Civilinė byla Nr. e2A-462-407/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00528-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.3.1.14

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 6 d.   

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Almos Urbanavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. R. ieškinį atsakovei N. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovės N. J. priešieškinį ieškovui R. J. R. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys notarė L. G. ir draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. J. R. (toliau – ir ieškovas, paskolos davėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovės N. J. (toliau – ir atsakovė, paskolos gavėja) 100 000 Eur skolą, 25 000 Eur palūkanas, 3 640 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. šalys sudarė paskolos sutartį (toliau – ir paskolos sutartis), pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 100 000 Eur, o atsakovė įsipareigojo gautą paskolą grąžinti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tai, kad atsakovė pinigus iš ieškovo gavo, yra nurodyta paskolos sutartyje, o atsakovė, pasirašydama paskolos sutartį, šią aplinkybę patvirtino. Nors ieškovas ir atsakovė 2011 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudarę vedybų (povedybinę sutartį), tačiau paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolinti pinigai priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise.

3.       Ieškovo teigimu, paskolos sutartyje nustatytu terminu atsakovė paskolos negrąžino, į ieškovo raginimus grąžinti skolą nereagavo, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovės negrąžintą 100 000 Eur skolą ir 3 640 Eur delspinigių. 

4.       Atsakovė N. J. pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti 2015 m. rugpjūčio 4 d. R. J. R. ir N. R. sudarytą paskolos sutartį negaliojančia, ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovė nurodė, kad ji su ieškovu susituokė 2004 m. gegužės 15 d., santuoką nutraukė 2017 m. rugpjūčio 31 d. Paskolos sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant santuokoje. Atsakovė paskolos sutartį pasirašė ir joje nurodė, kad esą gavo iš ieškovo 100 000 Eur, kadangi to prašė tuometis sutuoktinis (ieškovas), tačiau pinigai atsakovei perduoti nebuvo. Atsakovė žinojo, kad iki paskolos suteikimo dėl ieškovo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo turtui buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, tačiau ieškovas aiškino, kad paskolos sutarties sudarymas reikalingas dėl to, jog jis galėtų legalizuoti savo ar jo valdomos įmonės pinigines lėšas. Atsakovė paskolos sutarties sudarymui tuo metu didelės reikšmės neteikė, pasitikėjo sutuoktiniu, nors realiai pinigų iš jo negavo. Ieškovas ir atsakovė žinojo, kad tai fiktyvus sandoris bei juo yra tik imituojami paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas 100 000 Eur atsakovei neskolino, o atsakovė pinigų nesiskolino, nes nebuvo tam poreikio. Atsakovės teigimu, paskolos sutartis yra tariamasis sandoris, abi šalys žinojo ir suprato, kad pasirašyta paskolos sutartimi nėra siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, todėl paskolos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, pripažino negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 4 d. paskolos davėjo R. J. R. ir paskolos gavėjos N. R. sudarytą paskolos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas paskolos sutarties sudarymo realumo neįrodė, todėl padarė išvadą, jog paskolos sutartis yra tariamasis sandoris, kuris neatitiko šalių tikrosios valios.

8.       Teismo vertinimu, aplinkybė, kad santuokos nutraukimo byloje teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ieškovas ir atsakovė pareiškė, jog be nurodytų kreditorių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinės bendrovės „Swedbank“), kitų kreditorių nei atskirai, nei kartu šalys neturi, sudaro pagrindą pripažinti, kad iki ieškinio padavimo ieškovas pripažino, jog atsakovė nėra jo skolininkė ir sutiko su santuokos nutraukimo byloje teismo patvirtinta aplinkybe, kad ieškovas nėra atsakovės kreditorius. 

9.       Teismas akcentavo, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimu patvirtintos pakeistos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.1 papunktyje nurodyta, jog ieškovas įsipareigojo pervesti į atsakovės sąskaitą 200 000 Eur, o atsakovė – per tris mėnesius nuo pinigų gavimo išsikraustyti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2024 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymu į atsakovės banko sąskaitą 200 000 Eur už ieškovą pervedė nekilnojamojo turto pirkėjas, padarė išvadą, jog ieškovui nepateikus aiškaus paaiškinimo, kas lėmė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.1 papunktyje nurodyta 200 000 Eur suma nebuvo sumažinta 100 000 Eur suma arba nebuvo atliktas 100 000 Eur priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, o atsakovei 2024 m. liepos 9 d. buvo sumokėti 200 000 Eur, padarė išvadą, jog ieškovo pozicija yra nelogiška bei neatitinkanti apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto. 

10.       Teismo sprendime pažymėta, kad ieškovas nepagrindė aplinkybės, jog šalims gyvenant santuokoje ir turint gyvenamąją patalpą (namą), atsakovei kilo poreikis įsigyti dar vieną nekilnojamojo turto objektą, taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė turtą įsigijo.

11.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad notaro biure, sudarant paskolos sutartį, pinigai atsakovei perduoti nebuvo, o iki sutarties sudarymo pinigų perdavimo fakto ieškovas aiškiai nurodyti negalėjo (t. y. kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis perdavė atsakovei pinigus). 

12.       Teismas, įvertinęs tai, kad dėl ieškovo 2015 m. sausio mėn. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovo turtui (be kita ko, piniginėms lėšoms banko sąskaitose) nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo pritaikytas turto areštas, konstatavo, jog paskolos sandorio sudarymu (įforminimu) ieškovas iš tikrųjų siekė apsaugoti savo turtinius interesus, taip paslėpdamas turtą nuo galimo jo arešto ir konfiskavimo.

13.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad paskolos sutartimi tiek ieškovas, kaip paskolos davėjas, tiek atsakovė, kaip paskolos gavėja, neketino sukurti tikrųjų sandorio sudarymo teisinių pasekmių (perduoti, paskolinti pinigus), sudarant paskolos sutartį nebuvo išreikšta tikroji sutarties šalių valia, t. y. šalys iš esmės nesiekė ir nesukūrė sandorio esmę atitinkančio teisinio rezultato. Teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas patenkinti priešieškinį ir pripažinti paskolos sutartį tariamuoju sandoriu ir dėl to negaliojančiu. 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14.       Ieškovas R. J. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti, arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti naujus įrodymus; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Ieškovas savo reikalavimą grindė paskolos sutartimi, kuri patvirtinta notaro ir kurioje atsakovė pripažino, kad pinigus pagal paskolos sutartį gavo, todėl laikė, jog įrodė savo reikalavimo pagrįstumą.

14.2.                      Paskolos sutartis buvo sudaryta jau po šalių sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties, t. y. tiek ieškovui, tiek atsakovei buvo aišku, kad paskolos sutartimi atsakovei suteikta paskola yra asmeninė atsakovės prievolė ir jos dalintis santuokos nutraukimo byloje nereikia.

14.3.                      Prieš išsikeliant iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių namų atsakovei reikėjo įsigyti būstą, todėl jei ieškovas nebūtų atsakovei sumokėjęs visų sutartų 200 000 Eur, ji nebūtų išsikėlusi, o ieškovas nebūtų galėjęs parduoti nekilnojamojo turto. Tai, kad ieškovas atsižvelgė į atsakovės padėtį ir neatliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, negali būti pagrindu konstatuoti paskolos sutarties tariamumo.

14.4.                      Ieškovui nėra žinomos tikrosios atsakovės pinigų skolinimosi priežastys. Paskolos sutartis nėra tikslinė, t. y. joje nėra nurodyta, kad paskolos gavėja gautą paskolą naudos tam tikram tikslui, pavyzdžiui, įsigyti nekilnojamąjį turtą.

14.5.                      Paskolos sutarties sudarymo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas ieškovo gryniesiems pinigams nebuvo taikomas, o piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigos sąskaitose, buvo panaikintas.

15.       Atsakovė N. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priimti naują įrodymą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, jame nurodė savo poziciją bei aplinkybes, pridėjo įrodymus nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, todėl ieškovui nebuvo apribotos galimybės gintis nuo pareikšto atsakovės priešieškinio.

15.2.                      2025 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad jai buvo perduota ieškovo pajamų deklaracija, bet į bylą minėto įrodymo ieškovo atstovė neteikė, nes nebuvo ginčijama aplinkybė apie ieškovo galimybę paskolinti pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nusprendė neteikti metinės pajamų deklaracijos bei banko sąskaitos išrašo į bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, jog ieškovas nenurodo aplinkybių, dėl kurių būtinybė pateikti įrodymus iškilo vėliau, ieškovo prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie civilinės bylos turi būti atmestas.

15.3.                      Pateikdamas teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu ir jame nenurodydamas, kad atsakovė yra ieškovo skolininkė, ieškovas sutiko, jog jis nėra atsakovės kreditorius. Teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodyta, kad atsakovė turi kreditorių R. J. R., kuriam yra skolinga 100 000 Eur. Paskolos sutartimi šalys nesiekė sukurti ir nesukūrė teisių ir (ar) teisinių pasekmių, kadangi paskolos sutarties sudarymo tikslas nebuvo paskolinti ir pasiskolinti pinigus, todėl kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo nebuvo nurodyta, kad ieškovas yra atsakovės kreditorius.

15.4.                      Atsakovė neginčijo paskolos sutarties, kadangi ieškovas niekada nereikalavo grąžinti 100 000 Eur, apie paskolą nebuvo užsimenama ir nutraukiant santuoką. Atsakovė nesiskolino, o ieškovas neskolino 100 000 Eur, tačiau ieškovui elgiantis nesąžiningai ir pareiškus ieškinį, atsakovė ginčija tariamą paskolos sandorį.

15.5.                      Ieškovas niekada nereikalavo grąžinti skolą, kadangi atsakovė nebuvo ir nėra skolinga ieškovui, o paskolos sutartis, kurios pagrindu ieškovas po 9 metų siekia prisiteisti 100 000 Eur skolą, buvo sudaryta tik imituojant paskolos sutarties sudarymą.

16.       Trečiasis asmuo notarė L. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

17.       Trečiasis asmuo draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog notarė netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su paskolos sutarties patvirtinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

19.       Ieškovas R. J. R. apeliaciniame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo priežasčių, pagrindžiančių tokį ieškovo prašymą. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.

20.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti deleguota teismui.

21.       Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28, 29 punktai).

22.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl ieškovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovas apeliaciniame skunde aiškiai išdėstė argumentus, kuriais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, o byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Remdamasi šia nuostata bei atsižvelgdama į tai, kad ieškovas nepagrindė išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

24.       Ieškovas R. J. R. kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. metinės pajamų deklaracijos už 2015 metus kopiją bei banko sąskaitos išrašo už 2015 metus kopiją. Nurodo, kad pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog ieškovas 2015 metais turėjo piniginių lėšų, kuriomis disponavo. Atsakovė N. J. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą, t. y. 2024 m. liepos 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties kopiją. Atsakovė teigia, kad minėtas įrodymas pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovo valios sumokėti atsakovei 200 000 Eur.

25.       CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

27.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovo ir atsakovės naujai pateiktų įrodymų turiniu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad byloje esantys duomenys yra pakankami bylai pagal apelianto apeliacinį skundą išnagrinėti, įvertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl ieškovo ir atsakovės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė 2004 m. gegužės 15 d.

29.       2011 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas ir atsakovė sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria sutuoktiniai, be kita ko, susitarė, kad visas ir bet koks turtas, turtinės teisės, reikalavimo teisės, pajamos, įgytos po šios sutarties sudarymo vieno iš sutuoktinio vardu ir (arba) registruoti vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu tai įgyta ir (ar) registruota, asmeninė nuosavybė (sutarties 2.1 papunktis).

30.       2015 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas ir atsakovė sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 100 000 Eur, o atsakovė įsipareigojo gautą paskolą grąžinti ieškovui iki 2015 m. gruodžio 31 d. (paskolos sutarties 1.1 ir 2.1 papunkčiai). Atsakovė tai, kad pinigus iš ieškovo gavo, nurodė paskolos sutartyje, atlikdama įrašą.

31.       Šalių santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-14105-528/2017 abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė bendrų kreditorių neturi, ieškovas turi finansinių įsipareigojimų akcinei bendrovei „Swedbank“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o atsakovė finansinių įsipareigojimų kreditoriams neturi (Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo rezoliucinės dalies 6.1 papunktis).

32.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu patenkino pareiškėjų prašymą ir pakeitė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 papunktį, kuriame, be kita ko, sulygta, kad pardavus ieškovui jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovas įsipareigoja pervesti į atsakovės banko sąskaitą 200 000 Eur, o atsakovė, gavusi šiuos pinigus, įsipareigoja per tris mėnesius išsikraustyti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

33.       Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad 2024 m. liepos 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo M. M.; įrašas apie ieškovo nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą išregistruotas 2024 m. liepos 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Į bylą pateiktas 2024 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad M. M. pervedė atsakovei N. J. 200 000 Eur.

34.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalies (tariamojo sandorio negaliojimas) pagrindu bei atsakovės pareigos grąžinti gautą paskolą ieškovui (ne)įvykdymo.

Dėl paskolos sutarties (ne)pripažinimo tariamuoju sandoriu ir atsakovės pareigos grąžinti gautą paskolą

35.       Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad paskolos sutartimi atsakovei paskola yra suteikta, t. y. pinigai atsakovei buvo perduoti, atsakovė paskolos sutartyje patvirtino, jog pinigus gavo. Pasak apelianto, tai, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodyta atsakovės, kaip skolininkės, prievolė ieškovui, kaip kreditoriui, nereiškia, jog atsakovei nebuvo suteikta paskola, kurios ji nėra grąžinusi. Be to, ieškovas nurodo, kad gauta paskola atsakovei buvo reikalinga būstui įsigyti, todėl ieškovas, įsipareigojęs sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 papunktyje pervesti į atsakovės banko sąskaitą 200 000 Eur, pardavęs nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir sutikęs, jog pirkėjas perves 200 000 Eur į atsakovės banko sąskaitą, neatliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo.

36.       Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).

37.       Iš į bylą pateiktos 2015 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutarties nustatyta, kad ieškovas, kaip paskolos davėjas, paskolino atsakovei, kaip paskolos gavėjai, 100 000 Eur, o atsakovė įsipareigojo gautą paskolą grąžinti ieškovui iki 2015 m. gruodžio 31 d. (paskolos sutarties 1.1 ir 2.1 papunkčiai). Paskolos sutarties 3.7 papunktyje atsakovė nurodė, kad 100 000 Eur iš ieškovo gavo. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinį atsakovei dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo teismui pateikė 2024 m. lapkričio 5 d.

38.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-14105-528/2017 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kaip matyti, teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė bendrų kreditorių neturi, ieškovas turi finansinių įsipareigojimų akcinei bendrovei „Swedbank“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o atsakovė finansinių įsipareigojimų kreditoriams neturi (Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo rezoliucinės dalies 6.1 papunktis). Taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23372-528/2018 patenkino pareiškėjų prašymą ir pakeitė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 papunktį, kuriame, be kita ko, sulygta, jog pardavus ieškovui jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovas įsipareigoja pervesti į atsakovės banko sąskaitą 200 000 Eur, o atsakovė, gavusi šiuos pinigus, įsipareigoja per tris mėnesius išsikraustyti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad 2024 m. liepos 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo M. M., kuris 2024 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymu pervedė atsakovei N. J. į jos banko sąskaitą 200 000 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtį „pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“.

39.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovas ir atsakovė turėjo pareigą byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pateiktoje teismui tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarti visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, be kita ko, nurodyti ir išviešinti visus sutuoktinių kartu ir kiekvieno sutuoktinio atskirai kreditorius. Šiuo atveju, kaip minėta, teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad ieškovas turi finansinių įsipareigojimų akcinei bendrovei „Swedbank“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o atsakovė finansinių įsipareigojimų kreditoriams neturi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, nutraukiant santuoką su atsakove, nelaikė jos savo kreditore, t. y. ieškovas, sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir joje nenurodydamas atsakovės, kaip savo kreditorės, aiškiai patvirtino, jog atsakovė neturi neįvykdytos prievolės grąžinti skolą pagal paskolos sutartį ieškovui.

40.       Teisėjų kolegija vertina, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog suėjus paskolos grąžinimo terminui (t. y. po 2015 m. gruodžio 31 d.) ir ieškovui 2018 m. spalio 5 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-23372-528/2018 patvirtintame pakeistame sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 papunktyje įsipareigojus pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), pervesti į atsakovės banko sąskaitą 200 000 Eur, ieškovas neatliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo (neįskaitė savo 100 000 Eur reikalavimo į atsakovės 200 000 Eur reikalavimą), o priešingai, minėtas ieškovo įsipareigojimas buvo realiai įvykdytas, t. y. pirkėjas 2024 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymu pervedė atsakovei N. J. į jos banko sąskaitą 200 000 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“, sudaro pagrindą nuspręsti, kad ieškovas nelaikė, jog atsakovė turi neįvykdytą 100 000 Eur prievolę ieškovui. Ieškovo argumentas, kad įskaitymas nebuvo atliktas dėl to, jog atsakovė iš gautų pinigų galėtų įsigyti būstą, nesant duomenų, kad atsakovė, gavusi pinigines lėšas, įsigijo nekilnojamąjį turtą, vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nesudarantis pagrindo išvadai dėl atsakovės neįvykdytos prievolės grąžinti paskolą ieškovui egzistavimo. Be to, ieškovo pozicija, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės dėl atsakovės poreikio skolintis pinigus ir gautos paskolos panaudojimo tikslo, vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad tiek paskolos sutarties sudarymo metu, tiek suėjus paskolos grąžinimo terminui ieškovas ir atsakovė buvo sutuoktiniai, jų santuoka nebuvo nutraukta, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių ieškovas, kaip atsakovės sutuoktinis, galėjo nežinoti atsakovės gautos paskolos panaudojimo tikslo bei atsakovės galimybių grąžinti gautą paskolą ieškovui.

41.       CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris, sudarytas tik dėl akių, t. y. neketinant sukelti teisinių pasekmių, yra negaliojantis. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti ir taikanti CK 1.86 straipsnio nuostatas, yra nuosekliai suformuota ir plėtojama. Joje pažymima, kad sandorio – kaip teisinio veiksmo, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas – esminis elementas yra tikras šalių ketinimas sukelti atitinkamas teisines pasekmes. Veiksmai, kuriems trūksta šio esminio valios elemento, nepripažįstami sandoriais. Tariamojo sandorio institutas taikomas tais atvejais, kai asmenys, siekdami tam tikrų tikslų, imituoja sandorio sudarymą – atlieka išoriškai sandorį atitinkančius veiksmus, tačiau realiai nesiekia sukurti sandorio esmę atitinkančio teisinio rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020).

42.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad bylose dėl sandorio pripažinimo tariamuoju įrodinėjimo objektą sudaro dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, turi būti nustatyta, ar po sandorio faktiškai atsirado jam būdingos teisinės pasekmės – ar šalys realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, būtina aiškintis tikrąją sandorio šalių valią, jų elgesio motyvus bei tikslus. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tas, kad toks sandoris realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020).

43.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paskolos sutarties fiktyvumas byloje įrodytas. Pirma, vien tik aplinkybė, kad atsakovė, kuri sutarties sudarymo metu buvo ieškovo sutuoktinė ir juos siejo artimi šeiminiai santykiai, paskolos sutartyje nurodė, jog pinigus iš ieškovo gavo, nėra pakankama pagrįsti pinigų perdavimo fakto – realaus sandorio vykdymo. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos medžiaga nepatvirtina, kad paskolos sutartis buvo vykdoma. Antra, minėta, kad ieškovas ieškinį atsakovei dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo pareiškė 2024 m. lapkričio 5 d. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad laiko tarpas nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos (2015 m. gruodžio 31 d.) iki ieškinio pareiškimo nėra protingas ir logiškas. Paskolos sutartis sudaryta tarp fizinių asmenų, paskolos suma yra didelė, be to, suėjus paskolos grąžinimo terminui ir, pasak apelianto, atsakovei jos negrąžinus, šalių sudaryta santuoka buvo nutraukta, o sprendžiant dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovė nebuvo nurodyta kaip ieškovo skolininkė bei nebuvo sprendžiama dėl ieškovo reikalavimo teisės atsakovei. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio mėnesio buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu ieškovo piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose, buvo taikytas areštas nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. liepos 21 d. (įregistravus turto arešto akto pakeitimus – iki 2015 m. kovo 13 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo finansinės veiklos sudaro pagrindą abejoti paskolos sutarties, kaip sandorio, realumu, todėl tikėtina, jog paskolos sutartimi šalys nesiekė sukurti teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskolos sutartį pripažino tariamuoju sandoriu ir dėl to negaliojančia, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.  

Dėl procesinės bylos baigties

44.       Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius bei tariamojo sandorio negaliojimą, taip pat civilinio proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį patenkino turėdamas tam tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

45.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovui R. J. R. nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

46.       Atsakovė N. J. pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 377,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 490,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

47.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

48.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės N. J. ir trečiojo asmens draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo išlaidos už advokato teisinę pagalbą buvo patirtos 2025 m. spalio mėn., vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 387 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudaro 3 103,10 Eur (1,3 x 2 387 Eur). Kadangi atsakovės prašomos priteisti 2 377,05 Eur ir trečiojo asmens prašomos priteisti 490,05 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, atsakovei N. J. iš ieškovo priteisiama 2 377,05 Eur, o trečiajam asmeniui draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui iš ieškovo priteisiama 490,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

49.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo R. J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 377,05 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 5 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui draudimo bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 302912288, iš ieškovo R. J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 490,05 Eur (keturių šimtų devyniasdešimties eurų ir 5 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai                                                     Rasa Gudžiūnienė

                                                     Alma Urbanavičienė

                                                     Vigintas Višinskis