Administracinė byla Nr. eA-2545-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02543-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutrauktas pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. skundo tyrimas (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją pateikti konkrečių duomenų sąrašą (išklotinę), nurodant, prie kokių pareiškėjos duomenų ir kada jungėsi Kauno miesto savivaldybės darbuotojai; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja paaiškino, kad kreipėsi į Inspekciją, prašydama: 1) atlikti patikrinimą dėl pažeidimų Kauno miesto savivaldybėje tvarkant, gaunant, renkant, panaudojant, perduodant, saugant ir kita privačių fizinių asmenų duomenis; 2) atlikti tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistės J. B. padarytų asmens duomenų apsaugos pažeidimų ir neteisėtos informacijos apie privatų asmenį (duomenys neskelbtini) rinkimo, gavimo, panaudojimo, perdavimo ir kita; 3) nustatyti ir ją raštu informuoti, kokius konkrečius jos asmeninius duomenis, informaciją ir dokumentus ir kada peržiūrėjo ir (ar) tikrino ir (ar) atsisiuntė ir panašiai (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistė J. B.; 4) skirti juridiniam asmeniui Kauno miesto savivaldybei ir asmeniškai specialistei J. B. (taip pat ir už perteklinių duomenų reikalavimą) didžiausią įstatyme numatytą baudą už asmens duomenų apsaugos pažeidimus ir neteisėtą duomenų rinkimą, gavimą, panaudojimą, perdavimą apie privatų asmenį (duomenys neskelbtini); 5) jeigu būtų nustatyti nusikalstamų veikų požymiai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 166, 167, 168, 228 str.), šį pareiškimą (pareiškimo dalį) perduoti tirti Kriminalinės policijos biurui; 6) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nedelsiant pašalinti visus (duomenys neskelbtini) elektroninius duomenis, juos ištrinant ar kitaip panaikinant, bei dokumentus, juos sunaikinant įstatymų nustatyta tvarka.

3.       Pareiškėja nurodė, kad elektroniniu paštu gavo Inspekcijos Sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas jos pareiškimo tyrimas. Pareiškėjos vertinimu, Inspekcija, priimdama Sprendimą nutraukti tyrimą, nepagrįstai rėmėsi neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Inspekcija nedalyvavo ir su minėta byla nėra susijusi. Pareiškėjos teigimu, skundas Inspekcijai yra dėl neteisėto jos duomenų rinkimo nesant jos būtino sutikimo, todėl Inspekcija privalėjo jį ištirti. Pareiškėja nurodė, kad ji pakartotinai 2020 m. liepos 14 d. pateikė Inspekcijai skundą dėl 2020 m. birželio 30 d. nepagrįstai nutraukto tyrimo atnaujinimo ir prašė: 1) pa(si)naikinti Sprendimą ir atnaujinti tyrimą iš esmės; 2) skirti maksimalią baudą Kauno miesto savivaldybei už asmens duomenų apsaugos reikalavimų grubius pažeidimus. Pareiškėja 2020 m. liepos 24 d. gavo Inspekcijos raštą, kuriame Inspekcija nesutiko ištaisyti savo klaidų. Pareiškėjos teigimu, Inspekcija Sprendime deklaratyviai pasisakė apie galimą privačių ir fizinių asmenų dokumentų naudojimo, saugojimo, tvarkymo ir kitus pažeidimus Kauno miesto savivaldybės struktūriniuose padaliniuose, tačiau netyrė ir netikrino pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių teisės aktuose nustatyta tvarka.

4.       Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. 

5.       Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja Inspekcijai nurodė, jog su sutuoktiniu yra sudariusi (duomenys neskelbtini) sutartį, kurioje yra įtvirtintas visiškas turto atskirumo principas, Kauno miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotoja, aptarnavusi jos sutuoktinį dėl socialinės išmokos pratęsimo, nepagrįstai be pareiškėjos sutikimo rinko (tikrino) pareiškėjos asmens duomenis, susijusius su pareiškėjos turimu turtu, darbo užmokesčiu, sudarytomis sutartimis dėl žemės nuomos, bei reikalavo, kad sutuoktinis pateiktų papildomą informaciją apie pareiškėją. Pareiškėja skunde Inspekcijai nurodė, kad tiek (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, tiek Socialinės paramos skyriuje dokumentai sudėti ant stalų, prie kurių gali bet kas prieiti, vartyti, žiūrėti ar net kopijuoti (fotografuoti).

6.       Inspekcija paaiškino, kad, nagrinėdama pareiškėjos skundo dalį dėl jos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, nustatė, jog pareiškėjos asmens duomenys (asmens kodas) ir kita informacija iš valstybės registrų ir informacinių sistemų buvo renkama, o pareiškėjos sutuoktinio prašyta pateikti papildomą informaciją (dokumentus) apie (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į pareiškėjos sutuoktinio kreipimąsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrį, esantį (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, dėl socialinės išmokos skyrimo. Skundo nagrinėjimo metu Administracija nurodė, kad pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo (rinkimo) veiksmai buvo teisėti, atlikti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pagrindu, piniginės socialinės paramos teikimo tikslais, siekiant įvertinti, ar bendrai gyvenantys asmenys, t. y. pareiškėja ir jos sutuoktinis, turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. Pareiškėjos sutuoktiniui per nustatytą terminą nepateikus visų prašytų papildomų duomenų, t. y. dokumentų, susijusių su pareiškėja, Administracija, vadovaudamasi Įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi (laiku nepateikti reikalingi dokumentai), pareiškėjos sutuoktiniui neskyrė socialinės pašalpos. Šį sprendimą pareiškėjos sutuoktinis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškėjos sutuoktinio skundą atmetė, o Administracijos sprendimą paliko galioti. Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu Vilniaus apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas nebuvo įsiteisėjęs. Inspekcija gavo teismo raštą, kuriame buvo pateikti teismo sprendimo motyvai. Inspekcija, įvertinusi juos, siekdama nepažeisti teismų nepriklausomumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje, pareiškėjos skundo dalį dėl jos asmens duomenų tvarkymo nutraukė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – paaiškėjus, kad skundo (jo dalies) negalima išnagrinėti dėl informacijos trūkumo ar kitų reikšmingų aplinkybių.

7.       Atsakovo teigimu, aplinkybė, jog Inspekcijos Sprendimo priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad Inspekcija nedalyvavo aptariamoje administracinėje byloje, nėra teisiškai reikšmingi taikant ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą skundo (jo dalies) nutraukimo pagrindą, nes ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas skundo (jo dalies) nutraukimo pagrindas nėra siejamas su konkretaus sprendimo įsiteisėjimo faktu, taip pat jį taikant nėra reikalavimo remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios nustatytos tiesiogiai dalyvaujant Inspekcijai. Pagal ADTAĮ, Inspekcija, vykdydama savo funkcijas, įskaitant skundų nagrinėjimą, turi teisę iš fizinių ir juridinių asmenų gauti visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant priežiūros institucijos užduotis ir funkcijas. Tai apima ir Inspekcijos teisę kreiptis į teismą dėl informacijos pateikimo ir remtis gauta medžiaga tuo atveju, jei nustatoma, kad ji yra susijusi su ginču ir gali turėti reikšmės procesiniam skundo išnagrinėjimo rezultatui. Atsakovas pažymėjo, kad ADTAĮ nėra įtvirtinta, kas laikoma reikšmingomis aplinkybėmis, todėl Inspekcija kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, dėl kokių reikšmingų aplinkybių ir dėl kokios informacijos trūkumo nėra galimybės iš esmės išnagrinėti skundo (jo dalies).

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2020 m. sausio 6 d. pareiškėjos sutuoktinis pateikė (duomenys neskelbtini), raštu atsisakė pateikti kitus prašomus dokumentus, motyvuodamas, jog (duomenys neskelbtini) ir kiti prašomi dokumentai yra pertekliniai ir pagal (duomenys neskelbtini) sutartį negali būti priskiriami prie jo pajamų ir turto. Atsižvelgiant į pasikeitusią (duomenys neskelbtini) šeiminę padėtį, 2020 m. sausio 10 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 3130, kuriuo nuspręsta nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. neskirti socialinės pašalpos bendrai gyvenantiems asmenims (duomenys neskelbtini). Apie šį sprendimą (duomenys neskelbtini) buvo tinkamai informuotas 2020 m. sausio 10 d. pranešimu Nr. 11456. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja nepagrįstai nurodė, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje reiškiami reikalavimai nesusiję su pareiškėjos Inspekcijai pateiktu skundu dėl asmens duomenų neteisėto tvarkymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjos sutuoktinis, siekdamas gauti socialinę paramą, sąmoningai ir visiškai nepagrįstai neįvykdė Įstatymo imperatyvių nuostatų ir nepateikė atsakovo prašomų dokumentų apie jo žmonos pajamas, turtą ir kt. Taip pat teismas sprendime konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) sutartimi negali būti pakeičiamos Įstatymo nuostatos, imperatyviai reglamentuojančios bendrai gyvenančių asmenų pareigas, siekiant gauti socialinę pašalpą, (duomenys neskelbtini) sutartis negali prieštarauti imperatyviems teisės aktams, o Įstatymas nenumato jokių išlygų.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad yra akivaizdu, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmesdamas pareiškėjos sutuoktinio (duomenys neskelbtini) skundą, vertino, ar Administracijos darbuotojai teisėtai reikalavo pateikti dokumentus, susijusius su pareiškėja, aiškino Įstatymo nuostatas, pasisakė dėl (duomenys neskelbtini) sutarties ir Įstatymo imperatyvių nuostatų taikymo priimant sprendimą dėl socialinės pašalpos neskyrimo. Teismas sprendime konstatavo, jog jeigu būtų tenkintas pareiškėjos sutuoktinio prašymas ir jam būtų paskirta piniginė kompensacija, būtų pažeistos imperatyvios Įstatymo nuostatos. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, jog, siekiant įvertinti, ar bendrai gyvenantys asmenys (duomenys neskelbtini) turi teisę į piniginę socialinę paramą, šios paramos teikimo tikslais buvo būtina surinkti informaciją apie pareiškėjos turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, veiklos pobūdį, gaunamas pajamas (Įstatymo 6 str., 20 str. 2 d.). Administracijos darbuotojai yra pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus ir yra pasirašytinai susipažinę su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) ir Asmens duomenų tvarkymo Kauno miesto savivaldybėje taisyklėmis, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą. Administracija visus asmens duomenis tvarko atsakingai ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis. Priimant sprendimus dėl socialinės pašalpos skyrimo (neskyrimo), asmens duomenų reikalingumą bei jų apimtį reglamentuoja Įstatymo nuostatos. Kauno miesto savivaldybei vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją – socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 43 p.) ir skiriant socialines pašalpas bendrai gyvenantiems asmenims, Administracija privalėjo turėti visą Įstatyme nurodytą informaciją ir tik įvertinusi bendrai gyvenančių asmenų (duomenys neskelbtini) turtą, pajamas bei nustačiusi, jog nėra viršijami Įstatyme nustatyti turto vertės normatyvai ar gaunamos pajamos, galėjo priimti sprendimą skirti (neskirti) socialinę pašalpą.

II.

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

12.       Teismas vadovavosi ADTAĮ 7 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 29 straipsnio 1 dalies 4 punktu, BDAR 4 straipsnio 1, 2 punktais, nurodė, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjos sutuoktinio skundą, kuriame, be kita ko, buvo nagrinėtas ir pareiškėjos Inspekcijai pateikto skundo faktinis pagrindas, t. y. dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotoja, spręsdama dėl socialinės pašalpos skyrimo jos sutuoktiniui, esant sudarytai (duomenys neskelbtini) sutarčiai, neturėjo teisinio pagrindo rinkti pareiškėjos asmens duomenų, tačiau tokius duomenis rinko. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Administracijos Socialinės paramos skyriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Administracijos Socialinės paramos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl sprendimų panaikinimo, žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Byloje buvo nagrinėtas Administracijos sprendimo neskirti pareiškėjos sutuoktiniui socialinės pašalpos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Išnagrinėjęs minėtą administracinę bylą, teismas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos sutuoktinio skundą, be kita ko, vertino, ar Administracijos darbuotojai teisėtai reikalavo pateikti dokumentus, susijusius su pareiškėjos turtine padėtimi, nepaisant to, kad tarp sutuoktinių sudaryta (duomenys neskelbtini) sutartis. Teismas taip pat aiškino Įstatymo nuostatas ir pasisakė dėl (duomenys neskelbtini) sutarties ir Įstatymo imperatyvių nuostatų taikymo, Administracijai priimant sprendimą dėl socialinės pašalpos neskyrimo. Šią aplinkybę Inspekcija vertino kaip reikšmingą, dėl kurios nutraukė pareiškėjos skundo dalies tyrimą, nes teismas buvo vertinęs ir pasisakęs dėl Administracijos darbuotojų veiksmų, prašant papildomų duomenų apie pareiškėjos turtą ir pajamas.

13.       Teismas pažymėjo, kad ADTAĮ nepateikia aplinkybių, kurios turi būti (gali būti) laikomos reikšmingomis, sprendžiant skundo tyrimo nutraukimo klausimą, sąrašo. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas pačiai Inspekcijai suteikė teisę spręsti, kokios aplinkybės yra (gali būti) reikšmingos, dėl kurių Inspekcija gali nutraukti skundo nagrinėjimą. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas skundo (jo dalies) nutraukimo pagrindas nėra siejamas su konkretaus sprendimo įsiteisėjimo faktu, o jį taikant nėra reikalavimo remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios nustatytos tiesiogiai dalyvaujant Inspekcijai. Teismas nustatė, kad Inspekcija pasinaudojo ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teise ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl informacijos pateikimo. Atsakovas, gavęs teismo raštą ir susipažinęs su rašte nurodytais esminiais teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) motyvais, nustatė, kad byloje, be kita ko, buvo nagrinėtas ir duomenų apie pareiškėjos turtinę padėtį ir gaunamas pajamas rinkimo teisėtumo klausimas, ir šią aplinkybę Inspekcija vertino kaip reikšmingą aplinkybę, leidžiančią nutraukti skundo tyrimą. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad jos duomenų rinkimo teisėtumo klausimas buvo vertinamas teisme, vertintina kaip reikšminga, kuri suteikė Inspekcijai teisę nutraukti pareiškėjos skundo tyrimą.

14.       Teismas nurodė, kad Sprendimo 2 punktu atsakovas atmetė pareiškėjos skundo dalį dėl duomenų saugumo neužtikrinimo. Teismas, vadovaudamasis ADTĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatė, kad Inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei argumentus ir įvertinusi skundo medžiagą, konstatavo, jog ji neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės pačios savaime galėtų būti vertinamos kaip jos asmens duomenų tvarkymo saugumo pažeidimas. Teismas pažymėjo, jog Inspekcija, tirdama pareiškėjos skundo dalį dėl duomenų saugumo, kreipėsi į Administraciją. Administracija Inspekcijai paaiškino, kad dokumentai su asmens duomenimis yra laikomi ir saugomi taip, kad nebūtų galimybės su jais susipažinti tretiesiems asmenims, neturintiems tokios teisės, taip pat pateikė pareiškėjos sutuoktinį aptarnavusios specialistės pasirašytą konfidencialumo pasižadėjimą, kuriuo, be kita ko, darbuotoja patvirtino, kad ji yra supažindinta su ADTAĮ, BDAR bei Asmens duomenų tvarkymo Kauno miesto savivaldybėje taisyklėmis, kuriose yra aptarti ir specialieji asmens duomenų tvarkymo reikalavimai. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad skundo medžiagoje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, jei jos egzistavo, lėmė trečiųjų asmenų neteisėtą prieigą prie jos asmens duomenų, vadovaudamasi ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjos skundo dalį dėl duomenų saugumo atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjos skundo dalies dėl duomenų saugumo, rėmėsi Administracijos pateiktais duomenimis, kurie nesudarė pagrindo atsakovui spręsti, jog duomenų tvarkytojas neužtikrina tvarkomų asmens duomenų saugumo. Teismas nurodė, kad tokių aplinkybių bei jas patvirtinančių duomenų pareiškėja nepateikė ir teismo posėdžio metu, todėl atmetė jos argumentus dėl duomenų saugumo neužtikrinimo.

15.       Teismas vadovavosi Inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92 (1.12E) patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių 20, 20.1–20.3, 21 punktais ir pažymėjo, kad tyrimo metodus, strategiją renkasi viešojo administravimo institucija pagal jai numatytą kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Būtent institucija renkasi tyrimo metodus ir būdus, nusistato tyrimo taktiką ir strategiją, siekdama išlaikyti pusiausvyrą tarp priešingą interesą turinčių asmenų ir jų interesų bei pusiausvyrą tarp tyrimo visapusiškumo, objektyvumo ir išsamumo bei tyrimo operatyvumo, ekonomiškumo ir racionalaus paskirtų institucijai ribotų išteklių panaudojimo. Teismas nustatė, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, kreipėsi į Administraciją, Vilniaus apygardos administracinį teismą, todėl teismas darė išvadą, kad jis pasinaudojo suteikta teise ir pasirinko atlikti būtent rašytinio tikrinimo būdą.

16.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė, dėl kurios BDAR nuostatos reikalingas prejudicinis sprendimas, šio prašymo nepagrindė jokia Europos Sąjungos teisės norma ar netinkamu jos aiškinimu nagrinėjamoje byloje. Teismas, įvertinęs byloje nagrinėjamą ginčą, kuris yra susijęs su nacionalinės teisės taikymu, t. y., ar atsakovas pagrįstai nutraukė pareiškėjos skundo tyrimą ir atmetė skundo dalį dėl duomenų saugumo, darė išvadą, jog nėra pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjamoje byloje.

17.       Teismas nurodė, kad Sprendimas yra individualus administracinis aktas, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertino Sprendimo turinį bei darė išvadą, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nurodyta apskundimo tvarka, jis pasirašytas įgalioto asmens.

18.       Teismas darė išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, jo veiksmai neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių jis buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą, todėl pareiškėjos skundą atmetė, taip pat netenkino jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III.

19.       Pareiškėja (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priverstinai įpareigoti Inspekciją pateikti išsamų sąrašą (išklotinę), prie kokių konkrečių pareiškėjos duomenų ir kada jungėsi Kauno miesto savivaldybė ir / ar jos darbuotojai, ir panaikinti Sprendimą, kuriuo buvo nutrauktas (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 6 d. skundo tyrimas (Sprendimo rezoliucinės dalies 1 p.) bei atmesta (duomenys neskelbtini) skundo dalis dėl duomenų saugumo (Sprendimo rezoliucinės dalies 2 p.). Pareiškėja prašo atnaujinti terminą šiam patikslinimui pareikšti, jeigu jis būtų praleistas.

20.       Pareiškėja taip pat prašo pripažinti bylos nagrinėjimą neviešu, prijungti prie bylos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kreiptis į ESTT su prašymu (-ais) priimti prejudicinį (-ius) sprendimą (-us) šioje administracinėje byloje, priimti atskirą nutarimą šioje administracinėje byloje dėl Kauno miesto savivaldybės, kuri yra grubiai pažeidusi privataus fizinio asmens (duomenys neskelbtini) duomenų apsaugos teisės normas ir tvarką, ir dėl Inspekcijos darbuotojų nusikalstamo piktnaudžiavimo tarnyba ir / ar tinkamo pareigų neatlikimo (BK 167, 168, 228, 229 str. ir kt.), bei perduoti tai tirti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, priteisti pareiškėjai iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje administracinėje byloje.

21.       Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nenustatė, ar pareiškėja davė Kauno miesto savivaldybei sutikimą tikrinti jos duomenis ir dokumentus, nors iš bylos medžiagos matyti, kad toks sutikimas nebuvo duotas. Pareiškėjos teigimu, teismas taip pat nenustatė, ar Inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka atliko privalomą tyrimą ir patikrino ir / ar nustatė duomenis, prie kurių jungėsi Kauno miesto savivaldybės darbuotojai. Pareiškėja nurodo, kad tai nebuvo padaryta, nes byloje yra tik Kauno miesto savivaldybės pateikti paaiškinimai ir instrukcijų kopijos, bet nėra duomenų, prie kokių duomenų jungėsi Kauno miesto savivaldybės darbuotojai. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Inspekcija neatsakė į klausimą, kur yra 2020 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos vyr. specialistės apie pareiškėją išspausdinti / atspausdinti asmens duomenys ir dokumentai, įskaitant ir dokumentus apie pareiškėjos turtą ir pajamas, nes jie nebuvo pateikti byloje. Pareiškėja daro išvadą, kad Inspekcija neatliko savarankiško tyrimo, todėl pažeidė ne tik BDAR normas, bet ir akivaizdžiai piktnaudžiavo tarnyba (BK 228 str., 229 str. ir kt.). Pareiškėja akcentuoja, kad Kauno miesto savivaldybė grubiai pažeidė asmens duomenų apsaugos teisės normas ir tvarką.

22.       Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendimą grindė nevieša pripažintos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl Kauno miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) socialinės išmokos už 2020 m. sausio mėn. – kovo mėn. neskyrimo, t. y. nėra susijęs su šios administracinės bylos skundu, be to, Inspekcija minėtoje byloje nedalyvavo. Pareiškėjos teigimu, ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindas negali būti taikomas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas nesivadovavo administracine byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimtas iš dalies palankus (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas. Pareiškėja pažymi, kad teismo sprendime nenurodyta, jog Kauno miesto savivaldybė savo sistemose įsivedė perspėjimą netikrinti (duomenys neskelbtini) duomenų, nors ši aplinkybė buvo nurodyta teismo posėdžio metu. Pareiškėja nurodo, kad jokios savivaldybės vidaus tvarkos taisyklės neturi pirmenybės prieš BDAR reikalavimus.

23.       Pareiškėjos teigimu, teismo sprendimas yra selektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas bei akivaizdžiai prieštaringas, nes sprendime aprašomos vienos faktinės aplinkybės, o pateikiamas teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) yra nesusijęs su faktine situacija ir aplinkybėmis, teismo pateikiamos išvados tendencingos, sprendime nenurodyti reikšmingi faktai ir aplinkybės. Pareiškėja pažymi, kad teismas sprendime neteisingai nurodė, jog Inspekcija ištyrė jos skundą, nes ir pati Inspekcija pripažino, kad ji savo iniciatyva, remdamasi ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ir neteisėtu būdu gautais įrodymais – neviešos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, esant Kauno miesto savivaldybės ir jos darbuotojų padarytiems pažeidimams dėl pareiškėjos asmens duomenų apsaugos, nutraukė administracinį tyrimą. Pareiškėja pabrėžia, kad pati Inspekcija pripažįsta, jog ignoravo pareiškėjos nurodytas objektyvias aplinkybes apie grubius duomenų apsaugos pažeidimus tiek Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriuje, tiek ir (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, ir šią informaciją nutekino Kauno miesto savivaldybei. Pareiškėja nurodo, kad tokiuose Inspekcijos veiksmuose galima įžvelgti akivaizdaus nusikalstamo piktnaudžiavimo tarnyba ir / ar tinkamo pareigų neatlikimo požymių (BK 228 str., 229 str. ir kt.).

24.       Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo šios administracinės bylos nagrinėjimo ribų, nes visą dėmesį sutelkė į situaciją kitose administracinėse bylose, kuriose nagrinėjami klausimai dėl socialinės pašalpos pareiškėjos sutuoktiniui (duomenys neskelbtini) neskyrimo. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime nurodytos neteisingos aplinkybės apie administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tirtas aplinkybes ar nustatytus juridinius faktus. Pareiškėja pažymi, kad teismo pateiktos išvados dėl teisinio situacijos kvalifikavimo ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nes ir pati Inspekcija tvirtino, kad tyrimą nutraukė, remdamasi nevieša Vilniaus apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, ir dėl to, kad buvo atmestas (duomenys neskelbtini) skundas.

25.       Pareiškėjos teigimu, teismas ignoravo ESTT praktiką, neteisingai ir tendencingai aiškino BDAR teisinio reguliavimo normas, nors jas aiškinti yra išimtinė ESTT kompetencija (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263, 267, 269 str. ir kt.). Be to, teismas, aiškindamas ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto teisės normos sudėtį, padarė grubias ir esmines klaidas, tiesiogiai netaikydamas BDAR teisės normų, neteisingai išplėsdamas ir ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto teisės normos sudėtį. Pareiškėja daro išvadą, kad bylos dalį dėl BDAR nagrinėjęs teismas nepagrįstai nevertino byloje nagrinėjamų teisinių santykių unikalumo, dirbtinai išskaidė pareiškėjos pareikštus reikalavimus, neatsakė į esminius teisinius byloje keliamus klausimus, išėjo iš administracinės bylos nagrinėjimo ribų, netinkamai taikė proceso teisės normas, bylą išnagrinėjo vienpusiškai, neatskleisdamas bylos klausimų esmės. Pareiškėja atkreipia dėmesį į ESTT praktiką ir nurodo, kad teismas ir Inspekcija pažeidė pareigą atsisakyti taikyti teisės aktą, prieštaraujantį Europos Bendrijos teisei.

26.       Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27.       Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos apeliaciniu skundu, pažymi, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos Sprendimo, neturėjo pagrindo įvertinti ir pasisakyti, ar pareiškėja davė sutikimą dėl jos asmens duomenų tvarkymo, kadangi skundas teisme nebuvo nagrinėjamas tuo aspektu, ar Administracija teisėtai tvarkė pareiškėjos asmens duomenis. Teismas nagrinėjo, ar Inspekcija pagrįstai nutraukė šioje pareiškėjos skundo dalies nagrinėjimą. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sutikimas nėra vienintelis teisėtas pagrindas, kuriuo remiantis duomenų valdytojas gali tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenis (BDAR 6 str. 1 d.). Atsakovas pažymi, kad Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nevertino Administracijos veiksmų teisėtumo ir dėl to nepriėmė sprendimo, o nustačiusi, kad skundžiamas pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo teisėtumas yra įvertintas teismo, neturėjo jokio pagrindo atlikti minėtą tyrimą bei savo sprendime nurodyti, kokius konkrečiai pareiškėjos asmens duomenis surinko Administracija, todėl teismas neturėjo pagrindo sprendime aptarti ir vertinti šias aplinkybes. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo sprendime pateikiamos akivaizdžiai neteisingos aplinkybės, jas cituoja, tačiau nenurodo, kodėl šios teismo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl tokie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Be to, vien tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo sprendimu, nereiškia, jog jis yra neteisėtas ar neteisingas.

28.       Atsakovas laikosi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamas (duomenys neskelbtini) ir Administracijos ginčas dėl pašalpos neskyrimo, (duomenys neskelbtini) atsisakius pateikti dokumentus, susijusius su jo sutuoktine (duomenys neskelbtini), kurių rinkimo ir tolesnio tvarkymo teisėtumo klausimą pareiškėja kelia Inspekcijai pateiktame skunde, remdamasi tomis pačiomis aplinkybėmis. Atsakovas nurodo, kad teismas (duomenys neskelbtini) sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino (duomenys neskelbtini) sutarties nuostatą dėl sutuoktinių turto atskirumo, kaip negalinčią pakeisti imperatyvių Įstatymo nuostatų, įpareigojančių pateikti atitinkamus dokumentus socialinei paramai gauti. Atsakovo nuomone, šis teismo sprendimas yra susijęs su pareiškėjos skundo dalimi dėl jos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, todėl Inspekcija, nustačiusi šias reikšmingas aplinkybes, pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti šios pareiškėjos skundo dalies nagrinėjimą ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Atsakovo teigimu, teismas sprendime pagrįstai rėmėsi minėtu teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Atsakovas pažymi, kad vien tai, jog bylos medžiaga yra pripažinta nevieša, nereiškia, kad Inspekcija ar teismas negalėjo šia bylos medžiaga remtis, priimdami savo sprendimus.

29.       Atsakovas pažymi, kad Inspekcija nėra nurodžiusi, kad ignoruoja pareiškėjos nurodytas aplinkybes, ir jų neignoravo. Atsakovo teigimu, kreipimasis į Administraciją dėl informacijos pateikimo negali būti vertinamas kaip nepagrįstas duomenų atskleidimas ar informacijos nutekinimas, kadangi pareiškėjos skundo nagrinėjimas buvo atliekamas rašytine procedūra ir tokiu būdu buvo renkama skundo nagrinėjimui reikalinga informacija. Inspekcija, nesutikdama su pareiškėjos teiginiu, kad teismas nepagrįstai aiškino BDAR normas, vadovaujasi ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl Inspekcijos sprendimų, negali nepasisakyti dėl BDAR nuostatų ir jų taikymo. 

30.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

31.       Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prieštarauja pareiškėjos teiginiui, kad Kauno miesto savivaldybė grubiai pažeidė asmens duomenų apsaugos teisės normas ir tvarką. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad, paaiškėjus, jog pasikeitė (duomenys neskelbtini) šeiminė padėtis ir (duomenys neskelbtini), su kuria (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką, įstatymo kontekste yra laikytini bendrai gyvenančiais asmenimis, Administracijos darbuotoja, vykdydama įstatymo nuostatas bei (duomenys neskelbtini) patvirtinus, jog jam žinoma, kad piniginės socialinės paramos teikimo tikslais apie jį ir bendrai gyvenančius asmenis iš kitų institucijų bus renkama informacija apie gaunamas pajamas, veiklos pobūdį ir kita piniginei socialinei paramai gauti būtina informacija, pagrįstai ir teisėtai rinko duomenis iš valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų, kitų informacinių sistemų. Šios aplinkybės taip pat yra nurodytos byloje esančiame Administracijos 2020 m. balandžio 27 d. rašte Nr. (33.194)R-1515. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Inspekcija prižiūri ir stebi BDAR ir ADTAĮ taikymą, o  pareiškėjos duomenis, kuriuos Įstatymas imperatyviai reikalauja pateikti, Administracija tikrino teisėtai, gavusi teisėtą ir laisva valia duotą sutuoktinio sutikimą tikrinti duomenis apie jį ir bendrai gyvenančius asmenis, siekiant teisėtų besikreipiančio asmens interesų – teisės į piniginę socialinę paramą. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Administracija visus asmens duomenis tvarko atsakingai ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis. Kauno miesto savivaldybei vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją – socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimą (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 43 p.) ir socialines pašalpas skiriant bendrai gyvenantiems asmenims, Administracija privalėjo turėti visą Įstatyme nurodytą informaciją ir, įvertinusi bendrai gyvenančių asmenų (duomenys neskelbtini) turtą, pajamas ir kitus reikalingus duomenis bei nustačiusi, jog nėra viršijami Įstatyme nustatyti turto vertės normatyvai / gaunamos pajamos, asmenys atitinka kitus Įstatymo reikalavimus, galėjo priimti sprendimą skirti socialinę pašalpą ar jos neskirti. 

32.       Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo dalies dėl duomenų saugumo neužtikrinimo(skundžiamo Inspekcijos Sprendimo 2 punktas). Inspekcija, tirdama pareiškėjos skundo dalį dėl duomenų saugumo, kreipėsi į Administraciją, kuri Inspekcijai paaiškino, jog dokumentai su asmens duomenimis yra laikomi ir saugomi taip, kad nebūtų galimybės su jais susipažinti tretiesiems asmenims, neturintiems tokios teisės, pateikė pareiškėjos sutuoktinį aptarnavusios specialistės pasirašytą konfidencialumo pasižadėjimą, kuriuo, be kita ko, darbuotoja patvirtino, kad ji yra supažindinta su ADTAĮ, BDAR bei asmens duomenų tvarkymo Kauno miesto savivaldybėje taisyklėmis, kuriose yra aptarti ir specialieji asmens duomenų tvarkymo reikalavimai. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad skundo medžiagoje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, jei jos egzistavo, lėmė trečiųjų asmenų neteisėtą prieigą prie jos asmens duomenų, vadovaudamasi ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundo dalį dėl duomenų saugumo neužtikrinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

33.       Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2020 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutrauktas pareiškėjos skundo dalies nagrinėjimas ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, ir kuriuo kita pareiškėjos skundo dalis buvo atmesta, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti Inspekciją pateikti konkrečių duomenų sąrašą (išklotinę), nurodant, prie kokių pareiškėjos duomenų ir kada jungėsi Kauno miesto savivaldybės darbuotojai.

34.       Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėja, nesutikdama su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaringas, jame pateikiamas teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) yra nesusijęs su faktine situacija ir aplinkybėmis.

35.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

36.       Byloje nustatyta, kad pareiškėja su 2020 m. sausio 6 d. skundu kreipėsi į atsakovą, prašydama: 1) atlikti patikrinimą dėl pažeidimų Kauno miesto savivaldybėje tvarkant, gaunant, renkant, panaudojant, perduodant, saugant ir kita privačių fizinių asmenų duomenis; 2) atlikti tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistės J. B. padarytų asmens duomenų apsaugos pažeidimų ir neteisėtos informacijos apie privatų asmenį (duomenys neskelbtini) rinkimo, gavimo, panaudojimo, perdavimo ir kita; 3) nustatyti ir raštu informuoti, kokius konkrečius (duomenys neskelbtini) asmeninius duomenis, informaciją ir dokumentus ir kada peržiūrėjo ir (ar) tikrino ir (ar) atsisiuntė ir panašiai, (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistė J. B.; 4) skirti juridiniam asmeniui Kauno miesto savivaldybei ir asmeniškai specialistei J. B. (taip pat ir už perteklinių duomenų reikalavimą) didžiausią įstatyme numatytą baudą už asmens duomenų apsaugos pažeidimus ir neteisėtą duomenų rinkimą, gavimą, panaudojimą, perdavimą apie privatų asmenį (duomenys neskelbtini); 5) jeigu būtų nustatyti nusikalstamų veikų požymiai (BK 166, 167, 168, 228 straipsniai), šį pareiškimą (pareiškimo dalį) perduoti tirti Kriminalinės policijos biurui; 6) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nedelsiant pašalinti visus (duomenys neskelbtini) elektroninius duomenis, juos ištrinant ar kitaip panaikinant, bei dokumentus, juos sunaikinant įstatymų nustatyta tvarka. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad Inspekcija atliko tyrimą dėl pareiškėjos asmens duomenų saugumo užtikrinimo ir atmetė pareiškėjos skundo dalį, kurioje ji teigia, kad jos asmens duomenų saugumas nebuvo užtikrintas. Inspekcija nutraukė kitos pareiškėjo skundo dalies nagrinėjimą , t. y. Inspekcija nenagrinėjo pareiškėjos skundo reikalavimų dėl jos asmens duomenų tvarkymo ir kitų su asmens duomenų tvarkymu susijusių reikalavimų.

37.       Pagal ADTAĮ 29 straipsnio 4 dalį, priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant skundą ar jo dalį paaiškėja, kad negalima skundo ar jo dalies išnagrinėti dėl informacijos trūkumo ar kitų reikšmingų aplinkybių. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Inspekcija, gavusi informaciją iš Vilniaus apygardos administracinio teismo apie šio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) motyvus, nustatė, kad administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo nagrinėtas duomenų apie pareiškėjos turtinę padėtį ir gaunamas pajamas rinkimo teisėtumo klausimas. Šią aplinkybę Inspekcija vertino kaip reikšmingą skundo metu paaiškėjusią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjos skundo tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad jos asmens duomenų rinkimo teisėtumo klausimas buvo vertinamas teisme, vertintina kaip reikšminga, kuri suteikė Inspekcijai teisę nutraukti pareiškėjos skundo tyrimą.

38.       Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, turi būti vertinama, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1180/2013; 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-245-520/2015 ir kt.).

40.       Įvertinusi pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. skundo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, iš esmės prašydama atlikti patikrinimą ir nustatyti jos atžvilgiu daromus pažeidimus, Kauno miesto savivaldybėje ir (duomenys neskelbtini) seniūnijoje tvarkant, gaunant, renkant, perduodant, saugant pareiškėjos duomenis, pateikti pareiškėjai jos prašomą pateikti informaciją, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nedelsiant pašalinti visus pareiškėjos elektroninius duomenis ir dokumentus.

41.       Vilniaus apygardos administracinis teismas (duomenys neskelbtini) sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjo klausimą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 3130, kuriuo buvo atsisakyta skirti socialinę pašalpą (duomenys neskelbtini). Administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas vertino, ar (duomenys neskelbtini) privalėjo pateikti trūkstamus dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini), ir konstatavo, kad pareiškėjas privalėjo pateikti trūkstamus dokumentus, o jų nepateikdamas neįvykdė imperatyvių Įstatymo nuostatų socialinei paramai gauti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą nepakeistą. Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas (duomenys neskelbtini) sprendime įvertino, ar (duomenys neskelbtini) privalėjo pateikti dokumentus, kuriuos jam nurodė pateikti Kauno miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotoja, t. y. (duomenys neskelbtini). Teismui konstatavus, kad, pagal imperatyvias Įstatymo nuostatas, (duomenys neskelbtini) privalėjo šiuos dokumentus pateikti, Inspekcija turėjo pagrindą vertinti tai kaip reikšmingą aplinkybę ir nutraukti pareiškėjos skundo dalies, kuria pareiškėja prašė atlikti tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistės J. B. padaryto asmens duomenų apsaugos pažeidimo ir neteisėtos informacijos rinkimo, nagrinėjimą tik ta apimtimi, kuria (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistė J. B. pareikalavo pateikti (duomenys neskelbtini).

42.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (duomenys neskelbtini) sprendime nevertino aplinkybių, susijusių su kitais pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. skunde nurodomais jos asmens duomenų tvarkymo pažeidimais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis ADTAĮ 29 straipsnio 4 dalimi, nebuvo teisinio pagrindo nutraukti visos pareiškėjos skundo dalies dėl jos asmens duomenų tvarkymo nagrinėjimą, t. y. nebuvo pagrindo nutraukti šių pareiškėjos prašymų nagrinėjimą: atlikti patikrinimą dėl pažeidimų Kauno miesto savivaldybėje tvarkant, gaunant, renkant, panaudojant, perduodant, saugant ir kita privačių fizinių asmenų duomenis; atlikti tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistės J. B. padarytų asmens duomenų apsaugos pažeidimų ir neteisėtos informacijos apie privatų asmenį (duomenys neskelbtini) rinkimo, gavimo, panaudojimo, perdavimo ir kita (išskyrus duomenų apie (duomenys neskelbtini)); nustatyti ir raštu informuoti, kokius konkrečius (duomenys neskelbtini) asmeninius duomenis, informaciją ir dokumentus ir kada peržiūrėjo ir (ar) tikrino ir (ar) atsisiuntė ir panašiai, (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistė J. B.; skirti juridiniam asmeniui Kauno miesto savivaldybei ir asmeniškai specialistei J. B. didžiausią įstatyme numatytą baudą už asmens duomenų apsaugos pažeidimus ir neteisėtą duomenų rinkimą, gavimą, panaudojimą, perdavimą apie privatų asmenį (duomenys neskelbtini) (išskyrus duomenų apie (duomenys neskelbtini)); jeigu būtų nustatyti nusikalstamų veikų požymiai (BK 166, 167, 168, 228 straipsniai), pareiškimą (pareiškimo dalį) perduoti tirti Kriminalinės policijos biurui; įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nedelsiant pašalinti visus (duomenys neskelbtini) elektroninius duomenis, juos ištrinant ar kitaip panaikinant, bei dokumentus, juos sunaikinant įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjimą. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcija turėjo pagrindą nutraukti visų pareiškėjos skunde nurodytų jos asmens duomenų tvarkymo pažeidimų tyrimą.

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde pareiškėja prašo įpareigoti Inspekciją pateikti konkrečių duomenų sąrašą (išklotinę), nurodant, prie kokių pareiškėjos duomenų ir kada jungėsi Kauno miesto savivaldybės darbuotojai. Inspekcija ginčijamame Sprendime nurodė, kad, Inspekcijai nutraukus pareiškėjos skundo dalies dėl jos asmens duomenų tvarkymo pažeidimų nagrinėjimą, Inspekcija nepasisako dėl pareiškėjos skunde suformuluotų su asmens duomenų tvarkymo neteisėtumu susijusių reikalavimų.

44.       Šia teismo nutartimi pripažinus, kad atsakovas nepagrįstai nutraukė pareiškėjos skundo dalies dėl jos asmens duomenų tvarkymo pažeidimų tyrimą šios nutarties 41–42 punktuose nurodyta apimtimi, konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos skunde suformuluotų su asmens duomenų tvarkymo neteisėtumu susijusių reikalavimų, įskaitant reikalavimą pateikti konkrečių duomenų sąrašą (išklotinę), nurodant, prie kokių pareiškėjos duomenų ir kada jungėsi Kauno miesto savivaldybės darbuotojai.

45.       Ginčijamu Sprendimu Inspekcija, remdamasi BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punktu, 32 straipsnio 1 dalimi, 77 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad nenustatyta, jog pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės lėmė / galėjo lemti trečiųjų asmenų neteisėtą prieigą prie jos duomenų, ir atmetė pareiškėjos skundo dalį, kurioje pareiškėja nurodo, kad nebuvo užtikrintas jos asmens duomenų saugumas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ginčijamo atsakovo Sprendimo argumentus, konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl pareiškėjos skundo dalies dėl duomenų saugumo, rėmėsi Administracijos pateiktais duomenimis, kurie nesudarė pagrindo atsakovei spręsti, jog duomenų tvarkytojas neužtikrina tvarkomų asmens duomenų saugumo, teismo posėdžio metu pareiškėja nepateikė jos skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, ir atmetė pareiškėjos argumentus dėl duomenų saugumo neužtikrinimo.

46.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ginčijamų atsakovo Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad Inspekcijai pateiktoje pareiškėjos skundo medžiagoje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės lėmė trečiųjų asmenų neteisėtą prieigą prie pareiškėjos asmens duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjos asmens duomenų saugumo užtikrinimu, ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundo argumentus šiuo aspektu.

47.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamo Sprendimo dalis, kuria nuspręsta nutraukti pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. skundo dalies dėl neteisėto jos asmens duomenų tvarkymo nagrinėjimą ta apimtimi, kuria pareiškėja prašė atlikti tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistės J. B. padarytų asmens duomenų apsaugos pažeidimų ir neteisėtos informacijos apie ją rinkimo, reikalaujant pateikti duomenis apie (duomenys neskelbtini), ir Sprendimo dalis, kuria atmesta pareiškėjos skundo dalis dėl duomenų saugumo neužtikrinimo, yra teisėta ir pagrįsta. Tačiau Sprendimo dalis, kuria nuspręsta nutraukti kitos pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. skundo dalies dėl galbūt neteisėto jos asmens duomenų tvarkymo nagrinėjimą, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Panaikinus šią Sprendimo dalį, atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. skundo dalį dėl jos asmens duomenų tvarkymo ir kitus pareiškėjos skunde išdėstytus su asmens duomenų tvarkymo neteisėtumu susijusius reikalavimus, išskyrus pareiškėjos skundo dalį ta apimtimi, kuria ji prašė atlikti tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistės J. B. padarytų asmens duomenų apsaugos pažeidimų ir neteisėtos informacijos apie ją rinkimo, reikalaujant pateikti duomenis apie (duomenys neskelbtini).

48.       Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo atitinkamas Europos Sąjungos teisės nuostatas ir principus, ESTT praktiką, prašo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, tačiau nenurodo, dėl kokių Europos Sąjungos teisės normų išaiškinimo reikalingas ESTT prejudicinis sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog ši byla būtų išnagrinėta ir joje būtų priimtas teismo procesinis sprendimas, nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Jokių neaiškumų dėl šiai bylai aktualių Europos Sąjungos teisės normų teismui nekyla.

49.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant pareiškėjos skundą iš dalies – panaikinant Inspekcijos Sprendimo dalį, kuria nuspręsta nutraukti pareiškėjos 2020 m. sausio 6 d. skundo dalį dėl jos asmens duomenų tvarkymo nagrinėjimą, išskyrus jos dalį ta apimtimi, kuria nutrauktas pareiškėjos prašymo atlikti tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistės J. B. padarytų asmens duomenų apsaugos pažeidimų ir neteisėtos informacijos apie ją rinkimo, reikalaujant pateikti duomenis apie (duomenys neskelbtini), nagrinėjimas, ir įpareigojant atsakovą išnagrinėti šią pareiškėjos skundo dalį ir kitus pareiškėjos skunde nurodytus su asmens duomenų tvarkymo neteisėtumu susijusius reikalavimus, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetant kaip nepagrįstą.

50.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priimti atskirą nutarimą dėl Kauno miesto savivaldybės ir Inspekcijos darbuotojų piktnaudžiavimo tarnyba ir / ar tinkamo pareigų neatlikimo bei perduoti tai tirti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

51.       Pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, teismas gali priimti atskirąją nutartį, kai padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad buvo padaryti grubūs pažeidimai, dėl kurių padarymo turėtų atsakyti atitinkami tarnautojai ir pan. Dėl šių priežasčių netenkinamas pareiškėjos prašymas priimti byloje atskirąją nutartį.

52.       Pareiškėja prašo priteisti jai jos patirtas bylinėjimo išlaidas nagrinėjant šią administracinę bylą. Apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

53.       ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, išskyrus 2020 m. rugpjūčio 4 d. lėšų pervedimo nurodymą ir 2021 m. sausio 2 d. Perlas Finance kvitą, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą (atitinkamai 22,50 Eur už skundą pirmosios instancijos teismui ir 11,25 Eur už apeliacinį skundą, viso 33,75 Eur). Kadangi galutine teismo nutartimi tenkinta pareiškėjos skundo reikalavimų dalis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja turi teisę į 75 procentų bylinėjimosi išlaidų (jos sumokėto žyminio mokesčio) atlyginimą. Taigi pareiškėjos naudai iš atsakovo priteisiama 25,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, suma.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) 2020-01-06 skundo“ dalį, kuria nuspręsta nutraukti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 6 d. skundo dalies dėl jos asmens duomenų tvarkymo nagrinėjimą.

Įpareigoti atsakovą Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją išnagrinėti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 6 d. skundo dalį dėl jos asmens duomenų tvarkymo ir kitus su asmens duomenų tvarkymo neteisėtumu susijusius reikalavimus, išskyrus pareiškėjos skundo dalį, kurios nagrinėjimas buvo nutrauktas ta apimtimi, kuria prašoma atlikti tyrimą dėl Kauno miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistės J. B. padarytų asmens duomenų apsaugos pažeidimų ir neteisėtos informacijos apie pareiškėją rinkimo, reikalaujant pateikti duomenis apie (duomenys neskelbtini).

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjai (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 25,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė