Administracinė byla Nr. A2.6.- 4 -255 / 2013
Teisminio proceso numeris: 4-06-3-04866-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija: 48.1.; 48.3.;
Pažeidimo protokolas Nr. ROIK: 07-12-7222938
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2013 m. kovo 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, vertėjaujant Svetlanai Agafonovai, Danutei Onai Kontarienei, dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, O. G. (O. G.), jo gynėjai advokatei Galinai Morozovai, išnagrinėjusi O. G., asmens kodas 336111300916, gyvenančio Sportininkų g. 17-6, Klaipėdoje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
O. G. 2012-11-20, apie 22.30 val., Dubysos g. 10, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Audi A valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų saugumo priemonių, atsitrenkė į pakeliamą kelio užtvarą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie tai policijos pareigūnams. Eismo įvykio metu apgadintas pakeliamas užtvaras. Tokiais veiksmais O. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
O. G. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Dėl įvykio aplinkybių paaiškino, kad lapkričio 11 vakare atvažiavo į Klaipėdos areną pasiimti po renginio šeimos narių. Renginys jau buvo pasibaigęs, automobilių stovėjimo aikštelė buvo tuščia. Besižvalgydamas, kur jo laukia žmona su savo tėvais, įvažiavo į priešingos pusės eismo juostą, nepastebėjo pakeliamo kelio užtvaro ir į jį atsitrenkė. Smūgis buvo nestiprus, jis nemanė, kad galėjo apgadinti užtvarą, neprisimena, ar buvo išlipęs iš automobilio, skubėjo surasti jį laukiančius žmones, todėl apsisuko ir nuvažiavo. Kitą dieną iš policijos pareigūnų skambučio sužinojo, kad padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, bendravo su policija, paaiškino įvykio aplinkybes, UAB „Klaipėdos arena“ atlygino padarytą žalą. Prašė nebausti, nes po įvykio nebuvo įmanoma suprasti, kad padarė kam nors žalos, automobilis taip pat yra nepažeistas, todėl mano, kad atsitrenkimo į užtvarą nėra pagrindo laikyti eismo įvykiu.
Liudytoju apklaustas UAB „Klaipėdos arena“ atstovas M. P. paaiškino, kad buvo pastebėtas apgadintas UAB „Klaipėdos arena“ kelio užtvaras. Peržiūrėjus stebėjimo kamerų medžiagą buvo matyti, kaip 2012-11-20, apie 22.30 val. nenustatytas vairuotojas tamsiu automobiliu važiuoja prieš eismą, trenkiasi į atitvarą ir nuvažiuoja. Teigia, kad apšvietimas buvo pakankamas, atitinkantis numatytus reikalavimus, atitvaras taip pat įrengtas pagal numatytus standartus, todėl vairuotojas privalėjo jį pamatyti. Po įvykio atitvaras liko nulenktas į šoną, automatiškai ne visada gali būti pakeliamas, buvo tiesinamas savo jėgomis, saugos tarnyba „Argus“ sudarė remonto darbų sąmatą dėl įrenginio remonto už 1200,00 Lt. O. G. atlygino padarytą žalą, todėl UAB „Klaipėdos arena“ jam pretenzijų neturi.
O. G. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), policijos pareigūno A. B. tarnybiniais pranešimais (b.l. 4-5), eismo įvykio schema (b.l. 8), eismo įvykio foto lentelėmis (b.l. 17-18). Prie bylos prijungta filmuota eismo įvykio medžiaga (b.l. 16), kurią peržiūrėjus matyti, kad automobilis važiuoja ne itin lėtai, atsitrenkia į nuleistą atitvarą, kuris nuo smūgio pasikelia iki automobilio viršaus, automobilis išvažiuoja iš po atitvaro, apsisuka iš nuvažiuoja. Vairuotojas neišlipa apžiūrėti įvykio vietos, neužfiksuota, kad būtų apžiūrėjęs savo automobilį.
Atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia, kad pajuto, jog atsitrenkė į atitvarą, tačiau mano, jog žala nebuvo padaryta. Tokius jo parodymus paneigia liudytojo M. P. parodymai (pastebėtas palenktas atitvaras, peržiūrėti vaizdo įrašai, kreiptasi į policiją) bei rašytiniais įrodymais – sąmata (b.l. 45) nustatytas žalos dydis, kurį pripažįsta ir žalą padaręs asmuo. Iš kasos pajamų orderio (b.l. 46) matyti, kad padarytą žalą jis atlygino, UAB „Klaipėdos arena“ pretenzijų jam neturi.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo gynėja nepagrįstai teigia, kad O. G. nesuprato, jog buvo padaryta žala ir nagrinėjamas įvykis negali būti pripažįstamas eismo įvykiu. Pagal Kelių eismo taisyklių 3 punktą eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nagrinėjamu atveju įvykyje dalyvavo važiuojanti motorinė transporto priemonė, automobilis, įvykio metu buvo apgadintas UAB „Klaipėdos arena“ turtas. Byloje nustatyta, kad O. G. vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, atsitrenkė į nuleistą atitvarą. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, svarbu įvertinti eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmus po eismo įvykio.
O. G. pripažįsta, jog atitvaro nematė, tačiau pajuto, kad į jį atsitrenkė. Iš vaizdo įrašo galima spręsti, kad automobilis judėjo ne itin lėtai, atitvaras ne prisilietė prie automobilio, kaip nurodo advokatė, o pakilo virš automobilio stogo. Tai leidžia spręsti, kad smūgis buvo pakankamai stiprus ir vairuojantis automobilį asmuo privalėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis. Lietuvos Respublikos saugaus eismo įstatymas numato, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių eismo taisyklių 231 p. nurodoma, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; o Taisyklių 234 punktas nurodo, kad tais atvejais jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Būdamas atidus ir rūpestingas, didelį vairavimo stažą turintis vairuotojas, privalėjo suvokti, jog padarė eismo įvykį ir vykdyti imperatyvias Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, tačiau to nedarė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Neginčytinai nustačius faktines aplinkybes, kad po smūgio į atitvarą O. G. apsisuko ir iš įvykio vietos nuvažiavo, rodo pažeidimą padariusio asmens tyčią išvengti atsakomybės, nes neišlipęs iš automobilio ir neapžiūrėjęs nei atitvaro, nei savo automobilio, atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo nustatyti kilusių pasekmių ir jų teisingai įvertinti atsiradusių pasekmių.
Nepripažįstama administracinio teisės pažeidimo sudėtimi protokole nurodyta aplinkybė, kad O. G. įvykio metu apgadino savo transporto priemonę: atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį numatyta tik už kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.
Įvertinus auščiau aptartus įrodymus daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėtys. Pažeidėjui skirtinos administracinės nuobaudos.
O. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo dėl padaryto pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).
Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakomybėn patrauktas asmuo neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra dirbantis, pergyvena dėl įvykusio pažeidimo, jį vertina taip, kaip kiekvienas pareigingas ir atsakingas asmuo: neklaidino pareigūnų, tiriančių įvykį, atlygino padarytą žalą. Įvertinus minėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti O. G. paskyrus minimalias administracines nuobaudas, numatytas 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose.
Atsakomybėn patraukto asmens gynėja prašo taikyti ATPK 301 ir neskirti O. G. administracinės nuobaudos. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007 ir kt.). Jokių ypatingų aplinkybių, be jau aukščiau paminėtų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl taikyti ATPK 301 straipsnį nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str. , 287 str. 1 d. 1 p., 293 str.,
n u t a r i a :
O. G. pagal ATPK 127 str. 2 d. skirti administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą.
O. G. pagal ATPK 130 str. 1 d. skirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtąsias nuobaudas subendrinti, galutinai O. G. (O. G.) paskiriant nuobaudą - 3000 Lt baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Regina Bertašienė