Administracinė byla Nr. A-1184-624/2022

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00170-2021-8  

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. S., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei, 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Karinai Jasukevičei,

vertėjaujant Azad Shilani, Ingridai Nasvytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu S. A. S. prisistačiusio užsieniečio pareiškimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       (duomenys neskelbtini) pilietis S. A. S. (toliau – ir užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti apsigyventi pasirinktoje vietoje ir nustatyti pareigą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) apie savo buvimo vietą.

2.       Bylos duomenimis užsienietis 2021 m. liepos 22 d. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) kartu su trimis kitais bendrapiliečiais. Užsienietis neturėjo su savimi dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Užsienietis buvo apgyvendintas Rūdininkų užsieniečių stovykloje Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalies pagrindu, o nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. yra apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras).

3.       Departamentas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjui nesuteikė prieglobsčio, nusprendė išsiųsti jį į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo dienos. Užsieniečio atstovė teismo posėdyje tvirtino, jog minėtas sprendimas yra apskųstas. VSAT atstovas nurodė, kad užsieniečio skundas yra atmestas Departamento.

4.       Pareiškėjo vertinimu, jo sąlygos Centre faktiškai prilygsta sulaikymui. Pareiškėjas nurodė turįs sveikatos sutrikimų ir negaunąs pakankamos sveikatos priežiūros, gyvenimas tokiomis sąlygomis slegia emociškai, jis yra apgyvendintas su pagyvenusiais asmenimis, trūksta privatumo. Užsienietis teigė, kad su artimųjų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), pagalba finansiškai galėtų gyventi nurodytose patalpose – viešbutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai išvykti, slėptis neketinantis.

5.       Centro atstovas su pareiškimu nesutiko, nurodė, jog Centre užsieniečiui sudarytos geros sąlygos gyventi, todėl nėra pagrindo jų prilyginti faktiniam sulaikymui. Be to, patenkinus pareiškimą, kyla rizika, jog užsienietis išvyks ir pasislėps, siekdamas išvengti tikėtinos jo deportacijos priėmus galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

II.

6.       Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu užsieniečio pareiškimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės atmetė.

7.       Teismas nustatė, jog užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nebendradarbiauja su valstybės institucijų pareigūnais, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje bei socialinių, ekonominių, šeiminių ryšių su ja, taip pat lėšų pragyvenimui, todėl yra pagrindas manyti, jog užsienietis bandys pasislėpti, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo finansines galimybes apsigyventi nurodytose patalpose. Be to, minėtos patalpos neužkardytų užsieniečio pasišalinimo rizikos.

8.       Teismo vertinimu, egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, o šiuo metu jam taikytina priemonė yra pakankama ir proporcinga siekiamiems tikslams bei nėra sulaikymas Įstatymo 114 straipsnio prasme.

9.       Teismas, pasisakydamas dėl užsieniečio gyvenimo sąlygų Centre, pažymėjo, kad užsienietis gyvena pagal sezoną šildomose, geros būklės gyvenamosios paskirties patalpose, jokiu paros metu nėra užrakinamas, gali visiškai laisvai judėti po Centrui priklausančią teritoriją, yra nemokamai maitinamas tris kartus per parą karštu visaverčiu maistu, turi sąlygas bet kuriuo metu praustis, skalbti, naudotis tualetu, yra aprūpintas virtuvėle su visa maisto ruošimui reikalinga įranga, gali turėti pinigų ir apsipirkti Centre esančioje parduotuvėje. Užsienietis taip pat kartą per savaitę gali išsimaudyti po karštu vandeniu, naudotis mobiliuoju telefonu, internetu, biblioteka, sporto aikštynu, lankyti anglų kalbos pamokas, gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Pagrindo laikyti užsienietį socialiai pažeidžiamu nėra. Visuma nurodytų aplinkybių suponuoja, kad prilyginti užsieniečio gyvenimo sąlygų sulaikymui nėra pagrindo. Teismo vertinimu, užsieniečio gyvenimo sąlygos faktiškai atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, o pritaikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo. Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, kai tokią būtinybę lemia individualių su konkrečiu asmeniu susijusių aplinkybių visuma, kuri nėra nustatyta šioje byloje.

III.

10.       Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą tenkinti, t. y. pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti pareiškėjui apsigyventi jo pasirinktoje vietoje ir nustatyti, jog užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku praneštų Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

11.       Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, užsienietis teigia, jog asmenys, apgyvendinti Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies pagrindu, turi teisę į teisminę gynybą, siekiant patikrinti jam taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą.

12.       Užsienietis nurodo, kad jo atžvilgiu nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, todėl, remiantis Įstatymo 115 straipsniu, teismui nustačius, jog yra pagrindas taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, teismas gali rinktis iš minėto straipsnio 1–3 dalyse numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių, nes konstatavimas, jog alternatyvi sulaikymui priemonė užsieniečio atžvilgiu taikytina, lemia, kad klausimas turi būti išspręstas iš esmės, t. y. turi būti nustatyta kuri nors alternatyvi sulaikymui priemonė. Be to, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui konstatavus, jog teisę kreiptis į teismą dėl judėjimo laisvės suvaržymo pagrįstumo turi ir užsienietis, procesinė sprendimo išeitis neturi skirtis priklausomai nuo to, kas inicijuoja klausimo svarstymą teisme.

13.       Užsienietis taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai pasisakė, jog apeliantas neturi socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, nes toks vertinimas asociatyvus, nesusietas su pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pati institucija riboja užsieniečio tiek ekonominių, tiek socialinių ryšių plėtojimąsi Lietuvos Respublikoje.

14.       Užsienietis pažymi, jog apie jo bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir geranoriškumą teismo posėdyje patvirtino ir Centro atstovas. Be to, byloje nėra ginčo, kad asmuo yra tas, kuo prisistato, todėl negalima Įstatymo nuostatų aiškinti taip, jog užsieniečio tapatybė būtų laikytina nenustatyta.

15.       Užsieniečio vertinimu, aplinkybė, jog nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje negali būti pagrindas netaikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Tokiu atveju nė vienam prieglobsčio prašytojui alternatyvi sulaikymui priemonė negalėtų būti taikoma, taip iškreipiant Įstatymo nuostatų esmę. Be to, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, užsienietis nurodo, jog asmens sulaikymas yra paskutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekiami kitais būdais.

16.       Užsieniečio vertinimu, byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių Kybartų URC sudarytų gyvenimo sąlygų tinkamumą užsieniečiams. Užsienietis nurodo, kad nesant jokių nusižengimų buvo kelis kartus izoliuotas nuo kitų asmenų, šaltuoju metų laiku išdužus langui jis buvo pakeistas tik trečią dieną, dėl to užsienietis buvo susirgęs peršalimo liga, negali nusipirkti maisto iš atvažiuojančios parduotuvės, nes piniginės perlaidos nėra leidžiamos. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, užsienietis teigia, kad sulaikymas užsieniečiui turi būti taikomas sąžiningai, vadovaujantis nustatytais pagrindais, sulaikymo vieta ir sąlygos turi būti tinkamos.

17.       Užsienietis pabrėžia, jog nors tai ir buvo akcentuota teismo posėdyje, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl individualių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo sveikatos būkle ir iš jos kylančiais specialiaisiais poreikiais. Be to, teismas nevertino užsieniečio argumento, jog jo išlaikymu rūpinasi šeimos nariai, todėl papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos nereikėtų.

18.       Užsieniečio vertinimu, ginčo atveju jis iš esmės yra sulaikytas, nors jo sulaikymo terminas nėra apibrėžtas data, taigi, nėra individualizuotas. Sulaikymo taikymas išsiuntimo tikslu turėtų būti ribojamas ir atitikti proporcingumo principą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų kraštutinės priemonės taikymą pareiškėjo atžvilgiu.

19.       Užsienietis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvados dėl prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumo siekiamiems tikslams. Prašymo suteikti prieglobstį motyvai gali būti išaiškinti ir pritaikius užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

20.       Užsienietis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikomis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsniu bei 6 straipsnio 1 dalimi, prašo teismo nagrinėti bylą iš esmės, o ne grąžinti pirmosios instancijos teismui.

21.       Centras atsiliepimu į užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

22.       Centras nurodo, jog paskyrus alternatyvią sulaikymui priemonę kiltų reali rizika neįvykdyti Departamento priimtų sprendimų. Apeliantas į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleistas, todėl klausimas dėl apgyvendinimo vietos keitimo nėra sprendžiamas. Vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, prieglobsčio prašytojas apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose.

23.       Centras pažymi, kad apeliantas gyvena VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centre šildomuose moduliniuose nameliuose, kurie suskirstyti į atskiras zonas pagal ten apgyvendintų užsieniečių lytį, amžių, kitas demografines charakteristikas, Medininkų Centre gyvenantiems užsieniečiams užtikrinamos visos materialinės priėmimo sąlygos, galima naudotis ryšio priemonėmis, pagal nustatytą grafiką ir poreikius teikiamos socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, kita pagalba. Be to, apelianto argumentai, susiję su alternatyvios sulaikymui priemonės taikymu, kaip būdu, užtikrinančiu, kad jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jo interesus, tėra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio, todėl turėtų būti atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

24.        Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas užsieniečio pareiškimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

25.        Užsienietis pareiškimu prašė teismo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti pareiškėjui apsigyventi jo pasirinktoje vietoje ir nustatyti, jog užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku praneštų Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

26.       Pirmosios instancijos teismas jo pareiškimo netenkino, nurodęs, jog taikant užsieniečio nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus užtikrinti tokiomis priemonėmis siekiami tikslai.

27.        Apeliaciniame skunde užsienietis akcentuoja savo gyvenimo sąlygas, sveikatos būklę, kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakankamo bylos faktinių aplinkybių vertinimo aspektu ir prašo taikyti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

28.       Bylos duomenimis, užsienietis, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, buvo sulaikytas 2021 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, 2021 m. liepos 22 d., pristatytas į Puškų pasienio užkardą, raštu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. VSAT pareigūno užsienietis užregistruotas, užpildant Registraciją patvirtinantį lapą (dokumento registracijos data 2021 m. liepos 23 d. Nr. 156-2357), buvo apgyvendintas Rūdninkų kaime, Šalčininkų rajone, nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. perkeltas į laikino apgyvendinimo vietą J. Biliūno g. 14, Kybartuose, Vilkaviškio rajone, o 2021 m. gruodžio 22 d. – perkeltas ir apgyvendintas Medininkų užsieniečių registracijos centre, esančiame adresu Pasieniečių d. 11, Medininkai, Vilniaus rajone, įkurdintame modulinių namelių miestelyje.            

29.       Užsieniečio laikino apgyvendinimo metu galiojusios redakcijos Įstatymas, be kita ko, nustatė: prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 5 str. 6 d.; 2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.); jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams (Įstatymo 5 str. 8 d.; 2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.); kai pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Jeigu pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, toks prieglobsčio prašytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu apgyvendinamas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol įsigalios Migracijos departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka (Įstatymo 5 str. 9 d. 2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.).

30.       Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.      

31.       Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.  

32.       Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9  dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 str. 10 d.): taikomos, Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis , taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

33.       Įstatymo 1407 straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

34.       Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 str. 3 d.); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 str. 5 d.); jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408  straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 str. 6 d.); jeigu Įstatymo 1408  straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408  str. 8 d.); skundas dėl Įstatymo 1408   straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 1408  str. 8 d.).

35.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130-1, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX-1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo X-2 skyriumi įstatymo, kuriuo nustatytas šios nutarties 32-34 punktuose aptartas teisinis reguliavimas, 24 straipsnio 5 dalis, nustatanti, kad „Sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus sprendimus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, priimami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis“, aiškintina atsižvelgiant tiek į faktinę situaciją, tiek į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintus imperatyvus: kaip yra išaiškinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), teisės teorija ir teisės tradicijos leidžia daryti išvadą, kad teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė – įstatymas atgal negalioja (žr., pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimą). Lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas yra išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad „galioja tik paskelbti įstatymai“. Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iš jį sudarančių elementu – teisinio saugumo reikalavimu. Taigi, lex retro non agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose). Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų nekonstitucingas (priešingas Konstitucijai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-222/2013). Situacija, kai viešojo administravimo subjekto sprendimui iš esmės suteikiama retroaktyvi galia akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai visiškai nedera su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pabrėžęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit). Jeigu negaliotų atgal veikos baudžiamumą naikinantis ar bausmę švelninantis įstatymas, tai reikštų visuomenei nepavojingos ar mažiau pavojingos veikos prilyginimą pavojingesnei. Darytina prielaida, kad kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties (žr., pavyzdžiui, 2012 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1568/2012). Taigi, sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies tvarka (šios nutarties 31 p.), o nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias Įstatymo nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (o ne  nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, t. y, datos, kuri nagrinėjamoje byloje yra vėlesnė bei prašymo suteikti prieglobstį pateikimo data) dienos.

36.       Bylos duomenimis, aptartas užsieniečio apgyvendinamo pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesių terminas pasibaigė 2022 m. sausio 22 d., tačiau Migracijos departamentas sprendimas, kuriuo būtų išspęsti užsieniečio, esančio prieglobsčio prašytoju, įleidimo į Lietuvos Respubliką ir jo apgyvendinimo klausimai (Įstatymo 1408 str. 5 d.), nėra priimtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios savo praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006, 2006, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261- 2286/2012, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012, 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014).  

37.       Kadangi Migracijos departamentas nėra nagrinėjamo administracinio ginčo šalis, šioje byloje nėra nagrinėjamas Migracijos departamento aktų, priimtų Įstatymo 1408 straipsnyje nustatytoje administracinėje procedūroje, skundus dėl kurių nagrinėja teismas, teisėtumas ir pagrįstumas, klausimas dėl užsieniečio, esančio prieglobsčio prašytoju, įleidimo į Lietuvos Respubliką ir jo apgyvendinimo klausimas šioje byloje negali būti sprendžiamas. Užsieniečiui, kurio interesus, sprendžiant jo įleidimo į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinimo klausimus, atstovauja advokatė, paaiškinama teisės kreiptis į Migracijos departamentą dėl minėtų klausimų išsprendimo nedelsiant.

38.       Dėl minėtų aplinkybių kiti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su prašomo spręsti klausimo, t. y. leisti užsieniečiui apsigyventi jo pasirinktoje vietoje ir nustatyti, jog jis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku praneštų Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą, kas, nesant priimtam sprendimui Migracijos departamento sprendimui dėl užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką bei su susijusių klausimu išsprendimu (Įstatymo 14010 str.), iš esmės negali būti išsprendžiama, nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma. 

39.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Dainius Raižys

        Milda Vainienė