Civilinė byla Nr. 2-1595-553/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00605-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9.1.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalies, kuria atmestas suinteresuoto asmens G. G. prašymas dėl baudos panaikinimo, priimtos bankrutavusios Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „REGĖJIMAS“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-856-945/2019),

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. 2019 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Nutartimi dėl Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ bankroto bylos iškėlimo teismas įpareigojo bendrovės valdymo organus (vadovą) per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. 2019 m. kovo 15 d. nutartimi teismas pratęsė bendrovės vadovui – G. G., terminą įvykdyti įpareigojimą perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą ir dokumentus. 2019 m. balandžio 3 d. bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama skirti bendrovės vadovui baudą už nurodyto teismo įpareigojimo nevykdymą. Šis prašymas teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo atmestas, pratęsiant G. G. įpareigojimo dėl turto ir dokumentų perdavimo įvykdymo terminą iki 2019 m. gegužės 8 d. 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi teismas patenkino pakartotinį bankroto administratorės prašymą dėl baudos skyrimo bendrovės vadovui – skyrė G. G. 1 000 Eur baudą ir įpareigojo pastarąjį per 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos visiškai įvykdyti pareigą perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą bei dokumentus.

3.       2019 m. rugpjūčio 23 d. G. G. pateikė teismui prašymą panaikinti 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi paskirtą baudą. Nurodė, kad bankroto administratorė jau yra perėmusi visus įmonės dokumentus ir turtą bei gali vykdyti visas reikalingas bankroto procedūras. Tai, kad administratorė buvo įėjusi į bendrovės patalpas, esančias Totorių g. 3, Kaune, ir iš ten pasiėmusi viską, kas priklausė įmonei, ji patvirtino 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismui pateiktoje veiklos ataskaitoje. Įmonės turto ir dokumentų galėjo būti ir įmonės patalpose, esančiose Gedimino g. 47, Kaunas, tačiau šiomis patalpomis suinteresuotas asmuo nurodė nedisponuojantis. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad jam grįžus į bendrovės vadovo pareigas bendrovės turtas ir dokumentai nebuvo tinkamai perduoti, inventorizacija neatlikta dėl darbuotojų nusistatymo prieš jį. Nurodė, kad dalis dokumentų buvo perimta 2019 m. birželio 3 d. atliktos kratos metu vykdant ikiteisminį tyrimą.

4.       BUAB „REGĖJIMAS“ bankroto administratorė nesutiko su prašymu dėl baudos suinteresuotam asmeniui panaikinimo, prašė apriboti G. G. teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Prašymą grindė tuo, kad pastarasis nevykdo įpareigojimo perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą ir dokumentus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi suinteresuoto asmens ir bankroto administratorės prašymus atmetė.

6.       Vertindamas suinteresuoto asmens prašymo pagrįstumą, teismas sutiko su bankroto administratorės pozicija, kad prašyme nurodytos aplinkybės iš esmės buvo įvertintos sprendžiant baudos bendrovės vadovui paskyrimo klausimą.

7.       Teismas atmetė suinteresuoto asmens argumentą, kad bendrovės dokumentų jam neperdavė prieš jį bendrovei vadovavusi R. B.. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad būtent suinteresuotas asmuo parengė finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarė bendrovės skolininkų ir kreditorių sąrašus bei pats inicijavo bankroto bylos bendrovei iškėlimą, ir tik po teismo nutarties dėl UAB „REGĖJIMAS“ bankroto bylos iškėlimo persigalvojo ir pateikė atskirąjį skundą, kuriame įrodinėjo bendrovės mokumą. Be to, atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo pateikė išsamiai nesusipažinęs su visais dokumentais, o po jų išsamesnės analizės jam paaiškėjo žymiai geresnė įmonės finansinė padėtis. Suinteresuotas asmuo į bylą pateikė ir duomenis apie patikslintas deklaracijas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo disponavo bendrovės dokumentais. Pažymėjo, kad priešinga išvada patvirtintų akivaizdų piktnaudžiavimą, rengiant ir teikiant teismui bei kitoms institucijoms melagingus finansinės atskaitomybės dokumentus.

8.       Teismas pažymėjo, kad 2018 m. liepos 23 d. įsakymu G. G. sustabdė įmonės veiklą ir nurodė atlikti inventorizaciją. Šią aplinkybę teismas įvertino kaip suinteresuoto asmens siekį nustatyti, kokiu turto bendrovė disponuoja. Be to, teismas nustatė, kad siekdamas paneigti įmonės nemokumą, G. G. įrodinėjo, kad bendrovė disponuoja atitinkamu turtu, o jo apimtis ir sudėtis paneigia sąlygų iškelti bendrovės bankroto bylą egzistavimą. Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu suinteresuotam asmeniui, jam tapus bendrovės vadovu, nebuvo perduoti visi dokumentai ir turtas, jis privalėjo visas reikšmingas aplinkybes užfiksuoti ir turimo turto bei dokumentų pagrindu finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti esamą padėtį. To G. G. nepadarė, vengdamas nurodyti, kokiais bendrovės dokumentais ir turtu disponuoja. Atsižvelgęs į nurodytą, teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog su R. B. nebuvo pasirašytas bendrovės turto ir dokumentų perdavimo aktas, negali būti vertinama kaip kliūtis suinteresuotam asmeniui įvykdyti teismo įpareigojimą.

9.       Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo pagrindu krata bendrovės patalpose buvo atlikta 2019 m. birželio mėnesį, tuo tarpu terminas perduoti bendrovės turtą ir dokumentus suėjo 2019 m. gegužės 8 d. Atkreipė dėmesį, kad nurodydamas, jog bendrovės turto gali būti patalpose, esančiose Gedimino g. 47, Kaunas, G. G. neįvardino, kokiu pagrindu bendrovė disponavo paminėtomis patalpomis. Tuo tarpu tokių duomenų nebuvimas yra kliūtis inicijuoti turto perėmimą.

10.       Teismas išaiškino suinteresuotam asmeniui, kad jis privalo bendradarbiauti su bankroto administratore, imtis veiksmų, jog būtų užfiksuota visas pastarajai jau perduotas turtas bei dokumentai, taip pat turtas ir dokumentai, kuriais disponuoja ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, bei turtas ir dokumentai, kuriuos turi pats suinteresuotas asmuo (ar faktas, kad jokiu bendrovės turtu ir dokumentais jis nedisponuoja). Teismas sprendė, kad nesant nurodytų faktų, G. G. negali būti laikomas įvykdžiusiu teismo nustatytą įpareigojimą.

11.       Spręsdamas bankroto administratorės prašymo taikyti G. G. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje nustatytą sankciją pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad nurodyta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas, bei apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-270-690/2016).

12.       Teismas pažymėjo, kad prevencinio pobūdžio tikslas nagrinėjamu atveju yra pasiektas paskiriant G. G. baudą. Sprendė, kad šioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje pozicija dėl pastarojo nesąžiningumo ir nerūpestingumo vykdant įmonės veiklą būtų grindžiama ne objektyviais įrodymais, bet jo konfliktinio požiūrio į santykius su bankroto administratore bei vengimo bendradarbiauti sąlygota prielaida. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė bankroto administratorės prašymą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti teismo paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Suinteresuotas asmuo nedisponuoja bendrovės turtu ir dokumentais, todėl negali įvykdyti teismo nustatytos pareigos. Bankroto administratorė jau yra perėmusi visus bendrovės dokumentus ir turtą bei gali vykdyti visas reikalingas bankroto procedūras, tuo tarpu teismas palaiko tik bankroto administratorės poziciją, suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių nevertina arba laiko nepagrįstomis, taip demonstruodamas savo šališkumą, kuris buvo akivaizdus jau sprendžiant klausimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo.

13.2.                      Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis teismui suinteresuotas asmuo teikė gavęs bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Vitija“ dokumentus. Nurodytos bendrovės buhalterė tvarkė UAB „REGĖJIMAS“ buhalterinius duomenis, rengė ataskaitas ir balansus, kurie buvo pateikti teismui, tačiau nei suinteresuotas asmuo, nei buhalterė neturėjo visų detalių bendrovės dokumentų.

13.3.                      Teismas nepagrįstai nustatė, kad bendrovėje buvo atlikta inventorizacija, neatsižvelgė į 2018 m. lapkričio 6 d. paaiškinimus, kad inventorizacija nebuvo atlikta, nes visi bendrovės darbuotojai buvusios vadovės buvo nuteikti prieš suinteresuotą asmenį. Nors suinteresuotas asmuo 2018 m. liepos mėnesį formaliai užėmė bendrovės vadovo pareigas, realiai bendrovės valdymas nebuvo perimtas.

13.4.                      Suinteresuotas asmuo bendrovės vadovu buvo ilgą laiką, paskui dėl ligos pasitraukė iš šių pareigų. Iki suinteresuotam asmeniui grįžtant į bendrovės vadovo pareigas, jas užėmė R. B.. Grįžęs į bendrovės vadovo pareigas, suinteresuotas asmuo nustatė prastą finansinę bendrovės situaciją, dėl ko teismui buvo pateiktas prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo, o vėliau atskirasis skundas dėl teismo nutarties iškelti bendrovės bankroto bylą. Šios aplinkybės patvirtina, kad, po grįžimo į bendrovės vadovo pareigas, suinteresuotas asmuo nedisponavo visa reikalinga informacija apie įmonės finansinę padėtį, jos dokumentais ir turtu.

13.5.                      Po pareiškimo dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui suinteresuotas asmuo ir toliau aiškinosi įmonės finansinę situaciją ir nustatė, kad prieš tai buvusi jos vadovė netinkamai organizavo buhalterinę apskaitą, darė daug klaidų, į apskaitą neįtraukė atitinkamų dokumentų. Tai, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neįrodo, kad jis disponavo absoliučiai visais bendrovės dokumentai ir turtu.

13.6.                      Teismui buvo nurodyta, kad bankroto administratorė ir R. B. siekė perimti bendrovės turtą dar neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo. 2018 m. rugpjūčio 12 d. R. B. atsiuntė suinteresuotam asmeniui žinutę, kad atiduos įmonės raktus, dokumentus, automobilį ir kitą pagrobtą turtą dalyvaujant antstoliams, tačiau to taip ir nepadarė. Šias aplinkybes patvirtina pačios R. B. atsiliepimas į prašymą įtraukti ją trečiuoju asmeniu bendrovės bankroto byloje, taip pat V. J. 2018 m. rugpjūčio 31 d. liudytojo apklausos protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40321-18. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

13.7.                      Be to, dėl bankroto administratorės ir R. B. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad suinteresuotam asmeniui nebuvo perduoti bendrovės turtas ir dokumentai.

13.8.                      2019 m. gegužės 28 d. suinteresuoto asmens namuose buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasta keletas senų ir neesminių bendrovės dokumentų. Teismas nepagrįstai šią aplinkybę vertino kaip patvirtinančią, kad suinteresuotas asmuo disponuoja įmonės turtu ir dokumentais.

13.9.                      Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į bankroto administratorės pareigas bankroto procese. Pastarosios žinioje yra daug perimtų bendrovės dokumentų ir turto, todėl bankroto administratorės argumentas, kad ji negali nustatyti, kokiu pagrindu bendrovė disponavo patalpomis, esančiomis Gedimino g. 47, Kaunas, yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

13.10.                      Suinteresuotas asmuo buvo aktyvus perduodant bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus. Iš pradžių dėl ligos suinteresuotas asmuo negalėjo perduoti dokumentų ir turto, todėl paprašė teismo pratęsti terminą, o kai buvo pasirengęs tai padaryti, bankroto administratorė atvyko į bendrovės buveinę nepasiruošusi, be reikalingų padėjėjų ir transporto ir pati atsisakė priimti patalpose buvusius dokumentus, apie ką suinteresuotas asmuo nedelsiant informavo teismą. Vėliau bankroto administratorė pati įėjo į nurodytas patalpas ir viską pasiėmė. Taigi, priešingai nei sprendė teismas, suinteresuotas asmuo nevengė bendradarbiauti su bankroto administratore.

14.       Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą BUAB „REGĖJIMAS“ bankroto administratorė prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Atskirajame skunde nėra nei vienos aplinkybės, apie kurią nebūtų pasisakęs pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. bei 2019 m. rugsėjo 19 d. procesiniuose sprendimuose.

14.2.                      Suinteresuotas asmuo iki šiol nėra įvykdęs ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos perduoti bendrovės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą teismo nutarties iškelti bankroto bylą dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Terminas įvykdyti nurodytą prievolę suinteresuotam asmeniui buvo pratęstas kelis kartus, tačiau pastarasis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bankroto bylos išnagrinėjimą.

14.3.                      Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad R. B. niekada nebuvo paskirta UAB „REGĖJIMAS“ vadove, todėl teigti, kad ji disponavo bendrovės turtu ir dokumentais nėra pagrindo.

14.4.                      Patalpų, esančių Gedimino g. 47, Kaunas, bendrovė nevaldo nei nuomos, nei nuosavybės teise, todėl bankroto administratorė dėl objektyvių priežasčių negali patekti į nurodytas patalpas ir perimti galimai jose esančius bendrovės turtą ir dokumentus.

14.5.                      Prašyme dėl baudos skyrimo bankroto administratorė nurodė, kad dar iki bankroto bylos iškėlimo nutraukus bendrovės su įvairiais prekybos centrais sudarytas nuomos sutartis, nuomojamas patalpas atlaisvino ir jose buvusį turtą išsivežė G. G.. Šių aplinkybių pastarasis atskirajame skunde nepaneigė.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

16.       Suinteresuotas asmuo 2019 m. lapkričio 18 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl naujo įrodymo prijungimo. Prašo priimti į bylą internetiniame tinklapyje www.15min.lt publikuotą straipsnį apie bendrovės „Eagle vision“ užvalymą ir sužlugdymą. Nurodo, kad straipsnyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jis nedisponavo bendrovės turtu ir dokumentais.

17.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18.       Internetiniame naujienų portale publikuotame straipsnyje pateiktos suinteresuoto asmens, R. B. ir bankroto administratorės pozicijos bendrovės UAB „REGĖJIMAS“ bankroto bylos nagrinėjimo klausimais, žurnalistinis šių pozicijų vertinimas. Priešingai nei teigia apeliantas, tokie duomenys nelaikytini naujai paaiškėjusiais faktais ir neturi jokios įrodomosios galios sprendžiant skundžiamo procesinio sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apelianto pateiktą įrodymą atsisakoma prijungti prie bylos.

Dėl skundo argumentų

19.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta panaikinti apeliantui paskirtą baudą už ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų pareigų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1884-330/2018).

21.       Pirmosios instancijos teismas, 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi patenkinęs pakartotinį bankroto administratorės prašymą dėl baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo, paskyrė pastarajam 1 000 Eur baudą. Tokį savo procesinį sprendimą motyvavo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus neįvykdymu. Skundžiama procesinio sprendimo dalimi teismas atsisakė patenkinti suinteresuoto asmens prašymą panaikinti jam paskirtą baudą. Bankroto byloje surinktų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo bendrovės „REGĖJIMAS“ turtu ir dokumentais disponavo, tačiau iki šiol nėra visiškai jų perdavęs bankroto administratorei, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis įvykdė teismo ir ĮBĮ nustatytą įpareigojimą.

22.       Nesutikimą su skundžiamo procesinio sprendimo dalimi apeliantas iš esmės grindžia teismo netinkamai byloje surinktų įrodymų, proceso dalyvių pateiktų argumentų vertinimu.

23.       Prieš pasisakydamas dėl skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Apelianto nesutikimas su teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina skundžiamos procesinio sprendimo dalies neteisėtumo, o tai, kad atitinkami bylos duomenys teismo nebuvo įvertinti taip, kaip juos vertina apeliantas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas šališkas, kad išimtinai palaiko bankroto administratorės poziciją byloje.

24.       Skunde apeliantas kvestionuoja teismo išvadą, kad jis disponavo visais įmonės dokumentais, nes teismui ir kitoms valstybės institucijoms teikė bendrovės finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus. Nurodo, kad finansinius dokumentus gavo iš bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Vitija“, kad nei apeliantas, nei buhalterė neturėjo visų detalių įmonės dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie skundo argumentai nurodytos teismo išvados nepaneigia.

25.       Kaip matyti iš apeliaciniam teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos, apelianto į bylą pateikti finansinės atskaitomybės duomenys, skolininkų sąrašas, ilgalaikio turto inventorizavimo aprašas ir kiti dokumentai yra pasirašyti arba tik paties apelianto, kaip bendrovės vadovo, arba nepasirašyti. Nei vienas iš paminėtų dokumentų nėra pavizuotas buhalterio ar kito asmens, galinčio tvarkyti apskaitą (atskirojo skundo medžiagos t. 1, b. l. 7–197; t. 2, b. l. 3–120). Be to, apelianto nurodoma aplinkybė, kad bendrovės finansinės atskaitomybės ir kiti dokumentai buvo teikiami teismui be visų bendrovės dokumentų, nėra užfiksuota pastarojo procesiniuose dokumentuose teikiant pareiškimą teismui dėl bankroto bylos UAB „REGĖJIMAS“ iškėlimo bei vėliau paduodant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą. Nurodyta aplinkybe apeliantas pradėjo remtis tik tada, kai teismas jam nustatė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą pareigą. Tai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui nesutikti su apelianto argumentais, kad jis neturi įmonės dokumentų. Kad atitinkamais bendrovės dokumentais disponavo ir po tai, kai suėjo teismo nustatytas terminas (2019 m. gegužės 8 d.) bendrovės dokumentus ir turtą perduoti bankroto administratoriui skunde pripažįsta ir pats apeliantas, nurodydamas, kad 2019 m. birželio 6 d. jo namuose atliktos kratos metu buvo rasta bendrovės dokumentų. Nors apeliantas teigia, kad rasti dokumentai buvo neesminiai, t. y. neturintys reikšmės bankroto procedūrų vykdymui, pažymėtina, kad dėl jų reikšmingumo po UAB „REGĖJIMAS“ bankroto bylos iškėlimo gali ir turi spręsti tik bankroto administratorius ir teismas (ĮBĮ 10 straipsnis). Tuo tarpu aptarta aplinkybė tik patvirtina teismo išvadas, kad apeliantas bendrovės dokumentais disponuoja ir vengia juos perduoti bankroto administratorei (CPK 185 straipsnis).

26.       Skundo argumentai, kad apeliantas buvo tik faktinis bendrovės vadovas, kad po grįžimo į šias pareigas jam nebuvo perduoti bendrovės turtas ir dokumentai, kad darbuotojai buvo nuteikti prieš jį, dėl ko nepavyko atlikti inventorizacijos, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Mažai tikėtina, kad bendrovės vadovas, būdamas aukščiausias bendrovės valdymo organas, būtų priklausomas nuo jam pavaldžių darbuotojų ir neturėtų bendrovėje jokios realios galios. Tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog už UAB „REGĖJIMAS“ valdymą, apelianto vadovavimo bendrovei metu, buvo atsakingi ir kiti asmenys (CPK 185 straipsnis). Be to, argumentui, kad inventorizacijos atlikti nepavyko, prieštarauja į bylą pateikti ilgalaikio turto inventorizavimo aprašas, sandėlio likučių ataskaita (atskirojo skundo medžiagos t. 1, b. l. 36–46, 54–197; t. 2, b. l. 3 – 120).

27.       Aplinkybė, kad buvusios bendrovės darbuotojos R. B. bei bankroto administratorės atžvilgiu apeliantas inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 ir 294 straipsniuose, priešingai nei teigia apeliantas, neįrodo, kad jis nedisponuoja bendrovės dokumentais ir turtu. Šioje proceso stadijoje nėra jokių duomenų, kad nurodytiems asmenims būtų inkriminuotos kokios nors nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu UAB „REGĖJIMAS“ valdymu, turto ar dokumentų disponavimu. Atsižvelgiant į tai, nepasisakytina ir dėl deklaratyvių skundo argumentų, kad R. B. savavališkai buvo užvaldžiusi bendrovę, dokumentus ir turtą.

28.       Nesutiktina su apelianto vertinimu, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje dėl baudos jam paskyrimo teismas iš esmės pripažino, jog bankroto administratorė įėjo į bendrovės patalpas, esančias Totorių g. 3, Kaunas, bei perėmė ten buvusį turtą ir dokumentus. Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorė su antstole pateko į nurodytas patalpas, tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad visas bendrovės turtas ir dokumentai buvo jai perduoti. Apelianto į bylą pateikti ilgalaikio turto inventorizavimo aprašas, sandėlio likučių ataskaitos (atskirojo skundo medžiagos t. 1, b. l. 36– 46, 54– 197; t. 2, b. l. 2–120)  patvirtina, kad bendrovė disponavo didesne turto apimti nei užfiksuota antstolės 2019 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių protokole, iš kurio matyti, kad bendrovės patalpose buvo rasta tik daugybė kartoninių dėžių su įvairiais daiktais (maišeliais, reklaminiais plakatais, smulkiais biuro reikmenimis), tušti akinių dėklai bei keli lagaminai su viduje esančiomis dėžutėmis, skirtomis susidėti akiniams; dėžutės rastos tuščios, išskyrus vieną, kurioje buvo dveji akiniai (atskirojo skundo medžiagos t. 3, b. l. 140 – 170).

29.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos procesinio sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie išsamiau nevertinami.

Dėl procesinės bylos baigties

30.       Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstoji nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Aldona Tilindienė