(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,

sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, Daivai Jokubauskienei,

dalyvaujant ieškovės Turistinių burlaivių savininkų asociacijos atstovams R. A., E. P., advokatui D. V.,

atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei V. P.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Turistinių burlaivių savininkų asociacijos patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl uždraudimo sukelti žalą ieškovės turtui, nuosavybės teisės gynimo, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Šalių reikalavimai ir jų argumentai

1.       Ieškovė Turistinių burlaivių savininkų asociacija prevenciniu ieškiniu (CBP-17036, DOK-6764), dubliku, prašo: 1) uždrausti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tvarkyti, perkelti, išgabenti, išmontuoti ar kitaip daryti bet kokį fizinį poveikį ieškovės Turistinių burlaivių savininkų asociacijos, bei jos narių turtui, burlaiviams ir plaukiojančiai prieplaukai (įskaitant laivų sandėliavimo sausumoje įrangą), esantiems (duomenys neskelbtini) ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1442 kv. m. ploto dalyje, pažymėtoje UAB „Geometra“ 2019 m. spalio mėnesį parengtoje šios prieplaukos Topografinio plano schemoje M 1:500, taip pat uždrausti Kauno miesto savivaldybei, jos administracijai ir tarybai pavesti atlikti šiuos veiksmus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos, kodas 188764867, išduotą 2020 m. rugpjūčio 10 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (versija Nr. 2, išdavimo data 2021 m. lapkričio 17 d.), apimtimi kuria jis pažeidžia ieškovės interesus bei numato statybą bei griovimo darbus jos naudojamoje ir jos turtu užimamoje teritorijoje, t. y. dalyje, kurioje juo yra leidžiama statyti šiuos statinius: 1) Burlaivių iškėlimo - nuleidimo slipas (07); 2) Krantinė P (burinių laivų) (08). 

1.1.                      Ieškovė nurodo, kad pareikšdama ieškinį ji gina savo nuosavybės (disponavimo, valdymo ir netrukdomo naudojimo) teises į jos įsigytą ir jai priklausančią nekomercinę prieplauką (plūduriuojančią priemonę), Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos 2009 m. gegužės 18 d. įregistruotą Vidaus vandenų laivų registre. Ieškovės veiklai natūraliai yra reikalinga naudoti vandens paviršių, t. y. (duomenys neskelbtini) teritoriją, o taip pat ir dalį sausumos (kranto) teritorijos, reikalingos įlipti ir išlipti keleiviams. Ieškovė prieplauką eksploatuoja ilgą laiką, tai yra pagrindinis ir iš esmės vienintelis jos turtas, tenkinantis esminius jos narių poreikius, lūkesčius bei interesus. Be prieplaukos egzistavimo asociacijos veikla būtų neįmanoma.

1.2.                      Šaltuoju metų laiku ieškovė greta prieplaukos taip pat sandėliuoja jos nariams priklausančius burlaivius; šiltuoju metų laiku – jie švartuojami vandenyje prie prieplaukos, skirtos įlipti ir išlipti keleiviams. Prieplauka yra tikslinis rekreacinis hidrotechninis statinys (įrenginys). Ieškovei priklausanti prieplauka yra įrengta ir naudojama teisėtai; nuo prieplaukos sumontavimo atsakovės nekvestionavo ieškovės teisių naudotis prieplauka.

1.3.                      Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė (Kauno miesto savivaldybė) 2019 m. sumaniusi plėsti savo įsteigtos Kauno sporto mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. liepos 16 d. įsakymo pagrindu perėmė sausumoje ((duomenys neskelbtini) krante) suformuoto 3,6920 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikėjimo teisę iš NŽT, bei nepaisydama savo ankstesnių rašytinių sutikimų ir suderinimų, ėmė raginti ieškovę iškelti tiek savo laivus, tiek ir prieplauką nuo šio žemės sklypo, o taip pat ir nuo vandens paviršiaus (kuriuo atsakovės net nedisponuoja). Raginimuose – pranešimuose ieškovei yra nurodoma ir grasinama, kad kitu atveju, ieškovės narių laivai bus išvežti, o prieplauka išardyta ir iškelta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.110 straipsnis, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnio 15 dalis).

1.4.                       Kaip be kita ko nurodoma ieškovės pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo, iš statybos projekto medžiagos, jo aiškinamojo rašto ir kitų šio projekto dalių akivaizdu, kad ginčo statybos leidime pažymėti statiniai: laivų nuleidimo į vandenį slipas su žymeniu plane „07“ ir pontoninė burinių jachtų prieplauka su žymeniu plane „08“ akivaizdžiai pažeidžia ieškovės interesus (pontoninė burinių jachtų prieplauka projekte ir leidime net neįvardinta kaip statomas statinys, galimai laikant, kad ji yra sudedamoji šio naujo statinio „krantinė P (burinių laivų) (08)“ dalis). 

1.5.                      Pirmuoju reikalavimu ieškovė civilinių teisių gynimo būdu siekia apginti nuosavybės teises bei užkirsti kelią potencialiai žalai atsirasti. Antruoju reikalavimu – siekia panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ta apimtimi, kuria jis pažeidžia ieškovės interesus ir numato statybą bei griovimo darbus jos naudojamoje ir jos turtu užimamoje teritorijoje, t. y. dalyje, kurioje juo yra leidžiama statyti šiuos statinius: burlaivių iškėlimo – nuleidimo slipas (07); krantinė P (burinių laivų)(08).

1.6.                      Jei teismas laikytų, kad ieškovė nežymiai praleido 1 mėnesio terminą ginčyti 2020-08-10 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), prašo šį terminą atnaujinti dėl svarbių jo praleidimo priežasčių.

2.       Atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimus į ieškinį, tripliką, kuriais teismo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (DOK-105887, DOK-35559, DOK-13877).

2.1.                      Ieškovė neįrodė nei vienos iš būtinų sąlygų prevenciniam ieškiniui reikšti, todėl pareikštas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. 

2.2.                      Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ji patirtų realią prevenciniame ieškinyje įvardijamą žalą, t. y. prieplauka būtų sugadinta, padaroma netinkama naudoti pagal paskirtį ir pan. Tokie ieškovės teiginiai yra grįsti prielaidomis, abejonėmis ir spėjimais, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, organizuodama prieplaukos iškėlimo darbus, tai darytų tokiu būdu, kuris galėtų sugadinti ar sužaloti TBSA priklausantį turtą. 

2.3.                      Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nelikus privalomosios nekomercinių prieplaukų registracijos, siekiant įrengti ar eksploatuoti plūduriuojančiųjų prieplauką, tokius veiksmus būtina derinti su kranto juostos ar krantinės savininku (valdytoju). Duomenų apie tai, kad šiuo metu prieplauka atitinka visus saugos reikalavimus, yra techniškai tvarkinga ir eksploatuojama teisės aktų nustatyta tvarka šiuos veiksmus suderinus su krantinės savininku (valdytoju) byloje nepateikta. 

2.4.                      Atsakovių vertinimu, nei (duomenys neskelbtini) seniūno prierašas ir parašas, nei Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo parašas ant bet kokio pobūdžio schemų negali būti prilyginami leidimui ginčo prieplauką tvirtinti prie kranto juostos, neribotai ja naudotis ar tapti pagrindu įgyti išskirtines teises naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi ir pan.

2.5.                      Ieškovė prevenciniame ieškinyje nenurodė jokios teisės normos, kurios reglamentavimas leistų daryti išvadą, kad nurodyti asmenys turėjo kompetenciją spręsti tokio pobūdžio klausimus ir, kad minėti parašai gali būti laikomi sprendimu nustatyti krantinės naudojimo tvarką.

2.6.                      Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog minėti parašai įgalina dabartinį žemės sklypo valdytoją tenkinti išimtinai ieškovės TBSA interesus. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybė, kaip teisėta žemės sklypo valdytoja, turi teisę pagal dabar galiojančius aktus reikalauti, kad krantinė būtų naudojama būtent jos nustatyta tvarka.

2.7.                      Kauno miesto savivaldybė tapo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valdytoja tik nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, taigi tik nuo žemės sklypo valdymo patikėjimo teise įgijimo Kauno miesto savivaldybė įgijo ir teisę nustatyti plūduriuojančių prieplaukų tvirtinimo prie kranto juostos bei krantinės naudojimo tvarką. Iki to momento, juolab 2007 ar 2009 metais, Kauno miesto savivaldybė neturėjo jokių galimybių įgyvendinti žemės sklypo valdytojo teisių.

2.8.                      Išdavus ginčijamo 2020 m. rugpjūčio 10 d. statybos leidimo (duomenys neskelbtini) Versiją Nr. 2, buvo ištaisytos techninio pobūdžio klaidos ir neatitikimai, esminiai statinio projekto sprendiniai nebuvo keičiami, nebuvo rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas, nebuvo rengiamas naujos laidos projektas. 

2.9.                      VTPSI pakartotinai 2021 m. lapkričio 17 d. patikrino leidimo versijos Nr. 2 išdavimo teisėtumą ir surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo konstatuota, kad leidimo versija Nr. 2 išduota teisėtai.

2.10.                      VTPSI patikrinimo aktas patvirtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. išduotas leidimas statyti naują statinį pagal (duomenys neskelbtini) įlankos prieplaukos ir buriavimo sporto bazės (duomenys neskelbtini) statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas teisėtai ir tokiu būdu paneigia ieškinio reikalavimą. 

2.11.                      Ieškovė neturi procesinės teisės ginčyti statybos leidimo teisėtumo, kadangi ieškinyje nurodytas pagrindas nėra tiesiogiai kildinamas iš pačios ieškovės teisių pažeidimo.

3.       Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

II.       Teismo nustatytos aplinkybės ir argumentai

Ieškinys tenkinamas visiškai

4.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007 m. kovo 28 d. rašte Nr. 2-22-1607 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nurodė, kad pritaria Turistinių burlaivių savininkų asociacijos (toliau ir TBSA, ieškovė) iniciatyvai įrengti (duomenys neskelbtini) prieplauką asociacijos narių jachtoms laikyti ir pažymėjo, kad vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimą ir registravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2005 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1057. Nekomercinių, mažųjų, pramoginių ir sportinių prieplaukų, naudojamų mažiesiems, pramoginiams, sportiniams ir asmeniniams laivams nekomerciniais tikslais, steigimą ir registravimą reglamentuoja Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų steigimo ir registravimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 4-194.

5.       Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos VĮ Vidaus vandens kelių direkcija 2007-01-18 raštu Nr. 2S-46 nurodė, kad pritaria TBSA iniciatyvai (duomenys neskelbtini) įlankoje įrengti pontonines prieplaukas, skirtas pramoginių laivų švartavimuisi.

6.       2007 m. sausio 9 d. raštu Nr. V3-1.10-05 (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija nurodė, kad pritaria ieškovės iniciatyvai (duomenys neskelbtini) įlankoje įrengti jachtų švartavimosi plaustą, nes tai neprieštarauja (duomenys neskelbtini) regioninio parko tvarkymo plano teiginiams.

7.       2007 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) seniūnas A. V. suderino TBSA laivų švartavimosi schemą (duomenys neskelbtini), nurodydamas: „Neprieštarauju įrengti jachtų švartavimosi plaustą. TBS asociaciją įpareigoti: 1. Nuolat tvarkyti prieš plaustą esančią autotransporto aikštelę; 2. Prižiūrėti (duomenys neskelbtini) pakrantės žaliąją zoną ties sumontuoto plausto ribomis; 3. Įrengti biotualetą.“

8.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2007-01-19 raštu Nr. KR12-217 „Dėl jachtų laikymo vietų įrengimo“ nurodė, kad atsižvelgdami į (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos 2007-01-09 rašte Nr. V3-1.10-05 pareikštą pritarimą iniciatyvai, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas neprieštarauja jachtų švartavimosi vietų įrengimui (duomenys neskelbtini) įlankoje, tačiau prieš tai turi būti atliktos visos teisės aktais nustatytos poveikio aplinkai vertinimo ir statybos projektavimo procedūros.

9.       Turistinių burlaivių savininkų asociacija (toliau ir TBSA, ieškovė) 2007 m. balandžio 3 d. sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kompanijos MARINETEK pagamintos 24 m. ilgio prieplaukos pardavimo, pristatymo ir sumontavimo už 37 000 Lt kainą.

10.       2007 m. birželio 6 d. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija įregistravo ieškovės prieplauką adresu (duomenys neskelbtini), ir išdavė Nekomercinės mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukos registravimo pažymėjimą Nr. 00125

11.       2009 m. kovo 26 d. raštu Nr. T2-7.10-02 (duomenys neskelbtini)regioninio parko direkcija nurodė, kad vadovaudamiesi (duomenys neskelbtini)regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano (Žin., 2005, Nr. 123-4397), informuoja, kad (duomenys neskelbtini) įlankos Kauno miesto teritorijoje yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko (duomenys neskelbtini) rekreacinėje zonoje. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-04-15 įsakymo Nr. D1-187 21 punkto nuostatomis, pritaria turistinių burlaivių prieplaukos priešprojektiniams pasiūlymams, parengtiems architekto M.P..

12.       Ieškovei priklausanti ginčo prieplauka ir nuosavybės teisės į ją nuo 2009-05-18 yra įregistruotos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos tvarkomame valstybės registre - Vidaus vandenų laivų registre, registro Nr. PP-497, registro identifikavimo kodas 0000335876.

13.       2009 m. gegužės 25 d. ieškovei buvo išduotas Vidaus vandenų transporto priemonės bilietas, pagal kurį plūduriuojanti priemonė, registro Nr. PP497, 2009 m. gegužės 18 d. yra įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Iš šio dokumento matyti, kad prieplauka pontonas yra pastatyta 2008 m. Kaune, jos ilgis 12 m., plotis 6 m.

14.       2009 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) regioninio parko direktorė N. E., Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A. G., (duomenys neskelbtini) seniūnas A. V. suderino TBSA prieplaukoje K-03/14 jachtų švartavimo ir ne sezono metu krante laikymo (duomenys neskelbtini) antroje įlankoje schemą, iš kurioje numatyta laikyti 54 jachtas vandenyje ir 38 jachtas krante.

15.       Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius V. Š. 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. A-4257 Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune detaliojo plano koregavimo nurodė, kad koreguoja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A-2920 „Dėl apie 40000 kv. m. teritorijos (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas- (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas – (duomenys neskelbtini)) Kaune, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. A-3633 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ koreguotame detaliajame plane nustatytą statybos statinių zoną, automobilių stovėjimo vietų išdėstymą, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdus ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus (DOK 10161 priedas).

16.       Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktorius L. Č. 2019 m. liepos 16 d. Nr. 1P-178-(1.3 E.) perdavė Kauno miesto savivaldybei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomą 3,6920 ha valstybinės kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdai – visuomeninės paskirties teritorijos, rekreacinės teritorijos), esantį Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise – viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui ((duomenys neskelbtini) įlankos uostui ir buriavimo mokyklos sporto bazei įrengti).

17.       2019 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 13-2-525 „Dėl nelegalių prieplaukų iškėlimo“, adresuotu neįteisintų prieplaukų savininkams, (duomenys neskelbtini) seniūnija informavo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybei perduotas valdyti patikėjimo teise ir 2020 m. jame prasidės (duomenys neskelbtini) įlankos uosto ir Buriavimo sporto bazės (duomenys neskelbtini) statybos darbai. Nurodė, kad vadovaujantis Vidaus vandenų transporto Kodekso 13 straipsnio 15 punktu („plūduriuojančių prieplaukų tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vietą ir kranto juostos ar krantinės naudojimo tvarką nustato juostos ar krantinės savininkas (valdytojas)“), todėl iki 2020 m. kovo 30 d. privalo nugriauti (pašalinti) neįteisintus statinius nuo (duomenys neskelbtini)pakrantės.

18.       2020 m. sausio 3 d. raštu Nr. (33.200)R-11 Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovei nurodė, kad ji nėra suderinusi plūduriuojančios prieplaukos tvirtinimo prie kranto ir krantinės naudojimo tvarkos. Prieplauka yra nederanti prie planuojamo vieningo krantinės užstatymo, todėl prašo iki 2020 m. spalio 1 d. iškelti ieškovės valdomą plūduriuojančią prieplauką.

19.       2020 m. liepos 10 d. raštu advokatą D. V. (duomenys neskelbtini) seniūnė A. C. informavo, kad ji 2020-06-09 – 12 išplatino pranešimus laivų ir kito turto, laikomo Kauno miesto savivaldybės valdomame žemės sklype be leidimo, savininkams per vieną mėnesį nuo skelbimo datos patraukti savo turtą ir sutvarkyti teritoriją. Nuo 2020-07-13 bus pradėti nepatrauktų įrenginių pašalinimo nuo žaliosios zonos darbai.

20.       2020 m. liepos 21 d. Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė Pakeisti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. T-208 „Dėl Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų ir Kauno miesto vietų, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo“ ir nustatė juo rinkliavas už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti, tarp jų ir už priekabų, skirtų vandens transporto priemonėms vežti, arba kilbloko su (ar be) vandens transporto priemone.

21.       2020 m. rugpjūčio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. LSNS-21-200810-00418 saugomoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) regioniniame parke  pagal (duomenys neskelbtini) įlankos prieplaukos ir buriavimo sporto bazės (duomenys neskelbtini) statybos projektą (Nr. 2018-01-TP, parengimo metai 2020) žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, statyti naujus statinius – kelių (gatvių) susisiekimo komunikacijas, (gatves AG-2,AG-3, AG-5, PG-3, PG-6), kitus inžinerinius statinius (kempingo aikšteles 19B,19C, parkavimo aikšteles AA-5, AA-7, apsisukimo aikštelę AA-4, aikštelę AA-6), hidrotechnikos statinius (Krantinę P (burinių laivų), burlaivių iškėlimo-nuleidimo slipą 07, krantinę P (burinių laivų) 08, krantinę M (motorinių jachtų) 09, prieplauką L (buriavimo mokyklos) 10) ir kitus, taip pat griauti senus statinius (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5-1). Sklypo plane atvaizduoti jame suprojektuoti statiniai (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5-2). Ieškovės ginčijama leidimo dalis yra susijusi su hidrotechnikos statiniais - burlaivių iškėlimo-nuleidimo slipu 07, krantinę P (burinių laivų) 08.

22.       2021 m. lapkričio 17 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu patikrino pagal (duomenys neskelbtini) įlankos prieplaukos ir buriavimo sporto bazės (duomenys neskelbtini) statybos projektą (Nr. 2018-01-TP, parengimo metai 2020) išduotą statybos leidimą statyti naują statinį, registruotą 2020-08-10, Nr. (duomenys neskelbtini), versiją Nr. 2, išduotą 2021-11-17 ir padarė išvadą, kad statybos leidimas išduotas teisėtai (DOK-6592 priedas).

23.       2020 m. rugsėjo 8 d. raštu atsakovės teisės ir konsultavimo skyriui (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė nurodė, kad „šalia turistinių burlaivių asociacijai (TBSA) priklausančios plaukiojančios prieplaukos ant žaliosios vejos nėra saugomas joks kitas, išskyrus prieplaukos prieigas (tiltelį) turtas. Teritorija, kurios ribos prasideda nuo (duomenys neskelbtini) ir tęsiasi iki (duomenys neskelbtini), Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. T-340 nuo 2020 m. liepos 21 d. patenka į teritorijų, kuriose renkama vietinė rinkliava už naudojimąsi nustatytomis vietomis transporto priemonėms statyti, sąrašą. Įsigaliojus Tarybos sprendimui, teritorijos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ribose laivų sandėliavimo sausumoje įranga gali būti saugoma UAB „Parkavimas Kaune“ atstovų nurodytose vietose, surenkant nustatyto dydžio rinkliavą“ bei informavo, kad „visi laivai bei laivų laikymo sausumoje įrenginiai (kilblokai) iš teritorijos šalia TBSA valdomo tiltelio ir prieplaukos nuo žaliosios vejos buvo pašalinti pačių laivų savininkų jėgomis iki 2020 metų liepos 13 d. ir tik vienas įrenginys nepašalintas (duomenys neskelbtini) seniūnijos iniciatyva, dalyvaujant antstolei R. P., 2020 m. liepos 16 d. perkeltas tolimesniam saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini).“ (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3).

24.       2021 m. spalio 8 d. raštu Nr. (33.194.E)R-2661 Kauno miesto savivaldybės administracijai Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nurodė: „Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame reglamentuojama, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, atsižvelgdami į Savivaldybės rašte išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad Savivaldybės savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimas Žemės sklype yra glaudžiai susijęs su galimybe statyti Hidrotechnikos statinius (duomenys neskelbtini), į Savivaldybės 2021-10-08 raštu išreikštą užtikrinimą, kad galimybės naudotis Projekto metu sukurtais objektais bus viešai prieinamos ir minėtais objektais galės naudotis visa visuomenė, taip pat į tai, kad numatoma Hidrotechnikos statinių statybos vieta patenka į (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritoriją, informuojame, kad Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja dėl Hidrotechnikos statinių statybos valstybiniame vandens telkinyje – (duomenys neskelbtini), gretimybėje su Žemės sklypu (prie Savivaldybės rašto pridėtame UAB Š. K. projektavimo studijos parengtame (duomenys neskelbtini) įlankos uosto (prieplaukos) ir buriavimo sporto bazės (duomenys neskelbtini) statybos projekto hidrotechninių statinių išdėstymo schemoje M 1:2000 pažymėtose vietose pagal hidrotechninių statinių eksplikacijos numeraciją Nr. 07, 08, 09, 10 ir 11), nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų ir gavus (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos pritarimą“.

Dėl prevencinio ieškinio

25.       Ieškovės plūduriuojanti prieplauka yra tikslinis rekreacinis hidrotechninis statinys (įrenginys) pagal Vandens įstatymo 3 straipsnio 18 punktą, 6 straipsnį, Statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ 9.141 p., 19 p. nuostatas. Pati prieplauka yra ant vandens paviršiaus, tačiau jos tinkamam naudojimui yra reikalinga ir krantinės dalis. Ieškovės pateikti įrodymai (sprendimo 4-13 pastraipos), o taip pat teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų, tarp jų ir ieškovę atstovavusių asmenų- buvusio Savivaldybės mero A. K., V. G. (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus laikotarpiu nuo 2007 iki 2010 m.), G. Ž., K. G. parodymai patvirtina, kad ieškovės plūduriuojanti prieplauka buvo įrengta teisėtai, pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, o prieplaukos tvirtinimui ir jos eksploatavimui reikalinga pakrantės teritorija buvo naudojama su atsakovės atsakingų asmenų ir (duomenys neskelbtini) regioninio parko sutikimu ir pritarimu, o teisinė registracija yra galiojanti iki šiol.

26.       V. G. teismo posėdyje paliudijo, kad jo vadovavimo administracijai laikotarpiu buvo ekonominis nuosmukis, buvo privatizuojama daug objektų, privatūs asmenys siekė privatizuoti ginčo teritoriją, kurioje nuosavybę (statinius ir gręžinius) turėjo AB „Kauno vandenys“, kurios pagrindiniu dalininku buvo savivaldybė, o tuo tarpu savivaldybė siekė, kad teritorija būtų išsaugota neprivatizuota ir būtų prieinama visuomenei. Tuo metu taip pat vyko „vidiniai mūšiai“ dėl pasiskirstymo teritorija tarp Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“, VŠĮ „Kauno motorlaiviai“, asociacijos, skautų. G. tuo metu buvo Sporto ir kultūros skyriaus vedėjas, seniūnai atsakingi už jų teritorijoje vykdomus veiksmus. Nurodo, kad savivaldybės taryba tikrai yra svarsčiusi klausimus dėl teritorijos, kai AB „Kauno vandenys“ atsisakė joje veikti, turėtų būti išlikę protokolai, politinis sprendimas asociacijai veikti toje teritorijoje tikrai buvo, o administracinio akto taryba negalėjo priimti, nes tuo metu teritorijos nei nuosavybės, nei patikėjimo teise nevaldė. Kai teritorija buvo perduota naudotis asociacijai, jokių problemų nekilo. Mano, kad leidimas naudotis asociacijai buvo išduotas neterminuotai.

27.       G. Ž. (Savivaldybės tarybos narys nuo 2007 iki 2016 m.) nurodė, kad tuo laikotarpiu, kai savivaldybės meru buvo A. K., buvo laikomasi pozicijos, kad ginčo teritorija turi būti išsaugota visuomenei ir neprivatizuojama. Teritorija buvo padalinta naudotis visiems joje veikusiems burlaivių, motorlaivių sporto entuziastams, paskirstant jiems buvusius AB „Kauno vandenys“ gręžinių  paviljonus, jie įpareigoti prižiūrėti teritoriją. Savivaldybė planavo, kaip išspręsti teritorijos naudojimo įteisinimo klausimą, inicijavo detaliojo plano rengimą, tačiau jo parengimas užsitęsė.

28.       A. K. (Kauno miesto savivaldybės meras 2007-2015 m.) nurodė, kad maždaug 2007 metais savivaldybės taryba pavedė administracijai rengti ginčo teritorijos detalųjį planą, kurio rengimas užtruko, nes ginčo sklypas buvo priskirtas miškų zonai, dėl to visų pirma jį reikėjo „išmiškinti“, tačiau visų 10 ha sklypui to padaryti nepavyko, nes dalis buvo draustinis, išskirtinės sąlygos. Kilus ginčams tarp teritorijos naudotojų, 2010-11-09 Miesto ūkio ir energetikos komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį. Mero politinė pozicija buvo- visi turi sugyventi draugiškai, tos teritorijos pakako visiems, o detalusis planas būtų išsprendęs visas problemas dėl turtinių ir neturtinių teisių. Taryboje buvo diskusijos, kaip turi būti naudojama 2-os įlankos teritorija, AB „Kauno vandenims“ nebelikus poreikio ja naudotis. Buvo siūloma, kad teritorija liktų rekreacijos paskirties. Politinė valia dėl teritorijos naudojimo buvo aiški, administracijai beliko tik ją įgyvendinti. Mano, kad ieškovės teisėti lūkesčiai naudotis ginčo teritorija susiformavo. 2014 04-14 patvirtintame Bendrajame plane teritorija numatyta visuomenės rekreacijai skirta teritorija, joje planuojama įrengti buriavimo sporto centrą, tačiau šie sprendiniai su ieškovės turimos prieplaukos naudojimu nesikerta. Toje teritorijoje galėjo sugyventi ir išsitekti visi buriuotojai.

29.       K. G. – buvęs ieškovės asociacijos prezidentas, sudaręs ginčo prieplaukos pirkimo sutartis ir rūpinęsis jos įrengimu ginčo teritorijoje, visų į bylą pateiktų institucijų bei atsakovės leidimų ir kitos dokumentacijos tvarkymu parodė, kad uosteliui įrengti buvo gauti savivaldybės atstovų K., G., Ž. pritarimai, laikėsi seniūno V. reikalavimų ir netgi gavo iš seniūno raštą, kad įvedė ten tvarką, o 2015 m. už iniciatyvas buvo apdovanotas savivaldybės medaliu. Leidimui naudotis teritorija nebuvo nustatyti jokie terminai, todėl suprato, kad bus galima naudotis neterminuotai. Išsikelti kitur praktiškai neįmanoma, prieplauka yra pritvirtinta inkarais, kurių ištraukti praktiškai neįmanoma. Lieptelio įrengimas asociacijai kainavo apie 100000 Lt, pradžioje buvo planuojama apie 100 vietų, tačiau einant metams lieptelis pailgėjo, tačiau tai su savivaldybe buvo suderinta.

30.       Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės teisė naudotis krantinės dalimi buvo suderinta su (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija bei su atsakovės atsakingais asmenimis. 2009 metų kovo - spalio mėnesiais TBSA su atsakingais asmenimis suderino prieplaukoje K-03/14 jachtų švartavimo ir ne sezono metu krante laikymo (duomenys neskelbtini) antroje įlankoje schemą, pagal kurią numatyta laikyti 54 jachtas vandenyje ir 38 jachtas krante (sprendimo 13 pastraipa). Ieškovės teigimu, nuo to laikotarpio susiformavo jos teisėtas lūkestis naudotis jos prieplaukai reikalingu vandens paviršiumi ir krantinės dalimi.

31.       Atsakovės teigimu, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ieškovė prieplaukos naudojimui reikalingą krantinę naudoja neteisėtai, nes nesuderino su teisėtu jos valdytoju. Šie atsakovės argumentai atmetami žemiau nurodytų argumentų pagrindu.

32.       Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas (akto redakcija, galiojusi Registracijos pažymėjimo išdavimo metu) (toliau – Kodeksas) reguliuoja vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimo, buksyravimo santykius, taip pat nustato atsakomybę už žalą, padarytą vidaus vandenų transporto, ir už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus (1 straipsnis). Kodekso 2 skirsnio (vidaus vandenų keliai ir jų įrenginiai) 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prieplauka – stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių, išvardytų šio straipsnio 1 dalyje. 13 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas steigiant saugomose teritorijose, uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribos turi būti suderintos su saugomos teritorijos administracija. To paties straipsnio 6 dalis numatė, kad vidaus vandenų uostai ir prieplaukos, naudojami keleiviams įlaipinti ir išlaipinti bei kroviniams pakrauti ir iškrauti, steigiami ir registruojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nekomercinės mažųjų, pramoginių arba sportinių laivų prieplaukos steigiamos ir registruojamos Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta tvarka.

33.       Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukų steigimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko 2005-08-08 įsakymu Nr. 4-194 (toliau - Taisyklės) 5 punktas (akto redakcija, galiojusi Registravimo pažymėjimo išdavimo metu) numatė, kad visas nekomercines prieplaukas nepriklausomai nuo jų nuosavybės ir naudojimo formų registruoja Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. Įregistravus nekomercinę prieplauką, neribotam laikui buvo išduodamas nekomercinės prieplaukos pažymėjimas (Taisyklių 8 p.), o nekomercinių prieplaukų techninės apžiūros turėjo būti atliekamos kasmet (Taisyklių 9 p.). Taisyklių 2.2 punkte apibrėžta, kad nekomercinės prieplaukos pažymėjimas - nekomercinės mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukos registravimo pažymėjimas, patvirtinantis, kad nekomercinė prieplauka yra įregistruota Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje <...>, atitinka keliamus reikalavimus ir suteikia teise naudoti ją pasai paskirtį.

34.       Vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnis „Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos“ buvo pakeistas 2016 03 17 įstatymu Nr. XII-2255 (nuo 2016 05 01) (TAR, 2016, Nr. 2016-06344). Pagal Kodekso 13 straipsnio 4 dalį - plūduriuojančioji prieplauka – prie kranto stovintis nesavaeigis laivas arba specialiai pastatytas plūduriuojantis įrenginys, skirti vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti. Šio straipsnio 15 dalyje buvo nustatyta, kad plūduriuojančiųjų prieplaukų tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vietą ir kranto juostos ar krantinės naudojimo tvarką nustato kranto juostos ar krantinės savininkas (valdytojas). Teisės aktuose privalomos nekomercinių prieplaukų registracijos neliko.

35.       Rengiant Kodekso pakeitimų projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija parengė pažymą Dėl Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų transporto kodekso 3, 4 1 , 7, 9, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kurioje be kita ko nurodyta, kad „ <...> iki siūlomo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo <...> įregistruoti vidaus vandenų uostai ir prieplaukos laikomi įregistruotais“.

36.       Aiškinamojo rašto Dėl Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų transporto kodekso 3, 4 1 , 7, 9, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 4 punkte nurodyta : „ <...> Įstatymo projektu 19–21 dalyse siekiama įtvirtinti nuostatas, leidžiančias neregistruoti nekomercinės paskirties prieplaukų. Tačiau šių prieplaukų įrengimą reikėtų derinti su vidaus vandenų telkinių valdytoju. Plūduriuojančios nekomercinės paskirties prieplaukos tvirtinimo prie krantinės ar kranto juostos vietą ir krantinės ar kranto juostos naudojimo tvarką nustatytų krantinės ar kranto juostos savininkas. Jeigu kranto juostos (krantinės) vietoje, kurioje numatoma tvirtinti plūduriuojančią nekomercinės paskirties prieplauką, būtų statinys, plūduriuojančios nekomercinės apskrities prieplaukos tvirtinimo prie statinio vieta ir statinio naudojimo tvarka turėtų būti suderinta ir su šio statinio savininku (valdytoju) <...>. 5 punkte nurodyta, kad „<...> įstatymo projektu nauji informaciniai įpareigojimai nėra nustatomi, nekeičiama esamų informacinių įpareigojimų apimtis ūkio subjektams. <...> Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūloma atsisakyti nekomercinių prieplaukų registravimo, administracinė našta sumažėtų asmenims, statantiems nekomercines prieplaukas.“

37.       Kaip matyti iš teisėkūros proceso, įstatymo pakeitimais įstatymo leidėjas siekė palengvinti administracinę naštą atsisakant privalomos nekomercinių prieplaukų registracijos. Be to, įstatymų leidėjas aiškinamajame rašte pabrėžė, kad „įstatymo projektu nauji informaciniai įpareigojimai nėra nustatomi, nekeičiama esamų informacinių įpareigojimų apimtis ūkio subjektams“. Šioje byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prieplaukos tvirtinimo prie krantinės ar kranto juostos vietą ir krantinės ar kranto juostos naudojimo tvarka su atsakove yra suderinta dar 2009 m. spalio mėnesį, todėl pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir atsakovei tapus su ginčo objektu susijusios valstybės žemės patikėtine, ieškovei nebuvo nustatyta pareiga savo iniciatyva iš naujo derinti šias sąlygas su atsakove. Pažymėtina, kad atsakovė nesiėmė iniciatyvos nustatyti kitokios ieškovės teisėtai naudojamos prieplaukos tvirtinimui ir aptarnavimui reikalingos žemės sklypo dalies tvarkos ir sąlygų, tačiau savo raštais konstatavo, kad ieškovė kranto teritoriją naudoja neteisėtai ir pareikalavo ją atlaisvinti. Teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės teisė naudotis jos įstatymo nustatyta tvarka įregistruotos plūduriuojančios prieplaukos tvirtinimui ir eksploatavimui reikalinga kranto juosta turi būti ginama, nepaisant to, kad šiuo metu įstatymas ir nenumato privalomos tokio pobūdžio prieplaukos registracijos. Tai atitiktų ir teisėtų lūkesčių principą, o kitoks aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

38.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės ir jos narių turtas – kilblokai ir kita laivų sandėliavimo įranga sausumoje, kaip ir patys burlaiviai, yra ypatingai didelės vertės, juos perkeliant iš dabartinės ar išmontuojant neįgudusiems asmenims, šiai įrangai, o taip pat ir patiems burlaiviams gali būti padaryta didelė ir neatitaisoma žala. Be to, dalis burlaivių (tuo pačiu, - ir jų sandėliavimo įrangos matmenys) yra ypatingai dideli, juos transportuoti reikalinga dviejų eismo juostų pločio gatvė ir specialus transportas, keltuvai ir kiti mechanizmai. Yra realus pavojus, kad ieškovės interesams bei turtui, išmontuojant prieplauką, o taip pat perkeliant ieškovės narių laivus į kitą vietą, bus padaryta žalos (ne tik pačiam iškeliamam turtui, bet neleistinai suvaržant jo naudojimo pagal paskirtį galimybes). Atsižvelgiant į tai, ieškovės turtas, turtiniai ir neturtiniai interesai yra teismine tvarka gintini nuo realios žalos ir neteisėtų veiksmų ateityje padarymo, pareiškiant prevencinį ieškinį ir uždraudžiant tvarkyti, perkelti, išgabenti, išmontuoti ar kitaip daryti bet kokį fizinį poveikį ieškovės bei jos narių turtui, burlaiviams ir plaukiojančiai prieplaukai (įskaitant laivų sandėliavimo sausumoje įrangą),   uždrausti Kauno miesto savivaldybei, jos administracijai ir tarybai pavesti atlikti šiuos veiksmus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

39.       CK 6.255 straipsnio 1 dalis numato, jog realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Šiuo atveju atsakovių veiksmai, parengus sporto bazės statybos projektą ir jį įgyvendinus, nepaisant anksčiau išduotų atsakingų asmenų sutikimų naudotis kranto juosta ir akvatorija, raginant ieškovę patraukti jos turtą laikytini neteisėtais ir patvirtina, kad ieškovės nariams bus apribotos (panaikintos) galimybės naudotis plūduriuojančia prieplauka, prieplauką teks išmontuoti ir išvežti, kranto juostoje nebus galima laikyti laivų ne sezono metu net ir atsakovei nustačius už tai rinkliavas. Nors byloje nėra pateikti detalūs paskaičiavimai, kokios sąnaudos reikalingos demontuoti prieplauką, ištraukti iš vandens ją laikančius inkarus, perkelti ją į kitą vietą, taip pat kasmet iškelti laivus iš vandens ir žiemojimui juos sausumos transportu gabenti į atsakovių siūlomą už keleto kilometrų esančią saugojimo aikštelę o pavasarį vėl pargabenti neabejotinai susiję su ženkliomis iki šiol nebuvusiomis papildomomis sąnaudomis, kurios CK prasme laikytinos žala. Tai sudaro pagrindą ieškovės reikalavimą tenkinti ir uždrausti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tvarkyti, perkelti, išgabenti, išmontuoti ar kitaip daryti bet kokį fizinį poveikį ieškovės Turistinių burlaivių savininkų asociacijos bei jos narių turtui, burlaiviams ir plaukiojančiai prieplaukai (įskaitant laivų sandėliavimo sausumoje įrangą), esantiems (duomenys neskelbtini) ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , 1442 kv. m. ploto dalyje, pažymėtoje UAB „Geometra“ 2019 m. spalio mėnesį parengtoje šios prieplaukos Topografinio plano schemoje M 1:500, taip pat uždrausti Kauno miesto savivaldybei, jos administracijai ir tarybai pavesti atlikti šiuos veiksmus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (CPK 178 str.).

Dėl statybos leidimo

40.       Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 26, 27 punktai). Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.

41.       Teismas nustatė, kad ginčo prieplauka realiai teisėtai egzistuoja ir lig šiol yra registruota viešame registre nuo 2009 m. Atsakovei suprojektavus statinius, tame tarpe ir vandenyje, kurie iš dalies persidengia su ieškovės prieplauka, leidimas tokiems statiniams akivaizdžiai pažeidžia ieškovės teisę naudotis jos turtu, todėl atmestini atsakovių argumentai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti statybos leidimą. 

42.       (duomenys neskelbtini) įlankos prieplaukos ir buriavimo sporto bazės (duomenys neskelbtini) statybos projekto (Nr. 2018-01-TP, parengimo metai 2020), kuriam yra išduotas ginčo Statybos leidimas, aiškinamojo rašto 5 puslapyje nurodyta, kad prie krantinės, projektuojamos greta pagrindinio buriavimo mokyklos pastato, numatoma burinių jachtų pontoninė prieplauka. Tokia prieplauka niekaip neįvardinama ginčijamame statybos leidime (nei pradiniame, nei versijoje Nr.2), tačiau aiškiai matosi brėžinyje (pilka ir raudona spalva), kurį su 2020-09-11 atsiliepimu į bylą pateikė atsakovė. Ji yra ginčijamu statybos leidimu leisto statyti statinio „7.2. Krantinė P (burinių laivų) (08)“ dalis. Projekto aiškinamojo rašto 7-8 psl. nurodoma, jog: 07. Iškėlimo – nuleidimo slipas (jachtų) projektuojamas taip, kad būtų užtikrintas patogus naudojimas tiek laivais, tiek nuosavomis laivų gabenimo priemonėmis, tiek stacionariu gembiniu ar mobiliu teleskopiniu laivų kėlimo kranu su specializuota priekaba laivams. Slipo nuolydis – 8,3 %, danga – betono. Krantinė formuojama iš metalinių spraustasienių, apjungtų monolitinio gelžbetonio rostverku, danga – dideles apkrovas atlaikančios betono trinkelės. 08. Krantinė P (burinių laivų) ir 12. Pontoninė burinių jachtų prieplauka projektuojama greta buriavimo mokyklos pastato, (duomenys neskelbtini) įlankoje iš tarpusavyje sukabintų sunkiasvorių pontonų su švartavimosi pirštais, aptarnavimo stotelėmis ir kt. elementais. Prieplaukoje numatoma talpinti 18 laivų ilgesnių negu 13 m, 40 laivų ~13 m ilgio, 88 laivus ~10 m ilgio. Prieplaukos krantinė formuojama iš metalinių spraustasienių, apjungtų monolitinio gelžbetonio rostverku.

43.       Statybos Projekto dokumento „02.1. Sklypo sutvarkymo ir architektūros dalis (teks.)“ „Projekto etapiškumas“ (8/160 psl.), yra nurodomi ginčo naujų atsakovės projektuojamų statinių pavadinimai ir numeriai, tačiau statinio su numeriu „12“ (pontoninė burinių jachtų prieplauka) ginčo statybos leidime nėra įvardinta, tai ieškovė nurodė 2021-03-03 patikslintame ieškinyje. Matyti, jog jis prijungtas prie statinių komplekso, pavadinto „Krantinė P (burinių jachtų) 08“. Jis taip pat atvaizduotas projekto dalies „02.1. Sklypo sutvarkymo ir architektūros dalis (teks.)“ „Bylos sudėties žiniaraštis“ (3-6/160 psl.). Projekto byloje „02.4. Sklypo sutvarkymo ir architektūros dalis (SA 1etapas)“, lape 101/103 yra PLANAS M 1:500, kuris apibūdina minėtos „12. Pontoninės burinių jachtų prieplaukos“ apimtis ir paaiškina, kad jos kraštuose pilka/balta spalva yra projektuojama perspektyvinė prieplaukos plėtra “, t. y. šis brėžinys tiksliai sutampa su atsakovės 2021-09-11 atsiliepimo priede pateiktu bendru užstatomų žemės sklypo ir vandens teritorijų brėžiniu, kuriame matyti ta pati projektuojama 12. Pontoninė burinių jachtų prieplauka, tik raudona spalva – artimiausiu metu statytinos „burinių jachtų prieplaukos“ statiniai - pontonai su švartavimosi pirštais, aptarnavimo stotelėmis ir kt. elementais.

44.       Iš šios Projekto, kuriam įgyvendinti yra išduotas ginčo statybos leidimas, dokumentacijos aiškiai matyti, kad atsakovė, žinodama, jog ieškovė nuosavybės teise valdo teisėtai 2009-05-18 įrengtą ir viešajame valstybės registre įregistruotą plaukiojančią prieplauką, suderintą su visomis tuo metu galiojusių teisės aktų pagrindu privalomomis institucijomis, neteisėtai ir pažeisdama ieškovės interesus bei  nuosavybės teises, suprojektavo ir savo išduotu leidimu leido statyti naujus statinius ieškovės prieplaukos ir šalia jos naudojamo kranto vietoje.

45.       Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 27-1 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog: Statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas; Savivaldybių administracijos tikrina visus statinių projektus. Tikrinama ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus.

46.       Jau minėta, kad pati atsakovė ir (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcija byloje esančiais 2009-10-13/14 d. prierašais, t. y. raštu suderino ieškovės veikimo teritoriją ginčo prieplaukoje jachtų švartavimo ir ne sezono metu krante laikymo schemą. Dar anksčiau 2007-01-10 prierašu atsakovės seniūnas kitoje ieškovės Laivų švartavimosi schemoje neprieštaravo įrengti jachtų švartavimosi plaustą, nurodydamas įvairias teritorijos naudojimo sąlygas – įrengti biotualetą, nuolat tvarkyti aikštelę, prižiūrėti (duomenys neskelbtini) pakrantės žaliąją zoną ties sumontuoto plausto ribomis.

47.       Kaip matyti iš ieškovės 2021-01-28 prašyme teismui dėl procesinio termino pratęsimo 2 puslapyje įterptoje to paties Projekto brėžinio ištraukoje (joje ginčo prieplaukos mėlynus kontūrus įterpė ieškovė), o 07 numeriu projektuojamas slipas trukdys ieškovei krante laikyti ir ištraukti bei nuleisti savo asociacijos narių laivus į (duomenys neskelbtini) vandenį.

48.       Atsakovė 2020-06-10 duomenų bazėje adresu https://map.tpdris.lt/tpdris-gis/index.jsp?action=tpdrisPortal paskelbė dokumentą Nr.K-VT-19-20-304, „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimas“ bei suteikė visuomenei galimybę teikti jam pasiūlymus. Iš pridedamo grafinio paaiškinimo matyti, kad aukščiau 7 punkte pateiktame galiojančio Detaliojo plano brėžinyje nustatytos jo galiojimo ribos bus išplečiamos (duomenys neskelbtini) vandens paviršiaus sąskaita, o kas naujo į jas pateks, nenurodoma. Nors ieškovė prašė įtraukti į koreguojamą detalųjį planą visą ginčo prieplauką su jai eksploatuoti būtina gretimai esančia teritorija krante, tačiau atsakovė atsisakė šiuos pasiūlymus svarstyti, kaip pateiktus per anksti, nurodydama, jog ieškovės pasiūlymai dėl sprendinių galės būti teikiami vėliau, kitoje stadijoje, o kol kas projekto rengėjas pagal atsakovės nurodymus dirba rengdamas pačius Detaliojo plano korekcijos  sprendinius  („<...> šiuo metu dar nėra parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija neturi pagrindo vertinti visuomenės pretenzijų ir pasiūlymų, nesusietų su konkrečiais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais“)( DOK-29843 priedai).

49.       2021-08-18 patikrinimo akte buvo nurodoma, kad statybos leidimui išduoti buvo reikalingas NŽT sutikimas dėl valstybinės žemės naudojimo statybai (duomenys neskelbtini). 2021-10-14 d. NŽT sutikime Nr.1SD-2271-(8.52 E.) be kita ko nurodoma, kad atsakovė pateikė 2021-09-09 raštą (33.194.E) R-2329 „Dėl sutikimo statyti hidrotechninius statinius prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – raštas), kuriame prašoma Nacionalinės žemės tarnybos išduoti sutikimą statyti ir naudoti už Savivaldybės patikėjimo teise valdomo kitos paskirties (visuomeninės paskirties teritorijos, rekreacinės teritorijos) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)  (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), ribų, valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje ((duomenys neskelbtini)) suprojektuotus hidrotechninius statinius: burlaivių iškėlimo–nuleidimo slipą, krantinę (motorinių jachtų), prieplauką (buriavimo mokyklos), nuleidimo–iškėlimo slipą (sportinių – motorinių vandens motociklų) (toliau – Hidrotechnikos statiniai). Atsakovė papildomame 2021-10-08 rašte Nr. (33.194.E)R-2661 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Nacionalinei žemės tarnybai užtikrino, kad „<...> įgyvendinus Savivaldybės vystomą (duomenys neskelbtini) įlankos uosto (prieplaukos) ir buriavimo sporto bazės (duomenys neskelbtini) statybos  projektą (toliau – Projektas) visa teritorija bei statiniai, taigi ir Hidrotechnikos statiniai, bus viešai prieinami visai visuomenei; <…>Remiantis (duomenys neskelbtini) regioninio parko tvarkymo planu, Žemės sklypas patenka į ..., teritorijoje turėtų būti numatomos pažintinio turizmo, rekreacinės infrastruktūros, vandens sporto, rekreacijos galimybių įvairovės plėtros kryptys: vandens sporto bei turizmo plėtra, vystomi laivybos maršrutai; tvarkomos esamos prieplaukos <…> Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja dėl Hidrotechnikos statinių statybos valstybiniame vandens telkinyje – (duomenys neskelbtini), gretimybėje su Žemės sklypu (prie Savivaldybės rašto pridėtame UAB Š. K. projektavimo studijos parengtame (duomenys neskelbtini) įlankos uosto (prieplaukos) ir buriavimo sporto bazės (duomenys neskelbtini) statybos projekto hidrotechninių statinių išdėstymo schemoje M 1:2000 pažymėtose vietose pagal hidrotechninių statinių eksplikacijos numeraciją Nr. 07, 08, 09, 10 ir 11), nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų ir gavus (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos pritarimą“.

50.       Atsižvelgiant į aukščiau aptartų dokumentų turinį matyti, kad valstybinės žemės patikėtinis neprieštaravo projekto sprendiniams, tik atsakovei užtikrinus, kad bus tvarkomos esamos prieplaukos ir nepažeidžiami trečiųjų asmenų interesai. Teismui nustačius, kad ieškovės prieplauka įrengta teisėtai, įregistruota viešame registre , duomenų apie jos išregistravimą byloje nėra, o atsakovių numatomi naujai statyti burlaivių iškėlimo – nuleidimo slipas (07); krantinė P (burinių laivų)(08) persidengia su jau esančia ieškovės prieplauka arba trukdo ja tinkamai naudotis, daroma išvada, kad ginčijamu statybos leidimu yra pažeidžiamos ieškovės teisės, todėl jis atitinkamoje dalyje pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis).

Dėl administracinio akto ginčijimo senaties

51.       Atsakovės laikosi nuostatos, kad ieškovė yra praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje  nustatytą vieno mėnesio senaties terminą ginčyti administracinį aktą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo akto paskelbimo  Statybos įstatyme nurodytoje Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. 

52.       Ieškovės teigimu, suprasti, kad jos teisės yra pažeidžiamos (mažinamos ieškovės privačios nuosavybės teise valdomo brangaus turto (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) plūduriuojančios nekomercinės mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukos naudojimo galimybės bei siekiama šio turto sunaikinimo), ji galėjo suprasti tik susipažinusi su detaliojo plano sprendiniais, tiek su techniniu projektu, kuris nėra viešai skelbiamas ir jo sprendiniais, kurį atsakovė jai pateikė 2020-10-13 advokato D. V. pareikalavimu. Jei teismas laikytų, kad ieškovė nežymiai praleido ginčyti 2020-08-10 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), prašo šį terminą atnaujinti dėl svarbių jo praleidimo priežasčių.

53.       Ieškovei 2020-01-03 rašte Nr.(33.200)R-11 atsakovė nurodė, kad yra rengiamas „(duomenys neskelbtini) įlankos uosto ir buriavimo mokyklos sporto bazės rekonstrukcijos projektas“, jame prieplaukų vieta ir laivų manevravimo klausimas yra išspręsti kitaip, statybos darbai prasidės 2020 metais, o ieškovės Prieplauka yra „nederanti prie planuojamo vieningo krantinės užstatymo“. 2020-09-11 atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovės nurodė, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija sau pačiai (ginčo statybos leidime „statytojo“ kodas yra nurodomas tas pats - 188764867) 2020-08-10 išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėjo atsiliepimo 5 priedą – šį statybos leidimą ir „projekto sklypo planą“, tačiau prie savo atsiliepimo nepridėjo viso statybos projekto bei svarbiausių jo dalių – aiškinamojo rašto, brėžinių ir pan., kas ieškovės tvirtinimu ir sukėlė ieškovės atstovų poreikį atidžiai įsigilinti, ar toks statybos projektas su jam išduotu statybos leidimu gali realiai pažeisti ieškovės teises ir teisėtus interesus, ar tikrai atsakovių pateiktam vienam grafiniam dokumentui - „projekto statybos planui“ (atsidarius tokį atsakovių atsiliepimo priedą matyti, kad šis dokumentas vadinamas „Sklypo planas M:1000 Dokumento žymuo: 2018-01-TP-SP-B.04“) yra išduotas atsakovių pridėtas 2020-08-10 statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pabaigoje nurodomas statinio statybos projekto numeris: 2018-01-TP (t. y. kitoks nei projekto statybos plane nurodytas dokumento žymuo), ir pan. Atsakovių atsiliepimas su priedus (statybos leidimu su „projekto statybos planu“) teismo priimtas tik 2020-09-29 nutartimi. Atstovo prašymu statybos projektas perduotas ieškovės atstovui 2020-10-13, įrašytas CD laikmenoje (perdavimo faktas fiksuotas prašymo 2020-10-13 prieraše). Atsižvelgiant į ypatingai didelį kiekį statybos projekto dokumentacijos, susipažinimas su projektu neišvengiamai užtruko dar porą savaičių. Tik susipažinus su šiais dokumentais, ieškovė galėjo konkretizuoti savo teisių pažeidimo apimtį, t. y. kad jos teises pažeidžia ginčo Statybos leidimo 2-3 psl. sandūroje pažymėti statiniai: laivų nuleidimo į vandenį Slipas su žymeniu plane „07“ ir Pontoninė burinių jachtų prieplauka su žymeniu plane „08“.

54.       Atsižvelgiant į tai, kad įsitikinti savo teisių pažeidimu ieškovė galėjo tik išsamiai susipažinusi su statybos projekto bei svarbiausių jo dalių – aiškinamojo rašto, brėžinių ir pan. sprendiniais, kurie atstovui buvo pateikti 2020-10-13, o pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo teismui pateikė 2020-10-27, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje  nustatytas vieno mėnesio senaties terminą ginčyti administracinį aktą skaičiuotinas nuo 2020-10-13 dienos, todėl ieškovė senaties termino ginčyti administracinio akto nepraleido.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl atsakovui atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

56.       CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, remdamasis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, vadovaudamasis CPK 98 str. 2 dalimi sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 str. 1 d. 5 p., 270 str. 4 d. 4 p. ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į bylos sudėtingumą (2.1 punktas), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą (2.2 punktas), sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 punktas), šalių elgesį proceso metu (2.8 punktas), advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 punktas).

57.       Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 7251 Eur (1 500 Eur prevencinio ieškinio parengimas (15 val.), 100 Eur atskirojo skundo parengimas (1 val.), 188 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, 1000 Eur dubliko parengimas (10 val.), 100 Eur 2020-11-16 atskirojo skundo parengimas (1 val.) 75 Eur žyminis mokestis, 200 Eur 2021 m. kovo 3 d. patikslinto ieškinio parengimas (2 val.), 400 Eur prašymo dėl LAP taikymo parengimas (4 val.), 38 Eur žyminis mokestis už LAP, 400 Eur už konsultaciją dėl bylos vedimo (4 val.), 200 Eur atstovavimas 2021 m. birželio 16 teismo posėdyje (2 val.), 1000 Eur už konsultaciją dėl bylos vedimo (10 val.), 150 Eur už konsultaciją dėl bylos vedimo (1.30 val.), 200 Eur prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas (2 val.), 600 Eur atstovavimas 2021 m. spalio 22 d. teismo posėdyje (6 val.), 250 Eur už konsultaciją dėl bylos vedimo (2,30 val.), 50 Eur prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimas (0.30 val.), 300 Eur atstovavimas 2022 m. sausio 17 d. teismo posėdyje (3 val.), 250 Eur už 2022-03-06 prašymo dėl įrodymo prijungimą (2.30 val.) 250 Eur už atstovavimą 2022-03-07 teismo posėdyje (2.30 val.). Teismas, išanalizavęs patirtų bylinėjimosi išlaidų pobūdį, taip pat atsižvelgęs į Rekomendacijose nurodytus kriterijus, sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ir jų dydis iš dalies yra nepagrįsti.

58.       Ieškovė byloje patyrė 150 Eur žyminio mokesčio išlaidas už du ieškinio reikalavimus bei 76 Eur žyminio mokesčio išlaidų už du byloje pateiktus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš viso 226 Eur.

59.       Teismas neturi pagrindo priteisti 38 Eur žyminio mokesčio dalies, sumokėtos už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pareikštą pradiniame ieškinyje, kadangi toks ieškovės prašymas buvo atmestas ir apeliacinės instancijos teismas minėtą sprendimą paliko nepakeistą, todėl pagrįsta pripažįstama 188 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma.

60.       Ieškovės patirtos 200 Eur išlaidos už atstovavimą 2021 m. birželio 16 d. teismo posėdyje grindžiamos 2021 m. birželio 21 d. išankstine sąskaita Nr. R27-2021 bei banko sąskaitos išrašu. Bylos duomenimis 2021 m. birželio 16 d. teismo posėdis vyko nuo 13.36 val. iki 14.17 val. (trukmė 41 min.). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio (2020 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 1 524,20 Eur. Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą taikomas koeficientas 0,1. Bylos nagrinėjimas 2021 m. birželio 16 d. teismo posėdyje už truko 41 min., todėl už atstovavimą teismo posėdyje maksimali suma yra 152,42 Eur (1 524,20 Eur × 0,1×1 val.) (Rekomendacijų 8.19 ir 9 papunkčiai).

61.       Ieškovės patirtos 250 Eur išlaidos už atstovavimą 2022 m. kovo 7 d. teismo posėdyje grindžiamos 2022 m. kovo 6 d. išankstine sąskaita Nr. R25 bei 2022 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymu. 2022 m. kovo 7 d. teismo posėdis vyko nuo 9.04 val. iki 9.57 val. (trukmė 53 min.). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio (2021 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 1 598,10 Eur. Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, kad už vieną konsultacijų ir atstovavimo teisme valandą taikomas koeficientas 0,1. Bylos nagrinėjimas 2022-03-07 teismo posėdyje už truko 53 min., todėl už atstovavimą teismo posėdyje maksimali suma yra 159,81 Eur (1 598,10 Eur × 0,1×1 val.) (Rekomendacijų 8.19 ir 9 papunkčiai). Ieškovės prašomos priteisti 600 Eur bei 300 Eur išlaidos už atstovavimą 2021 m. spalio 22 d. ir 2022 m. sausio 17 d. teismo posėdžiuose, kurios pagrįstos 2021 m. spalio 25 d. sąskaita faktūra ir 2022 m. sausio 21 išankstinėmis sąskaitomis Nr. R14 ir Nr. R78 bei banko sąskaitos išrašu, remiantis Rekomendacijomis laikomos pagrįstomis.

62.       Nepagrįstomis laikomos 100 Eur išlaidos už 2020-11-16 atskirojo skundo parengimą, nes apeliacinės instancijos teismas ieškovės skundo netenkino.

63.       Ieškovės pagrįstai patirtomis išlaidomis galėtų būti pripažinta 188 Eur byloje sumokėta žyminio mokesčio suma, 3 350,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma už procesinių dokumentų parengimą ir 1 212,23 Eur už atstovavimą teismo posėdyje bei 1800 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui bei konsultacijas dėl bylos vedimo. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus yra ženkliai mažesnė už maksimalias, numatytas rekomendacijose, atitinka jo darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog ieškinį patenkinus ieškovei priteisti prašoma bylinėjimosi išlaidų suma mažinama ir iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovei priteisiama 6 559,23 Eur ((188 +3350 + 1221,23+1800 ), t. y. iš kiekvienos po 3279,61 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis 79 straipsnis, 88 straipsnis).

64.       Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

1.       Uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai, tvarkyti, perkelti, išgabenti, išmontuoti ar kitaip daryti bet kokį fizinį poveikį ieškovės Turistinių burlaivių savininkų asociacijos, bei jos narių turtui, burlaiviams ir plaukiojančiai prieplaukai (įskaitant laivų sandėliavimo sausumoje įrangą), esantiems (duomenys neskelbtini) ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1442 kv. m. ploto dalyje, pažymėtoje UAB „Geometra“ 2019 m. spalio mėnesį parengtoje šios prieplaukos Topografinio plano schemoje M 1:500, taip pat uždrausti Kauno miesto savivaldybei, jos administracijai ir tarybai pavesti atlikti šiuos veiksmus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

2.       Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188764867, išduotą 2020 m. rugpjūčio 10 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (versija Nr. 2, išdavimo data 2021 m. lapkričio 17 d.) pagal (duomenys neskelbtini) įlankos prieplaukos ir buriavimo sporto bazės (duomenys neskelbtini) statybos projektą (Nr. 2018-01-TP, parengimo metai 2020), apimtimi, kuria jis pažeidžia Turistinių burlaivių savininkų asociacijos interesus bei numato statybą bei griovimo darbus jos naudojamoje ir jos turtu užimamoje teritorijoje, t. y. dalyje, kurioje juo yra leidžiama statyti šiuos statinius: 1) Burlaivių iškėlimo - nuleidimo slipas (07); 2) Krantinė P (burinių laivų) (08).

3.       Priteisti Turistinių burlaivių savininkų asociacijai, juridinio asmens kodas 300531032, iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188764867, 3279,61 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

4.       Priteisti Turistinių burlaivių savininkų asociacijai, juridinio asmens kodas 300531032, iš Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, 3279,61 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                        Rita Liukaitytė