Civilinė byla Nr. 3K-3-398-421/2015
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04289-2012-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui A. G. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, neturtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, teikiančiam išvadą byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo, ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo ir teisės ginčyti sutuoktinio sudarytus sandorius, teismo vaidmens šioje byloje, įrodymų vertinimo.
Ieškovė N. G. prašė teismo:
1) nutraukti santuoką su atsakovu A. G.;
2) pripažinti, kad jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės;
3) priteisti iš atsakovo 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinei žalai atlyginti;
4) po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę – G.;
5) nepilnamečių dukterų A. ir L. gyvenamąją vietą nustatyti su motina;
6) patvirtinti jos siūlomą atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką;
7) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukterims A. ir L. po 1000 Lt (289,62 Eur) kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol dukterys sulauks pilnametystės;
8) padalyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisiant 2/3 dalis, atsakovui 1/3 dalis: ieškovei priteisti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį bute (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Mercedes Benz A 160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui – vertybinius popierius (tarp jų – UAB „Euporija“ akcijas), pinigus sąskaitose, 488 325 Lt (141 428,70 Eur) reikalavimo teisę UAB „Euporija“; finansinius įsipareigojimus AB SEB bankui palikti vykdyti šalims solidariai, priteisti jai iš atsakovo kompensaciją už natūra tenkančią mažesnę turto dalį ir bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, pardavus vertybinius popierius, nuslėpus lėšas, gautas iš UAB „SEB gyvybės draudimas“, ir gautą kreditą bei padidinus bendrus kreditoriaus įsipareigojimus (reikalavimo priteisti kompensaciją už gauto kredito nuslėpimą ir bendrų kreditoriaus įsipareigojimų padidinimą ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė).
Ieškovė nurodė, kad atsakovas prieš keletą metų ėmė artimai bendrauti su kita moterimi, iš darbo grįždavo vėlai, savaitgaliais nebūdavo namuose, tapo abejingas šeimai, o 2009 m. rugsėjo mėnesį išsikraustė iš namų. Taigi santuoka iširo dėl sutuoktinio neištikimybės po trylikos bendro gyvenimo metų.
Atsakovas A. G. priešieškiniu prašė teismo:
1) nutraukti santuoką su ieškove;
2) pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės;
3) nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su motina;
4) teismo sprendimu patvirtinti jo siūlomą bendravimo su dukterimis tvarką;
5) priteisti iš jo išlaikymą nepilnametėms dukterims A. ir L. po 500 Lt (144,81 Eur) kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol jos sulauks pilnametystės;
6) bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę padalyti lygiomis dalimis: nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius (dalį jų – atsakovui, o ieškovei – 111,25 Lt kompensaciją), po 1/2 dalį UAB „Euporija“ 100 proc. akcijų ir 1/2 dalį reikalavimo teisės UAB „Euporija“ (228 687,84 Lt vertės), ieškovei – kilnojamąjį turtą, esantį bute (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Mercedes Benz A 160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui – atitinkamai 33 750 Lt ir 5985 Lt kompensacijas, be to, ieškovei – subdomenus, o atsakovui – 150 Lt ir 300 Lt kompensacijas;
7) po santuokos nutraukimo perkelti kiekvienai iš šalių lygiomis dalimis turtinius įsipareigojimus AB SEB bankui.
Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepaisė jo interesų, pasirinktos darbinės veiklos, neatsižvelgė į jo pastangas užtikrinti šeimos materialinę gerovę, moraliai nerėmė iškilus finansiniams sunkumams. Atsakovo šeimos narių ir artimųjų akivaizdoje ieškovė nuolat žemino atsakovą, formavo apie jį neigiamą nuomonę, į konfliktines situacijas įtraukdavo vaikus. Dėl šių priežasčių atsakovas buvo priverstas palikti namus, nuomotis būstą, gyveno vienas ir kitos moters niekada neturėjo. Pastaruoju metu itin pablogėjus turtinei padėčiai, jis gyvena pas draugus ir yra jų materialiai remiamas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu tenkino ieškinio ir priešieškinio dalis:
1) šalių santuoką, įregistruotą 1996 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1618), nutraukė, pripažindamas abu kaltais dėl santuokos iširimo;
2) po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę – G.;
3) nustatė nepilnamečių dukterų A. G. ir L. G. gyvenamąją vietą su motina N. G. ir atsakovo bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametes dukteris A. G. ir L. G. tvarką;
4) priteisė iš atsakovo nepilnametėms dukterims išlaikymą po 800 Lt (231,70 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2012 m. kovo 30 d., kol dukterys sulauks pilnametystės (išskaičiavus pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartį atsakovo sumokėtas laikino išlaikymo sumas), pavedant vaikų lėšomis uzufrukto teise disponuoti jų atstovei pagal įstatymą motinai N. G., priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
5) santuokoje įgytą turtą teismas padalijo, pripažindamas šalims nuosavybės teisę į 1/2 dalį turto:
ieškovei N. G. teismas natūra priteisė: butą (duomenys neskelbtini) 380 000 Lt (110 055,61 Eur) rinkos vertės; negyvenamąją patalpą – sandėliuką (duomenys neskelbtini) 1010 Lt (292,52 Eur) rinkos vertės; 1/21 dalį negyvenamosios patalpos – garažo (duomenys neskelbtini) 20 000 Lt (5792,40 Eur) rinkos vertės; 1/16 dalį negyvenamosios patalpos – garažo (duomenys neskelbtini) 20 000 Lt (5792,40 Eur) rinkos vertės; automobilį „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt (2896,20 Eur) vertės ir kilnojamąjį turtą, esantį bute (duomenys neskelbtini) už 13 660 Lt (3956,21 Eur) sumą; vieną 50 Lt kolekcinę (proginę) monetą, skirtą krepšiniui, 450 Lt (130,33 Eur) vertės; iš viso turto, kurio vertė – 445 120 Lt (128 915,66 Eur).
atsakovui A. G. teismas natūra priteisė: atsakovo vardu valdomus UAB ,,Euporija“ 100 vnt. vertybinių popierių, t. y. 100 proc. UAB ,,Euporija“ akcijų, 53 110 Lt (15 381,72 Eur) vertės; atsakovo vardu valdomų 100 vnt. UAB ,,Capital Investments“ akcijų, t. y. 100 proc. UAB ,,Capital Investments“ akcijų, 5347 Lt (1548,60 Eur) vertės; atsakovo vardu valdomų 50 vnt. UAB ,,Baltics Property” akcijų, t. y. 50 proc. UAB ,,Baltics Property“ akcijų, 9623 Lt (8579,41 Eur) vertės; 250 vnt. fondo „Direxion Daily Small Cap Bear 3X Shares (TZA)“, Singapūras, 1 vnt. vertė – 19,81 JAV dolerio, iš viso – 4952,50 JAV dolerio (12 783,88 Lt, arba 3702,47 Eur); sąskaitoje esančius 1718,19 JAV dolerio (4435,16 Lt, arba 1284,51 Eur); 200 vnt. fondo „Direxion Daily Small Cap Bear 3X Shares (TZA)“, Australija, 1 vnt. vertė – 19,81 JAV dolerio, iš viso – 3962 JAV doleriai (10 227,11 Lt, arba 2961,98 Eur); 650 vnt. fondo „Direxion Daily Small Cap Bear 3X Shares (TZA)“, JAV, 1 vnt. vertė – 19,81 JAV dolerio, iš viso – 12 876,50 JAV dolerio (33 238,11 Lt, arba 9626,42 Eur); sąskaitoje esančius 1509,16 JAV dolerio (3895,59 Lt, arba 1128,24 Eur); 1 vnt. „Berkshire Hathaway Inc. (BRK-B)“, JAV, 1 akcijos vertė – 80,94 JAV dolerio (208,93 Lt, arba 60,51 Eur); 1 vnt. AB „Apranga“ PVA (APG1L), Lietuva, vertė – 6,63 Lt (1,92 Eur); 1 vnt. AB TEO LT PVA (TEO1L), Lietuva, vertė – 2,21 Lt (0,64 Eur); 1,858 vnt. AB „Ekranas“ PVA (LT0000104234), Lietuva, vertė – 1 Lt (0,29 Eur); 488 325 Lt (141 428,70 Eur) reikalavimo teisę UAB ,,Euporija“ (suteiktos paskolos grąžinimas); vieną 50 Lt kolekcinę (proginę) monetą, skirtą krepšiniui, 450 Lt (130,33 Eur) vertės; subdomenus: sexas.lt, pigusbilietai.lt, investuotojai.lt, registruoti interneto svetainėje http://www.hostex.lt, 300 Lt (86,89 Eur) vertės; 5398 Lt (1563,37 Eur) atsakovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke; 2822,46 Lt (817,44 Eur) atsakovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke; 999,78 Lt (289,56 Eur) atsakovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke; 23 403,45 Lt (6778,11 Eur) indėlį atsakovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke; 521,50 Lt (151,04 Eur) atsakovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke; iš viso turto, kurio vertė – 655 098,81 Lt (189 729,73 Eur).
Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 104 989,41 Lt (30 407,03 Eur) kompensaciją už jam natūra tenkantį didesnės vertės turtą ir pripažino, kad prievoles AB SEB bankui pagal 2004 m. gegužės 28 d. kredito sutartį Nr. 1750418071067-21 šalys po santuokos nutraukimo turi vykdyti solidariai. Teismas priėmė ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensaciją už gauto kredito nuslėpimą, bendrų kreditoriaus įsipareigojimų padidinimą atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso šis turtas:
1) sodo pastatas (duomenys neskelbtini);
2) žemės sklypas (duomenys neskelbtini);
3) pastatas – šiltnamis (duomenys neskelbtini);
4) ūkio pastatas (duomenys neskelbtini).
Atsakovas asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi.
Teismas nustatė turtą, priklausantį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis:
nekilnojamasis turtas:
1) butas (duomenys neskelbtini) 380 000 Lt (110 055,61 Eur) rinkos vertės;
2) negyvenamoji patalpa – sandėliukas (duomenys neskelbtini) 1010 Lt (292,52 Eur) rinkos vertės;
3) 1/21 dalis negyvenamosios patalpos – garažo (duomenys neskelbtini) 20 000 Lt (5792,40 Eur) rinkos vertės;
4) 1/16 dalis negyvenamosios patalpos – garažo (duomenys neskelbtini) 20 000 Lt (5792,40 Eur) rinkos vertės;
vertybiniai popieriai ir lėšos:
1) UAB ,,Euporija“, 100 vnt. akcijų, valdomų atsakovo vardu, t. y. 100 proc. 53 110 Lt (15 381,72 Eur) vertės UAB ,,Euporija“ akcijų;
2) UAB ,,Capital Investments“ 100 vnt. akcijų, valdomų atsakovo vardu, t. y. 100 proc. 5347 Lt (1548,60 Eur) vertės UAB ,,Capital Investments“ akcijų;
3) UAB ,,Baltics Property“ 50 vnt. akcijų, valdomų atsakovo vardu, t. y. 50 proc. 9623 Lt (8579,41 Eur) vertės UAB ,,Baltics Property“ akcijų;
4) 250 vnt. fondo „Direxion Daily Small Cap Bear 3X Shares (TZA)“, Singapūras, 1 vnt. vertė – 19,81 JAV dolerio, iš viso – 4952,50 JAV dolerio (12 783,88 Lt, arba 3702,47 Eur);
5) sąskaitoje esantys 1718,19 JAV dolerio (4435,16 Lt, arba 1284,51 Eur);
6) 200 vnt. fondo „Direxion Daily Small Cap Bear 3X Shares (TZA)“, Australija, 1 vnt. vertė – 19,81 JAV dolerio, iš viso – 3962 JAV doleriai (10 227,11 Lt, arba 2961,98 Eur);
7) 650 vnt. fondo „Direxion Daily Small Cap Bear 3X Shares (TZA)“, JAV, 1 vnt. vertė – 19,81 JAV dolerio, iš viso – 12 876,50 JAV dolerio (33 238,11 Lt, arba 9626,42 Eur);
8) sąskaitoje esantys 1509,16 JAV dolerio (3895,59 Lt, arba 1128,24 Eur);
9) 1 vnt. „Berkshire Hathaway Inc. (BRK-B)“, JAV, 1 akcijos vertė – 80,94 JAV dolerio (208,93 Lt, arba 60,51 Eur);
10) 1 vnt. AB „Apranga“ PVA (APG1L), Lietuva, vertė – 6,63 Lt (1,92 Eur);
11) 1 vnt. AB TEO LT PVA (TEO1L), Lietuva, vertė – 2,21 Lt (0,64 Eur);
12) 1,858 vnt. AB „Ekranas“ PVA (LT0000104234), Lietuva, vertė – 1 Lt (0,29 Eur);
13) 5398 Lt (1563,37 Eur) atsakovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke;
14) 2822,46 Lt (817,44 Eur) atsakovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke;
15) 999,78 Lt (289,56 Eur) atsakovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke;
16) 23 403,45 Lt (6778,11 Eur) indėlį atsakovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke;
17) 521,50 Lt (151,04 Eur) atsakovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke;
turtinės teisės:
488 325 Lt (141 428,70 Eur) reikalavimo teisė UAB ,,Euporija“ (suteiktos paskolos grąžinimas);
kilnojamieji daiktai:
1) kilnojamasis turtas bute (duomenys neskelbtini) 13 660 Lt (3956,21 Eur) vertės;
2) dvi 50 Lt kolekcinės (proginės) monetos, skirtos krepšiniui, 900 Lt (260,66 Eur) vertės;
3) subdomenai: sexas.lt, pigusbilietai.lt, investuotojai.lt, registruoti interneto svetainėje http://www.hostex.lt, 300 Lt (86,89 Eur) vertės;
4) automobilis „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt (2896,20 Eur) vertės.
Iš viso šalių turto vertė – 1 100 218, 81 Lt (318 645,39 Eur).
Teismas nustatė, kad atsakovas buvo sudaręs su AB SEB banku valiutos apsikeitimo sandorį, tačiau pagal šį sandorį nebuvo nei nurašyta, nei įskaityta jokių lėšų banko sąskaitoje JAV doleriais. Kadangi atsakovas nėra pardavęs bankui 79 051,38 JAV dolerio ir nėra gavęs 200 000 Lt (57 924 Eur), tai negautos lėšos negali būti įtrauktos į sutuoktinių dalijamo turto balansą. Turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), nenustačius aplinkybių, kurioms esant nukrypstama nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Taigi kiekvienam iš sutuoktinių tenka 550 109,41 Lt (159 322,70 Eur) vertės turto. Ieškovė neprekiauja vertybiniais popieriais, neturi tam reikalingų specialiųjų žinių, todėl vertybiniai popieriai, įgyti atsakovo, jai nereikalingi. Taigi atsakovo siūlomas turto padalijimo būdas – per pusę natūra nekilnojamasis turtas ir vertybiniai popieriai, netinkamas (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Be to, parenkant turto padalijimo būdą, taip pat privalu atsižvelgti į nepilnamečių dukterų interesus, siekiant apginti jų teisę į gyvenamąją patalpą, užtikrinti ramią bei saugią aplinką (CK 3.3 straipsnis). Teismas sprendė priteisti ieškovei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) vieną kolekcinę monetą, o atsakovui – vertybinius popierius, pinigus jo sąskaitose, subdomenus ir vieną kolekcinę monetą, 488 325 Lt (141428,70 Eur) reikalavimo teisę UAB ,,Euporija“ (suteiktos paskolos grąžinimas). Atsakovas, gavęs didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, privalo kompensuoti ieškovei 104 989,41 Lt (30 407,03 Eur).
Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas nesąžiningai neteisėtais veiksmais sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. gyvenant santuokoje pardavė septynis nekilnojamojo turto objektus, nuslėpė gautas lėšas, be sutuoktinės žinios panaudojo jas asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas ieškovės reikalavimu atliko tarptautinę tariamai nuslėptų pinigų paiešką užklausdamas įvairių užsienio valstybių bankus, tačiau jokių atsakovo sąskaitų nerado. Posėdžio metu ieškovė pripažino, kad šeimoje buvęs susitarimas, jog ji rūpinsis namais ir vaikais, o atsakovas uždirbs pinigus. Uždirbti pinigus atsakovui sekėsi gerai, šeima gyveno pasiturinčiai. Ieškovė buvo patenkinta sutuoktinio verslu, kai jis sekėsi, todėl negali reikalauti kompensacijų už nepasisekusias investicijas. Reikalavimo priteisti kompensaciją už gauto kredito nuslėpimą ir bendrų kreditoriaus įsipareigojimų padidinimą ieškovė posėdžio metu atsisakė (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Kreditorius AB SEB bankas nesutiko modifikuoti kredito sutarties; visas prievoles AB SEB bankui pagal 2004 m. gegužės 28 d. kredito sutartį Nr. 1750418071067-21 šalys po santuokos nutraukimo turi vykdyti solidariai (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 16 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą.
Teisėjų kolegija sprendė dėl apeliaciniu skundu atsakovo pareikštų prašymų dėl priteisto išlaikymo nepilnametėms dukterims A. G. ir L. G. dydžio ir priteistos kompensacijos ieškovei. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sumažinti priteistą iš atsakovo išlaikymą vaikams, nurodė, kad apie atsakovo nesąžiningą elgesį leidžia spręsti ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai dėl 2009 m. įsteigtos UAB „Euporija“. Atsakovas, tų pačių metų rugsėjo mėnesį išsikraustęs iš šeimos namų, be sutuoktinės žinios skolino bendras santuokines lėšas naujai įsteigtai įmonei. Nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2012 m. vasario 22 d. atsakovas, kaip šios įmonės vadovas ir akcininkas, paskolino UAB „Euporija“ didelę pinigų sumą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Euporija“ savininko A. G. iniciatyva UAB ,,Euporija“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartimi A. G. kreditoriaus reikalavimai BUAB „Euporija“ bankroto byloje sudaro bendrą 547 258,35 Lt (158 496,97 Eur) sumą. Be atsakovo, BUAB „Euporija“ turi tik vieną antrosios eilės kreditorių VSDFV Vilniaus skyrių, kurio reikalavimas – 69,15 Lt (20,03 Eur). Atsakovas nesutiko su teismo sprendimo dalimi dėl priteistos 104 989,41 Lt (30 407,03 Eur) kompensacijos ieškovei; nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 488 325 Lt (141 428,70 Eur) reikalavimo teisę į UAB „Euporija“. Taigi atsakovas, pats įkūręs UAB „Euporija“, be sutuoktinės žinios tik savo iniciatyva nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. balandžio 29 d. skolindamas šiai įmonei lėšas, kurios, kaip pats nurodo, dešimt kartų viršijo realią įmonės turto vertę, tapęs pagrindiniu įmonės kreditoriumi, turi prisiimti finansinę riziką dėl priimtų įsipareigojimų vykdymo. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė reikalavimo teisę nurodyta apimtimi būtent atsakovui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo ir 104 989,41 Lt (30 407,03 Eur) kompensacijos priteisimo ieškovei; grąžinti nurodytą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo priimti naujus įrodymus byloje, kurie negalėjo būti pateikti teismams, nes tik po procesinių sprendimų priėmimo buvo pateiktas prašymas Vilniaus apygardos teismui dėl UAB „Euporija“ pabaigos ir likvidavimo, taip pat buvo priimta teismo nutartis dėl bendrovės pabaigos (tai nėra įrodymai ir aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos žemesnės instancijos teismuose, nes klausimas dėl UAB „Euporija“ bankroto buvo keltas dar pirmosios instancijos teisme). Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl sutuoktinių bendro dalytino turto balanso sudarymo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sudarė sutuoktinių bendro dalytino turto balansą, nes buvo įtrauktas realiai neegzistuojantis (nerealus) turtas; tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-207/2009; kt.). Atsakovui priklausanti reikalavimo teisė BUAB „Euporija“ faktiškai neįgyvendinama. Bendrovė neturi jokio realaus turto, Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovė bankrutavusi. Bankroto byla Nr. B2-1560-603/2014 iškelta dar nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (2014 m. vasario 13 d.), tačiau teismas nevertino šios aplinkybės. Atsakovas į bylą pateikė bendrovės finansinius dokumentus, pagal kuriuos bendrovė neturi turto, iš kurio būtų galima patenkinti reikalavimo teisę. Atsakovui priskirtos bendrovės akcijos taip pat yra bevertės. Nagrinėjamos bylos atveju taikytinas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. E. P., bylos Nr. 3K-3-70/2014). Atsakovas į bylą pateikė įrodymus dėl UAB „Euporija“ finansinės būklės (balansus, pelno nuostolio ataskaitas ir kt.). Atsakovas neturi galimybių išsiieškoti 488 325 Lt (141 428,70 Eur) iš bendrovės, tačiau teismai į šias aplinkybes neatsižvelgė. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad atsakovui priskirtos UAB „Euporija“ akcijos, įvertintos 53 110 Lt (15 381,72 Eur), taip pat bevertės. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi iškėlė UAB „Euporija“ bankroto bylą ir konstatavo, kad bendrovės nemokumas prasidėjo 2012 m. Bendrovė veikė pelningai, tačiau skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Dar iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos 2014 m. spalio 6 d. UAB „Euporija“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2014 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktas prašymas dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Bankroto administratorius UAB Verslo valdymo centras Vilniaus apygardos teismui pateikė duomenis, kad su trečiosios eilės išieškotojais A. G. (547 203,08 Lt (158 480,97 Eur) reikalavimo teisė) ir UAB „Hostex“ (121 Lt (35,04 Eur) reikalavimo teisė) neatsiskaityta, nes įmonė neturi jokio turto. Kadangi sutuoktinių turto balansas buvo sudarytas neteisingai, tai teismo sprendimo dalis dėl priteistos iš atsakovo kompensacijos už didesnės vertės turtą, kuris atsakovui teko, yra neteisėta. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką teismas turėjo aiškintis, ar atsakovas yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-192/2009). Atsakovo nuomone, teismams neteisingai nustačius sutuoktinių bendro dalytino turto balansą, buvo pažeista ir sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007). Be to, ieškovei teismai priteisė daug didesnės vertės turtą nei atsakovui. Pirmosios instancijos teismas priteisė visą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kilnojamąjį turtą, iš viso 445 120 Lt (128 915,66 Eur) vertės turto, o atsakovui – vertybinius popierius ir turtines teises, kilnojamuosius daiktus bei pinigus sąskaitose, iš viso 655 098,81 Lt (189 729,73 Eur) vertės turto, tačiau reikalavimo teisė UAB „Euporija“ ir jos akcijos yra bevertės, todėl atsakovui realiai priteista turto, kurio vertė – tik 113 663,81 Lt (32 919,31 Eur), ir jis dar nepagrįstai įpareigotas sumokėti ieškovei 104 989,41 Lt (30 407,03 Eur) kompensaciją.
2. Dėl teisės ginčyti sutuoktinio sudarytus sandorius. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika dėl sutuoktinių sandorių sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-138/2013; 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Ž. v. V. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2013; kt.), nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo sąžiningumą, nenustatė turto iššvaistymo, nurodė, kad šeima buvo patenkinta jo verslu, kol sekėsi, todėl ieškovė negali reikalauti kompensacijos už nepasisekusias investicijas. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių. Atsakovas pažymi, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovo sudarytais sandoriais (paskolos sutartimis UAB „Euporija“), galėjo juos ginčyti, tačiau, sužinojusi apie sandorius prasidėjus skyrybų procesui 2012 m. kovo 30 d., per CK nustatytą vienerių metų senaties terminą sandorių neginčijo (CK 3.96 straipsnis), taigi su sudarytais sandoriais sutiko. Senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai vienas iš sutuoktinių sužino apie sudarytą sandorį. Atsakovo teisės ir pagrįsti teisėti interesai buvo pažeisti teismų sprendimais, nes sandorių nepasisekimo rizika buvo priskirta išimtinai atsakovui. Be to, apeliacinės instancijos teismas peržengė nagrinėjamos bylos ir apeliacinio skundo ribas nustatydamas, kad ieškovės teisės buvo pažeistos atsakovo sudaromais sandoriais, nes bylos nagrinėjimo dalykas yra sutuoktinių bendro turto padalijimo ir bendro dalytino turto balanso sudarymas, o ne atsakovo sudarytų sandorių ginčijimas, dėl to galimai buvo pažeistos ieškovės teisės (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas.
3. Dėl viešojo intereso šeimos bylose. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-16/2012), nurodo, kad teismai turėjo būti aktyvūs ir aiškintis tikrąją reikalavimo teisės vertę. Dėl neteisingai padalyto turto, priteistos ieškovei kompensacijos šioje byloje buvo pažeistas viešasis interesas.
4. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB „Liteksas“ ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2013 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. T. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-462/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. L. M., bylos Nr. 3K-3-362/2013; kt.), nurodo, kad teismai pažeidė įrodinėjimo proceso taisykles, nukrypo nuo įrodymų tikėtinumo taisyklės, nes atsakovui priklausanti reikalavimo teisė į UAB „Euporija“ yra nereali, todėl negalėjo būti įtraukiama į sutuoktinių dalytino turto balansą; teismai neteisingai visą investavimo riziką išimtinai priskyrė atsakovui. UAB „Euporija“ yra bankrutavusi įmonė, jos bankroto procedūra prasidėjo dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovė, teigianti, kad atsakovui priklausanti reikalavimo teisė turi būti sutuoktinių bendro dalytino turto balanse, privalėjo teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnio 1 dalis). Atsakovas į bylą yra pateikęs įrodymus, pagrindžiančius reikalavimo teisės neigiamą vertę. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 30 d. nutartimi, kuria atsakovas buvo įtrauktas į BUAB „Euporija“ kreditorių sąrašą, nors bendrovės bankroto byloje nenustatyta, ar šia teismo nutartimi patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas (jo dalis) patenkintas. Be to, kasacinio skundo padavimo dieną Vilniaus apygardos teismui yra pateiktas prašymas įmonę likviduoti. Atsakovo reikalavimas nėra ir nebus patenkintas, nes bendrovė neturi jokio turto. Tam, kad atsakovo reikalavimo teisė būtų įtraukta į sutuoktinių turto balansą, šioje byloje buvo būtina nustatyti, ar ši suma (jos dalis) atsakovui buvo išmokėta, ar yra realių galimybių šią sumą išsiieškoti ateityje. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi imtis papildomų įrodinėjimo priemonių dalytino turto vertei apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nustatyti, kai kyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009). Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl viešojo intereso šeimos bylose. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-505/2014; kt.). Šiuo atveju šalių turto padalijimo klausimas nėra susijęs su viešuoju interesu, todėl teismams nebuvo pagrindo ex officio remtis CPK 376 straipsnyje nurodytomis teisėmis, savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti šalių pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvius sutuoktinių teisių gynimo būdus.
2. Dėl sutuoktinių turto balanso sudarymo ir turto vertės nustatymo. Atsakovas kasaciniame skunde kelia dalytino sutuoktinių turto ir jo vertės nustatymo, t. y. fakto, klausimus, kurių kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tokia pozicija atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-7/2006). Ieškovė remiasi kasacinio teismo praktika dėl sutuoktinių turto balanso sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-325/2009; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013; kt.), nurodo, kad reikalavimo teisė UAB „Euporija“ priskiriama prie turtinių teisių, nes tai yra ateityje gautinas turtas (CK 1.112 straipsnis). Santuokos nutraukimo byloje privalo būti padalytas visas sutuoktinių bendras turtas, tarp jų – ir turtinės teisės, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga. Byloje nekilo ginčo dėl reikalavimo teisės egzistavimo, jos vertės, abi šalys įtraukė šią turtinę teisę į savo reikalavimus ir prašė ją padalyti (ieškovė prašė 488 325 Lt (141 428,70 Eur) reikalavimo teisę priteisti atsakovui, o šis – padalyti lygiomis dalimis). Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva, o atsakovui pripažinus faktą (CK 1.112 straipsnis) dėl turto egzistavimo ir jo vertės, buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas. Be to, abi šalys pirmosios instancijos teismui pateikė reikalavimo teisės, kaip bendro turto vieneto, egzistavimo įrodymus (UAB „Euporija“ aiškinamieji raštai, pažyma apie atsakovo įmonei suteiktas paskolas, pažyma apie gautas ir grąžintas paskolas iš atsakovo). Pirmosios instancijos teismui nepatenkinus atsakovo reikalavimo padalyti turtinę teisę po 1/2 dalį, jis pateikė apeliacinį skundą, kurį grindė visiškai naujais argumentais (ginčijo reikalavimo teisės vertę). Taigi atsakovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė 2013 m. lapkričio 7 d., gavęs teismo sprendimą atsakovas, kaip vienintelis UAB „Euporija“ akcininkas, kreditorius ir vadovas, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip siekdamas panaikinti jam atitekusį turtinį vienetą – reikalavimo teisę bendrovei. Bankroto byla įmonei iškelta 2014 m. vasario 25 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovui priteistos reikalavimo teisės į įmonę vertė dėl bankroto bylos iškėlimo netgi padidėjo. Kaip nurodo pats atsakovas, jo kreditoriaus reikalavimo dydis bankroto byloje buvo 547 203,08 Lt (158 480,97 Eur). Vilniaus miesto apygardos teismas skundžiamą nutartį priėmė 2014 m. spalio 16 d., o UAB „Euporija“ pripažinta bankrutavusia po skundžiamos apygardos teismo nutarties priėmimo, t. y. 2014 m. spalio 20 d., jau po bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos. Pagal CK 2.95 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. UAB „Euporija“ nėra išregistruota ir jos teisnumas nėra išnykęs. Atsakovui priteista turtinė teisė (reikalavimo teisė) egzistuojanti, taip pat egzistavo teismams priimant kasacine tvarka skundžiamus sprendimus. Ieškovės nuomone, teismų procesiniai sprendimai negali būti naikinami dėl kasatoriaus aplaidumo ir nesugebėjimo tinkamai įgyvendinti jam priteistas turtines teises sprendimų vykdymo procese. Teismas nėra atsakingas už sprendimų vykdymą, tai yra ginčo šalies pareiga. Atsakovas, būdamas vienintelis UAB „Euporija“ akcininkas ir kreditorius, galėjo neteikti teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba kaip akcininkas padengti nuostolius asmeniniais įnašais pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Ieškovės nuomone, kasatoriaus tikslas buvo ne įgyvendinti jam priklausančią turtinę teisę, o kuo skubiau ją likviduoti, taip po teismų procesinių sprendimų pakeičiant sutuoktinių turto balansą ir perdalijant ieškovei atitekusį turtą. Kyla pagrįstas klausimas dėl tyčinio UAB „Euporija“ bankroto. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 1, 2 dalys).
3. Dėl teismo vaidmens. Ieškovė remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-566/2012), nurodo, kad byloje nėra aplinkybių, dėl kurių šią civilinę bylą nagrinėję teismai turėjo būti aktyvūs dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos pateikė šalys, jų paaiškinimais ir kitais įrodymais. Kadangi šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, tai teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., turėdamas tikslą teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Teismai, nustatydami reikalavimo teisės vertę, su kuria sutiko abi proceso šalys, nepažeidė proceso teisės normų.
4. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasatorius nepagrįstai remiasi kaip precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. P. v. E. P., bylos Nr. 3K-3-70/2014, kurios faktinės aplinkybės visiškai skirtingos nuo nagrinėjamos. Priešingai nei atsakovo nurodytoje byloje, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl lėšų, o dėl turtinės reikalavimo teisės. Dalijant turtinę teisę jos įgyvendinti nebūtina, nes kai ji įgyvendinama ir gaunamos pagal ją mokėtinos lėšos, šis turtinis vienetas iš turtinės teisės transformuojasi į konkretų daiktą – lėšas. Šiuo atveju reikalavimo teisė nėra išnykusi, ji reali, tačiau atsakovas pats jos neįgyvendina.
5. Dėl sutuoktinių turto padalijimo. Ieškovė remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011), nurodo, kad nagrinėjamoje byloje turtą teismai padalijo lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam priteisė 550 109,41 Lt (159 322,70 Eur) vertės turto. Atsakovui natūra teko didesnė turto dalis, todėl ieškovei buvo priteista kompensacija. Ieškovė remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008), nurodo, kad teismai nustatė, jog šioje byloje visų turto vienetų dalijimas po 1/2 dalį prieštarautų įstatymo normoms ir nepilnamečių vaikų interesams. Teismai priteisė atsakovui vertybinius popierius, nes ieškovė neprekiauja vertybiniais popieriais, neturi tam reikalingų specialiųjų žinių, o reikalavimo teisę UAB „Euporija“ priteisė, nes atsakovas 2009 m. įsteigė šią bendrovę, o tų pačių metų rugsėjį išsikraustė iš namų. Byloje nustatytas faktas, kad atsakovas lėšas įmonei skolino be ieškovės sutikimo ir žinios, jau prasidėjus apeliaciniam procesui inicijavo bendrovės bankroto bylą; atsakovas be ieškovės sutikimo, gyvendamas skyrium, skolindamas bendrovei sumas, kurios dešimt kartų viršija realią įmonės turto vertę, turi prisiimti finansinę riziką dėl šio finansinio sandorio ir paskolintų lėšų atgavimo. Teismai priteisė ieškovei nekilnojamąjį turtą dėl sutuoktinių konfliktiškų santykių, dėl to atsakovas išsikėlė iš bendro buto, atsižvelgė į nepilnamečių dukrų interesus, siekiant apginti jų teisę į gyvenamąją patalpą, užtikrinti ramią ir saugią aplinką.
6. Dėl atsakovo galimybių sumokėti kompensaciją. Ieškovė nurodo, kad teismai neturi pareigos rinkti įrodymus ir nustatinėti aplinkybes, kuriomis šalys nesiremia. Atsakovui natūra atiteko turto, kurio vertė – 655 098,81 Lt (189 729,97 Eur) (vertybiniai popieriai, kilnojamasis turtas, lėšos, reikalavimo teisės). Didelės vertės atsakovui atitekęs turtas savaime reiškia gerą jo turtinę padėtį ir galimybę sumokėti ieškovei vos 16 proc. dydžio jam tenkančios turto vertės kompensaciją. Būtina pažymėti ir tai, kad atsakovas yra įsteigęs keletą įmonių, kurios verčiasi vertybinių popierių prekyba, taip pat jis veda seminarus, susijusius su vertybinių popierių rinkomis. Atsakovo gaunamos pajamos, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymomis, yra ypač didelės, todėl nepagrįsti jo argumentai dėl nesugebėjimo išmokėti ieškovei kompensaciją.
7. Dėl teisės ginčyti sutuoktinio sandorius. Ieškovė nurodo, kad šalys pačios pasirenka savo interesų gynimo būdus, remdamosi susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Atsakovo paskolintos bendrovei lėšos ne išnyko, o pasikeitė tik turto statusas, t. y. iš lėšų turtas tapo turtine teise (reikalavimo teise). Paskolindamas įmonei lėšas atsakovas bendro sutuoktinių turto nesumažino, nes jo vertė nepakito (dėl reikalavimo teisės vertės netgi nekilo ginčas). Atsakovas iškėlė reikalavimo teisės vertės klausimą, kuris negali būti kasacinio nagrinėjimo dalyku, tik tada, kai teismas priėmė sprendimą ir priteisė atsakovui turtą. Ieškovė negali būti atsakinga už atsakovo nesugebėjimą jau po bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos realizuoti jam atitekusio turto. Byloje iš atsakovo nebuvo priteista kompensacija už lėšų iššvaistymą, buvo padalytas tik realus šalių turtas.
8. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Ieškovė remiasi kasacinio teismo praktika įrodymų vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.), nurodo, kad kasacinis teismas netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas. Kasaciniame skunde keliami įrodymų vertinimo, o ne pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių klausimai. Pirmosios instancijos teisme atsakovas nekėlė reikalavimo teisės vertės klausimo ir sutiko su ieškovės nurodyta verte, pateikė UAB „Euporija“ išduotas pažymas. Be to, būtent atsakovas, nesutikdamas su reikalavimo teisės verte, privalėjo įrodyti, pasak jo, tikrąją šios turtinės teisės vertę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami, nauji faktai nenustatinėjami (CPK 353 straipsnis). Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į kasacinį skundą iškelti šalių kaltės dėl santuokos iširimo, sutuoktinių turto ir prievolių kreditoriams padalijimo teisės klausimai.
Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo
Civilinio kodekso 3.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga, todėl spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą teismas taip pat privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, taigi ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad CK 3.118 straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą padalyti santuokinį turtą, turi laikytis įstatyme nustatytos veiksmų sekos: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi; ketvirta, jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-705/2003; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-275/2007; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-325/2009; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013).
Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).
Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009; kt.).
Šioje byloje kasatorius (atsakovas), ginčydamas bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis buvo padalytas sutuoktinių turtas, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sudarė sutuoktinių bendro dalytino turto balansą, nes buvo įtrauktas realiai neegzistuojantis (nerealus) turtas ir tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Kasatoriaus teigimu, jam priklausanti reikalavimo teisė BUAB „Euporija“ faktiškai neįgyvendinama, nes bendrovė neturi jokio realaus turto, Juridinių asmenų registro duomenimis, ji bankrutavusi, bankroto byla buvo iškelta dar bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2014 m. vasario 13 d.), jam priskirtos bendrovės akcijos taip pat yra bevertės, tačiau teismai nevertino šios aplinkybės.
Atsižvelgdamas į šiuos atsakovo kasaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su skundžiamomis bylą nagrinėjusių teismų sprendimų dalimis argumentus bei kitus su jais susijusius kasacinio skundo argumentus, kasacinis teismas pažymi, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, sudarydamas sutuoktinių bendro turto balansą ir nustatydamas šio turto vertę, į šį balansą iš tiesų įtraukė 100 vnt. UAB ,,Euporija“ akcijų, kurios sudaro 100 procentų visų šios bendrovės akcijų, nurodydamas bendrą šių akcijų vertę – 53 110 Lt (15 381,72 Eur), bei reikalavimo teisę į UAB ,,Euporija“, nurodydamas šios teisės vertę – 488 325 Lt (141 428,70 Eur), o dalydamas sutuoktinių turtą, šį turtą priteisė atsakovui. Sudarydamas bendrą turto balansą, teismas nustatė, kad iš viso dalytino turto vertė yra 1 100 218,81 Lt (318 645,39 Eur), bei, nenustatęs pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nusprendė, kad kiekvienam iš sutuoktinių tenka 550 109,41 Lt (159 322,70 Eur) vertės turto. Priteisdamas turtą sutuoktiniams natūra, nustatęs, kad atsakovui tenka didesnės vertės bendro turto dalis, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo turto vertės skirtumo kompensaciją – 104 989,41 Lt (30 407,03 Eur). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dalijamo sutuoktinių turto vertę, savo išvados apie UAB ,,Euporija“ akcijų bei reikalavimo teisės į UAB ,,Euporija“ vertę nepagrindė, o sprendimą priteisti šį turtą natūra atsakovui argumentavo aplinkybe, kad ieškovė neprekiauja vertybiniais popieriais, neturi tam reikalingų specialiųjų žinių, todėl vertybiniai popieriai, kuriuos įgijo atsakovas, jai nereikalingi, ir sprendė, kad atsakovo siūlomas turto padalijimo būdas – per pusę natūra nekilnojamasis turtas ir vertybiniai popieriai – yra netinkamas. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas argumentavo ir nepilnamečių vaikų interesais, siekdamas apginti jų teisę į gyvenamąją patalpą bei vadovaudamasis CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią, parenkant turto padalijimo būdą, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakovas kasaciniame skunde turto padalijimo būdo iš esmės ir neginčija, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta dalies šio turto – UAB ,,Euporija“ akcijų bei reikalavimo teisės į UAB ,,Euporija“ – verte, kaip minėta, teigdamas, kad reikalavimo teisė faktiškai neįgyvendinama, o jam priskirtos bendrovės akcijos taip pat yra bevertės.
Šioje nutartyje jau minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę, vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, be to, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos. Nors nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas dalijamo turto – UAB ,,Euporija“ akcijų bei reikalavimo teisės į šią bendrovę – vertės nustatymo nepagrindė, tačiau šiuo atveju svarbi yra aplinkybė, kad tikslindamas savo priešieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teisme, į dalijamo turto balansą atsakovas pats įtraukė UAB ,,Euporija“ akcijas, nurodydamas šių akcijų nominalią, bet ne rinkos vertę, bei ginčijamą reikalavimo teisę, nurodydamas šios teisės vertę, kuri atitinka jo paties pasirašytoje UAB ,,Euporija“ 2013 m. rugsėjo 3 d. pažymoje apie jo išduotų paskolų šiai bendrovei nurodytą sumą bei yra artima tai reikalavimo teisės vertei, kurią ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad, tikslindamas priešieškinį ir nurodydamas tokią dalytino turto vertę, aplinkybės, kad reikalavimo teisė į BUAB „Euporija“ faktiškai neįgyvendinama, o akcijos yra bevertės, atsakovas nenurodė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, sudarydamas dalijamo turto balansą, neturėjo pagrindo abejoti šio dalijamo turto verte, kuri yra artima paties atsakovo nurodytajai, todėl kasacinio skundo argumentas, kad į dalijamo turto balansą buvo įtrauktas realiai neegzistuojantis (nerealus) turtas, nėra pagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad UAB ,,Euporija“ buvo įsteigta 2009 m., o atsakovas, tų pačių metų rugsėjo mėnesį išsikraustęs iš šeimos namų, be sutuoktinės žinios skolino bendras santuokines lėšas naujai įsteigtai įmonei, nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2012 m. vasario 22 d. atsakovas, kaip minėtos įmonės vadovas ir akcininkas, paskolino UAB „Euporija“ didelę pinigų sumą, paskolintos lėšos 10 kartų viršijo realią įmonės turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad paties atsakovo iniciatyva UAB ,,Euporija“ buvo iškelta bankroto byla ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartimi buvo patvirtinti atsakovo finansiniai reikalavimai bendrovei, sudarantys bendrą 547 258,35 Lt sumą. Byloje taip pat nustatyta, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Euporija“ atsakovas kreipėsi 2013 m. lapkričio 29 d., t. y. netrukus po to, kai šioje byloje buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurį vėliau jis apskundė apeliacine tvarka.
Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl santuokinio turto yra pasisakyta, kad, pagal CK 3.94 straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktinis, kuris vienas tvarko turtą – bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tą daro aplaidžiai ar neprotingai ir nerūpestingai, tai jis privalo kompensuoti iš savo asmeninio turto nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo vieno sutuoktinio veiksmais kito sąskaita atvejus ir iš to kylančius teisinius padarinius taip pat reglamentuoja CK 3.115 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 3 dalis. Aptariamose CK teisės normose nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Sutuoktiniui (atsakovui) vienvaldiškai, neturint kito sutuoktinio (ieškovės) sutikimo, sudarius sandorius, kurių metu lėšos perleistos tretiesiems asmenims, ne šeimos poreikiams tenkinti, atsakovas dėl to turi prisiimti verslo riziką iš šių sandorių; riziką sudarant sandorius prisiėmus atsakovui, jam tenka ir jų vykdymo rizika, susijusi su tuo, kaip ir kokia apimtimi bus įgyvendintos reikalavimo teisės, taigi ir nuostoliai, kiek nepavyks įgyvendinti reikalavimų teisių, teks atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-505/2014).
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad paskolos UAB ,,Euporija“ buvo suteiktos iš bendrų santuokinių ieškovės ir atsakovo lėšų be ieškovės žinios bei nenustačius, kad šios lėšos ar pajamos iš UAB ,,Euporija“ būtų panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad, skolindamas lėšas, atsakovas, tapęs pagrindiniu įmonės kreditoriumi, turi prisiimti finansinę riziką dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovui reikalavimo teisę, iš esmės atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką. Kolegija taip pat konstatuoja, kad dėl tos pačios priežasties atsakovui yra pagrįstai priteistos ir nurodytos bendrovės, kurios vienintelis akcininkas yra atsakovas, akcijos.
Pažymėtina, kad kasatorius (atsakovas) kaip teisminiu precedentu nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta civiline byla dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo, kurioje, be kita ko, buvo sprendžiamas pajamų darbo užmokesčio forma padalijimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. E. P., bylos Nr. 3K-3-70/2014). Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad tam, jog darbo užmokestis būtų įtrauktas į dalijamo turto balansą, būtina nustatyti, ar jis buvo išmokėtas. O šioje byloje sprendžiamas reikalavimo teisės, atsiradusios sandorių pagrindu be vieno iš sutuoktinių sutikimo perleidus santuokine nuosavybe buvusias lėšas, bei vertybinių popierių (akcijų) padalijimo klausimas. Pagrįstas yra ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą teiginys, kad dalijant turtinę teisę jos įgyvendinti nebūtina, nes kai ji įgyvendinama ir gaunamos pagal ją mokėtinos lėšos, šis turtinis vienetas iš turtinės teisės transformuojasi į konkretų daiktą – lėšas. Taigi, ratio decidendi nagrinėjamoje ir kasatoriaus nurodytoje byloje nesutampa ir vadovautis joje pateiktu išaiškinimu nėra pagrindo.
Dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo ir teisės ginčyti sutuoktinio sudarytus sandorius
Kasatorius (atsakovas) teigia, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo jo sąžiningumą, nenustatė turto iššvaistymo, nurodė, kad šeima buvo patenkinta jo verslu, kol sekėsi, todėl ieškovė negali reikalauti kompensacijos už nepasisekusias investicijas; apeliacinės instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių. Kasatorius taip pat pažymi, kad ieškovė, nesutikdama su jo sudarytais sandoriais (paskolos sutartimis UAB „Euporija“), galėjo juos ginčyti, tačiau, sužinojusi apie sandorius prasidėjus skyrybų procesui 2012 m. kovo 30 d., per CK nustatytą vienerių metų senaties terminą sandorių neginčijo (CK 3.96 straipsnis), taigi su sudarytais sandoriais sutiko.
Atsižvelgdamas į šiuos kasacinio skundo argumentus, kasacinis teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovė neginčijo atsakovo sudarytų sandorių, kurių pagrindu santuokinės lėšos buvo perleistos jo valdomai įmonei, negali būti vertinama kaip sutikimas su šiais sandoriais bei negali atimti iš jos teisės ginti savo pažeistas teises šioje byloje, dalijant santuokos metu įgytą turtą. Sandorių (paskolos sutarčių), kurių pagrindu buvo perleistos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančios lėšos, vykdymo metu lėšos transformavosi į reikalavimo teisę, todėl ieškovė, sužinojusi apie tokių sandorių sudarymą, turėjo teisę pasirinkti, ar ginčyti sandorius ir reikalauti taikyti restituciją, ar įtraukti šį turtą į dalijamo turto balansą. Kasatorius pats pripažįsta, kad apie jo sudarytus sandorius ieškovė sužinojo prasidėjus skyrybų procesui. Atsižvelgdama į reikalavimo teisių atsiradimo aplinkybes, į tai, kad atsakovas yra vienintelis UAB ,,Euporija“ akcininkas, reikalavimo teisę, kaip dalytiną santuokinį turtą, įtraukdama į dalijamo turto balansą ir siūlydama šį turtą paskirti atsakovui, ieškovė pasirinko pagrįstą ir ekonomiškesnį savo teisių gynimo būdą, nei sandorių ginčijimas. Toks teisių gynimo būdas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-505/2014).
Kasacinis teismas taip pat nepagrįstu pripažįsta kasatoriaus teiginį, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė nagrinėjimo ribas nustatydamas, kad ieškovės teisės buvo pažeistos atsakovo sudaromais sandoriais. Iš tiesų, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra sutuoktinių bendro dalytino turto balanso sudarymas ir šio turto padalijimas. Tačiau aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, sudarė sandorius, kurių metu lėšos perleistos tretiesiems asmenims, ne šeimos poreikiams tenkinti, yra svarbi santuokinio turto padalijimo klausimams teisingai išspręsti, nes, kaip jau minėta, tokius sandorius sudaręs atsakovas turi prisiimti ir verslo riziką iš šių sandorių ir jam tenka šių sandorių vykdymo rizika. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo neperžengdamas nagrinėjamos bylos ribų.
Dėl teismo vaidmens šioje byloje
Kasatorius teigia, kad teismai turėjo būti aktyvūs ir aiškintis tikrąją reikalavimo teisės vertę; dėl neteisingai padalyto turto, priteistos ieškovei kompensacijos šioje byloje buvo pažeistas viešasis interesas.
CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Pagal šio straipsnio 1–4 dalis aktyvus teismo vaidmuo reiškia teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, taip pat ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Šios įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.
Aiškindama CPK 376 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose.
Šioje nutartyje jau minėta, kad kasatorius, patikslindamas savo priešieškinio reikalavimus, į dalytino bendro turto balansą įtraukė UAB ,,Euporija“ akcijas, nurodydamas šių akcijų nominalią vertę, bei ginčijamą reikalavimo teisę, nurodydamas šios teisės vertę, kuri yra artima pirmosios instancijos teismo nustatytai vertei, ir aplinkybės, kad reikalavimo teisė į BUAB „Euporija“ faktiškai neįgyvendinama, o akcijos yra bevertės, nenurodė. Sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais. Byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą kasatoriaus nurodytų reikalavimų apimtimi veikti vieno iš sutuoktinių interesais. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad teismai turėjo būti aktyvūs, abejoti šalių nurodyta reikalavimo teisės bei akcijų verte ir aiškintis tikrąją šio turto vertę, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 376 straipsnio pažeidimo.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasatorius (atsakovas) taip pat teigia, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimo proceso taisykles, nukrypo nuo įrodymų tikėtinumo taisyklės, nes jam priklausanti reikalavimo teisė į UAB „Euporija“ yra nereali, todėl negalėjo būti įtraukiama į sutuoktinių dalytino turto balansą; teismai neteisingai visą investavimo riziką išimtinai priskyrė kasatoriui.
Atsižvelgdama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad, nesant pagrindo teismui būti aktyviam ir taikyti dispozityvumo ir rungimosi principų išimtį, kaip jau minėta, teismai neprivalėjo abejoti turto verte bei pagrindu įtraukti jį į dalijamo turto balansą ir savo iniciatyva rinkti bei tirti įrodymus, pagrindžiančius šio turto vertę. Taip pat minėta, kad sudaręs paskolos sandorius be ieškovės, kaip skolinamų lėšų bendraturtės, sutikimo atsakovas turi prisiimti verslo riziką iš šių sandorių ir jam turi tekti reikalavimo teisės įgyvendinimo rizika. Taigi, teismai, dalydami šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, šią riziką pagrįstai priskyrė atsakovui. Aplinkybė, kokia dalimi buvo patenkinti UAB ,,Euporija“ kreditorių, taigi ir atsakovo, finansiniai reikalavimai, šioje byloje nebuvo įrodinėjama ir tiriama. Turto vertės, taigi ir reikalavimo teisių bei akcijų vertės nustatymas yra fakto klausimas, kuris nepriskiriamas kasacinio teismo kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laiko pagrįstu ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą argumentą, kad kasaciniame skunde yra keliami įrodymų vertinimo, o ne pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių klausimai.
Kiti kasaciniame skunde išdėstyti argumentai reikšmės bylos baigčiai neturi, todėl dėl jų kasacinis teismas atskirai nepasisako.
Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, kurią naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 5,03 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į kasacinės bylos teisinį rezultatą, jos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų. Dėl to teisėjų kolegija netenkina ieškovės nurodyto prašymo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kasatoriaus A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,03 Eur (penkis Eur 3 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Nutarties kopijas išsiųsti VĮ Registrų centrui, Centrinei hipotekos įstaigai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Andžej Maciejevski Donatas Šernas