Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-05-28][nuasmenintas sprendimas byloje][I-2979-283-2019].docx
Bylos nr.: I-2979-283/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities VPK 291008610 atsakovas
Kategorijos:
Civilinės atsakomybės samprata
Neteisėta veika
Neteisėtas veikimas
Teismo sprendimas
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neteisėtas neveikimas, vilkinimas
Neturtinė žala
Žala
Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Teismo procesiniai dokumentai

?

                                                              Administracinė byla Nr. I-2979-283/2019

                                      Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00440-2018-6

   Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2;

            20.2.3.2; 20.5.1; 37.3;55.1.3

(S)

 

img1 

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gegužės 21 d.

Panevėžys

 

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas, ir L. S.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje (toliau – ir Areštinė), atlyginti už 2016 m. kovo 14 d. - 2017 m. gruodžio 11 d. laikotarpį. Pareiškėjas skunde nurodė, kad paskirtas administracinio arešto nuobaudas Panevėžio AVPK Areštinėje atliko netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas teigė, kad jam nebūdavo išduodamos higienos priemonės ir reikmenys, patalynė; dušu pasinaudoti galėdavo tik vieną kartą per savaitę, be to, duše nebūdavo skysto muilo ir šampūno dozatorių. Be to, pareiškėjas teigė, kad būdamas laikinai sulaikytas  negaudavo patalynės. L. S. laikymo Panevėžio AVPK Areštinėje sąlygas vertino kaip žeminančias orumą, sukėlusias jam psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir  sukėlusias pareiškėjui neturtinę žalą (b. l. 2-6).

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė                                 L. S. skundą atmesti. Panevėžio AVPK nurodė, kad pareiškėjui būdavo išduodama būtiniausios higienos priemonės - tualetinis popierius, tualetinis muilas bei ūkiškas muilas, skirtas skalbiniams skalbti, bei patalynė. Pažymėjo, kad  higienos priemonių pareiškėjas gaudavo ir iš artimųjų. Teigė, kad teisės aktai nereikalauja policijos įstaigos areštinės dušuose įrengti prausiklių dozatorių. Nurodė, jog Panevėžio AVPK neatliko veiksmų, kuriais būtų siekiama pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Paaiškino, kad skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų iš pareiškėjo nebuvo gauta. Vertino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu negalėjo patirti tokių išgyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)  6.250 straipsnio požiūriu, juos būtų galima įvertinti pinigine išraiška. Panevėžio AVPK pažymėjo, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė ir neatitinka formuojamos teismų praktikos (b. l. 14-18).

Skundas atmetamas.

Bylos duomenys patvirtina, kad L. S. Panevėžio AVPK Areštinėje  buvo laikomas 2016 m. kovo 14 d. - 2017 m. gruodžio 11 d. laikotarpiu dėl laikino sulaikymo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka, paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą ir laisvės atėmimo bausmę, o 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 18 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. – 2016 m. gruodžio 20 d. laikotarpiais atliko administracinį areštą (b. l. 19). Teismas neturi pagrindo abejoti Panevėžio AVPK pateiktais duomenimis apie laikotarpius, kuriais L. S. buvo laikomas šios policijos įstaigos Areštinėje. 

Atsižvelgus į L. S. skundo argumentus, kas neturtinę žalą Panevėžio AVPK Areštinėje patyrė, netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis atlikdamas paskirtas administracinio arešto nuobaudas ir būdamas laikinai sulaikytas, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiai yra 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 18 d. ,  2016 m. lapkričio 30 d. – 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. sausio 28 d. – 2017 m. sausio 30 d., 2017 m. liepos 12 d. – 2017 m. liepos 13 d., 2017 m. rugpjūčio 29 d. – 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 6 d. 2017 m. gruodžio 7 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant asmeniui tinkamų kalinimo sąlygų policijos įstaigos areštinėje, atlyginimo.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtinta viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. gruodžio 20 d. laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 336 straipsnį, vykdyti nutarimą dėl administracinio arešto buvo pavesta policijos įstaigoms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šio kodekso 338 straipsnyje 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas administracinis areštas, laikomi policijos įstaigų nustatomose vietose (1 dalis) ir kad administracinis areštas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų aktų nustatytas taisykles (3 dalis).  Be to, policijos įstaigų areštinėje iki 24 ar 48 valandų laikomi asmenys, sulaikyti, įtariami padarę nusikalstamą veiką (Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 5.1 punktas).

Ginčo laikotarpiu teritorinių policijos įstaigų areštinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reguliavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės), 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija. Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.).

Pareiškėjas kaip vieną iš neturtinę žalą sukėlusių veiksnių nurodė higienos priemonių neišdavimą.

Veiklos Taisyklių 83 punkte  buvo numatyta, jog policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Teismas sprendžia, kad pagal šios teisės normos nuostatas, pareiškėjo pareiga yra pateikti teismui įrodymus, kad jis į Areštinę administraciniam areštui atlikti buvo pristatomas be būtiniausių asmens higienos priemonių, kad dėl šios priežasties atsirado poreikis jį patenkinti ir pareiškėjas tuo reikalu kreipėsi į Panevėžio AVPK.

Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto L. Masiulio 2019 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl L. S.“ nurodyta, kad areštantų prašymu būtiniausios higienos priemonės – tualetinis popierius ir muilas, visada išduodamos (b. l. 19). Panevėžio AVPK pateiktos sąskaitų faktūrų kopijos patvirtina, kad higienos priemonių buvo nuolat įsigyjama (b. l. 56-61). Panevėžio AVPK duomenų apie ginčo laikotarpiu pareiškėjo teiktus rašytinius prašymus išduoti jam būtiniausias asmens higienos priemones, skundus dėl šių priemonių neišdavimo nepateikė.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei įvertinus, kad skundo argumentai apie neišduotas būtiniausias higienos priemones yra itin abstraktūs ir nekonkretūs, daroma išvada, kad L. S. teiginiai apie neturtinės žalos atsiradimą dėl neišduotų būtiniausių higienos priemonių yra nepagrįsti ir atmetami.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš aplinkybės, kad į dušą buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę, o dušuose nebuvo dozatorių su kūno ir plaukų prausikliu.

Veiklos taisyklių 7.12 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Analogiška nuostata numatyta Higienos normos 134:2015 44 punkte. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis vieną kartą per savaitę naudojosi Areštinėje esančiu dušu. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas, atsiradus poreikiui, ginčo laikotarpiu būtų teikęs prašymus papildomai nusiprausti po šiltu dušu, nenustatyta.

Higienos normos 134:2015 28 punktas, nustatantis reikalavimai prausimosi patalpoms, nenumato, kad dušuose turi būti įrengti kūno ir plaukų priežiūros priemonių dozatoriai. Šios normos 31 punktas skirtas reglamentuoti  laisvės atėmimo vietų, o ne policijos įstaigų areštinių švarinimo patalpose  įrengtų dušinių  aprūpinimą  muilu.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl teisės pasinaudoti dušu pažeidimų atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildino iš to, kad Panevėžio AVPK areštinėje buvo netinkamai aprūpinamas patalyne.

Veiklos taisyklių 82 punkte buvo nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis) bei lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalais, dviem rankšluosčiais); lovos skalbiniai turi būti keičiami pagal jų užterštumą, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.  Higienos normos HN 134:2015 41, 42, 43 punktuose įtvirtinti reikalavimai, nustatantys, jog areštinėje laikomiems asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (41 punktas); lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (43 punktas). Šios higienos normos 42 punkte įtvirtintas draudimas, kad policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius draudžiama perduoti kitiems asmenims.

Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas L. Masiulis 2019 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl L. S. skundo“ nurodė, kad visiems asmenims laikomiems areštinėje buvo išduodami minkštasis inventorius - čiužinys, pagalvė, antklodė  ir lovos skalbiniai - dvi paklodės, du užvalkalai ir du rankšluosčiai (b. l. 19-20). Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime pateiktais duomenis, kad visiems asmenims Panevėžio AVPK areštinės kamerose buvo išduodamas tinkamas kiekis lovos skalbinių ir rankšluosčių, atitinkančių teisės aktų reikalavimus.  Tokią išvadą patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akto Nr. PA.5-322(20.14.3.5.12) duomenis (b. l. 75). Be to, išanalizavus pareiškėjo skundo teiginius, daroma išvada, kad L. S. konkrečiai nenurodė, kokių lovos skalbinių ir kuriais laikotarpiais negavo. Duomenų, kad dėl negautų lovos skalbinių jis būtų kreipęsis į Panevėžio AVPK pareigūnus, byloje nenustatyta.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, jog pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo aprūpinimo patalyne, yra nepagrįsti ir atmetami.

Minėta, kad CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos numato, jog valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad Panevėžio AVPK, kaip valdžios institucija,  ginčo laikotarpiu teisės aktų reikalavimų nepažeidė, sprendžiama, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

 

nusprendžia :

 

pareiškėjo L. S. skundą atmesti  kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

 

 

Teisėja                                                                  Dal

ytė Zlatkuvienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai