Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-03-09][nuasmeninta nutartis byloje][eA-2176-662-2017].docx
Bylos nr.: eA-2176-662/2017
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 191688326 atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 188710061 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje

Administracinė byla Nr. eA-2176-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02750-2016-6

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 41

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. kovo 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka nagrinėjo atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. R.-W. ir L. P. W. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjai M. R.-W. ir L. P. W. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Valdyba) 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 10-S-129713; 2) įpareigoti Valdybą išduoti pareiškėjų vaikui M. L. W. pasą ir asmens tapatybės kortelę su pavarde W.

Pareiškėjai paaiškino, kad Vilniaus m. apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. A133-8277-(3.3.5.1-TD1), įpareigoti Vilniaus m. savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjų vaikui M. L. V. pavardę į W.“ ir išduoti naują gimimo liudijimą. Sprendimui įsiteisėjus, 2016 m. birželio 1 d. pareiškėjų vaikui buvo išduotas naujas gimimo liudijimas, o duomenys išsiųsti į Gyventojų registrą. Civilinėje byloje buvo nustatyta, jog pareiškėjai susiduria su dideliais nepatogumais dėl skirtingo asmenvardžių rašymo, jų sūnaus teisės bei interesai yra varžomi, todėl to dar kartą įrodinėti šiame teismo procese nereikia. Neatsižvelgiant į tai, šioje byloje ginčijamu sprendimu Valdyba atsisakė išduoti asmens tapatybės kortelę ir pasą jų vaikui nauja pavarde W.“. Pareiškėjų teigimu, šis sprendimas apriboja pareiškėjų teises ir teisėtus lūkesčius, pareiškėjai nuolat patiria nepatogumus dėl skirtingos pavardžių rašybos, nes ir turint naujai išduotą gimimo liudijimą, kuriame pareiškėjų vaiko pavardė yra įrašyta W.“, pareiškėjai vis dar negali visapusiškai realizuoti savo teisių. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ nurodė, jog Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti.

Atsakovo teigimu, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „W“, todėl atsakovas pareiškėjų prašymo išduoti (pakeisti) asmens tapatybės kortelę ir Lietuvos Respublikos pasą jų sūnui M. L. V. nauja pavarde W.“ netenkino.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė su juo sutinkantis ir prašė jį tenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad Vilniaus m. apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016, kurioje įpareigojo Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjų sūnaus M. L. V., gimusio Belgijoje, gimimo įraše pavardę iš „V.“ į W.“ ir išduoti naują gimimo liudijimą. Civilinės metrikacijos skyrius 2016 m. gegužės 26 d. įvykdė teismo sprendimą, pareiškėjų sūnaus gimimo įraše pakeitė vaiko pavardę iš „V.“ į W.“ ir išdavė naują gimimo liudijimą.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 10-S-129713 „Dėl asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo M. L. W.“ bei įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą išduoti pareiškėjų vaikui M. L. W. pasą ir asmens tapatybės kortelę su pavarde W.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016 pripažino negaliojančiu ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. A133-8277-(3.3.5.1-TD1), įpareigojo Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjų vaikui M. L. V. pavardę į W.“ ir išduoti naują gimimo liudijimą. Vykdant šį teismo sprendimą, pareiškėjams 2016 m. birželio 1 d. išduotas naujas gimimo liudijimas, kuriame nurodyta pareiškėjų sūnaus pavardė W. Taigi, pagal gyventojų registro duomenų bazės duomenis pareiškėjų sūnaus pavardė yra W. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nuostatomis, teismas sprendė, kad Valdybos sprendimas, kuriuo ji atsisakė priimti prašymą išduoti asmens tapatybės kortelę ir pasą W.“ pavarde, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

 

III.

 

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, o lietuvių kalboje raidės „w“ nėra. Valstybinė lietuvių kalbos komisija teikė Seimui išvadas dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimo projektų, pareikšdama nuomonę dėl galimybės pavardes rašyti lotyniškais rašmenimis pagrindu imant užsieniečio asmens dokumentą. Vyriausybė 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 397 nutarė nepritarti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio pakeitimo projektui, nes siūlomas reglamentavimas sudarytų sąlygas sukurti dvi ar daugiau to paties asmens tapatybes Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių nacionaliniuose registruose, jei įrašai būtų daromi patvirtinus asmens tapatybę pagal skirtingus asmens turimus tapatybę patvirtinančius dokumentus. Atsakovas pabrėžė, kad teisinio reguliavimo, leidžiančio pareiškėjų sūnaus pavardę Lietuvos Respublikos piliečio pase ir asmens tapatybės kortelėje įrašyti su raide „W“, šiuo metu nėra. Pažymėjo, kad gyventojų registre esantys duomenys gali būti klaidingi. Sprendimas dėl asmens piliečio paso ar tapatybės kortelės išdavimo ar keitimo priimamas tik nesant abejonių dėl asmens duomenų ir tapatybės.

Pareiškėjai M. R.-W. ir L. P. W. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pareiškėjai pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nėra nurodomas juridinis pagrindas, t. y. nenurodoma, dėl kokių argumentų ar motyvų skundžiamas teismo sprendimas galėtų būti nepagrįstas ar neteisėtas. Apeliaciniame skunde nenurodamas nei vienas teisės aktas, kuriam galėtų prieštarauti skundžiamas sprendimas, atsakovas remiasi nesusijusia byla dėl asmens kodo. Apeliaciniame skunde nėra nurodama, kaip būtų užtikrintas 2016 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016 vykdymas, atsisakant išduoti asmens tapatybės kortelę ir pasą Lietuvos Respublikos piliečiui – pareiškėjų sūnui. Minėtu teismo sprendimu įrašyta pareiškėjų sūnaus pavardė į gyventojų registrą ir gimimo liudijimą nebegali būti ginčijama ir kvestionuojama Valdybos, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Atsakovo apeliacinis skundas negali būti interpretuojamas kaip skundas dėl pareiškėjų sūnaus pavardės įrašo su „W“ gyventojų registre – šis klausimas jau yra išspręstas. Priverstinis pavardės pakeitimas, nepaisant įsiteisėjusio teismo sprendimo, pažeistų tiek pareiškėjų privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, tiek asmenų judėjimo laisvę. Pažymėjo, kad apeliacinio skundo tenkinimas sukurtų absurdišką situaciją – Lietuvos Respublikos pilietis negautų paso, todėl gyventų pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktus, taip pat negalėtų išvykti iš Lietuvos. Be to, atsakovo apeliacinio skundo tenkinimas taip pat nepanaikintų teisėto W.“ pavardės įrašo gyventojų registre.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad civilinės metrikacijos įstaigose įrašytų civilinės būklės aktų įrašų elektroninė versija tiesioginės kreipties būdu siunčiama Lietuvos Respublikos gyventojų registrų tarnybai. Civilinės metrikacijos skyrius, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, pareiškėjų sūnaus pavardę įrašė su raide „W“. Teismo sprendimo įvykdymas sąlygojo pareiškėjų kreipimąsi į Valdybą dėl jų sūnaus naujų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų išdavimo, įrašant jo pavardę W.“ pagal gyventojų registro duomenis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), įsigaliojusiu 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 10-S-129713, kuriuo atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę pareiškėjų sūnui M. L. W., išlaikant originalią rašybą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu konstatavo, kad Valdybos sprendimas, kuriuo jį atsisakė priimti prašymą išduoti asmens tapatybės kortelę ir pasą W.“ pavarde yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pagal išduotą naują gimimo liudijimą pareiškėjų sūnaus pavardė pakeista iš „V.“ į W.“, ir pareiškėjų skundą tenkino.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės Lietuvos Respublikos pase bei asmens tapatybės kortelėje pavardę įrašyti su raide „w.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjų atstovė 2016 m. birželio 2 d. kreipėsi į Vilniaus AVPK Migracijos valdybą su prašymu išduoti asmens tapatybės kortelę ir Lietuvos Respublikos pasą pareiškėjų vaikui M. L. W. (įrašant pavardę su „W“). Skundžiamu 2016 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 10-S-129713 atsakovas atsisakė priimti prašymą išduoti M. L. W. asmens dokumentus W.“ pavarde.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Taigi rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

Pažymėtina, kad vieninga praktika šio pobūdžio administracinėse bylose suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2413-662/2017, todėl nukrypti nuo šios praktikos nėra pagrindo, taip pat nėra tikslinga atkartoti minėtoje nutartyje pateiktą aktualią šio ginčo išsprendimui Europos Sąjungos Teismingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją.

Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (2014 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1519 redakcija) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmens tapatybės kortelėje ir pase pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis įrašomi šie duomenys apie pilietį: 1) vardas (vardai); 2) pavardė; 3) lytis; 4) gimimo data; 5) asmens kodas; 6) pilietybė. To paties įstatymo 5 dalyje reglamentuota, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka.

Byloje nėra ginčo, kad M. L. W. pavardės originali rašyba buvo nustatyta registruojant jo gimimą. Šio akto registravimo pagrindu išduotame dokumente gimimo liudijime ji yra užrašyta naudojant „W“ raidę – W.“. Tokia pavardės rašyba sutampa su gimimo liudijime nurodyta M. L. W. tėvo L. P. W. pavardės rašyba.

Viršnacionalinių teismų jurisprudencija rodo, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti atliekamas tik, kada tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą taip pat ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatomis, pagal kurias žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Kaip jau buvo minėta anksčiau, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį teisės aiškinimo klausimą atsižvelgtina ir į tai, kaip teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą naudojantis savo vardu ir pavarde yra ginama viršnacionalinėje teisėje.

Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo susijusią jurisprudenciją, pripažintina, kad asmeniui sukeltų nepatogumų tai, kad jo pavardė asmens tapatybės kortelėje ir Lietuvos Respublikos pase būtų užrašoma kitaip negu yra rašoma jo tėvo L. P. W. pavardė. Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad dėl to paties asmens turimų dviejų skirtingų asmenvardžių gali kilti painiavos ir nepatogumų kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojamas asmenvardis neatitinka nurodytojo dokumente, pateiktame siekiant įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodyti asmenvardžiai nesutampa. Vienam iš tėvų turint kitokią pavardę, negu jo nepilnametis vaikas, gali kilti sunkumų įrodinėjant jų giminystės ryšį, kas gali būti reikalinga daugelyje kasdienio gyvenimo situacijų tiek viešoje, tiek privačioje sferoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą R.-V. ir W., C-391/09, EU:C:2011:291).

Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiamu sprendimu nusprendė neišduoti paso ir asmens tapatybės kortelės su raide „w“, motyvuodamas Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu. Toks atsakovo vykdomas atsitiktinis teisės taikymas yra neapibrėžtas, nepagrįstas objektyviais kriterijais. Skundžiamu sprendimu neleidžiant M. L. W. naudoti pase ir asmens tapatybės kortelėje savo pavardės originaliais rašmenimis yra varžoma jo teisė į privatų ir šeimos gyvenimą. Kaip buvo minėta, įstatymuose šis klausimas nėra tinkamai reglamentuotas, todėl netenkinus pareiškėjų reikalavimų, šis subjektinių teisių varžymas būtų atliekamas be apibrėžto teisinio pagrindo, kas neatitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje atskleisto konstitucinio žmogaus teisių ribojimo tik įstatymu principo, pagal kurį su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį reglamentavimą galima nustatyti tik įstatymu (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą).

Pažymėtina, kad šis atvejis nėra tapatus atsakovo apeliaciniame skunde nurodytiesiems, kada Gyventojų registre įrašomi klaidingi duomenys (gimimo vieta, asmens kodas). Nagrinėjamoje byloje yra kilęs teisės aiškinimo ginčas dėl to, ar pagal įstatymus yra leistina rašyba naudojant nelietuvišką rašmenį „w“. M. L. W. pavardė gimimo liudijime ir Gyventojų registre įrašyta su raide „w“ ne dėl rašymo apsirikimo. Tai yra originali jo pavardės rašyba, sutampanti su jo tėvo pavardės rašyba, todėl ji negali būti traktuojama apsirikimu, koks buvo aptiktas apelianto nurodytose bylose, todėl nagrinėjama byla nėra joms analogiška.

Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimu išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo narių prašymą išaiškinti, ar pagal 1999 m. spalio 21 d. nutarimą Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja ir kai egzistuoja pirminiai užsienio valstybėse išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kuriuose asmens vardas ir (arba) pavardė įrašyti nelietuviškai. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Įstatymų leidėjas, nustatęs, kad asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis, turi diskreciją nustatyti ir tai, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą).

Šių aplinkybių kontekste konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi padėtis, kada asmeniui yra apsunkinama galimybė pagal savo asmens dokumentus būti identifikuotam tiksliai pagal jo pavardę, kaip ji buvo apibrėžta registruojant šią pavardę apibrėžiantį civilinės būklės aktą, yra nesuderinama su teise į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą bei neatitinka Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 1 dalies nuostatų, todėl skundžiamu 2016 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 10-S-129713 Vilniaus AVPK Migracijos valdyba nepagrįstai netenkino pareiškėjų M. R.-W. ir L. P. W. atstovės 2016 m. birželio 2 d. prašymo išduoti M. L. W. Lietuvos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę jame pavardę užrašant originalia rašyba („W.“). Nesivadovaudama Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmens vardas ir pavardė asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi pagal Gyventojų registro duomenų bazės duomenis, Vilniaus AVPK Migracijos valdyba priėmė sprendimą, kuris neproporcingai ir be apibrėžto teisinio pagrindo riboja M. L. W. teisę į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu inter alia panaikino atsakovo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 10-S-129713 ir įpareigojo Vilniaus AVPK Migracijos valdybą išduoti M. L. W. pasą ir asmens tapatybės kortelę su pavarde W.. Konstitucinio Teismo jurisprudencija patvirtina, kad su Konstitucijos nuostatomis yra suderinamas asmens vardo ir pavardės Lietuvos Respublikos pase įrašymas lietuviškais ir kartu nelietuviškais rašmenimis (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą). Skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjai prašė inter alia įpareigoti atsakovą išduoti Lietuvos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę M. L. W., išlaikant originalią asmenvardžio rašybą. Šis prašymas yra iš esmės pagrįstas, tačiau, vadovaujantis aptartu teisės aiškinimu, inter alia Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu, jis įgyvendintinas pase ir asmens tapatybės kortelėje užrašant pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu pase ir asmens tapatybės kortelėje asmens pavardę įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, įpareigojant Vilniaus AVPK Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę M. L. W., užrašant jo pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu pase ir tapatybės kortelėje pavardę įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma („W.“).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą dalyje pakeisti ir išdėstyti ją taip: Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 10-S-129713 „Dėl asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo M. L. W.“ ir įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos pasą ir asmens tapatybės kortelę M. L. W., užrašant jo pavardę lietuviškais rašmenimis ir kartu Lietuvos Respublikos pase ir asmens tapatybės kortelėje pavardę įrašant nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma („W.“).

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                        Audrius Bakaveckas

 

                                   Arūnas Dirvonas

 

                                                                                                                 Vaida Urmonaitė-Maculevičienė