Civilinė byla Nr. 2-33-367/2023

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00627-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.5; 2.5.9; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 6 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,

sekretoriaujant Laimai Mažrimienei, 

dalyvaujant ieškovei E. J.,

atsakovę atstovaujančios institucijos atstovei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos iš paveldimo turto priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), 12 000 Eur skolos iš palikėjo E. J. paveldėto turto ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose iškėlė civilinę bylą    Nr.2-1892-367/2022 ir prašė priteisti jai iš palikėjo E. J., mirusio (duomenys neskelbtini) paveldimo turto 0,0723 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 000 Eur, ir 0,0711 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 000 Eur. Pradiniame ieškinyje atsakove patraukė VĮ „Turto bankas“. Tačiau paaiškėjus, kad Lietuvos Respublikos valstybės vardu, ją atstovaujanti VMI priėmė palikimą po jos buvusio sutuoktinio E. J. mirties, pakeitė atsakovę į VMI ir reikalauja skolos priteisimo iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip priėmusios palikimą. Paaiškino, kad su E. J. susituokė (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 10 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1398-220/2020, jų santuoka buvo nutraukta. Minėtu sprendimu teismas padalino santuokoje įgytą turtą. E. J. atiteko ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 10 000 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 000 EUR; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 000 EUR; individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini); transporto priemonė – automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 000 Eur. Jai buvo priteista ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 10 000 Eur, taip pat 12 000 Eur kompensacija iš E. J., už jam atitekusį didesnės vertės turtą, ją nustatant sumokėti per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) E. J. mirė, nesumokėjęs kompensacijos.

3.       Nurodė, kas nepraleisdama įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti už skolą paveldimą turtą, kuris 2020 m. rugsėjo 10 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1398-220/2022 atiteko palikėjui E. J.. Kadangi skolininkas E. J. mirė, nespėjęs sumokėti kompensacijos, priteistos teismo sprendimu, manė, kad jai turi būti priteistas nekilnojamasis turtas, kuris pagal teismo sprendimą dalijant santuokoje įgytą turtą, atiteko palikėjui. Atkreipė dėmesį į tai, kad palikėjas E. J. 2020 m. rugsėjo 10 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimo neįregistravo viešajame registre ir žemės sklypai vis dar įregistruoti jos vardu, kaip ir buvo prieš santuokos nutraukimą. Ieškovė iki šiol moka žemės mokestį už šiuos žemės sklypus. Prieš iškeliant šią civilinę bylą, kreipėsi į Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarę, siekdama išsiaiškinti ar yra palikimą priėmusių asmenų, į kuriuos būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Notarė nurodžiusi, kad palikimo po E. J. mirties niekas nepriėmė. Tačiau iškėlus šią civilinę bylą, palikimą po E. J. mirties priėmė atsakovė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Ryšium su šia įstatymine nuostata mano, kad atsakovei sutvarkius dokumentus dėl paveldėjimo, bus reikalinga kreiptis į nepriklausomą turto vertintoją, siekiant nustatyti realią žemės sklypų vertę.

4.       Atsakovę atstovaujanti VMI pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinio netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad VMI 2022 m. liepos 25 d. raštu Nr. RNA-29016 kreipėsi į Tauragės rajono 3-ąjį notaro biurą dėl E. J. palikimo priėmimo valstybei liudijimo išdavimo. VMI paveldėjimo santykiuose atstovaudama valstybę, iki šiol nėra gavusi mirusio E. J. palikimo paveldėjimo liudijimo. Pažymėjo, kad visais atvejais valstybės atsakomybė už palikėjo skolas kreditoriams yra ribota, t. y. valstybė atsako tik paveldėto turto verte. Atkreipė dėmesį į tai, kad pirmiausia iš paveldėto turto atskaitomos mokesčių inspekcijos patirtos palikimo priėmimo būtinosios išlaidos. Taigi paskirstant lėšas, gautas pardavus palikėjo turtą, pirmiausiai iš priimto palikimo turi būti atlyginamos palikimo priėmimo būtinosios išlaidos. Taip pat nurodė, kad pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis, palikėjas skolingas VMI 13 678,52 Eur sumą pagal vykdomuosius dokumentus, taip pat skolingas kaip IĮ „(duomenys neskelbtini) ” savininkas – 9 680,19 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 30,01 Eur šio mokesčio delspinigių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje palikėjo įmonės vardu susidariusi 597,42 Eur skola. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimai gali būti nagrinėjami tik VMI atlikus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus veiksmus ir fiksuojant konkrečią paveldėto turto pinigų sumą. VMI dar nėra realizavusi paveldimo turto, todėl negali garantuoti, kad jį realizavus užteks lėšų visiškai atsikaityti su visais kreditoriais. Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu, kad iš valstybės būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes ji ir jos institucijos nėra atsakingos dėl ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų ir neturi pareigos atlyginti tokias bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo kažkokiu būdu nulemtas valstybės ar jos institucijų veiksmų, byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu būtų pažeidė ieškovės teises, todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų teismo turi būti atmestas.

5.       Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovė ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, jog nutraukus santuoką iš sutuoktinio E. J. jai buvo priteista 12 000 Eur kompensacija, kurią jis turėjo sumokėti per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Buvęs sutuoktinis mirė nespėjęs išmokėti kompensacijos, todėl nepraėjus 3 mėnesių terminui po buvusio sutuoktinio mirties kreipėsi į teismą, kadangi per minėtą terminą palikimo notariškai niekas nepriėmė.

6.       Atsakovę atstovaujančios VMI atstovė bylos nagrinėjimo metu ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovei reikėjo kreiptis su prašymu ir įstoti į kreditorių eilę. Nereikėjo inicijuoti bylos. Pažymėjo, kad visais atvejais valstybės atsakomybė už palikėjo skolas kreditoriams yra ribota t. y. valstybė atsako tik paveldėto turto verte. Aptariamu atveju palikėjas turi skolų VMI ir Sodrai. Šiai dienai nėra aišku ar realizuoto palikėjo turto užteks patenkinti visus kreditorinius reikalavimus. VMI į notarą kreipėsi sužinojus apie atsiradusį palikimą, tačiau šiuo metu notarė yra sustabdžiusi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo procedūrą iki kol pasibaigs ši civilinė byla.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

7.       Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo išrašo Nr. 32 duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė E. J. ir E. M. (J.).

8.       Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo išrašo Nr. 75 duomenimis nustatyta, kad E. J. ir E. J. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).

9.       E. J. ir E. J. santuoka nutraukta Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1398-220/2020, pagrindu (toliau – Sprendimas). Šiuo sprendimu teismas iš E. J. E. J. naudai priteisė 12 000 Eur kompensaciją už jam teksiančią didesnę priteisto turto dalį, nustatant, kad kompensacija turi būti sumokėta per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

10.       Teismų informacinės sistemos „Liteko duomenimis“ Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 13d.

11.       Medicininio mirties liudijimo Nr. 22-11425089 duomenimis (duomenys neskelbtini) E. J. mirė.

12.       Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarė Vita Jurkauskienė, 2022 m. balandžio 25 d. atsakydama į ieškovės atstovės advokatės Stanislavos Jorudienės užklausą nurodė, kad po E. J. mirties, jo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į Tauragės rajono 3-ąjį notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. balandžio 25 d. Testamento registro išrašo duomenys.

13.       2022 m. balandžio 14 d. VĮ „Regitra“ pažymos apie transporto priemones Nr. (1.13)-S duomenimis nustatyta, kad E. J. vardu registruotos dvi transporto priemonės, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruota viena transporto priemonė.

14.       2022 m. kovo 10 d. VĮ „Registrų centras“ pažymos dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo Nr. 30411706 duomenimis nustatyta, kad E. J. nuosavybės teisės registruotos į nekilnojamus daiktus kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

15.       Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas E. J. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė 4 000Eur ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą E. J. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė 4 000 Eur, atitenka E. J..

16.       VMI 2022 m. liepos 25 d. raštu Nr. RNA-29016 kreipėsi į Tauragės rajono 3-ajį notaro biurą prašydama išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą po E. J. mirties.

17.       Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarė Vita Jurkauskienė 2023 m. vasario 13 d. atsakydama į teismo užklausą nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus E. J., 2022m. rugpjūčio 1 d. Tauragės rajono 3-ajame notaro biure buvo gautas VMI 2022 m. liepos 25 d. raštas „Dėl palikėjo E. J. palikimo priėmimo“ ir dėl paveldimo turto perėjimo valstybei. Paveldėjimo teisės liudijimas yra neišduotas.

Dėl skolos priteisimo

18.       Bylos medžiaga nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1398-220/2020, nutraukė ieškovės ir E. J. santuoką, iš E. J. ieškovės naudai priteisė 12 000 Eur kompensaciją už jam teksiančią didesnę priteisto turto dalį, nustatant, kad kompensacija turi būti sumokėta per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 13 d., kompensacija turėjo būti sumokėta iki 2022 m. spalio 13 d., tačiau sumokėta nebuvo, nes (duomenys neskelbtini) E. J. mirė.

19.       Kadangi kompensacijos grąžinimo terminai yra suėję, konstatuotina, jog ieškovė turi teisę į kompensacijos gavimą. Kaip jau nustatyta, kompensacijos mokėtojas suėjus kompensacijos sumokėjimo  terminui buvo miręs, po jo mirties likusį palikimą priims Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI,  todėl reikalavimas reiškiamas Lietuvos valstybei, atstovaujamai VMI.

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos – palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 13 punktas). Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

21.       Palikėjui mirus jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???-3-304-686/2017). CK 5.62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 6.128 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi mirus skolininkui, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Tokia šios teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad pagal bendrąją taisyklę skolininko prievolė jam mirus nesibaigia, o pereina jo įpėdiniams, išskyrus tuos atvejus, kai ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui ar kitaip yra neatsiejamai susijusi su jo asmeniu. Nagrinėjamu atveju, nors prievolė sumokėti kompensaciją teismo sprendimu nustatyta palikėjui, tačiau ši prievolė nėra neatsiejamai susijusi su asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).

23.       Taigi tiek CK įtvirtintas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad valstybė, priėmusi palikimą, paveldėjo net tik palikėjo turtines teises, tačiau ir palikėjo pareigas (prievoles), konkrečiu atveju – palikėjo prievolę sumokėti piniginę kompensaciją. Todėl įvertinus tai, jog E. J. (duomenys neskelbtini) mirė, o palikimą, atsiradusį po jo mirties, priėmė atsakovė, atsakovei, kaip E. J. įpėdinei, tenka pareiga vykdyti pastarojo prievolę ieškovei, t. y. sumokėti 12 000 Eur kompensaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. 

25.       Nors atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog atsakovė niekaip neprisidėjo prie tokių išlaidų atsiradimo, tačiau byloje nustatyta, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi teisminės gynybos t. y. nepraleisdama 3 mėnesių termino kreipėsi į notarą siekiant sužinoti, kas priėmė E. J. palikimą, kad pareikšti kreditorinį reikalavimą, o paaiškėjus, kad palikimas nepriimtas, iškėlė civilinę bylą. Ši ieškovės teisė numatyta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje. Ryšium su išdėstytu, laikytina, kad ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos buvo būtinos.

26.       Kartu pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas yra laikomas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Teismo vertinimu tokia teisė neturėtų būti ribojama nepriklausomai nuo to kas yra byloje atsakovu.

27.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 860 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuria sudaro 360 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės priteistina 860 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti visiškai 

Priteisti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, 12 000 Eur (dvylikos tūkstančių eurų) skolą, neviršijant Lietuvos Respublikos valstybei perėjusio E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turto tikrosios vertės.

Priteisti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, 860 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                                                     Raimonda Pauparienė