Civilinė byla Nr. e2S-1257-921/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14076-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:  

 (S)

3.1.14.8.2; 3.3.2.5 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVIS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme buvo priimtas nagrinėti ieškovės ieškinys, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. G. (toliau – atsakovas) išlaikymą nepilnamečiams vaikams; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas pareiškė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, nurodė, kad atsakovo, ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Šalys ten turi nekilnojamojo turto, kuriame faktiškai šiai dienai gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais ir kuris bus dalintinas teisme. Atsakovas nepertraukiamai nuo 2013 m. iki 2022 m. lapkričio mėn. dirbo įmonėje A. L. LTD, o nuo 2022 m. lapkričio 6 d. dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje), ten moka visus mokesčius ir yra tos šalies rezidentas, vaikai lanko mokyklas, Jungtinėje Karalystėje vyksta skyrybų procesas tarp šalių dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo. Šiai dienai tarp šalių santuoka jau yra nutraukta ir atsakovas turi sudaręs naują santuoką. Atsakovo su Lietuva nesieja jokie socialiniai, ekonominiai ryšiai. Vien tai, kad atsakovas formaliai deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas Lietuvą laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centru. Atsakovas paaiškino, kad jo pagrindinė darbo vieta yra Anglijoje. Atsakovo nuomone, civilinė byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl yra visi pagrindai ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsakovas taip pat prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis teismas priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Atsakovas taip pat prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reikšiant nepagrįstus reikalavimus, skirti ieškovei baudą.

3.       Ieškovė prašė netenkinti atsakovo prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Kartu prašė atsakovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad daugiau nei 2 metus atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas su nauja sutuoktine nusipirko namą, kuriame gyvena su jų nepilnamete dukra. Visi atsakovo socialiniai ryšiai yra susiję būtent su Lietuva.  Be to, atsakovas Lietuvoje turi savo vardu registruotą transporto priemonę (registruota 2022 m. rugsėjo 2 d.), o jo dabartinė sutuoktinė žiniasklaidoje yra pasidalinusi straipsniu apie jų bendrai įsigytą gyvenamąjį namą Lietuvoje, atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Vien tai, kad atsakovas Lietuvoje nedirba ir čia pajamų negauna, o turi įmonę Jungtinėje Karalystėje ir joje dirba, savaime nepatvirtina, kad Lietuvos teismai yra neteismingi nagrinėti šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą. Ieškovė pažymi, kad Jungtinės Karalystės teismuose buvo išspręstas tik klausimas dėl šalių santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, tuo tarpu jokie klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais (pvz.: vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo vaikams priteisimas ir kt.) teismine tvarka nebuvo sprendžiami. Ieškovė neneigia, kad siekdama apginti išskirtinai nepilnamečių vaikų interesus, kreipėsi į Jungtinėje Karalystėje veikiančią Vaikų priežiūros tarnybos grupę dėl išlaikymo vaikams skyrimo, dėl ko buvo paskirtas 65,67 svarų per savaitę išlaikymas kiekvienam vaikui. Tačiau tai neteisminė institucija. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas piktybiškai nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutarties apskundęs nėra. Todėl nesant jokių objektyvių duomenų apie atsakovo pastoviai teikiamą materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai ir jų naikinti nėra pagrindo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies – paliko nenagrinėtą ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Išaiškino ieškovei, kad ji turi teisę kreiptis į Jungtinės Karalystės teismą. Atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atmetė šalių prašymus dėl baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo. Atšaukė 2023 m. rugsėjo 6 d. 13 val. parengiamąjį teismo posėdį.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovas reiškia prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos teismams. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Lietuvos teismams. Atskiruoju skundu ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą patenkino iš dalies, t. y. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo panaikino ir šių reikalavimų priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo priėmė ir paskyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje.

6.       Teismas pažymėjo, kad ginčo byloje dėl to, jog ieškovė ir šalių nepilnamečiai vaikai gyvena Jungtinėje Karalystėje byloje nėra. Šalys nesutaria dėl to, kur yra faktinė atsakovo gyvenamoji vieta. Teismui priėmus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo, bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad jis gyvena Škotijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2023 m. kovo 20 d. deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Atsakovas turi nekilnojamojo turto ir transporto priemonę Jungtinėje Karalystėje, dirba ir gauna pajamas bei moka mokesčius Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas ją traktuoja kaip centrinę savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietą. Nustatę minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.

7.       Teismas taip pat pažymėjo, kad asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje (Jungtinėje Karalystėje) gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos. Be to, šalims ir jų vaikams gyvenant Jungtinėje Karalystėje, dokumentų rinkimas, kreipiantis į šios šalies teismą, nebūtų apsunkintas. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo yra neteismingi Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą.

8.       Teismas atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas nusprendė palikti laikinąsias apsaugos priemones galioti iki nutarties įsiteisėjimo dienos.

9.       Teismas, spręsdamas dėl šalių prašymų dėl baudos paskyrimo, nustatė, kad atsakovas pateikė Jungtinės Karalystės Vaikų priežiūros tarnybos vaikų išlaikymo išmokų paskaičiavimą. Minėtas paskaičiavimas, kaip paaiškino ieškovės atstovė, nėra atsakovui privalomas. Atsakovas nepateikė duomenų, kad minėtą sprendimą vykdė ir (ar) yra įvykdęs. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio dėl išlaikymo vaikams priteisimo pareiškimas negali būti laikomas ieškovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Todėl atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei teismas atmetė. Teismas taip pat vertino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo sąmoningo teismo klaidinimo nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo teismas taip pat atmetė.

10.       Teismas bylinėjimosi išlaidos iš šalių viena kitai nepriteisė.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties dalį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties dalį dėl atsisakymo atsakovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir prašymą patenkinti. Atskirajame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:  

11.1.                      Apeliantės nuomone, nutarties dalis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantė pažymi, kad bylos teismingumas sprendžiamas bylos iškėlimo metu ir jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka, neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia. Nacionalinio teismingumo prioritetas siejamas su bylos iškėlimo Lietuvos teismuose momentu,

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą, visiškai nevertino, kad atsakovo gyvenamoji vieta bylos iškėlimo teisme metu buvo Lietuvoje, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. kovo 20 d. atsakovas savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Teismas neįvertino, kad atsakovas deklaravo savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje po ieškinio pateikimo teismui, nenurodydamas konkretaus adreso. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra žinoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, apeliantė pagrįstai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, vadovaudamasis Gyventojų registro tarnybos duomenimis. Ieškovė kreipėsi į teismą Lietuvoje  2022 m. spalio 26 d., o atsakovo gyvenamoji vieta Gyventojų registre buvo pakeista tik 2023 m. kovo 20 d. Be to, ieškinio teismingumo klausimas jau buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi, kurioje buvo nurodyta, jog atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta laikytina Lietuvos Respublika. 

11.3.                      Byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovo gyvenamoj vieta yra Lietuvoje. Atsakovas nepateikė visiškai jokių rašytinių įrodymų apie savo gyvenamąją vietą Škotijoje, pavyzdžiui, duomenų apie gyvenamojo būsto nuomą, jo įgijimą, ir pan., kas verčia abejoti tokių aplinkybių teisingumu. Be to, atsakovo sutuoktinės Facebook paskyroje matyti, kad atsakovas ir po 2023 m. balandžio 1 d. faktiškai gyveno bei tebegyvena su savo sutuoktine Lietuvoje, kartu atostogauja ir kartu leidžia laiką.

11.4.                      Teismas nepagrįstai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui neskyrė ieškovės prašomos baudos. Pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas gyvena Lietuvoje, jo turtinė padėtis yra puiki, tačiau jis piktybiškai siekia suklaidinti teismą dėl savo gyvenamosios vietos, teikdamas melagingus duomenis apie save.

12.       Atsiliepimu atsakovas prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

12.1.                      Apeliantė nepagrįstai atsakovo gyvenamąja vieta laiko Lietuvos Respubliką. Šią aplinkybę apeliantė grindžia tais pačiais duomenimis apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą ieškinio pateikimo dienai Lietuvos Respublikoje, santuokos sudarymo vieta bei iš kontekste ištrauktais viešais pasisakymais viešoje erdvėje. Atsakovas yra pateikęs eilę dokumentų, rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo ryšį su Jungtinėje Karalystėje – išsamią informaciją apie jo darbo santykius, gaunamą darbo užmokestį, Jungtinėje Karalystėje vykdomą šalių skyrybų procesą ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo gyvenamoji vieta nėra laikytina Lietuvos Respublikoje. Dėl to teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės pateiktą ieškinį.

12.2.                      Atsakovas pažymi, kad jis pasinaudojo savo procesine teise ginti savo galimai pažeistas teises, pateikiant atsiliepimą į ieškinį ir papildomus paaiškinimus bei įrodymus teismui. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovo pateikta informacija būtų melaginga. Toks procesinis elgesys negali būti laikomas kaip akivaizdus naudojimasis savo teisėmis ne pagal paskirtį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

14.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, bei netenkintas ieškovės prašymas dėl baudos atsakovui skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15.       2023 m. spalio 30 d. apeliantė į bylą pateikė papildomus rašytinius įrodymus – duomenis iš atsakovo sutuoktinės Facebook paskyros ir užklausą dėl namo. Nurodė, kad pateikti įrodymai patvirtina, kad ir po 2023 m. balandžio 1 d. atsakovas ir toliau faktiškai gyveno bei tebegyvena su savo sutuoktine Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini), kad kartu su savo sutuoktine atostogauja. Pažymi, kad pateikiami atsakovo sutuoktinės įrašai socialiniame tinkle Facebook buvo patalpinti jau gerokai po skundžiamos Kauno apylinkės teismo nutarties priėmimo, todėl šių įrodymų apeliantė objektyviai negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, pateikiami įrodymai yra neabejotinai susiję su nagrinėjamu klausimu, kadangi jie patvirtina, jog atsakovas klaidina teismus dėl savo gyvenamosios vietos ir siekia išvengti išlaikymo vaikams teikimo.

16.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.

17.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį, byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė naujų įrodymų neturėjo galimybių pateikti anksčiau, į tai, kad pateikta informacija yra žinoma bylos šalims, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu

18.       Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018, 13, 14, 18 punktai). Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja Europos sąjungos ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas). Nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

19.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei pareiškus ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23502-475/2022 ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Atskiruoju skundu ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-113-775/2023 ieškovės atskirąjį skundą patenkino iš dalies. Kauno apygardos teismas, nustatęs, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo panaikino ir šių reikalavimų priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas ieškinio dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo priėmė ir paskyrė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje. Atsakovas pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui palikti ieškinį nenagrinėtą, prašyme nurodė, kad pasikeitė jo gyvenamoji vieta, todėl ieškinys tapo neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo prašymą tenkino.  

20.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir šalių nepilnamečiai vaikai gyvena Jungtinėje Karalystėje. Tačiau šalys nesutaria dėl to, kur yra faktinė atsakovo gyvenamoji vieta. Nuo minėtos aplinkybės priklauso bylos dėl išlaikymo ir išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo teismingumas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėms, kad pasikeitė atsakovo gyvenamoji vieta, todėl byla tapo neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Apeliantės nuomone, bylos teismingumas, sprendžiamas bylos iškėlimo metu. Jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka, neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia.

21.       Sprendžiant dėl bylos teismingumo, apeliacinės instancijos teismo vertinumu, yra svarbios Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-113-775/2023 (27 ir 28 punktuose) nurodytos aplinkybės, t. y. kad dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo reikalavimų teismingumo klausimas spręstinas vadovaujantis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos Konvencija. Minėta Konvencija tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose, tačiau vertinant teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą įtvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles (2007 m. lapkričio 23 d. Hagos Konvencijos 20 straipsnis). Minėtoje nutartyje Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad atsakovas gali ginčyti sprendimo dėl išlaikymo pripažinimą ir vykdymą remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklės, taip pat susitariančioji valstybė gali padaryti išlygą, kuriai nors iš 2007 m. lapkričio 23 d. Konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų jurisdikcijos taisyklių. Teismas gali turėti jurisdikciją pagal atsakovo ar kreditoriaus gyvenamąją vietą, atsakovo pritarimą jurisdikcijai dalyvaujant procese, pagal vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, gyvenamąją vietą, jei proceso metu atsakovas taip pat gyveno toje valstybėje ir teikė vaikui išlaikymą, pagal šalių susitarimą, išskyrus bylose dėl vaiko išlaikymo, taip pat jei sprendimą priėmė tos valstybės, kuri turėjo jurisdikciją byloje dėl tėvų pareigų, teismas. Kauno apygardos teismas pagal byloje pateiktus įrodymus padarė išvadą, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Atsižvelgdamas į tai, Kauno apygardos teismas ir konstatavo, kad jurisdikciją nagrinėti ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo turi Lietuvos Respublikos teismai (nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas).

22.       Taigi, klausimas dėl atsakovo gyvenamosios vietos nustatymo buvo išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-113-775/2023. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti atsakovo pateikus įrodymus apie jo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą šioje civilinėje byloje. Juolab, neturėjo jokio pagrindo pakartotinai spręsti teismingumo (jurisdikcijos) klausimų, pasikeitus atsakovo nuolatinei vietai, nes tokia galimybė nėra numatyta 2007 m. lapkričio 23 d. Konvencijoje. Ieškinio teismingumo klausimas yra sprendžiamas bylos iškėlimo (ieškinio priėmimo) metu.

23.       Be to, vadovaujantis CPK 781 straipsnio 1 dalimi, jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs Lietuvos Respublikos teismams teismingą bylą (jos dalį) pagal ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vėliau negalėjo ieškinį palikti nenagrinėtą tuo pagrindu, kad po ieškinio priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės – galimai pasikeitė atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta. Šiuo atveju teismas privalo bylą išnagrinėti iš esmės.

24.       Apibendrinant tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą, todėl ši nutarties dalis panaikintina ir civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl baudos paskyrimo

25.       Ieškovė atskirajame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui neskyrė baudos. Pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas gyvena Lietuvoje, jo turtinė padėtis yra puiki, tačiau jis piktybiškai siekia suklaidinti teismą dėl savo gyvenamosios vietos, teikdamas melagingus duomenis apie save.

26.       Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų, teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

27.       CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

28.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-701/2019).

29.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovo naujų įrodymų byloje teikimas dėl nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimo bei šių įrodymų pagrindu prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu pateikimas, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, dėl ko jam turėtų būti skiriama bauda. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl baudos atsakovui neskyrimo, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais,

n u t a r ė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria ieškovės R. B. ieškinys atsakovui A. G. dėl išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo paliktas nenagrinėtas, ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                 Jurgita Sujetienė