Civilinė byla Nr. e3K-3-43-421/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00264-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.2; 3.2.4.8.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo V. M..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asociacijos kolegialaus valdymo organo kadencijos pabaigos teisines pasekmes, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendime už akių nustatytų aplinkybių vertinimą kitoje tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje byloje, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu ir neteisėtu atsakovės 2024 m. sausio 3 d. prezidiumo nutarimą, kuriuo jis atšauktas iš generalinio sekretoriaus pareigų, grąžinti jį į pareigas ir priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovės prezidiumas 2024 m. sausio 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo jis buvo atšauktas iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų nuo 2024 m. sausio 3 d. ir buvo paskirtas naujas asociacijos generalinis sekretorius. Ieškovo teigimu, prezidiumo nutarimas yra neteisėtas, nes yra priimtas nesant teisėto, turinčio įgaliojimus veikti asociacijos kolegialaus valdymo organo, kadangi prezidiumo narių kadencija (įgaliojimai), nustatyta juridinio asmens įstatuose, yra pasibaigusi ir nauji prezidiumo nariai nebuvo išrinkti. Prezidiumo nariai, kurių įgaliojimai yra pasibaigę, neturi teisės priimti įpareigojančių sprendimų, nes jų priėmimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui ir asociacijos įstatams (toliau – ir įstatai).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiu ir neteisėtu atsakovės prezidiumo nutarimą atšaukti ieškovą iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų; nusprendė grąžinti ieškovą į generalinio sekretoriaus pareigas; priteisė ieškovui iš atsakovės 18 915,12 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, įskaitytinai po 350,28 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, nuo pirmos darbo dienos, einančios po teismo sprendimo priėmimo, iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus.
5. Įvertinęs asociacijos įstatų nuostatas, teismas nustatė, kad prezidiumo nario ir prezidento vienos kadencijos maksimalus terminas yra dveji metai, su išimtimi dėl trumpesnio termino, tačiau jokiu būdu ne ilgesnio. Teismas nesutiko su atsakovės pateiktu plačiu įstatų nuostatų aiškinimu, nurodęs, kad kadencijos termino nustatymas yra itin reikšmingas, nes įtvirtina aiškų įgaliojimų suteikimo terminą rinkimų būdu, taip užtikrinami asociacijos narių teisėti interesai, demokratiniai principai, įtvirtinami saugikliai, kad konkrečiam terminui išrinktas asmuo neturėtų įgaliojimų ilgiau, nei jis išrinktas. Teismas nusprendė, kad, kadencijai pasibaigus, įgaliojimai toliau tęstis negali, organo veikla pasibaigia, todėl įstatai ir įtvirtina plačias generalinio sekretoriaus veikimo ribas, kad susidarius tokiai situacijai asociacija neliktų be valdymo organo. Teismas laikė, kad prezidiumo narių ir prezidento įgaliojimai yra dveji metai, todėl įgaliojimai negali tęstis neterminuotai ar iki bus išrinkti nauji prezidiumo nariai.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo prezidiumas atšaukė ieškovą iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, priimtas 2024 m. sausio 3 d., kai absoliučiai visų asociacijos prezidiumo narių (įskaitant prezidentą) kadencijos jau buvo pasibaigusios. Vadinasi, skundžiamo nutarimo priėmimo metu ir ilgą laiką iki jo priėmimo prezidiume nebuvo teisėtai veikiančių ir įgaliojimus priimti sprendimus turinčių narių, ir tai negali būti laikoma vien tik formaliu pažeidimu. Teismas nusprendė, kad prezidiumas neturėjo teisės veikti ir priimti skundžiamo nutarimo, o tai padaręs, pažeidė imperatyvias Asociacijų įstatymo, įstatų nuostatas ir protingumo bei sąžiningumo principus.
7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2024 m. spalio 17 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetė.
8. Kolegija nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nutarimo priėmimo metu veikęs asociacijos prezidiumas neturėjo teisės priimti skundžiamo nutarimo, netinkamai vertino susiklosčiusią situaciją atsakovės veiklą reglamentuojančių jos steigimo dokumentų, teisės aktų ir teismų praktikos kontekste.
9. Neneigdama nustatytų faktinių aplinkybių dėl pasibaigusios prezidiumo narių ir prezidento kadencijos, kolegija atkreipė dėmesį į asociacijos valdymo modelį, valdymo struktūrą, valdymo organų tarpusavio ryšį bei sąsajas juridinio asmens tinkamo funkcionavimo kontekste, kad nebūtų užkirstas kelias veikiančios asociacijos tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti.
10. Kolegija nustatė, kad asociacijos įstatuose įtvirtintas kolegialus valdymo organas (prezidiumas) ir vienasmenis valdymo organas (generalinis sekretorius). Būtent prezidiumas, kurio nariai renkami regioniniuose susirinkimuose, vadovauja asociacijos veiklai laikotarpiu tarp kongresų (įstatų 9.1, 9.3 punktai). Sekretoriatas, kurio darbui vadovauja generalinis sekretorius, kurį renka prezidiumas ir su kuriuo darbo sutartis sudaroma prezidiumo įgaliojimų laikui, organizuoja ir vykdo asociacijos operatyvią veiklą (įstatų 11.1, 12.1, 12.3 punktai). Taigi, asociacijos generalinis sekretorius yra renkamas vienasmenis atsakovės valdymo organas, kurį su asociacijos prezidiumu sieja pavedimo ir pasitikėjimo santykiai, generalinio sekretoriaus įgaliojimai yra susiję su prezidiumo įgaliojimais.
11. Įvertinusi tai, kad kiekvienas iš valdymo organų turi tik jam pagal įstatus priskirtą kompetenciją ir funkcijas, kurių kitas valdymo organas negali atlikti, o tam tikrais atvejais jos yra glaudžiai susijusios ir sprendžiant tam tikrus asociacijos veiklos klausimus reikalauja abipusio dalyvavimo (įstatų 9.11, 12.1 punktai), kolegija nesutiko su ieškovo argumentais, kad nepertraukiamai asociacijos veiklai užtikrinti yra reikalingas vienasmenis valdymo organas, o be kolegialaus valdymo organo asociacija ribotą laiką gali veikti. Kolegijos vertinimu, tokia situacija nebūtų suderinama nei su veikiančio juridinio asmens (asociacijos) tikslais, nei su jo veiklą bei valdymo struktūrą reglamentuojančiomis steigimo dokumento, Asociacijų įstatymo nuostatomis.
12. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2012, šiuo aspektu nesutikdama su ieškovo pozicija, jog šia praktika nėra pagrindo vadovautis. Kolegija pažymėjo, kad nurodytoje byloje ginčas buvo kilęs tarp atsakovės ir kito generalinio sekretoriaus dėl jo atleidimo iš darbo, ieškovui jo atšaukimo iš pareigų neteisėtumą įrodinėjant ir aplinkybe dėl pasibaigusio prezidiumo narių kadencijos termino. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 14 d. nutartyje nurodė, kad nors prezidiumas, kuris priėmė nutarimą atstatydinti ieškovą iš einamų pareigų, buvo išrinktas 2008 m. gegužės 22 d., tačiau, per nurodytą laikotarpį nesušaukus kongreso, laikytina, kad asociacijos prezidiumo įgaliojimai 2010 m. lapkričio 25 d. nebuvo pasibaigę; juolab kad ieškovas iki jo atleidimo iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų pripažino asociacijos prezidiumo įgaliojimus. Tokiu būdu minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas aiškiai konstatavo, kad, nesušaukus kongreso ir neišrinkus naujų prezidiumo narių, prezidiumo nariai toliau tęsia savo įgaliojimus.
13. Kolegija atkreipė dėmesį, kad, net ir pasibaigus prezidiumo narių kadencijoms, prezidiumas veikė ir vykdė savo, kaip valdymo organo, funkcijas, o ieškovas po paskyrimo į pareigas dirbo su šiuo prezidiumu ir praktiškai iki pat 2023 m. nekvestionavo jo legitimumo.
14. Kolegija konstatavo, kad ieškovas iš generalinio sekretoriaus pareigų buvo atšauktas teisėtai, Asociacijų įstatyme ir asociacijos įstatuose nustatyta tvarka, ir tai buvo pagrindas nutraukti su juo darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalį. Kadangi ieškovas iš pareigų buvo atšauktas be kaltės, kolegija nevertino, kokios buvo tokio atsakovės sprendimo priežastys.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 10 punktą, nevertindamas kadencijos kaip naikinamojo termino. Teismo sprendime yra įtvirtintas klaidingas materialiosios teisės normų aiškinimas, kad asociacijos prezidiumo (juridinio asmens organo) narių kadencijos pabaiga nėra terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.117 straipsnis), su kurio pabaiga siejamas civilinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas ir kad, kadencijai pasibaigus, asociacijos (juridinio asmens) organo narys ir toliau neribotai gali vykdyti organo nario pareigas, kol bus išrinkti nauji valdymo organo nariai. Atsižvelgiant į Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 10 punktą, CK 1.117 straipsnio 1 dalį, 1.123 straipsnio 2 dalį ir įvertinus asociacijos įstatų 9.2 straipsnį, asociacijos kolegialaus valdymo organo (prezidiumo) 2 metų kadencija yra terminas, kurio pabaiga reiškia jo narių teisių ir pareigų pasibaigimą. Nei Asociacijų įstatymas, nei įstatai nenustatė jokių išimčių ar alternatyvių termino pabaigos teisinių pasekmių. Tai, kad kadencija yra laikotarpis, kurio metu asmuo yra juridinio asmens organo narys, o kadencijai pasibaigus nustoja juo būti, patvirtina ir sutartys, sudarytos asociacijos ir jos prezidiumo narių. Jų 6.1.3 punkte nustatyta, kad ši sutartis laikoma nutraukta pasibaigus asociacijos prezidiumo nario kadencijai. Kadangi asociacijos prezidiumo nariai renkami regioniniuose susirinkimuose, o regioninius susirinkimus šaukia asociacijos prezidiumas, nešaukdamas tokių susirinkimų prezidiumas galėtų užsitikrinti, kad jo sudėtis niekada nepasikeis. Tik griežtas kadencijos termino taikymas gali užkirsti tam kelią ir užtikrinti asociacijos narių ir kitų organų teisėtus interesus.
15.2. Kvorumo, būtino priimant sprendimus, nesilaikymas ir asociacijos prezidento kadencijos pabaiga sudaro savarankišką pagrindą pripažinti sprendimą nepriimtu (neteisėtu). Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta (ši nuostata iš esmės atkartota asociacijos įstatų 9.8 punkte), kad kolegialus valdymo organas gali priimti sprendimus, kai jo posėdyje dalyvauja daugiau kaip 1/2 narių. Visų asociacijos prezidiumo narių kadencijos yra pasibaigusios, todėl prezidiumo posėdžiuose kvorumas susidaryti negali. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas CK 2.82 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindus, yra nurodęs, kad susirinkimo kvorumo nebuvimas gali būti pagrindas prašyti jame priimtą sprendimą pripažinti negaliojančiu, bet ne teismui ex officio (pagal pareigas) spręsti, kad jis yra niekinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009). Pagal asociacijos įstatų 10.3.6 punktą, prezidentas siūlo asociacijos generalinio sekretoriaus kandidatūrą ir pasirašo bei nutraukia su juo sudaromas sutartis. Prezidiumo darbo reglamento 3.2 punktas nustato pareigą asociacijos prezidentui šaukti (organizuoti) asociacijos prezidiumo posėdžius. Tik teisėtai bei demokratiniu būdu sušauktuose prezidiumo posėdžiuose gali būti priimami sprendimai, nustatantys, keičiantys ar panaikinantys asmenų teises ir pareigas. Tik asociacijos prezidentas, kurio kadencija nepasibaigusi, turi teisę organizuoti prezidiumo veiklą, siūlyti asociacijos generalinio sekretoriaus kandidatūrą, sudaryti ar nutraukti su juo sudaromą darbo sutartį. Asociacijos prezidento kadencija pasibaigė 2021 m. gegužės 15 d., t. y. beveik prieš 4 metus iki nutarimo priėmimo. Nuo šios dienos asociacijos prezidentas negalėjo vykdyti asociacijos prezidento funkcijų.
15.3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinančios juridinio asmens valdymo organų kadencijų pabaigos teisinę reikšmę. Bendrovėms (kiekvienai atskirai) vadovauja eiliniame akcininkų susirinkime išrinktas direktorius; jis renkamas kiekvienais metais vienerių metų terminui, kuris apibrėžtas įvykiu – eiliniu akcininkų susirinkimu pasibaigus finansiniams metams, tačiau gali būti perrinktas neribotą kadencijų skaičių; bendrovės vadovo įgaliojimai pasibaigia suėjus įstatuose nustatytam terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586-219/2015). Kitoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad draudimo brokerių rūmų (kurių teisinė forma – asociacija) įstatuose nustatyto laikotarpio, kuriam renkamas kolegialus asociacijos valdymo organas, pabaiga yra apibrėžiama terminu, nustatytu įstatuose (t. y. kadencija baigiasi tą dieną, kai sueina įstatuose nustatytas laikotarpis); laikotarpio pabaiga reiškia kolegialaus valdymo organo legitimumo pabaigą, t. y. baigiasi to valdymo organo turėti įgaliojimai veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2014).
15.4. Apeliacinės instancijos teismas turėjo pripažinti prejudicinėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendime už akių nustatytas aplinkybes, jog buvusių asociacijos prezidiumo narių įgaliojimai yra pasibaigę, ir konstatuoti, kad asociacijos prezidiumas nebegali būti laikomas kolegialiu valdymo organu. Net jei būtų laikoma, kad pirmiau nurodyti įsiteisėję teismų sprendimai neturi prejudicinės galios, jie privalo būti vertinami kaip oficialūs rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo minėtu teismo sprendimu, nurodęs, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, prejudicinių faktų taisyklė netaikytina sprendimams už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013). Naujesnėje kasacinio teismo praktikoje yra pateikti priešingi išaiškinimai dėl sprendimo už akių prejudicialumo – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalies ir kitų reikšmingų proceso teisės normų prasme yra pripažįstamas tik baigiamųjų teismo aktų, t. y. tik tų teismo procesinių sprendimų, kuriais galutinai išsprendžiamas šalių ginčas, prejudicialumas. Tačiau prejudicialumo savybė būdinga ir kitiems baigiamiesiems teismo aktams, pvz., sprendimui už akių (CPK 262 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis), preliminariam sprendimui (CPK 262 straipsnio 1 dalis, 428 straipsnis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013 taip pat yra pažymėjęs, kad nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės. Toje byloje buvo sprendžiama dėl sprendimo už akių prejudicinės galios.
15.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1306/2011, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos precedentų taikymo ir aiškinimo praktikos trimis aspektais: vadovavosi žemesnės instancijos nutartimi, kurioje pateiktas materialiosios teisės normų aiškinimas neatitinka vėlesnės Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586-219/2015); nesivadovavo tos pačios instancijos teismo sprendimu, pripažinusiu asociacijos prezidiumą neteisėtu, o rinkimų neorganizavimą – piktybišku; vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutarties obiter dicta (argumentas, neturintis lemiamos reikšmės sprendimui), o ne ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas), t. y. ta teismo nutarties dalimi, kurioje nebuvo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės. Teismas pasirėmė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1306/2011 dviem sakiniais, kad 2010 metais, nesušaukus asociacijos kongreso, asociacijos prezidiumo įgaliojimai nebuvo pasibaigę. Šie du sakiniai neturėjo lemiamos reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, nes pagrindinis minimos bylos nagrinėjimo objektas buvo darbo teisės taikymas sprendžiant juridinio asmens (asociacijos) vienasmenio valdymo organo darbo santykių pabaigos klausimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka patikrinęs minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, 2012 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2012 apskritai nepasisakė apie asociacijos prezidiumo įgaliojimų pabaigą (tai nebuvo kasacijos klausimas).
15.6. Asociacija yra Tarptautinės kelių transporto sąjungos (International Road Transport Union (toliau – IRU)) narė, įsipareigojusi laikytis šios sąjungos steigimo dokumentų, veiklos principų ir standartų. Liudytojas asociacijos prezidentas R. A. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad asociacijos steigimo dokumentai parengti pagal IRU dokumentų pavyzdį. IRU įstatuose nustatytų susirinkimų metu išrinktų asmenų kadencija prasideda sausio 1 d. po rinkimų metų ir baigiasi gruodžio 31 d. po trejų metų. Nė vienas išrinktas atstovas negali vykdyti savo funkcijų pasibaigus jo kadencijai, nebent jis būtų perrinktas naujai kadencijai. Jei asociacijos įstatai (kurių prigimtis yra sutartinė) būtų aiškinami vadovaujantis CK 6.193–6.195 straipsniais, remiantis pavyzdžiu, pagal kurį jie buvo sukurti, akivaizdu, kad jie neleidžia situacijos, kai išrinkti valdymo organų nariai tęsia savo veiklą (funkcijų vykdymą) pasibaigus jų kadencijai, jei jie nėra perrenkami pagal nustatytą tvarką. Šveicarijos Federalinis Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad bendrovės valdybos narė, kurios kadencija pasibaigusi, negali vykdyti savo pareigų ir pasibaigus valdybos narių kadencijai bendrovė yra laikoma nebeturinčia valdybos (Šveicarijos Federalinio Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimas sujungtose bylose Nr. 4A_387/2023, 4A_429/2023).
16. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Šioje byloje neturėtų būti vertinamas asociacijos prezidiumo legitimumo klausimas, nes tai peržengia bylos, kurioje sprendžiamas asociacijos generalinio sekretoriaus atšaukimas iš pareigų, ribas. Skundžiamą nutarimą priėmė prezidiumas, kurio nariai buvo išrinkti asociacijos įstatytų nustatyta tvarka. Priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo išrinktas naujos sudėties asociacijos prezidiumas, todėl turi būti sprendžiama tik tai, ar nebuvo pažeista generalinio sekretoriaus atšaukimo iš pareigų tvarka. Tokią atsakovo poziciją patvirtina kasacinio teismo precedentas civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2012, kurioje buvo sprendžiamas kito buvusio asociacijos generalinio sekretoriaus atšaukimo iš pareigų klausimas, o buvęs generalinis sekretorius, ginčydamas jo atšaukimą, kaip vieną iš argumentų nurodė tai, kad jis nepagrįstai buvo atšauktas iš pareigų pasibaigus prezidiumo kadencijos laikui. Toje byloje Lietuvos apeliacinis teismas vertino ir atmetė generalinio sekretoriaus argumentus dėl prezidiumo nelegitimumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apskritai nevertino prezidiumo legitimumo, nepasisakė šiuo klausimu.
16.2. Nei Asociacijų įstatyme, nei asociacijos įstatuose nėra įtvirtintas prezidiumo, kaip kolegialaus valdymo organo, pripažinimo neteisėtu institutas. Jeigu pasibaigus prezidiumo kadencijai nebuvo sušauktas narių susirinkimas ir išrinktas naujos sudėties prezidiumas, tai nereiškia, kad esamas prezidiumas tampa neteisėtas. Tai yra tik pagrindas teismo tvarka inicijuoti narių susirinkimus dėl naujos sudėties prezidiumo narių išrinkimo (Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 dalis). Pripažinus, jog esamas asociacijos prezidiumas neturi įgaliojimų, ir nesant naujai išrinkto prezidiumo, asociacija liktų be teisėtai veikiančių valdymo organų, nes generalinio sekretoriaus įgaliojimai taip pat būtų laikomi pasibaigusiais su prezidiumo įgaliojimais.
16.3. Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl prezidiumo nelegitimumo. Kadencijos ir įgaliojimų pasibaigimo laikas gali nesutapti. Prezidiumo narių įgaliojimų pasibaigimui konstatuoti būtina sąlygų visuma, t. y. pasibaigęs prezidiumo kadencijos terminas ir regioniniuose rinkiminiuose susirinkimuose išrinkti nauji prezidiumo nariai. Nagrinėjamu atveju yra pasibaigusi prezidiumo narių dvejų metų kadencija, bet iki 2024 m. sausio 3 d. nebuvo įvykę regioniniai rinkiminiai susirinkimai, kuriuose būtų išrinkti nauji prezidiumo nariai. Pagal asociacijos įstatų 9.3 punktą, prezidiumo nariai pradeda eiti pareigas tik tada, kai visi vienuolika prezidiumo narių yra išrenkami in corpore (visi drauge). Kadangi nėra visų būtinųjų sąlygų prezidiumas ir toliau vadovauja asociacijai bei priima nutarimus, todėl priimant skundžiamą nutarimą prezidiumo narių įgaliojimai nebuvo pasibaigę.
16.4. Aiškinimas, kad įstatų 9.2 punkte yra nustatyta prezidiumo narių įgaliojimus panaikinanti aplinkybė, neatitinka asociacijos veiklos reglamentavimo. Toks aiškinimas galėtų nulemti asociacijos žlugimą. Asociacija nebeturėtų valdymo organų ir nebegalėtų funkcionuoti. Jeigu kasacinis teismas pripažintų, jog, nesant naujai išrinktų prezidiumo narių, esami nariai ir prezidiumas in corpore praranda įgaliojimus, tai galėtų lemti asociacijos veiklos sutrikdymą ar net padarytų ją neįmanomą ir tai sudarytų prielaidas pažeisti asociacijos narių teises ir teisėtus interesus.
16.5. Teismas pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2014, nes joje pateikti išaiškinimai šiai civilinei bylai yra neaktualūs ir netaikytini, nesutampant bylų ratio decidendi. Apibrėždamas civilinės bylos Nr. 3K-3-498/2014 nagrinėjimo dalyką, kasacinis teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas gauti teismo leidimą sušaukti asociacijos visuotinį narių susirinkimą, o ne išspręsti kokį nors ginčą. Teismo vaidmuo apsiribojo sprendimu sušaukti visuotinį narių susirinkimą, kurio dėl susiklosčiusios situacijos negalėjo priimti patys asociacijos valdymo organai. Nagrinėjamos civilinės bylos ginčo dalykas yra prezidiumo priimto nutarimo atšaukti generalinį sekretorių teisėtumas, o ne visuotinio asociacijos narių susirinkimo sušaukimo teismo sprendimu klausimas.
16.6. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-586-219/2015 pateikti kasacinio teismo išaiškinimai šiai civilinei bylai taip pat neaktualūs, nes skiriasi tiek faktinės, tiek teisiškai reikšmingos aplinkybės. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp akcininkų dėl juridinio asmens valdymo, teismui pripažinus vadovo įgaliojimus pasibaigusiais. Kadencijos pabaigos terminas yra reikšmingas tiek, kiek sudaro pagrindą organizuoti kitų valdymo organų narių rinkimus. Išnagrinėtoje byloje, pasibaigus vadovo kadencijai, vyko visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas vadovo išrinkimas naujai kadencijai. Balsavus prieš, buvęs vadovas nebeteko įgaliojimų ir nebuvo perrinktas naujai kadencijai.
16.7. Sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-4095-599/2024 neturėtų būti vertinamas kaip prejudicinę galią turintis sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas įsiteisėjusiais teismų sprendimais pagrįstai rėmėsi tik kaip rašytiniais įrodymais. Kasacinio skundo argumentai ir nurodyta 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019 nesudaro pagrindo civilinėje byloje Nr. e2-4095-599/2024 sprendime už akių nustatytų aplinkybių laikyti prejudiciniais faktais nagrinėjamai bylai.
16.8. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad kasacinis teismas turėtų atsižvelgti į Šveicarijos Federalinio Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir remtis jame pateiktais išaiškinimais. Tai yra naujas argumentas, kuriuo ieškovas nesirėmė, nepateikė prašomos taikyti užsienio teisės turinio, doktrinos bei įrodymų, jog tokia taisyklė yra suformuluota aiškinant IRU įstatų nuostatas. Šveicarijos Federalinio Aukščiausiojo Teismo byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl privačios įmonės valdymo, o ne ginčas dėl IRU įstatų nuostatų ir (ar) asociacijos valdymo organų teisėtumo. Minėtoje byloje pateikti išaiškinimai nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai.
17. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl byloje teismų nustatytų ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių
18. Byloje teismų nustatyta, kad asociacijos „Linava“ (atsakovės) prezidiumo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo paskirtas asociacijos generaliniu sekretoriumi. 2020 m. rugsėjo 11 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis. Asociacijos prezidiumo 2024 m. sausio 3 d. nutarimu (toliau – ginčijamas nutarimas) ieškovas nuo 2024 m. sausio 3 d. atšauktas iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų. 2024 m. vasario 29 d. pranešimu dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovė atleido ieškovą iš darbo nuo 2024 m. vasario 29 d.
19. Asociacijos „Linava“ prezidiumą sudaro 11 narių, tarp kurių yra ir asociacijos prezidentas; atsakovė laiko, kad šiuo metu prezidiume yra 10 narių, nes 1 narys atsistatydino 2021 m. sausio 8 d. ir vietoj jo nebuvo išrinktas naujas narys. Nustatyta, kad 1 prezidiumo narys pareigas eina nuo 2019 m. gegužės 15 d., 5 prezidiumo nariai pareigas eina nuo 2018 m. vasario–rugpjūčio mėn., 4 prezidiumo nariai pareigas eina nuo 2016 m. gegužės 31 d. Taigi, byloje nustatyta, ir dėl to nėra ginčo, kad skundžiamo nutarimo, kuriuo prezidiumas atšaukė ieškovą iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, priėmimo metu (2024 m. sausio 3 d.) visų asociacijos prezidiumo narių (įskaitant prezidentą) kadencijos buvo pasibaigusios. Naujų prezidiumo narių rinkimai atsakovės įmonėje nėra sklandus ir paprastai įgyvendinamas procesas: be 2020–2021 m. valstybėje buvusių karantino laikotarpių, galimai galėjusių turėti įtakos minėtų susirinkimų organizavimui, nuo 2021 m. dar vyko ir teisminiai ginčai dėl regioninių rinkimų šaukimo ir darbo tvarkos, tarp jų ir dėl kandidatų į prezidiumo narius, jų anketų formų, pan. Pasibaigus prezidiumo narių kadencijoms, prezidiumas veikė ir vykdė savo, kaip valdymo organo, funkcijas. Ieškovas po 2020 m. įvykusio jo paskyrimo į pareigas dirbo su šiuo prezidiumu ir iki 2023 m. nekvestionavo jo legitimumo nei įgyvendindamas tam tikrus sprendimus, nei kilusių ginčų teisme metu.
Dėl asociacijos prezidiumo įgaliojimų ginčijamo nutarimo priėmimo metu
20. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus reglamentuoja Asociacijų įstatymas (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (to paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).
21. Asociacijos „Linava“ įstatų, priimtų asociacijos kongreso 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimu, 8.1 punkte nustatyta, kad asociacijos kolegialus valdymo organas yra prezidiumas; asociacijos vienasmenis valdymo organas yra generalinis sekretorius. Asociacijos veiklai laikotarpiu tarp kongresų vadovauja prezidiumas (įstatų 9.1 punktas). Įstatų 9.2 punkte nustatyta, kad prezidiumą sudaro 11 narių: prezidentas ir dešimt prezidiumo narių; prezidiumo narys, išskyrus prezidentą, renkamas dvejų metų kadencijai, bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos metais vyksiančio to regioninio rinkiminio susirinkimo, kuriame jis išrinktas; tas pats asmuo gali būti išrinktas prezidiumo nariu ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pagal įstatų 9.3 punktą, prezidiumo narius renka regioniniai susirinkimai; prezidiumo nariai pradeda eiti pareigas iš karto po to, kai baigiasi paskutinis iš rinkiminių regioninių susirinkimų, kuriuose buvo renkami prezidiumo nariai. Įstatų 9.11.3 punkte nustatyta, kad prezidiumas tvirtina sekretoriato struktūrą, renka ir atšaukia generalinį sekretorių, sudaro bei nutraukia su juo darbo sutartį. Su generaliniu sekretoriumi sudaroma terminuota darbo sutartis prezidiumo įgaliojimų laikui (įstatų 12.3 punktas).
22. Atsakovės įstatuose taip pat apibrėžti prezidiumo, kaip kolegialaus valdymo organo, bei generalinio sekretoriaus, kaip vienasmenio valdymo organo, įgaliojimai. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime, būtent prezidiumas vadovauja asociacijos veiklai laikotarpiu tarp kongresų, o sekretoriatas, kurio darbui vadovauja generalinis sekretorius, organizuoja ir vykdo asociacijos operatyvią veiklą (įstatų 9.1, 11.1, 12.1 punktai). Apeliacinės instancijos teismo taip pat pagrįstai pažymėta, kad nors ir kiekvienas iš minėtų atsakovės valdymo organų turi tik jiems pagal įstatus priskirtą kompetenciją ir funkcijas, kurių kitas valdymo organas negali atlikti, tam tikrais atvejais jos yra glaudžiai susijusios ir sprendžiant tam tikrus asociacijos veiklos klausimus reikalauja abipusio dalyvavimo (įstatų 9.11, 12.1 punktai).
23. Pagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad generalinį sekretorių su prezidiumu sieja pavedimo ir tarpusavio pasitikėjimo santykiai. Taigi, asociacijos veiklai užtikrinti yra būtini jos įstatuose nurodyti valdymo organai, o situacija, kai prezidiumo įgaliojimai būtų pasibaigę ir asociacijoje negalėtų būti priimami sprendimai, susiję su vadovavimu jos veiklai, nėra galima.
24. Kasaciniame skunde teigiama, kad, atsižvelgiant į Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 10 punktą, CK 1.117 straipsnio 1 dalį, 1.123 straipsnio 2 dalį ir įvertinus asociacijos įstatų 9.2 straipsnį, asociacijos kolegialaus valdymo organo (prezidiumo) 2 metų kadencija yra terminas, kurio pabaiga reiškia jo narių teisių ir pareigų pasibaigimą. Ieškovo teigimu, nei Asociacijų įstatymas, nei įstatai nenustatė išimčių ar alternatyvių termino pabaigos teisinių pasekmių.
25. Minėta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Pagal to paties straipsnio 2 dalies 10 punktą, asociacijos įstatuose turi būti nurodyta: valdymo organai, jų kompetencija, kolegialaus valdymo organo, jei toks organas sudaromas, narių ir pirmininko (prezidento) skyrimo (rinkimo), atšaukimo ar sudarymo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialus valdymo organas sudaromas.
26. CK 1.117 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas termino apibrėžimas, pagal kurį terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminas gali būti apibrėžiamas taip pat ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Pagal CK 1.123 straipsnio 2 dalį, jeigu tam tikros sandorio teisinės pasekmės siejamos su termino pabaiga, tai sandoris ar prievolė nustoja galioti tam terminui pasibaigus.
27. Pagal atsakovės įstatų 9.2 punktą, prezidiumo nariai, išskyrus prezidentą, renkami dvejų metų kadencijai, bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos metais vyksiančio to regioninio rinkiminio susirinkimo, kuriame jis išrinktas. Taigi, prezidiumo narių įgaliojimų pabaiga atsakovės įstatuose yra siejama su dviejų sąlygų atsiradimu: dvejų metų nuo išrinkimo prezidiumo nariu termino pabaiga (metais apibrėžiamas terminas, pavadintas kadencija) bei įvykiu – regioninio rinkiminio susirinkimo, kuriame prezidiumo narys buvo išrinktas, sušaukimu ir naujais prezidiumo narių rinkimais. Pažymėtina, kad ir prezidiumo nario įgaliojimų pradžia yra siejama su įvykiu – prezidiumo nariai pradeda eiti pareigas iš karto po to, kai baigiasi paskutinis iš rinkiminių regioninių susirinkimų, kuriuose buvo renkami prezidiumo nariai (įstatų 9.3 punktas).
28. Minėta, kad priimant skundžiamą prezidiumo nutarimą visų asociacijos prezidiumo narių (įskaitant prezidentą) kadencijos buvo pasibaigusios. Pagal įstatų 12.3 punktą, su generaliniu sekretoriumi sudarytos terminuotos darbo sutarties terminas baigiasi, pasibaigus prezidiumo įgaliojimams. Remiantis ieškovo argumentais, kad, pasibaigus prezidiumo narių kadencijai, pasibaigė jų įgaliojimai, t. y. išnyko jų, kaip prezidiumo narių, teisės ir pareigos, įskaitant teisę atšaukti generalinį sekretorių, išplauktų išvada, kad tuo pačiu metu pasibaigė ir su generaliniu sekretoriumi sudarytos darbo sutarties terminas. Tokiu atveju asociacija liktų be abiejų įstatuose nurodytų valdymo organų ir jos veikla nebūtų įmanoma.
29. Pagal atsakovės įstatų 6.6 punktą, prezidiumo narius renka ir atšaukia regioniniai susirinkimai. Įstatų 6.7 punkte nustatyta, kad regioninius susirinkimus šaukia prezidiumas; eilinis ir rinkiminis regioninis susirinkimas privalo būti sušauktas ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki kongreso, kuris privalo būti sušauktas iki kiekvienų kalendorinių metų gegužės 1 d. (pavasario kongreso); jeigu iki pavasario kongreso likus dviem mėnesiams regioninis susirinkimas nesušaukiamas, jį iki pavasario kongreso likus ne mažiau kaip keturiasdešimt penkioms dienoms privalo sušaukti generalinis sekretorius; regioninis susirinkimas taip pat gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu jis nebuvo sušauktas įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi to regiono narys ar prezidentas.
30. Taigi, atsakovės įstatuose nustatyta pakankama apsauga nuo piktnaudžiavimo teisėmis, vykdant prezidiumo, kaip valdymo organo, narių pareigas ir įgyvendinant šiam valdymo organui priskirtą kompetenciją: prezidiumui nustatyta pareiga sušaukti rinkiminius susirinkimus, kuriuose turi būti renkami prezidiumo narai, o šiam tokios pareigos laiku neįvykdžius, ši pareiga kyla generaliniam sekretoriui. Taip pat apibrėžtam subjektų ratui suteikta teisė kreiptis į teismą dėl tokio susirinkimo sušaukimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl aplinkybės, kad nė vienas iš šių subjektų tokių įstatuose nustatytų pareigų neįvykdė bei suteikta teise nepasinaudojo, negali susidaryti situacija, kai asociacija lieka be valdymo organų.
31. Šioje nutartyje minėta, kad ginčijamo atsakovės prezidiumo nutarimo priėmimo metu (2024 m. sausio 3 d.) visų prezidiumo narių kadencijos buvo pasibaigusios, o naujų prezidiumo narių rinkimai neįvyko. Taigi, nebuvo įvykdyta antroji įstatų 9.2 punkte nustatyta sąlyga, kuriai esant pasibaigia prezidiumo narių įgaliojimai. Dėl tokios asociacijoje susidariusios situacijos yra atsakingi tiek prezidiumas, tiek ir pats ieškovas, neįvykdę įstatuose įtvirtintų pareigų sušaukti regioninius rinkiminius susirinkimus, kad, pasibaigus prezidiumo narių kadencijoms, laiku, kaip nustatyta įstatuose, būtų išrinkti nauji prezidiumo nariai.
32. Kaip minėta, situacija, kai asociacija būtų be valdymo organų, nėra galima. Todėl neįvykus regioniniams rinkimams, kuriuose būtų išrinkti nauji asociacijos prezidiumo nariai, esami prezidiumo nariai privalo toliau vykdyti jiems, kaip valdymo organo nariams, priskirtas pareigas, įskaitant įstatų 6.7 punkte nustatytą pareigą sušaukti regioninius rinkimus, taip pat ir prezidiumo kompetencijai priskirtą teisę atšaukti generalinį sekretorių.
33. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nustatytais duomenimis bei tinkamu teisės normų aiškinimu ir taikymu pagrįstos yra apeliacinės instancijos teismo išvados, kad asociacijos prezidiumas, nors jo narių kadencijos ir baigėsi, tačiau dar nesant išrinktiems naujiems prezidiumo nariams, turėjo teisę veikti pagal įstatų jam suteiktą kompetenciją ir priimti jo kompetencijai priskirtus sprendimus, įskaitant generalinio sekretoriaus atšaukimą iš pareigų, ir kad ieškovas iš generalinio sekretoriaus pareigų buvo atšauktas teisėtai Asociacijų įstatyme ir asociacijos įstatuose nustatyta tvarka.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų teisminių precedentų taikymo nagrinėjamoje byloje
34. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, aiškinančios juridinio asmens valdymo organų kadencijų pabaigos teisinę reikšmę. Ieškovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586-219/2015, kurioje išaiškinta, kad toliau nurodomas bendrovių įstatų punktas suformuluotas aiškiai, t. y. kad bendrovėms (kiekvienai atskirai) vadovauja eiliniame akcininkų susirinkime išrinktas direktorius; jis renkamas kiekvienais metais vienerių metų terminui, kuris apibrėžtas įvykiu – eiliniu akcininkų susirinkimu pasibaigus finansiniams metams, tačiau gali būti perrinktas neribotą kadencijų skaičių; bendrovės vadovo įgaliojimai pasibaigia suėjus įstatuose nustatytam terminui. Ieškovas taip pat mini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2014, kurioje nurodyta, kad draudimo brokerių rūmų (kurių teisinė forma – asociacija) įstatuose nustatyto laikotarpio, kuriam renkamas kolegialus asociacijos valdymo organas, pabaiga yra apibrėžiama terminu, nustatytu įstatuose (t. y. kadencija baigiasi tą dieną, kai sueina įstatuose nustatytas laikotarpis); laikotarpio pabaiga reiškia kolegialaus valdymo organo legitimumo pabaigą, t. y. baigiasi to valdymo organo turėti įgaliojimai veikti.
35. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-1075/2024, 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021 58 punktą).
36. Ieškovo nurodytų bylų nėra pagrindo vertinti kaip precedentų nagrinėjamai bylai dėl skirtingų jų faktinių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-586-219/2015 buvo konstatuota, kad bendrovių vadovo įgaliojimai pasibaigė ir juos pratęsti ar pripažinti kasatorių išrinktu kitai kadencijai nėra teisinio pagrindo dėl to, kad bendrovių vadovai nebuvo išrinkti pasiskirsčius akcininkų balsams lygiomis dalimis už kiekvieną siūlytą kandidatą; pasibaigus kasatoriaus, kaip bendrovių vadovo, įgaliojimams ieškovas balsavo prieš jo išrinkimą vadovu kitai kadencijai ir jo balsas lėmė, kad kasatorius nebuvo kitiems finansiniams metams išrinktas bendrovių direktoriumi. Taigi, nurodytoje byloje vyko nauji bendrovių vadovo rinkimai ir bendrovės vadovas naujai kadencijai nebuvo perrinktas. Nagrinėjamoje byloje nauji prezidiumo rinkimai apskritai nebuvo rengiami ir jie nevyko.
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2014 nebuvo sprendžiami klausimai dėl kolegialaus valdymo organo kadencijos pabaigos teisinių padarinių. Šioje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas teismo sprendimu sušaukti draudimo brokerių rūmų neeilinį visuotinį narių susirinkimą, kad būtų išrinktas draudimo brokerių rūmų prezidiumas ir prezidentas. Bylos šalys, iškėlus civilinę bylą, pareiškė prašymą patvirtinti taikos sutartį. Teismas patvirtino taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą. Tretieji asmenys skunde nurodė, kad teismas negalėjo patvirtinti taikos sutarties, apie ją nepranešęs tretiesiems asmenims ir nesulaukęs jų pozicijos šiuo klausimu. Kasacinis teismas pasisakė dėl pranešimo tretiesiems asmenims apie byloje tvirtinamą taikos sutartį ir teisės šaukti neeilinį asociacijos visuotinį narių susirinkimą teismo sprendimu. Nors teismas ir nurodė, kad, pasibaigus brokerių rūmų prezidiumo kadencijai, jie liko be teisėto valdymo organo, jis šią išvadą padarė tik vertindamas tai, ar buvo pagrindas teismo sprendimu šaukti neeilinį asociacijos visuotinį narių susirinkimą. Byloje nebuvo nagrinėjama, ar po kadencijos pabaigos veikiančio organo priimti sprendimai yra teisėti.
38. Tačiau sutiktina su ieškovo kasacinio skundo argumentu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-185/2012, kuria palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1306/2011, nelaikytina precedentu nagrinėjamai bylai. Šioje byloje kasacinis teismas nenagrinėjo klausimo dėl asociacijos kolegialaus valdymo organo kadencijos pabaigos teisinių pasekmių, o pasisakė dėl to, ar asociacijos valdymo organo darbo sutartis gali būti nutraukta ne tik Darbo kodekse, bet ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodyta kasacinio teismo nutartimi vadovavosi nesant tam teisinių pagrindų, tačiau netinkamas precedento taikymas nelėmė neteisingo bylos išsprendimo, priešingai, ginčo faktinių aplinkybių įvertinimas ir tinkamas įstatų nuostatų, reglamentuojančių kadencijos pabaigos terminą, aiškinimas sudarė teismui pagrindą padaryti teisingą išvadą dėl ieškovo atšaukimo iš generalinio sekretoriaus pareigų teisėtumo.
Dėl sprendimo už akių prejudicinės galios bei oficialiųjų rašytinių įrodymų
39. Kasaciniame skunde teigiama, jog teismai sprendimais yra patvirtinę, kad asociacijos prezidiumas negali būti laikomas teisėtu, tačiau skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas kitoje byloje tarp tų pačių šalių priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nesivadovavo nei kaip turinčiais prejudicinę galią, nei kaip oficialiais įrodymais.
40. Įrodinėjimo civiliniame procese tikslas apibrėžiamas CPK 176 straipsnyje, kurio pirmojoje dalyje nustatyta, kad šis tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas įrodymų vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
41. CPK 182 straipsnio, kuriame įtvirtinti atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindai, 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
42. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019, 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, prejudiciniais faktais, esant nurodytoms įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, pripažįstamos įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos su ginčo dalyku susijusios aplinkybės, pagrįstos įrodymų vertinimu, tačiau ne teisinis šių aplinkybių vertinimas.
43. Kaip prejudiciniais faktais, taikytinais šioje byloje, ieškovas remiasi įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendime už akių, priimtame byloje tarp tų pačių šalių, išdėstytais šiais teiginiais: 1) <...> Darytina išvada, kad asociacijos prezidiumas faktiškai veikia su pasibaigusiais įgaliojimais, o tai reiškia, kad asociacija neturi legitimaus kolegialaus valdymo organo, o esama prezidiumo sudėtis neturi teisės įgyvendinti Asociacijų įstatyme ir įstatuose nustatytų kolegialaus valdymo organo teisių ir (ar) pareigų (sprendimo už akių 14 punktas); 2) Darytina išvada, kad asociacijos prezidiumas negali priimti jokių sprendimų (nutarimų) ar kitaip įpareigoti veikti asmenis, jeigu sprendimų priėmime nedalyvauja daugiau kaip 1 prezidiumo narių. Šiuo atveju visų prezidiumo narių įgaliojimai yra pasibaigę, o tai reiškia, kad prezidiumas nebegali būti laikomas kolegialiu valdymo organu (sprendimo už akių 16 punktas).
44. Minėta, kad šioje byloje teismų yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad skundžiamo nutarimo, kuriuo prezidiumas atšaukė ieškovą iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, priėmimo metu (2024 m. sausio 3 d.) visų asociacijos prezidiumo narių (įskaitant prezidentą) kadencijos buvo pasibaigusios. Tuo tarpu minėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. sprendime už akių išdėstyti teiginiai dėl prezidiumo narių nelegitimumo, jų teisės įgyvendinti Asociacijų įstatyme ir įstatuose nustatytas kolegialaus valdymo organo teises ir pareigas bei priimti sprendimus nebuvimo yra ne teismo nustatytos aplinkybės, o tokių aplinkybių teisinis vertinimas. Teisinis nustatytų aplinkybių vertinimas negali būti pripažįstamas prejudicinių faktų nustatymu ir prejudicinių faktų taisyklė jam negali būti taikoma.
45. Oficialiame rašytiniame įrodyme pateiktas teisinis faktinių aplinkybių vertinimas taip pat negali būti pripažįstamas jame nurodytomis aplinkybėmis – tokiems įrodymams taip pat taikoma faktinių duomenų nustatymo, bet ne jų vertinimo taisyklė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 2 dalis). Nurodytų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo prejudicinių faktų taisyklės taikymo bei oficialaus rašytinio įrodymo vertinimo yra nepagrįsti.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
46. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostatą, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismo sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
47. Kasacinio skundo argumentai dėl
IRU steigimo dokumentų, veiklos principų ir standartų negali būti kasacinio nagrinėjimo objektas, nes tokių argumentų ieškovas nekėlė pareikštame ieškinyje, nepateikė minėtos organizacijos įstatų, kuriais remiasi kasaciniame skunde, ir šios ieškovo nurodytos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Todėl kasacinis teismas dėl šių kasacinio skundo argumentų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
49. Kasacinį skundą atmetus, ieškovo kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 3626,37 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Nurodytas išlaidas atsakovė grindžia 2024 m. gruodžio 19 d. sąskaita ir 2025 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymu. Prašomos atlyginti išlaidos yra pagrįstos, realiai patirtos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) įtvirtinto didžiausio atlygintino išlaidų dydžio už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą (8.14 punktas), todėl jų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnis).
50. Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 4,95 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.
51. Kasaciniame teisme patirtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų atlyginimas į valstybės biudžetą iš ieškovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ (j. a. k. 121053434) iš ieškovo Z. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3626,37 (tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt šešis Eur 37 ct) Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas