Administracinė byla Nr. A-413-146/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07386-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Dirvono, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovo L. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui L. D., trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Konica Minolta Baltia“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NŽT) skundu (I t., b. l. 1–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo L. D. (toliau – ir atsakovas) 4 711,99 Lt žalos atlyginimo.
Paaiškino, kad nurodyta žala kilo dėl L. D., dirbusio iki 2013 m. rugsėjo 5 d. NŽT Vilniaus rajono vedėjo pareigose, neteisėtai atlikto viešojo pirkimo ir su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Konica Minolta Baltia“ sudarytos biuro įrangos (kopijavimo aparato, automatinio originalų perdavimo ir apvertimo įrenginio, staliuko ir GPES modemo) 2010 m. gruodžio 20 d. nuomos sutarties Nr. SM05993 (toliau – ir Nuomos sutartis).
NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-91 dėl atsakovo galimo tarnybinio nusižengimo ištyrimo buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, kad viešasis pirkimas buvo vykdytas nesilaikant nustatytos viešųjų pirkimų tvarkos, o jo pagrindu sudaryta Nuomos sutartis prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas) normoms, be to, buvo sudaryta viršijus įgaliojimus, kadangi atsakovas neturėjo teisės sudaryti sutarties prekių pirkimui, todėl neužtikrino racionalaus ir ekonomiško valstybės lėšų panaudojimo. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2012 m. kovo 30 d. išvadoje Nr.1N-16-3 (toliau – ir TP išvada) nurodė, kad atsakovas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus bei 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus. Šią faktinę situaciją nagrinėjo taip pat nagrinėjo NŽT Bendrųjų reikalų departamento Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius (toliau – ir NŽT Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius), kuris 2012 m. vasario 9 d. pažymoje Nr. 1LS-(4.36.)-20 (toliau - ir TVVPS pažyma) nurodė, kad nepaisant to, jog pirkimo dokumentuose buvo nurodytas pirkimo sutarties galiojimo terminas iki 2010 m. gruodžio 31 d., atsakovas su trečiuoju asmeniu pasirašė Nuomos sutartį 35 mėnesiams. Nuomos sutartyje buvo nustatytos NŽT nepalankios vienašalės sankcijos, jeigu ši Sutartis būtų nutraukta anksčiau (907,50 Lt užstatas ir 3 000 Lt „įnašas“ pagal Sutarties 2.1 ir 5.4 punktus). Nuomos sutartyje nebuvo nurodyta sąlyga dėl Sutarties galiojimo ribų – „kol bus pasiekta maksimali pirkimo vertė 14 500 Lt“. Nuomos sutarties 1 priede sutartos papildomos sąlygos ir apribojimai, kurie nebuvo nurodyti pasiūlyme, vienas esminių – 90,00 Lt (be PVM) mokestis už kompleksinį aptarnavimą. NŽT direktoriaus 2010 m. lapkričio 14 d. pavedime Nr.84 dėl mažos vertės viešųjų pirkimų paslaugų nurodyta pirkimo vertė – 14 500 Lt. NŽT direktorius, vadovaudamasis minėta TP išvada ir TVVPS pažyma, 2012 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr.1P1-(2.1)-520 pripažino, kad atsakovas padarė tarnybinį nusižengimą, nes netinkamai organizavo bei kontroliavo skyriaus vykdytą viešąjį pirkimą kopijavimo paslaugoms įgyti bei, viršydamas suteiktus įgaliojimus, sudarė Nuomos sutartį, tuo neužtikrindamas racionalaus ir ekonomiško valstybės turto ir lėšų naudojimo, pažeidė minėtas Valstybės tarnybos nuostatas. Tarnybinė nuobauda atsakovui nebuvo paskirta, nes buvo pasibaigęs įstatymu nustatyto nuobaudos skyrimo terminas.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263, 6.271, 6.249, 6.247 straipsnių, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio nuostatomis, prašė priteisti iš atsakovo 4 711,99 Lt žalos atlyginimą. Paaiškino, kad prašomos priteisti žala apskaičiuota iš visos sumokėtos UAB „Konica Minolta Baltia“ sumos (19 211,99 Lt) atėmus maksimalią pirkimo vertę (14.500 Lt), kuri buvo galim pagal NŽT direktoriaus 2010 m. lapkričio 14 d. pavedime Nr.84 dėl mažos vertės viešųjų pirkimų paslaugų nurodytos pirkimo vertės - 14 500 Lt.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. gruodžio 29 d. buvo papildomai perduoti 2 kopijavimo aparatai, tačiau šis teritorinis skyrius ir toliau naudojo pagal Nuomos sutartį perduotą kopijavimo aparatą. Šis aparatas buvo grąžintas tik 2012 m. balandžio 6 d. NŽT 2013 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 1SD-(3.2)-1108 (I t. b. l. 40–43) pasiūlė atsakovui geranoriškai atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino.
Atsakovas L. D. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (I t. b. l. 83–85) teigė, kad jo buvusio darbdavio NŽT teismui pateiktame prašyme dėl žalos atlyginimo nurodytos aplinkybės yra išgalvotos. NŽT klausimą dėl žalos atlyginimo pirmą kartą iškėlė NŽT 2013 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 1SD-(3.2)-1108, kuriuo pareikalavo atlyginti 5 105, 57 Lt žalą. Į šį NŽR raštą jis atsakė 2013 m. birželio 6 d. raštu, pasiūlydamas atlikti objektyvų ir išsamų pakartotinį tyrimą ir bandyti dalykiškai išsiaiškinti situaciją dėl tariamai padarytos žalos. NŽT į šį jo raštą nereagavo. Praėjus 8 mėnesiams nuo šio atsakymo pateikimo ir 3 mėn. po atsakovo atleidimo iš darbo, nors buvęs darbdavys pasirašė jo visiško atsiskaitymo su buhalterija lapą (lentelę) ir jokių pretenzijų tuo metu jam nereiškė, NŽT kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, sumažindama jos dydį iki 4 711,99 Lt. Atsakovas pažymėjo, kad pretenzijos dydžio kaitaliojimas jam kelia įtarimų dėl pareiškėjo sąžiningumo.
Atsakovo teigimu, Nuomos sutartis buvo pasirašyta prieš tai gavus NŽT administracijos sutikimą ir leidimą. Šios Sutarties šalis (užsakovas) yra ne TŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, o NŽT (pareiškėjas). Nuomos sutarties pasirašymo metu (2010 m. gruodžio 20 d.) atsakovas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigose buvo išdirbęs vos 3 mėnesius (nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d.). Spalvoto, daugiafunkcinio kopijavimo aparato nebuvimas trikdė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbą. Šio įrenginio atsiradimas buvo svarbus ir tai supratusi NŽT vadovybė skyrė lėšas ir teigė, kad aparatas turės likti, tačiau du metus nesugebėjo pratęsti nuomos santykius. 2012 m. balandžio 2 d. buvo įvykdyta NŽT reorganizacija ir dėl šios priežasties pasikeitė visa NŽT vadovybė bei dalis darbuotojų, o buhalterijos ir apskaitos funkcijas vykdantis departamentas kelis mėnesius (nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. balandžio 2 d. vyko NŽT reorganizacija) nesugebėjo suderinti atsiskaitymų likučių su aparato tiekėju UAB „Konica Minolta Baltia“, o turto valdymo padalinys kelis mėnesius nesprendė aparatūros pakeitimo ir kitų klausimų.
Atsakovas akcentavo, kad Nuomos sutarties šalis buvo pareiškėjas. Taigi, jis buvo ir mokėtojas. Visos išrašytos PVM sąskaitos – faktūros buvo perduodamos NŽT, kur atitinkami tarnautojai jas tikrindavo, vizuodavo, o buhalterija apmokėdavo tik tada, kai NŽT vadovo parašas. Atsakovas nurodė kaip pavyzdžius PVM sąskaitas – faktūras (2012 m. sausio 31 d. Nr. KMS 096274, 2012 m. vasario 29 d. Nr. KMS 096876, kurias apmokėti leido NŽT vadovas, o po to pareikalavo ir atsakovo atlyginti neva padarytą žalą, taip pat 2012 m. kovo 30 d. Nr. KMS 097768, pagal kurią apmokėjimą leido NŽT direktoriaus pavaduotojas V. P., kuris po to buvo šių klausimų tyrimo komisijos narys). Todėl atsakovui nesuprantami pareiškėjo, kuris pats vykdė apmokėjimo priežiūrą ir kontrolę, reikalavimai, kad žalą atlygintų būtent jis (atsakovas L. D.). NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius yra struktūrinis NŽT padalinys, kuris visiškai pavaldus NŽT. Tai reiškia, kad NŽT nuolat kontroliavo skyriaus ir skyriaus vedėjo (atsakovo) veiklą ir bet kuriuo momentu turėjo teisę stabdyti, ar nutraukti Nuomos sutartį, tačiau 15 nuomos mėnesių neturėjo jokių pretenzijų ir vykdė sąskaitų apmokėjimą. Kopijavimo paslaugos pagal visas PVM sąskaitas – faktūras buvo suteiktos tinkamai, prirašymo faktų nenustatyta. Tai reiškia,, kad pareiškėjas gavo tinkamas kopijavimo paslaugas iki pat 2012 m. kovo 30 d. ir už jas pagrįstai atsiskaitė su tiekėju. Byloje nėra duomenų, kad buvo reikalingos mažesnių apimčių kopijavimo paslaugos, be to, nuomojamas kopijavimo aparatas buvo vienintelis, kuriuo naudojosi 2 skyriai (Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius). Atsakovui kelia abejonių ir tariamos žalos apskaičiavimas (skirtumas tarp formaliai leistos sutarties kainos ir sumokėtos sumos, nors šią sumą sumokėjo pats pareiškėjas prieš tai patikrinęs ir patvirtindamas apmokėjimą savo parašais).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu (II t., b. l. 43–48) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo L. D. Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos 1000 Lt žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas L. D. ginčo laikotarpiu ėjo NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas. NŽT direktorius 2010 m. lapkričio 10 d. įgaliojimu Nr. 11P-1666 „Dėl prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo“ (I t. b. l. 30), įgaliojo NŽT teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjus, ar jų funkcijas atliekančius valstybės tarnautojus sudaryti prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų sutartis. NŽT direktoriaus 2010 m. lapkričio 11 d. pavedimu Nr. 84 buvo įtvirtinta sąlyga – viešųjų pirkimų paslaugų pirkimas (kopijavimo paslaugų) neturi viršyti 14 500 Lt (I t. b. l. 35). Pirkimo dokumentuose taip pat buvo įtvirtintas nuomos sutarties galiojimo terminas – iki 2010 m. gruodžio 31 d., arba kol bus pasiekta maksimali pirkimo vertė – 14 500 Lt, bet ne ilgiau, kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. (I t. b. l. 136). Tarp NŽT (NŽT įgaliotas asmuo –atsakovas) ir UAB „Konica Minolta Baltia“ 2010 m. gruodžio 20 d. buvo pasirašyta nuomos sutartis Nr. 05993, kurios pagrindu NŽT išsinuomojo kopijavimo aparatą „Develop ineo+220“, automatinį originalų padavimo ir apvertimo įrenginį DF-617; staliuką DK-507; GPRS modemą. Nuomos sutartis sudaryta 35 mėnesiams, patvirtinta atsakovo (NŽT įgalioto atstovo) ir UAB „Konica Minolta Baltia“ parašais.
NŽT 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-91 (I t. b. l. 13), vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės)bei remiantis NŽT Bendrųjų reikalų departamento Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus 2012 m. vasario 9 d. pažyma Nr. 1LS-(4.36.)-20 buvo sudaryta komisija dėl atsakovo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo. Ši komisija 2012 m. kovo 30 d. pateikė išvadą Nr. 1N-15-3 (I t. b. l. 14–20), kuria pripažino, kad atsakovas padarė tarnybinį nusižengimą - netinkamai organizavo bei kontroliavo vykdytą viešąjį pirkimą kopijavimo aparatų nuomos paslaugoms įsigyti bei viršiji suteiktus įgaliojimus ir tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus bei 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimus. Tarnybinė nuobauda atsakovui nebuvo paskirta, nes buvo pasibaigęs Valstybės tarnybos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui, tačiau buvo nuspręsta inicijuoti procesą, siekiant kad atsakovas atlygintų žalą.
Pareiškėjas prašomą priteisti žalos 4 711,99 Lt atlyginimą iš už Nuomos sutarties sudarymą atsakingo asmens (atsakovo L. D.) pagrindė skirtumu, kuris susidarė tarp 19 211,99 Lt sumos, išmokėtos UAB „Konica Minolta Baltia“ per visą laikotarpį nuomos laikotarpį ir maksimalios kopijavimo paslaugų pirkimo vertės - 14 500 Lt
Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A415-35/2007 konstatavo kad Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatytas žalos atlyginimo teisinis reguliavimas taikytinas tik tais atvejais, kai reikalaujama žalos atlyginimo iš specialių subjektų – valstybės tarnautojų, padariusių žalą jiems atliekant vidaus administravimo veiklą. Vidaus administravimą apibrėžia ABTĮ 2 straipsnio 2 dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2120/2011 yra pažymėjęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje yra aptartos tik kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – žalos padarymas, žalą padariusio asmens kaltė, tačiau nieko nepasisakyta dėl kitų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų taikymo, kurios taikomos kituose teisiniuose santykiuose, reguliuojančiuose analogiškus teisinius santykius, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnis, nustatantis priežastinio ryšio buvimo sąlygą, ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 246 straipsnis, nustatantis kitas sąlygas, būtinas materialinei atsakomybei atsirasti. Atsižvelgiant į tai, nutartyje buvo pažymėta, jog minėtos aplinkybės leidžia taikyti DK nuostatas, kiek tai susiję su materialinės atsakomybės sąlygų nustatymu bei taikymu, be kita ko, DK 246 straipsnį, kuris nustato, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvadą, kad nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos visos minėtos sąlygos, būtinos atsakovo materialinei atsakomybei atsirasti.
Valstybės tarnautojo neteisėti veiksmai (pirmoji sąlyga), tai veikimas ar neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valstybės tarnautojas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 3, 4 d.). Nustatant neteisėtus veiksmus konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei iš asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos atsakovui, ar jos buvo objektyviai ir tinkamai įvykdytos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojui kyla pareiga atlyginti tik tokią žalą, kuria jis padarė vidaus administravimo veiklą.
Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad atsakovui NŽT direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. įgaliojimu buvo nustatyta sudaryti Mažos vertės prekių, paslaugų, darbų viešųjų pirkimų sutartį (dėl kopijavimo įrangos įsigijimo). Maža vertė, pagal NŽT direktoriaus pavedimą – 14 500 Lt. Byloje pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų kopijos ir UAB „Konica Minolta Baltia“ pateikta lentelė apie pareiškėjo įvykdytus mokėjimus patvirtina, kad Nuomos sutarties (iki jos nutraukimo) kaina iš viso – 19 211,99 Lt, vadinasi faktiškai įvykdytos Nuomos sutarties kaina viršijo leistiną mažos vertės viešųjų pirkimų dydį (14 500 Lt). Viešasis pirkimas buvo įvykdytas nesilaikant nustatytos Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos tvarkos, t. y. Nuomos sutartis sudaryta ilgesniam, negu Pirkimo sąlygose nurodytam terminui, neribotai Sutarties kainai bei kitokiomis, negu pasiūlyme pateiktomis sąlygomis. Taigi, Nuomos sutartis buvo sudaryta viršijus valstybės tarnautojo įgaliojimus.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Iš byloje patektų PVM sąskaitų-faktūrų teismas nustatė, kad atsakovui viršijant įgaliojimus ir sudarius Nuomos sutartį 35 mėnesiams, pareiškėjui buvo padaryta 4 711,99 Lt žala (permoka). Teismo vertinimu, ši materialinės atsakomybės sąlyga (žala) įrodyta, o tai reiškia, kad tarp padarytos žalos ir nustatytos neteisėtos atsakovo veikos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent įgaliojimų viršijimas ir Nuomos sutarties (su neaptartomis sąlygomis) pasirašymas sukėlė NŽT nepagrįstų (nenumatytų) išlaidų.
Pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti. Neatsargiu laikomas toks elgesys, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai, rūpestingai, atidžiai. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Vertinant, ar valstybės tarnautojui kyla pareiga atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, kaltė ne preziumuojama, o kiekvienu atveju turi būti įrodyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose yra nurodęs, kad nagrinėjamu atveju savo esme tarp šalių susiklostę santykiai artimesni darbo teisei negu civilinei teisei, o pagal darbo teisės principus kylančios materialinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija įstatymuose nenumatyta (LVAT 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2899/2011). Iš atsakovo pateikto dokumento (I t. b. l. 87) teismas nustatė, kad kopijavimo aparatų deficito problema buvo aktuali ne vien Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje, tačiau ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, todėl šis skyrius kreipėsi su prašymu prisijungti prie Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje esančio aparato. Atsakovo teigimu, Nuomos sutartis buvo sudaryta turint tikslą užtikrinti normalų darbą, nes be aparato viso skyriaus darbas buvo sutrikdytas. Pažymėjo, jog duomenų apie tai, kad atsakovas Nuomos sutartį pasirašė tyčia, t. y. sąmoningai suprasdamas savo veiklos nepagrįstumą bei siekdamas padaryti žalą, nėra. Pareiškėjo šiuo aspektu išdėstyta gynybinė argumentacija dėl tuo metu esančio kopijavimo aparatų didelio poreikio, nagrinėjamu atveju nesuteikia pagrindo konstatuoti atsakovo tyčios. Atsižvelgęs į nustatytas faktines ginčo situacijos aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo kaltė yra nustatyta. Nurodė, kad byloje yra nustatytos visos privalomos materialinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjas turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą.
Dėl atsakovo argumento, kad jog atleidimo iš darbo metu, darbdavys pasirašė visiško atsiskaitymo su buhalterija lapą (lentelę) ir jokių pretenzijų tuo metu atsakovui nereiškė, o tai turėtų būti vertinama, kad jis tuo metu neturėjo prieš darbdavį jokių finansinių įsipareigojimų, teismas pažymėjo, jog tai, kad atsiskaitymo metu nebuvo žinomos (nustatytos) keliamo ginčo aplinkybės, nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių nepanaikina. Atsakovo atsiliepime ir teismo posėdyje išdėstyti argumentai, jog Nuomos sutartis buvo pasirašyta prieš tai aptarus Sutarties sąlygas su NŽT administracija, nagrinėjant bylą nebuvo įrodyta.
Dėl prašomos priteisti žalos dydžio teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, jog atsakovo vidaus administravimo veiksmais padaryta žala atsirado siekiant, kad atsakovo vadovaujama tarnyba galėtų tinkamai, užtikrinant darbų kokybę vykdant skyriui priskirtus viešojo administravimo ar kitus valstybinės veiklos uždavinius. Tačiau atsakovas, ne visai tinkamai pasinaudojo savo kompetencija užtikrinant valstybinių materialinių-finansinių išteklių tvarkymą ir valdymą, vykdant vidaus administravimą, o tai vėliau lėmė materialinės atsakomybės atsiradimą.
Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, kuriam ginčo laikotarpiu vadovavo atsakovas yra NŽT pavaldus struktūrinis padalinys, todėl NŽT Nuomos sutarties galiojimo metu mokėjo už šios Sutarties pagrindu išnuomotą kopijavimo įrangą. Ši aplinkybė svarbi tuo, kad NŽT bet kuriuo Nuomos sutarties veikimo momentu, nustačiusi, kad Nuomos sutarties sąlygos netenkina institucijos interesų, turėjo teisę ir galėjo stabdyti, ar nutraukti Nuomos sutartį, tačiau to nepadarė, o priešingai, toliau mokėjo už aparatų nuomą. Atsižvelgdamas į tai, teismas svarstė dėl prašomos priteisti žalos proporcingumo padarytam nusižengimui. Teismas nustatė, kad visas sąskaitas, vykdant Nuomos sutartį, apmokėjo pareiškėjas ir prieštaravimų dėl šios Sutarties vykdymo pareiškėjas nebuvo pareiškęs, todėl pareiškėjai taip pat kyla dalis atsakomybės už patirtą žalą. Šiuo atveju pažeidimo padarymo priežastims ir pasekmėms (permokai) turėjo įtakos ne tik atsakovo, bet ir pačios NŽT nepakankamas atidumas vykdant vidaus administravimą. Tai, kad Nuomos sutartį pasirašyti buvo pavesta (įpareigota) NŽT padalinio vadovui, NŽT, kuriai taip pat taikomi apdairaus ir rūpestingo elgesio standartai (CK 6.248 str. 4 d.), kurių, be kita ko, iš pareiškėjo pusės nebuvo nustatyta, NŽT pareigos kontroliuoti institucijos finansus nepanaikina. Įvertinęs atsakovo neteisėtų veiksmų motyvus (siekis gerinti darbo kokybę, operatyvumas, tyčinio siekio padaryti žalą institucijai nebuvimas), padarytos žalos mastą, atsižvelgdamas į NŽT– centrinės institucijos ribotą kontrolę (neatidumą) Nuomos sutarties veikimo metu, taip pat į tai, kad už prašomos priteisti iš pareiškėjo žalos (4 711,99 Lt) sumą paslaugos buvo suteiktos, prašomą priteisti žalą (4 711,99 Lt) teismas sumažino ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui priteisė 1 000 Lt žalos atlyginimą (VTĮ 32 str. 1 d., 2 d.).
III.
Apeliaciniu skundu (II t., b. l. 53–60) pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą ta apimtimi, kuria teismas netenkino reikalavimo dalies dėl 3711,99 Lt žalos atlyginimo ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo patenkinti visiškai.
Apeliaciniame skunde pakartotos esminės aplinkybės, kurios buvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ne visą jo prašomą žalą (4 711,99 Lt), o tik jos dalį (1 000 Lt), nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas neturėjo pagrindo taikyti priteistinos žalos proporcingumo padarytam nusižengimui principo. Be to, taikydamas šį principą, teismas nenurodė kriterijų ir motyvų, kuriais remiantis buvo nustatytos ginčo šalių žalos ir kaltės proporcijos, kurios turėjo įtakos tokiam teismo sprendimui, t. y., kad iš atsakovo buvo priteista tik apie 30 proc. žalos. Vilniaus apygardos administracinis teismas, neįvertinęs aplinkybių, susijusių su tuo, kada NŽT sužinojo apie pažeidimą, kokių veiksmų ėmėsi sužinojusi apie šį pažeidimą, ar tų veiksmų NŽT galėjo imtis anksčiau ir t. t., apsiribojo tik abstrakčiu bylos aplinkybių vertinimu.
2. Teismas, nurodydamas esą NŽT turėjo teisę bet kuriuo metu turėjo teisę sustabdyti, ar nutraukti Nuomos sutartį, tačiau to nepadarė, o toliau mokėjo už kopijavimo aparatų nuomą, nevertino aplinkybių, kad iki 2012 m. sausio 1 d. kiekvienas NŽT padalinys turėjo darbuotoją, atsakingą už šio padalinio finansinę atskaitomybę.
3. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo argumentais, esą atsakovo vidaus administravimo veiksmais padaryta žala atsirado siekiant, kad atsakovo vadovaujama tarnyba galėtų tinkamai, užtikrinant darbų kokybę vykdyti skyriui priskirtus viešojo administravimo ar kitus valstybinės veiklos uždavinius. Šiuo aspektu pareiškėjas pažymi, kad pagal Nuomos sutartį nuomojama įranga NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius naudojosi nuo 2010 m. gruodžio 20 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. Tuo laikotarpiu, kai Nuomos sutarties pagrindu už teikiamas įrangos nuomos paslaugas buvo viršyta 14 500 Lt suma, skirta kopijavimo paslaugoms pirkti, atsakovo vadovaujamas NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius jau turėjo 2 kopijavimo aparatus, kurie užtikrino skyriui priskirtų viešojo administravimo ar kitus valstybinės veiklos uždavinius tinkamą darbų kokybės vykdymą.
4.Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad yra nustatytos visos privalomos materialinės atsakomybės sąlygos ir kad NŽT turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą, todėl turėjo priteisti iš atsakovo visą prašomą 47 11,99 Lt žalą.
Apeliaciniu skundu (II t., b. l. 50) atsakovas L. D. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti visiškai.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja įstatymams (CK 6.249 straipsnio 1 dalis ir Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis):
1. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibrėžta nuostolių samprata. Pareiškėjas neįrodė nuostolių ar žalos sudėtinio ir privalomo elemento, nes jų nebuvo. Byloje įrodyta, kad ne atsakovas, o pareiškėjas gavo visas apmokėtas kopijavimo paslaugas, taip pat, kad visos suteiktos kopijavimo paslaugos buvo reikalingos pareiškėjui. Net 2 padaliniai naudojosi labai reikalingomis spalvoto kopijavimo paslaugomis.
2. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis aiškiai nustato materialinės atsakomybės sąlygas. Pareiškėjas privalėjo įrodyti ne tik neteisėtą veiklą, bet ir tiesioginius nuostolius. Kaltus veiksmus pareiškėjas mėgino įrodinėti pasinaudodamas Nuomos sutarties sudarymo pažeidimu, tačiau, Nuomos sutartis dėl spalvoto kopijavimo aparato nuomos buvo pasirašyta 2010 m. gruodžio 20 d., prieš tai gavus NŽT sutikimą ir leidimą. Sutarties šalis (užsakovas) buvo ne Vilniaus rajono skyrius, o NŽT. Spalvoto kopijavimo aparato nebuvimas trikdė Vilniaus rajono skyriaus darbą, todėl šio įrenginio atsiradimas buvo itin svarbus. Neįrodžius nei atsakovo kaltės, nei tiesioginių nuostolių, nebuvo jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo. Nuomos sutarties termino ir kainos neatitikimai nustatytiems reikalavimas, sudaro tik formalų pagrindą ir galėjo būti taikoma drausminė atsakomybė, nes: a) paslaugos buvo reikalingos net 2 padaliniams, b) jas gavo ne atsakovas, o pareiškėjas, c) sutartį nutraukti, ar ją pakeisti pareiškėjas galėjo nuo pat jos pasirašymo, d) visus mokėjimus atliko pareiškėjas, e) pareiškėjas jokių pretenzijų nereiškė iki 2013 m. balandžio 31 d., o tai reiškia, kad pareiškėjas daugiau kaip 2 metus buvo patenkintas Nuomos sutartimi, jos sąlygomis ir gaunamomis pasaugomos, f) nėra jokių aplinkybių, įrodančių, kad dalis paslaugų nebuvo suteikta ar jos nebuvo reikalingos, g) atsakovui išėjus iš darbo, pareiškėjas pasirašė nustatytos formos atsiskaitymo lapelį ir nepareiškė atsakovui jokių reikalavimų, neišskaičiavo tariamos žalos dalies iš jam priklausiusių išmokų, o į teismą kreipėsi tik po kelių mėnesių. Pagal visas PVM sąskaitas faktūras kopijavimo paslaugos buvo suteiktos tinkamai, jokių Nuomos sutarties vykdymo pažeidimu nenustatyta. Pareiškėjas gavo tinkamas kopijavimo paslaugas iki pat 2012 m. kovo 30 d. ir už jas atsiskaitė. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjui būtų atlyginti netiesioginiai ir abejotini nuostoliai, kurie atliks ne kompensavimo, o nemokamų paslaugų suteikimo funkciją.
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 82) atsakovas L. D., prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 67–76) pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Ginčas kilęs dėl valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės (Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis).
Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. D. 4 711,99 Lt (1 364, 68 EUR) žalai atlyginti, kurią, pareiškėjo nuomone, atsakovas padarė institucijai eidamas NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas, viršydamas NŽT jam suteikus įgaliojimus mažos vertės viešųjų pirkimų (iki 14 500 Lt) organizavimo srityje. Reikalavimas atlyginti žalą siejamas su NŽT direktorius 2010 m. lapkričio 10 d. įgaliojimo Nr. 11P-1666 „Dėl prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo“ (toliau – ir Įgaliojimas Nr. 11P-1666) ir NŽT direktorius 2010 m. lapkričio 11 d. pavedimo Nr.84 „Dėl mažos vertės viešųjų pirkimų paslaugų pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlio B 27 kategoriją įsigijimo“ (toliau – ir Pavedimas Nr.84) vykdymu. NŽT direktorius Įgaliojimu Nr. 11P-1666 įgaliojo NŽT teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjus, atlikus viešųjų pirkimų procedūras sudaryti prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų sutartis. Pavedimu Nr.84 NŽT direktorius, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 3 dalimi ir NŽT lokaliniais teisės aktais, taip pat Viešojo pirkimo nuolatinės komisijos 2010 m. lapkričio 9 d. protokolu Nr.CP1-90, pavedė NŽT teritorinių žemėtvarkos skyrių mažos vertės viešųjų pirkimų organizatoriams apklausos būdu (raštu) atlikti paslaugų įsigijimo viešųjų pirkimų procedūras pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlio B 27 „Kitos paslaugos“ kategoriją (kopijavimo paslaugos), neviršijant numatytų lėšų. Pavedime Nr.84 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui buvo suteikti įgaliojimai kopijavimo paslaugų įsigijimui neviršijant 14 500 Lt (4 199,49 EUR) vertės. Atsakovas L. D., ginčui aktualiu laikotarpiu vykdęs Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas, veikdamas pagal Įgaliojimą Nr. 11P-1666 ir Pavedimą Nr.84, 2010 m. gruodžio 20 d. sudarė su UAB „Konica Minolta Baltia“ kopijavimo aparato ir kitos susijusios įrangos (automatinio originalų perdavimo ir apvertimo įrenginio, staliuko ir GPES modemo) nuomos sutartį ilgesniam laikui (35 mėnesiams) nė buvo numatyta pagal pirkimo dokumentus (iki 2010 m. gruodžio 31 d.). Be to, pareiškėjas, reikalaudamas iš atsakovo žalos atlyginimo, nurodė ir kitus nukrypimus nuo Įgaliojimo Nr. 11P-1666, Pavedimo Nr.84, pirkimo dokumentų (sutartyje nebuvo nurodyta vienos iš pirkimo dokumentų sąlygų „kol bus pasiekta maksimali pirkimo kaina – 14 5000 Lt“) bei pasiūlymo (į Sutartį įtrauktas pasiūlyme nenumatytas 90,00 Lt mokestis (be PVM) už kompleksinį aptarnavimą).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), išnagrinėjusi pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai atsižvelgė į ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą (ABTĮ 13 straipsnio 1 d., 20 straipsnio 3 dalis) Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio taikymo praktiką pagal kurią, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje aptartos tik kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (žalos padarymas, žalą padariusio asmens kaltė), tačiau nepasisakyta dėl kitų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų taikymo, kurios taikomos iš esmės analogiškuose teisiniuose santykiuose ( pvz., CK 6.247 straipsnis, nustatantis priežastinio ryšio sąlygą, ar DK 246 straipsnis, nustatantis kitas sąlygas, būtinas materialinei atsakomybei atsirasti), prieita prie išvadų, kad valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygų nustatymui turi būti taikomos šiuos teisinius santykius reglamentuojančios Darbo kodekso nuostatos, t.y. Darbo kodekso 246 straipsnis, kuris nustato, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (žr., LVAT 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–2120/2011, 2007 m. kovo 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A415–35/2007 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, kad DK 246 straipsnio sąlyga -žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla iš esmės atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valstybės tarnautojas atlygina žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai akcentuoja būtinumą pagrįsti institucijos patirtą materialinę žalą. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuorodos į tiesioginę materialinę žalą, Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tai reiškia, jog būti atlyginti tik tie valstybės (savivaldybės) institucijos patirti nuostoliai (žala), kurių nebūtų buvę, jeigu valstybės tarnautojas nebūtų elgęsis neteisėtai. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad pareiškėjas reikalaujamą atlyginti žalą 4 711,99 Lt (1 364,68 EUR) be jokios duomenų analizės apskaičiavo kaip aritmetinį skirtumą tarp sumos, kurią NŽT sumokėjo UAB „Konica Minolta Baltia“ 2010 m. gruodžio -2012 m. balandžio mėn. laikotarpiu pagal PVM sąskaitas faktūras (19 211,99 Lt) už minėtos kopijavimo įrangos nuomą ir sumos (14 500 Lt), kuri neturėjo būti viršyta atsakovui 2010 m. gruodžio mėnesį veikiant pagal Įgaliojimą Nr.11P-1666 bei Pavedimą Nr.84 ir sudarant kopijavimo paslaugų pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2010 m. lapkričio mėnesį leido Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui atlikti kopijavimo įrangos nuomos procedūras ne didesnei kaip 14 500 Lt, tačiau pagal pirkimo dokumentus sutartis turėjo būti sudaryta iki 2010 m. gruodžio 31 d., t. y. vos vienam mėnesiui. Iš byloje esančios atsiskaitymų su UAB „Konica Minolta Baltia“ lentelės matyti, kad 2010 m. gruodžio mėnesį buvo panaudota nedidelė dalis minėtos sumos, kuri galėjo būti panaudota (išleista) 2010 metais. Pareiškėjas, reikalaudamas žalos atlyginimo šios aplinkybės nepagrindė 2010 m. biudžetinių asignavimų racionalaus panaudojimo požiūriu ir nenustatė, ar tais metais nebuvo sutaupytos lėšos, kurios galėjo būti išleistos. Iš bylos medžiagos matyti, kad NŽT vidaus administravimo tvarka buvo atlikti du patikrinimai, susiję su NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio mėnesį atliktu kopijavimo paslaugų pirkimu, kurie įforminti NŽT Bendrųjų reikalų departamento Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus 2012 m. vasario 9 d. pažyma Nr. 1LS-(4.36.)-2 ir NŽT komisijos 2012 m. kovo 30 d. išvada dėl L. D. tarnybinio nusižengimo Nr.1N-15-3, tačiau nei šiuose, nei kituose pareiškėjo pateiktuose į bylą dokumentuose nėra teisės aktų normomis ir skaičiavimais pagrįsto žalos pagrindimo. TVVPS pažymoje Nr. 1LS-(4.36.)-20 yra pateiktas Nuomos sutarties sudarymo ir pirkimo vykdymo procedūros vertinimas Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų kontekste konstatuojant atitinkamus pažeidimus bei pasiūlyta atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti asmenis, atsakingus už sutarties sudarymą ir vykdymą bei spręsti dėl jų atsakomybės ir tiesioginių nuostolių, susijusių su sutarties sudarymu bei nutraukimu, atlyginimo. NŽT direktorius, atsižvelgdamas į TVVPS pažymoje Nr. 1LS-(4.36.)-20 išdėstytą pasiūlymą, 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.1PI-(2.1)-91 sudarė komisiją dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo L. D. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo. Šios Komisijos 2012 m. kovo 30 d. išvadoje Nr. 1N-15-3 prieita prie išvadų, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas L. D. netinkamai organizavo skyriaus vykdytą viešąjį pirkimą kopijavimo aparatų nuomos paslaugoms įsigyti bei viršydamas suteiktus įgaliojimus, sudarė 2010 m. gruodžio 20 d. nuomos sutartį su UAB „Konica Minolta Baltija“, tuo neužtikrindamas racionalaus ir ekonomiško valstybės turto ir valstybės lėšų naudojimo, ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus bei 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, kuriuose įtvirtinti valstybės tarnybos principai ir bendrosios valstybės tarnautojų pareigos. TP išvadoje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda už šiuos pažeidimus negali būti skiriama, nes pasibaigęs Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Pažymėtina, kad šioje TP išvadoje žala, kaip tarnybinio nusižengimo sudėties elementas, nekonstatuota, o tik išdėstyta prielaida apie galimą žalą, kurią NŽT galėtų patirti nutraukus Nuomos sutartį. Taigi, TP išvadoje yra tik prielaida apie galimą žalą, kurios atsiradimas siejamas su Nuomos sutarties nutraukimu. Pareiškėjas neteigia, kad patyrė tokio pobūdžio žalą, nors iš bylos medžiagos matyti, kad išsinuomota kopijavimo įranga 2012 m. balandžio mėnesį buvo grąžinta UAB „Konica Minolta Baltija“. Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, kad atliko patikrinimą turint tikslą visapusiškai ištirti aplinkybes ir nustatyti, ar Nuomos sutarties sudarymas ir vykdymas sukėlė NŽT tiesioginę materialinę žalą (VTĮ 32 straipsnio 1 dalis), o jei sukėlė, koks realus jos dydis pinigais ir kokie asmenys kalti dėl žalos padarymo. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad už kopijavimo paslaugas vykdant Nuomos sutartį mokėjo pats pareiškėjas. Viešojo administravimo subjektas veikia per atitinkamus struktūrinius padalinius, todėl tuo atveju, kai kyla klausimas dėl galimo neracionalaus lėšų panaudojimo ir institucijai galimai padarytos žalos, turi būti įvertintos visos prielaidos ir veiksniai, kurie lėmė žalos atsiradimą ir tokiu būdu nustatytas asmuo (asmenys) iš kurių būtų galima pagrįstai reikalauti materialinės atsakomybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti pažeidimai, kurie valstybės tarnautojui gali užtraukti drausminę atsakomybę už atitinkamus finansinės drausmės pažeidimus, neracionalų ar neekonomišką lėšų naudojimą, savaime nėra pagrindas taikyti materialinę atsakomybę, nes turi būti nustatytos pirmiau minėtos materialinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuoja, kad pareiškėjas žalos atsiradimo nagrinėjamu atveju neįrodė, todėl analizuoti kitas materialinės atsakomybės sąlygas netikslinga.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą netinkamai vertino aplinkybes dėl žalos nustatymo, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo 1000 Lt (289,62 EUR), priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas atmetant pareiškėjo skundą visiškai. Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo L. D. apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo L. D. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas
Arūnas Dirvonas