Administracinė byla Nr. eA-1834-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01406-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui J. S. dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

pareiškėjas Lietuvos valstybė (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipės į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo J. S. (toliau – ir atsakovas) 4 291,50 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, įpareigojant įmoką pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630, įmokos pavadinimas „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir grąžinimo į valstybės biudžetą tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 24 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose (iki 2013 m. gruodžio 31 d. – dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose) nurodytų priežasčių, šios antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama.

Paaiškino, kad pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12 iš atsakovo priteistina 610,00 Lt, pagal 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12 – 2 205,00 Lt, pagal 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 – 420,00 Lt ir pagal 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13 – 1 056,50 Lt.

Atsakovas J. S. atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir nurodė, kad motyvuotai atsikirsti į pateiktą prašymą neturėjo galimybių, tokiems veiksmams neužteko laiko.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas 2014 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu. Neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteisė iš atsakovo J. S. 1 240,00 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13, įpareigojant atsakovą priteistą sumą pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630, įmokos pavadinimas „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Teismas nustatė, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, nustačiusi, kad atsakovas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiauja su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-2-12 nutraukė atsakovui antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2011 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1820-11 baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1047-659/2011 bei įpareigojo atsakovą per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 610,00 Lt. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-475-342/2012 atsakovo skundą dėl Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-2-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-3148/2012 pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-475-342/2012 paliko nepakeistą.

Tarnyba, nustačiusi, kad atsakovas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiauja su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, vadovaudamasi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-94-12 nutraukė atsakovui antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-469-12 baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012 bei įpareigojo atsakovą per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 2 205,00 Lt. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-786-162/2012 atsakovo skundą dėl Tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-94-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1101/2013 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-786-162/2012 paliko nepakeistą.

Tarnyba, nustačiusi, kad atsakovas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, vadovaudamasi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-119-12 nutraukė atsakovui antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1715-12 civilinėje byloje Nr. 2-14682-122/2012 bei įpareigojo atsakovą per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 420,00 Lt. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-356-609/2013 atsakovo skundą dėl Tarnybos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-119-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, šis sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2013 m. balandžio 6 d.

Tarnyba, nustačiusi, kad atsakovas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, vadovaudamasi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, 2013 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-5-13 nutraukė atsakovui antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1876-11 baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00242-11) bei įpareigojo atsakovą per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 1 056,50 Lt. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-439-386/2013 atsakovo skundą dėl Tarnybos 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-5-13 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-636/2014 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-439-386/2013 paliko nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies (redakcija galiojusi nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 1, 2, 6 ir 10 punktuose nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja kad: asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą; asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas; pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdai; asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Pagal šio straipsnio 3 dalį sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima tarnyba.

VGTPĮ 24 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Iš esmės analogiškai nustatyta ir šiuo metu aktualios VTGPĮ redakcijos, galiojančios nuo 2014 m. liepos 1 d. 23 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 24 straipsnio 1 dalyje. Pagal šiuo metu aktualios redakcijos VGTPĮ 24 straipsnio 7 dalį priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytais atvejais, valstybei atstovauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Remdamasis šiomis nuostatomis, teismas pabrėžė, jog sprendimai, kurių pagrindu prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, yra galiojantys. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs prašomas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas ar jų dalį, todėl vadovaujantis VGTPĮ 24 straipsnio 1 dalimi, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas ir tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktu.

Įvertinęs Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas po euro įvedimo dienos išnagrinėjęs ginčą dėl piniginės prievolės, nustatytos iki euro įvedimo dienos, bei šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodė eurais, taikydamas perskaičiavimo kursą ir Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Atsižvelgus į nurodytas įstatymų nuostatas, pareiškėjo prašymas dėl priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų: pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12 610,00 Lt – 176 eurai, pagal 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12 2 205,00 Lt – 638 eurai, pagal 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 420,00 Lt – 121 euras ir pagal 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13 1 056,50 Lt – 305 eurai, iš viso 1 240 eurų.

III.

Atsakovas J. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 56), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo prašymas buvo paduotas teismui ir byla išnagrinėta atsakovui esant suėmime. Pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis bylos aplinkybėse atsakovas negalėjo. Nuo 2014 m. vasario 18 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. atsakovui buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimo sąlygomis jis negalėjo įgyvendinti savo teisių tinkamai pasiruošti ir dalyvauti teisminiame procese.
2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas neatskleidė bylos esmės, byla išnagrinėta pažeidus atsakovo procesines teises (tokias kaip pareikšti nušalinimą teismo sudėčiai, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus bei pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis). Sprendimas neteisingas, todėl naikintinas.
3. Be to, buvo sutrikdyta atsakovo sveikata, todėl aktyviai veikti bylų aplinkybėse negali iki šiol.
4. Nebuvo net susipažinęs su visa bylos medžiaga. Teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymą ir neišreikalavo duomenų. Tai yra iš esmės atsakovui teisinė pagalba suteikta nebuvo, šios aplinkybės neištirtos.
5. Bylos aplinkybėse turėjo dalyvauti asmenys, kurie tariamai teikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą.
6. Šiuo atveju teismas priteisė sumas už neatliktą darbą.
7. Iš esmės tai procesas dėl žalos atlyginimo, todėl ginčas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Ginčas dėl žalos atlyginimo šiose aplinkybėse neturi administracinių teisinių santykių.
8. Teismas formaliai nagrinėjo skundą.
9. Siekiant objektyviai išnagrinėti skundą, esamų objektyvių aplinkybių visumoje šis apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovo buvimas suėmime netrukdė jam realizuoti savo procesinių teisių. Pareiškėjas savo prašyme aiškiai nurodė, kad atsakovas galimai yra suimtas. Teismas, išsiaiškinęs tikslią atsakovo buvimo vietą, šiam iš tiesų esant suimtam, jį etapavo į du teismo posėdžius, paskutinį kartą į 2014 m. gruodžio 5 d. vykusį teismo posėdį. Abiejų teismo posėdžių metu atsakovas aktyviai realizavo savo procesines teises – jo prašymu buvo atidedamas bylos nagrinėjimas, jam leista susipažinti su bylos medžiaga. Pats atsakovas patvirtina, kad suimtas jis buvo iki 2014 m. gruodžio 30 d. Taigi 2015 m. sausio 8 d. jis buvo laisvėje, apie 2015 m. sausio 8 d. vyksiantį teismo posėdį atsakovas buvo tinkamai informuotas 2014 m. gruodžio 5 d. posėdžio metu, iki 2015 m. sausio 8 d. teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, savo nedalyvavimo priežasčių nepranešė. Byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjo atstovui (past. pareiškėjo dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu).
2. Nors atsakovas ir nurodo, kad nerealizavo savo teisės pareikšti nušalinimą teismo sudėčiai, teikti įrodymus, pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis, tačiau šių, neva nerealizuotų, teisių turinio plačiau nekomentuoja. Jis neatskleidžia, kodėl nušalinimų teismo sudėčiai nereiškė pats asmeniškai dalyvaudamas dviejuose teismo posėdžiuose, ir dėl kokių priežasčių jam tokia būtinybė kilo, jeigu kilo, vėliau. Jeigu atsakovas realiai siekė pateikti kokius nors įrodymus į bylą, jis juos galėjo pateikti kartu su apeliaciniu skundu, nurodydamas tokio vėlesnio įrodymų pateikimo priežastis, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Tai tik dar kartą patvirtina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl nerealizuotų procesinių teisių yra nepagrįsti.
3. Atsakovo siekis ištirti „tariamo“ antrinės teisinės pagalbos teikimo aplinkybes yra ne kas kita, kaip nesutikimas su jam nepalankiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose administracinėse bylose, siekis revizuoti šiuos teismo sprendimus tam nesant jokio pagrindo. Tarnybos nuomone, antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas konstatuotas įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose administracinėse bylose, prijungtose prie nagrinėjamos bylos, todėl pakartotinai šių aplinkybių įrodinėti ir tikrinti nėra pagrindo ir būtinumo.
4. Ginčas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nėra ginčas dėl žalos atlyginimo, kaip teigia atsakovas, ir priklauso išimtinai administracinių teismų kompetencijai. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra nutarusi, kad ginčai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo yra teismingi administraciniam teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. T-224-2012 ir Nr. T-230-2012).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau toks prašymas teismui neprivalomas ir jis vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovas, apeliaciniame skunde reikšdamas reikalavimą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nenurodė aplinkybių, dėl kurių nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 81 straipsnyje numatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, atsakovo apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Taip pat 2015 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas dėl proceso šalies pakeitimo, kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 155 sutiko reorganizuoti šalyje veikusias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas ir nutarė, kad po reorganizacijos veikianti biudžetinė įstaiga bus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (1 ir 2.4 punktai). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu 1R-147 patvirtinus tarnybų reorganizavimo sąlygų planą, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Panevėžio valstybės garantuojamo teisinės pagalbos tarnyba prijungtos prie Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kurios pavadinimas po reorganizavimo nuo 2015 m. liepos 1 d. pakeistas į pavadinimą „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba“. Nuo 2015 m. liepos 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai perėjo visos Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų teisės ir pareigos. Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2015 m. liepos 1 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kaip juridinis asmuo, yra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, prašoma pakeisti proceso šalį administracinės bylos procese vietoje Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nurodyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šį prašymą, taip pat į tai, kad pareiškėjas šioje byloje yra Lietuvos valstybė, o pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148, 9.1.9 punktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai yra priskirta funkcija pagal kompetenciją atstovauti valstybei, jeigu turi būti išieškomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, pripažįsta, kad šioje administracinėje byloje pareiškėją Lietuvos valstybę toliau atstovauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas byloje kilo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo iš atsakovo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas, Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, reikalavimą priteisti iš atsakovo, J. S., antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą grindžia:

1. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-2-12, kuriuo, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi (atsakovui piktnaudžiaujant valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiaujant su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu), nuspręsta nutraukti atsakovui antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2011 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1820-11 baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1047-659/2011 bei įpareigoti atsakovą per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas (610,00 Lt);
2. Tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-94-12, kuriuo, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi (atsakovui piktnaudžiaujant valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiaujant su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu), nuspręsta nutraukti atsakovui antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-469-12 baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012 bei įpareigoti atsakovą per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas (2 205,00 Lt);
3. Tarnybos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-119-12 kuriuo, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi (atsakovui piktnaudžiaujant valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis), nuspręsta nutraukti atsakovui antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1715-12 civilinėje byloje Nr. 2-14682-122/2012 bei įpareigoti atsakovą per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas (420,00 Lt);
4. Tarnybos 2013 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-5-13, kuriuo, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi (atsakovui piktnaudžiaujant valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis), nuspręsta nutraukti atsakovui antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1876-11 baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00242-11) bei įpareigoti atsakovą per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas (1 056,50 Lt).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad sprendimai, kurių pagrindu prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, yra galiojantys, t. y.:

1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-475-342/2012 atsakovo skundą dėl Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-2-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-3148/2012 pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-475-342/2012 paliko nepakeistą;
2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-786-162/2012 atsakovo skundą dėl Tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-94-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1101/2013 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-786-162/2012 paliko nepakeistą;
3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-356-609/2013 atsakovo skundą dėl Tarnybos 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-119-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, šis sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2013 m. balandžio 6 d.;
4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-439-386/2013 atsakovo skundą dėl Tarnybos 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-5-13 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-636/2014 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-439-386/2013 paliko nepakeistą;

taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs prašomas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas ar jų dalį, todėl, vadovaujantis VGTPĮ 24 straipsnio 1 dalimi, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama, konstatavo, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovas apeliaciniame skunde, pirmiausia, abejoja ginčo priskirtinumu administracinių teismų kompetencijai ir teigia, jog ginčas iš esmės yra dėl žalos atlyginimo, todėl nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai, nei teigia atsakovas, nagrinėjamas ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju ginčijamo teisinio santykio dalyviais yra Lietuvos valstybė, kurios atstovas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba) priima sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ir asmuo, kuriam tokia pagalba teikiama, t. y. atsakovas. Kaip yra pažymėjusi Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, kurių uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį įstatymą. Įgyvendindamos nurodytą uždavinį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą; priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą; kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą; antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams ar viešosioms įstaigoms moka užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; informuoja apie galimybes ir sąlygas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Įvertinus paminėtas įstatymo nuostatas, matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įgyvendindamos joms įstatymu pavestas funkcijas, atlieka vykdomąją veiklą, skirtą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai administruoti ir teikti, o tokia veikla pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį priskirtina viešajam administravimui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nutartis, priimta byloje S. K. v. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, 2012 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos valstybė v. A. S.). Be to, pagal Specialiąją teisėjų kolegiją, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos santykiai su asmenimis, kuriems yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi pavaldumo požymį ir yra administraciniai, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos santykiai su teisinę pagalbą teikti pasitelkiamais advokatais yra kitokio pobūdžio – sutartinio pobūdžio, todėl jie laikytini privatinės teisės normų reglamentavimo sričiai priskirtinais santykiais (žr., 2011 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą byloje V. V. v. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, 2012 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą byloje J. B. v. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, 2012 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą byloje V. P. v. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba).

Atsižvelgiant į minėtus Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus bei į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą grindžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos viešojo administravimo srityje priimtais sprendimais (nutraukti atsakovui antrinės teisinės pagalbos teikimą bei įpareigoti atsakovą sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas), nagrinėjamas ginčas yra administracinio pobūdžio ir nagrinėtinas administraciniuose teismuose.

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, byla išnagrinėta pažeidus atsakovo procesines teises (tokias kaip pareikšti nušalinimą teismo sudėčiai, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus bei pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis), todėl sprendimas neteisingas ir naikintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinusi tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios teismo sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, bei patikrinusi visą bylą, vertina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė nagrinėjamą administracinę bylą, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, materialiosios ir proceso teisės normų nepažeidė.

ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 142 straipsnyje nurodytų pagrindų (t. y. pažeidus arba neteisingai pritaikius proceso teisės normas); 2) bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų; 3) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Be to, net ir šiais atvejais apeliacinės instancijos teismas gali neperduoti bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o atsižvelgęs į proceso operatyvumo principą, pats priimti naują sprendimą (ABTĮ 141 str. 2 d.).

ABTĮ 142 straipsnyje numatyti atvejai, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas, tačiau tik tuomet, jei dėl procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.). Antra, sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai: 1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio ar išimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles; 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų; 3) pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėjo nepasirašytas arba jeigu sprendimą pasirašė ne tas teisėjas, kuris nurodytas sprendime; 4) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; 5) sprendimas, nutartis yra be motyvų; 6) byloje nėra teismo posėdžio garso įrašo, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka; 7) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą; 8) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo šiurkščiai pažeistos proceso kalbos taisyklės, ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (ABTĮ 142 str. 2 d.).

Pastebėtina, jog atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nenurodė ir nepagrindė nei vieno iš minėtų teismo sprendimo panaikinimo (dėl proceso teisės normų pažeidimo) ir bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindų.

Teigdamas, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės (pareikšti nušalinimą teismo sudėčiai, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus bei kitos), atsakovas argumentuoja tik tuo, kad nuo 2014 m. vasario 18 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. jam buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, dėl kurio negalėjo tinkamai pasiruošti ir dalyvauti teisminiame procese.

Pastebėtina, jog pareiškėjas prašymą pirmosios instancijos teismui pateikė 2014 m. spalio 29 d., kuomet atsakovas jau buvo suimtas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinė 2014 m. lapkričio 12 d. raštu informavo teismą, kad administracinės bylos procesiniai dokumentai atsakovui įteikti. 2014 m. lapkričio 26 d. atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė pageidaująs dalyvauti teismo posėdyje ir naudotis visomis įstatymo suteiktomis teisėmis bei prašė teismo užtikrinti jo dalyvavimą bylos nagrinėjime ir pripažinti pareiškėjo atstovo dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimis priėmė pareiškėjo atsiliepimą, pripažino pareiškėjo atstovo dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu, atidėjo teismo posėdį ir nutarė atsakovą pristatyti į 2014 m. gruodžio 4 d. teismo posėdį (prašyti leidimo etapuoti bei etapuoti). 2014 m. gruodžio 4 d. vykusiame Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdyje atsakovas dalyvavo, jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės, tarp kurių ir nušalinimo teisė, atsakovas reiškė prašymą dėl bylos perdavimo bendrosios kompetencijos teismui. 2014 m. gruodžio 5 d. vykusiame Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdyje atsakovas taip pat dalyvavo, jam buvo išaiškintos jo procesinės teisės, tarp kurių ir nušalinimo teisė, atsakovas pareiškė, kad nespėjo susipažinti su prijungtomis bylomis, todėl reikia atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovo prašymu (suteikti laiko susipažinti su prijungtomis bylos ir pasiruošti bylos nagrinėjimui) bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2015 m. sausio 8 d. ir atsakovas su tuo buvo supažindintas pasirašytinai. 2014 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi buvo nuspręsta prašyti leidimo etapuoti atsakovą bei etapuoti jį į 2015 m. sausio 8 d. vyksiantį teismo posėdį. 2015 m. sausio 8 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo ir apie neatvykimo priežastis nepranešė, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė. Tokiu būdu paskutinio 2015 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu buvo nuspręsta bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje atsakovui nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog atsakovo buvimas suėmime netrukdė jam realizuoti savo procesinių teisių, tinkamai pasiruošti ir dalyvauti teisminiame procese. Abiejų teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo, metu atsakovas aktyviai realizavo savo procesines teises – prašė bylą perduoti bendrosios kompetencijos teismui, jo prašymu buvo atidedamas bylos nagrinėjimas, jam leista susipažinti su bylos medžiaga. Be to, atsakovo teigimu, suimtas jis buvo iki 2014 m. gruodžio 30 d, todėl 2015 m. sausio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu jis buvo laisvėje, apie 2015 m. sausio 8 d. vyksiantį teismo posėdį žinojo, tačiau iki 2015 m. sausio 8 d. teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, savo nedalyvavimo priežasčių nepranešė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės, dėl ko turėtų būti naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Atsakovo argumentai, kad šiuo atveju teismas priteisė sumas už neatliktą darbą, bylos aplinkybėse turėjo dalyvauti asmenys, kurie tariamai teikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą ir kiti, susiję su Tarnybos sprendimais, kurių pagrindu pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, laikytini nepagrįstais. Kaip minėta, pareiškėjui grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose administracinėse bylose, todėl pakartotinai šios aplinkybės nevertintinos.

Tokia išvada grindžiama įsiteisėjusių administracinio teismo sprendimų privalomumo principu bei su juo susijusiu res judicata principu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui įgyja res judicata galią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010). ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas išspręstu galutinai ir negrįžtamai, taip pat šalys nebegali kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-642/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė