Administracinė byla Nr. eA-50-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05335-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. Š. (K. Š.) (procesinių teisių ir pareigų perėmėjas R. Š. (R. Š.)) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K., ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas K. Š. (procesinių teisių ir pareigų perėmėjas R. Š.) (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. cspr1-212 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Teritorinis registratorius, Kadastro tvarkytojas) 2015 m. kovo 24 d. sprendimą (toliau – ir Teritorinio registratoriaus sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Bajorų Sodų (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir K. Š. žemės sklypas), savininkas, greta šio sklypo yra trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus m. Bajorų Sodų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pažymėjo, kad 2009 m. buvo atlikti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai ir išankstinė patikra, tačiau dėl R. K. skundų kadastriniai matavimai nebuvo suderinti su žemėtvarkos skyriumi. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. sužinojo, jog uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) G.M. & Co matininko A. L. parengtos Žemės sklypo 2015 m. sausio 20 d. kadastro duomenų bylos pagrindu buvo patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys. Šių duomenų pagrindu Žemės sklypo savininkė R. K. reikalauja, kad pareiškėjas pašalintų tvoros (atraminės sienelės) dalį. Pareiškėjas pabrėžė, kad atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo neteisingai nustatyta pareiškėjui ir R. K. priklausančių žemės sklypų bendra riba, o matininkas A. L., atlikdamas Žemės sklypo matavimus, pažeidė teisės aktų reikalavimus (tinkamai neatsakė į pareiškėjo pastabas ir kt.); Žemės sklypo plane nėra pavaizduota pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Žemės sklypo ribos, pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Kadastro) žemėlapyje pagal UAB G.M. & Co parengtame plane nurodytas žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates, kerta minėtą tvorą; nustatyta Žemės sklypo riba neatitinka faktinio naudojimo. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo manymu, Žemės sklypo kadastro duomenys Kadastre negalėjo būti patikslinti. Pareiškėjas teigė, kad Komisija jo skundą išnagrinėjo formaliai. Nesutiko su Komisijos sprendimo teiginiu, kad į Teritorinio registratoriaus, kuris kartu yra ir Kadastro tvarkytojas, kompetenciją neįeina jam pateiktos kadastro duomenų bylos dokumentų turinio tikrinimas. Pažymėjo, kad Kadastro tvarkytojui pateikta kadastro duomenų byla turi būti tikrinama, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-244 patvirtintomis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), nustatančiomis Kadastro tvarkytojui pareigą tikrinti pateiktą kadastro duomenų bylą. Teigė, jog Kadastro tvarkytojas tris kartus tikrino Žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentų turinį, t. y. vertino, ar bylos dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus ir priėmė du neigiamus sprendimus dėl nustatytų kadastro duomenų bylos dokumentų turinio trūkumų (2014 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. ZN-1349 ir 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. ZN-1610), ir tik trečią kartą priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad kadastro duomenų byla tinkama Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimui Kadastre (2015 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. ZT-303). Pareiškėjas pažymėjo, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. skundu kreipdamasis į Komisiją, jis prašė panaikinti Kadastro tvarkytojo sprendimą įregistruoti patikslintus Žemės sklypo kadastro duomenis, todėl manė, kad šio pareiškėjo skundo ribos apėmė ir kadastro duomenų bylos patikrinimo procedūros įvertinimą. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, turėjo patikrinti Kadastro tvarkytojo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. ZT-303 teisėtumą ir pagrįstumą, ir tik po to spręsti Kadastro tvarkytojo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, tačiau ji tokių veiksmų neatliko ir apsiribojo tik Kadastro tvarkytojo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo įvertinimu. Pareiškėjo teigimu, Kadastro tvarkytojas, spręsdamas klausimą dėl Kadastro bylos dokumentų tinkamumo, turėjo atsižvelgti į pareiškėjo pateiktų pastabų esmę, turinį ir patikrinti, ar pareiškėjo nurodyti trūkumai yra pašalinti, taip pat įvertinti matininko sprendime nurodytus motyvus dėl pareiškėjo raštu pateiktų pastabų esmės ir nustatyti, ar nėra pažeidžiamos suinteresuoto asmens teisės ir teisėti interesai. Nurodė, kad Kadastro tvarkytojo 2014 m. spalio 21 d., 2014 m. gruodžio 9 d. ir 2015 m. kovo 12 d. sprendimų turinys patvirtina, jog Kadastro tvarkytojas neatsižvelgė į pareiškėjo pastabas, o matininko A. L. bylos pagrindu įregistruoti Žemės sklypo kadastro duomenys ir Kadastro tvarkytojo sprendimai neatitinka tikrovės.
3. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Paaiškino, kad Žemės sklypo savininkei R. K. 2015 m. kovo 20 d. pateikus prašymą pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Kadastre ir kartu su šiuo prašymu pateikus UAB G.M. & Co 2015 m. sausio 20 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, Kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 12 straipsnio 3 dalimi, išnagrinėjo pateiktus dokumentus ir nenustatęs NTKĮ 14 straipsnyje nurodytų aplinkybių, 2015 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Kadastre. Pažymėjo, kad NTKĮ 2 straipsnio 2 dalyje teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis suteikta matininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 36.3 punkte nustatyta, kokius duomenis matininkas privalo nurodyti sudarydamas žemės sklypo planą. Tiek faktinis žemės sklypų naudojimas, tiek žemės sklype esančių statinių atvaizdavimas žemės sklypo plane neįeina į Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetenciją. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsakingas tik už tai, kad į Kadastrą įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Pažymėjo, kad už dokumentuose pateiktų duomenų teisingumą ir pagrįstumą atsako juos surašę asmenys. Paaiškino, kad Teritoriniam registratoriui priėmus sprendimą tenkinti R. K. prašymą pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Kadastre, atskiras dokumentas – „sprendimas“ – nėra surašomas (priešingai, nei priėmus sprendimą prašymą atmesti arba sprendimo priėmimą atidėti (NTKĮ 16 str. 2 d., Nuostatų 89 ir 93 p.). Nagrinėjamu atveju NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas buvo išreikštas Teritorinio registratoriaus įgalioto darbuotojo R. K. prašomų įregistruoti Žemės sklypo kadastro duomenų įrašymu į Nekilnojamo turto registro centrinį duomenų banką. Asmuo apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo faktą (priimtą sprendimą prašymą tenkinti) informuojamas, pateikiant jam nustatytos formos ir turinio išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kuris, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, yra oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Dėl Kadastro tvarkytojo veiksmų teisėtumo paaiškino, kad atsakovas yra viešasis juridinis asmuo ir pagal Lietuvos Respublikos viešo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas veikia tiek, kiek jo veikla apibrėžta įstatymo. Teritorinis registratorius, 2015 m. kovo 20 d. gavęs R. K. prašymą ir 2015 m. sausio 20 d. parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 2015 m. kovo 24 d. sprendimu pagrįstai patikslino Žemės sklypo kadastro duomenis Kadastre. Pažymėjo, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose, patvirtino, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kadastrinius matavimus, reikalavimus. Teigė, kad Kadastro tvarkytojas nevykdo matininko veiklos kontrolės, o atsisakyti patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis jis gali tik nustatęs NTKĮ 14 ir 17 straipsniuose numatytus pagrindus, kurie šiuo atveju nebuvo nustatyti. Pažymėjo, kad atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, pakito jo plotas, tačiau pokytis neviršija Nuostatų 1 priede nustatytos maksimalios ribinės paklaidos, Žemės sklypo konfigūracija nepakito ir atitinka jos faktinį naudojimą. Kadastrinių matavimų byloje yra visi registravimui reikalingi dokumentai, todėl Teritorinis registratorius pagrįstai įregistravo Žemės sklypo kadastro duomenų pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre. Dėl matininko atliktų veiksmų teisėtumo paaiškino, kad visos procedūros, kurias pagal teisės aktus matininkas privalėjo atlikti, buvo atliktos tinkamai. Reikiama informacija pareiškėjui buvo siunčiama adresu Bajorų Sodų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir buvo gauta šio žemės sklypo naudotojo. Žemės sklypo kadastrinių matavimų darbai buvo vykdomi pagal Nuostatų reikalavimus, pareiškėjas buvo kviečiamas į atliekamus kadastrinius matavimus, buvo parengtas Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktas, kuris yra sudedamoji kadastrinių matavimų bylos dalis. Teigė, kad Žemės sklypo pokytis (skirtumas tarp preliminaraus ir kadastrinio ploto) niekaip neįtakoja pareiškėjo interesų ir nepažeidžia jo nuosavybės teisių į jam priklausantį žemės sklypą. Žemės sklypo planas parengtas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Pažymėjo, kad šis ginčas vyksta nuo 2009 metų, šiuo metu ginčo tvora dar nėra pastatyta ir Žemės sklypo savininkė siekia, kad ji būtų pastatyta K. Š. žemės sklype. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog ginčijami sprendimai pažeidžia jo teisėtus interesus, taip pat nenurodė, kokią įtaką jie turi jo teisėms ir pareigoms, kas sudaro pagrindą administracinės bylos nutraukimui.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepime į skundą prašė skundą patenkinti.
8. Dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo paaiškino, kad pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. skundo Komisijai argumentai iš esmės buvo susiję su Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą atlikusio matininko A. L. padarytais esminiais pažeidimais, kurių Kadastro tvarkytojas, vertindamas kadastro duomenų bylos tinkamumą kadastro duomenų pakeitimui, tinkamai neįvertino. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. skundą, privalėjo patikrinti visą skundžiamos administracinės procedūros eigą, t. y. objektyviai ištirti ir teisingai įvertinti pareiškėjo skundžiamo Kadastro tvarkytojo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. ZT-303 teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, ir tik po to spręsti dėl Kadastro tvarkytojo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau to nepadarė, tokiu būdu pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. skundą, išnagrinėjo ne visa apimtimi, pažeisdama VAĮ 3 straipsnio reikalavimus.
9. Dėl Teritorinio registratoriaus 2015 m. kovo 24 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo paaiškino, kad teismui nustačius, jog Kadastro tvarkytojo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. ZT-303 dėl Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tinkamumo yra neteisėtas ir/ar nepagrįstas, galutinis Kadastro tvarkytojo administracinės procedūros 2015 m. kovo 24 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir tuo pagrindu naikintinas. Atsakovas atsiliepime pripažino, kad ginčijamas Kadastro tvarkytojo sprendimas, kaip atskiras administracinės procedūros dokumentas, fizine prasme neegzistuoja, nes nėra surašomas. Kadangi toks dokumentas nėra surašomas (rengiamas), jis negali būti tinkamai išviešintas ir nėra nurodoma jo apskundimo tvarka. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti tokį dokumentą (sprendimą) negaliojančiu, nes teisinėje valstybėje teisinėje erdvėje įprastai neegzistuojantys dokumentai negali būti laikomi galiojančiais ir sukelti kokias nors teisines pasekmes.
10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėjo K. Š. įgaliotam asmeniui Teritoriniam registratoriui 2016 m. balandžio 12 d. pateikus prašymą patikrinti pateiktą UAB „Akroinvest“ 2009 m. gegužės 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei šios bylos pagrindu Kadastre pakeisti K. Š. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenis, Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, 2016 m. balandžio 13 d. pakeitė žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Bajorų Sodų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis Kadastre. Atsižvelgiant į tai, jog buvo pakeisti pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenys Kadastre ir šio žemės sklypo bei ginčo Žemės sklypo bendra riba sutampa, byloje išnyko ginčo dalykas, todėl, byla nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.

II.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo K. Š. skundą atmetė.
12. Teismas, išdėstęs faktines bylos aplinkybes ir aptaręs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sprendė, jog sisteminė šių nuostatų analizė sudaro pagrindą teigti, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos atitikimas teisės aktų reikalavimams yra pagrindas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą. Pažymėjo, kad ištaisyti duomenų įrašymo klaidas Nuostatų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra įgalioti būtent Kadastro tvarkytojo darbuotojai (Nuostatų 9.5 p.), o ne centrinis registratorius.
13. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamus Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB G.M. & Co matininkas A. L., kuris, pasirašydamas UAB G.M. & Co 2015 m. sausio 20 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, patvirtino, kad parengti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus. Minėta Žemės sklypo kadastro duomenų byla, kurią Žemės sklypo savininkė R. K. kartu su prašymu pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis pateikė Kadastro tvarkytojui, yra kadastro duomenų pakeitimo pagrindas NTKĮ 12 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu. Teismas pažymėjo, kad Kadastro tvarkytojas turėjo teisę atsisakyti patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenis tik nustatęs NTKĮ 14 ir 17 straipsniuose nustatytus pagrindus, tačiau nagrinėdamas Žemės sklypo savininkės 2015 m. kovo 20 d. pateiktus dokumentus, tokių pagrindų Kadastro tvarkytojas nenustatė ir ginčijamu 2015 m. kovo 24 d. sprendimu patikslino Žemės sklypo kadastro duomenis Kadastre.
14. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas, dėl, jo nuomone, netikslių Žemės sklypo Kadastro duomenų ištaisymo NTKĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka į Kadastro tvarkytoją su prašymu ištaisyti netikslius ar neteisingus duomenis nesikreipė, todėl Komisija, esant nepakeistiems Kadastre įrašytiems Žemės sklypo kadastro duomenims, 2015 m. spalio 12 d. sprendimu pagrįstai paliko galioti Kadastro tvarkytojo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą.
15. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo įgaliotas atstovas 2015 m. spalio 29 d. Kadastro tvarkytojui pateikė prašymą patikrinti K. Š. žemės sklypo UAB „Akroinvest“ 2009 m. gegužės 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei šios bylos pagrindu pakeisti K. Š. žemės sklypo kadastro duomenis Kadastre. Kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, patikrino pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir 2015 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. ZN-1515, kuriame konstatavo, kad pareiškėjo įgalioto atstovo pateikta 2009 m. gegužės 28 d. UAB „Akroinvest“ žemės sklypo kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl nurodė, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys Kadastre galės būti pakeisti tik pašalinus nurodytus trūkumus. Pareiškėjo K. Š. įgaliotas asmuo 2016 m. balandžio 12 d. Kadastro tvarkytojui dar kartą pateikė prašymą patikrinti pateiktą UAB „Akroinvest“ 2009 m. gegužės 28 d. parengtą K. Š. žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei šios bylos pagrindu Kadastre pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis. Kadastro tvarkytojas, patikrinęs UAB „Akroinvest“ 2009 m. gegužės 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei išnagrinėjęs visus pateiktus dokumentus ir nenustatęs NTKĮ 14 straipsnyje numatytų aplinkybių, 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu pakeitė žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Bajorų Sodų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis kadastre. Priimdamas minėtą sprendimą, Kadastro tvarkytojas nustatė, kad UAB „Akroinvest“ 2009 m. gegužės 28 d. nustatyta ir 2016 m. balandžio 13 d. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėta K. Š. žemės sklypo riba (UAB „Akroinvest“ 2009 m. gegužės 28 d. parengtame žemės sklypo plane nurodyta nuo taško 1 iki taško 2) sutampa su UAB G.M. & Co 2012 m. spalio 8 d. nustatyta trečiojo suinteresuoto asmens R. K. nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2015 m. kovo 23 d. pažymėta riba. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktų dokumentų pagrindu Kadastro tvarkytojui pakeitus pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis Kadastre, šiuo metu sutampa pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir ginčo Žemės sklypo bendra riba.
16. Atsižvelgęs į tai, jog priimant šioje byloje ginčijamus sprendimus, į Kadastrą įrašyti Žemės sklypo kadastro duomenys atitiko dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti ir minėti  dokumentai yra galiojantys bei nenuginčyti, teismas konstatavo, jog Teritorinis registratorius ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir veikė teisės aktų jiems suteiktos kompetencijos ribose. Padarė išvadą, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog Teritorinio registratoriaus 2015 m. kovo 24 d. sprendimas ir Komisijos 2015 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. cspr1-212 yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti teisinio pagrindo nėra.

III.

17. Pareiškėjas K. Š. (procesinių teisių ir pareigų perėmėjas R. Š.) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
18. Apeliaciniame skunde pareiškėjas atkreipia dėmesį į ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir kadastro duomenų bylos tikrinimo VĮ Registrų centre tvarką bei pažymi, kad žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo (tikslinimo) administracinę procedūrą reglamentuojantys teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja atsakovą nustatyta tvarka tinkamai patikrinti matininko parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir priimti tuo klausimu atitinkamus sprendimus, kurie gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, netinkamai atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą, pažeidė Taisyklių 5 punkto reikalavimus.
20. Nurodo, kad atsakovas neįvertino, jog Kadastro duomenų byla nėra tinkamai sukomplektuota (5.3 p.). Pažymi, jog Žemės sklypas buvo ženklinamas du kartus (2012 m. spalio 8 d. ir 2014 m. gegužės 13 d.), paženklinimo akte nurodytos dvi ženklinimo datos ir skirtingos ribų posūkio taško Nr. 1 koordinatės – ribų posūkio taškas buvo perkeltas 0,51 m atstumu, dėl ko keitėsi ribų linijų ilgiai, žemės sklypų plotai, sklypų ribų konfigūracija ir kiti duomenys. Taigi, kadastro duomenų byloje nėra pareiškėjui, kito besiribojančio sklypo savininkei ir bendrijos pirmininkei skirtų kvietimų į pakartotinį 2014 m. gegužės 13 d. ribų paženklinimą, taip pat nėra pakartotinio paženklinimo akto ir dokumentų, patvirtinančių pakartotinio paženklinimo akto kopijų ir 2014 m. gegužės 13 d. žemės sklypo plano fragmentų (ištraukų) įteikimą pareiškėjui, kito gretimo sklypo savininkei ir pirmininkei. Taip pat į bylą nėra pateikti dokumentai nurodyti Nuostatų 64.4, 64.5 ir 32.1.2.1 punktuose.
21. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad komplektuojamuose kadastro bylos dokumentuose (pareiškėjo 2012 m. gruodžio 20 d. pastabose ir 2014 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo plane, 2012 m. spalio 8 d. (2014 m. gegužės 13 d.) paženklinimo akte ir 2015 m. sausio 20 d. žemės sklypo kadastro duomenų formoje) nurodyti kadastro duomenys dėl žemės sklypų Nr. 39 ir Nr. 40 ribos nesutampa (Taisyklių 5.5 p.). Teigia, jog R. K., pasirašydama 2012 m. spalio 8 d. paženklinimo aktą ir 2014 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo planą, pasirašytinai sutiko tik su 2012 m. spalio 8 d. nustatytomis ribomis, t. y. su pirminiais žemės sklypo kadastro duomenimis. Atsižvelgęs į tai, kad pakartotinio ženklinimo metu (2014 m. gegužės 13 d.) ribų posūkio taško Nr. 1 padėtis keitėsi, pareiškėjas daro išvadą, kad 2012 m. spalio 8 d. paženklinimo akto duomenys (rašytinio sutikimo prasme) nesutampa su 2014 m. rugsėjo 29 d. žemės sklypo plano, žemės sklypo kadastro duomenų formos ir kitų dokumentų duomenimis, t. y. asmuo pasirašytinai sutiko su visai kitais kadastro duomenimis ir ribomis, nei įtvirtinta dokumentuose. Pažymi, kad analogiška situacija yra ir su bendrijos atstovo parašu, patvirtinančiu jo sutikimą tik su 2012 m. spalio 8 d. nustatytomis ribomis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas teigia, kad 2012 m. spalio 8 d. (2014 m. gegužės 13 d.) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra be parašų (Taisyklių 5.15 p.), nes nė vienas iš aktą pasirašiusų asmenų savo sutikimo su pakartotiniu taško Nr. 1 paženklinimu, ribų pasikeitimu ir naujais Žemės sklypo kadastro duomenimis raštu neišreiškė.
22. Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas, tikrindamas kadastro duomenų bylą, taip pat pažeidė Taisyklių 4 punkto reikalavimus (Nuostatų 32.1.1–32.1.1.5 p.), šiuos pažeidimus grįsdamas argumentais iš esmės analogiškais aukščiau išdėstytiems (Nutarties 20 ir 21 p.). Papildomai pažymi, kad suinteresuotų asmenų neinformavus apie pakartotinį žemės sklypo ribų ženklinimą, jiems buvo apribota teisė pateikti pastabas.
23. Pasak pareiškėjo, išdėstyti argumentai sudaro pagrindą teigti, jog tarpinis atsakovo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. ZT-303, kuriuo gretimo žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pripažinta tinkama kadastro duomenų pakeitimui yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas panaikinti šioje byloje skundžiamą atsakovo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą, kuriuo buvo patikslinti (pakeisti) gretimo žemės sklypo kadastro duomenys.
24. Vadovaudamasis VAĮ įstatymo nuostatomis, pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Teritorinio registratoriaus 2015 m. kovo 24 d. sprendimas privalo būti įformintas kaip nustatytos formos rašytinis dokumentas, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, kuriame aiškiai būtų suformuluotos, nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka, ir kuris turi būti nustatyta tvarka pasirašytas. Mano, kad skundžiamo atsakovo sprendimo netinkamas įforminimas sudaro teisinį pagrindą neegzistuojantį dokumentą pripažinti negaliojančiu.
25. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į nagrinėjamoje byloje priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį ir pažymėjo, kad nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino atsakovo 2015 m. kovo 12 d. priimto tarpinio administracinėje procedūroje sprendimo Nr. ZT-303 teisėtumo bei pagrįstumo ir šio sprendimo įtakos galutinio atsakovo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
26. Mano, kad apeliaciniame skunde nurodyti matininko padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti NTKĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, kaip tą nurodė teismas, o pareiškėjo žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo ribų sutapimas ar nesutapimas neturi šio ginčo išsprendimui jokios reikšmės.
27. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į pareiškėjo K. Š. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
28. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, atsakovas nurodo, kad teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai įvertino teismui pateiktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
29. Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, jog Teritorinis registratorius tinkamai neįvertino R. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusio matininko padarytų pažeidimų, o „Pareiškėjo žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo ribų sutapimas ar nesutapimas neturi šio ginčo išsprendimui jokios reikšmės“, atsakovas nurodo, kad po to, kai pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, Kadastre pareiškėjo įgalioto asmens pateiktų dokumentų pagrindu 2016 m. balandžio 13 d. buvo pakeisti pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenys. Pažymi, kad apelianto iniciatyva 2009 m. gegužės 28 d. nustatytos jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos, su kuriomis jis sutiko bei 2016 metais paviešino viešame registre, sutampa su žemės sklypo ribomis, kurias 2015 m. sausio 20 d. kadastro duomenų byloje esančiame Žemės sklypo plane nurodė R. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas (A. L.). Teigia, kad Žemės sklypo Teritorinio registratoriaus atliktas kadastro duomenų bylos patikrinimas bei vėliau šios bylos pagrindu 2015 m. kovo 24 d. priimtas sprendimas pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis Kadastre jokių pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, o jo panaikinimas jam nesukeltų jokių teisinių padarinių, nes besiribojančių žemės sklypų riba, kuri įregistruota Kadastre, buvo nustatyta ne tik R. K. žemės sklypo matavimus atlikusio matininko, bet ir paties K. Š.. Todėl mano, kad teismas pagrįstai vertino bei analizavo po pareiškėjo skundo pateikimo paaiškėjusias naujas aplinkybes.
30. Atsakovo teigimu, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas savo sprendime analizuodamas ir vertindamas Teritorinio registratoriaus sprendimo teisėtumą, pasisakė ir dėl parengtos kadastro duomenų bylos tinkamumo įrašyti kadastro duomenis į Kadastrą, t. y. nurodė, jog už šios bylos atitikimą teisės aktų reikalavimams yra atsakingas žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs asmuo. Pažymi, kad pareiškėjas, kaip statinių (tvoros) savininkas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, turi teisę pats kreiptis į Teritorinį registratorių dėl duomenų apie statinių (tvoros) buvimo vietą konkrečiame žemės sklype įrašymo į Kadastrą. Mano, kad apelianto argumentai, jog į Kadastrą įrašyti duomenys negali būti tikslinami NTKĮ nustatyta tvarka yra nepagrįsti.
31. Atsiliepime atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Teritorinio registratoriaus 2015 m. kovo 24 d. priimtas sprendimas Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis neatitinka VAĮ įtvirtintos viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų formos reikalavimų ir šiuo aspektu dėsto tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
32. Atsiliepime į pareiškėjo K. Š. apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti arba palikti nenagrinėtą.
33. Pažymi, kad abu besiribojantys ginčo žemės sklypai, priklausantys pareiškėjui ir R. K. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti atlikus kadastrinius matavimus ir bendra šių žemės sklypų riba sutampa.
34. R. K. teigimu, nagrinėjamu atveju administracinė byla turėtų būti nutraukta, nes pradinio ir patikslinto pareiškėjo skundo pateikimo metu nebuvo jokių faktinių duomenų apie galimus pareiškėjo teisių pažeidimus, o jam įregistravus savo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus, atsirado neginčijamas įrodymas, kad jo teisėms ir teisėtiems interesams jo ginčijami aktai jokių pasekmių nesukelia.
35. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį bei į ABTĮ 130 straipsnio 4 dalį ir pažymi, kad galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės advokato padėjėjui V. Novikovui atstovauti pareiškėją apeliacinės instancijos teisme bei už jį pasirašyti apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą turėjo atsisakyti priimti.
36. R. K. manymu, R. Š. nepagrįstai įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje administracinėje byloje, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra jokių duomenų, kad gretimo su pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas (nuginčijimas) kažkokiu būdu galėtų įtakoti R. Š. teises ir teisėtus interesus. Be to, R. K. pažymi, kad nors byloje nagrinėjamas VĮ Registrų centro Komisijos sprendimo teisėtumas, tačiau VĮ Registrų centras nagrinėjamoje byloje nėra įtrauktas atsakovu.
37. Teigia, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo nė vieno iš NTKĮ 14 straipsnyje išdėstytų pagrindų ir nepateikia motyvų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog Kadastro tvarkytojas nepagrįstai pakeitė trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo kadastro duomenis.
38. R. K. atstovė advokatė Tatjana Kočegarova apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo atlyginti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: susipažinimas su bylos medžiaga, konsultacija (1 val.) – 100 Eur, atsiliepimo į skundą parengimas (3 val.) – 300 Eur, sprendimo ir apeliacinio skundo analizė, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (3 val.) – 300 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

39. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
40. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl teritorinio ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų, kuriais buvo nuspręsta patikslinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, teisėtumo bei pagrįstumo.
41. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 11 d. su skundu kreipėsi į centrinį registratorių, prašydamas panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą įregistruoti žemės sklypo, esančio Bajorų Sodų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, SB „Vitaminas“ sklypo Nr. 40, nuosavybės teise priklausančio R. K., patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto kadastre.
42. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015 m. spalio 12 d. sprendimu Nr.cspr1-212 teritorinio registratoriaus 2015 m. kovo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.
43. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs R. K. pateiktus dokumentus, 2015 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. pažymėjo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB G.M. & Co 2014-09-29 parengtame žemės sklypo plane nurodytas žemės sklypo taškų ir posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, patikslino minėto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, įregistravo kadastro žymas Nekilnojamojo turto kadastre.
44. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (2000 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. VIII-1764 redakcija) 3 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, Nekilnojamojo turto kadastrą tvarko Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė Kadastro tvarkytojas, kuris įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.
45. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.
46. Nekilnojamojo kadastro duomenų nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamomo turto kadastro nuostatai, o žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo tvarką nustato Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-244 patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo valstybės įmonėje Registrų centre taisyklės (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2016 m. sausio 1 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai nurodė ginčui taikytinas anksčiau minėtų Nuostatų ir Taisyklių normas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.
47. Nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre 2011 m. gegužės 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu buvo įregistruotas inžinerinis statinys – tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei K. Š. nuosavybės teisės į jį. Tačiau nei šio inžinerinio statinio kadastro duomenų byloje, nei žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Bajorų Sodų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenų byloje nepažymėta, jog anksčiau minėta tvora yra R. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taigi jokių duomenų Kadastro tvarkytojui (atsakovui) apie tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti tvora stovi žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateikta nebuvo.   
48. Bylos duomenimis, Kadastro tvarkytojas 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu taip pat pakeitė žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Bajorų Sodų (duomenys neskelbtini), Vilniuje kadastro duomenis pagal UAB „Akroinvest“ 2009 m. gegužės 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Atlikdamas šiuos pakeitimus atsakovas nustatė, jog anksčiau minėta data Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Bajorų Sodų (duomenys neskelbtini), Vilnius, riba sutampa su nustatyta trečiojo suinteresuoto asmens R. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 2015 m. kovo 23 d. pažymėta riba. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. Š. įgalioto atstovo pateiktų dokumentų pagrindu Kadastro tvarkytojui pakeitus jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis Kadastre, šiuo metu sutampa pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir ginčo žemės sklypo bendra riba.
49. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai yra nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje (bylai aktuali 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-998 redakcija). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai atliko Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Nuostatuose ir Taisyklėse jam pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, todėl nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas netinkamai atliko žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos patikrinimą ir pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus.
50. Iš Kadastro tvarkytojui adresuoto skundo matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su atliktu žemės sklypo, priklausančio nuosavybės teise R. K., kadastro duomenų pakeitimu ir teigia, kad sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tai reiškia, jog dėl netikslių ginčo sklypo kadastro duomenų ištaisymo Nekilnojamojo turto kadastro 15 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka (suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui) į Kadastro tvarkytoją su prašymu ištaisyti netikslius ar neteisingus duomenis nesikreipė, todėl Centrinio registratoriaus ginčo nagrinėjimo komisija pagrįstai paliko galioti teritorinio registratoriaus 2015 m. kovo 24 d. sprendimą.
51. Vertinant trečiojo suinteresuoto asmens R. K. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėtina, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis (iš lot. k. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą, yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės.
52. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. bylinėjimosi išlaidas, t. y., kad priimtu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jos teisės.
53. Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodoma, kad bendra R. K. patirtų išlaidų sumą yra 700 Eur, kartu nurodant, kad buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: susipažinimas su bylos medžiaga, konsultacija (1 val.*100 Eur = 100 Eur)? atsiliepimo į skundą parengimas (3 val.*100 Eur = 300 Eur)? sprendimo ir apeliacinio skundo analizė, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (3 val.*100 Eur = 300 Eur). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, proceso šalių išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-280/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2303/2011, 2013 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-215/2013ir kt.). Taigi, teisėjų kolegija pasisako tik dėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti teismo išlaidas, patirtas nagrinėjant šią administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme.
54. Iš prašyme nurodytų R. K. suteiktų teisinių paslaugų pobūdžio nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo patirtos šios išlaidos – pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinio skundo analizė ir atsiliepimo į apeliacinį skundą (2016 m. birželio 15 d.) parengimas, už kurias R. K. sumokėjo 300 Eur, ką patvirtina kartu su prašymu pateiktas 2016 m. birželio 15 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 840785. Šios teisinės paslaugas buvo suteiktos advokatės Tatjanos Kočegarovos, veikiančios pagal tarp R. K. ir advokatės pasirašytą 2015 m. rugsėjo 28 d. atstovavimo sutartį (II t., b. l. 12).
55. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punktą ir į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma – 300 Eur – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos – 983,97 Eur (1,3*756,9 Eur), R. K. priteistina suma – 300 Eur.
56. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. taip pat prašo atlyginti jai teismo išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kaip buvo minėta anksčiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jo nagrinėjamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-962-525/2015). Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens R. K. prašymo dalis dėl teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduodama nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo K. Š. (K. Š.) (procesinių teisių ir pareigų perėmėjas R. Š. (R. Š.)) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo K. Š. (K. Š.) (procesinių teisių ir pareigų perėmėjas R. Š. (R. Š.)) trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atlyginimą.

Trečiojo suinteresuoto asmens R. K. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė