Civilinė byla Nr.e2A-1009-656/2016

Teisminio proceso Nr.2-68-3-14011-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8.3; 2.5.10.2; 2.5.18.2; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                            N U T A R T I S

2016 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rositos Patackienės, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) F. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo F. M. ieškinį atsakovui individualiai S. B. įmonei „Matininkas“ dėl nuostolių atlyginimo ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys  - A. Š., J. V., išvadą teikiančios institucijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

ieškovas ieškiniu prašė CK 6.663, 6.680, 6.334 straipsnių ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pagrindu priteisti iš atsakovo individualios S. B. įmonės „Matininkas“ 379,00 EUR dydžio patirtus nuostolius už nekokybiškai atliktus kadastrinius matavimus, 200,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl netinkamos kokybės paslaugos suteikimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad tarp jo ir atsakovo 2007 metais žodžiu buvo sudaryta kadastrinių matavimų paslaugų suteikimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui suteikti dviejų žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo paslaugas, o ieškovas įsipareigojo už jas sumokėti. Ieškovas 2007-03-09 sumokėjo atsakovui 1416,00 Lt (410,10 EUR) už abiejų sklypų atliktus kadastrinius matavimus ir parengtus žemės sklypų planus, tačiau sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-06 kadastrinių matavimų planas M 1:500 ieškovui netiko, nes jame pavaizduoto žemės sklypo plotas neatitiko ieškovo namų valdos planuose įtvirtinto 30 a žemės sklypo ploto. Ieškovas pateikė pastabas atsakovui dėl netinkamai parengto plano, atsakovas sutiko jį ištaisyti, iš naujo atlikdamas kadastrinius matavimus. Ieškovas 2008-09-29 atsakovui papildomai sumokėjo 600,62 Lt (173,95 EUR). 2008-09-22 buvo parengtas minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų planas, kuriame sklypo plotas sutapo su ieškovo namų valdos teritorijų planavimo dokumentuose nurodytu žemės sklypo plotu, todėl ieškovas jį išsipirko ir įregistravo. 2013 m. rugpjūčio mėnesį iš atsakovo gavo kvietimą dalyvauti kaimynui N. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ženklinime ir bendrų ribų suderinime. Tuo metu ieškovui ir paaiškėjo, jog riba tarp ieškovo ir kaimyno N. D. žemės sklypų atsakovo buvo savavališkai perstumta, o po tokių kadastrinių matavimų ieškovas neteko 66 kv. m jam priklausančios žemės sklypo dalies. Ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri konstatavo atsakovo padarytus pažeidimus atliekant ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovas kelis kartus kreipėsi į atsakovą dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo, tačiau pastarasis tai padaryti atsisakė. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2014-08-05 nutarimu „Dėl F. M. skundo“ Nr. 10-635 patenkino vartotojo prašymą ir pasiūlė atsakovui grąžinti ieškovo už kadastrinius matavimus sumokėtas lėšas, tačiau atsakovas pinigų negrąžino. Netinkamai atsakovo suteiktos paslaugos lėmė ieškovo patirtus išgyvenimus, neigiamą poveikį sveikatai, pašlijusius santykius su kaimynais bei patiriamus nepatogumus, todėl priteistina ieškovui ir patirta neturtinė žala. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad apie netinkamus kadastrinius matavimus ir žemės sklypo pakitusias ribas sužinojo tik 2014-06-29, kai gavo atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos (2014-06-20 raštas Nr. 1SS-(10.5.)-1581).

Atsakovas individuali S. B. įmonė „Matininkas“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, jog 2009-02-05 atsakovas pilnai atliko savo darbus ieškovui, o F. M. 2015-04-21 pareikšdamas ieškinį teisme, praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų. Taip pat nurodė, jog ieškovo pretenzijos iš esmės yra ne dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų, o dėl ginčo su kaimynu N. D. dėl žemės sklypo ribos.

Trečiasis asmuo J. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovas turi jam nuosavybės teise priklausantį namų valdos žemės sklypą, su kurio ribomis anksčiau sutiko, o dabar keliami reikalavimai yra nepagrįsti.

Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovo reikalavimai nepagrįsti ir tokiais veiksmais siekiama neteisėtai praplėsti jam priklausančio žemės sklypo ribas.

Išvadą teikianti institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog palyginus Tetėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-23 įsakymu Nr. 2815-85, 2007 m. planą M1:10000 ir 2008-09-22 ieškovo žemės sklypo planą M 1:500 nustatyta, jog kadastrinių matavimų metu žemės sklypo konfigūracijos nepasikeitė, todėl padarė išvadą, kad kadastriniai matavimai atlikti teisingai. Tačiau nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 29.8.4, 53.6.5 punktų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2, 32.1.1.4 punktų pažeidimai, t. y. dėl kadastrinių matavimų atlikimo procedūrų: kadastro duomenų byloje nėra komplektuojamas kvietimas gretimo žemės sklypo savininkams dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas bei akto 4 punkte nenurodyta kviestinių asmenų pasirašymo data, neteisingai nurodyta žemės sklypo ribų ženklinimo vietoje data.

Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo posėdžio metu nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeistos procedūros, reikėjo vadovautis 2000 metų teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektu. Remiantis 2007 metų žemėtvarkos projekto patikslinimu ieškovui reikėjo daryti patikslintus kadastrinius matavimus. Dėl kadastrinių matavimų patikslinimo niekas nesikreipė. Tokių duomenų nėra.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje į ieškinį nurodė, jog remiantis Nacionalinės žemės tarnybos 2014-06-20 raštu Nr. 1SS-(10.5.)-1581, konstatuoti imperatyvių teisės normų pažeidimai, todėl atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad atsakovas ieškovui netinkamai suteikė žemės sklypo kadastrinių matavimo darbų paslaugą ir ieškovo naudai iš atsakovo priteistini sumokėti pinigai už galimai netinkamai suteiktą kadastrinių matavimų darbų paslaugą (CK 6.680 str. ir 6.334 str. 1 d. 4 p.), nes vartotojas turi teisę susigrąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas (šiuo atveju darbų atlikimas) yra esminis sutarties pažeidimas.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad faktinė situacija atitinka atsakovo nurodytas faktines aplinkybes. O būtent, kad 2007 metais pagal faktinį naudojimą paženklinus ieškovo namų valdos žemės sklypą vietoje, dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, nebuvo jokių pastabų dėl ženklinimo, dėl pastatytų 10 riboženklių, dėl ribų. Tik parengus žemės sklypo planą ir nustačius, kad faktiškai naudojamas ir galimas priskirti namų valdai plotas yra mažesnis nei 30 arų, už kiek ieškovas jau 1994 metais buvo sumokėjęs valstybei ir už ką pagal tuo metu galiojusią Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 dalį nebūtų jam kompensuojama, - ieškovo prašymu ir patikslinus Tetėnų vietovės žemėtvarkos projektą, 2008 metais iš naujo paženklinus vietoje ir papildomai į valstybinės žemės plotą praplėtus ieškovo namų valdą 10-u riboženkliu (žr. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas 6 punktas) ieškovo namų valdos plotas padidintas iki išpirktų 30 arų. Papildomai įvestas vienas riboženklis. Pakartotinio ieškovo prašymu atlikto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo vietoje metu nebuvo keičiamos gretimų žemės sklypų savininkų ribos, jos išliko tokios, kokios buvo 2007 metais paženklintos, todėl pagal aukščiau aprašytas taisykles šie savininkai ir neturėjo netgi būti kviečiami. Nepaisant to, liudytojas N. D. patvirtino dalyvavęs visuose ieškovo kadastriniuose matavimuose. Palyginus 2007 ir 2008 metais parengtus žemės sklypo planus matyti, kad ieškovo įvažiavimo į žemės sklypą plotas išliko 5,70 m. Įvertinus išdėstytą, nenustatyta priežastinio ryšio tarp aptartų 2007-2008 metais ieškovui atliktų kadastrinių matavimų, jų procedūros ir ieškovo vėliau 2012-2013 metais pastatytos tvoros bei ginčo dėl to su kaimynu.

Teismas pažymėjo, kad  pagal CK 6.662 str. 2 d. užsakovas, priimdamas atliktą darbą ir pastebėjęs trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pareikšti vėliau (CK 6.662 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju darbų atlikimo aktais yra laikytini 2007-03-06 ir 2008-09-22 kadastrinių matavimų planai ir Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktai, kadangi ieškovui, pasirašant ant šių dokumentų ir sutinkant su juose esančiais duomenimis, jam buvo perduoti atsakovo atliktų kadastrinių darbų rezultatai. CK 6.678 str. reglamentuoja užsakovo teises, kai darbo rezultato trūkumai išaiškėja rangovui darbą atlikus, jo rezultato perdavimo užsakovui momentu arba vėliau. Tokiu atveju užsakovas turi teisę per CK 6.666 str. nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 str. numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Sprendžiant dėl atlikto darbo, jo rezultato trūkumų, taip pat dėl užsakovo galimybės remtis šiais trūkumais, svarbią reikšmę turi perdavimo–priėmimo akto turinys ir jo pasirašymo aplinkybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas 2007-2008 metais buvo pakankamai aktyvus ir gynė savo teises, dalyvavo žemės sklypo ženklinimuose, riboženklių statyme ir pan. Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kas ieškovo ar gretimame sklype įvyko po 2007-2008 metų kadastrinių matavimų atlikimo, t. y. dėl ribų perstūmimo, tvoros pastatymo ir pan. NŽT pateikta išvada dėl procedūrinių pažeidimų, t. y. iš esmės nerandant bylose pranešimų kaimyninių sklypų savininkams siuntimo duomenų, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus esminius pažeidimus, nes gretimų sklypų savininkai dalyvavo kadastriniuose matavimuose ir jokių pastabų nepateikė. Darbų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, turi turėti perdavimo momentu reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (CK 6.663 str.). Ieškovas neįrodė, kurios 2007-2008 metais jam parengtų žemės sklypo planų ir kadastro duomenų bylų dalys trukdė jam naudotis atsakovo darbo rezultatais pagal paskirtį. Būtent ieškovas nusprendė užsakyti naujus kadastrinius matavimus, norėdamas nupirkti įmanomą didžiausią namų valdos žemės sklypo plotą, ir nauji kadastriniai matavimai buvo atlikti būtent dėl to, o ne dėl 2007 metais atliktų darbų nekokybiškumo. Tai rodo ir aplinkybė, kad pats ieškovas iš naujo už šiuos darbus sumokėjo ir tai, kad 2007 metų ribų paženklinimo aktas su gretimų sklypų savininkų parašais buvo pridedamas prie 2008 metų sklypo plano, papildomai kaimynų neįtraukiant į procedūrą (nors, kaip minėta, N. D. teigė dalyvavęs). Išvadą teikiančios institucijos NŽT nepastovi pozicija dėl ginčo dalyko ir nurodyti galimi procedūriniai pažeidimai, nesutrukdę atsakovo parengtų žemės sklypo planų suderinti, pagal juos parduoti valstybinę žemę, užregistruoti naują nekilnojamojo turto objektą registrų centre, - nelaikytini esminiais ir būtinais šalinti. Pažymėjo, kad ir išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadoje nekonstatavo ieškovo teisių pažeidimo ar darbų nekokybiškumo. Iki 2013-08-20 ieškovas F. M. neturėjo jokių pretenzijų dėl atsakovo atliktų matavimų. Pretenzijos atsakovui pateiktos būtent nustačius vėliau pastatytos tvoros neatitiktį ribai. Žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad 2012-2013 ieškovas pastatė tvorą, dėl kurio gretimo sklypo kaimynas kelia ginčą, tad ji negalėjo būti 2007-2008 kadastrinių matavimų, kuriuos atliko atsakovas, metu. Be to, iš prie patikrinimo akto pridėtos schemos matyti, kad ieškovas galimai pasistatė tvorą praplėsdamas įvažiavimą į savo sklypą, nors 2007-2008 metais, kuomet dalyvavo kaimynas, šis plotas išliko pastovus 5,7 m.

Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsniu, taip pat prašo priteisti iš atsakovo 200,00 EUR neturtinės žalos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas suteikė netinkamas paslaugas ir dėl to jis patyrė išgyvenimus. Nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo bei išvestinį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu laikė atmestinu.

Teismas nurodė, kad CK 6.667 straipsnio normos dėl ieškinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, taikytinos ir vartojimo rangos santykiams. Bendrasis įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas atliktų rangos darbų trūkumams yra vieneri metai, šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo darbų priėmimo, o tais atvejais, kai nustatytas garantinis terminas ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, jog 2008-09-22 žemės sklypo planą ieškovas 2008-09-29 pasirašė, taip patvirtindamas jo teisingumą, o 2009-05-05 įregistravo, ir nors, kaip pats nurodo, tik 2013 metais sužinojo apie galimai netinkamai atsakovo suteiktas paslaugas, tačiau ieškinį teismui pateikė 2015-04-22. Teismas laikė, jog bendrasis CK nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas atliktų kadastrinių matavimų trūkumams skaičiuotinas nuo 2009 metų balandžio mėnesio, kuomet sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, suderintos su žemėtvarkos skyriumi ir galiausiai užregistruotas naujas nekilnojamojo turto daiktas registre ieškovo vardu pagal sudarytą valstybinės žemės pirkimo sutartį. Šiuo atveju yra praleistas senaties terminas reikalavimams atsakovui dėl atlikto darbo kokybės reikšti. Ieškovas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, o teismas nenustatė praleisto senaties termino atnaujinimo savo iniciatyva pagrindų. Dėl to teismas ieškinį atmetė ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo (CK 1.131 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.

              Ieškovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti.

           Apeliacinio skundo argumentai:

           1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas neįvertinus esminę reikšmę turinčių bylos aplinkybių, netinkamai aiškinant ir taikant materialiąsias ir proceso teisės normas, nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Palyginus parengtą planą su ankstesniais namų valdos planais (preliminariais) matoma, kad pasikeitė žemės sklypo konfigūracija, ribų ilgiai, naujai sudarytas planas jau nebeatitiko pirminio žemės sklypo brėžinio. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, faktines bylos aplinkybes vertino neteisingai, nesuteikdamas joms teisinės reikšmės.

           2. 2008-09-22 apeliantui buvo paruoštas antrasis kadastrinių matavimų planas, kuriame atsakovo parengto apelianto žemės sklypo plotas - 30 arų, t.y. tokio ploto, koks yra įtvirtintas namų valdos dokumentuose ir už kokį apeliantas sumokėjo. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad pasikeitė sklypo konfigūracija bei ribos.

           3. Remdamasis 2007-02-19 apelianto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu Nr. 8545-012 teismas sprendė, kad sklypo paženklinime dalyvavo gretimų sklypų savininkai, sklypas paženklintas 10 riboženklių ir pan. Minėtas aktas kompetentingų institucijų (NŽT) pripažintas neteisėtu, nurodant pastarojo trūkumus – akto sudarymo data 2007-02-19, žemės sklypo ženklinimo vietovėje data - 2008-05-09, kas nesutampa nei su vieno plano datomis (pirmasis planas parengtas 2007-03-06, antrasis 2008-09-22), kas patvirtina, kad žemės sklypas ženklintas nebuvo. Aktas buvo tiesiog atsakovo parengtas ir pateiktas pasirašyti kiekvienam iš kaimynų, apeliantui.          

           4. Žemės sklypo ribų paženklinimo vietoje procedūros nebuvimas ir buvo tiesioginė priežastis, lėmusi apelianto subjektinės teisės išsipirkti tokių ribų ir konfigūracijos žemės sklypą, kuris įtvirtintas namų valdos dokumentuose pažeidimą bei ginčo, tarp apelianto ir kaimyno dėl žemės sklypų ribos, atsiradimą. Taip pasireiškia priežastinis ryšys tarp atsakovo netinkamai suteiktos paslaugos (neteisėtų veiksmų) ir pasekmių – neteisėtų planų, netinkamai suteiktos paslaugos (žala).

             5. Nesutiko su teismo motyvais, kad apeliantui pasirašius ant 2007-03-06 ir 2008-09-22 kadastrinių matavimų planų bei žemės sklypo paženklinimo parodymo aktuose, jis sutiko su juose esančiais duomenimis ir nebegali ginčyti atliktų darbų trūkumų. Teismas nemato pažeidimo, kad apeliantas du kartus sumokėjo už netinkamai suteiktą paslaugą – 2007-03-06 – 708 Lt, 2008-09-29 – 600,62 Lt, bendra suma 1308,62 Lt arba 379 EUR. Sprendimo argumentai, kad būtent apeliantas nusprendė užsakyti naujus kadastrinius matavimus, norėdamas nupirkti įmanomai didžiausią namų valdos žemės sklypo plotą ir nauji kadastriniai matavimai buvo atlikti būtent dėl to, o ne dėl 2007 metais atliktų darbų nekokybiškumo, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms.           

             6. Teismas netinkamai taikė civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias teisės normas (CK 6.246, 6.271 str.), spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, neatsižvelgė į ginčo teisinių santykių specifiką bei atsakovo, kaip subjekto, ypatumus šiuose teisiniuose santykiuose, todėl neįvertino ir netyrė visų reikšmingų faktinių aplinkybių.

             7. Teismas netinakamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Byloje taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo momento, kada apeliantas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokios žalos atsiradimą. Kad planai yra nekokybiški, t.y. kad ieškovo žemės sklypo konfigūracija ir ribos pakeistos ir visiškai neatitinka pagal preliminarų planą valdyto žemės sklypo konfigūracijos, apeliantui tapo žinomos tik gavus 2014-04-29 NŽT Šalčininkų skyriaus raštą Nr. 43SD-(14.43.104.)-906, kuriuo apeliantas buvo informuotas, kad jis yra užėmęs dalį kaimyninio žemės sklypo.

               Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

              Atsiliepimo argumentai:

             1. Nurodė, kad dėl atsakovo atliktų darbų kokybės ieškovas pretenzijų iki 2013 metų neturėjo. Atsakovo tvirtinimu, apelianto pretenzijos iš esmės kilo ne dėl atsakovo atliktų darbų kokybės, o dėl ginčo su kaimynu N. D. dėl sklypo ribos bei ieškovo pastatytos tvoros. Taigi apeliantas, nesutikdamas su kaimynu dėl sklypų ribos ir ginčo neišspręsdamas taikiai, turėjo teikti teismui visai kitokio pobūdžio ieškinį.

             2. Sutiko su teismo argumentais, jog apeliantas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, nes pastarasis skaičiuotinas nuo 2009 metų balandžio mėnesio, kuomet žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Apeliantui neprašius atnaujinti praleistą senaties terminą, teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą ir šiuo pagrindu.

           3. Apeliacinio skundo teiginiai yra prieštaringi, nesąžiningi, klaidinantys teismą. Pradžioje apeliantas tvirtino, kad dar 2007-2008 metais buvo nepatenkintas atsakovo darbo kokybe, tačiau vėliau jis teigė, kad pagrįstos abejonės dėl darbų kokybės atsirado 2013 metais. Apeliantas melagingai nurodo, kad apelianto namų valdos žemės sklypo brėžinys, kuris byloje buvo pavadintas net abrisu, buvo parengtas apie 1994 metus, nes šis dokumentas yra be datos. Be to, jis yra netikslus, atliktas matuojant dvimetriu. Brėžinyje nenurodytas mastelis, ant jo nėra nei apelianto, nei gretimų sklypų savininkų parašų, jame įmatuota dalis miško, nors pagal metodiką namų valdoje miško negali būti, pagal brėžinio linijų ilgius paskaičiavus plotas gaunamas 34 arai, nors brėžinyje rašoma 30 arai. Taigi apelianto teiginiai, kad, rengiant pirmąjį apelianto kadastrinių matavimų planą, atsakovui buvo pateikti preliminarūs namų valdos žemės sklypo planai, visiškai neatitinka tikrovės. Kai kurie apeliacinio skundo teiginiai pasireiškia kaip įžeidimai atsakovui, kaip antai apelianto tvirtinimas, kad jo sklypo ploto padidinimas valstybinės žemės sąskaita yra atsakovo savivalė. Apeliantas pasirašė ant 2007 metais atliktų kadastrinių matavimų dokumentų, kuriuose jo žemės plotas nurodytas 0,2865 ha. Vėliau persigalvojo, kad plotas būtų padidintas iki 0,3000 ha. Jam prašant, atsakovas 2008-05-09 iš naujo tikslino apelianto žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo sklypo ribą praplečiant į valstybinę žemę. 2008 metais apeliantas vėl aktyviai dalyvavo permatuojant esamus riboženklius ir perženklinant naujas sklypo ribas.

              Trečiasis asmuo J. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nuo 1998 metų dirba žemėtvarkininke atsakovo individualioje įmonėje. Jos tvirtinimu, ieškovo pretenzijos atsakovui kilo ne dėl atsakovo darbų kokybės, o dėl ieškovo nesutarimo su kaimynu dėl žemės sklypo ribos.

              Trečiasis asmuo A. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad dirba inžinieriaus pareigose atsakovo individualioje įmonėje. Jo tvirtinimu, ieškovo argumentai dėl atsakovo darbo trūkumų yra neagrįsti. Ieškovas tiek 2007, tiek 2008  metais aktyviai dalyvavo permatuojant esamus riboženklius ir paženklinant naujas žemės sklypo ribas. Ieškovas savo veiksmais siekia neteisėtai praplėsti jam priklausančio žemės sklypo ribas.

3. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisams absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

             Dėl vartotojo teisių, kylančių iš vartojimo rangos sutarties, įgyvendinimo

          Iš bylos duomenų matyti, kad ginčas keliamas dėl atsakovo atliktų kadastrinių matavimų kokybės. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas (rangovas) ieškovo užsakymu atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus nekokybiškai, dėl ko ieškovas (užsakovas) įgijo teisę susigrąžinti už darbus sumokėtą 379,00 EUR atlygį. Ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių.

            Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 str. 1 d.).

             Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kilus ginčui dėl rangovo perduoto darbo rezultato tinkamumo, užsakovui tenka našta įrodyti, kad rangovo perduotas atlikto darbo rezultatas yra netinkamas, o rangovui, siekiančiam išvengti atsakomybės už netinkamą prievolės įvykdymą, – paneigti užsakovo poziciją patvirtinančius duomenis.

            Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu sudarė žodinį susitarimą dėl kadastrinių matavimų paslaugų suteikimo. Kadastriniai matavimai turėjo būti atliekami tikslu ieškovui įsigyti iš valstybės privačion nuosavybėn naudotą namų valdą. Atsakovas ieškovo užsakymu 2007 metais atliko ieškovo sklypo kadastrinius matavimus, pagal kuriuos nubraižė žemės sklypo (plotas 2865 m2) planą (I t., b.l. 78). Ieškovas atsakovo atliktą darbą priėmė už juos sumokėdamas bei pasirašydamas 2007-02-19 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr.8545-012 (I t., b.l. 100). 2008 metais atsakovas atliko pakartotinius matavimus, ieškovo žemės sklypo plotą padidindamas valstybinės žemės sąskaita iki 3000  m2. Ieškovas ir šiuos darbus priėmė, už juos atsiskaitė.

            Ieškovo tvirtinimu, atsakovas padarė procedūrinių pažeidimų, kurie lėmė, kad ieškovo išpirktas žemės sklypas yra ne tos konfigūracijos, kurios buvo ieškovo naudojamas. Dėl pakitusios sklypo konfigūracijos pasikeitė ieškovo ir kaimyninio žemės sklypo, priklausančio N. D., ribos – jos pasistūmė į ieškovo sklypo pusę, dėl ko ieškovas neteko dalies žemės, augalų. Ieškovo tvirtinimu, atsakovo padarytus procedūrinius pažeidimus nustatė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2014-06-20 raštas), kuri patvirtino, kad: buvo pažeista kvietimų išsiuntimo dalyvauti ženklinime tvarka; neužtikrinta, kad žemės savininko sklypo ribos nebūtų keičiamos; ribų paženklinimo – parodymo akto sudarymo data 2007-02-19, žemės sklypo ženklinimo vietovėje data - 2008-05-09, kas nesutampa nei su vieno plano datomis.

           Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2005-06-23 nutarimu Nr.695, reikalauja, kad žemės sklypo ribos vietovėje būtų paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui ir gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems atstovams (nuostatų 32.1 p.). Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku (nuostatų 32.1.1.2 p.). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kvietimo siuntimo paskirtis – užtikrinti asmens dalyvavimą, atliekant sklypo matavimus. Tačiau tuo atveju, kai asmuo dalyvauja paženklinimo procedūroje, konstatuojama, kad Kadastro nuostatų 32.1.1. punkto tikslas buvo pasiektas, o procedūrinis kvietimo asmeniui išsiuntimo pažeidimas laikomas formaliu pažeidimu, nesuponuojančiu sklypo savininko teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr.3K-3-39-611/2016). Ginčo atveju 2007-02-19 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr.8545-012 pasirašė tiek ieškovas, tiek gretimo sklypo savininkas, kas patvirtina jų dalyvavimą ženklinimo procedūroje, pretenzijų dėl procedūrinių pažeidimų bei atlikto ribų ženklinimo nereiškė. Todėl kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju apelianto nurodytas atsakovo padarytas procedūrinis pažeidimas dėl kvietimų išsiuntimo ieškovo kaip žemės savininko bei kadastrinių matavimų užsakovo teisėms įtakos neturėjo.

            Atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas apelianto argumentas, kad sklypo riboženklių atsakovas iš viso nebuvo pastatęs, nes jis prieštarauja kitiems į bylą pateiktiems įrodymams. Savo argumentams pagrįsti ieškovas remiasi tuo, kad 2007-02-19 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr.8545-012 ir 2008-05-09 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr.8545-012 yra tuo pačiu numeriu, be to šiuose aktuose nurodytos datos netikslios, nesutampa su planų rengimo datomis. Kolegijos vertinimu, apelianto dėstomi argumentai bei atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai (dėl netikslių datų, aktų numerių) nepaneigia, kad riboženklių pastatymo procedūra faktiškai buvo atlikta. Aplinkybę, kad riboženkliai buvo pastatyti, patvirtina ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-06-20 raštas Nr.1SS-(10.5)-1581, kuriame patvirtinama, kad tarnybos specialistai nustatė esančius riboženklius tarp ieškovui ir kaimynui N. D. priklausančių žemės sklypų (I t.b.l. 17). Be to, 2007-02-19 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad žemės sklypo ribos paženklintos 10 riboženklių, 2008-05-09 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte patvirtinta, kad žemės sklypo ribos paženklintos 11 riboženklių, o abiejuose aktuose ieškovas pasirašė bei pasirašytinai įsipareigojo riboženklius prižiūrėti ir saugoti. Todėl nėra pagrindo daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas – ieškovo sklypo ribos buvo pažymėtos, ieškovas su jomis sutiko, pastabų dėl sklypo ribų ženklinimo nereiškė.

             Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino fakto, kad atsakovas atlikdamas kadastrinius matavimus nesivadovavo pirminiu žemės sklypo planu, dėl ko pasikeitė sklypo konfigūracija. Kaip matyti iš apelianto pateikto namų valdos sklypo brėžinio (I t., b.l. 150), jis yra netikslus, nors brėžinyje sklypo plotas yra nurodytas 3000 m2, tačiau atsakovo teiktais skaičiavimais sklypo plotas pagal brėžinyje nurodytus matmenis būtų didesnis nei 3000 m2 (3400 m2), kas viršytų galimą paklaidą. Atsakovo teiktais duomenimis į planą (brėžinį) įmatuota dalis miško, nors pagal metodiką namų valdoje miško negali būti. Be to, kaip jau nurodyta anksčiau, apeliantas nereiškė prieštaravimų dėl atsakovo atliktų planų, nors jie vizualiai skyrėsi nuo ieškovo pateikto pirminio brėžinio. Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas atsakovo atlikto darbo nekokybiškumą įrodinėja išvadą byloje teikusios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos nustatytais atsakovo procedūriniais pažeidimais, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nurodytos institucijos pozicija byloje nebuvo nuosekli. 2014-06-20 rašte Nr.1SS-(10.5)-1581 tarnyba pažymėjo, kad turėjo būti vadovaujamasi pirminiu žemės sklypo planu bei patvirtino, kad sklypo konfigūracija pakeista nepagrįstai, tačiau teismui pateiktoje 2015-06-30 išvadoje pažymėjo, kad kadastriniai matavimai atlikti teisingai, atsakovo atliktame plane ieškovo sklypo konfigūracija palyginus ją su Tetėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo 2007 m. planu nepasikeitė (I t., b.l. 97).

              Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pakartotinius kadastrinius matavimus atsakovas atliko savo iniciatyva, šalindamas savo darbo trūkumus, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas už juos sumokėjo, pretenzijų nereiškė.

           Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, darbų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, turi turėti perdavimo momentu reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (CK 6.663 str.). Apeliantas nepagrindė, kad atsakovo atlikti darbai neatitiko kadastriniams matavimams keliamų reikalavimų ar negalėjo būti naudojami pagal paskirtį, dėl ko būtų pažeistos ieškovo kaip vartotojo teisės. Apeliantas nereiškė pastabų dėl atsakovo atliktų darbų, o pasirašydams ant žemės sklypo planų bei ribų paženklinimo aktų tuos darbus priėmė, dėl ko prarado galimybę pretenzijas dėl trūkumų reikšti vėliau (CK 662 str. 2 d.). Todėl ieškinį dalyje dėl 379,00 EUR dydžio nuostolių už nekokybiškai atliktus kadastrinius matavimus priteisimo teismas atmetė pagrįstai.

           Kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai pripažino ieškovą praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas pagrįstai taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 6.667 straipsnyje, ir pagrįstai šį terminą pradėjo skaičiuoti nuo 2009 metų, kada sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, sklypas buvo užregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad jis apie galimus atsakovo darbų trūkumus suprato tik 2013 metais, kilus ginčui su kaimynu dėl ieškovo pastatytos tvoros. Kaip jau minėta, pagrindiniu kadastrinių matavimų trūkumu yra įvardijamas sklypo konfigūracijos pakeitimas, kuris net planuose yra vizualiai pastebimas. Be to, kaip jau konstatuota, 2007-2008 metais buvo atliktas sklypo ženklinimas. Todėl darytina išvada, kad jau tuomet apeliantas turėjo visas galimybes suvokti apie jo netenkinančią sklypo konfigūraciją ir pretenzijas reikšti vėliausiai 2009 metais, kuomet sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, sklypas buvo užregistruotas nekilnojamojo turto registre. Apeliantas praleido ieškinio senaties terminą, neprašė jo atnaujinti, todėl teismas pagrįstai pripažino ieškinį dėl atlikto darbo kokybės atmestinu ir CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.

             Dėl neturtinės žalos priteisimo

             Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai netaikė atsakovui civilinės atsakomybės.

             Pažymėtina, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 str.), jį privalo įrodyti kreditorius (ieškovas), reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju ieškovui neįrodžius, kad atsakovas sutartinę prievolę įvykdė netinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesant civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko ieškinį ir dėl 200,00 EUR neturtinės žalos priteismo atmetė pagrįstai. Kartu pastebėtina, kad nors ieškovas pareiškė ieškinį ginčydamas atsakovo veiksmus, tačiau iš faktinių aplinkybių visumos spręstina, kad ginčas šiuo atveju kilęs tarp kaimyninių sklypų savininkų ieškovui pastačius tvorą galimai kaimynui priklausančioje teritorijoje.

            Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

          Dėl nurodyto, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1  dalies  1 punktu, teisėjų kolegija

                            n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                            Andrius Ignotas

                                                                                                                              Rosita Patackienė

                                                                                                                              Rūta Petkuvienė