Civilinė byla Nr. e2A-564-577/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01334-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8; 2.1.3.4; 2.6.11.6; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Veikmė“, A. Š., S. B., D. B., A. R. ir A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. I. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Veikmė“, A. Š., S. B., D. B., A. R. ir A. R. dėl pirkėjo teisių perkėlimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (ankstesnis pavadinimas - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), notarė D. B., R. P..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. I. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Veikmė“ (toliau – ir pardavėjas arba bendrovė) bei A. Š., S. B. ir A. R. 2022 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. VB7-5377, nustatyti teismo sprendimo įvykdymo tvarką – priteisti iš ieškovo J. I. atsakovams 105 000 Eur sumą, įpareigojant ją sumokėti per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais:
1.1. Atsakovė UAB „Veikmė“ 2022 m. birželio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius) pateikė pranešimą dėl sprendimo parduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties 12,95 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Ieškovo teigimu, jis toje pačioje savivaldybės teritorijoje yra įregistravęs ūkį, todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir ŽŪPŽĮĮ arba Įstatymas) 5 straipsnio nuostatas turėjo pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypą. Ieškovas 2022 m. liepos 7 d. pateikė NŽT Vilniaus skyriui sutikimą pasinaudoti pirmumo teise ir įsigyti žemės sklypą. 2022 m. liepos 8 d. raštu NŽT Vilniaus skyrius informavo ieškovą, kad sutikimą pirkti žemės sklypą pateikė ir naudotoja – nuomininkė R. P., o pagal Įstatymo nuostatas būtent jos (naudotojos) pirmumo teise yra aukštesnė, todėl sklypas parduotinas naudotojai. Ieškovui rugpjūčio mėn. tapo žinoma, kad nuomininkė atsisakė savo pirmumo teisės. Atsakydamas į ieškovo paklausimą 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštu NŽT Vilniaus rajono skyrius nurodė, kad pažyma dėl žemės sklypo pardavimo pagal aukštesnę pirmumo teisę išduota žemės sklypo naudotojai ir kad tokia pažyma galioja vienerius metus, bet ne vėliau, kol pasikeičia duomenys, kurių pagrindu išduota pažyma. 2022 m. rugsėjo 2 d. ieškovui tapo žinoma, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir sutartis), pagal kurią žemės sklypas perleistas ne R. P., o A. Š., A. ir A. R. ir S. ir D. B..
1.2. Pirkėjai neturėjo pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą, neatitiko nei vienos Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies sąlygos. Ieškovas teigia, kad pažymoje nurodytai pirmumo teisę turinčiai žemės sklypo naudotojai po pažymos išdavimo atsisakius sudaryti sutartį, pažyma nebegaliojo, buvo nebeaktuali, o notarei nebuvo pateikta kita pažyma, suteikianti teisę pardavėjui perleisti žemės sklypą kitiems asmenims, neturintiems pirmumo teisės. Pasak ieškovo, nauja pažyma būtų išduota būtent dėl ieškovo teisės įsigyti žemės sklypą, kadangi jis buvo paskesnę pirmumo teisę po žemės sklypo naudotojos turėjęs asmuo, išreiškęs sutikimą įsigyti žemės sklypą. Teigia, kad sutartis sudaryta ir patvirtina neturint galiojančios pažymos ir pažeidus ieškovo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą.
2. Atsakovai UAB „Veikmė“, A. Š., S. B., D. B., A. R. ir A. R. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovų teigimu, žemės sklypas buvo parduotas nepažeidžiant teisės aktuose numatytų procedūrų. Pasak atsakovų, ieškinys pareikštas nesąžiningai, piktnaudžiaujant pirmumo teise bei ieškinio institutu: ieškovas yra susijęs su statybų srityje veikiančiu asmeniu, siekusiu įsigyti žemės sklypą ne žemės ūkio veiklos, o žemės sklypo paskirties pakeitimo ir jo išvystymo (statybų) tikslais. Ieškovas neturėjo ir neturi tikslo įsigyti žemės sklypą žemės ūkio veiklai vykdyti. Be to, nebeegzistuoja objektas – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio atžvilgiu ieškovas galėtų turėti ir realizuoti pirmumo teisę. Ieškovas taip pat nepagrindė, jog turi reikiamų finansinių išteklių ir galimybę įvykdyti teismo sprendimą, kurio nepagrįstai ir nesąžiningai siekia ieškinio pareiškimu.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, nusprendė perkelti ieškovui J. I. pirkėjo teises ir pareigas pagal UAB „Veikmė“ ir A. Š., S. B. bei A. R. 2022 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. VB7-5377; nustatyti teismo sprendimo įvykdymo tvarką – priteisti iš ieškovo J. I. 37 500 Eur A. Š., 32 500 Eur S. B., 35 000 Eur A. R., įpareigojant šias sumas sumokėti per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės UAB „Veikmė“ 4 235 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. I..
4. Teismas nurodė, jog ieškovas atitinka bei pažymos išdavimo metu atitiko ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus dėl pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą. Aukštesnę pirmumo teisę turėjo tik nuomininkė R. P., kurios atžvilgiu NŽT buvo išduota pažyma dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Atsižvelgdamas į Įstatymo 5 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismas priėjo išvadą, jog R. P. nepasinaudojus teise įsigyti ginčo sklypą, visos procedūros, nurodytos NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtintame pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), turėjo būti vykdomos iš naujo, tačiau tai padaryta nebuvo. Teismui nekilo abejonė, kad, R. P. nepasinaudojus savo pirmumo teise įsigyti sklypą, tokią teisę įgijo ieškovas. Nurodė, jog atsakovai, sudarydami sandorį, šią jo teisę pažeidė, todėl sprendė, jog žemės sklypo pirkėjo teisės turi būti perkeltos ieškovui.
5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje apie žemės sklypo pardavimą buvo informuoti visi jo įsigijimu suinteresuoti asmenys, žinomi visi asmenys NŽT pareiškę pageidavimą ginčo sklypą įsigyti. Aukštesnę teisę įsigyti sklypą turėjo tik šios teisės atsisakiusi R. P.. Tos pačios eilės kaip ieškovas asmenų, pageidaujančių įsigyti sklypą, nebuvo. Teismo vertinimu, nėra jokių kliūčių ieškovui perkelti pirkėjo teises.
6. Atsakovų argumentus, kad ieškovas neturėjo tikslo įsigyti žemės sklypą žemės ūkio veiklos vykdymo tikslais, kad jis yra susijusio asmens M. R. statytinis, kad nepagrindė, jog turi reikiamų finansinių išteklių ir galimybę įvykdyti teismo sprendimą, teismas laikė teisiškai nereikšmingais ir nešalinančiais įstatymu suteiktos pirmenybės teisės. Pabrėžė, jog ieškovas atitinka visas įstatymo sąlygas žemės ūkio paskirties žemei įsigyti.
7. Teismo nuomone, žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimas po sandorio sudarymo atliktas atsakovų rizika ir tik jie turi prisiimti tokių savo veiksmų pasekmes.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovai UAB „Veikmė“, A. Š., S. B., D. B., A. R. ir A. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškovo J. I. ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai nevertino esminių apeliantų argumentų, sudariusių pagrindą atsisakyti ginti teises, kuriomis ieškovas piktnaudžiavo: 1) konstatuodamas, jog atsakovų argumentai dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise yra teisiškai nereikšmingi, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos; 2) visiškai nevertinęs esminio atsakovų gynybos argumento, teismas neatskleidė bylos esmės bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį.
8.2. Ieškovas pripažino savo ryšį su M. R., neįvardindamas tokio ryšio pobūdžio, o teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pripažino, kad M. R. yra ieškovo sutuoktinės dukters vyras, t. y. šiuos asmenis be turtinių santykių, sieja ir asmeniniai neturtiniai svainystės santykiai. Tenkinus ieškinį buvo apginta ieškovo pirmumo teisė, nors ieškovas šia teise piktnaudžiavo, prisidengė jos pažeidimu, siekdamas naudoti žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai, o statyboms jame vykdyti. Apeliantai nurodo, jog turėtų būti vertinami šalių atstovių teikti paaiškinimai, ieškovo atstovės patvirtinimas, jog ieškovą sieja svainystės ryšiai su M. R., kuris pirmasis susidomėjo ginčo žemės sklypu, domėjosi tariamai pažeistos ieškovo pirmumo teisės gynimu jau po ginčo žemės sklypo pardavimo, komunikuodamas su ieškovo atstove šioje byloje. Aplinkybė, kad ieškovas toliau siekė, jog jam būtų perkeltos teisės ir pareigos į pakeistos paskirties žemės sklypą, apeliantų įsitikinimu, patvirtina, jog ieškovas neturėjo tikslo teises į žemės sklypą įgyti jo naudojimui žemės ūkio veiklai.
8.3. Teismas perkėlė ieškovui pirkėjo teises ir pareigas į žemės sklypą, nors tokio teisių gynimo būdo taikymas pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką nebuvo galimas: 1) konstatavus, kad turėjo būti iš naujo organizuojamos naujos pažymos išdavimo procedūros, nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo; 2) pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas nebuvo galimas ir dėl to, kad neegzistavo ginčo sutarties ir ginčo pirmumo teisės objektas – žemės ūkio paskirties žemės sklypas; 3) skundžiamu sprendimu perkėlus ieškovui pirkėjo teises ir pareigas buvo pažeistos materialinės teisės normos, taip pat sukurtos pagal kasacinio teismo praktiką netoleruotinos pasekmės – nepagrįstas ieškovo praturtėjimas.
8.4. Apeliantai remdamiesi teismo argumentais, jog ginčo atveju turėjo būti iš naujo vykdomos visos procedūros dėl naujos pažymos išdavimo, daro išvadą, jog tik įvykdžius procedūras būtų paaiškėję, kokie pirmumo teisę turintys asmenys būtų pateikę sutikimus įsigyti ginčo žemės sklypą, kokia pažyma būtų išduota bei kam konkrečiai būtų pagrindas parduoti ginčo žemės sklypą. Mano, jog ieškinys negalėtų būti tenkinamas net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad NŽT skyriaus 2022 m. liepos 13 d. išduota pažyma dėl žemės sklypo pardavimo R. P. neteko galios, nes toks pripažinimas savaime nereikštų, kad ieškovas ir būtų tas asmuo, kuris būtų turėjęs teisę įsigyti ginčo žemės sklypą; nauja NŽT skyriaus pažyma nebūtų išduota dėl ginčo žemės sklypo pardavimo būtent ieškovui pagal jo 2022 m. liepos 7 d. sutikimą, kuris jam buvo grąžintas. Nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas buvo vienintelis asmuo, kuris turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą.
8.5. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovų atsikirtimų, jog neegzistuojant sutarties ir pirmumo teisės objektui (žemės ūkio paskirties žemės sklypui), nėra prielaidų tenkinti ieškinį. Apeliantų teigimu, jie iki ieškinio gavimo nežinojo apie ieškovą ir jo pateiktą sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą. Pirkėjai ginčo sklypą įsigijo už didesnę kainą, nei jo rinkos vertė, nes turėjo tikslą pakeisti žemės sklypo paskirtį, įsigiję žemės sklypą iš karto inicijavo žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimą. Pasak apeliantų, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, nes Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, išskyrus žemės sklypo bendraturčius, pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę yra susieta su jų vykdoma žemės ūkio veikla; gali būti pažeistas ir Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas ne mažiau kaip 5 metus nuo žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai. Skundžiamas sprendimas reikštų ir ginčo sutarties sąlygų (sutarties objekto) modifikavimą, kuris pagal kasacinio teismo praktiką negalimas.
8.6. Ieškinio tenkinimas nulemtų: 1) ieškovo nepagrįstą praturėjimą atsakovų sąskaita, nes ieškovas už 105 000 Eur įgytų kitos paskirties žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d. siekė 789 000 Eur, o reali rinkos vertė buvo dar didesnė; 2) atsakovų padėties esminį pablogėjimą bei jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, nes pirkėjai netektų žemės sklypo, kurio vertės padidėjimą sukūrė savo veiksmais, negalėtų realizuoti savo teisių į žemės sklypą, kurio atžvilgiu atliktos ir planuotos tolesnės investicijos; 3) ginčo šalių interesų pusiausvyros, taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą. Sprendime nenurodyta, kodėl teismas laikė, jog inicijuodami žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimą atsakovai veikė neteisėtai ir prisiėmė tokių veiksmų pasekmes. Teigia, jog šiuo aspektu skundžiamas sprendimas iš esmės yra be motyvų arba su neišsamiais motyvais.
8.7. Kitos skundžiamo sprendimo išvados padarytos pažeidžiant materialinės ir (ar) procesinės teisės normas bei nukrypstant nuo teismų praktikos: 1) materialinės ir procesinės teisės normos pažeistos teismui konstatavus ieškovo atitiktį įstatymo reikalavimams, nors nebuvo jokių tokią atitiktį galinčių patvirtinti įrodymų; 2) teismas nukrypo nuo teismų praktikos bei pažeidė procesinės teisės normas nevertindamas teisiškai reikšmingų atsakovų argumentų dėl ieškovo finansinės padėties. Apeliantai pažymi, kad teismas, pasiūlęs ieškovui pateikti įrodymus dėl jo atitikties Įstatymo 3 straipsnio reikalavimams, tokiu būdu pripažinęs tokių įrodymų reikšmingumą ir jų nebuvimą, vėliau nesant pateiktų jokių naujų įrodymų konstatavęs ieškovo atitiktį Įstatymo 3 straipsnio reikalavimams, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Be to, apskųstame sprendime nenurodyta, kokių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovo tėvai mirę, nepilnamečių vaikų jis neturi ir nėra juridinių asmenų dalyvių, nėra kitų su ieškovu susijusių fizinių ir juridinių asmenų.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas J. I. prašo atsakovų apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Priešingai, nei nurodo apeliantai, teismas pasisakė dėl atsakovų argumentų, susijusių su tariamu ieškovo piktnaudžiavimu. Ieškovo nuomone, nėra pagrindo taikyti CK 1.137 straipsnio 3 dalį. Tai, kad M. R. dar iki ieškovo sutikimo pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemės sklypą domėjosi žemės sklypu ir galimybėmis keisti jo paskirtį, nepaneigia ieškovo ketinimų dėl žemės sklypo įsigijimo ir naudojimo, fakto, kad ieškovas turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą, kadangi atitiko visas Įstatymo sąlygas.
9.2. Apeliantai remiasi kasacinio teismo bylomis, kurios su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir esme yra nesusijusios ir nepanašios.
9.3. Apeliantų pozicija, kad konstatavus Įstatyme įtvirtintų procedūrų pažeidimą, t. y. kad pardavimas vyko neturint galiojančios NŽT pažymos, ieškovui negalėjo būti perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, nepagrįsta. Nuo pirminių procedūrų ir pažymos išdavimo iki sandorio sudarymo praėjo kiek daugiau nei mėnuo, todėl daryti prielaidas, kad asmenys, kurie Įstatymo nustatyta tvarka buvo informuoti apie pardavimą ir savo sutikimo nebuvo pareiškę, valią būtų iš esmės pakeitę, nėra realaus pagrindo. Teismo sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis ir samprotavimais. Teismas pagrįstai įvertino buvusią situaciją ir faktus, kad pirmesnę teisę įsigyti sklypą turėjo nuomininkė, kuri tos teisės atsisakė, o kitų aukštesnės ar toje pačioje eilėje su ieškovu esačių asmenų, sutinkančių įsigyti sklypą nebuvo. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog ginčo pažymos išdavimo metu Aprašas nenumatė privalomo reikalavimo pažymoje nurodyti visus pirmumo teisę turinčius ir valią įsigyti žemės sklypą išreiškusius asmenis, buvo nurodomi tik pirmesnės eilės. Pagal dabartinį reglamentavimą pažymoje būtų nurodyta ne tik ginčo žemės sklypo nuomininkė, bet ir ieškovas kaip paskesnės eilės pirmumo teisę turintis asmuo, o nuomininkei atsisakius ir neatvykus sudaryti sandorio, sklypas turėtų būti parduodamas ieškovui. Teigia, jog apeliacinio skundo argumentas, kad turėjo būti gauti besiribojančių sklypų savininkų ir VĮ Valstybės žemės fondo atsisakymai pirkti žemės sklypą, nepagrįsti. Be to, tokio atsikirtimo argumento atsakovai nebuvo nurodę bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.
9.4. Teismas neturėjo pareigos vertinti ir pasisakyti dėl atsakovų sąžiningumo byloje pareikštų reikalavimų kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo.
9.5. Atsakovų argumentai, susiję su sutarties objektu, iš esmės reiškia Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto pažeistos teisės gynybos būdo paneigimą. Pirmumo teisę turinčiam subjektui, kurio teisės buvo pažeistos, negali būti perkelta atsakomybė už pradinių pirkėjų veiksmus įsigyto sklypo ar jo statuso atžvilgiu per Įstatyme nustatytą terminą, per kurį pirmumo teisę turėję asmenys gali pareikšti reikalavimus dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
9.6. Ginčo žemės sklypo vertė pasikeitė tik dėl pagrindinės sklypo paskirties pakeitimo. Atsakovai savo veiksmais ir investicijomis neprisidėjo prie žemės sklypo vertės, nepateikė jokių įrodymų apie investicijas į sklypą. Pagrindo konstatuoti interesų disbalansą, atsakovų teisių pažeidimą, nėra. Atsakovai neįrodė privalomų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų.
9.7. Atitiktį Įstatymo reikalavimams teismas turėjo įgalinimus patikrinti pats, įvertindamas byloje pateiktus įrodymus ir tam nebuvo būtinas NŽT sutikimas pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis ir su juo susiję asmenys nevaldo daugiau kaip 500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės ploto. Vien formalios pažymos nebuvimas, iš esmės nepaneigiant teismo išvados, nesudarytų pagrindo naikinti ar keisti pirmos instancijos teismo sprendimą.
9.8. Ieškovo finansines galimybes įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti kainą patvirtina pateiktas ieškovo banko sąskaitos išrašas, įrodymai apie gaunamas pajamas iš darbo užmokesčio. Laikyti, kad ieškovas neturi pakankamai lėšų ar yra iš esmės finansiškai nepajėgus, nemokus, nėra pagrindo.
9.9. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad prielaidų perkelti ieškovui teises ir pareigas nebuvo, tuomet ieškovo nuomone, atsirastų pagrindas taikyti sandorio negaliojimo institutą, nes imperatyvių teisės normų (procedūrų) pažeidimas sudarant ginčo sandorį yra akivaizdus ir įrodytas, jo apeliantai neginčija.
9.10. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas ar keičiamas. Apeliantai nepagrindė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl ko nėra pagrindo naikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl pirkėjo teisių perkėlimo.
12. Byloje nustatyta, kad ieškovas J. I. nuosavybės teise valdė 4894/5519 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir nuo 2017 m. spalio 9 d. šiuo adresu yra įregistravęs ūkininko ūkį (po 2022 m. lapkričio 10 d. turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties sudarymo, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,5959 ha, 0,5712 ha žemės sklypai bei 27481/32481 dalys žemės sklypo, esančių aukščiau nurodytu adresu). 2022 m. birželio 14 d. atsakovė UAB „Veikmė“ NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė pranešimą dėl sprendimo parduoti jam nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties 12,95 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad žemės sklypo pardavimo kaina yra 105 000 Eur, kad žemės sklypo naudotoja – nuomininkė R. P..
13. 2022 m. birželio 30 d. atsakovai pateikė NŽT Vilniaus skyriui prašymus išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. 2022 m. liepos 4 d. NŽT Vilniaus skyrius išdavė atsakovams sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.
14. Ieškovas 2022 m. liepos 7 d. pateikė NŽT Vilniaus skyriui sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Trečiasis asmuo R. P. 2022 m. liepos 7 d. taip pat pateikė NŽT Vilniaus skyriui sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. 2022 m. liepos 8 d. raštu NŽT Vilniaus skyrius informavo ieškovą, kad sutikimą pirkti žemės sklypą pateikė žemės sklypo nuomininkas ir ieškovas, taip pat, kad pagal įstatymo nuostatas žemės sklypo naudotojo pirmumo teisė yra aukštesnė.
15. 2022 m. liepos mėn. 13 d. NŽT išdavė pažymą Nr. 48PAŽ – (14.48.33 E.) dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Pažymoje buvo nurodyta, kad UAB „Veikmė“ 12,9500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), turi parduoti asmeniui – R. P..
16. 2022 m. rugpjūčio 23 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) UAB „Veikmė“ pardavė atsakovams A. Š., A. ir A. R., S. ir D. B..
17. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą.
Dėl draudimo piktnaudžiauti savo teise kaip prielaidos teismui atsisakyti ginti asmens subjektines teises
18. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Pagal šio straipsnio 3 dalį, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020 68 punktą; 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022 49 punktą, 2023 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-403/2023).
20. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovų argumentai dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise yra teisiškai nereikšmingi, pažeidė CK 1.137 straipsnio 3 dalį ir nukrypo nuo teismų praktikos, o nevertinęs esminio atsakovų gynybos argumento – neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto teismo sprendimo turinį, atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad paminėti apeliantų argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo išvadų bei rezultato teisingumui.
21. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023, kt.). Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas išsamiai neaptarė atsakovų argumentų bei pateiktų įrodymų, kuriais buvo grindžiama jų pozicija dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise, tačiau tai nereiškia, kad sprendimas yra visiškai be motyvų. Iš sprendimo yra aišku, kad teismas reikšmingais laikė būtent argumentus bei įrodymus, susijusius su Įstatyme įtvirtintų pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą sąlygų ir šios teisės pažeidimo nustatymu. Apeliantai nesutikimo su tokia teismo išvada argumentus turi teisę išdėstyti (ir išdėstė) apeliaciniame skunde.
22. Pasak atsakovų, ieškovas neturėjo tikslo naudoti ginčo žemės sklypą žemės ūkio veiklai, teikdamas sutikimą pirkti žemės sklypą ir ieškinį, veikė kaip susijusio asmens M. R. statytinis, siekdamas įgyti žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai, o statybų jame tikslais.
23. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šiuo įstatymu siekiama šių tikslų: 1) užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas; 2) sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai; 3) skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.
24. Būtent siekiant šių tikslų Įstatyme įtvirtintos pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę asmenų eilės ir tvarka, atitikimą kurioms ir turėjo įrodyti ieškovas. Atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstyti motyvai nesiejami su ieškovo nesąžiningais veiksmais, kurie daro įtaką įstatyme nustatytų sąlygų įgyti pirmumo teisę pirkti ginčo žemės ūkio paskirties žemę atsiradimui. Pagal ieškovo pareikštą reikalavimą pirkėjo teises įgytų ne atsakovų nurodomas M. R., bet pats ieškovas, o įrodymų, patvirtinančių apie atitinkamą ieškovo bei M. R. susitarimą, jo turinį, apeliantai nenurodė ir nepateikė. Ieškovas neneigia ryšių su M. R., kuris, kaip matyti iš atsakovų pateiktų įrodymų yra statybų srityje veikiančios UAB „M. s.“ vadovas, domėjosi UAB „Veikmė“ parduodamu žemės sklypu, žemės sklypo paskirties pakeitimo galimybėmis, tačiau šios aplinkybės nebūtų pagrindas atsisakyti parduoti žemės sklypą ieškovui, vykdant žemės sklypo pardavimo procedūras Įstatyme nustatyta tvarka (pavyzdžiui, jeigu ieškovas būtų vienintelis pateikęs sutikimą pirkti žemės sklypą ir pan.). Be to, tai nepaneigia ir paties ieškovo ketinimų dėl žemės sklypo įsigijimo bei naudojimo. Pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą Įstatyme nesiejama su reikalavimais pagrįsti žemės ūkio veiklos vystymą joje ateityje, nenustatyti reikalavimai atsižvelgti į atstumus iki siekiamo įsigyti žemės sklypo, pirmenybės teisė nėra siejama ir su aplinkybėmis, ar pirkėjas naudojosi teise pirkti kitus parduodamus sklypus, kurie yra arčiau turimo žemės sklypo ir pan.
25. Apeliantų nurodomos kasacinio teismo nutartys priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra panašios į esamas nagrinėjamoje byloje.
26. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009).
27. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-403/2023 buvo sprendžiama dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Šioje nutartyje teisėjų kolegija nurodė, jog teisinis reguliavimas, skirtas ginti asmenų teisėms, kurios buvo pažeistos sudarant apsimestinius sandorius (sandorių pripažinimo apsimestiniais institutas), negali būti aiškinamas kaip skirtas ginti ir nesąžiningiems asmenims, kurie apsimestinių sandorių pagrindu įgyja subjektines teises pažeisdami kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, t. y. piktnaudžiauja teise. Taip pat kasacinis teismas rėmėsi praktika bylose, kuriose buvo ginčijami pirkimo–pardavimo sandoriai teigiant, jog jie yra apsimestiniai, sandorio kito asmens (statytinio) vardu sudarymas, siekiant išvengti tiek esamo kreditoriaus (banko), tiek būsimų kreditorių galimo išieškojimo nukreipimo į jo asmeninį turtą, laikytinas neatitinkančiu į teismą besikreipiančio asmens elgesio standarto, įtvirtinto įstatyme ir būtino įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas tam, kad teismas gintų tokio asmens pažeistas teises. Toks teismui nurodytas sandorį ginčijančio asmens siekis (išvengti kreditorių reikalavimų patenkinimo) vertintas kaip piktnaudžiavimas subjektine teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Kitoje apeliantų paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020 kasacinis teismas nurodė, jog patys ieškovai, kreipdamiesi į teismą dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties ir Draudimo sutarties dalies pripažinimo apsimestiniais sandoriais, nurodė tikslus, kurių siekė, sudarydami šiuos apsimestinius sandorius, – išvengti galimų naujų mokestinių prievolių, išsaugoti teisę į socialinę pašalpą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022, kurioje buvo sprendžiama dėl tariamojo sandorio pripažinimo negaliojančiu, taip pat nurodyta, jog sutarties šalys pačios įvardijo tikruosius šio fiktyvaus sandorio tikslus – išvengti galimo ginčo turto praradimo, <...> priverstinio skolų išieškojimo iš ginčo turto.
28. Paminėtose kasacinio teismo bylose ieškovai siekė, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise. Šiuo atveju ieškovas siekia apginti teisę, kuri įtvirtinta įstatyme. Atsižvelgiant į apeliantų nurodytų bylų pobūdį, jose nagrinėtas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjama byla savo faktinėmis aplinkybėmis yra panaši, todėl nėra pagrindo remtis minėtose nutartyse pateiktais išaiškinimais. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atskovai įrodė ieškovo piktnaudžiavimą teise, lemiantį atsisakyti ją ginti.
Dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo, t. y. pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo pagal ginčo sutartį, taikymo galimybės
29. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
30. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos. Šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis pirmumo teisei (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).
31. Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos patikrinusi iš asmenų gautus sutikimus pasinaudoti pirmumo teise bei nustačiusi jų atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytiems reikalavimams, išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli asmenys, Nacionalinė žemės tarnyba raštu informuoja asmenis, pageidavusius įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, apie tai, kad šis žemės sklypas bus parduodamas asmenims pagal šiame įstatyme nustatytą eilę. Kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės sklypo savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (Įstatymo 5 straipsnio 5 dalis).
32. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas (įstatymo 5 straipsnio 6 dalis).
33. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos pažymos galioja vienus metus nuo jų išdavimo dienos, bet ne ilgiau, iki pasikeis duomenys, pagal kuriuos buvo išduotos šios pažymos, kai šie pasikeitimai gali turėti įtakos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės (Įstatymo 5 straipsnio 9 dalis).
34. Nagrinėjamu atveju apeliantai iš esmės neginčija, kad sutarties sudarymo metu ieškovas pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. NŽT prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 6 d. atsakyme Nr. 1SD-18-(7.22E.) taip pat patvirtino, jog J. I. pagal NŽT Vilniaus rajono skyriui 2022 m. liepos 7 d. pateiktą sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, atitinka Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį. Kaip minėta, ieškovas 2022 m. liepos 7 d. buvo pateikęs sutikimą įsigyti parduodamą ginčo sklypą, tačiau NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. liepos 8 d. šį sutikimą grąžino, ir 2022 m. liepos 13 d. atsakovei UAB „Veikmė“ išdavė pažymą, kurioje nurodė pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmenį – R. P.. Kadangi R. P. nepasinaudojo teise įsigyti ginčo sklypą, vadovaudamasis Įstatymo 5 straipsnio 9 dalies nuostatomis pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog visos procedūros, nurodytos pažymos išdavimo apraše, turėjo būti vykdomos iš naujo. Toks išaiškinimas pateiktas ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. kovo 17 d. atsakyme Nr. 48SD-3478-(14.48.137E.).
35. Apeliantai teigia, kad teismui konstatavus, jog turėjo būti iš naujo organizuojamos naujos pažymos išdavimo procedūros, darytina išvada, kad tik įvykdžius šias procedūras būtų paaiškėję, kokiam asmeniui būtų pagrindas parduoti žemės sklypą, todėl ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovui negalėtų būti tenkinamas, o sprendimo išvados pažeidžia Įstatymo 5 straipsnio normas dėl privalomų žemės ūkio paskirtis žemės pardavimo procedūrų. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų, pažymi, jog aplinkybė, kad šios procedūros nebuvo atliktos, reiškia pažeidimą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu (2022 m. liepos 13 d. pažymoje nurodytam asmeniui atsisakius sudaryti sutartį, t. y. pasikeitus duomenims, pagal kuriuos išduota pažyma, ji nebegaliojo (Įstatymo 5 straipsnio 9 dalis), tačiau tai nesudaro pagrindo riboti ieškovo teisės pasinaudoti Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintu pažeistos teisės gynimo būdu.
36. Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Apeliantų argumentai, kad pirkėjo teisių perkėlimas negalimas iš naujo neatlikus pažymos išdavimo procedūros, paneigtų galimybę pasinaudoti minėtu pažeistų teisių gynimo būdu.
37. Apeliacinės instancijos teismo nuomone reikšminga ir tai, jog 2022 m. rugsėjo 20 d. įsigaliojo Aprašo 12 punkto nauja redakcija, kurioje numatyta, jog kai pirkti parduodamą žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (Aprašo 4 priedas) išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, taip pat ir paskesnių eilių asmenys, kurie pageidauja pasinaudoti pirmumo teise ir yra pateikę savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam vienodą pirmumo teisę turinčiam asmeniui pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės sklypą. Jeigu aukštesnės eilės pirmumo teisę turintys asmenys atsisako pirkti parduodamą žemės sklypą raštu, žodžiu ar be svarbių priežasčių neatvykdami pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, teisę jį pirkti įgyja pažymoje dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui (Aprašo 4 priedas) nurodyti paskesnės eilės pirmumo teisę turintys asmenys. Tais atvejais, kai toje pačioje eilėje esantys asmenys yra keli, žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam paskesnės eilės vienodą pirmumo teisę turinčiam asmeniui pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės sklypą.
38. Toks Aprašo nuostatų pakeitimas, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra žinomi pateikę sutikimus įsigyti parduodamą žemės sklypą asmenys, papildomai paneigia apeliantų teiginį dėl ieškovo pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo negalimumo. Pagal naują reglamentavimą, ieškovas neturėtų teikti naujo sutikimo, todėl nustačius, kad sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą, byloje nėra duomenų apie aukštesnės eilės asmenis, pareiškusius sutikimus įsigyti ginčo sklypą (apeliantai tokių aplinkybių nenurodė ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikė), pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. P. nepasinaudojus savo pirmumo teise įsigyti sklypą, tokią teisę įgijo ieškovas J. I., yra pagrįsta bei teisėta.
39. Apeliantai poziciją dėl pirkėjo teisių perkėlimo negalimumo iš naujo neatlikus pažymos išdavimo procedūros grindžia ir kasacinio teismo išaiškinimu, kad įstatymas nenustato galimybės pakeisti asmenų, turinčių pirmumo teisę įgyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, eilę priklausomai nuo to, kuris iš šių asmenų pareiškė reikalavimą perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-313/2018). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantų cituojamoje byloje faktinė situacija neatitinka šios bylos aplinkybių. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje reikalavimas buvo pareikštas dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu (apsimestiniu) ir pirkėjo teisių perkėlimo. Tačiau kai žemės sklypas yra dovanojamas, nei žemės sklypo bendraturtis, nei naudotojas ar su šiuo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkas neturi jokios teisės varžyti žemės sklypo savininko teisės perleisti jo valdomą žemės sklypą kitiems asmenims. Iš kasacinio teismo nutarties turinio matyti, kad nagrinėtos bylos atveju procedūros, taikytinos žemės sklypo pardavimo atveju, nebuvo taikytos, o trečiasis asmuo teisminio proceso metu laikėsi pozicijos, kad tuo atveju, jei paaiškėtų, kad ginčo žemės sklypas buvo perleistas ne dovanojimo, o pardavimo pagrindu, svarstytų galimybę jį įgyti nustatytomis sąlygomis. Nagrinėjamoje byloje, kitaip nei apeliantų nurodytoje, Įstatyme numatyta procedūra buvo vykdoma. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakyme ieškovui nurodyta, kad pažymos išdavimo procedūros eigoje ketinimą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žmės sklypą už pardavėjo nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas išreiškė parduodamo žemės sklypo naudotojas ir ieškovas, kaip asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, ir būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė atsakovų minimą teismų praktiką ir atkreipė dėmesį į skirtingas faktines aplinkybes, jas atskleidė.
40. Apeliantai taip pat teigia, kad pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimas nebuvo galimas ir dėl to, kad neegzistavo ginčo sutarties pirmumo teisės objektas – žemės ūkio paskirties žemės sklypas.
41. Iš bylos duomenų nustatyta, kad po žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jau 2023 m. rugpjūčio 30 d. atsakovai pateikė Vilniaus rajono savivavaldybės administracijai prašymą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo, t. y. prašė pakeisti ginčo žemės sklypo, kurio paskirtis – žemės ūkio, paskirtį į kitos paskirties žemę – rekreacinę ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų teritorijas. Apie pateiktą prašymą 2022 m. rugpjūčio 31 d. paskelbta viešai Vilniaus rajono savivaldybės internetiniame puslapyje. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 12,9500 ha ploto žemės ūkio (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeista, nustatytas žemės naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos (12,8951 ha) ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (0,0549 ha) su numatomu kelio ir inžinerinių tinklų servitutu.
42. Apeliantai pabrėžia, kad Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies norma, numatanti pažeistos pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę gynybos būdą – pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą – taikytina tik žemės ūkio paskirties žemės atžvilgiu bei negali būti taikoma perkeliant teises ir pareigas į kitos paskirties žemės sklypą, todėl teismas pažeidė imperatyvias materialinės teisės normas. Apeliacinės istancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
43. Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies nuostatos įtvirtintos siekiant apginti būtent sandorio sudarymu pažeistas pirmumo teisę turinčių asmenų teises. Įstatymas nustato pakankamai trumpą laikotarpį, per kurį turi būti pareiškiamas reikalavimas perkelti pirkėjo teises ir pareigas, nes, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, ši teisė nėra absoliuti – būdama garantija suinteresuotam asmeniui ir suvaržymu žemės sklypo savininkui, ji galioja ribotą laiką, kuriam pasibaigus, pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą išnyksta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2014).
44. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, sužinojęs apie galimą sandorio sudarymą ne su NŽT pažymoje nurodytu pirmumo teisę turinčiu asmeniu, nedelsdamas ėmėsi veiksmų, siekdamas gauti papildomą informaciją, ieškinį teismui dėl pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo pateikė 2022 m. spalio 20 d., t. y. nesuėjus Įstatymo 5 straipsnio 8 straipsnyje nustatytam terminui (nepraėjus dviems mėnesiams nuo sandorio sudarymo). Pasinaudojus šiuo gynybos būdu, esminis yra sandorio šalies pakeitimo klausimas. Pirkėjo teisių perkėlimas nereiškia naujo sandorio, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimas reikštų ginčo sutarties sąlygų (sutarties objekto) modifikavimą, nepagrįsti. Reikšminga būtent sandorio sudarymo metu buvusi situacija, o ginčo dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties objektas buvo žemės ūkio paskirties žemės sklypas, nėra.
45. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad perkeldamas pirkėjo teises ir pareigas pagal sutartį, kai nebeegzistuoja sutarties objektas, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Visų pirma, apeliantai nenurodė konkrečios teismų praktikos, kurioje būtų pateikti išaiškinimai dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kuomet ieškinio pateikimo metu ginčo žemės paskirtis yra pasikeitusi. Teigdami, kad pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinama, ar pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas nereikš sutarties sudarymo kitomis sąlygomis, nei tos, kurios išdėstytos ginčo sutartyje, apeliantai, be kita ko, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad naginėjamo ginčo aplinkybės nėra tapačios (panašios) į minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodytas aplinkybes. Cituojamoje nutartyje nurodyta, jog „atliktų turto remonto darbų kompensavimo klausimas ir pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartyje nustatytos pajamos palūkanų forma yra pakankamos priežastys, modifikuojančios turto perleidimo sąlygas. Dėl to, ieškovui nesutinkant į jas atsižvelgti ir jų nenuginčijus, teismai pagrįstai atsisakė perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas, nes toks perkėlimas ieškovo reikalaujamomis sąlygomis iš esmės reikštų sutarties sudarymą kitomis sąlygomis, nei nustatyta ginčo finansinės nuomos sutartimi“.
46. Priešingai nei cituojamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovas nesutinka perimti pirkėjo teisių bei pareigų būtent tomis sąlygomis, kuriomis turtą įsigijo atsakovai. Duomenų apie faktinius objekto savybių pasikeitimus nėra, žemės sklypo statuso (ir tuo pačiu jo vertės) pa(si)keitimas taip pat nesiejamas su atitinkamomis atsakovų išlaidomis, faktiniu sklypo pagerinimu. Dėl šios priežasties apeliantų nurodyta kasacinio teismo praktika ir joje nurodyti išaiškinimai šioje byloje netaikytini.
47. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo civilinę bylą, kurioje kasaciniai skundai, be kita ko, buvo grindžiamas tuo, kad teismai, taikydami restituciją, nepagrįstai perkėlė ieškovui pirkėjo teises į kitą žemės sklypą, negu atsakovas pardavė pirkėjams, jis padalytas į dalis, pakeista jo paskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-781/2023). Nurodytoje byloje kasaciniai skundai nebuvo patenkinti, t. y. nepaisant aplinkybės, kad po žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo buvo priimti kompetentingų institucijų sprendimai dėl sklypo išskaidymo į 10 mažesnių sklypų ir jų paskirties pakeitimo (iš žemės ūkio į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), žemesnės instancijos teismų sprendimai, kuriais ieškinys dėl pirkėjo teisių bei ir pareigų perkėlimo buvo patenkintas, palikti nepakeisti.
48. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantų teiginiai, kad pasikeitus teisiniam žemės sklypo statusui, ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas yra negalimas, nepagrįsti, todėl atmetami.
49. Apeliantai nurodo, kad skundžiamu sprendimu sukurtos pagal kasacinio teismo praktiką netoleruotinos pasekmės – nepagrįstas ieškovo praturtėjimas, atsakovų padėties esminis pablogėjimas, ginčo šalių interesų pusiausvyros, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų pažeidimas. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad ieškovas už 105 000 Eur įgytų kitos paskirties žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d. siekė 789 000 Eur, o pirkėjai netektų šio žemės sklypo, kurio vertės padidėjimą sukūrė savo iniciatyva ir veiksmais, negalėtų realizuoti savo teisių į žemės sklypą, kurio atžvilgiu atliktos ir planuotos tolesnės investicijos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo išvados, kad atsakovai žemės sklypo paskirtį pakeitė savo rizika ir prisiėmė tokių veiksmų padarinius, nepagrįstai ignoravo atsakovų pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, jog atsakovai veikė kaip sąžiningi asmenys.
50. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, pažymi, kad Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies nuostatos, kuriomis nustatytas terminas reikalauti teismo tvarka perkelti pirkėjo teises bei pareigas, atsakovams turėjo būti žinoma. Apeliantai akcentuoja, kad jie žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimus inicijavo nežinodami, kad be pirmumo teisės neįgyvendinusios nuomininkės, sutikimą pirkti žemės sklypą pateikė dar ir ieškovas, tačiau sutarties sudarymo metu atlikto pažeidimo, t. y. aplinkybės, kad nuomininkei nepasinaudojus teise įsigyti ginčo sklypą, turėjo būti iš naujo vykdomos pažymos išdavimo procedūros, tačiau tai nebuvo padaryta, iš esmės neneigia. Taigi, faktas, kad atsakovai itin skubiai ėmėsi veiksmų, susijusių žemės sklypo paskirties pakeitimu, neeliminuoja ieškovo teisės ginti savo pažeistą teisę jo pasirinktu ir įstatyme nustatytu būdu.
51. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, nereikia vadovautis CK 1.80 straipsnio 2–4 dalyse, 4.96 straipsnyje nustatytomis sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020 24 punktą). Pirmenybės teisės turėtojui priklauso ne pats perleistas turtas, o teisė jį įsigyti pirmiau už kitus, todėl kasacinių skundų argumentai dėl atsakovų sąžiningumo neturi teisinės reikšmės.
52. Pažeidus ieškovų pirmenybės teisę, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas laikytinas priimtinesniu ir teisingesniu būdu apginti pažeistas teises, nes tai labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016, 30 punktas; ir kt.). Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, tik tai, kad buvo pažeista pirmenybės teisė pirkti sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020 24 punktą, 2023 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-781/2023).
53. Argumentus dėl draudimo sukurti nepagrįsto praturtėjimo situaciją, apeliantai grindžia jau aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015. Joje nurodyta, kad kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas, kaip priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, negali būti absoliutinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami situacijos ypatumai ir nustatoma, ar toks teisių bei pareigų perkėlimas nelems neproporcingo ir nesąžiningo vienos iš šalių interesų pažeidimo, nesukurs prielaidų trečiųjų asmenų teisėms pažeisti ir tolesniems ginčams kilti.
54. Tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra panašios. Cituojamoje nutartyje, be kita ko, buvo vertinamas atlikto remonto darbų išlaidų kompensavimo klausimas. Šiuo atveju apeliantai nenurodė, kad dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo patyrė išlaidų. Be to, patys atsakovai teigia, jog jiems bendrovė buvo atsiuntusi informaciją apie galimybę keisti žemės sklypo paskirtį (2022 m. birželio 2–3 d. UAB „Veikmė“ atstovo bei atsakovų A. Š., S. B. el. susirašinėjimas pateiktas į bylą); persiųstame (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijos atsakyme buvo nurodyta, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis iš žemės ūkio gali būti keičiama į kitą paskirtį ir nustatytas rekreacinių teritorijų naudojimo būdas). Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. sutarties sudarymo metu ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė (nustatyta masinio vertinimo būdu, įrašyta vadovaujantis 2022 m. liepos 28 d. VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus duomenimis sandoriui patikslinimu) buvo 62 894 Eur, pardavimo kaina – 105 000 Eur, o 2022 m. rugsėjo 28 d. metais vidutinė žemės sklypo rinkos vertė (nustatyta masinio vertinimo būdu) siekė 781 394 Eur (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Apeliantai neįrodinėja, kad toks žemės sklypo vertės padidėjimas yra jų investicijų pasekmė, savo padėties pablogėjimo aplinkybes sieja ne su patirtomis išlaidomis, investicijomis, o su padidėjusios rinkos vertės žemės sklypo netekimu.
55. Atsižvelgiant į išdėstytą, ir šie aptarti apeliantų argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apskųstas sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas.
Dėl ieškovo atitikties Įstatymo reikalavimams
56. Apeliantai nurodo, kad ieškovas nepagrindė atitikimo Įstatyme nustatytoms sąlygoms žemės ūkio paskirties žemei įsigyti (Įstatymo 3 straipsnio 1–2 dalis dėl maksimalaus leistino žemės ūkio paskirties žemės ploto ir Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis dėl NŽT sutikimo, reikalingo visais atvejais, kai įsigyjama žemės ūkio paskirties žemė). Taip pat teigia, kad teismas konstatavo ieškovo atitiktį Įstatymo reikalavimams vien tuo pagrindu, jog byloje nėra priešingų įrodymų, tuo pažeisdamas tiek procesinės, tiek materialinės teisės nomas.
57. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės registruose ir informacinėse sistemose patikrinus duomenis apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) akcijas (teises, pajus) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžių.
58. Susijusiais asmenimis sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai) (Įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime (Įstatymo 3 straipsnio 6 dalis).
59. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju šalių ginčas dėl pirkėjo teisių perkėlimo nagrinėjamas teisme, t. y. nėra vykdoma žemės sklypo pardavimo procedūra Įstatyme nustatyta tvarka, ieškovo atitiktį Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams, tikrina teismas pagal byloje esančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovo ir jo susijusių asmenų valdomi žemės ūkio paskirties žemės plotai neviršija 500 ha, įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie ieškovo bei jo sutuoktinės turimus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, taip pat ir išrašą iš žemės ūkio ir kaimo verslo registro valdų registro, kuriame nurodytas ieškovo žemės ūkio valdoje naudojamas nekilnojamasis turtas. Nesant įrodymų, paneigiančių tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovas neatitinka Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Apeliantai akcentuoja, kad NŽT nėra patvirtinusi, jog ieškovas atitiko Įstatymo 3 straipsnio reikalavimus, tačiau teikdama atsiliepimą NŽT prieštaravimų dėl ieškinio tenkinimo taip pat neišreiškė.
60. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas nepagrindė, jog yra finansiškai pajėgus įvykdyti prašomą priimti teismo sprendimą, t. y. sumokėti 105 000 Eur sumą, taip pat atmestini. Pažymėtina, kad ieškovas, siekdamas pagrįsti finansines galimybes įvykdyti teismo sprendimą, pateikė banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ išrašą, patvirtinantį joje buvusią 110 670,32 Eur sumą, taip pat įrodymus apie ieškovo gaunamą darbo užmokestį. Teigdami, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šių atsakovų atsikirtimų, apeliantai argumentų dėl ieškovo pateiktų įrodymų nepakankamumo (netinkamumo) nenurodė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantų teiginiai, susiję su ieškovo finansiniu pajėgumu įvykdyti teismo sprendimą, neturi įtakos apskųsto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
61. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
62. Ieškovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 465 Eur išlaidas advokatui. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, atmetus atsakovų apeliacinį skundą, jos ieškovui priteisiamos iš atsakovų (apeliantų) lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui J. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų UAB „Veikmė“ (juridinio asmens kodas 121327675), A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) 2 465 Eur, t. y. po 410,83 Eur (keturis šimtus dešimt eurų 83 centus) iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Jadvyga Mardosevič
Irmantas Šulcas
Tomas Venckus