Baudžiamoji byla Nr. 2K-157/2011

         Proceso Nr. 1-73-2-00013-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.11.; 2.1.2.4.; 2.1.4.11.3.1. (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 29 d.

Vilnius

 

             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. K. kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

          Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 20 d. nutartis, kuria Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendis pakeistas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms, o nuteistosios E. K. apeliacinis skundas atmestas.

          Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

         

n u s t a t ė :

         

          E. K. nuteista už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2008 m. kovo 13 d. iki 2008 m. liepos 31 d., pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 dalių, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nenustatė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir terminų, neorganizavo buhalterinės apskaitos tarnybos 2008 m. kovo 13 d. – 2008 m. gegužės 6 d. laikotarpiu, o 2008 m. gegužės 6 d. priėmusi vyr. buhalterę, jai neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų ir neužtikrino, kad nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. didžiojoje knygoje būtų surašyti buhalterinių sąskaitų likučiai, apskaičiuota sąskaitų apyvarta, įtrauktos visos ūkinės operacijos, o nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. būtų vedami atsiskaitymų su tiekėjais apskaitos žiniaraščiai; dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. vasario 11 d.

          Kasaciniu skundu nuteistoji E. K. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 20 d. nutartį ir bylą nutraukti.

          Nuteistoji nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes pripažino ją kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nors nenustatė, kokie konkretūs BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai kilo dėl kiekvieno jos padaryto pažeidimo. Iš dokumentinio tyrimo specialisto išvados matyti, kad negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. vasario 11 d. Kaip matyti iš bylos duomenų, ji buvo įmonės direktore tik dalį specialisto išvadoje nurodyto laiko; šioje išvadoje nėra teigiama, kad konkrečiai jos veiksmai lėmė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių atsiradimą, todėl specialisto išvada nesuteikia pagrindo teigti, kad ji kalta dėl nusikaltimo padarymo. Be to, per laikotarpį, kai ji buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, galima nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, nes per šį laikotarpį nebuvo sutvarkyti tik kai kurie suvestiniai buhalterinės apskaitos dokumentai, tuo tarpu pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai yra išsaugoti ir pagal juos galima nustatyti visus reikšmingus duomenis. Dėl to darytina išvada, kad byloje nustatyti ir jos pripažįstami buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimai nesukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių ir jos veika turėtų būti vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas. Nuteistoji taip pat pažymi, kad per specialisto išvadoje nurodytą laikotarpį už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakingi ir kiti asmenys, todėl baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti patraukti ir jie, o ne vien tik ji. E. K. nuomone, jos bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes nagrinėjant bylą nebuvo analizuota, kokius konkrečius padarinius sukėlė jos veika per kaltinime nurodytą laikotarpį, o tik apsiribota BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių išvardijimu.

          Nuteistoji teigia, kad teismas jai paskyrė bausmę, kuri neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Ji gauna tik minimalią algą, todėl teismo paskirtos 3900 Lt baudos galbūt net negalės sumokėti, nes tiesiog neuždirbs tokios pinigų sumos per keturis mėnesius. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje už veikas, panašias į jos padarytą veiką, yra skiriamos daug švelnesnės bausmės (bylos Nr. 1-64-174/2008, 1A-498/175/2009, 2K-546/2006, 2K-11/2008).

          E. K. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ji buvo verčiama duoti parodymus prieš save, nes, įspėjus ją dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ji, kaip liudytoja, buvo apklausta apie savo veiksmus, todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio reikalavimai.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras atsiliepimu prašo nuteistosios E. K. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroro nuomone, nuteistoji nepagrįstai teigia, kad dėl jos veiksmų nekilo BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. BK 223 straipsnyje aprašyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to ūkio subjekto buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti anksčiau nurodytu būdu neįmanoma, o reikia atlikti priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir panašiai, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Byloje surinktais įrodymais nustatyta gana daug buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimų, įrodyta, kad kurį laiką buhalterinė apskaita visai nebuvo vedama, apskaitos dokumentuose rasta daugybė trūkumų, daug ūkinių operacijų neužfiksuota, pavaduojančiai buhalterei neperduoti bendrovės apskaitos dokumentai ir panašiai, todėl akivaizdu, kad, kilus BK 223 straipsnio 1 dalyje aprašytiems padariniams, kaltininkui atsiranda ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Kasaciniame skunde nuteistoji atkartoja dalį apeliacinio skundo motyvų dėl liudytojo apklausos tvarkos pažeidimų, dėl inkriminuoto nusikaltimo objekto, kitų asmenų baudžiamosios atsakomybės ir jai paskirtos bausmės dydžio. Į šiuos motyvus išsamiai ir motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas, todėl dar kartą juos analizuoti nėra pagrindo. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nurodyti BPK pažeidimai nebuvo padaryti, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

          Kasacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

 

BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Kasatorė nuteista už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, vykdymas, pavyzdžiui, kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Nuteistoji teigia, kad byloje nustatyti ir jos pripažįstami buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimai užtraukia administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę. Jos nuomone, byloje nenustatyti konkretūs dėl kiekvieno pažeidimo kilę padariniai, o reali įmonės veikla ir turtas gali būti nustatyti iš pirminių dokumentų. Su tokiais argumentais negalima sutikti.

Iš tikrųjų įstatyme numatyti aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai yra alternatyvūs, baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka bent vieno iš jų, tačiau tai nereiškia, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas negali sukelti visų įstatyme numatytų padarinių. Teismai rėmėsi BPK nustatyta tvarka pateikta specialisto išvada ir paaiškinimais, iš kurių matyti, kad nuteistosios darbo laikotarpiu nebuvo vedama arba nevisiškai užpildyta didžioji knyga ir kiti suvestiniai dokumentai. Dėl to dokumentinio tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, ar bendrovė pateikė visus pirminius dokumentus apie tiriamuoju laikotarpiu vykdytas prekių ir paslaugų pirkimo ir pardavimo ūkines operacijas ir įvykusius ūkinius įvykius, o tai savo ruožtu sukėlė visus įstatyme numatytus padarinius. Kasatorės argumentas dėl teismų šališkumo vertinant įrodymus grindžiamas tuo, esą teismai neanalizavo, kokius padarinius sukėlė jos veika. Konstatavus, kad nuteistosios E. K. veikos padariniai nustatyti nepažeidžiant BPK nuostatų, toks argumentas atkrenta savaime. Nuoroda į tai, kad nuteistajai nesuprantama, kodėl specialistė negalėjo nustatyti įmonės veiklos jos darbo laikotarpiu, nėra joks teisinis argumentas, pagrindžiantis apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Ta aplinkybė, kad analogiški pažeidimai buvo daromi ir ne nuteistosios E. K. darbo laikotarpiu, nepaneigia nuteistosios darbo laikotarpiu aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos padarinių. Kasatorės teiginiai dėl kitais laikotarpiais dirbusių asmenų baudžiamosios atsakomybės išeina už BPK 255 straipsnyje nubrėžtų bylos nagrinėjimo teisme ribų.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

 

Kasatorė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant ją kaip liudytoją buvo pažeistos BPK 80 straipsnio 1 punkto nuostatos, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šią aplinkybę įvertino ir taip gautų bylos duomenų pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas nepripažino įrodymais, konstatuodami, kad šis pažeidimas neturi įtakos įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų vertinimui. Pati kasatorė šio pažeidimo irgi nesieja su kitais bylos duomenimis.

Nuteistoji E. K. laiko, kad jai paskirta bausmė neatitinka paties teismo deklaruotų teisingumo ir protingumo principų. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pati kasatorė nenurodo nė vienos BK normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, kuri būtų pritaikyta netinkamai. Įstatymas už jos padarytą nusikalstamą veiką numato keturias alternatyvias bausmės rūšis. Nuteistajai E. K. paskirta antra pagal griežtumą bausmės rūšis bauda, kurios dydis mažesnis už šios bausmės vidurkį. Skiriant jai bausmę, BK VIII skyriaus nuostatos pritaikytos tinkamai.

Teisėjų kolegija pagal kasacinio skundo motyvus nenustatė BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties  panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

          Nuteistosios E. K. kasacinį skundą atmesti.

 

Teisėjai                                                                                                                 Valerijus Čiučiulka

 

 

                                                                                                                             Antanas Klimavičius

 

 

                                                                                                                            Vladislovas Ranonis