Civilinė byla Nr. 2A-551/2014

                        Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

                         Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                         21.4.; 21.6.; 30.10.; 50.8.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Nataljai Soroko,

institucijos, ginančios viešąjį interesą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovei prokurorei Irmai Zaikienei,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Energo Development“ atstovams, advokatams Danguolei Bublienei, Pauliui Zapolskiui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų - Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovei Julei Raubienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Juliui Raškauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Energo Development“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-622-258/2012 pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Energo Development“ dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo dalies panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Energo Development“ priešieškinį ieškovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bei atsakovui Valstybės įmonei Registrų centras dėl nuostolių atlyginimo, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, institucija, ginanti viešąjį interesą, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Atsakovo UAB „Energo Development“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Dvidešimt pirmojo  amžiaus statyba ir technologijos“) apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-622-258/2012 buvo nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme. 2012 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2048/2012, apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovui nesutinkant su priimtu procesinius sprendimu buvo pateiktas kasacinis skundas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs atsakovo kasacinį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties dalį, dėl teisės į žemės sklypą praradimo padarinių, panaikino ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, o kitą 2012 m. spalio 18 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog kiti byloje kelti klausimai yra išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, šioje civilinėje byloje atsakovo apeliacinis skundas nagrinėjamos tik ta apimtimi, kuri susijusi su grąžinta bylos dalimi, t. y. dėl teisės į žemės sklypą praradimo padarinių pašalinimo, dėl ko ginčo esmė ir teismų, nagrinėjusių šią bylą, procesiniai sprendimai aptariami tiek, kiek jie yra susiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu.

Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 3618-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar – UAB ,,Energo Development“) 2–6 punktus;

2) pripažinti negaliojančia 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 767, kuria UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar –UAB ,,Energo Development“) be aukciono išnuomotas 6430 kv. m valstybinės žemės sklypas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), nuo jos sudarymo momento;

3) įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti 6430 kv. m valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), – nukelti arba nugriauti šiame žemės sklype esančius nebaigtus statyti statinius – stovėjimo aikšteles;

4) priteisti atstovavimo išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1989 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 205 UAB „Nauda“ buvo skirtas apie 1 ha sklypas (duomenys neskelbtini) (vėliau – (duomenys neskelbtini), dabar – (duomenys neskelbtini)), daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei projektuoti ir statyti. Vilniaus miesto valdyba 1997 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1226V patikslino sklypo dydį ir nustatė, kad UAB „Nauda“ daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti žemės sklypas yra 6430 kv. m, žemės sklypo nuomos terminas – 99 metai. Vilniaus apskrities viršininkas valstybinės žemės nuomos 1998 m. sausio 16 d. sutartimi Nr. N18 N 01/98-14668 tą patį (analogiško ploto) sklypą išnuomojo UAB „Korekt“, o 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 3618-01 1 punktu nutraukė pirmiau sudarytą nuomos sutartį, 2 punktu leido be aukciono iki 2097 m. sausio 16 d. išnuomoti šį sklypą UAB ,,Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“. Pagal šį įsakymą tą pačią dieną buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, kuria UAB ,,Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ be aukciono išnuomotas tas pats 6430 kv. m sklypas daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti ir eksploatuoti.

Ieškovas teigė, kad valstybinės žemės nuomos tvarka ir sąlygos, ginčijamo administracinio akto ir sutarties sudarymo metu, buvo reglamentuojamos Žemės nuomos įstatyme, pagal kurio nuostatas pirmenybė nuomoti žemės sklypą (be aukciono) buvo siejama su sklype esančiais pastatais. Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu atsakovas nuosavybės teise šiame sklype buvo įregistravęs tvorą. Ieškovo nuomone, valstybinės žemės sklype esanti ir ginčijamo administracinio akto bei sutarties sudarymo metu atsakovui priklausiusi tvora gali būti vertinama tik kaip statinys, bet ne pastatas, todėl nebuvo teisinio pagrindo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Be to, ieškovas pažymėjo ir tai, kad tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 7 d. įsakyme Nr. 3618-01, tiek 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartyje nustatyta, kad žemė išnuomojama kitai paskirčiai (daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti ir eksploatuoti), todėl aišku, jog žemės sklypas nebus ateityje naudojamas tvorai eksploatuoti – šiame žemės sklype buvo numatyta statyti naujus statinius. Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2006 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1P-30 sudaryta komisija bei Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 2.3-212 sudaryta komisija konstatavo, kad 6430 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), neužstatytas, daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė su polifunkciniu centru nepastatyta, statybos darbai nevykdomi. Faktas, kad daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė su polifunkciniu centru nepastatyta, buvo nustatytas ir vėliau – 2011 m. kovo 21 d. ir 2012 m. sausio 23 d., Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Nepaisant to, UAB „Energo Development“ ėmėsi konkrečių veiksmų be aukciono įsigyti iš valstybės nuomojamą 6430 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini): 2003 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 03-1101 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu parduoti jos nuomojamą valstybinės žemės sklypą. Pakartotinį prašymą atsakovas pateikė 2007 m. gegužės 17 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo nuomone, darytina išvada, jog UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“, piktnaudžiaudama savo teise, 1998 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 4-6057), kuria iš UAB „Korekt“ įsigijo nebaigtą statyti objektą (tvorą), siekė ne pagal paskirtį panaudoti įsigyjamą daiktą, o išimtine tvarka be aukciono išsinuomoti, o vėliau ir nusipirkti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tokie veiksmai apribojo kitų potencialių nuomininkų galimybę konkuruoti įgyjant teisę išsinuomoti minėtą valstybinės žemės sklypą, sumažino konkurenciją.

Pasisakydamas dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, ieškovas nurodė, kad vykdant Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus nurodymą (2011 m. balandžio 5 d. raštas Nr. 49SJN-447), tvora (kiemo statinys) 6430 kv. m valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra nugriauta, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis įrašas apie tvoros buvimą šiame žemės sklype nepanaikintas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis apie žemės sklypą su statiniais (registro Nr. 1/26497) 6430 kv. m valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra du nebaigti statyti statiniai (inžineriniai) – stovėjimo aikštelės (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovo vertinimu, nei viena iš minėtų nebaigtų statyti stovėjimo aikštelių neatitinka automobilių stovėjimo aikštelės, kurią buvo numatyta statyti pagal ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl jos laikytinos neteisėta statyba, kuri turi būti pašalinta.

Atsakovas UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar – UAB ,,Energo Development“) priešieškiniu prašė priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 12 143 100,40 Lt, iš VĮ Registrų centro – 4 047 700,13 Lt nuostoliams atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teigia turėjęs 16 190 800,54 Lt dydžio bendrų nuostolių, kurių 75 procentus turėtų atlyginti ieškovas, o 25 procentus - VĮ Registrų centras. Nurodė, jog visi atsakovo UAB „Energo Development“ prisiimti įsipareigojimai, sumokėtos bei mokėtinos sumos yra neatsiejamai susijusios su Nuomos sutarties vykdymu bei jos paskirtimi. UAB „Energo Development“ nežinojo ir negalėjo žinoti, jog nuomotojas, sudarydamas nuomos sutartį pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų nuomą, reikalavimus. Priešingai, UAB „Energo Development“ sąžiningai tikėjo, kad valstybės pareigūnai, priimantys sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu bei disponavimu, privalo žinoti ir žino savo kompetenciją bei įstatymus. Taip pat nurodė, kad atsakovas pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo jau įregistruotą nebaigtą statyti objektą. Nebaigtas statyti objektas priklausė ankstesnei žemės sklypo nuomininkei UAB „Korekt“. Taigi, atsakovas valstybei priklausančiame žemės sklype nuosavybės teise turėjo 337 m ilgio gelžbetoninę tvorą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre, kaip statinį - įrenginį su statybos aikštelėje esančia asfalto ir žvyro danga. Atsakovui UAB „Energo Development“ komercinei-ūkinei veiklai nuosavybės teise įgijus statinius, atsirado teisėtas pagrindas išnuomoti žemės sklypą. Dėl nuo 2002 m. spalio mėn. vykstančio ginčo atsakovas nurodo būdamas sąžininga nuomos sutarties šalis negalėjo pastatyti ir eksploatuoti daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės su polifunkciniu centru bei gauti iš veiklos pajamas. Priešingai, atsakovas patyrė tik nuostolius. Nuo 2011 m. sausio 1 d. atsakovas aikštelėje pradėjo vykdyti veiklą, iš kurios gaunamos pajamos, mokami valstybei mokesčiai. Atsakovo nuomone, jo patirtos išlaidos ir nuostoliai turi būti atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį patenkino: panaikino Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 3618-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar UAB ,,Energo Development“) 2-6 punktus; pripažino negaliojančia 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 767, N 01/98-19898, kuria UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar UAB „Energo Development“) be aukciono išnuomotas 6430 kv. m. valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) nuo jos sudarymo momento; įpareigojo UAB „Energo Development“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti 6 430 kv. m. valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

UAB „Energo Development“ priešieškinį teismas atmetė.

Pripažinęs ginčijamą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį negaliojančia, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CK 4.105 straipsniu, sprendė dėl atsakovo teisės į žemės sklypo praradimo pasekmių atlyginimo. Įvertinęs, jog sudarant valstybinės žemės nuomos be aukciono sutartį atsakovas ir Vilniaus apskrities viršininkas veikė pažeidžiant galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės be aukciono nuomos santykius, teismas nurodė, kad atsakovui negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis 6430 kv. m valstybinės žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir atsakovą įpareigojo ieškovo prašomu terminu atlaisvinti sklypą. Teismas taip pat pažymėjo, jog Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi sutarties šalys buvo susitarusios, kad pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį kiti statiniai, įrenginiai Nuomotojo išperkami (arba likviduojami) šiomis sąlygomis: nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu. Todėl nusprendęs, jog abi sutarties šalys yra atsakingos dėl neteisėto sandorio, nurodė, jog jos abi atskiru susitarimu turi pareigą spręsti išpirkti ar likviduoti 6430 kv. m. valstybės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)esančius įrenginius- stovėjimo aikšteles (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Energo Development“ prašė panaikinti teismo sprendimą, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Taip pat prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas dalyje, grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, grindžiamas tuo, jog net ir pripažinus nuomos sutartį negaliojančia, CK 4.105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šios žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Jeigu žemės sandoris pripažintas negaliojančiu ne dėl statinio savininko kaltės, jam atlyginama CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis. Pripažinus nuomos sutartį negaliojančia, apeliantui turi būti suteikiama teisė naudotis žemės sklypu, o to nepadarius - atlyginama CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad abi nuomos sutarties šalys atskiru susitarimu turi pareigą spręsti išpirkti ar likviduoti žemės sklype esančias aikšteles, tačiau kartu įpareigojo apeliantą per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti žemės sklypą. Sprendimu nėra nustatyta įpareigojimo tartis dėl aikštelių išpirkimo tvarka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pateiktais rašytiniais paaiškinimais Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, prašė atsakovo reikalavimų netenkinti. Nurodė, jog atsakovui įsiteisėjusiais teismo sprendimais atimta teisė kitu teisėtu būdu naudotis ginčo žemės sklypu, o reikalavimas atlyginti nuostolius taip pat netenkintinas, nes dėl jo pasisakyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais atmetant priešieškinio reikalavimus. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog atsakovo statybos laikytinos neteisėtomis, jas buvo uždraudusios byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ir reikalauti atlyginti jų praradimo nuostolius atsakovas neturi teisės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl faktinės bylos situacijos ir ginčo sprendimui taikytinų teisės normų

Nagrinėjamu atveju UAB „Energo Development“ 2012 m. birželio 7 d. pateiktą skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo nagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas. 2012 m. spalio 18 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko skundžiamą sprendimą nepakeistą: pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog sudarant ginčo žemės sklypo nuomos sutartį buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos, dėl ko yra pagrindas pripažinti 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 767, N01/98-19898, kuria UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“ (dabar UAB „Energo Development“) be aukciono išnuomotas 6430 kv. m. valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negaliojančia. Bylą nagrinėję teismai taip pat atmetė atsakovo reikalavimus dėl patirtų nuostolių ir žalos atlyginimo kaip nepagrįstus.

              Aukščiau nurodytoms bylą nagrinėjusių teismų išvadoms (dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl atsakovo reikalavimo atlyginti žalą nepagrįstumo) atsakovo UAB „Energo Development“ kasacinį skundą nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pritarė, tačiau nustatė, jog bylą nagrinėję teismai, nusprendę panaikinti ginčijamą administracinį aktą ir valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, turėjo spręsti dėl teisės į žemės sklypą praradimo padarinių pašalinimo (CK 4.105 str.). Kadangi tai nebuvo atlikta, bylos dalis dėl teisės į žemės sklypą praradimo padarinių įvertinimo, grąžinta Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, likusią 2012 m. spalio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį paliekant nepakeistą.

              Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013, aptartas ir vertintinas sąlygas, laikytina, jog šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro teisės į žemės sklypą praradimo padarinių išsprendimas. Atsakovo argumentai dėl jam, kaip statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkui suteiktinos prioritetinės teisės naudotis žemės sklypu, nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko ir jie nevertinami, kadangi dėl jų yra pasisakyta įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013 (CPK 279 str. 4 d.). Kasacinis teismas konstatavo, jog sudarant valstybinės žemės nuomos be aukciono sutartį UAB ,,Energo Development“ ir Vilniaus apskrities viršininkas veikė pažeidžiant galiojančius teisės aktus, reglamentavusius ir reglamentuojančius valstybinės žemės be aukciono nuomos santykius, todėl atsakovui negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis 6430 kv. m valstybinės žemės sklypu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atsakovas UAB ,,Energo Development“ pagrįstai įpareigotas ieškovo prašomu terminu atlaisvinti valstybinį žemės sklypą (t. 9, b. l. 106).

Apeliacinės instancijos teismui grąžintas iš naujo įvertinti teisės į žemės sklypą praradimo pasekmių klausimas reglamentuojamas CK 4.105 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šios žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Pagal minėto straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės priklauso nuo to, ar sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu ne dėl statinio savininko ar dėl pastarojo kaltės. Jeigu žemės sandoris pripažintas negaliojančiu ne dėl statinio savininko kaltės, jam atlyginama CK 4.102 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis žemės sklypo savininko lėšomis (CK 4.105 str. 2 d.). Vadinasi, tai, kokios Civilinio kodekso normos reglamentuos statinių savininko teisės į žemės sklypą praradimo padarinius (CK 4.105 str. 1 d., ar 4.105 str. 2 dalis, nukreipianti į CK 4.102 str.), lemia vienos ar abiejų žemės sandorių šalių kaltės buvimo faktas. Kaip minėta, tiek bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais, tiek ir kasacinio teismo nustatyta, jog šiuo atveju dėl neteisėto sandorio sudarymo yra atsakingos abi negaliojančiu pripažinto sandorio šalys, t. y. atsakovas UAB „Energo Development“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), todėl laikytina, jog byloje pripažinti abiejų sandorio šalių neteisėti veiksmai, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 182 str. 2 p.). Nustačius, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis pripažinta negaliojančia dėl abiejų sutarties šalių neteisėtų veiksmų, teismas turi, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, spręsti dėl šalių atsakomybės dalių atlyginant atsakovo nuostolius dėl teisės į žemės sklypą praradimo.

Vertinant žalos, ar teisės į žemės sklypą praradimo pasekmių atlyginimo klausimą tais atvejais, kai konstatuojama, jog valstybės institucija atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.), ir sprendžiant ar teisę naudotis žemės sklypu statinių savininkas prarado būtent dėl tų valstybės institucijos, jos pareigūnų, neteisėtų veiksmų, valstybės ir savivaldybės institucijų kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, papildomai nevertinama, kadangi šių asmenų civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.271 str.). Valstybės institucijų civilinei atsakomybei, kuri sąlygotų atsakovo teisės į žemės sklypą praradimo pasekmių atlyginimą, aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos: žala (atsakovo teigimu ją šiuo atveju sudaro aikštelių rinkos vertė ir negautas pelnas) ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas šioje byloje privalo įrodyti atsakovas (CPK 178 str.). Tačiau vertinant atsakovo teisės į žemės sklypą praradimo teisines pasekmes, turi būti atsižvelgiama į tai, jog neteisėto sandorio sudarymą lėmė ir paties atsakovo neteisėti, neatsakingi veiksmai, esantys priežastiniame ryšyje su padaryta žala. Todėl sprendžiant dėl atsakovo galimybės pretenduoti į nuostolių dėl teisės į žemės sklypą praradimo atlyginimą, teisėjų kolegija vertina ir atsakovo neteisėtų veiksmų reikšmę susiklosčiusioms pasekmėms, valstybės institucijų neteisėtų veiksmų pobūdį, sukeliant prašomų atlyginti teisės į žemės sklypą praradimo pasekmių mastą bei pagrindimą tiek CK 4.105 straipsnio, tiek ir 4.102 straipsnio tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant dėl teisės į žemės sklypą praradimo pasekmių klausimą būtina vadovautis ne tik CK 4.102, 4.105 straipsnių nuostatomis, bet ir vertinti valstybės institucijų bei atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245-6.253 str., CK 6.271 str.).

Dėl ginčo žemės sklype esančių statinių statybų teisėtumo

Kasacinio teismo nutartimi bylos dalį grąžinant nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, teismui buvo nurodyta aiškintis, ar aikštelės žemės sklype statytos, laikantis jų statybą reglamentavusių teisės aktų nuostatų, kokią įtaką tam turėjo byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo nuomone, tik įvertinus aikštelių žemės sklype statybos teisėtumą galima spręsti dėl teisės į žemės sklypą padarinių. CK nuostatos, reglamentuojančios teisės į žemės sklypą praradimo pasekmes (tiek dėl statinių savininko, tiek ir ne dėl jo kaltės (CK 4.102 str. ir CK 4.105 str.)), numato, jog praradimo pasekmės atlyginamos ir kompensuojamos tik statinių savininkams. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007). Taigi, vertinant atsakovo teisės į žemės sklypą praradimo pasekmių atlyginimo egzistavimą, visų pirma turi būti įvertinta, ar statiniai, kurie stovi ant ginčo žemės sklypo, kurio nuomos sutartis pripažinta negaliojančia, yra teisėtai pastatyti ir sukuria jų savininkui teises numatytas CK 4.102 ir CK 4.105 straipsniuose, t. y. teisę į nuostolių dėl teisės į žemės sklypą praradimo atlyginimą.

Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgyja ne tik nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą, bet ir suteikia statinio savininkui, kaip nuosavybės turėtojui - įstatyminę apsaugą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės reikalauti apginti jo, kaip statinio savininko, teisių. Tai patvirtina visuotinai žinoma taisyklė, kad ex in iuria ius non oritur (iš ne teisės teisė neatsiranda). Dėl to, statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Pažymėtina, jog ir kasacinis teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013, nustatė apeliacinės instancijos teismui pareigą įvertinti ginčo žemės sklype esančių aikštelių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), statybų teisėtumą.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog 1989 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 205, kuriuo be kitų jame svarstytų klausimų nutarė skirti UAB „Nauda“ apie 1,0 ha ploto sklypą (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini). Vilniuje), daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei projektuoti ir statyti (t. 1, b. l. 117-118). 1997 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu nuomotinos žemės sklypo plotas ir tikslinė paskirtis buvo pakeista, nustatant, jog UAB „Nauda“ nuomotino žemės sklypo, plotas yra 6430 kv.m. ir jis skirtas – daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti (t. 11, b. l. 3). 1997 m. spalio 20 d. su šia įmone sudaroma valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (t. 1, b. l. 104), vėliau, 1998 m. sausio 16 d., nuomos teisės buvo perleistos UAB „Korekt“ (t. 1, b. l. 75). 1998 m. gruodžio 7 d. Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartimi Nr. 767, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniuje, buvo išnuomotas atsakovui daugiaaukštei automobilių stovėjimo aikštelei su polifunkciniu centru statyti ir eksploatuoti (t. 1, b. l. 40-41).

Siekdamas pradėti planuojamas statybas, atsakovas 2007 m. vasario 28 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kuri 2007 m. liepos 12 d. raštu patvirtino, jog neprieštarauja, kad atsakovas išnuomotame valstybinės žemės sklype, pagal suderintą projektinę dokumentaciją įrengtų automobilių stovėjimo aikštelę, jeigu tokia statyba neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui (t. 11, b. l. 200). 2007 m. liepos 30 d. UAB „Energo Development“ pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui prašymą išduoti statybos leidimą automobilių stovėjimo aikštelei (nauja statyba), adresu (duomenys neskelbtini). Vilniuje statyti (t. 4, b. l. 114). Prašymo svarstymo laikotarpiu galiojęs Statybos įstatymo 23 straipsnis (redakcija galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d.) nustatė, jog leidimą statyboms išduoda: 1) statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje, statiniui, kurio statytojas (užsakovas) yra savivaldybė, statiniui, skirtam krašto apsaugos reikmėms (įrašytam į Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamą sąrašą) – apskrities viršininko administracija; 2) kitam bet kuriam statiniui – savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas).

Gavus atsakovo prašymą išduoti statybos leidimą, vadovaujantis 2007 m. gegužės 20 d. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 16 straipsniu, jis buvo perduotas svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalėjo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus, projektavimo sąvado reikalavimus ir kitus teisės aktų reikalavimus. 2007 m. rugpjūčio 1 d. įvyko Nuolatinės statybos komisijos posėdis, kurio metu buvo nuspręsta, jog atsakovo pateiktas, UAB „Vilprojektas“ parengtas statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus ir buvo nuspręsta išduoti atsakovui leidimą automobilių stovėjimo aikštelės statybai (t. 10, b. l. 181). Nepaisant to, jog Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statytojui jo prašomą statybos leidimą yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) (Statybos įstatymo 23 str. 9 d., redakcija galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d.) ir jis per 10 dienų nuo prašymo pateikimo turėjo pateikti atsakovui atsakymą (Statybos įstatymo 23 str. 12 d., redakcija galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d.), atsakovui nebuvo išduotas nei statybos leidimas, nei pateiktas motyvuotas atsisakymas jį išduoti.

Remdamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalimi (redakcija galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d.), numatančia, jog tais atvejais, kai leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui (užsakovui) nepranešta apie neišdavimo priežastis, statytojas (užsakovas) turi teisę vykdyti statybą be leidimo, tačiau apie tai raštu praneša statybos leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios, UAB „Energo Development“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė 2007 m. rugpjūčio 31 d. pranešimą Nr. 31/08/07-VIL „Apie statybos vykdymą be leidimo“, kuriuo informavo, kad nuo 2007 m. rugsėjo 8 d. pradės statinio statybą (t. 4, b. l. 116). Leidimą išduodantis viešojo administravimo subjektas privalėjo šį raštą įregistruoti kaip statybos leidimą (Statybos įstatymo 23 str. 16 d., redakcija galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d., bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 21 p.), tačiau tai nebuvo padaryta. Šią aplinkybę sužinojęs atsakovas 2008 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė 2008 m. liepos 22 d. prašymą Nr. 22-/07/08-VIL „Dėl pranešimo apie statybos vykdymą be leidimo įregistravimo“, kuriuo prašė įregistruoti UAB „Energo Development” 2007 m. rugpjūčio 31 d. pranešimą Nr. 31/08/07-VIL „Apie statybos vykdymą be leidimo“, kaip automobilių stovėjimo aikštelės žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal UAB „Vilprojektas“ parengtą techninį projektą, statybos leidimą (t. 11, b. l. 216). Atsakydamas į šį prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas nurodė, jog statybos leidimas nebuvo išduotas nustatytu laikotarpiu, t. y. per dešimt dienų nuo prašymo gavimo, nes buvo gautas teismo pranešimas apie teisme nagrinėjamas civilines bylas dėl teisės naudotis sklypu, be to, 2007 m. spalio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2710-43/07, atsakovui uždrausta dalyvauti sandoriuose dėl žemės sklypo (t. 11, b. l. 216).

Atsisakymas išduoti statybos leidimą buvo apskųstas Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai. Išnagrinėjusi kilusį klausimą ginčų komisija priėmė sprendimą, jog Statybos įstatymo nustatyta tvarka pateikus nurodytą pranešimą apie pradedamas statybas, leidimą išduodantis viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija) neturi diskrecijos teisės spręsti, ar jį registruoti kaip statybos leidimą. Ši įstatymo norma yra imperatyvi, todėl skundžiama institucija neteisėtai ir nepagrįstai 2007 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo Nr. 31/08/07-VIL neįregistravo kaip statybos leidimo. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 7 dienas 2007 m. rugpjūčio 31 d. pranešimą Nr. 31/08/07-VIL įregistruoti kaip statybos leidimą (t. 11, b. l. 205-208). Vykdydama administracinių ginčų komisijos nurodymus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teismuose nagrinėjamų bylų, susijusių su Miesto plėtros departamento veikla, svarstymo komisija 2008 m. rugsėjo 11 d. protokolu pavedė Miesto plėtros departamentui vykdyti 2008 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimą (t. 11, b. l. 102-103). 2008 m. rugsėjo 12 d. UAB „Energo Development“ 2008 m. liepos 22 d. raštas Nr. 22/07/08-VIL buvo įregistruotas kaip statybos leidimas, suteikiant jam Nr. IT/915/07-0950 (t. 11, b. l. 96).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, jog teisę vykdyti statybos darbus atsakovas įgijo nuo 2008 m. rugsėjo 12 d., t. y. įregistravus jo 2008 m. liepos 22 d. raštą kaip statybos leidimą. Pagal nurodytas Statybų įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostatas (redakcija galiojusi nuo 2007 m. gegužės 19 d.), statybos leidimu Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo įregistruoti atsakovo 2007 m. rugpjūčio 31 d. raštą, tačiau to nepadarius ir ginčams dėl leidimo išdavimo persikėlus į administracinių ginčų komisiją, tik jai išnagrinėjus kilusį ginčą ir įpareigojus leidimą išduodantį viešojo administravimo subjektą atsakovo prašymą įregistruoti kaip statybos leidimą, tik nuo jo įregistravimo ir numerio suteikimo, laikoma, jog atsakovui buvo suteikta teisė vykdyti statybos darbus, šiuo atveju ši data laikytina 2008 m. rugsėjo 12 d. Pagal tuo metu galiojusias Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 21 punkto nuostatas tam, kad atsakovo prašymą dėl statybos leidimo išdavimo pripažinti statybą leidžiančiu dokumentu buvo reikalinga kelių juridinių faktų sudėtis: statybos leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas; statytojui nepranešta apie neišdavimo priežastis; statytojas turi teisę vykdyti statybą be leidimo, tačiau apie tai raštu pranešęs statybos leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios; leidimą išduodantis subjektas privalo šį raštą įregistruoti kaip statybos leidimą. Visų šių juridinių faktų egzistavimas gali būti patvirtintas tik 2008 m. rugsėjo 12 d. Teismo išvadas patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, jog stovėjimo aikštelės kaip naujai suformuoti nekilnojamojo turto objektai registre buvo įregistruotos vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla ir 2009 m. kovo 18 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. (101)11.10-201 (t. 10, b. l. 33), kuri patvirtina, jog aikštelių statybos buvo vykdomos 2008 m. rugsėjo 12 d. išduoto statybos leidimo Nr. IT/915/07-0950 pagrindu (t. 11, b. l. 27).

Atsakovo nuomone, jau 2007 m. rugpjūčio 31 d. prašymas Nr. 31/08/07-VIL suteikė teisę vykdyti statybos darbus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šis raštas nebuvo įregistruotas kaip statybą leidžiantis dokumentas, todėl šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, byloje esantys atliktų darbų aktai patvirtina, jog pats atsakovas 2007 m. rugpjūčio 31 d. prašymo Nr. 31/08/07-VIL nevertino kaip statybą leidžiančio dokumento, kadangi darbai nuo šio termino nebuvo atliekami (t. 11, b. l. 143-160), atsakovas 2008 m. liepos 22 d. pakartotinai kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo. Byloje esanti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išduota 2008 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. (101)11.10-896, teigianti, jog statybos leidimas buvo išduotas 2007 m. rugpjūčio 31 d., (t. 11, b. l. 26), negali būti vertinamas kaip įrodymas apie statybas leidžiančio dokumento išdavimą nurodytu terminu, kadangi aukščiau aptarta statybos leidimo išdavimo tvarka patvirtina, jog nesant išduotam nustatytu terminu statybos leidimui, tik nuo pranešimo apie statybos be leidimo vykdymo įregistravimą, statytojui suteikiama galimybė pradėti vykdyti statybos darbus. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija taip pat yra konstatavusi, jog 2007 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo prašymas Nr. 31/08/07-VIL nebuvo įregistruotas kaip statybą leidžiantis dokumentas (t. 8, b. l. 51-54).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos manymu, atsakovo prašymas išduoti statybos leidimą aikštelių statybai nebuvo įvertintas statybas reglamentuojančių teisės aktų pagrindu, jis (statybos leidimas) buvo išduotas tik dėl procedūrinių pažeidimų nagrinėjant atsakovo prašymą, be to, atsakovas neturėjo teisės atlikti statybos darbų, kadangi teismuose nagrinėjant bylas, susijusias su atsakovo valdomo žemės sklypo nuomos sutarties teisėtumu, jam buvo taikomi suvaržymai, susiję su statybomis. Teisėjų kolegija sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone, jog vertinant statybų teisėtumą, negalima nepaisyti to, jog atsakovui buvo žinoma apie jo atžvilgiu teismuose nagrinėjamas bylas.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovo valdomo žemės sklypo nuomos teisėtumo klausimas buvo pradėtas kelti jau 2002 m. lapkričio 5 d., Vilniaus apskrities viršininko administracijai pareiškus ieškinį dėl 1998 m. gruodžio 7 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 2). Atsakovas, suprasdamas, jog jo teisė naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilnius, gali būti prarasta, teikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė atlyginti jo dėl nuomos sutarties nutraukimo patirtus nuostolius (t. 1, b. l. 161-164). Bylos pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį nagrinėjimas buvo baigtas 2005 m. spalio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2 36- 1307-2004, kuria patvirtinta tarp bylos šalių pasirašyta taikos sutartis (t. 2, b. l. 185-194; 297-303). Tačiau 2006 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2 36- 1307-2004 (t. 3, b. l. 1-3). Prašymas atnaujinti procesą buvo patenkintas ir 2007 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007, Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartis, kuria byla dėl 1998 m. gruodžio 7 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, užbaigta taikos sutartimi, buvo panaikinta, o byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (t. 3, b. l. 289-296). Vadinasi, tuo metu kai atsakovas pirmą kartą kreipėsi į valstybines institucijas dėl statybos leidimo išdavimo (2007 m. liepos 30 d.), teisme buvo svarstomi klausimai dėl proceso atnaujinimo (procesas šioje byloje atnaujintas Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 29 d. nutartimi, tuo metu atsakovui jau buvo žinoma apie kasacinio skundo priėmimą nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, 2007 m. rugpjūčio 14 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruojamas pranešimas apie civilinės bylos, susijusios su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nagrinėjimu (t. 10, b. l. 32-33) byloje, kurioje būtų vertinama, ar atsakovas nuomos pagrindais teisėtai valdo valstybei priklausantį žemės sklypą. Taigi atsakovui žinant apie vykstančius teismo procesus dėl teisių į žemės sklypą, jis prisiėmė nepalankaus teismo sprendimo ir jo pasekmių riziką – valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimą negaliojančia.

Teismo nuomone, sprendžiant dėl teisės į žemės sklypą padarinių (statinių žemės sklype statybos teisėtumo) būtina įvertinti ir tai, kad bylą nagrinėjant teisme ieškovų reikalavimų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip pat akcentuoja statybą draudžiančių laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymą, kaip pagrindą laikyti atsakovui išduodą statybos leidimą nepagrįstu, todėl teisėjų kolegija atskirai įvertina ir byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių svarbą atsakovo prašymo išduoti statybos leidimą svarstymui bei vykdytų statybų teisėtumui. Minėta, 2007 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007, Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartį, kuria byla dėl 1998 m. gruodžio 7 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, užbaigta taikos sutartimi, panaikinus, o bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ji buvo sujungta su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla, pradėta pagal 2007 m. spalio 10 d. ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Energo Development“ dėl Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 3618-01 dalies panaikinimo ir 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 767, N 01/98-19898 pripažinimo negaliojančia. Minėtoje civilinėje byloje 2007 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymu pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui dalyvauti sandoriuose dėl 6430 kv. m. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 7, b. l. 48-49 ). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad analogiška laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi (t. 3, b. l. 272). Aiškinant šių apribojimų apimtį būtina atsižvelgti į byloje priimtas vėlesnes teismo nutartis bei šalių procesinį elgesį. Teismas, priėmęs 2007 m. spalio 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje 2008 m. birželio 17 d. nutartyje (t. 7, b. l. 154-155) pasisakė ir dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių masto. Teismas pripažino, jog „Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartimi pritaikyta laikinąja apsaugos priemone atsakovei UAB „Energo Development“ neuždrausta dalyvauti sandoriuose, kurių objektu arba dalyku nėra nurodytas žemės sklypas. Atsakovės nuomojamas žemės sklypas ir jo nuomos teisės nėra atsakovės prašyme nurodytų sandorių, kuriais būtų siekiama laikinai už atlygį šiame žemės sklype parkuoti automobilius, atlikti žemės sklypo paskirčiai neprieštaraujančius statybos ir/ar remonto darbus, objektu arba dalyku“. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo (t. 8, b. l. 44-48), 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi (t. 8, b. l. 81-83) ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą patenkino iš dalies ir, palikęs galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, papildomai uždraudė atsakovui UAB „Energo Development“ organizuoti ir vykdyti 6430 kv. m. valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos darbus, tarp jų ir darbus, susijusius su šiame žemės sklype esančių statinių (stovėjimo aikštelių) statybų užbaigimu, iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Teismas pažymi, kad ieškovo prašymu priimant Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį buvo atsižvelgta į jo prašyme nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (atsakovo ketinimai įkeisti žemės sklypo nuomos teisę (t. 7, b. l. 7, 10).

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismui 2008 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtinus ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei atsakovų UAB „Energo Development“ ir VĮ Registrų centro sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-356-43/2008, ši teismo nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu trečiųjų asmenų – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės. Bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui UAB „Energo Development“ vykdyti bet kokius statybos darbus 6 430 kv m valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas sprendimas byloje. Prašyme nurodė, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gavo 2008 m. rugpjūčio 8 d. raštą, kuriuo pranešama, kad UAB „Energo Development“ žemės sklype pradėjo vykdyti statybos darbus. Pasak trečiojo asmens, tokiais veiksmais atsakovas siekia, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Jei teismas patenkintų ieškinį, atsakovas prarastų galimybę nuomoti šį žemės sklypą iš valstybės, statyti jame, o sklypas grįžtų valstybei ir galėtų būti išnuomotas ar parduotas aukciono tvarka. Atsakovas, pastatęs statinius ginčo sklype, įgytų teisę ne aukciono tvarka jį nuomotis, o teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas (LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 27 p.). Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje padarė išvadą, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tinkamam išnagrinėjimui šioje byloje būtina surinkti papildomus duomenis. Atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad panaikinama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir taikos sutarties tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas taip pat perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 144 str. 3 d.). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 24 d. nutartimi Generalinės prokuratūros  prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė uždrausti atsakovui UAB ,,Energo Development“ vykdyti bet kokius statybos darbus 6430 kv. m. valstybinės žemės sklype, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi (t. 5, b. l. 45-47) minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista.

Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktą gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Šio draudimo esmė uždrausti atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose (realizuoti turimą turtą, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti ir pan.) arba uždrausti imtis tam tikrų veiksmų (projektuoti, statyti statinius ir pan.). Kaip matyti iš nustatytų apribojimų, jie buvo susiję tik su žemės sklypo valdymu (draudimu dalyvauti sandoriuose) ir neįtakojo atsakovo teisių ir galimybių imtis statybos darbų numatytame sklype (neuždrausta imtis tam tikrų veiksmų), kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis tai nebuvo uždrausta. Šią aplinkybę patvirtina ir 2008 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo išaiškinta, jog 2007 m. spalio 17 d. nutartimi atsakovui neuždrausta dalyvauti sandoriuose, kurių objektu nėra nurodytas žemės sklypas, nedraudžiama atlikti žemės sklypo paskirčiai neprieštaraujančius statybos ir/ar remonto darbus (t. 7, b. l. 154-155). Taip apribojimų apimtį suprato ir ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba bei trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, kadangi tik vėlesnių jų prašymų pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudusios statybos darbų atlikimą žemės sklype. Laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsakovui buvo tiesiogiai uždrausta vykdyti valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos darbus, pritaikytos tik 2009 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (t. 4, b. l. 209), nors bylos duomenimis nustatyta, kad statybos darbai buvo užbaigti dar 2008 metais (2008 m. nustatomas 98 proc. statybos aikštelių baigtumas) (t. 10, b. l. 30). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra yra patvirtinusi atsakovui, jog iki 2007 m. spalio 17 d. nutarties, byloje apskritai nebuvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės (t. 4, b. l. 113).

Šios aplinkybės (ieškinio dėl žemės sklypo nuomos sutarties galiojimo nagrinėjimas ir jo įvykdymo užtikrinimui taikomos laikinosios apsaugos priemonės) nesudarė pagrindo statybos leidimą išduodančiai institucijai atsisakyti išduoti statybos leidimą, tačiau atsakovas kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtų civilinių bylų nagrinėjimą, kurių pagrindu jam galėjo būti panaikinta teisė valdyti nuomos pagrindais žemės sklypą, inicijavo statybas leidžiančių dokumentų gavimo procedūrą, nors suprato, jog patenkinus byloje reiškiamą reikalavimą ir panaikinus ginčijamą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, jis neteks statytojo teisių (Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 1 p., 2007 m. gegužės 3 d. redakcija,), todėl teisėjų kolegijos manymu, siekdamas gauti statybos leidimą ir atlikdamas statybos darbus jis veikė savo rizika. Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.253 straipsnyje reglamentuojami civilinės atsakomybės netaikymo bei atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai, prie kurių priskiriami ir nukentėjusiojo asmens veiksmais (CK 6.253 str. 5 d.). Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija vertina kokią įtaką nuostolių dėl teisės į žemės sklypą praradimo atsiradimui turėjo paties atsakovo veiksmai.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pažymi, jog tikslinė ginčo žemės sklypo paskirtis buvo – daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės su polifunkciniu centru statybai (t. 11, b. l. 3), tuo tarpu statybos leidimas pagal atsakovo prašymą buvo suteiktas tik stovėjimo aikštelės statybai (t. 4, b. l. 114; t. 11, b. l. 27), dėl ko, ieškovo nuomone, buvo pastatytas ne nuomos sutartyje numatytas statinys. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju vertinant stovėjimo aikštelių teisėtumą nėra ginčijami atskiri administraciniai aktai, suteikę teisę statyboms, todėl esant išduotam statybos leidimui (t. 11, b. l. 96), ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos nenuginčytai išvadai, jog atsakovo pateiktas statinio projektas atitiko statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus, pagrindo manyti, jog atsakovui suteiktas statybą leidžiantis dokumentas nesuderinamas su nustatyta žemės sklypo paskirtimi, nėra. Be to, nors vertinamu laikotarpiu galioję statybos darbų atlikimą reglamentavę įstatymai tiesiogiai ir nenumatė, tačiau ir nedraudė gauti statybos leidimo atskiriems statybos etapams. Šiuo atveju ginčo žemės sklypo tikslinė paskirtis buvo - daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės su polifunkciniu centru statybai, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijai pritarus stovėjimo aikštelės statybos leidimo išdavimui, nėra pagrindo manyti, jog pateiktas tvirtinti statybos techninis projektas prieštaravo žemės sklypo naudojimo paskirčiai. Be to, vertinant ar pastatytas statinys prieštaravo žemės sklypo tikslinei paskirčiai, būtina atsižvelgti į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, valdžiusi valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise (Žemės įstatymo 7 str. 1 d., redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 1 d.), neprieštaravo, kad UAB „Energo Development“ pagal suderintą projektinę dokumentaciją įrengtų automobilių stovėjimo aikštelę (t. 11, b. l. 93).

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija laiko, jog atsakovo vykdomų statybų teisėtumą leidžiančiu dokumentu laikytinas 2008 m. rugsėjo 12 d. suteiktas leidimas Nr. IT/915/07-0950, su kurio išdavimo data ir sietinas statybų teisėtumas. Atsakovo į bylą pateikti duomenys įrodo, jog statybos darbai ginčo žemės sklype buvo atliekami 2008 m. birželio, liepos, rugpjūčio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais (tai patvirtina byloje esantys atliktų darbų aktai (t. 11, b. l. 143-160). Kadangi pagal bendrą tvarką statybos darbai laikomi atliktais teisėtai tik turint statybą leidžiančius dokumentus, pripažintina, jog tik nuo 2008 m. rugsėjo 12 d. įregistruoto statybos leidimo Nr. IT915/07-095, atsakovo atlikti statinio statybos darbai ginčo sklype laikomi vykdytais teisėtai. Vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusio Statybos techninio reglamento STR1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 55 straipsnio nuostatomis ir priedu Nr. 5, nustačiusiu statybos leidimų registracijos žurnalų vedimo tvarką, tik nuo statybos leidimo įregistravimo šiame registre ir statybos leidimo numerio suteikimo, asmuo buvo laikomas turinčiu teisę įgyvendinti statytojo teises. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovo 2008 m. liepos 22 raštas buvo įregistruotas kaip statybos leidimas tik 2008 m. rugsėjo 12 d. jam suteikiant statybos leidimo Nr. IT/915/07-0950 (t. 9, b. l. 137), vadinasi iki šios datos atsakovo vykdyti statybos darbai neturėjo tam teisinio pagrindo ir spręsti dėl atlyginimo už juos nėra teisinio pagrindo.

Dėl atsakovo prašomų priteisti sumų įvertinimo ir dydžio

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas buvo pareiškęs priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos, atsakovo teigimu, sudarė, išlaidos žemės nuomos mokesčiui, sumokėtas avansas rangovams ir kitos būtinos išlaidos, siekiant vykdyti projektą. Bylą nagrinėję teismai sprendė, jog atsakovas neįrodė prašomos priteisti žalos, kurią sudarė jo tiesioginės išlaidos, susijusios su galimu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gaunant konsultacijas bei atliekant kitus paruošiamuosius statybos darbus, todėl priešieškinio reikalavimų netenkino.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pripažinus, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį pripažinus negaliojančia turi būti sprendžiama dėl teisės į žemės sklypą praradimo padarinių, bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme, atsakovas nurodo, kad jam dėl teisės į žemės sklypą praradimo turi būti atlyginama stovėjimo aikštelių rinkos vertė, t. y. 1 491 000 Lt bei negautas pelnas, kurį atsakovas gautų iš aikštelių nuomos, t. y. 11 785 612 Lt bei atsakovo gautinas pelnas įgyvendinus daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės su polifunkciniu centru projektą, t. y. 5 400 508 Lt (t. 9, b. l. 150). Viso atsakovo prašomi atlyginti teisės į žemės sklypą praradimo nuostoliai sudaro 17 186 120 Lt.

Visų pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į tai, jog valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta nesuteikiant atsakovui teisės naudotis ginčo žemės sklypu, yra sprendžiamas tik atsakovo nuostolių, patirtų praradus teisę naudotis žemės sklypu, atlyginimo, susijusio su ant žemės sklypu esančių atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių vertės atlyginimu, o ne atsakovo nuostolių, dėl negautų pajamų atlyginimu.

Šiuo atveju konstatuoti abiejų sandorio šalių neteisėti veiksmai bei CK 4.105 bei CK 4.102 straipsniai nesudaro pagrindo spręsti dėl negautų pajamų atlyginimo, tačiau šalių atlikti neteisėti veiksmai vertintini nustatant šalių kaltės laipsnį ir priteistinos kompensacijos už stovėjimo aikštelę (rinkos vertės) dydį. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011). Sutartinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, nuostoliai, šių sąlygų priežastinis ryšys, taip pat žalą padariusio ir atsakingo asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007). Šioje byloje teisėjų kolegijos vertinimu netenkinamas nei vienas iš nurodytų kriterijų negautų pajamų atlyginimui. Atsakovo prašymas atlyginti jam negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei žemės sklypo nuomos sutartis nebūtų pripažinta negaliojančia yra grindžiamas hipotetiniais skaičiavimais. Atsakovas reikalauja, kad sprendžiant teisės į žemės sklypą praradimo pasekmių klausimą jam būtų priteistos grynosios pajamos, gautinos iš Stovėjimo aikštelių, esančių žemės sklype (atitinkamai 4 275 304 Lt ir 6 019 308 Lt) bei projekto organizatoriaus negautas pelnas (negautas pelnas, kurį Atsakovas būtų gavęs, jei būtų turėjęs įgyvendinti 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir pastatyti daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę su polifunkciniu centru). Šiuo atveju atsakovas savo nuostolius sieja su pajamomis, kurias gautų teikiant mokamas automobilių stovėjimo aikštelės paslaugas bei įgyvendinęs stovėjimo aikštelės su polifunkciniu centru projektą, tačiau realių šių metu gaunamų pajamų dydžio, kurie leistų įvertinti tikėtiną pajamų gavimą ir ateityje - neįrodo. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir kaip lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo nuomos sutartis pripažinta negaliojančia ir dėl neteisėtų paties atsakovo veiksmų (sudarant valstybinės žemės nuomos be aukciono sutartį UAB „Energo Development“ ir Vilniaus apskrities viršininkas veikė pažeidžiant galiojančius teisės aktus, reglamentavusius ir reglamentuojančius valstybinės žemės be aukciono nuomos santykius), negalima teigti, jog atsakovas, pats atlikęs neteisėtus veiksmus turėjo pagrindo tikėtis gauti pajamų, esant normaliai veiklai, bei, kad šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Šioje byloje būtina įvertinti, ar atsakovo (nukentėjusiojo) veiksmai nesudaro pagrindo visiškai ar iš dalies atleisti asmenį, kuris sudarė pripažintą negaliojančia žemės sklypo nuomos sutartį, nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnis). Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, prie pagrindų, dėl kurių civilinė atsakomybė netaikoma ar asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės priskiriami ir nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Nagrinėjamoje byloje valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis ne aukciono tvarka buvo sudaryta ir dėl neteisėtų atsakovo veiksmų: 1) UAB „Energo Development“ žemės sklype nuosavybės ar nuomos teise neturėjo kokių nors pastatų, kurių eksploatacijai ne aukciono būdu galėjo būti išnuomotas žemės sklypas, žemės sklypas išnuomotas tikslinei paskirčiai, kuri nebuvo skirta statiniui (tvorai) pagal tikslinę paskirtį eksploatuoti, teismų įsiteisėjusiais sprendimais pripažinta, kad priešingai teisingumo ir sąžiningumo principams, įsigyjant statinį (tvorą) atsakovo buvo siekiama sukurti sąlygas įgyti valstybinės žemės nuomos teisę ne aukciono būdu ir jį panaudoti saviems tikslams ir kt.; 2) atsakovas prisiimdamas įsipareigojimus dėl projekto įgyvendinimo žinojo apie teisminius ginčus dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiai, todėl, teismo nuomone, atsakovas, prisiimdamas įsipareigojimus dėl projekto –stovėjimo aikštelės su polifunkciniu centru statyba, įgyvendinimo veikė išimtinai savo rizika, kas sudaro pagrindą atsakovo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Be prašomų priteisti negautų pajamų atsakovas taip pat nurodė, jog atlyginant jo dėl teisės į žemės sklypą praradimo patirtus nuostolius, turi būti atlyginta ginčo žemės sklype esančių stovėjimo aikštelių vertė. Toks atsakovo reikalavimas kildinamas iš CK 4.102 straipsnio ir grindžiamas UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (t. 9, b. l. 152-176). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 8 punktą turto arba verslo vertinimas – turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Vertinant turtą taikomi: lyginamasis, išlaidų (kaštų), kitaip atkuriamosios vertės, pajamų metodai ir šių metodų deriniai (Turto ir verslo vertinimo metodikos 54 str.). Pripažinus valstybinės žemės sklypo, ant kurio yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai, nuomos sutartį negaliojančia, bei bylą nagrinėjantiems teismams pripažinus, jog atsakovui nesuteikiama teisė kitais pagrindais naudotis ginčo žemės sklypu, atsakovas prašo atlyginti jam priklausančių statinių vertę – 1 491 000 Lt, kuri nustatyta vadovaujantis pajamų metodu (t. 9, b. l. 173). Jo (pajamų metodo) pagrindas – skaičiavimai, kiek turtas duotų pelno kaip verslo objektas (t. y., kai jis išnuomojamas, arba panaudojamas įvairios paskirties verslui). Šis metodas taikomas orientuojantis į jo savininkų ar naudotojų veiklą, galimas investicijas ir iš jos potencialiai galimas gauti pajamas. Atsakovo teigimu, šis metodas pasirinktas dėl galimų turto pajamų jį nuomojant gavimą, bei dėl to, jog turtas jau yra naudojamas automobilių stovėjimo aikštelės veiklai ir generuoja pajamas. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo pozicija ir pasirinktu turto vertės nustatymo metodu, kadangi pajamų metodas paprastai naudojamas vertinant statinius (patalpas ir pan.), kai tikimasi, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviai parodys turto vertę rinkoje, t. y. šis metodas taikomas vertinant tokį nekilnojamąjį turtą, kuris pagal savo paskirtį gali būti naudojamas kaip turtas nešantis pelną. Be to, kaip pažymima UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (t. 9, b. l. 152-176) nustatant vertinamo turto vertę buvo daroma prielaida, kad 1998 m. gruodžio 7 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N01/98-19898 galiotų. Teismui pripažinus, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis negalioja, tokia prielaida yra visiškai nepagrįsta. Atsakovui priklauso du ginčo žemės sklype esantys inžineriniai statiniai – stovėjimo aikštelės (t. 9, b. l. 179-183). Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje remiamasi analogiškų ir panašių aikštelių nuomos kainų ir našumo duomenimis (t. 9, b. l. 168). Atsakovo nurodama turto vertė nustatyta įvertinus gautiną pelną į ateitį (apskaičiuojant aikštelių rinkos vertę ir nuomos rinkos vertę nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2097 m. sausio 16 d.) (Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 14 l.) (t. 9, b. l. 165), nors, kaip jau ne kartą minėta nutartyje – pripažinus valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį negaliojančia atsakovui teisė naudotis ginčo žemės sklypu nesuteikta, todėl kalbėti apie naudojant aikšteles pagal jų paskirtį ateityje gautiną pelną netikslinga, kaip ir nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių vertę pagal pajamų metodą. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas teigia, jog turto vertinimo ataskaita, jeigu ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, vertintina kaip oficialus rašytinis įrodymas. Teisėjų kolegija pažymi, jog ji nekvestionuoja atsakovo pateiktos ataskaitos duomenų, priešingai, remiasi joje esančiais duomenimis, tačiau nesutinka su pasirinkta turto vertinimo metodika, kadangi jos manymu, šiuo atveju pasirinkta turto vertinimo metodika netikslinga, nes, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, neatspindi realios atsakovui priklausančių statinių rinkos vertės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant atsakovui priteistinos kompensacijos, praradus teisę naudotis žemės sklypu, dydį, tiksliausia yra vadovautis atkuriamąja turto verte, nustatyta vadovaujantis išlaidų (kaštų) metodu. Išlaidų (kaštų) metodo esmė – prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų  tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina. Išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma (Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 5-6 l.) (t. 9, b. l. 156-157). Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju (atsižvelgiant į tai, kad atsakovą pripažinus kaltu dėl žemės sandorio pripažinimo negaliojančiu jam tenka pareiga statinius nukelti arba nugriauti savo lėšomis, CK 4.105 str. 3 d.) šiuo metodu apskaičiuota stovėjimo aikštelių vertė tiksliausiai atspindės, kiek lėšų yra panaudota nekilnojamojo turto sukūrimui, ir kiek atsakovui kainuotų atkurti nuo ginčo žemės sklypo pašalintas stovėjimo aikšteles, taip įvertinant jo teisės į žemės sklypo praradimo pasekmes.

Atsakovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog vertinamos 2142,28 kv. m. bendro ploto stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos A1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, atkuriamoji vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu 2013 m. rugsėjo 30 d. yra 401 000 Lt. 3038,94 kv. m. bendro ploto stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos A2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, atkuriamoji vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu 2013 m. rugsėjo 30 d. yra 569 000 Lt (t. 9, b. l. 173). Teisėjų kolegija pažymi, jog nors turto atkūrimo sąnaudos turi būti mažinamos turto nusidėvėjimo dalimi (Turto vertinimo metodikos 67 p.), šiuo atveju jis (nusidėvėjimas) nevertinamas, kadangi stovėjimo aikštelės nėra baigtos statyti, jų fizinio nusidėvėjimo procentas lygus nuliui (t. 9, b. l. 173, 179). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, statinių vertė buvo nustatyta remiantis 2013 m. spalio 30 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. 1/26497, užsakovo pateiktomis nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų kopijomis bei kita pateikta informacija (Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 11 l.) (t. 9, b. l. 165). Pagal minėtus Nekilnojamojo turto registro duomenis stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suformuota kaip naujas (daikto registravimas), įregistravimo pagrindas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2008 m. gruodžio 18 d., Statybos inspekcijos tarnybos pažyma, 2009 m. kovo 18 d., Nr. (101)11.10-201, statybos pradžios metai 1992, statybos pabaigos metai 2008, tų pačių duomenų pagrindu įregistruota ir stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 2008, statybos pabaigos metai 2008. Teismo nuomone, atsakovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta atkuriamoji stovėjimo aikštelių vertė turi būti tikslinama, įvertinus aukščiau teisėjų kolegijos nustatytą faktą, jog atsakovas įgijo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti statybos darbus tik nuo 2008 m. rugsėjo 12 d. Todėl siekdama įvertinti pagrįstai atsakovo patirtų sąnaudų, sukuriant ginčo statinius, vertę, teisėjų kolegija vertina ir lygina byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kiek ir kokios vertės darbų atsakovas atliko laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 12 d. iki 2008 m. gruodžio mėnesio (atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog statybos darbai buvo atliekami iki 2008 m. gruodžio mėnesio - atliktų darbų aktai (t. 11, b. l. 143-160), bei Nekilnojamojo turto registro duomenys apie statybos pabaigos metus (t. 11, b. l. 179). Duomenis apie tai, kiek ir kokios vertės darbų buvo atlikta iki 2008 m. rugsėjo 12 d. (t. y. data su kuria siejamas atsakovo atliktų statybos darbų teisėtumas), atspindi Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla (t. 4, b. l. 183-192). Remiantis ja nustatyta, jog stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos A2 plotas 2008 m. rugpjūčio 26 d. (data pakankamai artima statybą leidžiančių dokumentų išdavimo datai, todėl šiai datai pateiktais duomenimis ir vadovaujamasi) buvo 1282,49 kv. m (t. 4, b. l. 190). Stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos A1, plotas 2008 m. rugpjūčio 26 d. buvo 2127,2 kv. m. (t. 4, b. l. 189). Baigus statybas, 2008 m. gruodžio 18 d. duomenimis, stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos A2 plotas sudarė 3038,94 kv. m., o atkūrimo vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – 558 000 Lt, tuo tarpu stovėjimo aikštelės A1 plotas 2142,28 kv. m., o atkūrimo vertė – 353 000 Lt (t. 9, b. l. 179). Pateikti lyginami duomenys rodo, jog nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio atsakovas sukūrė 1771,53 kv. m bendrą aikštelių plotą. Stovėjimo aikštelės plane pažymėtos A2 – pastatyta 1756,45 kv. m.: visas šios aikštelės plotas sudaro 3038,94 kv. m., iš jų 1282,44 kv. m. pastatyti iki statybas leidžiančio dokumento išdavimo. Stovėjimo aikštelės plane pažymėtos A1 – pastatyta 15,08 kv. m.: visas šios aikštelės plotas sudaro 2142,28 kv. m., iš jų 2127,2 kv. m. pastatyti iki statybas leidžiančio dokumento išdavimo. Pažymėtina, jog nustatant stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos A1, sukūrimo (atkūrimo) sąnaudas, buvo įvertinta tai, jog atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog ši stovėjimo aikštelė iš esmės buvo sukurta dar iki atsakovui nuomos pagrindais įgyjant teisę valdyti ginčo žemės sklypą (t. 4, b. l. 88). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad minėta aikštelė iki 2008 m. nebuvo registruota (2007 m. liepos 30 d. UAB „Energo Development“ pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui prašymą išduoti statybos leidimą automobilių stovėjimo aikštelei (nauja statyba), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje statyti (t. 4, b. l. 114)) nei atsakovo, nei kitų asmenų nuosavybės teise (t. 1, b. l. 74). Į ją nuosavybės teisių atsakovas neįgijo ir 1998 m. lapkričio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta su UAB „Korekt“ dėl nebaigto statyti objekto – tvoros, esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijimo. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog atsakovui buvo pasiūlyta pateikti visus su bylos nagrinėjimu susijusius dokumentus (t. 9, b. l. 117-119), laiko, jog atsakovas įrodė, kad gavęs leidimą atlikti stovėjimo aikštelių statybos darbus, jis sukūrė 15,08 kv. m. stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos A1, plotą.

Aptarti duomenys įrodo, jog atsakovas gali pretenduoti į 1771,53 kv. m. ploto stovėjimo aikštelių sukūrimo vertės atlyginimą, kurios piniginę išraišką sudaro 338 362,23 Lt (atsakovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje išskirta, jog nustatant vertinamo turto atkūrimo vertę laikytina, jog 1 kv. m. sukūrimo sąnaudos yra 191 Lt (t. 9, b. l. 173), todėl 1771,53 kv. m. padauginus iš 191 Lt, gaunama 338 362,23 Lt suma).

Nustačius sumos, į kurios atlyginimą, praradęs teisę naudotis žemės sklypu, gali pretenduoti atsakovas, dydį, esant įsiteisėjusiais teismų sprendimais (CPK 182 str. 2 p.) konstatuotai abiejų valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties šalių neteisėtiems veiksmams, bei valstybės institucijos preziumuojamai kaltei, teisėjų kolegija vertina, kokiame priežastiniame ryšyje yra ieškovo neteisėti veiksmai su atsakovo patirtos žalos (sukuriant statinius žemės sklype) dydžiu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsakovas, prašydamas atlyginti nuostolius dėl teisės į žemės sklypą praradimo nenurodo, į ką yra nukreipiamas šis reikalavimas. Vertinant tai, jog statinio savininko nuostolius dėl teisės į žemės sklypo praradimo atlygina žemės sklypo savininkas (CK 4.105 str.), kuris šiuo atveju yra Lietuvos Respublika (t. 11, b. l. 179-180).

Nagrinėjant klausimą dėl nuostolių, susijusių su teisės į žemės sklypą praradimu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtina pasisakyti ne tik dėl valstybės institucijų civilinės atsakomybės sąlygų sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono tvarka, bet ir išduodant sutikimą atlikti statybos darbus žemės sklype. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atsakomybės už turtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, būtinąsias sąlygas reglamentuoja CK 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 ir kiti straipsniai. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo konstatuoti valstybės institucijų neteisėti veiksmai sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau vertinant teisės į žemės sklypo praradimo pasekmių klausimą būtina pasisakyti ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgus į 2013 m. liepos 4 d. kasacinės nutarties motyvus, dėl kurių kasacinis teismas toje byloje ginčytus aktus ir jų pagrindu sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį vertino kaip neteisėtus, nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija atliko neteisėtus veiksmus, neveikė taip, kaip pagal įstatymą šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, atsakovui yra padaryta žala (turėtos išlaidos), tarp kurios ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų yra priežastinis ryšys. Kaip jau ne kartą pažymėta, nepaneigiamai nustatyta, jog ieškovas, sudarydamas su atsakovu valstybinės žemės sklypo nuomos sandorį, bei pritardamas atsakovo projekto įgyvendinimui (t. 11, b. l. 200, 209), atliko neteisėtus veiksmus, tačiau jo kaltės laipsnis pasireiškia tik tuo, jog sutikęs su statybos darbų atlikimu, juos reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, neatliko valstybinės žemės sklypo naudojimo nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui patikrinimo, be to, šie veiksmai buvo atlikti tuo metu, kai prokuroro prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl 1998 m. gruodžio 7 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo dar nebuvo patenkintas, t. y. tik 2007 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o prašymas atnaujinti procesą buvo patenkintas 2007 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007. Nekilnojamojo turto registre informacija apie bylos nagrinėjimą buvo įregistruota tik 2007 m. rugpjūčio 14 d. (t. 10, b. l. 32-33). Tačiau tai, kad duomenys apie civilinės bylos, susijusios su daiktinėmis teisėmis, iškėlimą viešajame registre įregistruoti tik 2007 m. rugpjūčio 14 d. neatleidžia nuo atsakomybės, kadangi Vilniaus apskirties viršininko administracija dalyvavo minėtos civilinės bylos nagrinėjime. Negalima nepaminėti to, jog statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir jų (prašomų leisti atliktų statybos darbų) įvertinimas buvo atliktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kuri nagrinėjamoje byloje nedalyvauja ir jos veiksmų teisėtumo klausimas nevertinamas. Nepaneigiamai nustatyta, jog atsakovas, žinodamas apie bylos, kurioje gali būti panaikinta jo kaip žemės sklypo valdytojo ir naudotojo teisė, inicijavo statybos procesą, investavo lėšas į nekilnojamojo turto, kuris šiuo atveju turi būti pašalintas nuo valstybei priklausančio žemės sklypo, sukūrimą, veikė savo rizika, ir iš esmės didesne apimtimi prisidėjo prie nuostolių, kuriuos prašoma atlyginti, sukūrimą. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo veiksmus būtina įvertinti ir sąžiningumo aspektu. Sąžiningumas bendriausia prasme yra vertybinis asmens elgesio matas. Doktrinoje išskiriami du sąžiningumo kriterijai – objektyvusis ir subjektyvusis. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus – tai protingumo ir teisingumo principus atitinkantis elgesys. Jis nustatomas analizuojant, ar asmuo turėjo ką nors žinoti, ar privalėjo daryti ar nedaryti, kitaip tariant ar jis turėjo teisinę pareigą atitinkamai elgtis. Subjektyvusis sąžiningumo kriterijus – asmens elgesio įvertinimas konkrečioje situacijoje iš jo pozicijos. Jis nustatomas analizuojant, ar pakako to, ką asmuo darė, neatsižvelgiant į tai, ką jis galėjo daryti, protingai tikintis pagal jam nustatytus reikalavimus, kitaip tariant, tai yra faktinis sąžiningumas. Pripažįstama, kad siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu sąžiningumo kriterijus. Vertinant asmens elgesį sąžiningumo aspektu, laikoma, kad neteisėti veiksmai – objektyvusis nesąžiningumas, o kaltė – subjektyvusis nesąžiningumas. Taigi, asmens nesąžiningumą lemia jo elgesys. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs elgesį ir nustatęs asmens neteisėtus pagal objektyvųjį kriterijų ir kaltus pagal subjektyvųjį kriterijų veiksmus, konstatuoja, kad asmuo buvo nesąžiningas. Teismo konstatavimas, kad asmuo veikė nesąžiningai, reiškia, jog teismas nustatė asmens neteisėtus veiksmus ir šis yra kaltas dėl jais sukurtų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2009).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas ginčo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes teismas pripažįsta, kad atsakovas veikė nesąžiningai. Konstatuodamas šį faktą, teismas atsižvelgia, kad atsakovas, sudarydamas valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį žemės sklype nuosavybės ar nuomos teise neturėjo kokių nors pastatų, kurių eksploatacijai ne aukciono būdu galėjo būti išnuomotas žemės sklypas, žemės sklypas buvo išnuomotas tikslinei paskirčiai, kuri nebuvo skirta statiniui (tvorai) pagal tikslinę paskirtį eksploatuoti, teismų įsiteisėjusiais sprendimais pripažinta, kad priešingai teisingumo ir sąžiningumo principams, įsigyjant statinį (tvorą) atsakovo buvo siekiama sukurti sąlygas įgyti valstybinės žemės nuomos teisę ne aukciono būdu ir jį panaudoti saviems tikslams, rūpindamasis statybos leidimu, jį gaudamas ir pradėdamas statinių statybas, atsakovas suprato, kad, esant nepalankiam teismo sprendimui dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, jam teks nusikelti ar nugriauti statomus ar pastatytus statinius, ir su tuo sutiko (prisiėmė riziką).

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija mano, jog įvertinus abiejų valstybinės žemės sklypo nuomos sandorio šalių neteisėtus veiksmus ir kaltės laipsnį, bei bylos nagrinėjimo metu pripažinus, jog atsakovas, tiek sudarydamas žemės sklypo nuomos sutartį, tiek inicijavęs ir vykdęs statybos darbus, elgėsi nesąžiningai bei veikė savo rizika, tačiau atliekant šiuos veiksmus ir valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl iš valstybės atsakovo naudai priteistina 15 procentų stovėjimo aikštelių atkuriamosios vertės, kuri sudaro 50 754,33 Lt (15 procentų nuo 338 362,23 Lt sumos).

Teisėjų kolegijos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tikslinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą, restitucijos taikymo dalyje, nustatant, jog pripažinus negaliojančia 1998 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės sklypo sutartį Nr. 767, N 01/98-19898, nuo jos sudarymo momento ir įpareigojus UAB „Energo Development“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti 6 430 kv. m. valstybinį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valstybė atlygina atsakovui UAB „Energo Development“ nuostolius dėl teisės į žemės sklypą praradimo, kuriuos aukščiau išdėstytais argumentais sudaro 50 754,33 Lt. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad paaiškėjus, jog teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo (šioje byloje ieškovo) prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams (CPK 284 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas už apeliacinio ir kasacinio skundo padavimus sumokėjo 86 624 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 8, b. l. 127, t. 9, b. l. 1), taip pat patyrė 88 479,06 Lt atstovavimo išlaidų (t. 9, b. l. 30-32, t. 11, b. l. 220-226). Kadangi šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyką sudaro tik išvestinis reikalavimas dėl teisės į žemės sklypą praradimo pasekmių įvertinimo, kuris atskirai žyminiu mokesčiu nėra apmokamas, o atsakovo apeliacinis ir kasacinis skundai, kuriais nesutinkama su sprendimais pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu, yra netenkinti, be to, prašymą įvertinti teisės į žemės sklypą praradimo pasekmes atsakovas pareiškė tik apeliaciniu skundu, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis bei atstovavimo teisme išlaidos – neatlyginamos (CPK 93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimą restitucijos taikymo dalyje pakeisti, nustatant:

„Įpareigoti atsakovą UAB „Energo Development“, įmonės kodas 124580858, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlaisvinti 6 430 kv. m. valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš valstybės atsakovo UAB „Energo Development“, įmonės kodas 124580858, naudai 50 754,33 Lt (penkiasdešimt tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt keturis litus ir 33 ct).“

Teisėjos                                                        Danutė Gasiūnienė

                                                                      Rasa Gudžiūnienė

                                                                      Egidija Tamošiūnienė