Civilinė byla Nr. e2-12-714/2021

Proceso numeris 2-19-3-00701-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.1.7; 2.4.2.2; 2.4.2.10; 2.4.2.5;

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 29 d.

 Jurbarkas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė,

sekretoriaujant Eglei Macijauskienei,

dalyvaujant ieškovei M. D. S.,

ieškovės atstovui advokatui Gvidui Byčiui,

atsakovei S. T.,

atsakovės atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. D. S. ieškinį  atsakovei S. T. dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo tvarkos pakeitimo, tretysis asmuo Z. S.,  ir pagal atsakovės S. T. priešieškinį ieškovei M. D. S. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretysis asmuo Z. S..

Teismas

n u s t a t ė:

teisme 2018 m. liepos 10 d. buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės M. D. S. patikslintą ieškinį atsakovei S. T., tretysis asmuo Z. S., dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo tvarkos pakeitimo bei pagal atsakovės S. T. priešieškinį ieškovei M. D. S., tretysis asmuo Z. S., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, o priešieškinys paliktas nenagrinėtas. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose 2019 m. kovo 27 d. buvo gautas apeliacinis skundas dėl 2019 m. vasario 25 d. sprendimo. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1072-587/2019 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimas panaikintas, byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme šalys tikslino savo reikalavimus.

Ieškovė 2021 m. rugsėjo 9 d. patikslino ieškinį ir prašė nustatyti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2021 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) paruoštą žemės sklypo planą, kuriame S. T. skirti naudotis 1111 kv. m. (plane pažymėti plotai B1 (767 kv. m.), B2 (129 kv. m.), B3 (215 kv. m.)), M. D. S. ir Z. S. skirti naudotis 1108 kv. m. (plane pažymėti plotai A1 (99 kv. m.), A2 (1009 kv. m.)), bendram naudojimuisi S. T., M. D. S., Z. S. skirti 144 kv. m. (plane pažymėtas plotas C), taip pat prašo priteisti bylos vedimo išlaidas.

Ieškovė M. D. S. nurodė, kad 2013 m. gegužės 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-55-714/2013 dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta pagal planą, kuriuo S. T. skirta naudotis 1150 kv. m., M. D. S. kartu su Z. S. 687 kv. m., Z. S. kartu su M. D. S. 283 kv. m., bendram naudojimui skirta 306 kv. m. Ieškovė nutarė prie patalpos 2-8 (7,95 kv. m.) statyti verandą, tai buvo pastebėta esminė klaida, nes patalpa yra ant S. T. priskirto naudotis žemės sklypo. Pagal teismo patvirtintą žemės sklypą ieškovė net neturi galimybės prieiti prie minėtos patalpos iš namo išorės. Ginčo neišsprendus taikiai, buvo kreiptasi į teismą dėl proceso atnaujinimo, procesas buvo atnaujintas, bet šalių prašymai buvo atmesti ir nurodyta kreiptis į teismą su nauju ieškiniu. Teikiant ieškinį buvo siūlomas 2300 kv. m. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, tačiau atlikus matavimus plotas padidėjo iki 2363 kv. m. Ieškovė galėtų tinkamai naudotis jai priklausiančia pastato dalimi, tik teismui pakeitus žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Atsakovė S. T. 2021 m. gegužės 10 d. pateikė priešieškinį ir jame prašo priimti priešieškinį, kadangi patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti ieškovės ieškinio, tarp ieškinio ir priešieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos nagrinėjant kartu bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčą. Atsakovė prašo nustatyti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2021 m. balandžio 14 d. matininko V. S. parengtą pasiūlymą dėl žemės valdoje bendrasavininkiams priklausančių dalių naudojimosi tvarkos M 1:500 sklypo plotas 2363 kv. m., kuriame atsakovei S. T. priskirti naudotis 772 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „A“, 207 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „B“, 129 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „C“. Ieškovei M. D. S. ir trečiajam asmeniui Z. S. paskirti naudotis 1008 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „D“, 99 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „E“. Atsakovei S. T., ieškovei M. D. S. ir trečiajam asmeniui Z. S. priskirti bendrai naudotis 140 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėtu indeksu „F“, 8 kv. m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „G“. Taip pat atsakovei iš ieškovės priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad bylos šalių tarpusavio konfliktai tęsiasi jau daugiau nei 10 metų. Šiuos nesutarimus šalys stengėsi spręsti derybų, susitarimo būdu, į juos buvo priverstos įsikišti tiek teisėsaugos institucijos, tiek (duomenys neskelbtini) seniūnas, tačiau situacijai nesikeičiant, 2011 metais buvo kreiptasi į teismą. 2018 m. gruodžio 20 d. atsakovė pateikė pasiūlymą dėl taikaus ginčo sprendimo, tačiau ieškovė ir Z. S. jo atsisakė. Tad ginčo Žemės sklypo naudojimas yra itin aktualus ir nuolatinius nesutarimus keliantis klausimas, kurį ir šiuo metu šalys siekia iš esmės išspręsti. Atsakovei priklauso 1/2 ginčo žemės sklypo. Ieškovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso likusi 1/2 žemės sklypo dalis. Šiuo metu nėra galimybės atidalinti žemės sklypo iš bendros dalinės nuosavybės dėl ieškovei priklausančio statinio žemės sklypo dalyje, kuri yra prie atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies. Vykstant mediacijos procesui, siekiant racionalaus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ji siūlė ieškovei nupirkti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, ūkio pastatą. Tai įgyvendinus, būtų atsiradus galimybė ne tik nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, tačiau galimai būtų atsiradusi galimybė nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant du nekilnojamojo turto objektus. Atsakovė siūlė ieškovei atlyginti išlaidas už naujo įvažiavimo į namų valdą įrengimą. Nepaisant to, jog dalyvaujant mediacijoje ieškovė su tokiu pasiūlymu sutiko, vėliau ji atsisakė sudaryti taikos sutartį siūlomomis sąlygomis. Antras bandymas taikiai susitarti buvo 2020 m. gruodžio mėnesį, rengiant naują žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Buvo kviesta ieškovė ir jos šeimos nariai, tačiau ieškovė atsisakė susitarti takiai. Šiuo metu galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra ydinga, kadangi sklypas paskirstytas neracionaliai, nustatyta bendro naudojimo dalis yra įsiterpusi tarp atsakovei priklausančių sklypo dalių ir nusitęsusi iki pat atsakovės gyvenamojo namo sienos ir įėjimo į jį. Kad ir yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ji nesumažina konfliktuojančių šalių kontakto, nesukuria jokio atskirumo, neatlieka konfliktų prevencijos. Pagal ieškovės naujai parengtą naudojimo tvarkos planą, šalių santykiai ir toliau išliktų įtempti ir konfliktiški, be to susidarytų sąlygos naujų teisminių ginčų kilimui. Atsakovės siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymas yra kompromisinis visų proceso šalių atžvilgiu, jis atitinka šalių interesus bei sudaro galimybę tinkamai naudotis joms priklausančiomis idealinėmis sklypo dalimis. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės siūlomą planą, šalims nuosavybės teise priklausantys statiniai stovėtų jų naudojimui priskirtose žemės sklypo dalyse, tad nebūtų reikalo nustatyti servitutų tam, kad būtų galima pasiekti nuosavybės teise priklausančius statinius ir juos naudoti pagal paskirtį. Taip pat šiuo planu trečiajam asmeniui yra užtikrinama galimybė bendro naudojimo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „G“, kurioje yra ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis šulinys, šiuo šuliniu naudotis.

Atsakovė S. T. 2021 m. rugsėjo 24 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir jame nurodo, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, taip pat prašo ieškovės M. D. S. 2021 m. rugsėjo 7 d. patikslintą ieškinį atsakovei S. T. atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovės 2021 m. gegužės 10 d. priešieškinį - nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2021 m. balandžio 14 d. matininko V. S. parengtą pasiūlymą dėl žemės valdoje bendrasavininkiams priklausančių dalių naudojimosi tvarkos M 1:500 sklypo plotas 2363 kv. m. Taip pat iš ieškovės priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat nurodė, kad ieškovė tris kartus tikslino ieškinį kartu pateikdama naujus naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu tarp bendraturčių planus. Visuose ieškovės teiktuose naudojimosi tvarkos nustatymo planuose yra klaidų. Atsakovė nesutinka, kad naudojimosi tvarka žemės sklypu būtų nustatyta pagal kartu su patikslintu ieškiniu pateiktu 2021 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planu, taip pat nurodo, kad šis planas dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo yra nekorektiškas, kadangi jame nurodyti neteisingi ir nepilni duomenys. Atsakovė mano, kad naudojantis žemės sklypu, pagal ieškovės pateiktą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą, ateityje neišvengiamai kils ginčai tarp bendraturčių.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Gvidas Byčius paaiškino, kad į atsiliepimus buvo reaguota ir padaryta daug planų. Ieškovė padarė viską, kad būtų galima ginčą išspręsti taikiai, padarė nuolaidas, būtent sutiko su tuo, kad žemės sklypo naudojimas būtų pakeistas ir suteikta žemė po langais, kurie yra atsakovės, atitektų būtent atsakovei. Tačiau į šią nuolaidą atsakymo nebuvo gauta ir šiandien yra ginčas, tik tai dėl privažiavimo prie ieškovės garažo, kur pagal priešieškinį siūloma didesnį plotą palikti, o pagal ieškovės planą, būtent palikti 4 metrai ir praktiškai tiesia linija, tai yra esminis dalykas, dėl kitų pozicija tiek ieškinyje tiek priešieškinyje iš esmės yra ta pati. Kaimo vietovėje pagal nustatytą tvarką leidžiama paklaida yra 20 cm. į vieną pusę ir į kitą. Kadangi tai yra naudojimosi tvarka, tai tokie nukrypimai galėtų būti leidžiami, tuo labiau jeigu tai daro žemės savininkas savo sąskaita, tai 2021 m. rugsėjo 7 d. planas yra atitinkantis tiek esamą padėtį, atitinkantis tiek ieškovės, tiek atsakovės interesus ir toks patikslintas ieškinys turėtų būti tenkinamas. Į ieškovės garažą nustatytas 4 metro pločio įvažiavimas yra pakankamas ir jame būtų galima net apsisukti.

Teismo posėdyje atsakovė S. T. paaiškino, kad nelaiko paslauga, jai suteikiant žemę po jos langais, kurią jai suteikė ieškovė. Pagal atsakovės pateiktą planą šulinį eksploatuoti lieka 1 m. 66 cm., tai yra po nepilną metrą nuo šulinio krašto, tai toks atstumas yra tinkamas šuliniui eksploatuoti, o ieškovės nurodytų 20 cm. nepakanka. Įvažiavimo į ieškovės ūkinį pastatą 4 m. pločio automobiliui nepakanka išsisukti ir išvažiavimas iš ūkinio pastato galimas tik atbulomis, o atsakovės plane yra numatyta aikštelė apsisukti su automobiliu. Pagal ieškovės planą atsakovė negali prieiti prie savo prieangio, prie šiaurinės linijos, jeigu reikėtų stogą remontuoti. Pagal atsakovės planą ieškovė galėtų arčiau namo privažiuoti, nes būtų aikštelė, jeigu reikėtų parsivežti pavyzdžiui baldų. Paliekant šulinio aptarnavimui per mažą plotą, šulinys liktų konflikto zona.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Rasa Gradauskienė paaiškino, kad vienas iš argumentų yra ieškovės žemės plano netikslumas, išmatavus realų ieškovėms tenkančios dalies ir atsakovei tenkančios dalies plotą bei bendro naudojimo plotus, rodikliai kvadratinių metrų nesutampa su plano duomenimis ir ši aplinkybė yra labai reikšminga, dėl tos priežasties, kad yra visiškai iškreiptos turimos nuosavybės dalys ir net jei teismas laikytų, kad ieškovės planas yra be trūkumų, tai tokio plano teisinė registracija, naudojimosi tvarkos registravimas Registrų centre bus objektyviai neįmanomas, tai yra teismo sprendimas bus neįvykdomas. Netikslumai yra patvirtinami S. pateikiamais duomenimis. Tai, kad garažas yra šiai dienai nenaudojamas, tai nereiškia, kad jis nebus naudojamas ateityje pagal paskirtį ir 4 m. atstumas yra aiškiai nepakankamas išsukti automobiliui, tą reglamentuoja teisės aktai, kuriuose yra numatyta, kad tinkamo posūkio padarymu, objektyviai galimo automobiliui yra apie 8 m. Tai reiškia, kad ieškovė į garažą įvažiuos priekiu, o išvažiuos atbuline eiga, tai prieštarauja statybos techniniam reglamentui gatvės ir vietinės reikšmės keliai, jeigu įvažos plotis nepakankamas, kad nevažiuoti atbuline eiga, tai turi būti įrengiama aikštelė apsisukti. Toks išvažiavimas iš sklypo atbuline eiga į regioninės reikšmės kelią yra netinkamas ir pažeidžia eismo saugumo reikalavimus. Teismų praktikoje yra įtvirtinti reikalavimai, kad prieiti prie bendro naudojimo daikto, jį eksploatuoti, dažyti, remontuoti, ar kitaip juo naudotis yra reikalingas bent metro atstumas, tai išpildo atsakovės planas, nes iš vienos pusės priėjimas prie šulinio yra apie 80 cm., o iš kitos pusės apie 90 cm., tai yra pakankamas plotas, tuo tarpu ieškovės yra skiriama iš abiejų pusių po 20 cm. Negali būti nurodoma iš kurios pusės prieiti prie bendro naudojimo šulinio, riboti jos teises naudotis. Atsakovė turės ribotą galimybę pilnai patekti prie pastato dalies, remontuoti stogą, pastatą prižiūrėti, kadangi tai yra netiesus priėjimas, o yra ribotas ir trikampinės dalies naudoti pagal paskirtį nepavyks. Miestelyje leistina paklaida yra 10 cm. ir ieškovės atlikti matavimai neatitinka realių ribų. Tai ieškovės planas yra su dideliais trūkumais.

Teismo posėdyje liudytojas V. K. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) seniūnas. (duomenys neskelbtini) yra miestelis. Kaimynai nepasidalina teritorijos. Šalių santykiai yra nepavydėtini, įsivyravo pyktis, neapykanta, konfliktas yra nuo seniai. Šalys turi galimybę iš abiejų pusių patekti į sklypą, yra galimybė įvažiavimą pasidaryti iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir iš kiemo pusės, nes ten yra žvyrkelis, tvarkingas kelias, kiekviena šalis gali pasidaryti savo pusėse įvažiavimus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas visiškai.

Pagal teismų formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekiant šių tikslų tiek šalys, tiek teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.5 straipsnis). Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Nagrinėjamu atveju šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas, dėl kurio naudojimo šalys nesutaria jau daugelį metų. Ankstesniu teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pagal nustatytą tvarką šalys naudojosi žemės sklypu ne vienerius metus, tačiau pastebėtos nustatytos naudojimosi tvarkos ir kilę nauji ginčai klaidos sudarė pagrindą inicijuoti naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimus. Šalims nepavykus susitarti byla nagrinėjama teisme. Nagrinėjant bylą teisme šalys pateikė ne vieną naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir pakeitimo projektą. Sprendžiant ginčą būtina nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri sukeltų kuo daugiau pozityvių padarinių, atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Nagrinėjamoje byloje šalys sutaria, kad naudojimosi tvarka tyrėtų būti keičiama.

Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Šiuo atvejų būtina nustatyti tokią tvarką, pagal kurią šalims liktų ne tik kuo mažiau sąlyčio taškų, bet ir tokių vietų sklype, kuriose galėtų kilti papildomi nesutarimai, naudojantis ne tik žemės sklypu, bet ir jame esančiais pastatais.  Toks subjektyvus siekis laikytinas visiškai pagrįstu.

Šalių pateikti projektai tam tikra prasme yra panašūs. Dėl daugelio taškų šalių nuomonės sutampa. Tretysis asmuo Z. S. palaiko ieškovės reikalavimą. Ginčas kyla dėl apsisukimo aikštelės sklypo centre, aikštelės prie šulinio ir kampo prie gyvenamojo namo.

Pripažintina ta aplinkybė, kad šiuo metu vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą yra toje pusėje, kurioje yra atsakovei S. T. priklausanti gyvenamojo namo dalis, be to toje pusėje yra ir ieškovei M. D. S. priklausantis ūkinis pastatas. Dėl to atsakovė S. T. patiria tam tikrų nepatogumų. Sklypo dalies sklypo centre prie ūkinių pastatų (matininko V. S. parengtame plane (toliau tekste nurodomi duomenys iš šio plano) linija tarp taškų 16-17-18-19, atstumas nuo taško 18 iki namo pastato 8,01 m) sumažinimas galėtų kelti papildomų problemų šalims, ne tik dėl transporto priemonių apsisukimo, bet ir išvažiavimo iš kiemo atbulomis, kaip nurodo ieškovė, 4 m tarp pastato ir kitos žemės sklypo dalies pravažiavimui gali būti nepakankamai (pavyzdžiui gausiai pasnigus). Žemės sklypas, ypač tos jo dalys, kurios naudojamos transporto priemonių eismui, turi būti naudojamos ne tik patogiai šalims, bet ir maksimaliai saugiai, kad transporto priemonės saugiai galėtų judėti ne tik pačiame kieme, bet ir išvažiuojant iš sklypo į gatvę. Dėl suprojektuotos didesnės aikštelės, mažesnė sklypo dalis lieka ieškovės ir trečiojo asmens daržui. Tačiau pažymėtina, kad sklype yra ne tik šalims, bet trečiajam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto, situacijų gali būti įvairių, tikslas yra nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri tiktų šalims ilgesnį laiką ir būtų privaloma nuosavybės teisių perėmėjams. Taip pat pažymėtina, kad ieškovei priklausančio pastato (garažo) paskirtis viešame registre niekaip nėra pakeista.

Šulinys yra kiemo įrenginys, kuris bendratučiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šuliniu daugiausia naudojasi ir jį prižiūri S. T.. Pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo naudojimo projektą apie šulinį būtų galima laisvai apeiti ir naudotis šuliniu, tai yra apie šį kiemo statinį suprojektuota optimalaus ploto aikštelė (linija tarp taškų 20 – 21 – 22), sudaranti galimybę naudotis šuliniu nepažeidžiant bendraturčių interesų. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, siauresnis nei pusės metrų tarpas prieiti prie šulinio mažų mažiausiai yra nepatogus. Net ir įsirengus gręžinius, šulinys nebūtų likviduotas, jį, kaip statinį, reikėtų prižiūrėti. Pripažintina, kad tokius kriterijus labiau atitinka atsakovės S. T. pateiktas žemės sklypo naudojimosi projektas taip pat ir dėl sklypo dalių ribos nuo šulinio aikštelės iki gyvenamojo namo (statmena linija 23 – 24 iki gyvenamojo namo). Sklypo dalių linija ties gyvenamuoju namu besibaigianti įstrižai, kaip nurodyta ieškovės pateiktame plane, galėtų sukelti ne tik nepatogumų atsakovei prieiti atsakovei prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies, bet ir sudaryti pagrindą naujiems konfliktams. Tuo tarpu tikslas turėtų būti nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kurioje būtų kuo mažiau ginčui kilti palankių sandūros taškų.

Pagal atsakovės pateiktą planą bendro naudojimo sklypo dalis nurodyta didesnė (148 kv. m), negu ieškovės pateiktame plane (144 kv. m). Tačiau pažymėtina, kad visų aplinkybių kontekste siekis turėti kuo mažiau bendro naudojimo ploto negali būti įgyvendinamas kitų svarbių šalių teisių ir poreikių sąskaita. Be to 4 kvadratinių metrų skirtumas nesuponuoja išvados, kad atsakovės pateiktame plane pernelyg didelė žemės sklypo dalis paskirta bendram naudojimui.

Taip pat labai svarbu yra tai, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką nebūtų pažeistos bendraturčių teisės į jiems priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tai lemia ir bendrieji nuosavybės gynimo principai. Ir net jeigu būtų galimybė vėliau tikslinti atitenkančių naudojimui dalių plotą, patvirtinus tokią naudojimosi tvarką būtų pažeistos asmens teisės, užkraunama pareiga vėl tikslinti duomenis, ir net sudaromos prielaidos naujam ginčui kilti.

Nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymui taikomi kriterijai, kurie yra tokie: 1) teisėtumo kriterijus, kai šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus, pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos, o nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumą; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad yra teisinis pagrindas keisti nustatytą naudojimosi tvarką, tačiau nauja naudojimosi tvarka nustatytina pagal atsakovės S. T. pateiktą planą, kuris labiau atitinka nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymui taikomus kriterijus.

Ieškinį patenkinus iš dalies, priešieškinį patenkinus visiškai iš ieškovės D. M. S. atsakovės S. T. naudai priteistini 2 895,60 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, iš atsakovės S. T. ieškovės M. D. S. naudai priteisti 193,29 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kurie sudaro apie 85 procentus visų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (1 288,60 Eur) (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti visiškai.                                        

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-55-714/2013 nustatytą žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir

            nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2021-04-14 matininko V. S. parengtą pasiūlymą dėl žemės valdoje bendrasavininkiams priklausančių dalių naudojimosi tvarkos M 1:500 sklypo plotas 2363 kv.m., tokiu būdu:

2.1 .Atsakovei S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti naudotis 772 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „A“; 207 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B“; 129 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „C“;

2.2.Ieškovei M. D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 1008 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „D“; 99 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „E“;

2.3.Atsakovei S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti bendrai naudotis 140 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „F“; 8 kv.m. žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „G“.

           Priteisti iš ieškovės M. D. S. atsakovės S. T. naudai 2895,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginti.

           Priteisti iš atsakovės S. T. ieškovės M. D. S. naudai 193,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginti.

Sprendimui įsiteisėjus civilinę bylą Nr. eA2-997-748/2018 grąžinti Kauno apylinkės teismui

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

           Teisėja                                                                                   Jūratė Lukšienė