Administracinė byla Nr. I-2183-365/2012
(Proceso Nr. 3-61-3-00371-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 16.6
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjai D. A., jos atstovams advokatui Martynui Pečiuliui, L. D., atsakovių atstovui Aivarui Danusui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. A. skundą atsakovams Muitinės departamentui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamentui, dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėja D. A. kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti
Muitinės departamento 2012 01 11 įsakymą Nr. 1P-23; 2) grąžinti ją į tarnybą Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygis, 13 kategorija) pareigos; 3) priteisti iš Muitinės departamento vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo realaus įvykdymo dienos; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento 10 000 litų neturtinės žalos; 5) įpareigoti atsakovą nedelsiant grąžinti ją į darbą ir sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį ir visus su tuo susijusius mokėjimus (t. 1, b. l. 1-4).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Muitinės departamente dirba nuo 2000 10 23, o Ūkio subjektų patikrinimų skyriuje vyriausiosios inspektorės ( A lygis, 13 kategorija) pareigose nuo 2008 05 08 iki 2012 01 11 - atleidimo iš tarnybos pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str.l d. 8 p. (pareigybės panaikinimas). Atsakovas 2011 01 28 priėmė įsakymą Nr. 1P-29 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigybių panaikinimo“. Šiuo įsakymu nuo 2011 06 01 Ūkio subjektų patikrinimo skyriuje buvo naikinama vyriausiojo inspektoriaus A lygio 13 kategorijos pareigybė (2.8. punktas), kurio pagrindu jai buvo įteiktas 2011 01 28 pranešimas Nr.7B-51 apie tai, kad 2011 06 01 su ja bus nutraukti tarnybos santykiai, jeigu atsisakys siūlomų užimti kitų to paties lygio ir kategorijos pareigų, o tokių nesant - žemesnės kategorijos pareigas, kadangi panaikinama jos pareigybė. Atsakovo 2012 01 11 įsakymu Nr. 1P-23 ją atleido iš tarnybos 2012 01 11. Yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narė bei išrinkta Muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo renkamojo valdymo organo - Socialinių reikalų komiteto - nare, todėl turi pirmumo ( DK 135 straipsnio 6 punktas) teisę būti palikta darbe. Tokią pirmenybės teisę likti dirbti turi visų darbuotojų atžvilgiu (taigi ir darbuotojų, nurodytų DK 135 straipsnio 1 d. 2, 3, 4, 5 punktuose, atžvilgiu). Su darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, darbo santykiai gali būti nutraukti tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus (DK 129 straipsnio 4 punktas). Augina viena du nepilnamečius vaikus, gimusius 2003 05 08 ir 2004 06 18. Dėl šios priežasties, darbdavys privalėjo prieš pradedant įgyvendinti struktūrinius (darbo organizavimo) pertvarkymus, patikrinti duomenis ir informaciją apie faktines aplinkybes, su kurių egzistavimu yra siejamas garantijų darbuotojams taikymas ir apsaugoti labiausiai socialiai pažeidžiamus darbuotojus. Ūkio subjektų patikrinimo skyriuje 2011 01 28 įsakymu Nr. 1P-29 nuo 2011 06 01 buvo panaikinta 1 vyriausiojo inspektoriaus A lygio 13 kategorijos pareigybė iš buvusių 3 pareigybių. Administracija privalėjo šiuo atveju atlikti pareigūnų atranką, taikant DK 135 straipsnio nuostatas ir pasiūlyti dirbti pareigūnams, turintiems pirmumo teisę. Administracija, pažeidžiant DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą dėl besąlyginio pirmumo teisės, šias pareigas pasiūlė D. B. ir Z. M., kuriems negalėjo būti taikoma pirmumo nuostata jos atžvilgiu. Nutraukti tarnybos santykius (DK 129 straipsnis) galima tik tuo atveju, jei darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Darbdavys privalo ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą. Šis imperatyvas turi būti vykdomas visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną. Tačiau administracija tinkamai nevykdė šios pareigos. Muitinės departamente buvo laisvų pareigybių, be to, nuo 2012 01 01 buvo padidintas pareigybių skaičius nuo 226 iki 430, įsteigti nauji skyriai. Tačiau jai buvo pasiūlyta keletas pareigybių formaliai, žinant, kad atsisakys dirbti tą darbą, o pareigos, kurias galėtų užimti, net nebuvo pasiūlytos. Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad yra socialinių mokslų daktarė, apgynusi disertaciją iš muitinės veiklos srities, kurioje daugelį metų dirba. Darbuotojo atleidimas iš darbo gali būti teisėtas tik tada, kai darbo santykiai nutraukiami esant įstatyme numatytam pagrindui ir laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Todėl laiko, kad atsakovas pažeidė pirmumo vertinimo ir siūlymų teikimo tvarką, nes darbdaviui nustatyta pareiga pasiūlyti kitą darbą apima ne tik tą struktūrinį padalinį, kuriame darbuotojas dirbo iki etatų mažinimo, bet visą darbdavio organizacinę struktūrą, kas daro jos atleidimą iš tarnybos neteisėtą. Vadovaujantis DK 47 straipsnio bei 130 straipsnio 4 dalies atvejais ir nuostatomis, darbdavys, prieš priimdamas sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įstaigoje ir darbuotojų teisinei padėčiai, privalo informuoti darbuotojų atstovus apie planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas bei kitą svarbią informaciją ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. Tačiau darbdavys nevykdė šios nuostatos, konsultacijos nebuvo pravestos, jokia informacija tuo klausimu nebuvo pateikta. Atleidimas iš darbo jai buvo labai didelis sukrėtimas ir pažeminimas kitų akyse. Labiausiai žeidė ir skaudino tai, kad buvo atleista pažeidžiant Lietuvos įstatymų normas. Darbdavys, žinodamas, kad augina du mažamečius vaikus, atleisdamas ją iš darbo paliko be pragyvenimo šaltinio. Labai išgyveno ir pergyvena dėl to, kad negalės tinkamai aprūpinti savo vaikų, kad netekus atlyginimo, negalėsi patenkinti net būtiniausių vaikų ir savo poreikių. Bus apribotas bendravimas su aplinkiniais, negalėsi tęsti patinkančio darbo. Labiausiai yra pažeminta ir išgyvena dėl to, kad teisinėje valstybėje dar galimi tokie savavaliavimo ir įstatymų negerbimo atvejai, kad dorai dirbdamas negali būti tikras dėl rytojaus. Dėl susidariusios tokios situacijos ir pergyvenimo pablogėjo sveikata.
Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 12-18) nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 11 10 nutarimo Nr. 1561 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ 4.3.1 punktu Muitinės departamentui buvo nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius - 242 pareigybės. Atsižvelgiant į didžiausią leistiną pareigybių skaičių ir vadovaujantis Muitinės įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 7 punktu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 01 24 įsakymu Nr. 1B-38 Muitinės departamentui nuo 2011 04 01 nustatytos 226 pareigybės, o nuo 2011 06 01 - 218 pareigybių (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-03-24 įsakymu Nr. 1B-156 nustatytas pareigybių skaičius atitinkamai pakeistas: nuo 2011 04 01 nustatytos 227 pareigybės, o nuo 2011 06 01 - 219 pareigybių). Sprendimas nustatyti Muitinės departamentui mažesnį pareigybių skaičių, priimtas įvertinus Muitinės departamentui 2011 metams skirtus asignavimus darbo užmokesčiui. Darbo užmokesčio fondo poreikis 2011 metams buvo 10282,10 tūkst. Lt, tačiau darbo užmokesčio fondui skirta tik 8901,00 tūkst. Lt. Nustačius Muitinės departamentui mažesnį pareigybių skaičių, buvo panaikintos Muitinės departamento struktūriniuose padaliniuose esančios konkrečios pareigybės. Muitinės departamente nuo 2011 04 01 panaikinta 16 pareigybių, o nuo 2011 06 01 dar 8 pareigybės, iš viso 24 pareigybės bei nuo 2011 04 01 įsteigta 1 pareigybė. Kartu su kitomis pareigybėmis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 01 28 įsakymo Nr. 1B-46 2.7 punktu ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 01 28 įsakymo Nr. 1P-29 2.8 punktu nuo 2011 06 01 naikinama Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygio 13 kategorijos) pareigybė, kurią užėmė D. A., ir šios pareigybės aprašymas, patvirtintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 1B-759. Pareiškėja apie pareigybės panaikinimą buvo informuota 2011 01 28 pranešimu Nr. 7B-51, tačiau 2011 01 31 atsisakė susipažinti su pranešimu, todėl jis buvo registruotu paštu išsiųstas jos gyvenamosios vietos adresu. Atsižvelgiant į tai, kad D. A. įspėjimo apie pareigybės panaikinimą laikotarpiu tapo profesinės sąjungos renkamojo valdymo organo nare, Muitinės departamentas 2011 05 20 raštu Nr. 3B-5.34-3701 kreipėsi į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimą su prašymu duoti sutikimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalį atleisti iš užimamų pareigų Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausiąją inspektorę (statutinę valstybės tarnautoją muitinės pareigūnę) D. A. dėl pareigybės panaikinimo (Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas 2011 06 02 raštu Nr. 05/2011-5 atsisakė duoti sutikimą atleisti renkamojo valdymo organo narę D. A. iš tarnybos, todėl Muitinės departamentas kreipėsi į teismą dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą atleisti D. A. iš tarnybos panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 09 15 sprendimu panaikino profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą atleisti iš tarnybos D. A.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 12 22 nutartimi, paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendinių. Vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 01 11 įsakymu Nr. 1P-23 D. A. atleista iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo 2012 01 11, kadangi nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2011 12 22 iki 2012 01 10 pareiškėja sirgo, o pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 3 dalį muitinės pareigūnas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Pareiškėja su įsakymu, kuriuo ji atleista iš pareigų, buvo supažindinta 2012 m. sausio 12 d., kadangi atleidimo iš tarnybos dieną - sausio 11 d. ji iš Muitinės departamento pastato išėjo 16.55 val. nepasibaigus jos darbo laikui, t. y. likus 5 min. iki darbo laiko pabaigos. Be to, 2012 01 11 pranešimu Nr. 7B-30, kuriuo pareiškėjai buvo pasiūlyta užimti Muitinės departamento Statistikos analizės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygio 13 kategorijos) pareigybę, D. A. buvo informuota, kad jeigu nesutiks su siūlomomis pareigomis, ji 2012 01 11 bus atleista iš tarnybos. Atleidžiant pareiškėją iš tarnybos, jai buvo išmokėta piniginė kompensacija už 7,06 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų ir praėjus mėnesiui nuo atleidimo dienos pradėta mokėti keturių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri mokama kas mėnesį lygiomis dalimis (Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 53 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 7 straipsniu ir 54 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjai nuo įspėjimo apie pareigybės panaikinimą dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos buvo siūlomos užimti kitos laisvos pareigos, kurių pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus ji atitiko: 2011 05 27 pranešimu Nr. 7B-245 pareiškėjai pasiūlyta 20-ies laisvų pareigybių sąrašas, į kurias jį būtų perkelta, jei atitiktų joms keliamus reikalavimus (tarp siūlomų pareigybių buvo ir pareigybės (Muitinės mokymo centro Ūkio ir aprūpinimo skyriaus viršininkas, Muitinės laboratorijos Finansų ir personalo skyriaus vyriausiasis inspektorius), kurių pareigų atlikimo vieta ta pati kaip ir pareiškėjos naikinamos pareigybės pareigų atlikimo vieta - Vilniaus miestas); 2011 06 15 pranešimu 7B-267 pareiškėjai pasiūlyta užimti Muitinės departamento Vidaus audito tarnybos vyriausiojo inspektoriaus (A lygio 12 kategorijos) pareigybę; 2011 08 18 pranešimu Nr. 7B-321 pareiškėjai pasiūlyta užimti Muitinės departamento Muitinio įvertinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygio 11 kategorijos) pareigybę; 2012 01 11 pranešimu Nr. 7B-30 pareiškėjai pasiūlyta užimti Muitinės departamento Statistikos analizės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygio 13 kategorijos) pareigybę. Visų šių siūlomų pareigų D. A. atsisakė, todėl nesant kitų laisvų pareigybių, kurių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus ji atitiktų, pareiškėja buvo pagrįstai atleista iš tarnybos laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimų skyriuje naikinant vieną A lygio 13 kategorijos vyriausiojo inspektoriaus pareigybę iš buvusių trijų A lygio 13 kategorijos vyriausiųjų inspektorių pareigybių, ji turėjo pirmenybės teisę vyriausiojo inspektoriaus D. B. ir vyriausiosios inspektorės Z. M. atžvilgiu būti paliktai dirbti pagal Darbo kodekso 135 straipsnio 6 dalį, kaip darbuotojai išrinktai į darbuotojus atstovaujamuosius organus. Muitinės departamento generalinis direktorius, vykdydamas jam įstatymais pavestas funkcijas, priėmė sprendimą kartu su kitomis pareigybėmis panaikinti ir Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygio 13 kategorijos) pareigybę, kurią užėmė D. A., nes šios pareigybės dalis vykdytų funkcijų dubliavosi su kitų padalinio pareigūnų funkcijomis ir tapo nereikalinga. D. A. vykdytas funkcijas atlieka ir kiti padalinio pareigūnai, tačiau jų pareigybės nenaikinamos, nes jie be tų pačių funkcijų, atlieka ir kitas muitinei svarbias funkcijas, kurių D. A. nevykdė. Todėl pareiškėja klaidingai teigia, kad buvo pažeistos Darbo kodekso 135 straipsnio nuostatos. Darbo kodekso 135 straipsnis reglamentuoja darbuotojų pirmenybės teisę būti paliktam dirbti kai mažinamas tos pačios specialybės ar profesijos darbuotojų skaičius. Tuo tarpu naikinama Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygis 13 kategorija) pareigybė nėra identiška kitoms šio padalinio pareigybėms, kad jas būtų galima laikyti vienodomis ir taikyti Darbo kodekso 135 straipsnio nuostatas. D. B. ir Z. M. negalėjo būti taikomos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkto.nuostatos, nes jų vykdomos funkcijos yra kitokios nei pareiškėjos ir jų pareigybės nebuvo naikinamos. Muitinės departamente ir jam pavaldžiose muitinės įstaigose nuo 2012 01 01 buvo centralizuotos kai kurios bendrosios funkcijos, todėl dokumentų valdymo, personalo valdymo, finansų valdymo ir apskaitos, turto valdymo, statistikos analizės bei muitinės sulaikytų prekių administravimo funkcijos iš pavaldžių muitinės įstaigų buvo perduotos Muitinės departamentui. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 08 25 įsakymu Nr. 1B-455 buvo patvirtintos muitinės įstaigų struktūros, kuriose šias funkcijas vykdžiusių padalinių (Bendrųjų reikalų, Finansų ir apskaitos, Personalo ir mokymo, Ūkio ir aprūpinimo, Statistikos analizės bei Centralizuoto F tipo muitinės sandėlio veiklos organizavimo skyrių) neliko, o minėtų padalinių darbuotojai su jų vykdytomis funkcijomis perkelti į atitinkamus Muitinės departamento padalinius ir toliau vykdo tas pačias funkcijas. Todėl faktiškai dėl funkcijų centralizavimo perkeltų pareigūnų iš muitinės įstaigų į Muitinės departamentą pareigūnų pareigybės nebuvo panaikintos, nes jie ir toliau vykdė tas pačias funkcijas, o tik pasikeitė jų pavaldumas. Muitinės departamento generalinis direktorius, priimdamas sprendimą panaikinti kai kurias Muitinės departamento pareigybes laikėsi visų Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto ir Darbo kodekso nustatytų reikalavimų, kad įstatymais saugomi darbuotojų interesai nebūtų pažeisti. Tačiau spręsti, kurias pareigybes naikinti, yra išimtinai institucijos vadovo, t. y. Muitinės departamento generalinio direktoriaus kompetencija. Mažinant pareigybių skaičių Muitinės departamente 9 pareigybės buvo laisvos, todėl faktiškai planuota atleisti tik 15 pareigūnų ir darbuotojų, o tai reiškia, kad darbdaviui nekilo Darbo kodekse numatyta pareiga konsultuotis su darbuotojų atstovais. Net ir nesant įstatyme nustatytos pareigos konsultuotis su darbuotojų atstovais Muitinės departamento vadovybė 2011-01-18 tarėsi su visomis Muitinės departamentui pavaldžiose įstaigose veikiančiomis profesinėmis sąjungomis dėl pareigybių skaičiaus mažinimo ir Kauno teritorinės muitinės darbuotojų regioninė profesinė sąjunga bei Klaipėdos teritorinės muitinės profesinė sąjunga pareigybių skaičiaus mažinimui pritarė. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 02 04 įsakymu Nr. 1B-67 pareigūnams ir darbuotojams, įspėtiems apie atleidimą iš tarnybos dėl pareigybės panaikinimo, buvo suteikiama laisvo laiko naujo darbo paieškoms, jiems paprašius pagal Darbo kodekso 130 straipsnio 3 dalį. Muitinės departamentas ėmėsi visų reikiamų veiksmų, kad įstatymais saugomi pareiškėjos interesai dėl jos užimamos pareigybės panaikinimo nebūtų pažeisti, tačiau pareiškėjai atsisakius jai siūlomų pareigų, ji pagrįstai buvo atleista iš tarnybos. Pareiškėja nepateikė įrodymų ir nepagrindė, kad tokią žalą patyrė, nenurodė, kuo ta žala pasireiškė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Prašydama priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, turi pagrįsti prašomos atlyginti neturinės žalos dydį, tačiau skunde nepateikė jokių konkrečių argumentų dėl neturinės žalos atlyginimo ir savo prašymą grindžia tik abstrakčiomis frazėmis.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja ir jos atstovai palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais. Pareiškėja laikėsi nuomonės, kad darbdavys privalėjo ieškoti galimybių perkelti ją į kitas pareigas, tačiau šios pareigos nevykdė. Departamente buvo daugybė pareigybių, tačiau jai buvo pasiūlytos vos kelios iš jų, kurių ji negalėjo užimti, o tų, kurias ji būtų galėjusi užimti, jai nesiūlė. Nuo 2012 metų departamente buvo įsteigti nauji skyriai, padidintas pareigybių skaičius, įsteigti nauji etatai, tačiau jai nieko nebuvo siūloma, net visa ši informacija buvo nuo jos slepiama. Įstaigos tinklapyje nebuvo skelbiama ši informacija, o apie laisvas pareigybes ji sužinodavo tik iš kolegų. Nagrinėjimo metu pateikta informacija apie dalį laisvų pareigybių, kurias ji būtų galėjusi užimti, tačiau jai nieko nebuvo siūloma: tai Ūkio aprūpinimo, Muitinės procedūrų skyriuje, ir kitos. Augina viena du vaikus iki 16 metų, turi didesnį nei 10 metų darbo stažą departamente, yra muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narė. Visa tai suteikia jai pirmumo teisę , lyginant su kitais kandidatais. Ji realiai galėjo pretenduoti į Ūkio ir aprūpinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę, kurią užėmė D. G.. Galėjo pretenduoti į Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę, kurią užėmė D. V.. Šios pareigybės nebuvo naikinamos, jos atsilaisvino, kai išėjo jose dirbę darbuotojai jos įspėjimo laikotarpiu. Ji galėjo pretenduoti ir į personalo administravimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę, kurią nuo 2012 0101 užėmė Z. G.; ši pareigybė buvo naujai įsteigta nuo 2012 01 01. 2012 01 01 I. B. užėmė personalo administravimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę; į šią pareigybę ji taip pat galėjo pretenduoti. O. S. užėmė muitinės kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus naujai įsteigtą pareigybę, J. K. 2012 01 01 užėmė naujai įsteigtą Finansų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę , L. S. 2012 01 06 užėmė Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę ; visos šios pareigybės jai nebuvo siūlomos nors ji atitiko joms keliamus reikalavimus. Be minėtų buvo daug kitų laisvų pareigybių jos atleidimo iš darbo dieną, tačiau jai nieko nebuvo siūloma. (t.4 b.l. 48-49, 145).
Atsakovo atstovas prašė atmesti skundą. Mano, kad departamentas laikėsi atleidimo iš darbo tvarkos. Buvo priimti du įsakymai, kuriais atleista pareiškėja iš darbo. Pradžioje buvo priimtas 2011 01 28 d. įsakymas Nr.1B-47, kuriuo panaikinta Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus A13 kategorijos viena iš pareigybių, o kitu įsakymu Nr. 1P-29, priimtu tą pačią dieną, panaikinta pareiškėjos pareigybė. Informacija apie laisvas pareigas talpinama tinklapyje ir pareiškėja galėjo ją gauti. Kada konkrečiai ta informacija buvo talpinama, paaiškinti negali. Pareiškėjai buvo siūlomos pareigos, tačiau ji tomis pareigomis nesusidomėjo. Pareiškėja kalba apie G. užimtas pareigas, tačiau pastaroji anksčiau užėmė pareigas, kuriose dirbo analogišką darbą. G. ir B. dirba tą patį dirbą kaip ir dirbusios, tik buvo keičiami pareigybių pavadinimai, t.y. pareigybė realiai išliko, jos negalėjo būti atleidžiamos iš darbo. Pareiškėja prašė rasti galimybių perkelti ją į A13 kategorijos pareigas, todėl tik šios kategorijos pareigos jai ir buvo siūlomos, tačiau pareiškėja jų atsisakė. Ūkio ir aprūpinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigos, kurias 2011 03 29 užėmė G. buvo laisvos 2011 m. kovo mėnesį, tačiau šios pareigos nebuvo pasiūlytos, nes G. norėjo šių pareigų. Šių pareigų nesiūlė ir dėl to, kad dar nebuvo pasibaigęs įspėjimo terminas. Kokiu būdu G. sužinojo apie laisvas pareigas, negali pasakyti. S., K., S. užimtos pareigos buvo žemesnės nei A13 kategorijos, todėl šių pareigų A. nesiūlė. Pripažino, kad pareiškėja raštu nebuvo atsisakiusi nuo žemesnės kategorijos pareigybių.(t.4 b.l.49-51,146).
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2012 01 11 įsakymo Nr. 1P -23 ,,Dėl D. A.“ atleidimo iš pareigų“, kuriuo Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausioji inspektorė, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 8 p ir 53 str. 2 d., 2012 01 11 atleista iš pareigų. Taip pat šiuo įsakymu skyrė piniginę kompensaciją už 7,06 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (t. 1, b. l. 19).
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė sąlygos ir tvarka.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 11 10 nutarimo Nr. 1561 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ 4.3.1 ir 4.3.2 punktais, 2011 01 24 įsakymu Nr. 1B-38 Muitinės departamentui nuo 2011 04 01 nustatė 226 pareigybes, o nuo 2011 06 01 - 218 pareigybes (t. 1, b. l. 34-35). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 03 24 įsakymu Nr. 1B-156 nustatytas pareigybių skaičius pakeistas: nuo 2011 04 01 nustatytos 227 pareigybės, o nuo 2011 06 01 - 219 pareigybės (t. 1, b. l. 36). Minėtais įsakymais buvo įgyvendintas Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimas sumažinti pareigybių skaičių Muitinės departamente.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 01 28 įsakymu Nr. 1P-29 ,,Dėl muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigybių panaikinimo“ panaikino nuo 2011 06 01 be kitų ir Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus A lygio 13 kategorijos pareigybę (2.8 p.) (t. 1, b. l. 37-38).
Pareiškėjai 2011 01 28d. raštu Nr. 7B-51 buvo pranešama, kad dėl naikinamos pareigybės jai ,“atsiradus laisvoms pareigybėms per visą įspėjimo laikotarpį bus siūloma užimti kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o tokių nesant – žemesnės kategorijos pareigas, jeigu Jūs atitiksite toms pareigybėms keliamus reikalavimus“ (t.1 b.l.81).
Muitinės departamentas 2011 05 27 pranešimu Nr. 7B-245 pasiūlė pareiškėjai užimti pasirinktinai vieną laisvą pareigybę ir pridėjo jų sąrašą (t. 1, b. l. 84, 85). Sąraše buvo siūlomos Vilniaus teritorinėje muitinėje vieno posto vyresniojo inspektoriaus (A 8) ir dviejų posto inspektorių (A 7) pareigybės, taip pat darbas Kauno, Klaipėdos teritorinėse muitinėse. Pareiškėja atsisakė užimti sąraše nurodytas pareigybes, motyvuodama tuo, kad Departamente yra laisvų pareigybių ir darbdavys privalo jas siūlyti atleidžiamam asmeniui, tačiau to nedaro. Be to, ji priklauso socialiai pažeidžiamai darbuotojų grupei, viena augina du mažamečius vaikus, yra paėmusi banko kreditą būstui įsigyti (t. 1, b. l. 86). Muitinės departamentas 2011 06 15 pranešimu Nr. 7B-267 pasiūlė pareiškėjai nuo 2011 06 13 užimti Vidaus audito tarnybos A lygio 12 kategorijos vyriausiojo inspektoriaus pareigybę (t. 1, b. l. 87). Pareiškėja informavo atsakovą, kad dėl pareigybės pasirinkimo praneš teismui priėmus sprendimą dėl profsąjungos sutikimo atleisti ją iš pareigų, taip pat išreiškė susirūpinimą, kad siūloma pareigybė patenka į vėliau naikinamų pareigybių sąrašą (t. 1, b. l. 88).
Pareiškėja 2011 06 21 prašymu kreipėsi į atsakovą prašydama nuo 2011 06 22 perkelti dirbti į atsilaisvinusias Investicijų ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiosios inspektorės (A, 13) pareigas (t. 1, b. l. 93). Atsakovas 2011 06 22 raštu Nr. 7B-275 paaiškino, kad pareiškėjos minima pareigybė yra panaikinta ir įsteigta vyriausiojo inspektoriaus (A, 12) pareigybė, tačiau pareiškėja neatitinka įsteigtos pareigybės aprašyme nustatytų specialiųjų reikalavimų – turėti darbo patirties viešųjų pirkimų srityje, todėl jos prašymo tenkinti negali (t. 1, b. l. 94).
Muitinės departamentas 2011 08 18 pranešimu Nr. 7B-321 pasiūlė pareiškėjai užimti atsilaisvinusią Muitinės įvertinimo skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiojo inspektoriaus pareigybę (t. 1, b. l. 89). Pareiškėja informavo atsakovą, kad dėl pareigybės pasirinkimo praneš teismui priėmus sprendimą dėl profsąjungos sutikimo atleisti ją iš pareigų (t. 1, b. l. 90).
Pareiškėja 2011 12 19 prašymu Nr. 8P-925 kreipėsi į atsakovą prašydama nuo 2012 01 01 perkelti dirbti į Personalo administravimo skyrių (A, 13) (t. 1, b. l. 95). Atsakovas netenkino pareiškėjos prašymo, kadangi ji neatitiko pareigybės aprašyme nustatyto specialaus reikalavimo – turėti socialinių mokslų studijų srities psichologijos arba sociologijos krypties aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą (t. 1, b. l. 96).
Pareiškėja 2011 12 21 prašymu Nr. 8P-956 kreipėsi į atsakovą prašydama pateikti reorganizuojamuose skyriuose nuo 2012 m. patvirtintų A lygio 13 kategorijos pareigybių sąrašą ir spręsti klausimą dėl jos perkėlimo į lygiavertę pareigybę (t. 1, b. l. 91).
Muitinės departamentas 2012 01 11 pranešimu Nr. 7B-30 pasiūlė pareiškėjai užimti atsilaisvinusią Statistikos analizės skyriaus A lygio 13 kategorijos vyriausiojo inspektoriaus pareigybę (t. 1, b. l. 92).
Pareiškėja 2012 01 11 prašymu Nr. 8P-87 kreipėsi į atsakovą prašydama nuo 2012 01 12 perkelti dirbti į laisvas Investicijų ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas (A, 13), kadangi atitinka šiai pareigybei keliamus reikalavimus (t. 1, b. l. 97). Atsakovas 2012 01 11 raštu Nr. 6B-91 pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti, motyvuodama, kad pareiškėja neatitinka pareigybės aprašyme keliamų specialiųjų reikalavimų, tačiau kitų pareigybių jai nesiūlė. (t. 1, b. l. 98)
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 d. 8 p. nustatyta, kad muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, kai panaikinama jo pareigybė. Muitinės pareigūnui, kurio pareigybė naikinama, taikytinos garantijos reglamentuojamos Statuto 54 str. 7 d., pagal kurią muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo pareigūnas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Muitinės pareigūnui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo atveju, pareiškėjai buvo garantuota jos teisė būti laiku informuotai apie pareigybės panaikinimą.
Visais atvejais, kai faktiškai susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Statutas, turi būti taikomos jo nuostatos. DK nuostatos taikomos tik tuomet, kai faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių Statutas nereglamentuoja. Anksčiau nurodytos teisės normos reglamentuoja muitinės pareigūnų atleidimo iš pareigų pagrindus, tačiau iš esmės nereglamentuoja pačios atleidimo procedūros. Vadovaujantis Statuto 1 str. 3 d., pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, turi būti remiamasi atitinkamomis DK normomis. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas).
Sąrašą asmenų, turinčių pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, nustato DK 135 str. Pagal minimo straipsnio 1 d. 1-6 p., kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai: kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai; kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 str.). Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją (DK 135 str. 2 d.). Jeigu darbuotojas neatitinka laisvai darbo vietai keliamų reikalavimų, tai darbdavys neturi pareigos jam siūlyti tą laisvą darbo vietą (...) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-186/2008; Teismų praktika 29, p. 193-206).
Pareiškėja iki atleidimo dirbo Ūkio subjektų patikrinimo skyriuje vyriausiąja inspektore: A lygis 13 kategorija. Muitinės departamento 2012 01 11 įsakymu Nr. 1P -23 ,,Dėl D. A.“ atleidimo iš pareigų“ D. A. Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausioji inspektorė, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. 1 d. 8 p ir 53 str. 2 d., 2012 01 11 atleista iš pareigų, jai skyrė piniginę kompensaciją už 7,06 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų, keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (t. 1, b. l. 19).
Iš byloje pateiktų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 03 10 įsakymu Nr. 1P-65 patvirtintų pareigybių sąrašų matyti, kad Ūkio subjektų patikrinimo skyriuje buvo trys vyriausiojo inspektoriaus (A, 13) pareigybės (t. 1, b. l. 44, 51). Šiose pareigose be pareiškėjos dirbo ir D. B. bei Z. M.. Panaikinus vieną Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A, 13) pareigybę iš darbo buvo atleista pareiškėja.
Iki atleidimo iš darbo, pareiškėjos veiklą reglamentavo Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 11 13 įsakymu Nr. 1B-759 patvirtintas Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymas, kurio II skyriuje ,,Paskirtis“ nurodyta, kad vyriausiojo inspektoriaus pareigybė reikalinga vykdyti darbus, susijusius su įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimu, sustabdymu ir patikimumu, rengti metodinę medžiagą Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimams atlikti, vykdyti įmonių rizikos analizę, valdyti rizikos mažinimo priemonių taikymą ir organizuoti įmonių atranką patikrinimams, kontroliuoti teritorinių struktūrinių padalinių, atliekančių ūkio subjektų veiklos tikrinimus, darbą bei atlikti jų veiklos efektyvumo analizę (t. 1, b. l. 22-24). Pareigūnas privalėjo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir turėti su muitinės veikla susijusios darbo patirties.
D. B. pareigas reglamentuoja Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 11 11 įsakymu Nr. 1B-726 patvirtintas Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymas, kurio II skyriuje ,,Tikslas“ nustatyta, kad pareigybė reikalinga rengti metodinę medžiagą Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimams atlikti, vykdyti įmonių rizikos analizę, valdyti rizikos mažinimo priemonių taikymą ir organizuoti įmonių atranką patikrinimams, kontroliuoti teritorinių struktūrinių padalinių, atliekančių ūkio subjektų veiklos tikrinimus, darbą bei atlikti jų veiklos efektyvumo analizę (t. 1, b. l. 26-28). Pareigūnas privalėjo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti vadybos žinių.
Z. M. pareigas reglamentuoja Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 05 19 įsakymu Nr. 1B-354 patvirtintas Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymas, kurio II skyriuje ,,Paskirtis“ nustatyta, kad pareigybės paskirtis – rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos Asmenų patikrinimo dalies priežiūra, plėtra ir naudojimas, III skyriuje ,,Veiklos sritis“ nurodyta, kad vyriausiasis inspektorius atlieka pareigas specialiojoje muitinės veiklos srityje – Ūkio subjektų atliekamos ūkinės ir komercinės veiklos, reguliuojamos muitų teisės aktų, pažeidimų išaiškinimas ir prevencija. (t. 1, b. l. 30-32). Pareigūnas privalėjo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
Iš byloje pateiktų darbuotojų įskaitos lapų duomenų nustatyta, kad pareiškėja Muitinės departamente dirba nuo 2000 10 23, o Ūkio subjektų patikrinimų skyriuje vyriausiosios inspektorės (A lygis, 13 kategorija) pareigose nuo 2008 05 08. Yra įgijusi prekybos ekonomikos aukštąjį išsilavinimą(t. 1, b. l. 6; t. 2, b. l. 2, 5), augina du nepilnamečius vaikus iki 16 metų amžiaus, yra profesinės sąjungos narė (t. 1, b. l. 9). D. B. Muitinės departamente dirba nuo 1996 10 24, yra įgijęs aukštąjį ekonomisto organizatoriaus išsilavinimą (t. 2, b. l. 91, 94, 95). Z. M. Muitinės departamente dirba nuo 1992 07 20, yra įgijusi aukštąjį prekybos organizavimo išsilavinimą (t. 3, b. l. 1, 5).
Teismui pateiktas Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus 2011 01 28d. Nr. 1P-29 numatė, kad panaikinama (28 p.) Ūkio subjektų patikrinimų skyriuje vyriausiojo inspektoriaus A lygio 13 kategorijos pareigybė. (t.1 b.l.37-38). Šis įsakymas pasisakė dėl to, kad naikinama viena Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus pareigybė, nekonkretizuojant ją užimančio asmens. Pareiškėjai adresuotame 2011 01 28 d. pranešime Nr. 7B-51 remiamasi būtent minėtu įsakymu ir akcentuojama, kad nuspręsta „panaikinti Jūsų užimamą Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus A lygio 13 kategorijos pareigybę“(t.1 b.l.81). Tokiu būdu pareiškėjai buvo pateikiama akivaizdžiai neteisinga informacija, pažeidžiant jos teises naudotis norminių aktų numatytomis garantijomis kitų darbuotojų – Z. M. ir D. B. - atžvilgiu. Todėl jos atleidimas negali būti laikomas teisėtu.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja teigė, kad ji galėjo pretenduoti į Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę, kurią nuo 2011 08 17 užėmė D. V.; į Personalo administravimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę, kurią nuo 2012 01 01 užėmė Z. G.; į Personalo administravimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę, kurią nuo 2012 01 01 užėmė I. B.; į Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę, kurią nuo 2012 01 01 užėmė O. S.; į Finansų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę, kurią nuo 2012 01 01 užėmė J. K.; į Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas, kurias nuo 2012 01 06 užėmė L. S.; bei kitas pareigybes, kurios nuo 2012 01 01 buvo naujai įsteigtos ir netgi jos atleidimo dieną buvo laisvos.
Iš byloje pateiktų Ūkio aprūpinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (A, 13) matyti, kad inspektoriui nustatytas specialusis reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (t. 4, b. l. 1-3). Į šias pareigas 2011 03 29 buvo priimta D. G.. Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad šios pareigos buvo laisvos 2011 m. kovo mėnesį, tačiau jos pareiškėjai nebuvo siūlytos todėl, kad dar iki pareiškėjos įspėjimo termino pabaigos kitas darbuotojas kreipėsi į administraciją prašydamas Statuto nustatyta tvarka perkelti jį į minėtas pareigas. To darbuotojo prašymas buvo patenkintas. Pareiškėja pati neprašė užimti šių pareigų. Šių pareigų pareiškėjai nesiūlė, nes dar nebuvo pasibaigęs jos įspėjimo terminas. Duomenų, kurie būtų trukdę pareiškėjai užimti šias pareigas, atsakovo atstovas nenurodė.
Norint užimti Ūkio aprūpinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę (A, 13) (t. 4, b. l. 8-10) kandidatui reikėjo atitikti specialų reikalavimą - turėti technologijos mokslų studijos srities aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Todėl A. negalėjo pretenduoti į šias pareigybes. Taip pat dėl nurodyto specialaus reikalavimo turėti fizinių mokslų srities informatikos krypties aukštąjį išsilavinimą pareiškėja negalėjo pretenduoti į pareigybę Vidaus audito tarnybos skyriuje (t. 4, b. l. 34-36).
Į Muitinės procedūrų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybę (A, 11) (t. 4, b. l. 13-15) pareiškėja negalėjo pretenduoti, nes buvo nustatytas specialus reikalavimas turėti 1 metų darbo patirtį muitinės formalumų atlikimo priežiūros organizavimo srityje (6.5 p.).
Atsakovas teigė, kad pareiškėja į Personalo administravimo skyriaus (A, 13), Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus (A, 12; A, 11) vyriausiojo inspektoriaus pareigybes (t. 4, b. l. 16-18, 19-21, 22-24, 31-33) pareiškėja negalėjo pretenduoti, nes buvo nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Slaptai“. Klausimas dėl leidimo dirbti su slapta informacija išdavimo nebuvo sprendžiamas, duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja nebūtų gavusi leidimo dirbti su slapta informacija, atsakovas nepateikė. Todėl šis argumentas laikytinas nepagrįstu , o minėtos pareigybės nepagrįstai nebuvo siūlomos pareiškėjai.
Finansų skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigybei (A, 12) nustatyta, kad reikalingas socialinių mokslų studijų srities ekonomikos krypties aukštasis išsilavinimas (t. 4, b. l. 25-26). Į ją buvo priimta J. K.. Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad J. K. šiame skyriuje dirbo ir anksčiau. Prieš 2012 m. sausio mėn. tarnybinės veiklos vertinimo būdu ji buvo paaukštinta pareigose, pakeista pareigybė, priskiriant daugiau funkcijų. Atsakovo atstovas laikėsi nuomonės, kad ši pareigybė pareiškėjai negalėjo būti siūloma, bet negalėjo paaiškinti kodėl A. negalėjo pretenduoti į šias pareigas.
Ištirta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai buvo garantuota jos teisė būti laiku informuotai apie pareigybės panaikinimą, tačiau atleidžiant iš darbo nepasiūlius buvusių visų pareigybių, kurios buvo laisvos po įspėjimo apie atleidimą įteikimo ir nuo 2012 01 01 buvo naujai įsteigtos ( netgi jos atleidimo dieną buvo laisvo), buvo pažeisti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 54 straipsnio 7 d. reikalavimai, DK 135 str. reikalavimai. Todėl pareiškėjos atleidimas laikytinas neteisėtu .
Teismui pateikta medžiaga patvirtina pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad atlikus restruktūrizaciją, departamente buvo laisvų vyriausiųjų inspektorių pareigybių, kurios pilnai atitiko pareiškėjos kvalifikaciją ir, pareiškėjai sutikus, ji galėjo būti priimta į darbą. Atsakovas negalėjo teisminio nagrinėjimo metu nurodyti kokių nors aplinkybių, kurios leistų abejoti pareiškėjos kvalifikacija. Atsakovo atstovas paaiškino, kad žemesnės kategorijos pareigų A. nesiūlė, nors pripažino, kad pareiškėja nebuvo atsisakiusi nuo žemesnės kategorijos pareigų. Teismas daro išvadą, jog priimant įsakymą dėl atleidimo buvo pažeisti minėtų norminių aktų reikalavimai, todėl įsakymas naikintinas.
Nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 str., taikytinas DK 297 str., kurio 3 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymu nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Teismui pripažinus, kad įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų yra neteisėtas, pareiškėjos reikalavimas tenkinamas ir pareiškėja grąžinama į iki atleidimo užimtas pareigas - Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygis, 13 kategorija) pareigas, priteisiant užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (t.1 b.l.7), išskaičiuojant išmokėtas sumas atleidimo metu kaip kompensaciją.
Sprendimo dalis dėl D. A. grąžinimo į tarnybą, atsižvelgiant į Įstatymo 5 str., DK 299 str. 1 d. 2 p. nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios normos taikymo praktiką nagrinėjant ginčus dėl grąžinimo į valstybės tarnybą (2007 08 30 nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-480/2007), nukreipiama vykdyti skubiai.
Pareiškėja prašo neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimo pagrindai numatyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo įgūdžių sumažėjimas, bei kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žala turi būti atlyginama ją padariusių asmenų (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėja neturtinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų priimant sprendimą atleisti jį iš tarnybos. Šių atsakovo veiksmų neteisėtumas yra nustatytas šiuo teismo sprendimu. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad iš šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai; ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Todėl pareiškėjai neturtinė žala priteisiama iš Muitinės departamento.
Pareiškėja teigia, kad ją atleidus iš tarnybos, pablogėjo sveikata. VšĮ Centro poliklinika 2012 02 03 išraše iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 8) nurodoma, kad pareiškėjos sveikata pablogėjo 2011 03 09 po patirto emocinio streso (atleidimo iš darbo). Dėl to pareiškėjai gydymui buvo skirti vaistai. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja gydėsi. Pareiškėjos atleidimo iš tarnybos aplinkybės, vengiant siūlyti visas esamas laisvas pareigybes, nesant aiškių argumentų, leidžia teigti, kad dėl tokio darbdavio požiūrio pareiškėja galėjo patirti neigiamus išgyvenimus – nereikalingumo jausmą, pažeminimą, teisėtų lūkesčių nepagrįstą ignoravimą. Nustatydamas priteistinos sumos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja neteisėtai atleista, atleidimo metu jokių tarnybinių nuobaudų neturėjo. Įvertindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neturtinės žalos dydžio klausimu (2009-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1134-09) teismas daro išvadą, kad tinkama neturtinės žalos atlyginimo suma yra 1 000 Lt.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 3 p., 5 p., 127 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjos D. A. skundą patenkinti.
Panaikinti Muitinės departamento 2012 01 11 įsakymą Nr. 1P-23 23 ,,Dėl D. A.“ atleidimo iš pareigų“.
Grąžinti D. A. į tarnybą Muitinės departamento Ūkio subjektų patikrinimo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus (A lygis, 13 kategorija) pareigose.
Priteisti D. A. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 01 11 iki teismo sprendimo įvykdymo po 158,93 Lt už kiekvieną dieną, išskaičiuojant iš šios sumos pinigines sumas, išmokėtas per praėjusį po atleidimo laikotarpį.
Priteisti D. A. naudai iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimo dalį dėl D. A. grąžinimo į tarnybą Muitinės departamente vykdyti skubiai.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Gintaras Dzedulionis Gintaras Dzedulionis