Administracinė byla Nr. eA-148-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00785-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (toliau – ir pareiškėjas, Biblioteka) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, Agentūra) 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – Sprendimas1); 2) panaikinti CPVA 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – Sprendimas2); 3) panaikinti CPVA 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT03 (toliau – Sprendimas3); 4) panaikinti 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT04 (toliau – Sprendimas4); 5) panaikinti CPVA 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT09 (toliau – Sprendimas9); 6) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, LAGK) 2021 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-967/03-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 7) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad, įgyvendindamas projektą „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje” Nr. 02.2.2-CPVA-V-524-01-0001 (toliau – ir Projektas) tarptautinio atviro konkurso būdu atliko šiuos pirkimus: 1) „Inžinerinio paketo pirkimas“ Nr. 389942 (toliau – ir Pirkimas 1), Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2018 m. liepos 7 d. Pirkimas 1 buvo skaidytas į 3 dalis: i) 3D spausdintuvai; ii) Darbo stotys; iii) Konstruktoriai. Pareiškėjas 2018 m. spalio 19 d. su Pirkimo 1 II dalies laimėtoju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „EIT Sprendimai“ sudarė Pirkimo 1 sutartį Nr. TR-346, kurios vertė – 112 638,90 Eur. 2) „Programavimo paketo pirkimas” Nr. 390373 (toliau – ir Pirkimas 2), CVP IS paskelbtas 2018 m. liepos 7 d.. Pirkimas 2 buvo skaidytas į 7 dalis: i) Stacionarūs kompiuteriai; ii) Planšetinio tipo kompiuteriai; iii) Konstruktoriai; iv) Mikrokompiuteriai; v) Programuojamų mikrokontrolerių rinkinys; vi) Mikrokompiuteriukai; vii) Edukaciniai dronai. Pareiškėjas 2018 m. spalio 16 d. su Pirkimo 2 laimėtoju UAB „EIT Sprendimai“ dėl I ir VII Pirkimo 2 dalių sudarė sutartį Nr. TR-345, kurios vertė – 79 043,25 Eur, iš kurios I Pirkimo 2 objekto dalies vertė yra 60 397,15 Eur. 3) „Kūrybinis paketas” Nr. 389669 (toliau – ir Pirkimas 3), CVP IS paskelbtas 2018 m. liepos 7 d.. Pirkimas 3 buvo skaidytas į 6 dalis: i) Negatyvų ir nuotraukų skaitmeninimo skeneriai; ii) Rašaliniai spausdintuvai; iii) Darbo stotys su priedais; iv) Kameros; v) Planšetiniai kompiuteriai; vi) Grafinės planšetės. Pareiškėjas 2018 m. spalio 19 d. su Pirkimo 3 laimėtoju UAB „EIT Sprendimai“ sudarė sutartį Nr. TR-347, kurios vertė – 159.640,14 Eur. 4) „Kompiuterinės techninės ir programinės įrangos pirkimas” Nr. 402448 (toliau – ir Pirkimas 4), CVP IS paskelbtas 2018 m. spalio 10 d.. Pirkimas 4 buvo skaidytas į 67 dalis pagal Lietuvos savivaldybes. Pareiškėjas 2019 m. sausio 14 d. su Pirkimo 4 laimėtoju UAB „Atea“ dėl paminėtų Pirkimo 4 dalių sudarė sutartį Nr. TR-28, kurios vertė – 1 294 491,88 Eur. Pareiškėjas 2019 m. sausio 31 d. su Pirkimo 4 laimėtoju UAB „Atea“ dėl paminėtų Pirkimo 4 dalių sudarė sutartį Nr. TR-44, kurios vertė – 53 209,75 Eur.

3.       Pareiškėjas, sudaręs viešųjų pirkimų sutartis, pirkimų dokumentus pateikė atsakovui, kurie atsakovo buvo įvertinti kaip tinkami ir jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, tačiau, praėjus beveik 2 metams nuo pirkimų pabaigos, atsakovas gavo nepalankias Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės audito išvadas, todėl CVPA atliko pakartotinę Pirkimų patikrą.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad CPVA, pakartotinai vertindama Pirkimų dokumentus, pastebėjo, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą 1, Pirkimo 1 sąlygų 2-ai daliai „Darbo stotys, 58 vnt.“ 1 priede „Techninė specifikacija“ lentelės 25 punkte nustatė reikalavimą, kad „Visi siūlomi kompiuteriai turi būti vienodi (to paties gamintojo, to paties modelio) bei turi turėti gamykliškai išlietą gamintojo logotipą (toliau – Reikalavimas 1). Visos siūlomo kompiuterio dalys (monitorius, sistemos blokas, pagrindinė plokštė, RAM, optinis įrenginys, pelė, klaviatūra ir kt.) turi būti pateikiamos to paties gamintojo (toliau – Reikalavimas 2) ir pažymėtos jo prekės ženklu tam, kad būtų užtikrintas maksimalus sistemos komponentų suderinamumas. Kompiuterį sudarantys aparatiniai komponentai privalo būti pilnai sumontuoti į kompiuterį gamintojo gamykloje“. Atlikusi minėto įtarimo tyrimą, CPVA priėmė Sprendimą1, kuriuo nustatė, kad Projekto vykdytojas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kadangi buvo nustatyti neproporcingi Pirkimo 1 objektui, nepagrįsti Pirkimo 1 objekto specifika reikalavimai, 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslą dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, 17 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 3 dalyje. nustatytus reikalavimus nediskriminuoti tiekėjų ir dirbtinai neriboti konkurencijos ir pritaikė 5 proc. finansinę korekciją.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad CVPA pastebėjo, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą 2, Pirkimo 2 sąlygų I-ai Pirkimo 2 daliai „Stacionarūs kompiuteriai, 67 vnt.“ 1 priede „Techninė specifikacija“ lentelės 16 punkte nustatė reikalavimą, kad „<...> Vidinis maitinimo šaltinis (toliau – ir Reikalavimas 3), užtikrinantis stabilų siūlomo kompiuterio darbą, ne didesnis kaip 180W, efektyvumas ne mažiau kaip 92%.“<...>, t. y. konkrečiai nurodė, jog siūlomų kompiuterių maitinimo šaltinis turi būti vidinis. CPVA vertino, kad toks reikalavimas galimai dirbtinai apriboja tiekėjų, kurių tiekiamos įrangos gamintojas gali pasiūlyti įrangą su išoriniais maitinimo šaltiniais, dalyvavimą Pirkime 2. Taip pat techninės specifikacijos lentelės 24 punkte nurodyta, kad „<...> „visi siūlomi kompiuteriai turi būti vienodi (to paties gamintojo, to paties modelio) bei turi turėti gamykliškai išlietą gamintojo logotipą. Visos siūlomo kompiuterio dalys (sistemos blokas, pagrindinė plokštė, RAM, optinis įrenginys, pelė, klaviatūra ir kt.) turi būti pateikiamos to paties gamintojo ir pažymėtos jo prekės ženklu tam, kad būtų užtikrintas maksimalus sistemos komponentų suderinamumas. Kompiuterį sudarantys aparatiniai komponentai privalo būti pilnai sumontuoti į kompiuterį gamintojo gamykloje“. CPVA vertino, kad toks reikalavimas galimai dirbtinai apriboja tiekėjų, kurie gali pasiūlyti reikalingą skaičių skirtingų modelių kompiuterių, tiekėjų, kurių kompiuterių gamintojas savo logotipą tvirtina ne liejimo būdu, ir tiekėjų, kurie gali pasiūlyti visiškai suderintas ne to paties gamintojo kompiuterio dalis, dalyvavimą. buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT02 ir, atlikus jo tyrimą, priimtas Sprendimas2, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kadangi buvo nustatyti neproporcingi Pirkimo 2 objektui, nepagrįsti Pirkimo 2 objekto specifika reikalavimai, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslą dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus nediskriminuoti tiekėjų ir dirbtinai neriboti konkurencijos ir pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija.

6.       Pareiškėjas paaiškino, kad CVPA, pakartotinai vertindama Pirkimų dokumentus pastebėjo, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą 3, Pirkimo 3 sąlygų III-iai daliai „Darbo stotys su priedais (66 vnt.)“ 1-ame priede „Techninė specifikacija“ lentelės 27 punkte nustatė reikalavimą, kad visi siūlomi kompiuteriai turi būti vienodi (to paties gamintojo, to paties modelio) bei turi turėti gamykliškai išlietą gamintojo logotipą. Visos siūlomo kompiuterio dalys (monitorius, sistemos blokas, pagrindinė plokštė, RAM, optinis įrenginys, pelė, klaviatūra ir kt.) turi būti pateikiamos tam, kad būtų užtikrintas maksimalus sistemos komponentų suderinamumas. Kompiuterį sudarantys aparatiniai komponentai privalo būti pilnai sumontuoti į kompiuterį gamintojo gamykloje. CPVA vertino, kad toks reikalavimas galimai dirbtinai apriboja tiekėjų, kurie gali pasiūlyti reikalingą skaičių skirtingų modelių kompiuterių, tiekėjų, kurių kompiuterių gamintojas savo logotipą tvirtina ne liejimo būdu, ir tiekėjų, kurie gali pasiūlyti visiškai suderintas ne to paties gamintojo kompiuterio dalis, dalyvavimą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT03 ir, atlikus jo tyrimą, priimtas Sprendimas3, kuriuo nustatyta, kad Projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kadangi buvo nustatyti neproporcingi Pirkimo 3 objektui, nepagrįsti Pirkimo 3 objekto specifika reikalavimai, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslą dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus nediskriminuoti tiekėjų ir dirbtinai neriboti konkurencijos ir pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija.

7.       Pareiškėjas nurodė, kad CPVA pastebėjo, jog Projekto vykdytojas, vykdydamas Pirkimą 4, Pirkimo 4 daliai „Stacionarūs kompiuteriai“ (1 511 vnt.) 1-ame priede „Techninė specifikacija“ 28 p. nustatė reikalavimą, kad „Įrangos gamintojas turi turėti ne mažiau kaip du sertifikuotus gamintojo įrangos aptarnavimo centrus“ (toliau – Reikalavimas 4) <...>. CPVA vertino, kad nustatytas reikalavimas turėti du gamintojo įrangos aptarnavimo centrus galimai dirbtinai apriboja tiekėjų, kurių tiekiamos įrangos gamintojas turi tik vieną aptarnavimo centrą, tačiau turi galimybę laiku ir tinkamai užtikrinti garantinį įrangos (prekių) aptarnavimą ar techninę priežiūrą arba tai užtikrinti kitais būdais, dalyvavimą pirkime, taip pat CPVA vertino, kad ne įrangos gamintojas, o įrangos tiekėjas turės užtikrinti garantinių įsipareigojimų vykdymą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis buvo užregistruoti įtarimai apie pažeidimą Nr. IT04 ir Nr. IT09 (atskiri įtarimai užregistruoti todėl, kad buvo sudarytos dvi viešojo pirkimo sutartys dėl skirtingų Pirkimo 4 dalių), atlikus jų tyrimą, priimtas Sprendimas4 ir Sprendimas9, kuriais nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kadangi buvo nustatyti neproporcingi Pirkimo 4 objektui, nepagrįsti Pirkimo 4 objekto specifika reikalavimai, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslą dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus nediskriminuoti tiekėjų ir dirbtinai neriboti konkurencijos ir pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija.

8.       Pareiškėjas, nesutikdamas su CPVA Sprendimais, pateikė skundą Komisijai, prašydamas CPVA Sprendimus panaikinti, tačiau Komisijos sprendimu skundas buvo atmestas.

9.       Pareiškėjas teigė, kad nesutinka su nustatytais pažeidimais, o Komisija visiškai nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjo skundą atmetė, neišnagrinėjo visų pareiškėjo argumentų ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjas, tik gavęs informaciją iš atsakovo apie pradėtus pažeidimo tyrimus, pateikė atsakovui savo paaiškinimus bei tuo pačiu metu ji kreipėsi į rinkos tiekėjus ir ekspertus dėl paaiškinimuose nurodytų faktų patvirtinimo. Rinkos tiekėjai ir ekspertai patvirtino, jog pareiškėjo vykdytuose viešuosiuose pirkimuose nustatytos sąlygos buvo įprastos, neribojo konkurencijos, nebuvo diskriminacinio pobūdžio ir užtikrino aukštą įsigyjamos įrangos kokybę. Nepaisant to, atsakovas priėmė akivaizdžiai subjektyvius, deklaratyvius ir visiškai formalius sprendimus, kuriuose visiškai nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo tariamai pareiškėjo padarytus pažeidimus.

10.       Pareiškėjas pabrėžė, kad Sprendimai nėra tinkamai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), atsakovas, priimdamas Sprendimus ir teigdamas, jog buvo pažeisti VPĮ reikalavimai ir principai privalėjo įrodyti tokių pažeidimų egzistavimo realumą, o ne remtis prielaidomis ar deklaratyviais teiginiais. Pareiškėjo surinkti įrodymai ir pateikti argumentai užtikrintai patvirtina, kad, vykdant pirkimus, jokios VPĮ normos ir principai nebuvo pažeisti. Pirkimams skirtos lėšos panaudotos racionaliai, tiekėjai nebuvo diskriminuojami, konkurencija nebuvo dirbtinai ribojama. Nėra nė vieno tiekėjo, kuris būtų norėjęs dalyvauti ginčo viešuosiuose pirkimuose ir nebūtų galėjęs tai padaryti dėl Sprendimuose minimų sąlygų. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) tikrinusi dalį ginčo viešųjų pirkimų nenustatė jokių pažeidimų.

11.       Pareiškėjas nurodė, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuojant technines specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino objektus, kurių joms reikia ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami taip, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai. Pareiškėjas akcentavo, kad CPVA ne tik nevertino, ar pirkimo dokumentuose numatyti neva neproporcingi techninės specifikacijos reikalavimai pagal savo esmę galėjo kam nors sutrukdyti dalyvauti Pirkimuose, taip pat nepateikė jokios informacijos ir dokumentų, kad buvo atliktas rinkos tyrimas, kuris nustatytų, kad buvo potencialių tiekėjų, kurie norėtų ir galėtų tiekti reikalingas prekes, tačiau dėl nustatytų neva dirbtinai tiekėjų konkurenciją ribojančių reikalavimų negalėjo dalyvauti Pirkimuose.

12.       Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13.       Atsakovas nurodė, kad jis neturi pareigos įrodinėti kaip Pirkimuose nustatyti pažeidimai apribojo potencialių tiekėjų galimybes dalyvauti juose, taip pat neturi pareigos atlikinėti rinkos tyrimų. CPVA, vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės), būdama įgyvendinančioji institucija, privalo vadovautis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – PAFT).

14.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad CPVA Sprendimuose nebuvo nurodyta jokių objektyvių argumentų, motyvų, kurie patikimai galėtų pagrįsti VPĮ pažeidimus Pirkimuose. Kiekvienu atveju kalbant apie konkurenciją pirkimuose turi būti vertinama potencialių dalyvių potenciali galimybė, o tai reiškia, kad nebūtina kiekvienu atveju įvertinti kiek konkrečiai dalyvių dėl vienokių ar kitokių pirkimo sąlygų galėjo ar negalėjo pateikti pasiūlymus, tačiau reikia vertinti, ar esant / nesant tam tikroms pirkimo sąlygoms ir reikalavimams yra tikimybė, kad pasiūlymus pateiks ir pirkime sudalyvaus didesnis kiekis tiekėjų arba kitokie tiekėjai, t. y. pasikeis potencialių tiekėjų ratas. Remiantis teismų praktika dėl potencialios galimybės dalyvauti pirkimuose vertinimo, negalima remtis konkrečiu tiekėjų skaičiumi, kurie pateikė pasiūlymus pirkime, nes nėra žinoma, kiek konkrečiai tiekėjų pasiūlymų pateikti negalėjo dėl atitinkamų pirkimo reikalavimų, o tokių tiekėjų galėjo būti du, tačiau galėjo būti ir pvz. keturiolika. Todėl pareiškėjo pateikti pavyzdžiai, kad 2019 m. Lietuvoje informacinių technologijų (IT) srities pirkimuose 52 proc. dalyvavo 5 tiekėjai ir „tai vertintina kaip didelis dalyvavusių tiekėjų skaičius“ yra neteisingi, prieštaraujantys teismų praktikai, neįrodo ginčo Pirkimuose pakankamo konkurencijos užtikrinimo.

15.       Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad VPT, tikrinusi dalį ginčo viešųjų pirkimų, nenustatė jokių pažeidimų, pažymėjo, kad VPT, kaip viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti institucija, vykdo VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų. Remiantis tuo, VPT, įvertinusi pirkimus, teikia savo išvadas. VPT taip pat, kaip CPVA, pirkimus vertina tik tam tikra apimtimi ir gali tam tikrų neatitikimų nepastebėti. Atliekant tyrimus, įgyvendinančioji institucija įvertina visą turimą informacija, tame tarpe ir VPT išvadose pateiktus duomenis, tačiau iš visų duomenų bendros informacijas sprendimą įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – CPVA) priima savarankiškai.

16.       Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo teiginį, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nurodė, kad, siekiant apibrėžti perkančiųjų organizacijų teisę nustatyti pirkimų reikalavimus, visų pirma reikia išsiaiškinti šios teisės turinį ir apimtį. VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją, tai yra pamatinės VPĮ nuostatos. Visi pirkimo dokumentų reikalavimai turi būti nustatyti tik įvertinus savo poreikius, siekiamus tikslus ir tik laikantis aukščiau paminėtų pamatinių principų, t. y. turi būti proporcingi, užtikrinantys lygiateisiškumą, konkurenciją ir kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje nuosekliai yra akcentuojama, kad „būtent viešųjų pirkimų principai – tos imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiajai organizacijai kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jos elgesio modelis VPĮ neįtvirtintas), taip pat iš kurių aiškėja tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų, įtvirtintų VPĮ, turinys konkrečioje jų tarpusavio santykių situacijoje.“

17.       Atsakovas paaiškino, kad kiekviena perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje nurodo perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybes ir pasirenka tokius juos apibūdinančius kriterijus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini, kad jos objektyvūs poreikiai būtų patenkinti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje techninė specifikacija yra apibrėžiama kaip ,,techniniai reikalavimai, nustatantys darbų, medžiagų, prekių tiekimo arba paslaugos ypatumus, leidžiantys objektyviai apibūdinti viso numatomo darbo, prekių tiekimo arba paslaugos teikimo charakteristikas taip, kad šis apibūdinimas leistų objektyviai atspindėti bet kurią perkamo darbo, prekių, arba paslaugos dalį, parodant jos tinkamumą tam panaudojimui, kurio siekia sutartį sudarantis ūkio subjektas“. Techninėje specifikacijoje turi būti tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtas sutarties objektas, nes tai leidžia suinteresuotiems tiekėjams nuspręsti, ar teikti pasiūlymą, o sutartį sudarančioms perkančiosioms organizacijoms, atsižvelgiant į savo poreikius, – įvertinti pateiktus pasiūlymus.

18.       Atsakovas pažymėjo, kad neneigia perkančiųjų organizacijų diskrecijos teisės nustatyti pirkimų ir techninių specifikacijų reikalavimus, tačiau pabrėžė, kad ši teisė privalomai turi būti derinama su pareiga laikytis esminių viešųjų pirkimų principų ir kiekvienas konkurenciją apribojantis pirkimo reikalavimas galimas tik išimtinėmis sąlygomis ir turint konkrečius bei aiškius tokio ribojimo pagrindimus, kad mažiau varžančiomis priemonėmis negalima būtų pasiekti to paties tikslo.

19.       Atsakovas vertino, kad pareiškėjo apklaustos įmonės negali būti laikomos ekspertais ir tokių įmonių apklausa negali būti laikoma faktu, kad Pirkime nustatyti ginčijami Reikalavimai buvo nustatyti nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi „ekspertai“ yra atskiri rinkoje veikiantys juridiniai vienetai, teikiantys IT paslaugas. Tuo tarpu ekspertas – tam tikros srities žinovas, kviečiamas atsakyti į klausimus, reikalaujančius specialių žinių, teikti savo išvadas, atlikti ekspertizes. Be teorinių (ekspertinių) žinių ekspertui tai pat būtinas kompetentingas jų taikymas, taigi, praktinės žinios bei gebėjimai. Ekspertas turi būti ne tik kompetentingas, bet ir nešališkas bei teikti tik objektyvią nuomonę. Atsakovas atkreipė dėmesį į teismų praktiką dėl potencialios galimybės ir galimų potencialių tiekėjų vertinimo bei dėl tiekėjų pretenzijų nebuvimo.

20.       Atsakovas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad nustatyti reikalavimai neturėjo įtakos pasiūlymų kainoms, todėl nebuvo apribota konkurencija, nurodė, kad VPĮ tikslo racionaliai panaudoti lėšas pasiekimas galimas tik tuomet, jei pirkimas atliktas pagal VPĮ, t. y. nepažeidžiant nei vienos VPĮ įtvirtintos nuostatos ar VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pamatinių principų. Pirkimuose buvo nustatyti VPĮ pažeidimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad lėšos naudojamos racionaliai.

21.       Atsakovas teigė, kad pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis Pirkimų vykdymo metu reikšmingais aspektais neatitiko viešųjų pirkimų teisės reikalavimų, o CPVA pateikė argumentus, pagrindžiančius nustatytus VPĮ nuostatų pažeidimus.

II.

22.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

23.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

23.1.       Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, tarptautinio atviro konkurso būdu atliko Pirkimą 1, Pirkimą 2, Pirkimą 3, Pirkimą 4.

23.2.       CPVA CVP IS priemonėmis patikrai Pirkimo 1 dokumentus gavo 2018 m. lapkričio 12 d., Pirkimo 2 – 2018 m. lapkričio 20 d., Pirkimo 3 – 2018 m. lapkričio 20 d., Pirkimo 4 – 2019 m. kovo 6 d. Pirkimai buvo įvertinti kaip atlikti tinkamai.

23.3.       Valstybės kontrolė, būdama audito institucija, atsakinga už 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, Europos Komisijai deklaruotų išlaidų ir sąskaitų audito ir valdymo ir kontrolės sistemos institucijų atitikties jų paskyrimo kriterijams audito atlikimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas), atlikdama minimų Pirkimų auditą, teikė klausimus ir pastebėjimus dėl minimų Pirkimų vykdymo, todėl CPVA šiuos Pirkimus įvertino pakartotinai.

23.4.       CVPA pakartotinai vertindama Pirkimų dokumentus pastebėjo, kad:

23.4.1.                      Pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą 1, Pirkimo 1 sąlygų 2-ai daliai „Darbo stotys, 58 vnt.“ 1 priede „Techninė specifikacija“ lentelės 25 punkte nustatė reikalavimą, kad „Visi siūlomi kompiuteriai turi būti vienodi (to paties gamintojo, to paties modelio) bei turi turėti gamykliškai išlietą gamintojo logotipą. Visos siūlomo kompiuterio dalys (monitorius, sistemos blokas, pagrindinė plokštė, RAM, optinis įrenginys, pelė, klaviatūra ir kt.) turi būti pateikiamos to paties gamintojo ir pažymėtos jo prekės ženklu tam, kad būtų užtikrintas maksimalus sistemos komponentų suderinamumas. Kompiuterį sudarantys aparatiniai komponentai privalo būti pilnai sumontuoti į kompiuterį gamintojo gamykloje“. Atlikusi minėto įtarimo tyrimą, CPVA priėmė Sprendimą1, kuriuo nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kadangi buvo nustatyti neproporcingi Pirkimo 1 objektui, nepagrįsti Pirkimo 1 objekto specifika reikalavimai, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslą dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus nediskriminuoti tiekėjų ir dirbtinai neriboti konkurencijos ir pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija.

23.4.2.                      Pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą 2, Pirkimo 2 sąlygų I-ai Pirkimo daliai „Stacionarūs kompiuteriai, 67 vnt.“ 1 priede „Techninė specifikacija“ lentelės 16 punkte nustatė reikalavimą, kad „<...> Vidinis maitinimo šaltinis, užtikrinantis stabilų siūlomo kompiuterio darbą, ne didesnis kaip 180W, efektyvumas ne mažiau kaip 92%.“<...>, t. y. konkrečiai nurodė, jog siūlomų kompiuterių maitinimo šaltinis turi būti vidinis. CPVA vertino, kad toks reikalavimas galimai dirbtinai apriboja tiekėjų, kurių tiekiamos įrangos gamintojas gali pasiūlyti įrangą su išoriniais maitinimo šaltiniais, dalyvavimą Pirkime 2. Taip pat techninės specifikacijos lentelės 24 punkte nurodyta, kad „<...> „visi siūlomi kompiuteriai turi būti vienodi (to paties gamintojo, to paties modelio) bei turi turėti gamykliškai išlietą gamintojo logotipą. Visos siūlomo kompiuterio dalys (sistemos blokas, pagrindinė plokštė, RAM, optinis įrenginys, pelė, klaviatūra ir kt.) turi būti pateikiamos to paties gamintojo ir pažymėtos jo prekės ženklu tam, kad būtų užtikrintas maksimalus sistemos komponentų suderinamumas. Kompiuterį sudarantys aparatiniai komponentai privalo būti pilnai sumontuoti į kompiuterį gamintojo gamykloje“. CPVA vertino, kad toks reikalavimas galimai dirbtinai apriboja tiekėjų, kurie gali pasiūlyti reikalingą skaičių skirtingų modelių kompiuterių, tiekėjų, kurių kompiuterių gamintojas savo logotipą tvirtina ne liejimo būdu, ir tiekėjų, kurie gali pasiūlyti visiškai suderintas ne to paties gamintojo kompiuterio dalis, dalyvavimą. buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT02 ir, atlikus jo tyrimą, priimtas Sprendimas2, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kadangi buvo nustatyti neproporcingi Pirkimo 2 objektui, nepagrįsti Pirkimo 2 objekto specifika reikalavimai, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslą dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus nediskriminuoti tiekėjų ir dirbtinai neriboti konkurencijos ir pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija.

23.4.3.                      .Pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą 3, Pirkimo 3 sąlygų III-iai daliai „Darbo stotys su priedais (66 vnt.)“ 1-ame priede „Techninė specifikacija“ lentelės 27 punkte nustatė reikalavimą, kad visi siūlomi kompiuteriai turi būti vienodi (to paties gamintojo, to paties modelio) bei turi turėti gamykliškai išlietą gamintojo logotipą. Visos siūlomo kompiuterio dalys (monitorius, sistemos blokas, pagrindinė plokštė, RAM, optinis įrenginys, pelė, klaviatūra ir kt.) turi būti pateikiamos tam, kad būtų užtikrintas maksimalus sistemos komponentų suderinamumas. Kompiuterį sudarantys aparatiniai komponentai privalo būti pilnai sumontuoti į kompiuterį gamintojo gamykloje. CPVA vertino, kad toks reikalavimas galimai dirbtinai apriboja tiekėjų, kurie gali pasiūlyti reikalingą skaičių skirtingų modelių kompiuterių, tiekėjų, kurių kompiuterių gamintojas savo logotipą tvirtina ne liejimo būdu, ir tiekėjų, kurie gali pasiūlyti visiškai suderintas ne to paties gamintojo kompiuterio dalis, dalyvavimą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT03 ir, atlikus jo tyrimą, priimtas Sprendimas3, kuriuo nustatyta, kad Projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kadangi buvo nustatyti neproporcingi Pirkimo 3 objektui, nepagrįsti Pirkimo 3 objekto specifika reikalavimai, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslą dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus nediskriminuoti tiekėjų ir dirbtinai neriboti konkurencijos ir pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija.

23.4.4.                      Pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą 4, Pirkimo 4 daliai „Stacionarūs kompiuteriai“ (1 511 vnt.) 1-ame priede „Techninė specifikacija“ 28 punkte nustatė reikalavimą, kad „Įrangos gamintojas turi turėti ne mažiau kaip du sertifikuotus gamintojo įrangos aptarnavimo centrus“ <...>. CPVA vertino, kad nustatytas reikalavimas turėti du gamintojo įrangos aptarnavimo centrus galimai dirbtinai apriboja tiekėjų, kurių tiekiamos įrangos gamintojas turi tik vieną aptarnavimo centrą, tačiau turi galimybę laiku ir tinkamai užtikrinti garantinį įrangos (prekių) aptarnavimą ar techninę priežiūrą arba tai užtikrinti kitais būdais, dalyvavimą pirkime. CPVA nuomone, ne įrangos gamintojas, o įrangos tiekėjas turės užtikrinti garantinių įsipareigojimų vykdymą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis buvo užregistruoti įtarimai apie pažeidimą Nr. IT04 ir Nr. IT09 (atskiri įtarimai užregistruoti todėl, kad buvo sudarytos dvi viešojo pirkimo sutartys dėl skirtingų Pirkimo 4 dalių), atlikus jų tyrimą, priimti Sprendimas4 ir Sprendimas9, kuriais nustatyta, kad Projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kadangi buvo nustatyti neproporcingi Pirkimo 4 objektui, nepagrįsti Pirkimo 4 objekto specifika reikalavimai, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslą dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus nediskriminuoti tiekėjų ir dirbtinai neriboti konkurencijos ir pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija.

24.       Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, ar Pirkimų sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai (Reikalavimai 1–4) buvo būtini ir neribojo galimų tiekėjų konkurencijos.

25.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad neturi pareigos tikrinti Komisijos priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o turi išnagrinėti ginčą dėl teisės iš esmės, todėl pareiškėjo argumentų dėl Komisijos sprendimo nepagrįstumo nevertino.

26.       Teismas nurodė, kad Pirkimui, atsižvelgus į jo paskelbimo datą, taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuostatos. Teismas apžvelgė VPĮ nuostatas (17 str. 1 d., 17 str. 2 d. 1 p., 17 str. 3 d., 37 str. 3 d.).

27.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui parama buvo teikta ir iš Europos Sąjungos lėšų, todėl jų panaudojimo kontrolė reglamentuota ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Teismas apžvelgė Reglamento nuostatas (73 str., 122 str., 143 str.) ir nurodė, kad Reglamente nustatyta pareiga valstybei narei bet kuriuo momentu nustatyti ir ištaisyti pažeidimus, jei tokie egzistuoja. Vadovaujantis Reglamentu, kiekviena valstybė narė turi paskirti valdymo ir kontrolės institucijas, sukurti ir patvirtinti valdymo ir kontrolės sistemą (toliau – ir VKS), kuri turi būti audituota nepriklausomos audito institucijos ir, kuriai pritaria Europos Komisija (toliau – ir EK). VKS turi užtikrinti, kad Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetui būtų deklaruojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos, t. y. išlaidos, kurios atitinka veiksmų programos taisykles, paramos skyrimo reikalavimus ir yra patirtos nepažeidžiant ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Esant ES ar nacionalinės teisės akto pažeidimui, privalo būti nustatytas pažeidimas bei netinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri negali būti deklaruota ir kompensuota iš ES biudžeto.

28.       Teismas nurodė, kad Lietuvoje VKS sukurta ir nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais ir Stebėsenos komiteto patvirtintais dokumentais. Teismas apžvelgė Taisyklių nuostatas (9.3 p., 9.3.1. p., 9.3.5 p., 9.3.7 p.).

29.       Teismas nurodė, kad CPVA neturi pareigos įrodinėti kaip Pirkimuose nustatyti pažeidimai apribojo potencialių tiekėjų galimybes dalyvauti juose, taip pat neturi pareigos atlikinėti rinkos tyrimų. Teismas apžvelgė PAFT nuostatas (295 p., 463 p., 468 p.), Reglamento nuostatas (122 str. 2 d.) ir konstatavo, kad svarbu, jog jei de facto (faktiškai) pažeidimas egzistuoja, nesvarbu kuriuo metu, valstybė narė tiesiog jį privalo ištaisyti. Tuo tikslu Valstybės kontrolė vertina įgyvendinančių institucijų veiksmus, kad tikrai laikomasi Reglamento nuostatų, o tai reiškia, kad galimas pažeidimas gali būti nustatytas net ir po projekto įgyvendinimo, kai visi pirkimai ir kiti projekto vykdytojo projekto įgyvendinimo metu atlikti veiksmai jau buvo įvertinti įgyvendinančios institucijos ir pripažinti galimai tinkamais.

30.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas, atlikęs užregistruotų pažeidimų tyrimą, priimdamas Sprendimus (1–4, 9), vertino Pirkimų (1–4) dokumentus, Projekto vykdytojo paaiškinimus, ESTT ir LAT formuojamą praktiką, VPĮ nuostatas bei nustatė, jog Projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kadangi buvo nustatyti neproporcingi Pirkimo objektui, nepagrįsti Pirkimo objekto specifika reikalavimai, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte. įtvirtintą tikslą dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus nediskriminuoti tiekėjų ir dirbtinai neriboti konkurencijos ir pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija.

31.       Įvertinęs ESTT ir LAT praktiką, teismas nurodė, kad kiekvienu atveju kalbant apie konkurenciją pirkimuose turi būti vertinama potencialių dalyvių potenciali galimybė.

32.       Atsižvelgęs į bylos medžiagą (Pirkimo sąlygas, Reikalavimus) ir įvertinęs ją ESTT praktikos kontekste, teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendimuose pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas, nustatęs reikalavimą, kad tiekėjas privalo siūlyti to paties gamintojo, to paties modelio ir pažymėtą jo prekės ženklu įrangą, iš esmės apribojo tiekėjo galimybes rinktis, kokią įrangą jis gali pasiūlyti, t. y. to paties gamintojo ar ne to paties gamintojo, taip teismas sprendė, kad nepagrįstas reikalavimas, kad visi kompiuteriai turi turėti gamykliškai išlietą gamintojo logotipą, nes tokiu reikalavimu yra ribojama galimybė siūlyti produktus, kurių gamintojas savo logotipą tvirtina ne liejimo būdu. Teismas pritarė atsakovui, kad yra gamintojų, kurie savo gaminius žymi išlietais logotipais, tačiau yra gamintojų, kurie savo gaminius žymi ne išlietais, tačiau priklijuotais, graviruotais ar kitaip pritvirtintais logotipais; praktikoje yra atvejų, kai tas pats gamintojas ant vieno savo gaminio logotipą klijuoja, ant kito purškia, ant kito – graviruoja; taip pat yra gaminių, kurie turi net kelis gamintojo logotipus skirtingose gaminio vietose pritvirtintus skirtingais būdais ir pan.; be to, ne visada patys gamintojai tvirtina logotipus ant savo gaminių, tačiau siunčia tai atlikti kitoms įmonėms, į kitas šalis. Teismas padarė išvadą, kad tokiu reikalavimu yra ribojama galimybė siūlyti produktus, kurių gamintojas savo logotipą tvirtina ne liejimo, o kitokiu būdu, todėl atsakovas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nepateikė įtikinamo tokių reikalavimų nustatymo pagrindimo – argumentų, kurie pateisintų Reikalavimo 1 proporcingumą ir konkurencingumą.

33.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad tolimesniuose pareiškėjo vykdytuose viešuosiuose pirkimuose nebeliko Reikalavimo 1, pažymėjo, kad šis pareiškėjo teiginys sukelia abejones Reikalavimo 1 nustatymo ginčo Pirkimuose reikalingumu, kadangi, jei Reikalavimas 1 yra toks svarbus ir aktualus pareiškėjui, kodėl kituose pirkimuose šis reikalavimas nebetenka svarbos.

34.       Vertindamas Reikalavimo 2 pagrįstumą, teismas nurodė, kad atsakovas Sprendimuose vertino, kad rinkoje tikrai yra tiekėjų, kurie siūlo tik vieno to paties gamintojo prekes / dalis / medžiagas, tačiau tuo pačiu rinkoje yra ir tiekėjų, kurie gali pasiūlyti visiškai tarpusavyje suderintas ne to paties gamintojo prekes /dalis / medžiagas. Būtent tiekėjas bus atsakingas už tiekiamų prekių ar įrangos tinkamą sukomplektavimą ir veikimą, tai yra tiekėjo atsakomybė, todėl projekto vykdytojas turi nustatyti tik tokį reikalavimą, kuris yra proporcingas pirkimo objektui ir būtinas tikslui pasiekti, bet nesistengti pats iš anksto užsitikrinti tai, ką turi užtikrinti tiekėjas. Pirkimuose dalyvauja ne patys įrangos gamintojai, tačiau tiekėjai, kurie atstovauja gamintojams. Teismas pritarė atsakovo vertinimui, jog ne įrangos gamintojas, o įrangos tiekėjas turės užtikrinti garantinių įsipareigojimų vykdymą, taigi, Reikalavimas 2 neturi priežastinio ryšio su siekiamu tikslu. Vien ta aplinkybė, kad gamintojas turi du centrus savaime neužtikrina, kad tinkamai ir laiku vykdys garantinius įsipareigojimus, todėl atsakovas pagrįstai vertino, kad Reikalavimas 2 apriboja potencialių tiekėjų, kurie gali užtikrinti kokybišką skirtingų gamintojų įrangos veikimą, dalyvavimą Pirkimuose ir neužtikrina sąžiningos konkurencijos.

35.       Teismas, vertindamas Reikalavimo 3 pagrįstumą, nurodė, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, teisės aktų nuostatas bei aktualią teismų praktiką, nustatė, jog Reikalavimas 3 yra neproporcingas Pirkimo tikslui ir pareiškėjo poreikiams, todėl pripažino jį nepagrįstu ir dirbtinai ribojančiu tiekėjų konkurenciją. Atsakovas vertino, kad negalima riboti tiekėjų, galinčių pasiūlyti tokią pačią kokybę ir funkcijas su išorinius maitinimo šaltinius turinčia gamintojų įranga, dalyvavimo Pirkime tik dėl to, kad tokia įranga galimai yra mažiau pranaši. Tik tiekėjas yra atsakingas už sutarties įgyvendinimą, todėl jis, įsivertindamas ar galės atitikti perkančiosios organizacijos poreikius, sprendžia dėl dalyvavimo pirkime. Jei tiekėjas, siūlydamas gamintojus su išorinių maitinimo šaltinių įranga negalės atitikti perkančiosios organizacijos keliamų reikalavimų, tuomet jis pirkime ir nedalyvaus, tačiau projekto vykdytojas, vadovaudamasis VPĮ nuostatomis, negali iš anksto apriboti potencialių tiekėjų konkurencijos dėl nepagrįstų tikslų. Teismas padarė išvadą, kad CPVA pagrįstai vertino, jog pareiškėjo nustatytas Reikalavimas 3 nėra proporcingas siekiamam tikslui ir pagrįstai konstatavo, kad tą patį tikslą galima pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, t. y., jog toks reikalavimas galimai dirbtinai apriboja tiekėjų, kurių tiekiamos įrangos gamintojas gali pasiūlyti įrangą su išoriniais maitinimo šaltiniais, dalyvavimą Pirkime.

36.       Teismas, pasisakydamas dėl Reikalavimo 4, nurodė, kad atsakovas vertino, jog nustatytas reikalavimas turėti du gamintojo įrangos aptarnavimo centrus galimai dirbtinai apriboja tiekėjų, kurių tiekiamos įrangos gamintojas turi tik vieną aptarnavimo centrą, tačiau turi galimybę laiku ir tinkamai užtikrinti garantinį įrangos (prekių) aptarnavimą ar techninę priežiūrą arba tai užtikrinti kitais būdais, dalyvavimą pirkime, taip pat atsakovas laikėsi pozicijos, kad ne įrangos gamintojas, o įrangos tiekėjas turės užtikrinti garantinių įsipareigojimų vykdymą.

37.       Atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus dėl Reikalavimo 4, teismas nurodė, kad sutinka su CVPA vertinimu, jog vien ta aplinkybė, kad gamintojas turi du aptarnavimo centrus savaime neužtikrina, kad tinkamai ir laiku vykdys garantinius įsipareigojimus. Tinkamų įsipareigojimų vykdymas turi būti siejamas su tiekėjo patirtimi, gebėjimais, atsakomybe ir pan., bet ne su turimų centrų skaičiumi. Tiekėjai, kurių tiekiamos įrangos gamintojas turi vieną aptarnavimo centrą, taip pat gali laiku ir tinkamai užtikrinti garantinį įrangos (prekių) aptarnavimą ar techninę priežiūrą, pavyzdžiui, pasitelkdami daugiau darbuotojų arba kitais būdais. Svarbu yra tai, kad ne įrangos gamintojas, o įrangos tiekėjas turės užtikrinti garantinių įsipareigojimų vykdymą. Ne gamintojai, o tiekėjai dalyvauja tokiuose pirkimuose, todėl Reikalavimo 4 siejimas su gamintojo, o ne tiekėjo aptarnavimo centrų turėjimu yra visiškai nepagrįstas. Tiekėjai, teikdami pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose ir siekdami juos laimėti bei turėti konkurencinį pranašumą, turi įsivertinti reikiamus ir turimus išteklius, kiek ir kokių išteklių jam reikės, kad galėtų tinkamai vykdyti sutartį, tuo tarpu Projekto vykdytojo reikalavimas siūlyti konkretų aptarnavimo centrų skaičių apriboja tiekėjų galimybes taikyti įvairius darbo organizavimo būdus. Teismas vertino, kad CPVA pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nustatytas Reikalavimas 4 nėra proporcingas siekiamam tikslui ir darė pagrįstą išvadą, jog tą patį tikslą galima pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, taigi pagrįstai įvertino, jog Reikalavimas 4 neatitinka proporcingumo principo ir nepagrįstai dirbtinai ribojantis konkurenciją tų tiekėjų, kurių gamintojai neturi dviejų centrų, tačiau galinčių tinkamai ir laiku vykdyti garantinius įsipareigojimus.

38.       Teismas, įvertinęs LAT praktiką, nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog atsakovas neįrodė VPĮ principų ar normų pažeidimų. Kiekvienu atveju kalbant apie konkurenciją pirkimuose turi būti vertinama potencialių dalyvių potenciali galimybė. Tai reiškia, kad nebūtina kiekvienu atveju įvertinti kiek konkrečiai dalyvių dėl vienokių ar kitokių pirkimo sąlygų galėjo ar negalėjo pateikti pasiūlymus, tačiau reikia vertinti, ar esant/nesant tam tikroms pirkimo sąlygoms ir reikalavimams yra tikimybė, kad pasiūlymus pateiks ir pirkime sudalyvaus didesnis kiekis tiekėjų arba kitokie tiekėjai, t. y. pasikeis potencialių tiekėjų ratas.

39.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti pavyzdžiai, kad 2019 m. Lietuvoje IT srities pirkimuose 52 proc. dalyvavo 5 tiekėjai, neįrodo Pirkimuose pakankamo konkurencijos užtikrinimo, todėl teismas pritarė atsakovo argumentui, jog negalima remtis konkrečiu tiekėjų skaičiumi, kurie pateikė pasiūlymus pirkime, nes nėra žinoma, kiek konkrečiai tiekėjų pasiūlymų pateikti negalėjo dėl atitinkamų Pirkimo reikalavimų.

40.       Teismas akcentavo, kad VPT, taip pat, kaip CPVA, pirkimus vertina tik tam tikra apimtimi ir gali tam tikrų neatitikimų nepastebėti. Nors VPT yra viešųjų pirkimų politiką formuojanti institucija, tačiau pagal teisės aktų, reglamentuojančių projektų įgyvendinimą, nuostatas tik įgyvendinančioji institucija, gavusi informacijos apie įtariamus pažeidimus arba juos užfiksavusi pati, atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus ir priima sprendimus dėl pažeidimo. Atliekant tyrimus įgyvendinančioji institucija įvertina visą turimą informacija, tame tarpe ir VPT išvadose pateiktus duomenis, tačiau iš visų duomenų bendros informacijas sprendimą įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – CPVA) priima savarankiškai.

41.       Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl didelės perkančiosios organizacijos (pareiškėjo) diskrecijos, nurodė, kad visi pirkimo dokumentų reikalavimai turi būti nustatyti tik įvertinus savo poreikius, siekiamus tikslus ir tik laikantis pamatinių principų, t. y. turi būti proporcingi, užtikrinantys lygiateisiškumą, konkurenciją ir kt. Vadovaudamasis LAT praktika, teismas nurodė, kad neneigtina perkančiųjų organizacijų diskrecijos teisė nustatyti pirkimų ir techninių specifikacijų reikalavimus, tačiau ši teisė privalomai turi būti derinama su pareiga laikytis esminių viešųjų pirkimų principų ir kiekvienas konkurenciją apribojantis pirkimo reikalavimas galimas tik išimtinėmis sąlygomis ir turint konkrečius bei aiškius tokio ribojimo pagrindimus, kad mažiau varžančiomis priemonėmis negalima būtų pasiekti to paties tikslo.

42.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo apklaustos įmonės yra IT rinkoje veikiantys ir IT specialistų turintys juridiniai asmenys, tačiau vien dėl to jie nėra pripažįstami ekspertais, teikiančiais oficialias išvadas. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismas, parinkdamas ekspertą, turi išsiaiškinti, ar asmuo, kurį siūloma skirti ekspertu, disponuoja reikalingomis specialiomis žiniomis, ar šios žinios yra būtent tais klausimais, kuriuos reikia išsiaiškinti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įmonės yra dalyvaujančios pareiškėjo vykdomuose pirkimuose, todėl jų šališkumas ir subjektyvumas yra akivaizdūs, ekspertas, be kita ko, turi teikti tik objektyvią nuomonę.

43.       Teismas pabrėžė, kad VPĮ tikslo racionaliai panaudoti lėšas pasiekimas galimas tik tuomet, jei pirkimas atliktas pagal VPĮ, t. y. nepažeidžiant nei vienos VPĮ įtvirtintos nuostatos ar VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pamatinių principų. Pirkimuose buvo nustatyti VPĮ pažeidimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad lėšos naudojamos racionaliai.

44.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė nagrinėjant kilusį ginčą remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-927-520/2021 pateiktais išaiškinimais, tačiau šioje nagrinėjamoje byloje dėl skirtingų faktinių aplinkybių nėra pagrindo remtis paminėta nutartimi.

45.       Vadovaudamasis ESTT praktika, teismas nurodė, kad CPVA finansinę korekciją taikė vadovaudamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.1 lentelės 11 punktu. Atsakovas vertino, kad buvo vykdomas tarptautinis pirkimas atviro konkurso būdu, kuris kėlė tarptautinį susidomėjimą ir buvo reikšmingas ES vidaus rinkai. Sprendimuose, skiriant finansinę korekciją buvo įvertinta, jog pasiūlymus teikė nuo 1 iki 4 tiekėjų, todėl buvo užtikrinta minimali konkurencija. Teismas pažymėjo, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui, todėl Gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Teismas sutiko su CPVA vertinimu, jog nustatyti pažeidimai laikytini esminiais, kadangi pažeidžia VPĮ nuostatas, įtvirtintus pagrindinius viešųjų pirkimų principus, todėl negali būti vertinamas mažareikšmiu ir (ar) formaliu pažeidimu, o pareiškėjui tokiu atveju išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, nebūtų laikoma, jog nepadaryta žala ES bendrajam biudžetui. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padarytų VPĮ pažeidimų pobūdį bei atsakovo nustatytas bei Sprendime pateiktas aplinkybes, padarė išvadą, kad CPVA pagrįstai nustatė 5 proc. finansinę korekciją.

46.       Teismas konstatavo, kad Sprendimuose nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti pareiškėjo paaiškinimai, Pirkimų dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pareiškėjo veiksmai Pirkimų vykdymo metu, tiekėjų pateikti paklausimai, pasiūlymai ir kiti veiksmai, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuotų pažeidimų, todėl administraciniai aktai yra išsamiai ir aiškiai motyvuoti, atitinka kitus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus, todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė.

III.

47.       Pareiškėjas Biblioteka apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

48.       Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai darė išvadą, jog CPVA neturi pareigos įrodinėti tariamų pažeidimų poveikio tiekėjų galimybėms dalyvauti pareiškėjo organizuotuose pirkimuose ir juose konkuruoti. Teismas, iš esmės ir pats nevertindamas, ar tiekėjų konkurencija pirkimuose realiai buvo apribota, nurodė, kad CPVA neturi pareigos įrodinėti tariamų pažeidimų poveikio tiekėjų galimybėms dalyvauti pirkimuose. Pareiškėjas pažymi, kad su tokia pozicija nesutinka.

49.       Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir LAT praktika, pažymi, kad deklaratyvaus pobūdžio teiginių, kokiais yra vertintinos CPVA išvados Sprendimuose, apie tariamą tiekėjų konkurencijos suvaržymą ir atitinkamai viešųjų principų pažeidimus – nepakanka, o turi būti vertinami perkančiosios organizacijos veiksmų padariniai ir kiek pastarieji faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus.

50.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, ignoravęs CPVA įrodinėjimo pareigą, teismas nepagrįstai pripažino, kad atitinkamos pirkimų nuostatos (Reikalavimai) apribojo tiekėjų konkurenciją ir pažeidė viešųjų pirkimų principus.

51.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Reikalavimai Pirkimuose buvo pareiškėjo atsakingai įvertinti atsižvelgiant į poreikius, kiekvieno pirkimo objekto specifiką, taikomą praktiką ir atliktą rinkos tyrimą.

52.       Pareiškėjas pažymi, kad jokiais kitais reikalavimais pareiškėjas negalėjo užtikrinti tinkamų pirkimų objektų įsigijimo bei racionalaus pirkimams skirtų lėšų panaudojimo. Pareiškėjo nustatyti reikalavimai, tarp jų ir tie, kuriuos teismas pripažino neteisėtais, konkursų laimėti neleido tik tiems subjektams, kurie tiekia akivaizdžiai nekokybišką ir nepatikimą įrangą, neužtikrina jos tinkamos priežiūros.

53.       Pareiškėjas akcentuoja, kad Reikalavimas 1 buvo būtinas, nes dalis tiekėjų, veikdami apgaulės būdu, slepia tikruosius įrangos gamintojus – jie bando mechaniškai pakeisti vieno gamintojo prekių ženklą (logotipą) kitu (lipina įvairius lipdukus, graviruoja ar kitaip nurodo melagingą prekių ženklą). Taip yra daroma, siekiant sudaryti įspūdi, kad yra parduodama kur kas geresnė, kokybiškesnė įranga (geresnę reputaciją turinčio prekių ženklo įranga). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pirks tik vienodus kompiuterius (to paties gamintojo, to paties modelio), nes toks reikalavimas buvo įtvirtintas siekiant maksimaliai sklandaus kompiuterių veikimo, operatyvios ir paprastesnės kompiuterių priežiūros bei norint užtikrinti kuo geresnę bibliotekų lankytojų patirtį, t. y. kad jie visuomet turėtų galimybę dirbti pirkimais įsigytais kompiuteriais.

54.       Pareiškėjas paaiškina, kad Reikalavimu 2 siekė turėti maksimalų jo perkamos įrangos funkcionalumą bei sklandų veikimą, nes pareiškėjas anksčiau yra susidūręs su eile situacijų, kuomet skirtingų komponentų kompiuterinė įranga yra praktiškai nesuderinama (ji neveikia), o tuo atveju, jeigu veikia, jos ilgaamžiškumas yra kur kas mažesnis, ji dažniau genda. Tuo tarpu taisyti tokią įrangą yra itin sunku ir nepraktiška, kadangi skirtingos detalės turi būti pristatomos skirtingiems aptarnavimo centrams.

55.       Pareiškėjas teigia, kad Reikalavimu 3 nustatytas maitinimo šaltinio būdas leidžia taupyti energijos kaštus. Priešingai nei išoriniai, vidiniai kompiuterių maitinimo šaltiniai didina bibliotekose esančių darbo vietų ergonomiškumą, kas yra ypatingai svarbu bibliotekose. Taip pat, vidinius maitinimo šaltinius yra kur kas sunkiau pavogti nei išoriniai maitinimo šaltiniai.

56.       Pareiškėjas nurodo, kad Reikalavimu 4 jis siekė užtikrinti, kad bibliotekų lankytojai nepertraukiamai turėtų reikiamą kiekį įrangos (kompiuterių ir kitų susijusių įrenginių), nes praktikoje pasitaiko nemažai atveju, kuomet atitinkami įrenginių aptarnavimo centrai veikia lėtai, netinkamai, kai kurie netgi susiduria su mokumo problemomis (bankrutuoja). Tokiu būdu įrangos turėtojai (pareiškėjas) negali tinkamai suremontuoti (prižiūrėti) jų turimos įrangos. Tokia rizika neabejotinai sumažinama, kai gamintojai turi bent du aptarnavimo centrus, nes taip remonto (priežiūros) darbai vyksta kur kas greičiau, sklandžiau ir efektyviau.

57.       Pareiškėjas pabrėžia, kad visus teismo neteisėtais pripažintus Reikalavimus atitinka absoliuti dauguma rinkos tiekėjų ir juos taip pat taiko dauguma perkančiųjų organizacijų, kas patvirtina, kad taikant tokio pobūdžio reikalavimus yra siekiama gauti kokybišką ir sklandžiai veikiančią įrangą.

58.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą patvirtina ir atliktas rinkos tyrimas, kurį teismas nepagrįstai laikė šališku ir subjektyviu. Pareiškėjas neteigė, kad apklausti subjektai yra ekspertai, kaip ši sąvoka suprantama proceso teisėje. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad juos vadina ekspertais dėl patirties atitinkamoje rinkoje ir ankstesnio dalyvavimo analogiškuose pirkimuose, t. y. dėl savybių, kurios pastariesiems leidžia įvertinti, ar Pirkimų sąlygos yra įprastos; ar riboja atitinkamų tiekėjų konkurenciją; ar diskriminuoja atitinkamus tiekėjus; ar užtikrina įsigyjamos įrangos kokybę. Vien faktas, kad atsakymus pateikė pareiškėjo vykdomuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės, tikrai nesudaro pagrindo vertinti, jog pateikti atsakymai yra šališki ir subjektyvūs. Pareiškėjo organizuojamų pirkimų procedūros vyksta laikantis visų reikalavimų, sąžiningai – todėl apklaustoms įmonėms nėra jokio poreikio teikiamais atsakymais įtikti pareiškėjui. Be to, viešųjų pirkimų dalyvių nuomonės apie atitinkamą dokumentaciją (nuostatas) išreiškimas yra įprasta praktika viešuosiuose pirkimuose. Pirkimų metu vyksta konsultacijos, neretai tokie dalyviai patys kreipiasi į perkančiąsias organizacija bei teikia pastebėjimus, todėl nėra visiškai jokio pagrindo su pareiškėju iš tiesų niekaip nesusijusių (tiesiog dalyvaujančių organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose) subjektų poziciją laikyti šališka, subjektyvia.

59.       Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog tiekėjų konkurencija nebuvo suvaržyta patvirtina ir tai, jog dalies ginčo nuostatų tolimesniuose pirkimuose buvo atsisakyta, tačiau dalyviai jų reikalavimus vis tiek pasirinko išpildyti. Pareiškėjo vykdytuose viešuosiuose pirkimuose nebeliko Reikalavimo 1 (dėl išlieto logotipo), tačiau visi pirkimuose dalyvavę subjektai buvo išpildę šį reikalavimą.

60.       Pareiškėjas teigia, kad CPVA pozicijos ydingumą patvirtina ir jos pačios nenuoseklumas, VPT atliktas patikrinimas. Atsakovas, tikrindamas Pirkimų dokumentacijas, tiek iki šių Pirkimų pradžios, tiek ir po šių Pirkimų įvykdymo, nenustatė jokių VPĮ pažeidimų ir neturėjo jokių priekaištų pareiškėjui, tačiau, Valstybės kontrolei atlikus auditą, atsakovo nuosekli pozicija pasikeitė.

61.       Pareiškėjas nurodo, kad jo organizuotuose pirkimuose dalyvavusių tiekėjų skaičius atskirais atvejais taip pat patvirtina, kad tiekėjų konkurencija pirkimuose tikrai nebuvo suvaržyta. Pirkime 1 dalyvavo apie 5 tiekėjus, t. y. ženkliai didesnis, ne visuomet net ir įprastiems viešiesiems pirkimams būdingas, dalyvių skaičius. Pareiškėjo nuomone, tai leidžia vertinti, kad tiekėjų konkurencija nebuvo suvaržyta, priešingu atveju tiek daug dalyvaujančių subjektų tikrai nebūtų.

62.       Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neįvertino, kad Sprendimai akivaizdžiai neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų ir tai yra esminis šių Sprendimų trūkumas. Sprendimai nėra tinkamai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), Sprendimuose nėra jokių objektyvių argumentų, motyvų, kurie patikimai galėtų pagrįsti VPĮ pažeidimus pareiškėjo vykdytuose Pirkimuose. Sprendimai grindžiami tik deklaratyviais atsakovo teiginiais, prielaidomis ir samprotavimais, bet ne objektyviais faktais.

63.       Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

64.       Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su CPVA įrodinėjimo pareiga, nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs teismas, Komisija ar CPVA, todėl atsakovas pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą.

65.       Atsakovas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Pirkimų sąlygos (būtent Reikalavimai) yra teisėtos, nurodo, kad perkančiosios organizacijos savo keliamus reikalavimus ir nustatytas pirkimo sąlygas turi gebėti pagrįsti, tačiau nei teiktuose paaiškinimuose, nei skunduose, nei teismo posėdyje jų nepagrindė. Faktas, jog tam tikrą reikalavimą atitinka nemažas skaičius tiekėjų, nereiškia, kad reikalavimas pirkimo sąlygose yra teisingas ar teisėtas, nes reikalavimo teisėtumas yra paremtas atitikimu teisės aktų nuostatoms, o ne tiekėjų skaičiumi. Be to, netikslus yra pareiškėjo teiginys dėl absoliučios daugumos rinkos tiekėjų fakto, kadangi toks faktas nėra patvirtintas, nėra nustatytas absoliutus skaičius šioje rinkoje veikiančių arba siekiančių veikti tiekėjų, besikuriančių naujų tiekėjų, kurie galėtų būti suinteresuoti Pirkimais.

66.       Atsakovas nurodo, kad perkančiosios organizacijos pareiga tinkamai pasirengti pirkimui apibrėžta VPĮ, o, vadovaujantis VPĮ 27 straipsnio nuostatomis, rinkos tyrimas yra atliekamas rengiantis pirkimui, t. y. iš anksto, prieš paskelbiant pirkimą. Pareiškėjo vykdytas tiekėjų, dalyvavusių Pirkimuose ir suinteresuotų kitais pareiškėjo ateityje vykdomais pirkimais, apklausimas galimai turi ir šališkumo požymių, kadangi tiekėjai nori išlaikyti gerus santykius su perkančiosiomis organizacijomis, todėl yra tikimybė, kad jau po įvykusių Pirkimų (ir pasibaigus visų pretenzijų ir paklausimų laikui), pateiks atsakymus, palankius ir reikalingus perkančiajai organizacijai, o ne realius, todėl pareiškėjo atlikta apklausa negali būti laikoma rinkos tyrimu, o juo labiau, negali būti laikoma pagrindu pateisinti neproporcingus Pirkimų Reikalavimus.

67.       Atsakovas pažymi, kad CPVA yra savarankiška institucija, nepriklausoma nei nuo VPT, nei nuo Valstybės kontrolės ir sprendimus priima savarankiškai.

68.       Atsakovas pabrėžia, kad pagal teismų praktika dėl potencialios galimybės dalyvauti pirkimuose vertinimo, negalima remtis konkrečiu tiekėjų skaičiumi, kurie pateikė pasiūlymus pirkime, nes nėra žinoma, kiek konkrečiai tiekėjų pasiūlymų pateikti negalėjo dėl atitinkamų pirkimo reikalavimų, o tokių tiekėjų galėjo būti pvz. du, tačiau galėjo būti ir pvz. keturiolika.

69.       Atsakovas nurodo, kad vien tik faktas, kad pareiškėjas nesutinka su jo paties veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas Sprendimų laikyti neteisėtais ar neatitinkančiais VAĮ reikalavimų.

70.       Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų teismo neįvertintų ar neištirtų faktų ar aplinkybių, į pareiškėjo argumentus CPVA išsamiai pasisakė pirminiame atsiliepime ir laikosi pozicijos, kad šie argumentai yra nepagrįsti, o paremti tik pareiškėjo siekiu išvengti Sprendimuose numatytos atsakomybės ir finansinės korekcijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

71.       Byloje kilo ginčas dėl Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo pritaikyta 5 procentų finansinė korekcija už pažeidimus viešųjų pirkimų srityje, vykdant projektą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

72.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai buvo neproporcingi pirkimo objektams ir nepagrįsti pirkimo specifika, apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti pirkimuose, dėl ko buvo pažeisti proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo viešuosiuose pirkimuose principai, pažeidimai nėra formalūs, sprendė, kad CPVA pagrįstai ir proporcingai pareiškėjui pritaikė 5 procentų dydžio finansinę korekciją.

73.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja pradiniame skunde nurodytus argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas iš esmės tik pritarė atsakovo konstatuotoms aplinkybėms, deklaratyviai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką.

74.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacija administraciniame procese nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme nei pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013)..

75.        Pareiškėjui finansinė sankcija paskirta už tai, kad jis, įgyvendinamas Projektą tarptautinio atviro konkurso būdu atliko keturis kompiuterinės technikos ir programinės įrangos pirkimus. Pirkimų 1 ir 3 ( įsigyjant Darbo stotis) sąlygose tiekėjui buvo numatytas reikalavimas, kad visi kompiuteriai turi turėti gamykliškai išlietą gamintojo logotipą, visos kompiuterio dalys turi būti to paties gamintojo, aparatiniai komponentai turi būti pilnai sumontuoti į kompiuterį gamintojo gamykloje. Pirkimo 2 ( įsigijant stacionarius kompiuterius) sąlygose buvo numatytas reikalavimas, kad kompiuterių maitinimo šaltinis turi būti vidinis, be to, pakartoti reikalavimai kompiuteriams ir jų komponentams, analogiški Pirkimų 1 ir 3 sąlygoms. Pirkimo 4 ( įsigijant stacionarius kompiuterius) sąlygose buvo reikalavimas, kad įrangos gamintojas turi turėti ne mažiau kaip du sertifikuotus gamintojo įrangos aptarnavimo centrus. Tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo nuomone,  šie reikalavimai buvo pertekliniai, nes nebuvo būtini reikiamai įrangos kykobei užtikrinti.

76.        Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. VPĮ 17 straipsnyje išvardyti pagrindiniai pirkimų principai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai perkančiajai organizacijai tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai.

77.        Pabrėžtina ir tai, kad viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).

78.        Pagal suformuotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga visų pirma reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus. Skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (šiuo klausimu žr. 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Cartiera dell’Adda, C 42/13, EU:C:2014:2345, 44 punktą ir 2016 m. liepos 14 d. sprendimo TNS Dimarso, C 6/15, EU:C:2016:555, 22 punktą).

79.       Proporcingumo principas, kaip ir kiti viešųjų pirkimų principai, turi būti taikomas visose viešojo pirkimo stadijose, pavyzdžiui, proporcingumo principas taikomas rengiant viešojo pirkimo dokumentus ir nustatant viešojo pirkimo sąlygas, įskaitant, tiekėjų kvalifikacijos bei techninės specifikacijos reikalavimus, pasiūlymų vertinimo kriterijus, viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016 vertino, ar nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjui buvo proporcingas bei objektyviai būtinas dėl Pirkimo objekto.

80.        Akcentuotina, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

81.       Viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011, 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Nagrinėjamoje byloje nesant priešingai rodančių duomenų, pripažintina, kad šiuo atveju viešasis interesas yra ne tik VPĮ tikslų pasiekimas ir tam tikrų pareiškėjo poreikių tenkinimas įsigyjant reikalingas  prekes ir paslaugas, bet ir sąžiningos tiekėjų konkurencijos skatinimas.

82.       Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi, perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

83.       Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-561-525/2019). Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

84.       Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų ir pagrįstų argumentų, kad šios nutarties 75 punkte paminėti reikalavimai buvo būtini ir proporcingi nagrinėjamu atveju. Sutiktina su pareiškėju, jog to paties gamintojo pagamintos ir surinktos į vieną visumą gamykloje kompiuterio sudedamosios dalys didina tokios įrangos patikimumą ir kokybę, tačiau atsižvelgiant į tai, kokioje sferoje  ir kokiu tikslu buvo numatoma naudoti įsigyjamą įrangą, nėra paneigta galimybė, jog reikalingą kokybės ir patikimumo lygį galėjo atitikti ir kelių patikimų gamintojų pagamintos kompiuterio sudedamosios dalys, surinktos ir testuotos vieno iš šių kompiuterinės įrangos gamintojų gamyklose. Dar mažiau įtikinama, jog tik gamykliškai išlietas ant gaminio gamintojo logotipas leistų užtikrinti ypatingą gaminio kokybę ir patikimumą. Reikalavimas turėti ne mažiau kaip du sertifikuotus gamintojo įrangos aptarnavimo centrus nėra pakankamai pagrįstas nei geografiniu, nei remonto terminų, nei remonto kokybės požiūriu. Pareiškėjo nurodyti energijos taupymo, ergonomiškumo, apsaugos nuo vagystės argumentai nėra įtikinami. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria CPVA sprendimuose padarytai išvadai, kad pareiškėjas neįrodė, jog aptariami reikalavimai yra proporcingi Pirkimų objektui ir nustatyti pagrįstai, nediskriminuoja tiekėjų ir neriboja konkurencijos.

85.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su potencialių tiekėjų skaičiaus dalyvavimu Pirkimuose, pažymėtina, kad, kaip yra pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl viešųjų pirkimų teisėtumo, galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015; 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas, nustatydamas Pirkimams neproporcingus  reikalavimus, nepagrįstai apribojo konkurenciją, todėl pareiškėjo teiginiai dėl pakankamo tiekėjų, kurie dalyvavo konkurse, kiekio, teisiškai nereikšmingi ir nustatyto pažeidimo dėl konkurencijos ribojimo nepaneigia.

86.        Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, kad vykdant Pirkimus nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų. Tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, todėl vien tai, kad jie šia teise nepasinaudojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčytinos pirkimo sąlygos yra teisėtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą arba pigesnį pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2868-502/2016; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytos pirkimo salygos yra neproporcingos ir ar buvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai.

87.        Apeliantas taip pat teigia, jog atsakovas atliko išankstinį Pirkimo dokumentų patikrinimą ir pretenzijų neturėjo, todėl turėtų prisiimti atsakomybę dėl galimai padaryto pažeidimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ši aplinkybė neatleido perkančiosios organizacijos nuo pareigos laikytis VPĮ reikalavimų, esminių viešųjų pirkimų principų ir negalėjo sukelti tokių lūkesčių, kad Pirkimo procedūros nebebus kontroliuojamos. PAFT 295 punktas nustato, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Atsakovui gavus duomenų, jog vykdant Pirkimą galėjo būti netinkamai aiškinamos ir taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, jis ne tik turėjo teisę, tačiau ir privalėjo pradėti pažeidimo tyrimą. Reglamento 122 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybes nares užkirsti kelią de facto (faktiškai, iš tikrųjų) egzistuojantiems pažeidimams, juos nustatyti ir ištaisyti bei neriboja šios pareigos kokiu nors Pirkimo ar sutarties vykdymo laikotarpiu.

88.       Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl finansinės korekcijos  būtinumo ir proporcingumo, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte išdėstyta, kad pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Teisingumo Teismas, 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą pasisakė, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, kad valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Tačiau Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.

89.        Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pareiškėjui buvo pritaikyta vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, kuriame nustatyta, kad kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus, taikoma 5 proc. pataisos norma. Nagrinėjamu atveju nustatyti VPĮ pažeidimai savo esme turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl negali būti įvertinti kaip formalūs ir mažareikšmiai, taigi skundžiamais Sprendimais paskirta finansinė korekcija savo dydžiu laikytina adekvačia keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga. Aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti ar jos netaikyti, teisėjų kolegija nenustatė.

90.       Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas.

91.        Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir įvertinęs visumą byloje surinktų bei ištirtų įrodymų bei pritaikęs reikalingus teisės aktus, padarė teisingą išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo. Teismo pareiga pasisakyti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės yra nustatytos, nereiškia, kad turi būti atsakoma į kiekvieną skundo argumentą. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ar įrodymų vertinimu, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą.

92.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

93.       . Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl pareiškėjas neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.