Civilinė byla Nr. e2A-482-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00257-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.16.11.1; 3.2.6.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. patikslintą ieškinį atsakovams D. K., M. V. K., J. K. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė O. K. 2019 m. spalio 2 d. patikslintu ieškiniu Alytaus apylinkės teismo prašė: 1) iškeldinti D. K. iš jai, ieškovei O. K. nuosavybės teise priklausančio turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Varėna; 2) priteisti jai, ieškovei O. K. solidariai iš D. K., M. V. K., J. K. 800 Eur skolą už turto nuomą; 3) priteisti jai, ieškovei O. K. solidariai iš D. K., M. V. K., J. K. 600 Eur sumą patirtiems nuostoliams atlyginti; 4) priteisti jai, ieškovei O. K., iš D. K. 1000 Eur sumą patirtiems nuostoliams atlyginti; 5) priteisti jai, ieškovei O. K. solidariai iš D. K., M. V. K., J. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti jai, ieškovei O. K. solidariai iš D. K., M. V. K., J. K., visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnoje. Iki to, šis turtas priklausė atsakovei D. K.. Bylos nagrinėjimo teisme metu turte gyveno tik atsakovė D. K., nes jos vaikai M. V. K. ir J. K., gavę ieškinį, iš turto išsikėlė. Įsigijusi turtą, ji pareikalavo, kad atsakovai išsikraustytų ir suteikė jiems laiko susirasti kitą būstą. 2018 m. rugsėjo 27 d. atsakovė D. K. ir ieškovė sudarė trumpalaikės nuomos sutartį, kuria susitarė, jog atsakovė turte galės gyventi iki 2019 m. vasario 1 d. Tačiau atsakovė, pažeisdama susitarimą, jog ieškovės turte gyvens tik iki 2019 m. vasario 1 d., prieš jos valią toliau gyvena ir naudojasi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, nemokėdama nuomos mokesčio, nedengdama susikaupusių komunalinių mokesčių įsiskolinimo, tokie atsakovės veiksmai patvirtina ieškovės teisių pažeidimą, todėl ieškovė reiškia reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo iš ieškovės turto. Sudarydamos nuomos sutartį, šalys susitarė, jog atsakovė D. K. mokės 200 Eur/mėn. nuomos mokestį. Šiuo atveju pareiga mokėti nuomos mokestį ir turto išlaikymo mokesčius kilo ne tik nuomos sutartį pasirašiusiai D. K., tačiau ir su ja gyvenusiems jos šeimos nariams, t. y. jos vaikams M. V. K. ir J. K.. Atsakovai M. V. K. ir J. K. su atsakove D. K. jos turte gyveno iki 2019 m. balandžio 29 d., todėl pareiga mokėti nuomos mokestį kyla visiems su D. K. kartu gyvenantiems šeimos nariams, t. y. ir jos vaikams M. V. K. ir J. K.. Atsakovai ir toliau gyvendami ir naudodamiesi ieškovės turtu be jokio teisinio pagrindo ir jos sutikimo nuolat didina ieškovės patiriamus nuostolius, nes ieškovė turtą galėtų išnuomoti arba jame gyventi pati. Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kurias ji būtų gavusi, jeigu ji būtų išnuomojusi jai nuosavybės teise priklausantį turtą už 200 Eur/mėn. mokestį, už kurį ieškovė ir nuomojo turtą iki 2019 m. vasario 1 d. Nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. ieškovė patyrė 600 Eur (200 Eur x 3 mėn.) nuostolių, kuriuos privalo atlyginti D. K., M. V. K. ir J. K., t. y. asmenys, kurie be teisinio pagrindo naudojosi šiuo turtu. Nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos turtu naudojosi viena atsakovė D. K., todėl ji turi atlyginti 1 000 Eur (200 Eur x 5 mėn.) dydžio ieškovės patirtus nuostolius. Jos patiriami nuostoliai vis dar auga, nes pasibaigus trumpalaikės nuomos sutarčiai atsakovė D. K. ir toliau gyvena jos turte prieš jos valią.

3.       Atsakovai D. K. ir J. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti bei atsakovus M. V. K. ir J. K. pakeisti tinkamu atsakovu – D. K.. Nurodė, kad su ieškove buvo sutarę, kad ji jiems perleis įgytą turtą ir buvo numatę visas susitarimo sąlygas. Jie buvo pasiūlę sudaryti panaudos sutartį, nes lengvatinėmis sąlygomis galėjo pakeisti kūrenimo katilą. Atsakovė, prieš išvykdama, pateikė nuomos sutartį ir sakė, kad jokių sąlygų nereikės vykdyti. Ieškovė nors ir nurodo, kad atsakovai ir toliau naudojasi jos turtu, nemokėdami mokesčių, tačiau pateikti dokumentai iš Lietuvos energijos, UAB „Varėnos vandenys“ patvirtina, kad jokių skolų nėra. Ieškovė dažnai skambina, maloniai bendrauja. Ieškovė gyvena Olandijoje ir atvykusi į Lietuvą buvo tik 2019 m. vasario 15 d. Ieškovė telefonu teigusi, kad į Lietuvą atvyks 2019 m. liepos–rugpjūčio mėn. ir perleis jiems įgytą turtą. Atsakovas J. K. atsiliepime tvirtino, kad beveik kiekvieną savaitgalį, pagal ieškovės daugkartinius prašymus atvyksta tvarkyti aplinką, šienauja, prižiūri baseiną, augalus ir visą ūkį, tačiau tame name negyvena. Atsakovė D. K. prašė, vadovaujantis CPK 284 straipsnio nuostatomis, sprendimo vykdymą atidėti 3 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei mažinti ieškinio dydį.

4.       Atsakovė M. V. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė pakeisti ją tinkamu atsakovu – D. K. bei nurodė, kad ieškovė visuomet (ir po ieškinio pateikimo) kartojo, kad gali gyventi jos turte bei buvo žadėjusi jį jiems perleisti. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji adresu (duomenys neskelbtini), Varėnoje, negyvena nuo 2018 m. birželio mėnesio, nes buvo išvykusi į ilgalaikę komandiruotę (misiją) (laikotarpis nuo 2018 m. birželio iki lapkričio mėn.), o laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. gyveno ir mokėsi Vilniuje, kur baigė studijas Vilniaus universitete. Po to ji persikėlė gyventi į Alytų, kur ir dirba. Į Varėną atvyksta labai retai, nes savaitgaliais dirba. Ji patvirtino, jog žino, kad visada visus mokesčius mama sumokėdavo gavusi sąskaitas ir jokių skolų neturėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, t. y. iškeldino atsakovę D. K. iš ieškovei O. K. nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, įpareigojo atsakovę D. K. su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovei O. K. nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje, išsikelti per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieškovei O. K. iš atsakovės D. K. 400 Eur skolą už turto nuomą, 1 600 Eur sumą patirtiems nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 300 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kitose dalyse ieškinį atmetė. Teismas valstybės naudai priteisė iš atsakovės D. K. 12,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6.       Teismas nusprendė iškeldinti atsakovę D. K. iš ieškovei O. K. nuosavybės teise priklausančio turto su visais jai priklausančiais daiktais per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatęs, kad atsakovė gyvena ieškovei priklausančiame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), Varėnoje, kurio terminuotos nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs 2019 m. vasario 1 d., t. y. atsakovė minėtame turte gyvena nesant ieškovės, kuri yra namo savininkė, sutikimo. 

7.       Teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos už turto nuomą patenkino iš dalies, t. y. priteisė 400 Eur iš atsakovės D. K., konstatavęs, kad kita reikalavimo dalis – 400 Eur buvo sumokėti pasirašant nuomos sutartį, kaip užstatas, numatytas sutarties 2.3 punkte.

8.       Teismas priteisė ieškovės prašomą 1 600 Eur nuostolių sumą iš atsakovės D. K., nes, pasibaigus trumpalaikės nuomos sutarčiai, atsakovė D. K. ir toliau gyvena ieškovės turte prieš jos valią, dėl ko ieškovė O. K. patyrė nuostolius.

9.       Teismas laikė, kad atsakovai J. K. ir M. V. K. negyveno ieškovei priklausančiame turte, esančiame (duomenys neskelbtini), Varėnoje, todėl nuomos mokestis, nuostolių atlyginimas neišsikraustant iš turto bei bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistini.

10.       Teismas ieškovei O. K. iš atsakovės D. K. priteisė 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatęs, kad ieškovės reikalavimai byloje patenkinti 83 proc., o advokato nurodyta suma yra reali, neviršijanti maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Teismas taip pat iš atsakovės D. K. priteisė 12,94 Eur dydžio teismo patirtas pašto siuntimo išlaidas valstybės naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė D. K., atstovaujama advokatės Nijolės Raulušaitienės, apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl įpareigojimo įvykdymo termino ir patirtų nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. prašo: 1) įpareigoti atsakovę D. K. per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visais jai priklausančiais daiktais išsikelti iš ieškovei O. K. nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje; 2) priteisti ieškovei O. K. iš atsakovės D. K. 400 Eur skolą už turto nuomą, iki 400 Eur sumą patirtiems nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 302,46 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas ar jas esant galimybei dar sumažinti. Kitoje dalyje teismo sprendimą apeliantė prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo sprendimo dalies dėl vieno mėnesio termino nustatymo, per kurį apeliantė turi išsikraustyti iš ieškovei priklausančio būsto. Anot apeliantės, ji tame būste gyveno daugiau nei 40 metų, jame yra laikomas visas jos per daug metų įgytas kilnojamasis turtas, todėl per vieną mėnesį neįmanoma išsikraustyti. Be to, iki šiol nėra išspręstas ieškovei priklausančiame žemės sklype esančių, tačiau atsakovės sūnaus J. K. pastatytų ir iki šiol neįregistruotų statinių (baseino, pirties su įrengimais, ūkinio pastato, boilerinės, pastogės) grąžinimo natūra ar kompensacijos pinigais išmokėjimo klausimas;

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tai, kad atsakovė ieškovei priklausančiame būste gyveno ir po nuomos sutarties termino pasibaigimo (2019 m. vasario 1 d.), kadangi ji su ieškove buvo pažįstamos 30 metų, santykiai buvo draugiški, atsakovė tikėjosi būstą išpirkti iš ieškovės. Be to, ieškovė net neįspėjo atsakovės dėl sutarties nutraukimo ir kreipimosi į teismą, nenurodė atsakovei išsikelti iš nuomojamo būsto. Kita vertus, ieškovės prašymu, apeliantė kartu su sūnumi J. K. nuolat prižiūrėjo namą, užtikrino jo tinkamą būklę, prižiūrėjo teritoriją, vykdė želdinių ir esančios name įrangos priežiūrą. Apeliantės įsitikinimu, teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į jos prastą turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, nuostolių dydžio sumą už vieną mėnesį turėjo sumažinti iki 50 Eur per mėnesį, už 8 mėnesius priteisiant 400 Eur. Juolab, kad ieškovė nenurodė, jog ji būtų siekusi būstą nuomoti kitiems asmenims ar būtų pati gyvenusi aptartame name, jei turtas iki nurodytos datos būtų buvęs atlaisvintas;

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo patenkintų ieškovės reikalavimų dalį, dėl ko iš atsakovės priteisė per didelę bylinėjimosi išlaidų sumą. Anot apeliantės, ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti visas sumas, skolą ir nuostolius solidariai tiek iš jos, tiek iš kitų atsakovų. Tačiau teismas jos reikalavimą dėl solidarios atsakomybės atmetė. Kadangi ieškovė be reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, buvo pareiškusi 5 reikalavimus, iš kurių 1 reikalavimą (dėl atsakovės iškeldinimo) teismas tenkino visiškai, o kitus 4 tik dalinai, teismui nustačius, kad visos ieškovės sumos priteisiamos tik iš vienos atsakovės – D. K., o ne trijų atsakovų, turėjo ir kiekvieno reikalavimo dalį skaičiuoti jį sumažinant 2/3. Apeliantės skaičiavimu, teismas tenkino ieškovės O. K. reikalavimų dalį lygią 47 procentams (I reikalavimas 20 proc. + II reikalavimas 6,66 proc. + III reikalavimas 6,66 proc. + IV reikalavimas 6,66 proc. + V reikalavimas 6,66 proc. = 46,64 proc. ~ 47 proc.). Jeigu vertinti ir sutikti su teismo vertinimu, kad advokato nurodoma išlaidų suma yra reali ir neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, išeitų, kad ieškovei O. K. teismas turėjo iš atsakovės D. K. priteisti 1 302,46 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau apeliantė mano, kad ir tokio dydžio suma galėjo būti dar labiau sumažinta atsižvelgiant į sunkią jos turtinę padėtį.

12.       Atsiliepime ieškovė O. K., atstovaujama advokatės Vilijos Gražulytės, prašo atmesti apeliantės D. K. apeliacinį skundą ir priteisti 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

12.1.                      Prašymas dar tris mėnesius apriboti ieškovės, kaip turto savininkės, teises yra nepagrįstas, kadangi apeliantės interesas turėti pakankamai laiko išsikraustyti negali būti neproporcingai viršesnis už ieškovės teisę į savo nuosavybę. Anot ieškovės, kad ir kiek daiktų apeliantė turėtų ieškovės turte, 2018 m. rugsėjo 27 d. sudarius trumpalaikės nuomos sutartį, apeliantei tapo žinoma, kad nuoma yra „trumpalaikė“ ir ji turi išsikraustyti iki 2019 m. vasario 1 d. Juolab, kad, skųsdama sprendimą, apeliantė nurodė, jog jai turėjo būti suteiktas ne vienas, tačiau trys mėnesiai išsikelti, tuo tarpu bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme praeis ir dar daugiau laiko;

12.2.                      Prašymas išspręsti turto grąžinimo apeliantei natūra ar kompensacijos pinigais išmokėjimo klausimą yra nepagrįstas, kadangi toks reikalavimas išeina už ieškinio ribų. Kita vertus, teismas nurodė, kad apeliantė iškeldindama su visais jai priklausančiais daiktais, tačiau nesprendė jokio ginčo dėl konkrečių daiktų priklausomybės ar kompensacijų už juos. Kažkokio turto grąžinimas, kurį mini apeliantė, nėra susijęs su iškeldinimo klausimu ir šioje byloje pagrįstai teismas to nenagrinėjo. Jei apeliantė turi kitų reikalavimų, ji turi teisę savo interesus ginti įstatymų nustatyta tvarka;

12.3.                      Prašymas sumažinti priteistų nuostolių dydį nepagrįstas, kadangi apeliantė, pasibaigus nuomos sutarčiai, vilkina išsikėlimo procesą, nei nuomos mokesčio, nei komunalinių paslaugų mokesčių nemoka, dėl ko susidarė skolos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį laikė kaip realų nuomotojo patirtą praradimą ir priteisė iš apeliantės ieškovės naudai 1 600 Eur nuostolių atlyginimą (200 Eur x 8 mėn.) (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Teismui pripažinus apeliantės argumentus (sumažinus nuostolius iki 50 Eur už mėnesį), susidarytų situacija, kai pasibaigus nuomos sutarčiai, apeliantės mokamas atlyginimas už naudojimąsi turtu būtų kelis kartus mažesnis nei nuomos sutarčiai galiojant, todėl tai neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų, leistų asmenims piktnaudžiauti nutraukiant nuomos sutartis ir neišsikraustant iš turto, nes finansiškai naudingiau būtų mokėti nuostolių atlyginimą, nei nuomos mokestį;

12.4.                      Apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįsti, nes ji netinkamai aiškina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, viso buvo tenkinta 83 proc. visų ieškovės reikalavimų, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovei 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi teismas visas pinigines sumas ieškovei priteisė iš apeliantės, ji turi atlyginti ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Faktas, jog teismas nepripažino kitų atsakovų solidarios atsakomybės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nekeičia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo jį ribas byloje nėra.

Dėl apeliantės D. K. iškeldinimo

15.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įpareigojančiu ją išsikelti iš ieškovei priklausančio turto ((duomenys neskelbtini), Varėna) per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašo šioje dalyje teismo sprendimą pakeisti ir nustatyti išsikeldinimo terminą ne 1 mėnesį, o 3 mėnesius. Apeliantė savo prašymą motyvuoja tuo, kad reikalingas laikas naujo būsto paieškai, kad šiame name pragyveno 40 metų ir yra sukaupusi daug turto, todėl 1 mėnesio terminas yra per trumpas išsikraustymui.

16.       Taigi, apeliantė prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti ilgesniam laikui (3 mėnesiams), negu tai padarė pirmosios instancijos teismas (1 mėnesiui). 

17.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

18.       Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

19.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl teismo sprendimo atidėjimo ilgesniam laikui, negu 1 mėnesiui. Nustatyta, kad ieškovei tapus namo savininke, ji 2018 m. rugsėjo 27 d. su apeliante sudarė trumpalaikę nuomos sutartį, pagal kurią apeliantė turėjo ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 1 d. išsikelti ir atlaisvinti turtą nuo visų jai priklausančių daiktų (trumpalaikės nuomos sutarties 1.2 p., 1.4 p.). Sėjus terminui apeliantė neišsikraustė iš ieškovei priklausančio turto. Taip pat nėra duomenų, kad apeliantė būtų išsikrausčiusi iš ieškovei priklausančio turto ir šiai dienai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apeliantei jau sudarius 2018 m. rugsėjo 27 d. trumpalaikę nuomos sutartį, buvo sudaryta galimybė per tam tikrą laiką (4 mėnesius) išsikraustyti iš ieškovės turto. Tą apeliantė neabejotinai turėjo suprasti. Sutartu laiku apeliantei neišsikrausčius iš ieškovės turto, naudojimasis šiuo turtu tapo neteisėtas (dėl ko ieškovė 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą) ir jis tęsiasi jau beveik metus laiko. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė turėjo pakankamai daug laiko išspręsti su išsikraustymu kylančius klausimus ir išsikraustyti iš ieškovės turto, todėl dar prailginti išsikraustymo terminą nėra jokio pagrindo, juo labiau, jog apeliantė nenurodė jokių išimtinių (svarbių, objektyvių) aplinkybių, kurios trukdė, ar trukdo išsikraustyti iš ieškovės turto. Pirmosios instancijos nustatytas 1 mėnesio terminas išsikraustymui, nagrinėjamu atveju laikytinas pakankamu, juo labiau, kad teisminėje praktikoje šios kategorijos bylose pakankamais yra pripažįstami ir trumpesni (dviejų savaičių) išsikeldinimo terminai (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-58-569/2020).

Dėl nuostolių atlyginimo

20.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 1 600 Eur (200 Eur x 8 mėn.) nuostolių priteisimo, nes mano, jog, atsižvelgiant į tai, kad ji ir po nuomos sutarties pasibaigimo prižiūrėjo namą ir žemės sklypą, į jos sunkią turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas turėjo nuostolių dydį sumažinti iki 50 Eur už vieną mėnesį, t. y. iki 400 Eur.

21.       CK 6.499 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius.

22.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

23.       Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad apeliantė, po trumpalaikės nuomos sutarties pasibaigimo, toliau naudojosi (-jasi) ieškovės turtu prieš ieškovės valią. Pirmosios instancijos teismas už laiku negrąžintą ieškovės turtą priteisė jai iš apeliantės 1 600 Eur nuostolių (už 8 mėnesius), kurių mėnesio dydis buvo prilygintas sutartam nuomos mokesčiui (200 Eur per mėnesį). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu mėnesiniu nuostolių dydžiu, nes jis atitinka įstatyme įtvirtintą ieškovės (nuomotojos) teisę reikalauti būtent tokio dydžio (sutarto nuomos mokesčio dydžio) nuostolių atlyginimo. Negalima sutikti su apeliantės prašymu priteistų nuostolių dydį sumažinti iki 50 Eur per mėnesį, nes tokiu būdu būtų sukurta situacija, kai pasibaigus nuomos sutarčiai, apeliantės mokamas atlyginimas už naudojimąsi turtu būtų 4 kartus mažesnis nei nuomos sutarčiai galiojant, t. y. tai skatintų nuomininko neteisėtus veiksmus, leistų asmenims piktnaudžiauti nutraukiant nuomos sutartis ir neišsikraustant iš turto, nes finansiškai būtų naudingiau mokėti nuostolių atlyginimą, nei nuomos mokestį, kas nesuderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies <...>. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

25.       Apeliantė nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo patenkintų reikalavimų dalį. Apeliantės manymu, patenkintų reikalavimų dalis yra 47 proc., o ne 83 proc., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas.

26.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Nustatyta, kad ieškovė byloje reiškė tris reikalavimus, o ne penkis, kaip nurodo apeliantė, t. y. 1) prašo iškeldinti apeliantę, 2) prašo priteisti skolą už turto nuomą (800 Eur), 3) prašo priteisti nuostolių atlyginimą už negrąžinamą turtą (1 600 Eur). Du ieškovės reikalavimai buvo patenkinti visiškai (1 ir 3 reikalavimai), o vienas reikalavimas patenkintas iš dalies (2 reikalavimas – 50 proc. (400 Eur x 100 proc. / 800 Eur)), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo patenkintų reikalavimų dalį – 83 proc. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad skaičiuojant patenkintų reikalavimų dalį, turėjo būti atsižvelgta į tai, jog dalį reikalaujamų sumų buvo prašoma priteisti solidariai su apeliante iš dar dviejų atsakovų, tačiau šie reikalavimai buvo atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, nepriteisiant jų iš visų atsakovų solidariai (kiti atsakovai nepripažinti solidariais skolininkais), o tik iš apeliantės, nekeičia patenkinto reikalavimo dalies (reikalavimo dydžio – priteistos sumos), t. y. patenkinto ieškovės reikalavimo dalis išlieka tokia pati. Tai, kad ieškovė nepagrįstai solidariais atsakovais įtraukė kitus asmenis yra tik pagrindas iš ieškovės priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje tokio prašymo nebuvo pareikšta.

27.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei prašo priteisti 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės suteiktas paslaugas (pridėtas mokėjimo nurodymas).

29.       Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 punktas).

30.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomendacijas (advokatė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), į bylos sudėtingumą (bylos apimtis nėra didelė; byla nėra sudėtinga; apeliaciniu skundu ginčijami nesudėtingi, nedidelės apimties klausimai), į advokatės darbo ir laiko sąnaudas reikalingas surašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą (apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas pakankamai aiškūs, taikytinų teisės aktų spektras nėra platus), į ginčo apimtį ir sumos dydį (apeliaciniu skundu ginčijamas 1 200 Eur sumos priteisimas ir sprendimo vykdymo atidėjimo terminas), sprendžia, kad ieškovei iš apeliantės priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 400 Eur.

31.       Taip pat iš apeliantės priteistinos 8,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei O. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. K., a. k(duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. K., a. k(duomenys neskelbtini), 8,04 Eur (aštuonis eurus 4 ct) išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.