Civilinė byla Nr. e2A-604-390/2026

Teisminio proceso Nr. 3-68-3-36219-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.8; 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Allianz Pojišt‘ovna, A.S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m.  lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Didneriai“ ieškinį atsakovei užsienio įmonei Allianz Pojišt‘ovna, A.S. dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Didneriai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Allianz Pojišt‘ovna, A.S. 30 230,58 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Nurodė, kad ieškovės vilkikas DAF (toliau – ir vilkikas), su puspriekabe KOGEL (toliau – ir puspriekabė), ir joje vežamas krovinys 2019 m. liepos 11 d. Italijoje pateko į eismo įvykį. Atsakingos už eismo įvykio sukėlimą transporto priemonės, registruotos Čekijos Respublikoje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė, todėl ieškovė kreipėsi į UAB „iClaim“, kaip atsakingos draudikės (atsakovės) atstovą pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje. UAB „iClaim“ atliko draudžiamojo įvykio administravimo veiksmus, tačiau atlygino tik dalį ieškovės dėl šio eismo įvykio patirtų nuostolių, atsisakė atlyginti šiuos ieškovės nuostolius: 2 688 Eur draudimo išmokos skirtumą už eismo įvykio metu nepataisomai sugadintą puspriekabę, kurį sudaro draudikės atimta (neišmokėta) 21 proc. dydžio pridėtinės PVM suma; 22 894,08 Eur negautų pajamų dėl negalėjimo naudotis eismo įvykio metu sugadintu vilkiku; 1 486 Eur puspriekabę pakeitusios puspriekabės nuomos išlaidas; 3 162,50 Eur išlaidų už puspriekabės saugojimą.

3.                      Atsakovė Allianz Pojišt‘ovna, A.S. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4.                      Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 2 688 Eur dydžio PVM yra nepagrįstas, nes ieškovė, kaip PVM mokėtoja, turi teisę į PVM atskaitą, kuria, įsigijusi sugadintą puspriekabę, neabejotinai pasinaudojo. Be to, šiuo atveju puspriekabė buvo sugadinta nepataisomai, dėl ko jos remontas pripažintas ekonomiškai netikslingu. Reikalavimas priteisti 22 894,08 Eur pajamas dėl negalėjimo naudotis eismo įvykio metu sugadinti vilkiku, yra nepagrįstas. Administruojant žalą ieškovei buvo sumokėtos suderėto dydžio negautos pajamos, kurios buvo apskaičiuojamos už faktinį vilkiko remonto laiką, kuris yra nurodytas pačios ieškovės Audatex kompiuterine sistema specialių žinių turinčių asmenų parengtame dokumente, t. y. 2019 m. spalio 5 d. sąmatoje – 27 dienos. Būtent tiek turėjo trukti vilkiko remontas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti, kada vilkikas buvo suremontuotas, kiek faktiškai užtruko jo remontas, kuo grindžia būtent tokio dydžio negautų pajamų sumą (130,08 Eur už dieną). Už pakaitinės puspriekabės nuomą atsakovė ieškovei išmokėjo 1 500 Eur išmoką. Puspriekabė buvo sunaikinta visiškai, taigi ieškovė privalėjo dėti protingas pastangas tam, kad įsigytų kitą puspriekabę, o ne nuomotis pakaitinę. Atsakovė žalos administravimo procese išmokėjo ieškovei 187 Eur išmoką už puspriekabės saugojimą. Ieškovė nenurodo, kodėl puspriekabės likučiai buvo saugomi visą ieškinyje nurodytą laikotarpį. Be to, įvykis įvyko Italijoje, o puspriekabė buvo saugoma Vokietijoje. Kodėl tada atsakovė netransportavo puspriekabės į Lietuvą?

5.                      Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas, ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apygardos teismas nurodė, kad nors draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl draudėjo padarytos žalos atsiranda draudimo sutarties pagrindu (šiai prievolei taikoma Čekijos Respublikos teisė), tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo. Šiai prievolei taikoma valstybės, kurioje atsirado žala, teisė (šiai prievolei taikoma Italijos Respublikos teisė). Pagal CPK 808 straipsnio 1 dalį teismas įstatymų nurodytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato savo iniciatyva (ex officio).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimu

7.                      Teismas siekdamas nustatyti užsienio teisės (Italijos teisės) turinį su pavedimu dėl informacijos apie užsienio teisės suteikimą kreipėsi į Italijos teisingumo ministeriją, kuri pateikė užsienio teisės turinį, iš kurio matyti, kad už eismo įvykį atsakingos transporto priemonės draudikas privalo atlyginti nukentėjusiajai šaliai tiek tiesioginę, tiek netiesioginę žalą, kurią patyrė nukentėjusioji šalis, tačiau patirtos žalos dydis turi būti įrodytas, o patirta žala turi būti priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu (Italijos civilinio kodekso 2043, 1223 straipsniai; Italijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas).

8.                      Teismas nurodė, kad ginčo įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieškovei išmokėtos šios draudimo išmokos: 35 681,82 Eur už sugadintą vilkiką, 12 800 Eur už nepataisomai sugadintą puspriekabę, 3 512,16 Eur negautos pajamos už negalėjimą naudotis vilkiku (už 27 dienas), 1 500 Eur už negalėjimą naudotis eismo įvykio metu sunaikinta puspriekabe, 500 Eur už puspriekabės utilizavimą ir 400 Eur už puspriekabe gabento krovinio iškrovimą prieš puspriekabę utilizuojant. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.  Ieškovė papildomai prašė priteisti: 1) 2 688 Eur draudimo išmokos skirtumą už eismo įvykio metu nepataisomai sugadintą puspriekabę, kurį sudaro draudiko atimta (neišmokėta) 21 proc. dydžio PVM suma; 2) 22 894,08 Eur negautas pajamas dėl negalėjimo naudotis eismo įvykio metu sugadintu vilkiku (papildomai už 176 dienas); 3) 1 486 Eur puspriekabę pakeitusios puspriekabės nuomos išlaidas; 4) 3 162,50 Eur išlaidas už puspriekabės saugojimą.

9.                      Teismas darė išvadą, kad ieškovė turi teisę į PVM atskaitą, ir ieškovei nepateikus įrodymų, kad šia teise nepasinaudojo, jos prašomi priteisti nuostoliai, kuriuos sudaro už puspriekabę mokėtinas PVM, yra neįrodyti, todėl ieškinio reikalavimą priteisti 2 688 Eur draudimo išmokos skirtumą už eismo įvykio metu nepataisomai sugadintą puspriekabę, kurį sudaro draudiko atimta (neišmokėta) 21 proc. dydžio PVM suma,  atmetė.

10.                      Teismas nurodė, kad vilkiko remonto darbai truko nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. Vertinant vilkiko remonto trukmę, reikšminga aplinkybė, kada buvo suderinta vilkiko remonto sąmata su draudike (atsakove), kadangi po sąmatos suderinimo tapo aiški darbų apimtis. Sąmata su draudike buvo suderinta 2019 m. spalio 7 d. nurodant, kad maksimali suderinimo suma 22 871,82 Eur; už tokia sumą ir buvo atlikti vilkiko remonto darbai. Suderinus sąmatą, UAB ,,Transeta“ 2019 m. spalio 30 d. įsigijo detales iš UAB Inter Cars Lietuva bei UAB ,,Skuba“, o 2019 m. lapkričio 5 d. įsigijo detales iš UAB ,,Bene Trucks Lietuva“. Teismo vertinimu, detalių įsigijimo laikas skaičiuojant jį nuo sąmatos suderinimo (2019 m. spalio 7 d.) nėra pernelyg ilgas. Vilkiko remonto darbai pabaigti 2019 m. lapkričio 29 d. Tą pačią dieną UAB ,,Transeta“ išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 27 674,15 Eur (22 871,20 Eur be PVM) sumai apmokėti; sąskaitos apmokėjimo terminas – 2019 m. gruodžio 2 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad draudikas tokio dydžio draudimo išmoką ieškovei išmokėjo tik 2020 m. sausio 31 d. Tą pačią dieną, šią sumą ieškovė pervedė UAB ,,Transeta“. Kitą darbo dieną po sąskaitos apmokėjimo, t. y. 2020 m. vasario 3 d., vilkikas buvo grąžintas ieškovei. Teismo vertinimu, esant neapmokėtai sąskaitai, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, UAB ,,Transeta“ turėjo teisėtą pagrindą negrąžinti ieškovei vilkiko, kol nebus apmokėta minėta sąskaita, tokiu būdu pasinaudodama daikto sulaikymo teise (CK 4.229–4.235 straipsniai).  

11.                      Teismas laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą atlyginti jai negautas pajamas už negalėjimą naudotis vilkiku pirmiau minėtu laikotarpiu, t. y. už 203 dienas. Kadangi atsakovė atlygino ieškovei negautas pajamas už negalėjimą naudotis vilkiku už 27 dienas, šiuo sprendimu papildomai priteistinos negautos pajamos už negalėjimą naudotis vilkiku už likusias 176 dienas.

12.                      Žalos administravimo metu ieškovė pateikė 2019 m. gruodžio 18 d. pažymą – skaičiavimą dėl negautų pajamų eksploatuojant transporto priemonę (ginčo vilkiką), pagal kurią negautos pajamos vienai dienai dėl negalėjimo naudotis ginčo vilkiku sudaro 130,08 Eur. Žalos administravimo metu draudikė (atsakovė) šioje pažymoje užfiksuotų duomenų neginčijo, priešingai, jais vadovavosi apskaičiuodama negautų pajamų dydį už 27 dienas. Teismas laikė, kad ieškovė savo nuostolių dydį negautų pajamų (negauto pelno) forma pagrindė. Todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 22 894,08 Eur (176 sienos x 130,08 Eur vienos dienos negautas pelnas) negautas pajamas dėl negalėjimo naudotis ginčo vilkiku.

13.                      Teismas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. draudikės atstovas pervedė ieškovei 1 500 Eur fiksuotą sumą dėl negalėjimo naudotis eismo įvykio metu sugadinta puspriekabe. Ieškovė už puspriekabės nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. sausio 28 d. patyrė 2 986,50 Eur (be PVM). Yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir pakaitinės puspriekabės nuomos, nes papildomos puspriekabės nuoma pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartį buvo nulemta to, kad ieškovės turėta puspriekabė buvo sugadinta eismo įvykio metu, dėl ko ieškovė neturėjo galimybės jos naudoti savo veikloje. Teismas ieškovei papildomai priteisė 1 486 Eur pakaitinės puspriekabės nuomos išlaidas, nes jos yra pagrįstos, priežastiniu ryšiu susijusios su ginčo eismo įvykiu, jas ieškovė realiai patyrė.

14.                      Teismas pažymėjo, kad ieškovė apsisprendė dėl draudimo išmokos priteisimo kreiptis į atsakingos už eismo įvykį transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiką, kuris nedavė nurodymų ieškovei, kaip elgtis su ginčo puspriekabe. Atsakovė tik 2020 m. kovo 3 d. nustatė puspriekabės likutinę vertę, ir nusprendusi, kad jos remontuoti ekonomiškai netikslinga, 2020 m. gegužės 28 d. išmokėjo ieškovei 12 800 Eur draudimo išmoką. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad puspriekabės transportavimas į Lietuvą ir utilizavimas būtų kainavęs brangiau nei jos saugojimo paslaugos užsienyje, t. y. 4 000 Eur. Teismas laikė, kad puspriekabės saugojimo išlaidos yra pagrįstos, realiai patirtos, atsiradusios kaip ginčo eismo įvykio pasekmė, todėl priteisė 3 162,50 Eur iš atsakovės.

15.                      Teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei priteisiant 22 894,08 Eur negautas pajamas už negalėjimą naudotis vilkiku, 1 486 Eur pakaitinės puspriekabės nuomos išlaidas ir 3 162,50 Eur puspriekabės saugojimo išlaidas, o kitą ieškinio dalį (dėl 2 688 Eur PVM) atmetant.

16.                      Ieškinys tenkinus 91 proc., teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę į 7 664,02 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė – į 893,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tarpusavyje įskaičius šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas, priteisė ieškovei iš atsakovės 6 770,50 Eur (7 664,02 Eur – 893,52 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.                      Apeliaciniu skundu atsakovė Allianz Pojišt‘ovna, A.S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teismas padarė materialinės teisės normos pažeidimą – netinkamai taikė užsienio teisės (Italijos Respublikos teisės) turinį, t. y. neatsižvelgė nei į Italijos teisingumo ministerijos teiktą Italijos teisės taikymo praktiką, nei į Italijos Respublikos Aukščiausiojo Kasacinio Teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendime Nr. 5447 nurodomas aktualias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles. Teismas ieškovės nurodytus tariamus nuostolius traktavo kaip automatinę avarijos pasekmę, kadangi jie ieškovės akivaizdžiai buvo neįrodyti. Ir visiškai nevertino ir net nenustatinėjo, ar jie tikrai buvo būtini, pagrįsti, realūs. Kaip ir nevertino, ar tikrai visi ieškovės deklaruojami (šioje vietoje pastebėtina, kad būtent deklaruojami, o ne įrodomi) nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję būtent su eismo įvykiu. 

17.2.                      Ieškovė žalos administravimo procedūras buvo pradėjusi ir pas KASKO draudiką, jau 2019 m. spalio 8 d. bei 2019 m. spalio 22 d. turėjo galimybę gauti žalos atlyginimą per KASKO. Tačiau tuo sąmoningai nepasinaudojo, 2019 m. lapkričio 12 d pateikė savo prašymą dėl žalos administravimo procedūrų nutraukimo. Ieškovė sąmoningai pasirinko tokį elgesio modelį, kuris didino laikotarpį, už kurį ji tariamai negavo pajamų ir tariamai patyrė išlaidas. Tokie ieškovės veiksmai traktuotini kaip civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas, numatytas CK 6.253 straipsnio 5 dalyje, jį tinkamai pritaikius, teismas galėjo sumažinti ieškovės prašomą priteisti žalą.

17.3.                      Teismas taip pat padarė procesinės teisės normų pažeidimą – netinkamai vertino įrodymus. Teismas prioritetą teikė ieškovės teikiamiems argumentams (jų net kritiškai neįvertinęs ir nepatikrinęs), ir sprendime didžiąja dalimi rėmėsi faktiškai tik ieškovės teiginiais ir, kuomet priteisė tariamas negautas pajams už negalėjimą naudotis vilkiku, jas grindžiančiu netiesioginiu įrodymu – 2019 m. gruodžio 18 d. Pažyma-skaičiavimas „Dėl negautų pajamų, eksploatuojant transporto priemonę DAF v. n. (duomenys neskelbtini) Kuri faktiškai net negalėjo būti pripažinta įrodymu, nes neatitinka rašytiniam įrodymui keliamų reikalavimų. Nebuvo pateikti priminiai įrodymai, kurie galėtų pagrįsti minėtoje pažymoje nurodytus skaičiavimu. Teismo liko neatsakytas klausimas, kodėl ieškovė nuomojosi puspriekabę, jei, tariamai, neturėjo galimybės naudotis vilkiku, dėl ko prarado tam tikras pajamas. Reiškia, kad vilkiko neturėjimas niekaip neigiamai neįtakojo ieškovės verslo. Kas, atsižvelgiant į Italijos teisės taikymo praktiką, nesudaro pagrindo priteisti žalos negautų pajamų forma atlyginimą. 

17.4.                      Taip pat teismo argumentai dėl puspriekabės nuomos mokesčio priteisimo yra nelogiški. Iš pateiktų dokumentų (ieškovės Sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2019-11-01 iki 2020-10-31 bei puspriekabės nuomos sąskaitų numerių) yra akivaizdu, kad puspriekabės nuoma priežastiniu ryšių niekaip nėra susijusi su eismo įvykiu ar, juo labiau, su bet kokiais atsakovės veiksmais. Iš banko sąskaitos išrašo galima nustatyti, kad juo apmokama 21 sąskaita tam pačiam gavėjui, UAB „Bene Trucks Lietuva“, tarp kurių tik 6 yra susijusios su byloje aptariama puspriekabe. Ir tai leidžia daryti daugiau nei pagrįsta išvadą, kad arba ieškovė pastoviai nuomojasi didelį kiekį puspriekabių, kurios yra reikalingos jos veiklai, arba, kad nurodyta puspriekabė buvo nuomota ne 6 mėnesius, o 21 mėnesį. O tai savo ruožtu leidžia konstatuoti priežastinio ryšio nebuvimą. Taip pat įvertinus tai, kad ieškovė jau 2019 m. spalio 8 d. turėjo informaciją apie tai, kad puspriekabė sugadinta nepataisomai, turėjo galimybę gauti KASKO draudiko suderintą išmoką už ją, pridėjus protingą terminą naujos puspriekabės įsigijimui (+ 14 dienų = 2019-10-22), ir paskaičiavus jos faktines išlaidas puspriekabės nuomai iki šio laikotarpio pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, reali ieškovės žala, susijusi su pakaitinės puspriekabės nuoma, sudaro 1 580,87 Eur. Kadangi už puspriekabės nuomą ieškovei sumokėta 1 500 Eur, todėl realiai patirta žala dėl puspriekabės nuomos sudarytų 80,87 Eur (1 580,87 Eur - 1 500 Eur).

17.5.                      Taip pat nesutiktina su teismo argumentais, dėl kurių iš atsakovės priteista 3 162,50 Eur skirtumas už sunaikintos puspriekabės saugojimą. Ieškovė KASKO draudimo išvadą dėl puspriekabės likutinės vertės paskaičiavimo (faktiškai pripažinimą, kad ji yra neremontuotina) gavo 2019 m. spalio 8 d., todėl tada ieškovė galėjo priimti atitinkamus sprendimus dėl puspriekabės, o ne saugoti ją aikštelėje iki 2020 m. gegužės 28 d. Skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 8 d. pagrįstais ieškovės nuostoliais už puspriekabės saugojimą pripažintina 262,50 Eur (1 dienos saugojimo kaina (12,50 Eur) x 21 d. saugojimo diena (nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. spalio 8 d.). Ir realūs ieškovės nuostoliai galėtų būti 75 Eur (262,50 Eur - 187,50 Eur).

17.6.                      Teismas priteisė iš atsakovės sumokėti ieškovei negautas pajamas už visą laikotarpį, kurį UAB „Transeta“ vykdė vilkiko remonto darbus. Byloje nustatytos aplinkybės, jog nurodyti remonto darbai truko daugiau nei tris kartus ilgiau nei pačios UAB „Transeta“ vilkiko remonto sąmatoje nurodytas jo remonto terminas. Taigi, jeigu teismo sprendimas liks nepakitęs, atsakovė neabejotinai turės teisę regresuoti iš UAB „Transetus“ už ją atlygintą žalą, susijusią su nepagrįstai ilgu vilkiko remonto terminu (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). O jeigu teismo sprendimas būtų panaikintas, manytina, kad tai sudarytų pagrindą ieškovei reikalauti žalos atlyginimo iš UAB „Transetus“. Todėl UAB „Transeta“ privalėjo būti traukiama į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

2.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Didmeriai“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Teismas, pasiremdamas iš Italijos teisingumo ministerijos gautais atsakymais dėl Italijos materialinės teisės taikymo, padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovės reikalautų priteisti sumų. Skunde atsakovė deklaratyviai bando manipuliuoti teismui numatyta pareiga Italijos teisę taikyti ex officio ir pateikinėja nepagrįstus argumentus, tikėtinai siekdama tik vilkinti būsimo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.

18.2.                      Iš Italijos teisingumo ministerijos pateikto teisinio reglamentavimo matyti, jog privalomosios civilinės atsakomybės draudiko (atsakovės) pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą niekaip nesiejama su ieškovės turima teise pasinaudoti savanorišku, papildomu KASKO draudimu. Be to, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažindamas atsakingas draudikas (atsakovė) niekuomet nesirėmė argumentu dėl KASKO draudimo sutarties įtakos atsakovės pareigai atlyginti žalą ar jos mažinimą.

18.3.                      TPVCAPDĮ 15 straipsnyje yra imperatyviai įtvirtinta, jog turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas. Pareiga nustatyti žalos dydi ir įrodyti aplinkybes, atleidžiančias atsakingą draudiką nuo draudimo išmokų mokėjimo, arba suteikiančias teisę sumažinti šias išmokas, tenka atsakingam draudikui, todėl bet kokie atsakovės samprotavimai ir jos užimama pasyvaus stebėtojo įrodinėjimo procese pozicija, kad nepateikiant jokių savo atsikirtimų dėl pažymos taikymo pagrindžiančių įrodymų, tik neigiant ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes, pats teismas turi paneigti ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, yra teisiškai nepagrįsta ir vertintina kaip nepagrįstas įrodinėjimo pareigos permetimas ieškovei.

18.4.                       Pažymi, kad būtent atsakovė pagal draudžiamojo įvykio administravimo metu ieškovės pateiktą pažymą apskaičiavo, kad ieškovės vienos dienos nuostoliai (negautos pajamos) dėl negalėjimo naudotis ginčo vilkiku sudarė 130,08 Eur, šiais duomenimis vadovavosi apskaičiuodama ir išmokėdama ieškovei negautų pajamų dydį už 27 dienas. Atsakovė, atsisakiusi mokėti draudimo išmoką dėl to, kad jos manymu negautų pajamų skaičiavimo laikotarpis yra per ilgas, bet neginčijusi vienos dienos negautų pajamų dydžio, neturi teisės byla iškėlus teisme ginčyti ir tas aplinkybes, kurias draudžiamojo įvykio metu buvo pripažinusi. Todėl visiškai pagristai yra nusprendę du kartus byla išnagrinėję pirmosios instancijos teismai, byloje nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, turėjo būti sprendžiamas klausimas tik dėl termino, už kuri ieškovė prašė priteisti negautas pajamas, pagrįstumo.

18.5.                       Dėl negautų pajamų skaičiavimo trukmės ir atsakovės samprotavimų, kad ieškovės negalėjimo naudotis vilkiku terminą neva didžiąja dalimi sąlygojo vilkiko remontą atlikusios įmonės UAB „Transeta“ nepagrįstai ilgai vykdyti remonto darbai. UAB „Transeta“ AUDATEX programa apskaičiuotoje sąmatoje nėra nurodyta, kad darbų atlikimo konkrečiu atveju turėjo trukti 27 dienas, nes to ir būti negali, kadangi AUDATEX programa gali tik nurodyti, gali užtrukti remonto darbai. Taip pat būtent dėl atsakovės kaltės vien tik remonto apimčių įvertinimas buvo pradėtas tik praėjus 3 mėnesiams nuo eismo įvykio, be to, net ir jį suremontavus, atsakovė dar ilgą laiką vilkino draudimo išmokos išmokėjimą.

18.6.                      Atsakovės argumentai, kad sugadinus vilkiką, puspriekabė negalėjo būti savarankiškai naudojama ir t.t., turėtų būti vertinami tik kaip pasirinkta bylos vedimo taktika, nes toks vertinimas yra labai siauras ir nesąlygoja išvados, kad sunaikinta ginčo puspriekabė buvo tik eismo įvykyje dalyvavusio vilkiko junginio dalimi ir nebuvo galima naudoti su kitais vilkikais. Be to, tokių ar panašių argumentų išmokėdama draudimo išmoką už puspriekabės nuomą atsakovė nebuvo nurodžiusi.

18.7.                      Šiuo atveju nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. TPVCAPDĮ 22 straipsnyje yra aiškiai įtvirtintas baigtinis sąrašas regreso atvejų, kuriais turi teisę pasinaudoti ir pati atsakovė. Atsakovė niekaip negalėtų net teoriškai bandyti susigrąžinti dalį ieškovei išmokėtinos draudimo išmokos iš UAB „Transeta". UAB „Transeta" yra vilkiko remontą atlikusi bendrovė, kuri jokių teisės aktų atlikdama remontą nepažeidė. Todėl būsimas galutinis teismo procesinis sprendimas neturi ir negali turėti jokios įtakos UAB „Transeta" teisėms ar pareigoms. Atsakovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu niekad nebuvo nurodžiusi argumento, kad į bylą turėtų būti įtraukta UAB „Transeta“.

        Teisėjų kolegija

  k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

4.                      Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

5.                      Pagal bylos duomenis teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KOGEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir joje vežamas krovinys 2019 m. liepos 11 d. Italijoje pateko į eismo įvykį. Atsakingos už eismo įvykio sukėlimą transporto priemonės, registruotos Čekijos Respublikoje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė Allianz Pojiš?ovna, A.S., buveinė registruota Čekijos Respublikoje, atsakingo draudiko (atsakovės) atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra UAB „iClaim“. Atsakovės atstovė pagal jai pateiktą informaciją ir 2020 m. birželio 22 d. raštu pareikštą pretenziją atsisakė atlyginti šiuos ieškovės nuostolius: išmokėjo 21 proc. (PVM dydžio suma) arba 2 688 Eur mažesnę draudimo išmoką už eismo įvykio metu nepataisomai sugadintą puspriekabę KOGEL, atsisakė atlyginti už likusias 176 dienas (203 – 27) negautas 22 894,08 Eur (130,08 x 176 dienos) pajamas dėl negalėjimo naudotis eismo įvykio metu sugadintu vilkiku DAF nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2020 m. sausio 31 d. (203 dienos); likusias analogiškos kaip eismo įvykio metu sunaikinta puspriekabė KOGEL ieškovės patirtas puspriekabės nuomos išlaidas – 1 486 Eur (2 986 – 1 500), likusias ieškovės patirtas 3 162,50 Eur (3 350 – 187,50) išlaidas už puspriekabės KOGEL saugojimą. Iš viso atsisakė atlyginti 30 230,58 Eur, juos ieškovė prašė priteisti iš atsakovės.

6.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinio netenkino dalyje dėl 2 688 Eur (21 proc. PVM dydžio suma), kitoje dalyje ieškinį tenkino. Apeliantė besutinka su teismo išvadomis, nurodydama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Italijos Respublikos teisę, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei bylą išnagrinėjo neįtraukęs į ją trečiuoju asmeniui, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UASB „Transeta“.

7.                      Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 1 d. pavedimu kreipėsi į Italijos teisingumo ministeriją dėl informacijos apie užsienio teisę suteikimo, kuria išsamiai pateikė bylos faktines aplinkybes ir uždavė Italijos teisingumo ministerijai byloje kilusiam ginčui aktualius 5 klausimus. Italijos teisingumo ministerija 2025 m . kovo 18 d. pateikė atsakymus į teismo suformuluotus klausimus bei nuorodas į pamatinius, jos cituotus Italijos teisės aktus bei šiai bylai aktualaus Italijos Respublikos Aukščiausiojo Kasacinio teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 5447 kopiją.

8.                      Teisės aiškinimas ir taikymas priklauso teismo prerogatyvai. Šiuo atveju užsienio teisės, taikytinos byloje, turinys yra aiškus ir teisėjų kolegija  pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad už eismo įvykį atsakingos transporto priemonės draudikas privalo atlyginti nukentėjusiajai šaliai tiek tiesioginę, tiek netiesioginę žalą, kurią patyrė nukentėjusioji šalis, tačiau patirtos žalos dydis turi būti įrodytas, o patirta žala turi būti priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu (Italijos civilinio kodekso 2043, 1223 straipsniai; Italijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl kiekvienos ieškovės prašomos priteisti žalos (nuostolių) sumos, vertindamas jos dydį ir priežastinį ryšį su eismo įvykiu. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl teismo netinkamo teisės taikymo laiko nepagrįstais.

9.                      Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl ieškovės KASKO draudimo sutarties įtakos atsakovės pareigai atlyginti žalą ar jos mažinimą, kadangi ieškovė turėjo galimybę gauti žalos atlyginimą per KASKO 2019 m. spalio 8 d. bei 2019 m. spalio 22 d., tačiau tuo nepasinaudojo, taip didindama laikotarpį, už kurį tariamai patyrė nuostolius.  

10.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad Italijos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (Nr. 990/1967) nustatyta pareiga kiekvienai transporto priemonei būti apdraustai nuo civilinės atsakomybės žalos, atsiradusios dėl eismo įvykių. Eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės draudimo bendrovė privalo atlyginti padarytą žalą, įskaitant tiesioginę ir netiesioginę žalą (pvz., negautas pajamas), kurią patyrė nukentėjusioji šalis. Taigi, ieškovės nepasinaudojimas turėtu papildomu savanorišku KASKO draudimu, nepanaikina Italijos įstatymuose įtvirtintos pareigos draudikui (atsakovei) pilnai atlyginti ieškovės patirtą žalą.

11.                      Pagal apeliacinio skundo turinį matyti, kad apeliantė iš esmės nesutinka su teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

12.                      Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas priteisdamas ieškovei 22 894,08 Eur žalos atlyginimą dėl negalėjimo naudotis eismo įvykio metu sugadintu vilkiku, nepagrįstai rėmėsi 2019 m. gruodžio 18 d. pažyma dėl negautų pajamų skaičiavimo eksploatuojant vilkiką. Šie nuostoliai pagal savo esmę ir Italijos teisinį reglamentavimą atitinka ieškovės (kaip nukentėjusio asmens) negautas pajamas. Pažymoje ieškovė pagal realiai gautas įplaukas ir patirtas sąnaudas patvirtinančius buhalterinius duomenis yra paskaičiavusi tikslų vienos dienos negautų pajamų (negauto pelno) dydį; nurodyta, kiek pajamų ieškovė gavo naudodamasi ginčo vilkiku laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-07-11 (iki eismo įvykio), kokios tuo laikotarpiu buvo ieškovės patirtos sąnaudos (atskirai išskyrė sąnaudas kurui, vairuotojo dienpinigiams, vairuotojo darbo priemonėms, sąnaudas plovykloms aikštelėms, kelių mokesčius) ir atitinkamai apskaičiavo vilkiko generuotą pelną per vieną dieną - 130,08 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su pateiktu paskaičiavimu, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Be to, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė pati apskaičiuodama ir išmokėdama ieškovei negautu pajamų dydį už 27 dienas vadovavosi pažymoje nurodytais duomenimis., t. y. pripažino ieškovės vienos dienos negautu pajamų dydį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pagrįstai laikė pažymą pakankamu įrodymu ir sprendė, kad ieškovė savo nuostolių dydį negautų pajamų (negauto pelno) forma pagrindė.

13.                      Dėl ieškovės negautų pajamų skaičiavimo trukmės apeliantė nurodo, kad ieškovės negalėjimo naudotis vilkiku terminą didžiąja dalimi sąlygojo vilkiko remontą atlikusios įmonės UAB „Transeta“ nepagrįstai ilgai vykdyti remonto darbai. Pažymėtina, kad byloje yra pateikti ieškovės įrodymai, jog vilkiko nebuvo įmanoma suremontuoti per 27 dienas, kad dėl atsakovės kaltės remonto apimčių įvertinimas buvo pradėtas tik praėjus 3 mėnesiams nuo eismo įvykio, ir net jį suremontavus, atsakovė dar ilgą laiką vilkino draudimo išmokos išmokėjimą. Byloje nėra ginčo, kad draudimo išmoka ieškovei pervesta 2020 m. sausio 31 d. Taigi, ieškovė vilkiku naudotis negalėjo nuo eismo įvykio (2019-07-11) iki draudimo išmokos išmokėjimo (2020-01-31), iš viso 203 dienas. Kaip matyti iš sprendimo turinio teismas išsamiai įvertino vilkiko remonto trukmę, darydamas išvadą, kad ją įtakojo dėl atsakovės kaltės netinkamai atliktas draudžiamo įvykio administravimas (neteisėtai laiku neišmokant draudimo išmokos). 

14.                      Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl eismo įvykio metu sunaikinta puspriekabės nuomos išlaidų, ieškovės patirtų už laikotarpį nuo eismo įvykio iki 2020 m. vasario 1 d., skirtumo - 1486 Eur, kurio nekompensavo atsakovė, atlyginimo. Pagal bylos duomenis atsakovė sutiko ieškovei sumokėti fiksuotą sumą dėl negalėjimo naudotis puspriekabe, nepateikdama jokio apskaičiavimo, kas reiškia, jog atsakovė pripažino faktą, kad sugadinta puspriekabe naudotis negalima (CPK 187 straipsnis). Ieškovė, pateikdama transporto priemonės - užuolaidinės puspriekabės nuomos sutartį ir apmokėjimą patvirtinančius įrodymus, įrodė sugadintos priekabos pakeitimo kita puspriekabe faktą, kas sąlygoja išvadą, kad ieškovė pagrindė patirtas išlaidas. Atsakovės argumentas, kad sugadinus vilkiką, puspriekabė negalėjo būti savarankiškai naudojama, laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant kad ieškovė yra krovinių pervežimu užsiimanti įmonė, būtų nepagrįsta išvada, kad sunaikinta ginčo puspriekabė buvo tik eismo įvykyje dalyvavusio vilkiko junginio dalimi ir nebuvo galima naudoti su kitais vilkikais.

15.                      Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Aiškinant šią įstatymo normą galima teigti, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės samprotavimai jų nepaneigia. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).

16.                      Atsakovė apeliacinį skundą, be kitų argumentų, grindžia argumentais, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime sprendė dėl UAB „Transeta“ atlikto vilkiko remonto trukmės ir priteisė iš atsakovės ieškovės negautas pajamas už vykdytų remonto darbų laikotarpį, todėl atsakovė turės teisę regresuoti iš UAB „Transetus“ atlygintą žalą, susijusią su nepagrįstai ilgu vilkiko remonto terminu. Todėl minėta bendrovė  turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis).

17.                      Kasacinis teismas išaiškino, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą gali būti konstatuotas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: 1) į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nebuvo įtrauktas teisinį suinteresuotumą turintis asmuo (asmenys); 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto (-ų) asmens (-ų) materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas dėl neįtraukto asmens materialiųjų teisių ir pareigų gali būti konstatuotas taip pat tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: pirma, sprendimu turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, antra, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Aptartos CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo sąlygos reiškia, kad, net ir tenkinus pirmąją sąlygą, nebūtinai bus tenkinama antroji, t. y. nors ir konstatavus, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi tam tikrą teisinį suinteresuotumą, tai nebūtinai bus pagrindas konstatuoti, kad teismas nusprendė dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų. Kitaip tariant, CPK 47 straipsnio nuostatų pažeidimas pats savaime nelemia ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo, nes trečiasis asmuo savo teises gali ginti kitoje byloje (kitame procese). Taip dažniausiai atsitiks tais atvejais, kai į bylą yra neįtraukiamas tik procesinį interesą turintis asmuo. Tokiais atvejais teismas ir negali nuspręsti dėl tokio asmens materialiųjų teisių ir pareigų, nes ginčo santykis tiesiogiai nesiejamas su tuo asmeniu, jo teisinis interesas yra tik netiesioginis, kilęs iš kito materialiojo santykio su viena iš šalių.

18.                      Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimą bei nagrinėjamos bylos ginčo santykį, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens UAB „Transetus“ materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

19.                      Apibendrindama kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20.                      Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau iš jos pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės atstovas advokatas J. S. pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 2 420 Eur ieškovei už apeliacinės instancijos teisme advokato suteiktas paslaugas.   Iš pateiktų duomenų matyti, kad advokatas 2026 m. sausio 16 d. išrašę sąskaitą faktūrą 2 420 Eur sumai (sąskaitos apmokėjimo terminas 2026 m. sausio 26 d.), ieškovė yra atlikusi 2 šios sąskaitos dalinius apmokėjimus: 2026 m. sausio 19 d. – 500 Eur ir 2026 m. vasario 19 d. – 500 Eur. Taigi, nepateikti duomenys, jog prašomos priteisti iš viso 2 420 Eur išlaidos už teisines paslaugas yra realios, t. y. nepateikti duomenys, patvirtinantys jų apmokėjimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat nepateikti duomenys, patvirtinantys ieškovės susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024), todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl 1 420 Eur (2 420 – 1 000) išlaidų atlyginimo priteisimo. Ieškovės turėtų 1 000 Eur išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės. 

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Didneriai“ (kodas 122287098) iš atsakovės Čekijos Respublikos draudimo bendrovės Allianz Pojišt‘ovna A.S. (kodas 47115971) 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Algimantas Kukalis

                                                                        Anita Sereikienė

                                                                        Agnė Vyliaudaitė