Civilinė byla Nr. 2-476-330/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01195-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11               

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios viešosios įstaigos „Ateities miestai“ bankroto administratoriaus V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2105-619/2017 pagal pareiškėjo bankrutavusios viešosios įstaigos „Ateities miestai“ bankroto administratoriaus V. S. pareiškimą dėl viešosios įstaigos „Ateities miestai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – R. G., uždaroji akcinė bendrovė „Smaile“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Ateities miestai“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė V. S.. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi VšĮ „Ateities miestai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Pareiškėjas BVšĮ „Ateities miestai“ bankroto administratorius V. S. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BVšĮ „Ateities miestai“ bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktų pagrindais.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi įstaigos buvusiai vadovei R. G. paskyrė 700 Eur baudą už dokumentų ir turto neperdavimą, o 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi 3 metams apribojo jai teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus organo nariu. Po šio apribojimo antstoliui ir toliau reikalaujant perduoti įstaigos dokumentaciją, buvo perimta dalis dokumentų. Iš vadovės pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti įstaigos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl antstolis kreipėsi dėl baudos skyrimo už tolimesnį patvarkymo nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi R. G. buvo skirta bauda. Pareiškėjas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. liepos 28 d. R. G. iš įstaigos sąskaitos išsigrynino 11 362,77 Eur, 2015 m. rugpjūčio 6 d. ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. toliau vykdė atsiskaitymus mokėjimo kortele, tačiau jų pagrindimas nėra nustatytas. Pareiškėjas mano, kad pagal šiuos duomenis įstaigos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai / netinkamai ir dėl to sąmoningai buvo vengiama įstaigos dokumentų bei turto perdavimo bankroto administratoriui arba jie be svarbių priežasčių nebuvo išsaugoti. Šiuo atveju dokumentų neperdavimas yra tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis, o vadovės veikimo aplinkybės teikia pagrindą išvadai apie siekį išvengti ĮBĮ nustatytų pareigų vykdymo ir atsakomybės, galinčios kilti dėl įstaigos tapimo nemokia
4. Suinteresuotas asmuo R. G. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl vengimo perduoti dokumentaciją yra visiškai nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės. Jokie procesiniai dokumentai, susiję su VšĮ „Ateities miestai“ bankroto bylos iškėlimu, R. G. nebuvo įteikti, nes buvo siunčiami netinkamu adresu. Visas VšĮ „Ateities miestai“ turtas ir finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2016 m. gruodžio 10 d., jokio kito likusio neperduoto turto ir dokumentų nėra. 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei R. G. dėl 11 362,77 Eur skolos priteisimo. Šioje byloje R. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kartu su juo pateikė įstaigos lėšų panaudojimą patvirtinančius dokumentus. Susipažinęs su atsiliepimu į ieškinį, pareiškėjas patikslino ieškinį ir paprašė teismo priteisti iš R. G. 6 430,81 Eur žalos atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį, priėmė atsisakymą ieškinio dėl skolos priteisimo ir bylą nutraukė. Ši nutartis įsiteisėjusi, turi prejudicinę galią šioje byloje, todėl pareiškėjas nebegali iš naujo kelti klausimo dėl 11 362,77 Eur skolos priteisimo.
5. Suinteresuoti asmenys UAB „Smaile“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė klausimą dėl tyčinio bankroto spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjo BVšĮ „Ateities miestai“ bankroto administratoriaus V. S. prašymą dėl BVšĮ „Ateities miestai“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmetė.
7. Teismas nurodė, kad tyčinio bankroto požymiai turi būti konstatuoti įvertinus, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas neteikia pagrindo pripažinti bankrotą buvus tyčinį. Turi būti nustatyta tam tikrų veiksmų nuosekli seka, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Atskirų aplinkybių konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo spręsti, jog įstaigos vadovės veikimu būtų nuosekliai ir kryptingai siekta įstaigos nemokumo, t. y. kad įstaiga prie bankroto buvo privesta tyčia, siekiant išvengti galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas įmonės bankrotą gali pripažinti tyčiniu, jeigu įvertinęs įmonės valdymo organų veiksmų visumą, nustato požymius, kurie leistų spręsti, jog sąmoningais sprendimais buvo perleistas, iššvaistytas, sunaikintas ar sugadintas turtas ir dėl tokių veiksmų įmonė gavo žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, jog esant ir taip blogai įmonės ūkinei finansinei padėčiai, kuri galėjo susidaryti dėl pokyčių rinkoje ar kt., įmonės veikla apskritai nebuvo organizuota ar buvo organizuota taip, kad pablogino jos galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais, sukėlė nemokumą ir bankrotą. Turi būti nustatyta, kad buvęs vadovas ne tik nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo normose bei bendrovės įstatuose suformuluotų prievolių, bet ir veikė priešingai bendrovės interesams ar siekdamas išvengti galimybės atsiskaityti su bendrovės kreditoriais.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčijo aplinkybių dėl atsisakymo kitoje byloje ieškinio, kuriuo buvo prašoma iš R. G. priteisti 11 362,77 Eur skolą BVšĮ „Ateities miestai“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Pareiškėjas BVšĮ „Ateities miestai“ bankroto administratorius V. S. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti BVšĮ „Ateities miestai“ bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Šiai dienai yra perduota tik padrika įmonės dokumentacija, iš kurios nėra galimybių tiksliai nustatyti įstaigos esamo turto ir vykdytos veiklos masto. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą bankroto administratorius tiek prašymu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek rašytiniais paaiškinimais ir banko sąskaitų išrašais įrodė įstaigos vadovės R. G. neteisėtus veiksmus (neveikimą) bei tęstinį tyčinį dokumentacijos ir turto neperdavimą, iš esmės panaikinant kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įstaigos skolininkės turtą.
2. Įstaigos vadovė R. G. pagal teismo įpareigojimą nepateikė balanso 2015 m. liepos 31 d. duomenimis, o pateikė balansą, sudarytą 2015 m. rugpjūčio 9 d. data. R. G. neiššifravo ir neperdavė turto pagal 2015 m. rugpjūčio 9 d. balanso duomenis, taip pat nepateikė (neperdavė) trūkstamos pirminės finansinės dokumentacijos, pagal kurią galėtų būti nustatytas 2015 m. rugpjūčio 9 d. balanso duomenų tikrumas ir pagrįstumas. Iš pateikto balanso nėra aišku, kas pagal balanse nurodytą sumą sudaro ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, skolinius įsipareigojimus.
3. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai.
4. Nors pagal formuojamą teismų praktiką vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas pats savaime neteikia pagrindo pripažinti bankrotą buvus tyčinį, tačiau priklausomai nuo bylos aplinkybių įmonės dokumentų neperdavimas turi būti tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad R. G. nevykdė įstatymais nustatytų reikalavimų vesti įstaigos buhalterinę apskaitą, neužtikrino tinkamo įstaigos veiklos dokumentų išsaugojimo ir perdavimo, todėl yra pagrindas pripažinti BVšĮ „Ateities miestai“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktų požymių visumą.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. G. prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Bankroto administratorius nuo pat bankroto bylos iškėlimo dienos elgiasi nesąžiningai, nurodo teismui iškreiptas ir tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, o dėl jo nesąžiningų veiksmų suinteresuoto asmens R. G. galimybės dalyvauti bankroto bylos nagrinėjime buvo apribotos. Jokie procesiniai dokumentai, susiję su VšĮ „Ateities miestai“ bankroto bylos iškėlimu, R. G. nebuvo įteikti, nes buvo siunčiami neegzistuojančiu adresu. Negavusi teismo nutarties dėl VšĮ „Ateities miestai“ bankroto bylos iškėlimo, R. G. negalėjo laiku įvykdyti nutartyje nustatytų įpareigojimų pateikti dokumentus, perduoti turtą.
2. 2015 m. buvo priimti įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui teikia nuo 2015 m. sausio 1 d. Ši aplinkybė patvirtina, kad balansą, veiklos rezultatų ataskaitą bei aiškinamąjį raštą VšĮ „Ateities miestai“ turėjo ruošti ir teikti juridinių asmenų registrui tik už 2015 m. Iškėlus bankroto bylą VšĮ „Ateities miestai“ ir apribojus prieigą prie banko sąskaitose esančių lėšų judėjimo, suinteresuotas asmuo R. G. negalėjo sudaryti įstaigos balanso ir pateikti jo bankroto administratoriui. Pastarajam atsisakant suteikti balanso parengimui būtiną informaciją, R. G. neturėjo jokių galimybių tą padaryti.
3. VšĮ „Ateities miestai“ turtas ir finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui 2016 m. lapkričio 28 d. ir 2016 m. gruodžio 10 d. Jokio kito likusio neperduoto turto ir dokumentų nėra. R. G. bankroto administratoriui pati geranoriškai atidavė absoliučiai visą įstaigos turtą ir dokumentus, todėl bankroto administratoriaus kaltinimai, kad R. G. iki šiol neįvykdė pareigos parduoti VšĮ „Ateities miestai“ dokumentus ir turtą, yra visiškai nepagrįsti. Po dokumentų ir automobilio perdavimo, R. G. neįgyvendino tik likusios Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties dalies, t. y. ji objektyviai negalėjo perduoti bankroto administratoriaus reikalaujamo įstaigos veiklos balanso, nes jo nebuvo įmanoma parengti.
4. Bylos nagrinėjimo metu 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo nustatytas vieno mėnesio terminas R. G. parengti VšĮ „Ateities miestai“ finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarytus nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Kitą dieną po teismo posėdžio R. G. kreipėsi į buhalterę, kuri paaiškino, kad teismo įpareigojimui įvykdyti yra reikalinga visa bankroto administratoriui 2016 m. lapkričio 28 d. perduota įstaigos dokumentacija. Dėl šių priežasčių buvo kreiptasi į bankroto administratorių, kuris nurodė, kad dokumentai yra perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigai. Vykdant teismo įpareigojimą, buvo gauti reikalingi duomenys ir parengti VšĮ „Ateities miestai“ finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Tai įrodo, kad finansinės atskaitomybės dokumentų R. G. negalėjo parengti būtent dėl bankroto administratoriaus veiksmų – atsisakymo bendradarbiauti.
5. Bankroto administratorius teismo posėdžio metu nurodė, kad VšĮ „Ateities miestai“ parengtas balansas yra netinkamas, parengtas ne pagal visus įstaigos dokumentus, nes pagal  banko išrašus matyti daug piniginių operacijų, tačiau perduotuose dokumentuose nebuvo jas pagrindžiančių dokumentų. Teisme atsakydamas į klausimą dėl VšĮ „Ateities miestai“ banko išrašuose fiksuotų piniginių operacijų pagrįstumo, bankroto administratorius paaiškino, kad jis asmeniškai susisiekė su visais banko išrašuose nurodytais pinigų gavėjais ir mokėtojais, kurie pateikė jam mokėjimus patvirtinančius dokumentus, jis juos turi. Tačiau kai suinteresuotas asmuo R. G. prašė bankroto administratoriaus pateikti jai visus finansinėms ataskaitoms parengti reikalingus dokumentus ar jų kopijas, šis nurodė, kad nieko neturi, kad viską pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai. Tai dar kartą įrodo, kad finansinės atskaitomybės dokumentų R. G. negalėjo parengti būtent dėl bankroto administratoriaus atsisakymo bendradarbiauti.
12. Suinteresuoti asmenys UAB „Smaile“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Byloje sprendžiama dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė BVšĮ „Ateities miestai“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
16. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas, o tą paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys.
17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).
18. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje tyčinio bankroto klausimu taipogi pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje yra detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, tačiau šie kriterijai nėra savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Taigi, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašydamas ją panaikinti ir pripažinti BVšĮ „Ateities miestai“ bankrotą tyčiniu. Atskirajame skunde jis nurodo, kad įstaigos vadovė bankroto administratoriui perdavė ne visus įstaigos dokumentus, todėl nėra galimybių tiksliai nustatyti įstaigos esamo turto ir vykdytos veiklos masto. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas teigia, kad įstaigos vadovė nevykdė įstatymais nustatytų reikalavimų vesti (tvarkyti) įstaigos buhalterinę apskaitą, neužtikrino tinkamo dokumentų išsaugojimo ir perdavimo, todėl egzistuoja tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, visuma. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka, ją vertindamas kaip nepagrįstą.
20. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
21. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).
22. Nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės (įstaigos) vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į šios nutarties 17 ir 18 punktuose aptartą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto.
23. Apeliacinis teismas sutinka su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, kad buvusi BVšĮ „Ateities miestai“ vadovė R. G. nevykdė įstatyme numatytos pareigos laiku perduoti bankroto administratoriui įstaigos turtą ir dokumentus. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi R. G. skyrė 700 Eur baudą už teismo įpareigojimo perduoti įstaigos dokumentus nevykdymą; 2016 m. rugsėjo 16 d. teismas nutartimi apribojo R. G. teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare dėl to, kad ji veikė aplaidžiai ir / ar sąmoningai neperdavė BVšĮ „Ateities miestai“ dokumentų ir turto bankroto administratoriui. Nurodytos teismo nutartys yra įsiteisėjusios, todėl jose konstatuotos aplinkybės neginčytinos.
24. Tačiau vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų žalą įstaigos kreditoriams, siekį nuslėpti įstaigos turto iššvaistymą, pats savaime nepatvirtina aplaidaus ir / ar apgaulingo įstaigos buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo, taip pat to, kad įstaigos vadovė nesirūpino įstaigos veikla, neužtikrino tinkamos įstaigos dokumentų (turto) apsaugos. Pareigos perduoti šiuos dokumentus nustatytu terminu pažeidimas buvo įvertintas taikant įstaigos vadovei įstatyme numatytas sankcijas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas įstaigos bankroto pripažinimui tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto ar ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų pagrindais.
25. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įstaigos valdymo ir įstaigos nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įstaigos valdymo ir nemokios įstaigos padėties esminio pabloginimo. Konstatavus tokių aplinkybių buvimą, nėra pagrindo dėl apelianto atskirajame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Gintaras Pečiulis