VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Visvaldas Kazakiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo RUAB „Norditera“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir

n u s t a t ė:

1. Vilniaus komercinio arbitražo teisme yra pradėtas arbitražo procedūrų administravimas arbitražobyloje Nr.V-0083/2022e pagal restruktūrizuojamos RUAB „Norditera“ ieškinį dėl 22 415 Eur skolos priteisimo, pareikštą UAB „Terra Silvestris”. Ieškinio reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad 2021-07-07 ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti briaunų juostavimo stakles, formatinio pjovimo stakles MJ6132TA, daugiavelenes gręžimo stakles, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 21 500 Eur + PVM, iš viso 26 015 Eur. Įranga atsakovui buvo perduota pagal 2021-07-07 priėmimo – perdavimo aktą, kuris buvo įformintas kaip sutarties priedas Nr. 2. Pagal sutarties 2.2 punkto nuostatas atsakovas už įrangą turėjo sumokėti tokiais terminais ir tvarka: 3 600 Eur– iki 2021-07-31, 3 600 Eur– iki 2021-08-31, 3600 Eur – iki 2021-09-30, 3600 Eur – iki 2021-10-31, 3600 Eur – iki 2021-11-30, 3 500 Eur – iki 2021-12-31. Atsakovas nustatytais terminais mokėjimų neatliko, todėl 2021-09-17 ieškovas jam pateikė pranešimą, reikalaudamas iki 2021-09-24 sumokėti 7 200 Eur. 2021-09-27 atsakovas sumokėjo 3 600 Eur ir daugiau įmokų neatliko. 2021-10-08, 2021-11-10 ieškovo pranešimais atsakovas buvo raginamas vykdyti sutartines prievoles, tačiau į raginimus nereagavo. 2021-01-02 ieškovas pasiūlė atsakovui spręsti susiklosčiusią situaciją derybų būdu, nurodant bendros 22 415 Eur (17 900 + PVM) skolos padengimo terminus, pasiūlant kitus prievolės įvykdymo būdus ir pan. Į šį pasiūlymą atsakovas taip pat nereagavo ir su ieškovu neatsiskaitė. Sutarties 6.3. punkte įtvirtinta nuostata, kad visi iš sutarties kilę ginčai yra sprendžiami derybų keliu, o nepasiekus sutarimo, – Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Kadangi taikus susitarimas pasiektas nebuvo, ieškovas kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą.

2. Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo.Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones:Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje Nr.V-0083/2022e pareikštiems reikalavimamsužtikrinti areštuoti atsakovui UAB „Terra Silvestris“ priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai,lėšas kredito įstaigose, esančias pas trečiuosius asmenis bei įmonės kasoje, kurių vertė ar suma 22 415 Eur.

Prašymas tenkintinas.

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, bet nenagrinėja bylos iš esmės.

5. Atsakovo prievolės sumokėti ieškovo reikalaujamas sumas kilo iš šalių sudarytos sutarties, todėl ieškovo reikalavimas priteisti šias sumas yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia aplinkybe, jog atsakovas nevykdo realios komercinės ūkinėsveiklos: įmonėje dirba vienas darbuotojas, paskutiniai atsakovo finansinėsatskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui pateikti tik už 2018 m. Iš 2018 m. atsakovo balanso matyti, kad atsakovas ilgalaikio turto turėjo tik už 983 Eur, pinigų ir jųekvivalentų– 1011 Eur, o pagrindinę turto masę sudarė gautinos sumos– 129 841 Eur, tuo tarpu kai pervienerius metus vykdytini trumpalaikiai įsipareigojimai – 99 744 Eur, t. y. 76 proc. atsakovo turto vertės. Beto, atsakovas yra vertinamas kaip aukštos kreditavimo rizikos juridinis asmuo.Dėl to ieškovas teigia, jog 22 415 Eur reikalavimo suma atsakovui laikytina didele. Ieškovas laikosi pozicijos, kad atsakovo elgesyssutarties sudarymo metu vertintinas kaip nesąžiningas. Įsipareigojimus pagal sutartį su ieškovu prisiėmė faktiškai veiklos nevykdanti ir mokumo problemų turinti įmonė.

6. Ieškovas prašymepateikė faktinius bei teisinius argumentus bei, ieškovo įsitikinimu, reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, jog prašymo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas, bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016). Įvertinus ieškovo reikalavimų pobūdį ir įrodymus, darytina išvada, kad prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis). Kad laikinosios apsaugos priemonės nesuparalyžiuotų atsakovo veiklos, leistina areštuotą atsakovo turtą ir lėšas naudoti darbuotojų darbo užmokesčiui, mokesčiams mokėti ir atsiskaityti su ieškovu.

Teismas, vadovaudamasis CPK 144, 145, 151 straipsniais,

n u t a r ia:

Patenkinti ieškovo RUAB „Norditera“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti Vilniaus komercinio arbitražo nagrinėjamoje byloje Nr. V-0083/2022e ieškovo RUAB „Norditera“ atsakovui UAB „Terra Silvestris“ pareikštus reikalavimus: areštuoti atsaskovo UAB „Terra Silvestris“ (j.a.k.302742010), Duburio g. 2 – 14, Vilnius, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar trūkstant, – lėšas kredito įstraigose, esančias pas trečiuosius asmenis bei įmonės kasoje, kurių vertė ar suma – 22 415 Eur (dvidešimt du tūkstančiai keturi šimtai penkiolika eurų), leidžiant iš areštuoto turto mokėti mokesčius valstybei, darbo užmokestį darbuotojams ir atsiskaityti su ieškovu – RUAB „Norditera“.

Nutarties kopijasišsiųsti šalims.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.