atsakovei jokių nuostolių, nes ji turi alternatyvią įrangą (senąją įrangą), kuri gali užtikrinti nenutrūkstamą gelžbetonio gamybos veiklą. Leidus atsakovei toliau naudoti ginčo įrangą dar 2-3 metus, ši gali visiškai nuvertėti, sugesti ar būti sunaikinta, o išnagrinėjus bylą iš esmės nebūtų ką grąžinti ieškovei arba būtų grąžintas bevertis turtas. Pažymėjo, kad be draudimo naudoti ginčo įrangą komercinėje ūkinėje veikloje yra tikslinga uždrausti ją perleisti kitiems asmenims, nes šiuo metu atsakovė kitoje byloje ginčija ieškovės sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis ir gali siekti perleisti įrangą kaip tariama savininkė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ginčo objektas sudaro tik 5 proc. visos atsakovės gamykloje naudojamos įrangos, nėra reikšminga, kadangi, nepriklausomai nuo įrangos dalyvavimo gamybos procese apimties, ginčo įranga yra gamybos proceso dalis ir dėl jos yra pasiekiamas galutinis gamybos rezultatas. Ieškovė neįrodė aplinkybės, jog egzistuoja ir senoji gamybos linija, kurią atsakovė galėtų naudoti bei kad ji yra tinkama naudojimui, be to, nėra duomenų, kad senoji įranga yra pritaikyta plokštiems gelžbetonio elementams gaminti. Byloje esančiame eksperto S. Z. ekspertizės akte nenagrinėtas klausimas ar būtų sutrikdyta, kaip ir kiek laiko būtų sutrikdyta įmonės veikla, jei ginčo įranga būtų uždrausta naudotis. Taip pat teismas įvertino aplinkybę, jog pagal UAB ,,Kemek Engeneering“ 2017 m. kovo 7 d. apžiūros išvadas atsakovės AB ,,Aksa“ naudojama įranga yra tinkamai prižiūrima ir grėsmės, kad įranga iš esmės nusidėvės ir, ieškinio patenkinimo atveju, nebus ką ieškovei grąžinti, nėra pagrindo. Be to teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi taikius byloje laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių viena buvo draudimas atsakovei naudoti ginčo įrangą, ieškovė nepateikė nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir šios laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat neįrodė aplinkybės, jog yra pagrindas uždrausti atsakovei perleisti ar perduoti ginčo įrangą kitiems asmenims, o jos nurodytas aplinkybės, kad taip gali atsitikti, laikė deklaratyviomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Ieškovė UAB „Sprendimų medis“ atskirajame skunde su priimta nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir kausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Gavęs pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas jį nagrinėjo, o ne atmetė, kaip tapatų prieš tai buvusiam, todėl turėjo pasisakyti dėl abiejų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų egzistavimo. Ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
2. Pasisakydamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nepagrįstai jų netaikymą argumentavo aplinkybe, jog ginčo įranga yra atsakovės gamybos proceso dalis ir uždraudus ja naudotis būtų sutrikdyta atsakovės veikla. Ši aplinkybė būtų svarbi sprendžiant atsakovės nuostolių užtikrinimo klausimą, bet ne ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
3. Uždraudus atsakovei naudotis ginčo įranga jos valdomos gelžbetonio gamyklos veikla nenutrūktų, kadangi byloje esančiu ekspertizės aktu patvirtinta, jog gamyklos statinių ir įrenginių visuma nesudaro vientiso komplekso. Byloje esantys liudytojų parodymai patvirtinta aplinkybę, kad atsakovė turi senąją įrangą, kuri galėtų būti naudojama gamybos procese.
4. Netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi naudojama ginčo įranga dėvisi. Tikėtina, jog iki teismo sprendimo priėmimo ji jau būtų pasiekusi savo tarnavimo ribą arba būtų labai stipriai nusidėvėjusi ir tai sąlygotų naujus teisminius procesus dėl žalos atlyginimo.
5. Uždraudus atsakovei naudoti ginčo įrangą ji gali siekti ją perleisti susijusioms įmonėms, todėl yra būtina užkirsti kelią tokiai galimybei.

8. Atsakovė AB „Aksa“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas šioje byloje jau anksčiau sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jas panaikino nustatęs, jog ieškovė nėra pajėgi užtikrinti atsakovės nuostolių, patirtinų dėl negalėjimo naudotis ginčo įranga. Į šią aplinkybę būtina atsižvelgti sprendžiant ir pakartotinį ieškovės prašymą.
2. Apeliantės argumentas, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki bylos išnagrinėjimo ginčo įranga bus visiškai nudėvėta, yra nepagrįstas. Ji sėkmingai naudojama dar nuo 2007 m. ir UAB „Kemek Engineering“ patvirtinimu šiuo metu puikiai veikia ir yra gerai prižiūrima.
3. Ginčo įranga kartu su kitais gamykloje esančiais įrengimais sudaro gelžbetonio gamyklos kompleksą, yra įmontuota į gamyklos pastatus, todėl uždraudimas šia įranga naudotis sutrikdytų atsakovės veiklą.
4. Ieškovės turinė padėtis yra sunki, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau ieškinį atmetus, ji nebūtų pajėgi atlyginti atsakovės patirtų nuostolių.
9. Trečiasis asmuo UAB „Vespila“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu sutinka, prašo jį patenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Ginčo įranga yra specialios paskirties ir net tinkamai naudojama gali greitai nusidėvėti, sugesti ar suirti ir tokiu būdu netekti savo eksploatacinės vertės.
2. Laikinųjų apsaugos priemonių klausimo nagrinėjimui yra nereikšminga aplinkybė, ar jas pritaikius atsakovė patirs kokius nors nuostolius.
3. Ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o naudojama įranga dėvisi, todėl pagrįsta teigti, kad egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo prie bylos

11. Atsakovė AB „Aksa“ 2017 m. birželio 28 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui procesinį dokumentą pavadinimu „Rašytiniai paaiškinimai dėl UAB „Sprendimų medis“ prašymo“, kuriame pasisakoma ne dėl ieškovės pateikto prašymo skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje skubos tvarka, bet nurodomi papildomi argumentai dėl ieškovės atskirojo skundo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos rašytinius paaiškinimus vertina kaip papildomus atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvus, nors pasibaigus apeliacinio skundo (atitinkamai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą) padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą (atitinkamai ir atsiliepimą į apeliacinį skundą) yra draudžiama (CPK 323 str.). Dėl šios priežasties teismas minėtus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

12. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei įsitikinti, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, o po to spręsti dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismui pateiktu ieškiniu ieškovė UAB „Sprendimų medis“ prašo išreikalauti iš atsakovės AB „Aksa“ neteisėto valdymo ieškovei UAB „Sprendimų medis“ priklausantį kilnojamąjį turtą (įrangą), įpareigoti atsakovę kilnojamojo turto demontavimo ir išgabenimo laikotarpiu užtikrinti ieškovės darbuotojų ir / ar įgaliotų asmenų patekimą į atsakovės teritoriją ir priėjimą prie šio turto arba priteisti ieškovei iš atsakovės 100 000 Lt pajamų, gautų naudojantis ieškovės turtu. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę AB „Aksa“ nenaudoti (uždrausti atsakovei AB „Aksa“ naudoti) ginčo įrangos savo ūkinėje – komercinėje veikloje bei uždrausti atsakovei ją perleisti ir perduoti naudoti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nesutikdama su teismo priimta nutartimi ieškovė pateikė atskirąjį skundą.
15. Atskirajame skunde UAB „Sprendimų medis“ nurodo, jog nagrinėdamas jos prašymą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo abiejų aukščiau minėtų sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o tiksliau – teismas nieko nepasisakė dėl preliminaraus ieškovės ieškinio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nutartyje ir nenurodė, jog laiko ieškinį preliminariai pagrįstu, vien ta aplinkybė, jog nagrinėjo ir antrąją būtiną sąlygą – grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, rodo, jog jis ieškinį vertino kaip preliminariai pagrįstą. Vien minėtas, formalus pažeidimas nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti.
16. Įvertinęs ieškovės ieškinio turinį bei kitą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pozicijai, jog ieškovės ieškinys šioje bylos stadijoje laikytinas preliminariai pagrįstu.
17. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).
18. Įvertinęs eilę šalių pateiktų argumentų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju didesnę žalą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtų atsakovė, nei ieškovė dėl jų netaikymo. Apeliacinės instancijos teismas tokiai išvadai pritaria bei pažymi, jog šiuo atveju grėsmė dėl galimo sprendimo neįvykdymo, atsižvelgiant į nutarties 14 punkte nurodytus ieškinio reikalavimus (iš esmės reikalavimą grąžinti įrangą ieškovės valdymui) bei prašymą uždrausti naudoti įrangą savo veikloje ir negalėtų atsirasti, kadangi perduoti tiek naudojamą tiek ir nenaudojamą įrangą bet kokiu atveju būtų įmanoma. Todėl prašomos taikyti laikinosios  apsaugos priemonės niekaip neįtakoja galimo sprendimo įvykdymui. Nesant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, prašomų taikyti priemonių nėra teisinio pagrindo.
19. Pažymėtina, kad kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovės veikloje naudojama įranga gali dėvėtis ir taip iki galutinio sprendimo byloje priėmimo gali būti visiškai ar iš dalies sugadinta. Siekiant išvengti ateityje galimos žalos ieškovė gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė taip pat turi būti ir proporcinga. Proporcingumo principas šiuo atveju svarbus tuo, jog atsakovė, kurios gamykloje yra sumontuota ginčo įranga, naudoja ją savo ūkinėje-komercinėje veikloje ir gauna iš to pastovias pajamas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ši įranga sudaro viso atsakovės gamybos proceso dalį, yra viena iš grandžių, reikalingų pasiekti galutinį gamybos rezultatą. Draudimas atsakovei naudoti ginčo įrangą, teismo vertinimu, taip pat būtų neproporcingas šioje bylos stadijoje, kadangi atsakovė dėl to patirtų ženklius nuostolius. Tuo tarpu ieškovės galimi nuostoliai dėl įrangos nusidėvėjimo ar sugadinimo galėtų būti atlyginami ir kitais būdais.
20. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas laiko, jog bylos nagrinėjimo metu uždraudus atsakovei naudoti ginčo įrangą jos ūkinėje-komercinėje veikloje, būtų neproporcingai pažeistos jos teisės, o šalių interesų pusiausvyros tai taip pat neužtikrintų.
21. Pasisakant dėl ieškovės prašymo uždrausti atsakovei ginčo įrangą perleisti ar perduoti naudoti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016). Šiuo atveju ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo apeliantės nesąžiningumo bei nepateikė bent tikėtinų duomenų, kad apeliantė turi ketinimų ginčo įrangą perleisti, perduoti slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, jų nekonstatuoja ir apeliacinės instancijos teismas (CPK 178 str.), o vien deklaratyvūs ieškovės argumentai apie galimą tokios situacijos susiklostymą atsakovės nesąžiningumo nepreziumuoja. Todėl pagrindas taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę taip pat laikytinas neįrodytu.
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta darytina išvada, jog neegzistuoja pagrindas taikyti byloje ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko jos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar atsiliepimus į šį skundą atlyginimo klausimai turės būti sprendžiami priimant galutinį sprendimą byloje, todėl ieškovės UAB ,,Sprendimų medis“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja               Romualda Janovičienė