Baudžiamoji byla Nr. 1A-257-312/2020

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07437-2017-4

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1;

 (S)

                                                                                        1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1; 2.1.7.2;

                                                                                        2.3.2.1.3.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Lauretos Ulbienės, Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Miltinytei,

nuteistajam A. V. ir jo gynėjui advokatui Edmundui Luotei, nuteistojo E. R. gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko, nuteistojo R. A. (R. A.) gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. A., E. R. ir nuteistojo A. V. gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, ir R. A. paskirta galutinė subendrinta trejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį; E. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir, atlikus BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2 papunkčio tvarka nustatytą bausmės keitimą, E. R. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmę įskaityta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu atliktos bausmės dalis; A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tuo pačiu nuosprendžiu kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažinti E. P., O. R., Ž. V., pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – M. B., tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       E. R. nuteistas dėl to, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas kartu su M. B., turėdamas tikslą įgyti svetimas pinigines lėšas, 2017 m. vasario 13 d., susitaręs su nepatikslintu bendrininkų grupės nariu, kad į jo sąskaitą bus pervestos nusikalstamu būdu įgytos lėšos, ne vėliau kaip 2017 m. vasario 13 d. E. R. savo AB SEB banko sąskaitos numerį pateikė nepatikslintam bendrininkų grupės nariui, o pastarasis, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2017 m. vasario 13 d., pateikė E. R. sąskaitos numerį M. B., kuris atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, J. Biliūno g. 14B, Kybartuose, turėdamas tikslą įgyti svetimas pinigines lėšas, 2017 m. vasario 13 d., 12.58 val. paskambino L. L. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio celės 333B buvimo vieta yra Kybartai, Dariaus ir Girėno g. 56, ir prisistatęs AB SWEDBANK banko prevencijos skyriaus darbuotoju M. V., apgaule išviliojo L. L. išduotus internetinės prieigos duomenis - elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti bei tokiu būdu įgijus galimybę prisijungti prie AB SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos, susietos su L. L. vardu atidarytomis AB SEB banke sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 13 d., 13.42 val. iš internetinės prieigos adreso Nr. 188.69.192.42, priklausančio internetinei svetainei AB „Telia Lietuva“, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudodamas L. L. AB SEB banko duomenis, o būtent panaudodamas elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir banko informacinei sistemai save pateikdamas kaip asmenį, turintį teisę finansinei operacijai inicijuoti, L. L. vardu neteisėtai prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su L. L. priklausančia banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB SEB banke ir į E. R. priklausančią AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 13 d., laikotarpiu nuo 13.24 val. iki 18.06 val., per tris kartus pervedė 6000 eurų, iš kurių E. R., 2017 m. vasario 13 d., 18.01 val. (duomenys neskelbtini) bankomate per du kartus išgrynino 1 800 eurų (600 eurų, 600 eurų ir 600 eurų), 18.03 išgrynino 200 eurų, 2017 m. vasario 14 d., 07.18 val. (duomenys neskelbtini) bankomate per tris kartus išgrynino 2 000 eurų (500 eurų, 500 eurų, 1000 eurų). Tokiais savo veiksmais E. R., veikdamas kartu su M. B., apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus – L. L. priklausančius 6 000 eurų ir padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

2.       R. A. nuteistas dėl to, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas kartu su M. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, J. Biliūno g. 14B, Kybartuose, turėdamas tikslą įgyti svetimas pinigines lėšas, 2017 m. vasario 13 d., susitaręs su nepatikslintu bendrininkų grupės nariu gauti svetimą banko sąskaitos numerį, į kurią būtų pervesti nusikalstamu būdu įgyti pinigai, 2017 m. vasario 13 d. paskambino R. J., nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, ir apgaulingai įtikinęs pastarąją jam (R. A.) pateikti jai priklausančios AB SEB banko sąskaitos numerį, R. J. šios apgaulės įtakoje telefonu R. A. padiktavo savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) numerį. R. A., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Kybartų pataisos namuose pateikė R. J. sąskaitos numerį nepatikslintam bendrininkų grupės nariui, o pastarasis, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, minėtą sąskaitos numerį perdavė M. B., kuris atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, J. Biliūno g. 14B, Kybartuose, turėdamas tikslą įgyti svetimas pinigines lėšas, 2017 m. vasario 13 d., 12.58 val. paskambino L. L. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio celės 333B buvimo vieta yra Kybartai, Dariaus ir Girėno g. 56, ir prisistatęs AB SWEDBANK banko prevencijos skyriaus darbuotoju M. V., apgaule išviliojo L. L. išduotus internetinės prieigos duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti bei tokiu būdu įgijus galimybę prisijungti prie AB SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos, susietos su L. L. vardu atidarytomis AB SEB banke sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 13 d., 13.42 val. iš internetinės prieigos adreso Nr. 188.69.192.42, priklausančio internetinei svetainei AB „Telia Lietuva“, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudodamas L. L. AB SEB banko duomenis, o būtent panaudodamas elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir banko informacinei sistemai save pateikdamas kaip asmenį, turintį teisę finansinei operacijai inicijuoti, L. L. vardu neteisėtai prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su L. L. priklausančia banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB SEB banke ir į R. J. priklausančią AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 13 d., laikotarpiu nuo 13.24 val. iki 18.06 val., iš L. L. priklausančios AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė per tris kartus 6 000 eurų (2 000 eurų, 2 000 eurų ir 2 000 eurų), iš kurių R. J. 2017 m. vasario 13 d., nuo 17.42 val. iki 17.44 val., išgrynino per tris kartus 1 800 eurų (600 eurų, 600 eurų, 600 eurų) ir 2017 m. vasario 14 d., nuo 00.33 val. iki 00.39 val., išgrynino per šešis kartus 2 000 eurų (200 eurų, 600 eurų, 200 eurų, 200 eurų, 400 eurų, 400 eurų) (duomenys neskelbtini), kuriuos (duomenys neskelbtini) perdavė tyrimo metu nepatikslintam bendrininkų grupės nariui. Tokiais savo veiksmais R. A., veikdamas kartu su M. B., apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus – L. L. priklausančius 6 000 eurų ir padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

3.       A. V. nuteistas dėl to, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas kartu su O. R., M. B., po to, kai O. R. iš anksto susitaręs su juo (A. V.), kad pastarasis jam pateiks svetimų asmenų banko sąskaitų numerius, į kurias bus pervestos nusikalstamu būdu įgytos lėšos, ir 2017 m. vasario 13 d. jam (A. V.) apgaulingai įtikinus D. J. pateikti savo banko sąskaitos numerį, D. J. šios apgaulės įtakoje jam (A. V.) pateikė savo SEB banko sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2017 m. vasario 13 d. nenustatytu būdu D. J. banko sąskaitos numerį pateikė O. R., o pastarasis, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, pateikė D. J. sąskaitos numerį M. B., kuris atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, J. Biliūno g. 14B, Kybartuose, turėdamas tikslą įgyti svetimas pinigines lėšas, 2017 m. vasario 13 d., 12.58 val. paskambino L. L. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio celės 333B buvimo vieta yra Kybartai, Dariaus ir Girėno g. 56, ir prisistatęs AB SWEDBANK banko prevencijos skyriaus darbuotoju M. V., apgaule išviliojo L. L. išduotus internetinės prieigos duomenis - elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti bei tokiu būdu įgijus galimybę prisijungti prie AB SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos, susietos su L. L. vardu atidarytomis AB SEB banke sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 13 d. 13.42 val. iš internetinės prieigos adreso Nr. 188.69.192.42, priklausančio internetinei svetainei AB „Telia Lietuva“, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudodamas L. L. AB SEB banko duomenis, o būtent panaudodamas elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir banko informacinei sistemai save pateikdamas kaip asmenį, turintį teisę finansinei operacijai inicijuoti, L. L. vardu neteisėtai prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su L. L. priklausančia banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB SEB banke ir į D. J. priklausančią AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 13 d., laikotarpiu nuo 13.24 val. iki 18.06 val., iš L. L. priklausančios AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) per du kartus pervedė 3 800 eurų, iš kurių D. J. 2017 m. vasario 13 d. 18.13 val. ir 18.14 val., dalyvaujant jam (A. V.), bankomate (duomenys neskelbtini), išgrynino 2 000 eurų (1 000 eurų ir 1 000 eurų), bei kartu su O. R., nuvykus į p. c. A., (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 19.28 val. iki 19.29 val. bankomate išgrynino per tris kartus 1 800 eurų (600 eurų, 600 eurų, 600 eurų) ir visus pinigus (3 800 eurų) perdavė O. R.. Tokiais savo veiksmais A. V., veikdamas kartu su O. R., M. B., apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimus – L. L. priklausančius 3 800 eurų ir padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.       Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo jį išteisinti ir civilinį ieškinį atmesti arba grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

5.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. nebuvo atliktos akistatos su kitais įtariamaisiais, taip pat nebuvo gautos apelianto ir M. B. telefoninių pokalbių išklotinės. M. B. patvirtino, kad apgavo E. R., pastarasis nežinojo, kad pinigai yra gauti sukčiaujant, ką patvirtina banko sąskaitos išklotinės, iš kurių matyti, kad M. B. E. R. reguliariai pervedinėjo pinigus, kurie nebūdavo įgyti sukčiavimo būdu, nuo 2016 m. spalio 27 d. Nors šie pinigai būdavo pervedami ne M. B. vardu, tačiau jo nurodymu, kadangi pataisos namuose jis pats negalėjo daryti pavedimų. E. R. pinigus visada išgrynindavo 20 minučių laikotarpiu po jų gavimo, kadangi bankomatas yra netoli jo namų, be to, antstoliai bet kada būtų galėję užblokuoti jo sąskaitą, todėl jis skubėdavo išgryninti joje esančias lėšas. Apeliantas abejoja pirmosios instancijos teismo objektyvumu, kadangi teismas vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, kuriuo E. R. buvo nuteistas kartu su M. B., tačiau nusikaltimų padarymo laikas skiriasi keliomis dienomis. Liudytojams J. V., D. J., E. R. taip pat buvo pervesti sukčiavimo būdu įgyti pinigai, tačiau šie asmenys nebuvo pripažinti įtariamaisiais. E. R. praeityje taip pat yra teista ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių, nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, nors paminėtų liudytojų veiksmai buvo tokie patys kaip ir E. R..

6.       Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino neigiamai nuteistąjį charakterizuojančią jo praeitį, už tai jis jau yra atlikęs bausmę. Šiuo metu E. R. dirba, yra vedęs, rūpinasi neįgalia sutuoktine, charakterizuojamas teigiamai, laisvėje yra jau ketverius metus. Nuteistasis nesutinka, kad iš jo ir M. B. buvo solidariai priteista 6 000 eurų, kadangi išgryninti buvo tik 4 000 eurų, o 2 000 eurų liko banko sąskaitoje, kuri buvo užblokuota.

7.       Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 295 ir 300 straipsniais, grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui; sušvelninti jam paskirtą bausmę.

8.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Ž. P. ir Ž. N. ikiteisminio tyrimo metu yra pateikę nuoširdžius prisipažinimus dėl nusikaltimo, už kurį R. A. yra nuteistas, padarymo, tačiau šie asmenys į bylą neįtraukti. Vienas iš šių asmenų gali būti organizatoriumi (H. ar B.).

9.       Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistajam yra paskirta per griežta bausmė, nes jis apie daromą nusikaltimą nežinojo – banko sąskaitos numerį M. B. davė, nežinodamas, kam ji bus naudojama, norėdamas padėti pažįstamam.

10.       Apeliaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas advokatas Edmundas Luotė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį ir paskirti nuteistajam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėti trejiems metams.

11.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai individualizavo nuteistajam paskirtą bausmę. Pastarasis skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už nusikaltimo, kuris buvo padarytas maždaug tuo pačiu metu kaip ir nusikaltimai, už kuriuos A. V. buvo nuteistas 2019 m. rugsėjo 18 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiais, padarymą. Visos trys nusikalstamos veikos buvo padarytos 2017 metų pirmajame ketvirtyje, nuteistajam galimai veikiant vieninga neapibrėžta tyčia O. R. prašymu, ieškant asmenų, galinčių į savo banko sąskaitas priimti pavedimu siunčiamus pinigus ir juos išgryninti. Teisingumo principas įpareigoja teismą už vienodus nusikaltimus skirti vienodas bausmes ir šios bausmės neturėtų skirtis priklausomai nuo to vienoje ar trijose bylose jos yra skiriamos. Šioje baudžiamojoje byloje nėra tinkamai atskleistas A. V. tyčios turinys, vertinant visas tris padarytas nusikalstamas veikas. Šie trys epizodai galėjo būti laikomi vienu sukčiavimo nusikaltimu, veikiant bendrininkų grupėje, siekiant apgaule užvaldyti neapibrėžto žmonių rato pinigus. Jei šie nusikaltimai būtų nagrinėjami vienoje baudžiamojoje byloje, nuteistajam paskirta bausmė nebūtų viršijusi ketverių metų laisvės atėmimo ir būtų galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Bent jau du paskutinieji epizodai, kai pinigų išgryninimui buvo pasinaudota D. J. banko sąskaita, apie paskutinį epizodą A. V. jau net nežinant, tyčios požiūriu turėjo būti vertinami kaip viena nusikalstama veika, kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Taigi, atsižvelgiant į tai, A. V. buvo paskirta per griežta bausmė, iš dalies jį antrą kartą nuteisiant už tai, už ką jis jau buvo nuteistas. Tokiu būdu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, bausmė, paskirta pagal paskutinį nuosprendį, turėtų būti bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikant bausmių apėmimą, o ne dalinį sudėjimą. Tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas dėl 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio buvo atmestas, nėra kliūtis įvertinti veikas vieningos tyčios kontekste. A. V. tik pirmajame sukčiavimo epizode, už kurį jis yra nuteistas 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, gavo 100 eurų naudos. Tuo tarpu, kad nuteistasis gavo atlygį už tai, kad surado asmenis, galinčius išgryninti pinigus, ir kad jis buvo tinkamai informuotas apie šių pinigų nusikalstamą kilmę, įrodymų, išskyrus paties A. V. parodymus, nėra. Nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuoja tai, kad jis prisipažino įtaręs, kad pinigai gali būti gauti nusikalstamu būdu. Nuteistasis šiuo metu dirba ir sugyventinei M. P., esančiai vaiko priežiūros atostogose, padeda išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, iš kurių jauniausias yra jų bendras vaikas. Darbovietėje A. V. charakterizuojamas teigiamai, probacijos laikotarpiu jokių pažeidimų nėra padaręs. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo teigimu, yra pagrindas A. V. skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti trejiems metams.

12.       Atsiliepimų į apeliacinius skundu negauta.

13.       Teismo posėdžio metu nuteistojo R. A. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. R. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. V. ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų R. A. ir E. R. apeliacinius skundus atmesti, o nuteistojo A. V. gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistųjų E. R. ir R. A. apeliaciniai skundai atmestini, nuteistojo A. V. gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinis skundas tenkintinas.

14.       Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl nuteistojo E. R. apeliacinio skundo

15.       Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą prokurorui gali grąžinti tik tokiu atveju, jeigu ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo akto atitikties įstatymo reikalavimams klausimas nėra keliamas, tačiau nuteistasis apeliaciniu skundo prašo grąžinti bylą prokurorui, t. y. ikiteisminiam tyrimui papildyti, todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu, nuteistojo nuomone, nebuvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai – nebuvo atliktos akistatos su kitais įtariamaisiais ir nebuvo gautos jo ir nuteistojo M. B. telefoninių pokalbių išklotinės. BPK 287 straipsnyje numatyta, kad  bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos tokios aplinkybės, kurių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje jas nustatyti sunku, apeliacinės instancijos teismas įpareigoja ikiteisminio tyrimo teisėją ar prokurorą organizuoti ar atlikti reikiamus tyrimo veiksmus (BPK 324 straipsnio 7 dalis). Taigi, bylos nagrinėjimo teisme metu teismas taip pat turi teisę atlikti akistatą (pats arba, esant įstatymo numatytam pagrindui, pavesti tai atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui). BPK 97 straipsnis numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kas reiškia, kad teismas taip pat turi teisę pats reikalauti pateikti telefoninių pokalbių išklotines. Tai, kas išdėstyta, leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad nuteistojo prašymas grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti yra nepagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytus proceso veiksmus turi teisę atlikti ir teismas bylos nagrinėjimo metu, jeigu tam būtų pagrindas.

16.       Akistata – ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurį atliekant dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, vienu metu apklausiami du asmenys. BPK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad į akistatą gali būti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti. Kaip matyti, įstatymo leidėjas nenumatė akistatos privalomumo, t. y. pareigos atlikti akistatą, o tik teisę esant prieštaravimams suvesti akistaton įtariamuosius, liudytojus ir nukentėjusiuosius, taip pat visus tarpusavyje. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad E. R. apeliaciniame skunde nenurodo tarp kokių įtariamųjų nebuvo atliktos akistatos, nors tai buvo būtina. E. R. yra nuteistas veikęs kartu su M. B., jokie kiti šioje byloje nuteisti asmenys (buvę įtariamieji) jo padarytoje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo. Tarp nuteistojo E. R. ir M. B. parodymų esminių prieštaravimų nenustatyta, abu nurodė tas pačias aplinkybės, kad M. B. prašymu į E. R. banko sąskaitą buvo pervesti pinigai, nenurodant, kad jie yra gauti nusikalstamu būdu, kurių dalį E. R. išgrynino ir perdavė nepažįstamiems asmenims. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra nustatyta jokių esminių prieštaravimų tarp šių asmenų parodymų, kuriuos būtų galima pašalinti pasitelkiant šį ikiteisminio tyrimo veiksmą.

17.       Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nenurodo, kokiu tikslu reikėtų reikalauti jo ir nuteistojo M. B. telefoninių pokalbių išklotinių. Svarbu pažymėti, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo, vykdant Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2017 m. vasario 23 d. nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija), jau buvo gauta E. R. naudojamo UAB „TELE 2“ išankstinio apmokėjimo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinė, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 23 d., kurios analizės metu tyrimui reikšmingų ryšių (tarp nukentėjusiosios, asmenų, galimai padariusiu nusikalstamą veiką, liudytojų ar kita) nenustatyta.

18.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi proceso veiksmai yra pertekliniai, įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Taigi, grąžinti bylos prokurorui teismas neturi jokio teisinio pagrindo, taip pat kaip ir neturi pagrindo pats atlikti nuteistojo nurodomus proceso veiksmus ar organizuoti jų atlikimą.

19.       Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R. taip pat nepripažįsta savo kaltės dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir prašo būti išteisintas. Savo kaltę nuteistasis iš esmės ginčija vadovaudamasis tuo, kad nežinojo, jog į jo banko sąskaitą bus pervesti ir jis išgrynins nusikalstamu būdu gautus pinigus. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tokia nuteistojo gynybinė versija yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos analize.

20.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad anksčiau į E. R. banko sąskaitą įvairių asmenų pervedamos pinigų sumos nebuvo tokios didelės kaip šį kartą (6 000 Eur), todėl jau vien tai E. R. turėjo sukelti pagrįstą abejonę šių pinigų kilmės šaltinio teisėtumu. Juo labiau, kad išgryninti pervestus pinigus prašė kalintis asmuo – M. B., su kuriuo E. R. buvo pažįstamas, kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, o M. B., jo paties teigimu, daug metų daro nusikaltimus iš įkalinimo įstaigų, už tai yra ne kartą teistas. Be to, ir pats E. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nusikalstamos veikos padarytos veikiant pagal panašų nusikalstamos veikos modelį, kartu su M. B. ir kitais asmenimis, E. R. taip pat grynino nusikalstamu būdu įgytus pinigus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas šias aplinkybes, buvo neobjektyvus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys yra itin reikšmingi, paneigiant nuteistojo gynybinę versiją, ir teismo šališkumo neatspindi. E. R. teigimu, pinigus jis išgrynino iškart po jų gavimo, kadangi baiminosi, kad jų neareštuotų antstoliai, vis dėlto, toks jo elgesys atitinka M. B. nurodytą veikimo mechanizmą – asmenys, kurie žino, kad yra sukčiaujama, pinigus grynina iš karto, kas ir buvo daroma šiuo atveju. Taigi, jeigu E. R. ir nežinojo konkrečių nusikalstamos veikos detalių, visuma baudžiamojoje byloje surinktų duomenų patvirtina, kad jis suprato, kad kartu su kitais asmenimis veikia nusikalstamai, t. y. dalyvauja sukčiavimo mechanizme, ir norėjo taip elgtis, todėl yra pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

21.       Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus dėl J. V., D. J. ir E. R. veiksmų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji yra perduota nagrinėti (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nuteistojo E. R. minimi asmenys nurodyti nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo pasisakyti dėl jų veiksmų ir vertinti tokių veiksmų teisėtumą.

22.       Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. BK 182 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. E. R. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Asmuo iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas keturis kartus, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką ir kitus nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė būdamas prieš keturis mėnesius paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai, po nusikalstamos veikos padarymo yra teistas dar kartą, administracine tvarka baustas tris kartus, baudos nesumokėtos. Nepaisant to, kad už praeityje padarytas nusikalstamas veikas E. R. jau yra atlikęs bausmes, vis dėlto, šios aplinkybės charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir visumoje yra svarbios. E. R. vedęs, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis jau ketverius metus yra laisvėje, vis dėlto, per tą laiką asmuo yra padaręs tris naujus nusikaltimus (už du iš kurių yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu). Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad E. R. pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

24.       BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji L. L. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp nuteistųjų (tuo pačiu ir E. R.) neteisėtų veiksmų (sukčiavimo) ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl, atsižvelgęs į tai, dėl kokio dydžio piniginių lėšų kiekvienas iš nuteistųjų veikė, priteisė iš jų solidariai atitinkamas pinigų sumas žalos atlyginimui. Iš E. R. ir M. B. pagrįstai solidariai priteista 6 000 Eur turtinės žalos atlyginimui, kadangi būtent tokia pinigų suma iš nukentėjusiosios banko sąskaitos, panaudojus apgaulę, buvo pervesta į E. R. banko sąskaitą. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis spėjo išgryninti tik 4 000 Eur, o 2 000 Eur liko banko sąskaitoje, kuri yra užblokuota. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus laiko neturinčiais jokios reikšmės civilinio ieškinio tenkinimui. E. R. ir M. B. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta 6 000 Eur turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokiems tikslams buvo panaudoti nusikalstamu būdu įgyti pinigai (išgryninti, išleisti, liko banko sąskaitoje), mažinti priteistos turtinės žalos dydžio nėra jokio pagrindo. Be to, kaip matyti iš nuteistojo E. R. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jo banko sąskaitoje liko 2 000 Eur, iš kurių 1 000 Eur nuskaičiavo antstoliai, kas reiškia, kad šie pinigai buvo panaudoti nuteistojo turimiems įsiskolinimams padengti, t. y. buvo panaudoti jo naudai.

25.       Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju E. R. pagrįstai pripažino kaltu, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip pat nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta, solidariai iš apelianto ir M. B. pagrįstai priteista 6 000 Eur nukentėjusiajai L. L. turtinei žalai atlyginti, todėl keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį nuteistojo E. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo R. A. apeliacinio skundo

26.       Atsižvelgiant į nuteistojo R. A. apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad šio nuosprendžio 15 punkte jau yra aptarti bylos grąžinimo ikiteisminiam tyrimui papildyti pagrindai, taip pat yra pasisakyta ir dėl to, kad reikiamus proceso veiksmus gali atlikti ir pats teismas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu. BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas 2020 m. birželio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nusprendė įrodymų tyrimo neatlikti ir nuteistojo R. A. apeliaciniame skunde nurodomų asmenų – Ž. P. ir Ž. N. – neapklausinėti, kadangi šie asmenys su nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra susiję, kaip šie asmenys galėtų būti susiję su šia nusikalstama veika ir kokią tai galėtų turėti įtaką apelianto teisinei padėčiai, savo apeliaciniame skunde nenurodo ir R. A.. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, ikiteisminio tyrimo metu Ž. N. buvo pareikšti įtarimai dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2018 m. spalio 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Ž. N. nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, kas reiškia, kad Ž. N. kaltės klausimas yra išspręstas. Be to, skirtingai nei nurodo apeliantas, apklausiamas įtariamuoju, Ž. N. savo kaltės nepripažino, kaltės klausimo nekomentavo, nurodė, kad parodymus duos teismo posėdžio metu. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad Ž. P. ir Ž. N. apklausos padėtų nustatyti šiai bylai teisingai išnagrinėti reikšmės turinčias naujas aplinkybes, todėl tokių veiksmų atlikimas yra netikslingas.

27.       Šio nuosprendžio 22 punkte jau yra išsamiai aptarti bausmės skyrimo pagrindai ir taisyklės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. A. bausmę, šių įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. R. A. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Asmuo iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas aštuoniolika kartų, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką ir kitus nusikaltimus nuosavybei, nusikalstama veika padaryta atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, po nusikalstamos veikos padarymo yra teistas dar tris kartus, administracine tvarka baustas šešis kartus, baudos nesumokėtos. R. A. yra vidurinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad R. A. pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

28.       Nuteistasis R. A. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę dėl to, kad jis nežinojo, kam bus naudojama banko sąskaita, kurios numerį jis davė nenustatytam asmeniui, kuris jį perdavė nuteistajam M. B.. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tokia nuteistojo gynybinė versija yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos analize. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis liudytojos R. J. parodymais, kad R. A. ją ragino kuo greičiau išgryninti į jos banko sąskaitą pervestus pinigus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad R. A. su M. B. vienu metu atlikinėjo bausmę Kybartų pataisos namuose, buvo pažįstami, todėl R. A. neabejotinai žinojo, kuo įkalinimo įstaigoje „verčiasi“ M. B., be to, jis ir pats anksčiau su M. B. yra nuteistas vienoje baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo, pagrįstai sprendė, kad R. A. suprato, kad pervedami pinigai yra gauti nusikalstamu būdu. Tokias išvadas paneigiančių duomenų savo apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo. Taigi, R. A. yra pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus atitinkanti bausmė, todėl keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį nuteistojo R. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. 

Dėl nuteistojo A. V. gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinio skundo

29.       BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Pagal 63 straipsnio 9 dalies taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

30.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta apie tokias teisines situacijas, kai asmeniui per nedidelį laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas ikiteisminiai tyrimai, kartu ir baudžiamosios bylos, yra išskiriami į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus (kelias baudžiamąsias bylas) ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria tokiai teismų praktikai, kai asmeniui per nedidelį laikotarpį padarius kelias nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013 ir kt.).

31.       Nagrinėjamu atveju, A. V. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (nusikaltimas padarytas 2016 m. spalio 12 d.), t. y. už sunkaus nusikaltimo padarymą, paskiriant vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant dvejiems metams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu jis yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas padarytas 2017 m. sausio 18 d.), t. y. už nesunkaus nusikaltimo padarymą, paskiriant vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją dalinio bausmių sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 4, 9 dalių pagrindu subendrinant su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskiriant galutinę subendrintą dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu jis yra nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (nusikaltimas padarytas 2017 m. kovo 1 d.), t. y. už sunkaus nusikaltimo padarymą, paskiriant vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją dalinio bausmių sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 4, 9 dalių pagrindu subendrinant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskiriant galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, skundžiamu nuosprendžiu jis yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas padarytas 2017 m. vasario 13 d.), t. y. už nesunkaus nusikaltimo padarymą, paskiriant vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją dalinio bausmių sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 4, 9 dalių pagrindu subendrinant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskiriant galutinę subendrintą ketverių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, A. V. trimis paskutiniais teismų nuosprendžiais (taip pat ir skundžiamu) yra nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas iki Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžio priėmimo, šios veikos yra vienarūšės, padarytos per nedidelį laikotarpį, kas reiškia, kad bausmės, paskirtos už šias nusikalstamas veikas turėjo būti bendrinamos taip tarsi jos būtų skiriamos vienoje baudžiamojoje byloje, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė, todėl A. V. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos iš naujo.

32.       Nuteistasis A. V. nuosprendžio 31 punkte aptartais teismų nuosprendžiais yra nuteistas tiek už dviejų sunkių, tiek už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistajam A. V., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrinamos, taikant bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdus ir paskiriant jam galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje.

33.       BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015 ir kt.).

34.       A. V. padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimo padarymo metu buvo teistas vieną kartą, teistumas buvo išnykęs, šiuo metu teistas keturis kartus, tiek nusikalstama veika, už kurią A. V. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tiek nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas dviem paskutiniaisiais nuosprendžiais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiais), padarytos tuo pačiu laikotarpiu, t. y. 2017 m. sausio – kovo mėn., veikiant pagal tą patį nusikalstamos veikos modelį - sukčiaujant. Nuo to laiko asmuo nėra nusikaltęs, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nėra. Trimis paskutiniais teismo nuosprendžiais A. V. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, nėra duomenų, kad asmuo būtų padaręs kokius nors probacijos sąlygų pažeidimus. 2018 m. spalio 1 d. duomenimis, A. V. administracine tvarka buvo baustas du kartus. Nuteistasis yra aukštesniojo išsilavinimo, dirba, turi šeimą – sugyventinę ir vieną vaiką, taip pat padeda sugyventinei išlaikyti du jos nepilnamečius vaikus. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad davė D. J. banko sąskaitą, įtarė, kad į ją bus pervedami pinigai, gauti nusikalstamu būdu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidedant A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Paskyrus asmeniui realią laisvės atėmimo bausmę, jis netektų turimo darbo, būtų apsunkintas vaikų išlaikymas ir prarastas ryšys su jais ir šeima, kas apsunkintų asmens padėtį labiau nei šiuo atveju yra būtina.

35.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyti baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio nuostatų) ir A. V. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

Nuteistųjų E. R. ir R. A. (R. A.) apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo A. V. gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, A. V. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirtą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį paskirtą vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti, taikant bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdus, ir paskirti A. V. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti A. V. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendį atliktų bausmių dalis ir šiais nuosprendžiais jam įskaitytus laikotarpius.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

                                                                                                          Laureta Ulbienė

                                                                                                          Paulius Veršekys