Civilinė byla Nr. e2-2761-592/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41222-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;

2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,

sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ atstovams V. T., advokatei A. M. ir advokatui D. B.,

atsakovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos atstovams A. K. ir advokatui A. B.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ atstovui advokatui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ ieškinį atsakovėms Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ dėl reikalavimo sumokėti nepagrįstai priskaičiuotus komunalinius mokesčius pripažinimo neteisėtu ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Via sportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti neteisėtu atsakovių – Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos (toliau – ir bendrija) ir UAB „Santermita“ reikalavimą sumokėti komunalinius mokesčius už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius 13 431,55 Eur sumai; 2) įpareigoti atsakoves neskaičiuoti komunalinių mokesčių už ieškovei priklausančias pastato, esančio (duomenys neskelbtini), komercinės dalies patalpas; 3) priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo komercines ir gyvenamąsias patalpas, taip pat automobilių parkavimo vietas, esančias pastate adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 29 716,79 kv. m. Pastatas susideda iš trijų atskirų korpusų – komercinio ir dviejų gyvenamųjų.

Laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 29 d. iki 2017 m. balandžio mėnesio pagal 2006 m. kovo 29 d. jungtinės veiklos sutartį ieškovė veikė kaip pastato patalpų savininkų įgaliotas asmuo administruojant ir prižiūrint pastatą. Veikdama patalpų savininkų vardu ieškovė sudarė sutartis su atskirais paslaugų teikėjais dėl pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo (dėl kilimėlių keitimo komercinėje dalyje, komercinės dalies karuselinių durų techninio aptarnavimo, gamtinių dujų tiekimo, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų ir konteinerių atliekoms pristatymo ir priežiūros, kenkėjų kontrolės paslaugos teikimo, elektros energijos tiekimo, šilumos tiekimo, komercinės dalies valymo, komercinės dalies ir gyvenamosios dalies „A“ korpuso apsaugos), taip pat 2006 m. kovo 29 d. sudarė sutartį su AB „Rubicon City Service“ (teisių perėmėjas UAB „Namų priežiūros centras“) dėl pastato ir jam priskirtoje teritorijoje administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų teikimo. Ieškovė apmokėdavo už paslaugas, suteiktas pagal aukščiau nurodytas paslaugų teikimo sutartis, taip pat pastato administratoriaus pateiktas sąskaitas už ieškovei priklausančių butų ir komercinės dalies administravimą, eksploatavimą bei komunalinių paslaugų teikimą.

2017 m. balandžio 11 d. buvo įregistruota Namo Savanorių pr. 1, Vilniuje savininkų bendrija. Ieškovės teigimu, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, įsteigus bendriją ieškovė pradėjo gauti nepagrįstai dideles sąskaitas už komunalinius mokesčius. Pažymėjo, kad įsteigus bendriją, ieškovės su paslaugų teikėjais sudarytos tiesioginės sutartys liko galioti, paslaugos komercinei daliai teikiamos nepriklausomai nuo gyvenamosios dalies ir ieškovė paslaugų teikėjų kas mėnesį išrašomas sąskaitas už paslaugas apmoka. Nurodė, kad pastato gyvenamuosius korpusus pradėjus administruoti bendrijai, ieškovė gauna sąskaitas, į kurias be jai priskaičiuotų mokesčių už jos valdomus butus pastato gyvenamojoje dalyje bei iš dalies už ieškovės valdomas parkavimo vietas požeminiame parkinge, visiškai be pagrindo įtraukti mokesčiai už ieškovės savarankiškai prižiūrimos bei aptarnaujamos komercinės dalies administravimo paslaugas, taip pat be pagrindo įtrauktos ženklios bendraturčių nenuspręstos bendrijos išlaidos už 2017 m. balandžio – gegužės mėnesius. Kartu pažymėjo, jog į sąskaitas neįtraukti mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpose ir bendrojo naudojimo objektų sunaudojamą elektros energiją. Dėl nepagrįstai priskaičiuotų mokesčių ieškovė kreipėsi į sąskaitas išrašiusią UAB „Namų priežiūros centras“, kuri pripažino ieškovės pretenziją pagrįsta ir 2017 m. birželio 30 d. pateikė ieškovei pakoreguotą sąskaitą, anuliavus ieškovei nepagrįstai priskaičiuotus komunalinius mokesčius už 2017 m. balandžio – gegužės mėnesius. UAB „Namų priežiūros centras“ pripažinus ieškovės pretenziją pagrįsta, bendrija nutraukė sutartį su šia įmone ir perdavė pastato administravimą UAB „Santermita“. Ieškovei pateikiamose sąskaitose paslaugos teikėju nurodyta bendrija, o pinigų gavėju – UAB „Santermita“, todėl bendrija ir  UAB „Santermita“ laikytinos bendraatsakovėmis.

Ieškovės ginčijama komunalinių mokesčių suma už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius sudaro 13 431,55 Eur. Ieškovės teigimu, iš jos reikalaujama sumokėti ne tik už jai priklausantiems butams suteiktas komunalines paslaugas, bet ir už pastato administratoriaus UAB „Santermita“ teikiamas administravimo ir buhalterinės apskaitos paslaugas, taip pat už ieškovei nežinomiems tikslams skirtas ženklias bendrijos išlaidas, dėl kurių nėra priimti atitinkami savininkų sprendimai. Ieškovės nuomone, sprendimų, susijusių su pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir eksploatacija, priėmimas yra patalpų savininkų išimtinė kompetencija, kuri negali būti paneigta nei bendrijos, nei bendrijos organų sprendimais.

Ieškovė, nesutikdama su jai priskaičiuotų komunalinių mokesčių suma, 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu kreipėsi į atsakoves, prašydama pateikti dokumentus, iš kurių kildinami UAB „Santermita“ įgaliojimai veikti pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo santykiuose, tačiau atsakymo iš atsakovių negavo. Taip pat pažymėjo, kad nepaisant ieškovės prašymo, jai iki šiol nėra pateikti bendrijos valdymo organų ir/ar susirinkimo sprendimai, susiję su pastato bendrojo naudojimo objektų administravimu.

Ieškovė laikosi nuomonės, kad komunaliniai mokesčiai pastato komercinei daliai turi būti apskaičiuojami atskirai nuo gyvenamosios dalies. Pirma, šios dalys turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei autonomines (atskiras) inžinerines sistemas. Antra, pastato korpusai (komercinis ir du gyvenamieji) gali funkcionuoti visiškai atskirai ir gauti energiją bei kitas komunalines paslaugas nepriklausomai vienas nuo kito. Trečia, pastate įrengtos inžinerinės sistemos ir jų faktinė situacija leidžia, per inžinerines sistemas tiekiamą energiją (elektros ir šilumos) bei vandenį ir šių sistemų priežiūrą apskaičiuoti mokesčius atskirai, tiek komercinei, tiek gyvenamosioms pastato dalims. Taip pat pažymėjo, kad visus komercinės dalies inžinerinių, konstrukcinių sistemų eksploatacinės priežiūros, atnaujinimo, remonto darbus ieškovė atlieka savo lėšomis ir visas su komercinės dalies naudojimu susijusias sąnaudas dengia tiesiogiai pagal su energijos tiekėjais ir paslaugų teikėjais, sudarytas tiesiogines sutartis. Be to, komercinės dalies naudotojai jokia apimtimi nesinaudoja gyvenamosios dalies bendrosiomis patalpomis bei kita gyvenamosios dalies bendrąja infrastruktūra, todėl atsakovės negali reikalauti iš ieškovės sumokėti komunalinius mokesčius, priskaičiuotus pastato komerciniai daliai, todėl toks atsakovių reikalavimas pripažintinas neteisėtu (1 t., e. b. l. 1-10).

Atsakovė UAB „Santermita“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė ieškinyje netiksliai nurodė jos valdomo požeminio parkingo apimtį. Remdamasi viešo registro duomenimis nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 681/1000 dalys požeminio parkingo. Pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 11 d. įregistravus Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendriją, pastaroji su UAB „Santermita“ sudarė sutartį dėl bendrijos ir pastato administravimo, techninės priežiūros ir buhalterinių paslaugų teikimo, kurios pagrindu UAB „Santermita“ ir teikia sutartyje numatytas paslaugas ir už jų teikimą išrašo butų ir kitų patalpų savininkams sąskaitas. Atsakovė nesutiko su ieškovės pozicija, kad komunaliniai mokesčiai pastato komerciniai daliai turi būti skaičiuojami atskirai nuo gyvenamosios dalies. Nurodė, kad pastatą sudaro trys korpusai: komercinės patalpos, gyvenamasis korpusas – bokštas A ir gyvenamasis korpusas – bokštas B. Šiuos tris korpusus, kurie sudaro pastato visumą, sieja pagrindinės namo konstrukcijos (pamatai, sienos, stogas, inžinerinė sistema), jie yra vienas su kitu susiję, todėl turi būti administruojami (prižiūrimi) bendrai. Atsakovės manymu, ieškovė ieškiniu iš esmės prašo pakeisti įstatyminį butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo patalpų administravimo režimą (išskirti komercines patalpas iš pastato kaip savarankišką nekilnojamojo turto vienetą) ir išlaidų, susijusių su bendra daline nuosavybe, paskirstymo taisyklę, numatant, kad komercinių patalpų savininkas neprivalo prisidėti prie pastato bendros dalinės nuosavybės išlaikymo (2 t., e. b. l. 15-17).

Atsakovė Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2017 m. gegužės 21 d. bendrija priėmė sprendimą dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo, t. y. nusprendė samdyti pastato administratorių, įgaliojant bendrijos valdybą atrinkti administruojančią įmonę ir pasirašyti sutartį. 2017 m. birželio 23 d. bendrijos valdyba nutarė pastato bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo sutartį sudaryti su UAB „Santermita“.

Kadangi ieškovei nuosavybės teise priklauso visos pastato pirmojo ir antrojo aukšto patalpos, bei ieškovei ir kitiems asmenims – visos pastato garažo patalpos, bendrija tokių patalpų nevaldo ir neadministruoja, tačiau bendrija teikia paslaugas ir administruoja pastato bendrąsias konstrukcijas ir pastato bendrąsias inžinerines sistemas, net jei jos yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Taip pat pažymėjo, kad daugelis ieškovės pateiktų sutarčių apima ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, kurios nėra laikomos bendrojo naudojimo objektais ir tokiomis sutartimis yra tenkinami asmeniniai ieškovės interesai, o ne pastato bendraturčių interesai.

Nurodė, kad siekiant tinkamai prižiūrėti ir administruoti pastato bendrojo naudojimo objektus, UAB „Santermita“ sudarė bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos valymo sutartį, bendrojo naudojimo objektų apsaugos sutartį, liftų techninės priežiūros paslaugos sutartį, sutartį su elektros tiekėju dėl elektros tiekimo, buitinių atliekų išvežimo sutartį. Kadangi pagal šias sutartis paslaugos yra teikiamas pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir naudojimui, UAB „Santermita“, vadovaudamasi CK 4.76 straipsniu, paskristo jas visiems pastato bendraturčiams proporcingai jų nuosavybės teise valdomam plotui, kuris yra nustatomas Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Remdamasi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, CK 4.85 straipsniu ir teismų praktika, pažymėjo, kad ieškovės sutikimo paskirti pastato administratorių nereikėjo, nes įstatyme yra įtvirtinta išimtinė bendrijos kompetencija spręsti dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ir naudojimo organizavimo bei įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ir kitoms išlaidoms apmokėti, tarifams tvirtinti. Atitinkamai ieškovė, kaip 46,60 proc. visų pastato patalpų savininkė, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti ir jų būtiniems pagerinimams atlikti. Remdamasi kasacinio teismo praktika pažymėjo, kad šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (2 t., e. b. l. 20-30).

Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Ieškovės atstovai taip pat nurodė, kad administravimo, eksploatavimo ir komunalinės paslaugos yra nekokybiškos, mokesčiai neatitinka savivaldybės nustatytų tarifų (dydžių), kad neatsižvelgta į bendro naudojimo objektų aprašą ir jo (ne)buvimą. Atsakovų atstovai prašė pastarųjų aplinkybių nevertinti, nes tai peržengia teisminio nagrinėjimo ribas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo komercines ir gyvenamąsias patalpas bei automobilių parkavimo vietas, esančias pastate adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas). Ieškovei priklausančius Pastate esančius nekilnojamojo turto objektus sudaro: 1) lošimo salė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 270,06 kv.m.; 2) techninės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 643,00 kv.m.; 3) apžvalgos aikštelė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 112,86 kv.m.; 4) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 3 449,61 kv.m.; 5) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 451,78 kv.m.; 6) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 70,63 kv.m.; 7) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 12,91 kv.m.; 8) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 37,08 kv.m.; 9) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 20,05 kv.m.; 10) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 13,82 kv.m.; 11) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 260,88 kv.m.; 12) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 62,94 kv.m.; 13) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 345,08 kv.m.; 14) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 55,98 kv.m.; 15) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 18,42 kv.m.; 16) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 872,23 kv.m.; 17) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 10,68 kv.m.; 18) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 8,04 kv.m.; 19) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 154,46 kv.m.; 20) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 214,34 kv.m.; 21) prekybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 254,89 kv.m.; 22) butas Nr. 63, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 80,57 kv.m.; 23) butas Nr. 64, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 95,27 kv.m.; 24) butas Nr. 69, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 113,37 kv.m.; 25) butas Nr. 70, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 88,10 kv.m.; 26) butas Nr. 71, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 79,86 kv.m.; 27) butas Nr. 72, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 95,21 kv.m.; 28) butas Nr. 144, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 76,25 kv.m.; 29) butas Nr. 145, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 63,80 kv.m.; 30) butas Nr. 146, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 64,82 kv.m.; 31) butas Nr. 147, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 81,77 kv.m.; 32) butas Nr. 148, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 65,53 kv.m.; 33) butas Nr. 149, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 467,43 kv.m.; 34) 681/1000 dalys garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 6152,06 kv.m.; o likusios gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos – nuosavybės teise kitiems asmenims (1 t., e. b. l. 11-76, 375-379; 2 t., e. b. l. 40-55).

2017 m. balandžio 11 d. buvo įregistruota Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija (1 t., e. b. l. 131-143).

Bendrijos narių susirinkimas 2017 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo, t. y. nusprendė samdyti pastato administratorių, įgaliojant bendrijos valdybą atrinkti administruojančią įmonę ir pasirašyti sutartį (2 t., e. b. l. 32-35). 2017 m. birželio 23 d. bendrijos valdyba nutarė Pastato bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimo sutartį sudaryti su UAB „Santermita“ (2 t., e. b. l. 59). 2017 m. birželio 28 d. bendrija ir UAB „Santermita“ sudarė Sutartį Nr. 17-06-28/01-KAG1, kuria šalys susitarė, jog UAB „Santermita“ bendrijai atliks bendrosios nuosavybės objektų administravimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikimą (2 t., e. b. l. 143-153).

Už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas atsakovė išrašė ieškovei sąskaitas bendrai 13 431,55 Eur sumai (1 t., e. b. l. 226-317).

Atsisakymą apmokėti sąskaitas ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad jai administravimo, eksploatavimo ir komunaliniai mokesčiai pastato komercinei daliai turi būti apskaičiuojami atskirai nuo gyvenamosios dalies, nes šios dalys turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei autonomines (atskiras) inžinerines sistemas; Pastato korpusai (komercinis ir du gyvenamieji) gali funkcionuoti visiškai atskirai ir gauti energiją bei kitas komunalines paslaugas nepriklausomai vienas nuo kito; Pastate įrengtos inžinerinės sistemos ir jų faktinė situacija leidžia per inžinerines sistemas tiekiamą energiją (elektros ir šilumos) bei vandenį ir šių sistemų priežiūrą apskaičiuoti mokesčius atskirai, tiek komercinei, tiek gyvenamosioms pastato dalims.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal civiliniame procese galiojančius rungimosi ir dispozityvumo principus (CPK 12, 13 straipsniai) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009).

Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas, o atsakovas, kuriam pareikštas ieškinys, atsižvelgdamas į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsiliepimą į ieškinį ir gali visiškai ar iš dalies pripažinti ieškinį, pareikšti priešieškinį. Taigi ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia civilinės bylos proceso eigą. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas iškėlus bylą galimas pirmosios instancijos teisme tik esant įstatyme apibrėžtomis ir nustatytomis sąlygomis (CPK 141 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ieškinyje nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti, bei ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoja reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu siekia apginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017).

Taigi ši byla nagrinėtina neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, kurie galutinai suformuluoti parengiamajame teismo posėdyje, teismas nevertina ieškovės argumentų dėl administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų kokybės, tarifų, bendro naudojimo objektų aprašo (ne)buvimą (pažymėtina, kad teisme nepriimtas patikslintas ieškinys, kuriame tik apie minėtas aplinkybes pasisakoma), o vertina aplinkybes ir įrodymus, susijusius su ieškovės ieškinyje nurodyta prievole mokėti už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas atsižvelgiant į tai, ar ieškovei priklausančios prekybinės patalpos ir kitos negyvenamosios patalpos yra susietos su gyvenamosiomis patalpomis inžinieriniais tinklais, ar prekybinės ir kitos negyvenamosios patalpos (ieškovės naudojami terminai „Komercinė dalis“ arba „Komercinis korpusas“) prižiūrimos techniškai ir aprūpinamos resursais atskirai nuo gyvenamųjų patalpų (ieškovės naudojamas terminas „Gyvenamoji dalis“), nes prekybinėms patalpoms teikiamos komunalinės paslaugos pagal ieškovės su paslaugų teikėjais tiesiogiai sudarytomis sutartimis, ar ieškovei, kaip komercinių patalpų savininkei, daroma išimtis dėl bendro naudojimo objektų išlaikymo.

Dėl butų ar kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų priežiūros (išlaikymo)

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnis reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).

Buto ar kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, naudoti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, o daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti steigiamos savininkų bendrijos arba sudaroma jungtinės veiklos sutartis (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis).

Teismų praktikoje pasisakoma, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Teisiškai nepagrįsti yra argumentai, kad bendraturčio pareiga proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, taikytina tik butų, bet ne komercinių patalpų savininkams. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, tokios išimties nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2013).

Pagal DNSBĮ bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas), kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė yra vienas iš daugiabučio namo savininkų, o, kaip minėta, patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, naudoti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (toliau - priežiūra), daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti steigiamos savininkų bendrijos. Tai suponuoja išvadą, kad įsteigus bendriją jos valdymo organai yra atsakingi už priežiūrą, paprastai už tai yra atsakingi ir darbus atlygintinai atlieka tiek bendrijos pirmininkas, tiek įmonės, teikiančios administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 1.5 straipsnis).

VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad atsakovių argumentus, kad Pastatas yra vieningas kompleksas, nėra registruota faktų apie jo atskirų dalių funkcionavimą. Tuo pačiu nurodoma, kad Pastato bendrojo naudojimo objektų valdytoja - Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija.

Byloje nėra objektyvių ir pakankamai įrodymų, kad Pastato patalpos gali funkcionuoti be bendro naudojimo patalpų ar turi atskirus inžinierinius nesusietus tarpusavyje inžinierinius tinklus, kurie užtikrina ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų (ne tik butų) savarankišką funkcionavimą (1 t., e. b. l. 353-356).

Byloje yra pateikta ieškovės užsakymu atlikta statybos specialisto išvada dėl komercinių patalpų ir butų mokesčių, kurioje formuluojamos tokios išvados: 1) Pastato komercinė ir gyvenamoji dalys turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei autonomines (atskiras) inžinerines sistemas; 2) Pastato korpusai (komercinis ir du gyvenamieji) gali funkcionuoti visiškai atskirai ir gauti energiją bei kitas komunalines paslaugas nepriklausomai vienas nuo kito; 3) Pastate įrengtos inžinerinės sistemos ir jų faktinė situacija leidžia per inžinerines sistemas tiekiamą energiją (elektros ir šilumos) bei vandenį ir šių sistemų priežiūrą apskaičiuoti mokesčius atskirai tiek komercinei, tiek gyvenamosioms Pastato dalims (1 t., e. b. l. 327-351). Tačiau, kaip matyti, tai nėra teismo eksperto išvada, ši išvada negali paneigti minėto teisinio reglamentavimo dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros.

Iš byloje esančio antstolio Irmanto Gaidelio 2018 m. kovo 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog antstolis buvo nuvykęs į Pastatą, kur kartu su UAB „Vilšansta“ ir ieškovės atstovais apžiūrėjo Pastato inžinerines komunikacijas ir užfiksavo pastarųjų teiktus paaiškinimus (4 t., e. b. l. 2-23). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas pagal trijų asmenų paaiškinimus apie inžinierinius tinklus, jų funkcionavimą, tačiau nepateikti šių asmenų kvalifikaciją pagrindžiantys įrodymai, t.y. faktiškai antstolis sudarė protokolą pats neturėdamas specialių žinių apie apžiūrimus objektus, todėl kelia abejonių šio įrodymo objektyvumas ir pakankamumas ir jis vertintinas kritiškai (CPK 185 straipsnis).

Aplinkybė, kad ieškovė, kaip verslo subjektas, savo patalpų išlaikymui yra sudariusi sutartis su kitais paslaugų teikėjais dėl jos patalpų ar dalies Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų, nėra pagrindas atleisti ją nuo prievolės išlaikyti Pastato bendro naudojimo patalpas. Ieškovė gali laisva sudaryti sutartis patalpų papildomai priežiūrai, eksploatavimui ir pan., tačiau tai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad vien toks faktas patvirtina Pastato savarankišką funkcionalumą, kad tai atleidžia nuo ją prievolės išlaikyti bendro naudojimo objektus.

Aplinkybė, jog įsteigus bendriją ieškovė pradėjo gauti nepagrįstai dideles sąskaitas, iš esmės siejama su savininkų proporcijos pagal nuosavybės teise turimą plotą perskirstymu, todėl, nagrinėjamoje byloje neginčijant nuosavybės dalių nėra pagrindo konstatuoti, kad padidėję mokesčiai yra nepagrįsti. Atsakovė UAB „Santermita“ pagrįstai nurodo, kad apskaičiuojant mokesčius vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Sutiktina su šios atsakovės argumentais, kad faktiškai Pastatą sudaro trys korpusai: komercinės patalpos ir du gyvenamieji korpusai; kad visi šie korpusai ir sudaro Pastato visumą, juos sieja pagrindinės namo konstrukcijos (pamatai, sienos, stogas, inžinerinė sistema), jie yra vienas su kitu susiję, todėl turi būti administruojami (prižiūrimi) bendrai, todėl ieškovės nepagrįsti argumentai, kuriais iš esmės prašoma pakeisti įstatyminį butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo patalpų administravimo režimą (išskirti komercines patalpas iš pastato kaip savarankišką nekilnojamojo turto vienetą) ir išlaidų, susijusių su bendra daline nuosavybe, paskirstymo taisyklę, numatant, kad komercinių patalpų savininkas neprivalo prisidėti prie pastato bendros dalinės nuosavybės išlaikymo.

Pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neginčijo ir atsakovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos argumento, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso visos Pastato pirmojo ir antrojo aukšto patalpos, ieškovei ir kitiems asmenims – visos Pastato garažo patalpos, todėl sutiktina su jos išvada, jog bendrija tokių patalpų nevaldo ir neadministruoja, tačiau ji turi teisę teikti paslaugas ir administruoti pastato bendrąsias konstrukcijas ir pastato bendrąsias inžinerines sistemas, net jei jos yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Tuo pačiu ši atsakovė pagrįstai nurodo, kad ieškovė, kaip 46,60 proc. visų Pastato patalpų savininkė (šios aplinkybės ieškovė ir neginčijo), privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti ir jų būtiniems pagerinimams atlikti (kaip minėta teismų praktikoje, šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės).

Argumentas, kad iš ieškovės nepagrįstai reikalauja sumokėti ne tik už jai priklausantiems butams suteiktas komunalines paslaugas, bet ir už pastato administratoriaus UAB „Santermita“ teikiamas administravimo ir buhalterinės apskaitos paslaugas, taip pat už ieškovei nežinomiems tikslams skirtas ženklias bendrijos išlaidas, dėl kurių nėra priimti atitinkami savininkų sprendimai, yra negrindžiamas konkrečiomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, t. y. sprendimas priimtas atsakovių naudai, atsakovėms iš ieškovės priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, o ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Byloje nustatyta, kad atsakovė Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija bylos nagrinėjimo metu patyrė 3 974,86 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (6 t., e. b. l. 12-18, 56-59), o atsakovė UAB „Santermita“ – 3 847,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš kurių 968 Eur (7,5 val. x 80 Eur + 21 proc. PVM ir 2,5 val. x 80 Eur + 21 proc. PVM) sudaro advokato kelionės išlaidos iš Kauno į Vilnių ir atgal (6 t., e. b. l. 30-33, 64-67). Teismas pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 3 punktas nustato, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Santermita“ advokatas nepateikė teismui kelionės išlaidas pagrindžiančių įrodymų, o jas skaičiuoti pagal teisinių paslaugų valandinį atlygį nėra teisinio pagrindo, todėl jo kelionės išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovei Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai iš ieškovės priteistina 3 974,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB „Santermita“ – 2 879,80 Eur (3 847,80 Eur – 968 Eur). Pažymėtina, kad atsakovėms priteistinos išlaidos advokatams yra protingo ir pagrįsto dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kad iš esmės panašaus dydžio išlaidas turėjo ir ieškovė advokatų pagalbai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovei Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai, j. a. k. 304503087, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“, j. a. k. 123259511, 3 974,86 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, j. a. k. 236043660, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“, j. a. k. 123259511, 2 879,80 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                           Igoris Kasimovas