Administracinė byla Nr. A-2259-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00202-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas R. Ž. su skundu (b. l. 4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sąlygas nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2017 m. birželio 29 d.
2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2016 m. birželio 29 d. atlieka bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Netinkamomis ir nežmoniškomis sąlygomis buvo laikomas karantino kamerose Nr. 1 ir Nr. 2, taip pat kamerose Nr. 4, 5, 10, 12, 13, 15, 16. Kamerose buvo netinkama ventiliacija, kuri neveikė, girdėjosi tik triukšmas. Kamerose Nr. 15 ir 16 visai nebuvo įrengta ventiliacija, nebuvo jos ir tualete, pastoviai jautėsi smarvė ir dezinfekavimo priemonių smarvė, todėl sutriko sveikata, atsirado širdies skausmai. Kamerose nebuvo tinkamai įrengti langai, nebuvo stiklų, langai neužsidarydavo, todėl kamerose buvo pastoviai drėgna ir šalta, dėl šių priežasčių reikėdavo miegoti su rūbais. Dirbtinis apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerose nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m. plotas. Nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus bei fizinius skausmus.
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 12–17), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2016 m. birželio 23 d. Buvo paskirtas atlikti bausmę 1-ame sektoriuje, už režimo pažeidimus atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. Gyvenamosiose patalpose paprastai ne visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto užtenka. Pravieniškių PN-AK kameros įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Patalpas su skiriamu valymo inventoriumi valyti privalo patys nuteistieji. Pareiškėjas nesikreipė nei į Pravieniškių PN-AK administraciją, nei į Kauno visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų neigiamą poveikį pareiškėjui. Taip pat nėra jokių duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais argumentais, nepagrindžia ir neįrodo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nenurodo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Nesant šių būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

II.

5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (tinkamos dirbtinės apšvietos neužtikrinimas) buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktą pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui. Nustatė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2016 m. birželio 23 d., buvo paskirtas gyventi į gyvenamąsias patalpas, tačiau juose negyveno (b. l. 20). Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2017 m. vasario 6 d. (skundo padavimo teismui dienos) buvo laikomas uždaros zonos kamerose, kuriuose jam teko nuo 3,67 kv. m. iki 7,61 kv. m. ploto. Konstatavo, jog pareiškėjui kamerų tipo patalpose teko daugiau, nei 3,6 kv. m. ploto, kas atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų ploto atmetė kaip nepagrįstus.
7. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl kamerų netinkamos ventiliacijos, nustatė, kad kamerų tipo patalpose Nr. 4, 5, 10, 12, 13, 15 ir 16 įrengta mechaninė vėdinimo sistema (b. l. 67). Vėdinimas per langus arba per mechaninę vėdinimo sistemą atitinka 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nepažeidė.
8. Dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl kamerų nepakankamo dirbtinio apšvietimo teismas akcentavo, jog atsakovas patvirtino, jog įstaiga užtikrina tinkamą patalpų apšvietimą, gavus informacijos apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis (b. l. 67). Pagal Higienos normos HN 134:2015 14 punktą mažiausia dirbtinė apšvieta – 200 lx. Kamerų natūralaus apšvietimo nereglamentuoja. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentus dėl kamerų Nr. 4, 5, 10, 12, 13, 15 bei 1 ir 2 karantino patalpos netinkamo dirbtinio apšvietimo iš dalies patvirtina pareiškėjo į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2017 m. vasario 2 d. raštas Nr. 2.2-522 (17.2.338.2.22) (b. l. 73–74), iš kurio matyti, kad Pravieniškių PN-AK paminėtose kamerose buvo atlikti dirbtinio apšvietimo matavimai ir nustatyta, jog dirbtinės apšvietos vertė, matuojant įjungus visus dirbtinio apšvietimo šaltinius ir užtamsinus natūralios šviesos šaltinius nesiekė 200 lx kamerose Nr. 4, 5, 10, karantino patalpoje Nr. 2. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjui būnant kamerose Nr. 4, 5, 10, karantino patalpoje Nr. 2, nebuvo užtikrinta tinkama dirbtinė apšvieta.
9. Dėl skundo argumentų dėl netinkamai įrengtų kamerų langų, temperatūros teismas, vadovaudamasis Higienos normos HN 134:2015 16 punktu bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento 2017 m. vasario 2 d. rašto Nr. 2.2-522 (17.2.338.2.22) (b. l. 73–74) ir 2016 m. spalio 27 d. patikrinimo akto Nr. PA.2-1435 (17.4.1.2.12) (b. l. 68–69) duomenimis pažeidimų nenustatė.
10. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika teismas likusius tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konsultuotas Psichologinės tarnybos specialistų (b. l. 39), taip pat buvo kelis kartus apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnybos specialisto (b. l. 40, 41–61). Teismas pažymėjo, jog gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas prieštaravimų dėl atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie jo sveikatos būklę neginčijo, todėl sprendė, kad pareiškėjo kreipimasis į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos gydytoją nebuvo sąlygotas kalinimo sąlygų. Įvertinęs byloje esamus duomenis, darė išvadą, kad nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo psichinei ar fizinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pažymėjo, jog tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
12. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos tinkamos kamerų Nr. 4, 5, 10, karantino patalpos Nr. 2 dirbtinės apšvietos, todėl buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Tačiau vertino, kad nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (neužtikrinat tinkamos kamerų dirbtinės apšvietos), pažeidimų trukmę ir mastą, darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek EŽTT, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, ginant Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuojama, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pažymėjo, kad įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta. Teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III.

13. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 96, 109–110), kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jo skundą tenkinti – priteisti  7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2017 m. sausio 29 d. ir išreikalauti iš Kauno visuomenės sveikatos centro ir Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto duomenis, patvirtinančius jo kreipimosi į šias institucijas, faktą, o iš Pravieniškių PN-AK išreikalauti duomenis apie kamerų, kuriuose buvo laikomas, inventorių ir jų kiekį ir laisvo ploto, neįskaitant inventoriaus užimamo ploto, kamerose, kuriuose buvo laikomas, apskaičiavimą.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai, gindamas vien atsakovo interesus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų su skundais kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą, kuris nurodė, kad neturi įgaliojimų pašalinti Pravieniškių PN-AK padarytus pažeidimus. Ne kartą su skundais kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, tačiau skundai buvo ignoruojami. Teismas klaidingai savo sprendime nurodė, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Kauno visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, nors į nurodytą įstaigą kreipėsi ir pateikė teismui šios įstaigos išvadas dėl kamerų apšvietimo ir drėgmės. Teismas šių įrodymų prijungti prie bylos nenorėjo, netyrė. Teismas, pasisakydamas dėl jam tenkančios patalpų ploto normos, neatsižvelgė į tai, kad į bendrą kameros plotą įskaičiuotinas baldų ir inventoriaus užimamas plotas, nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos paskaičiavimus dėl kameros baldų ir inventoriaus užimamo ploto, tokių duomenų neišreikalavo iš Pravieniškių PN-AK. Neatsižvelgė į tai, kad kamerose Nr. 15 ir 16 nebuvo ventiliacijos, tualetai buvo valomi ir dezinfekuojami nuodingomis medžiagomis, kurios skleidė smarvę, dėl ko sutriko jo sveikata, į tai, kad dėl žiemos metu kamerų langai neužsidarydavo, nebuvo įstiklinti, dėl ko teko miegoti su rūbais, buvo drėgna ir šalta.
15. Pravieniškių PN-AK, atstovaudamas Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais. Nei EŽTT, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros plotą, skaičiuojant minimalų kameros plotą. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos, įskaitant kamerų tipo patalpas, aprūpintos baldais, inventoriumi ir kt. vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis bausmę atliekančių asmenų materialinį buitinį aprūpinimą. Informacija apie kamerų inventorių ir jo kiekį Pravieniškių PN-AK nekaupiama, todėl tokios informacijos pateikti negali. Kalinimo metu pareiškėjo sveikatos istorijoje užfiksuotos ligos nėra pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei ar susijusios su blogomis kalinimo sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas dėl jo akcentuojamų išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų medicininės, psichologinės pagalbos nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė patirtos žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios, pareiškėją laikant Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.
19. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
20. Pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildino iš to, kad Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas netinkamomis ir nežmoniškomis sąlygomis, t. y. kamerose, kuriuose buvo laikomas buvo netinkama ventiliacija, netinkamai įrengti langai, nepakankamas dirbtinis apšvietimas, nebuvo užtikrinta minimali ploto norma. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus bei fizinius skausmus.
21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs pažeidimą dėl kamerų Nr. 4, 5, 10, karantino patalpos Nr. 2, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, netinkamo apšvietimo, konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Teismas vertino, kad bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui už jo teisių pažeidimą.
22. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
23. Teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė šališkai, gindamas vien atsakovo interesus, vertina kaip nepagrįstus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 7 straipsnyje garantuojama asmens teisė į tinkamą procesą užtikrinama inter alia tuo, kad šalių ginčą nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą ABTĮ 44–45 straipsnių normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis ABTĮ, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nereiškė nušalinimų pirmosios instancijos teismui, taigi ABTĮ numatyta teise nepasinaudojo. Be to, apeliaciniame skunde argumentų dėl teismo nešališkumo pareiškėjas iš esmės nedetalizavo, jų nepaaiškino, kad būtų galima plačiau juos įvertinti ir nustatyti, ar buvo galimai pažeistos pareiškėjo teisės. Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog, kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, pareiškėjas teismo nešališkumą siejo su jį netenkinančiu priimtu teismo sprendimu. Tačiau pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Atitinkamai, vien tik ta aplinkybė, kad teismas, pareiškėjo nuomone, netinkamai įvertino tam tikras jo nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus traktavo pagal ABTĮ 56 straipsnį, savaime neleidžia teigti, kad teismas buvo šališkas, elgėsi laiškai vertindamas įrodymus, nesant kitų tai pagrindžiančių aplinkybių. Taigi vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą ir nešališką teismą ir byla buvo išnagrinėta šališkai.
24. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jos pirmosios instancijos  teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 56 str. 4 d., 71 str.). Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjas, kuriam yra atimta laisvė, turi ribotas galimybes rinkti jo aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Tačiau teisėjų kolegija nenustatė ir pareiškėjas nenurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas būtų atsisakęs pateikti pareiškėjui duomenis apie pareiškėjo skundo pagrindu priimtas išvadas. Be to, akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto išvados yra tik rekomendacinio pobūdžio, nei pareiškėjui, nei atsakovui, nesukeliantis nei teisių, nei pareigų. Todėl vien tai, jog į bylą nėra pateikta Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto išvada, nesudaro pagrindo teigti, jog skundo dalykas nėra pakankamai aiškus ir tai nesudarė pirmosios instancijos teismui esminių kliūčių nagrinėti pareiškėjo skundą.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis ne kartą su skundais kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, tačiau jo skundai buvo ignoruojami. Šie pareiškėjo argumentai stokoja konkretumo, nėra aišku, kada ir dėl kokių galimai neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, todėl konstatuoti, kad atsakovas, atsisakydamas priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundus neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, nėra  pagrindo.
26. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendime nurodė, jog pareiškėjas į Kauno visuomenės sveikatos centrą nesikreipė ir netyrė šios įstaigos išvados dėl kamerų apšvietimo ir drėgmės. Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodomą dokumentą, o būtent Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2017 m. vasario 2 d. atsakymą Nr. 2.2-522 (17.2.338.2.22) (b. l. 73–74) į pareiškėjo skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK prijungė prie bylos ir juo vadovavosi priimdamas sprendimą (nutarties 8, 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas ištyręs šį pareiškėjo pateiktą įrodymą, kuriame pateiktos išvados dėl apšvietimo, temperatūros ir drėgmės, nustatė, kad pareiškėjui būnant kamerose Nr. 4, 5, 10, karantino patalpoje Nr. 2, nebuvo užtikrinta tinkama dirbtinė apšvieta, oro temperatūros ir drėgmės normų pažeidimų nenustatė. 
27. Vertinant pareiškėjo argumento, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog į bendrą kameros plotą įskaičiuotinas baldų ir inventoriaus užimamas plotas, pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo pateiktais įrodymais apie gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų, kuriuose pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, duomenimis, ištyręs pareiškėjui tenkančios ploto normos atitikimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111. 1. ir 112 punktuose nustatytiems reikalavimams, t. y., kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2017 m. vasario 6 d. (skundo padavimo teismui dienos) pareiškėjas buvo laikomas uždaros zonos kamerose, kuriuose jam teko nuo 3,67 kv. m. iki 7,61 kv. m. ploto. Konstatavo, jog pareiškėjui kamerų tipo patalpose teko daugiau, nei 3,6 kv. m. ploto, kas atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų ploto atmetė kaip nepagrįstus (nutarties 6 punktas).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatytas absoliutus reikalavimas, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą, iš jo eliminuoti baldais užstatytą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą Konvencijos 3 straipsnio kontekste, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). Kita vertus, ši aplinkybė savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros baldų ir įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.).
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kamerose Nr. 15 ir 16 nebuvo ventiliacijos, dėl ko dezinfekuojant tualetus nuodingomis medžiagomis jam sutriko sveikata. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas tyrė pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamos ventiliacijos, vadovavosi ginčui aktualia Higienos norma HN 134:2015, o būtent 17 punktu, kuris nustato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas, ištyręs Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko 2017 m. kovo 28 d. rengtos pažymos turinį (b. l. 67), be kita ko, nustatė, kad ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytose kamerose 15 ir 16 buvo įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus (nutarties 7 punktas).
30. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos tinkamos kamerų Nr. 4, 5, 10, karantino patalpoje Nr. 2 dirbtinės apšvietos, todėl buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sąlygomis. Vertino, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
32. Pareiškėjas pirminiame skunde nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus ir fizinius skausmus. Teisėjų kolegija sutinka, kad netinkamas dirbtinis apšvietimas be abejonės gali turėti įtakos asmens regėjimui, jo emocinei būklei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl prastų gyvenimo sąlygų, emocinės depresijos, pasitikėjimo savimi, intensyvaus fizinio ir moralinio sukrėtimo buvo konsultuotas Psichologinės tarnybos specialistų (b. l. 39), taip pat buvo kelis kartus apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnybos specialisto (b. l. 40, 41–61). Sveikatos priežiūros specialistas, išnagrinėjęs pareiškėjo sveikatos istoriją, nenustatė kad už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2017 m. vasario 6 d. pareiškėjas skustųsi regėjimo sutrikimais (b. l. 40). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų sąlygų visumos, t. y.  netinkamos ventiliacijos, netinkamai įrengtų langų, nepakankamo dirbtinio apšvietimo, neužtikrintos minimalios ploto normos. Konkrečiu atveju nustatytas tik vienas pažeidimas, todėl vertinti, kad jis sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, nėra pagrindo.
33. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2016). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, įvertinus Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (86 dienos), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti (nutarties 11, 12 punktai).
34. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

                            Dainius Raižys

                            Ramutė Ruškytė