Civilinė byla Nr. 2-285-357/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00526-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.1.3.3.; 2.1.2.4.1.3.; 2.1.2.4.2.7.;

2.5.2.2.; 2.5.29.; 3.1.1.2.17.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

sekretoriaujant Indrei Šležienei,

dalyvaujant ieškovei R. V., jos atstovui advokatui M. T.,

atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos atstovui G. B., advokatei D. B.,

trečiajam asmeniui A. P., jo atstovui R. J., advokatėms V. P., I. P.,

trečiajam asmeniui G. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai, tretiesiems asmenims A. V., A. P., A. P. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. P. ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai, ieškovei R. V., tretiesiems asmenims A. V., A. P. dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

n u s t a t ė :

Ieškovė R. V. ieškiniu prašo pripažinti nesudaryta arba negaliojančia 2008 m. birželio 28 d. paskolos sutartį Nr. 08-00263, sudarytą tarp A. V., veikusio per įgaliotą asmenį R. V., ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos, priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2008 m. birželio 28 d. tarp Pakruojo ūkininkų kredito unijos (PŪKU) ir A. V., veikiančio per įgaliotą asmenį R. V., buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 08-00263 dėl 165 000 Lt (47 787,30 Eur) paskolos, nustatant fiksuotas 10 % dydžio metines palūkanas ir paskolos išmokėjimo terminą iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. Pagal Paskolos sutartį laidavo tretieji asmenys, A. V., A. P. ir A. P., kurie manė, jog pasirašo ne laidavimo, o stojimo į kredito uniją sutartis. Paskolos sutartis buvo sudaryta nesiekiant šios sutarties tikslų, sudarymo motyvas buvo tuomečio Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybos pirmininko A. A. pasiūlymas sudaryti fiktyvias sutartis tam, kad Lietuvos bankas matytų Pakruojo ūkininkų kredito uniją vykdant veiklą. Ieškovei buvo nurodyta, jog Paskolos sutartis bus vėliau panaikinta, o jokie reikalavimai pagal šią sutartį nebus reiškiami. Pasirašydama Paskolos sutartį R. V. niekuomet neskaitė ką pasirašo, besąlygiškai pasitikėjo A. A., tačiau buvo suklaidinta, sudarė fiktyvų sandorį, kuris neturėjo būti vykdomas. Buvo apgauta, nes vėliau Pakruojo ūkininkų kredito unija ėmė reikalauti pagal Paskolos sutartį atsiskaityti, nors paskolos pagal Paskolos sutartį unija nebuvo išmokėjusi. Pažymi, kad atsakovė neturi sistemų, susietų su kitais bankais ar Lietuvos banku, todėl jos atidarytos sąskaitos duomenys tėra paprasti buhalteriniai duomenys, kuriais pati atsakovė gali nesunkiai manipuliuoti. Dėl šios priežasties šie duomenys savo patikimumu bei įrodomąja verte negali būti prilyginami oficialiam banko patvirtinam sąskaitos išrašui. Pakruojo ūkininkų kredito unijos atžvilgiu atlikti vidiniai Lietuvos banko ir Lietuvos centrinės kredito unijos patikrinimai, kurių metu nustatyta aibė pažeidimų. Dėl šios aplinkybės akivaizdu, jog vien pateikiami Pakruojo ūkininkų kredito unijos duomenys apie kredito unijos sąskaitų balansus ir pokyčius kredito ar debeto stulpeliuose nepatvirtina, jog realiai buvo atliktas bet koks realus pinigų judėjimas.

Nurodo, kad yra pagrindas pripažinti Paskolos sutartį nesudaryta, nes jos sudarymo momentą apibrėžia pinigų perdavimas paskolos gavėjui, o duomenų, jog pinigai už paskolą buvo perduoti ieškovei ar jos sutuoktiniui, nėra. Teismui atmetus ieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, ieškovė teikia alternatyvų reikalavimą pripažinti Paskolos sutartį fiktyvia, o sandorį, kuriuo ji sudaryta - tariamu ir sudarytu apgaulės įtakoje. Atkreipia dėmesį, jog ji ir sutuoktinis nėra atlikę jokių mokėjimų, pateikiami 2008-06-28 ir du 2008-06-30 mokėjimo nurodymai yra suklastoti ir juose nurodytas ieškovės parašas nėra autentiškas, nes ji niekada šių mokėjimo nurodymų nepasirašinėjo, nes nežino teisinio pagrindo mokėjimo nurodymuose nurodytiems asmenimis gauti nurodytas sumas. 2008 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodyme Nr. 0000000022 nurodoma pervedama 85 000 Lt (24 617,70 Eur) suma R. P., o prie mokėjimo paskirties nurodyta „Išankstinis apmokėjimas už perkamą žemės ūkio techniką“, nors ieškovės sutuoktinis ar ieškovė iš jo niekada jokios technikos nepirko. Atsakovė civilinėje byloje Nr. 2-895-267/2010 neįrodė, kad R. P. pinigus gavo, neįrodė, kad ieškovė davė nurodymą pervesti A. P. 35 000 Lt (10 136,70 Eur) ir 45 000 Lt (13 032,90 Eur) sumas už statybines medžiagas ir už paslaugas. A. P. yra ieškovės ir mirusio sutuoktinio žentas, esant tarp šalių geriems santykiams nebuvo pagrindo ieškovės sutuoktiniui skolintis tokias dideles sumas. A. P. nurodė, kad niekada 80 000,00 Lt (23 169,60 Eur) sumos nebuvo gavęs, o dalis šių pinigų, kiek daugiau nei 45 000,00 Lt (13 032,90 Eur), buvo be A. P. žinios panaudoti A. V. paskolai, palūkanoms ir delspinigiams dengti, taip PŪKU sudarant klaidingą įspūdį, jog Paskolos sutartis buvo realiai vykdoma. Jokių duomenų apie likusių A. P. pervestų sumų panaudojimą ieškovė neturi, o pats A. P. taip pat nežino, kur gautos sumos panaudotos, nes net nebuvo informuotas apie jų gavimą. Iki atsakovei pareiškiant ieškinį anksčiau minėtoje byloje, A. V. turėjo būti atlikęs ne mažiau nei 4 mokėjimus (2008-08-16, 2009-02-16, 2009-08-16 ir 2010-02-16), tačiau nei vieno jų nebuvo atlikęs, iki ieškinio padavimo dienos A. V. atsakovei buvo pervedęs mokėjimų už 85 805,66 Lt (24 851,04 Eur). Jokia kredito įstaiga, jei sandoris būrų sudarytas realiai, neleistų susidaryti tokiai praleistų mokėjimų sumai ir imtųsi veiksmų išieškoti tokio dydžio skolą. Sutartis sudaryta 2008 m. birželio 28 d., o A. V. 2008 m. gavo 160 092,08 Lt (46 365,85 Eur) išmokų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros už pasėlius, todėl poreikio gauti paskolą nebuvo.

Teigia, kad atsakovė neteisi, jog pagal Paskolos sutartį A. V. 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir 2009 m. lapkričio 30 d. mokėjo PŪKU sutartyje numatytus delspinigius. Kitoje byloje esančioje 2012 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr.5-4/26 nurodyta, jog 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir lapkričio 30 d. ne A. V. mokėjo delspinigius, kaip nurodo atsakovė, o A. P. pagal pluoštus Nr. 012 ir 009. PŪKU 2009 m. rugpjūčio 31 d. 012 pluošto ir 2009 m. lapkričio 30 d. 009 pluošto kopijos rodo, jog neva tai šiuo pluoštu A. P. pervedė D. Š. 7100 Lt (2056,30 Eur), kad padengti jos paskolos grąžinimą, pluošte 012 nurodyta R. M., tačiau A. P. jokiu būdu už jas paskolos nemokėtų. Taip pat A. P. nėra žinomi ir šiuose pluoštuose nurodyti mokėjimai A. V. bei R. V..

Taip pat nurodo, kad byla, kuria remiasi atsakovė, neturi prejudicinės galios, kadangi įrodinėjimo dalykas šioje byloje ir kitoje byloje nesutampa, todėl kitoje byloje teismo nustatytos aplinkybės neturi reikšmės. A. V. dėl vekselio buvo apgautas, vekselis 760 000 Lt (22 0111,21 Eur) sumai neatspinti jo valios, jam buvo nurodyta, jog pagal šį vekselį niekuomet nereikės mokėti, o vekselis reikalingas tik tam, kad PŪKU veikla prieš Lietuvos Banką atrodytų aktyvi.

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. P. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo 2008 m. birželio 28 d. laidavimo sutartį Nr. 08-00265, sudarytą tarp A. P. ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos, priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2008 m. birželio 28 d. tarp Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir A. V., veikusio per įgaliotą R. V., buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 08-00263, dėl 47 787,30 Eur paskolos. Manydamas, kad pasirašo stojimo į PŪKU sutartį, 2008 m. birželio 28 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 08-00265, tokias pat sutartis pasirašė ir kiti tretieji asmenys A. V. ir A. P.. Pasirašydamas sutartį nesusipažino su jos tekstu, nes manė, kad tai įprasta stojimo į PŪKU sutartis, kurios sąlygos standartinės. Žinojo, kad R. V. ir jos vyras tuo metu buvo PŪKU nariai, todėl, pasitikėdamas jų rekomendacija, pasirašė sutartį. PŪKU atstovas nurodė, jog tai stojimo į narius sutartis, tik vėliau, kai prasidėjo teisminiai ginčai tarp R. V. ir PŪKU sužinojo, kad pasirašyta sutartis iš tiesų yra ne stojimo, o laidavimo už A. V. prievoles. Nurodo, kad Laidavimo sutartis sudaryta dėl apgaulės, ji turi būti pripažinta negaliojančia. Dėl nurodytų aplinkybių 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybą pateikdamas pareiškimą dėl apgaulės įtakoje suklastotų PŪKU dokumentų. Ieškovas neturėjo pagrindo siekti laiduoti už A. V. įsipareigojimus, už tokį įsipareigojimą jau laidavo kiti du laiduotojai, todėl nesuprantama tokia laiduotojų gausa. Visos sutartys yra tos pačios dienos, todėl teigti, jog poreikis papildomai laiduoti atsirado vėliau, sumažėjus vieno iš laiduotojų mokumui, nėra pagrindo.

Atsakovė Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo ieškovės R. V. ieškinį atmesti, pripažinti ieškovės R. V. piktnaudžiavimą procesine teise kreiptis į teismą ir paskirti 20 000,00 Lt (5792,40 Eur) baudą, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad reikalaudama Paskolos sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, ieškovė turėjo aiškiai nurodyti ir pagristi nors vieną iš nurodytų sąlygų, nėra nei vienos CK 1.91 str. 1 d. numatytos sąlygos Paskolos sutarčiai pripažinti negaliojančia. Teiginiai apie gerą A. V. finansinę padėtį nėra įrodymas, kad paskola jam nebuvo suteikta. A. V. valdomas turtas, teisė gauti išmokas ir pan., siūlomas paskolos grąžinimo užtikrinimas sudarant laidavimo sutartis, buvo pagrindas Unijai suteikti jo prašomą 165 000,00 Lt (47 787,30 Eur) paskolą. Paskolos sutartyje buvo nurodyta jos tikslinė paskirtis - žemės ūkio technikos pirkimui ir apyvartinėms lėšoms. Ieškovė, atstovaudama paskolos gavėją A. V. pagal įgaliojimą, pasirašė 2008 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. 000000022 dėl 85 000,00 Lt (24 617,70 Eur) pervedimo į R. P. sąskaitą kaip išankstinį apmokėjimą už perkamą žemės ūkio techniką, 2008 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. 000000024 dėl 45 000,00 Lt (13 032,90 Eur) pervedimo į A. P. sąskaitą „už paslaugas“, 2008 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. 0000000023 dėl 35 000,00 Lt (10 136,70 Eur) pervedimo į A. P. sąskaitą „už statybines medžiagas“, tokiu būdu patvirtindama gautos paskolos panaudojimą pagal paskirtį. Jei nurodyta mokėjimo nurodymų paskirtis neatitiko tikrovės, tai reiškia, kad ieškovė panaudojo apgaulę Pakruojo ūkininkų kredito unijos atžvilgiu.

Paskolos sutarties sudarymo ir pinigų išmokėjimo faktai yra patvirtinti įsiteisėjusiu 2013 m. gruodžio 9 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013, ieškovė nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie duotų pagrindą abejoti minėtame teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymų patikimumu. Ieškinį dėl Paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta arba negaliojančia ieškovė R. V. grindžia tais pačiais teiginiais, kuriais neigė prievolę grąžinti paskolą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013, jie yra išnagrinėti ir paneigti. Todėl Paskolos sutarties sudarymo ir pinigų išmokėjimo faktai iš naujo neįrodinėtini. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. Galutinis sprendimas turi prejudicinę reikšmę šiai bylai, kadangi ankstesnėje byloje ieškovė turėjo galimybę reikšti priešieškinį, ginčyti Paskolos sutartį, jei manė, kad Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinys ankstesnėje byloje buvo nepagrįstas, šia teise bandė naudotis, bet teismui CPK reikalavimus atitinkantis priešieškinis nebuvo pateiktas. Pažymi, kad nėra jokių aplinkybių, duodančių pagrindo išvadai, kad A. V. būtų nesupratęs pasirašomo vekselio reikšmės ir pasekmių, 2009 m. lapkričio 5 d. rašytiniu prašymu Pakruojo ūkininkų kredito unijai jis pripažino laidavęs A. V. paskolos, suteiktos pagal Paskolos sutartį, grąžinimą, ir siūlo išduoti kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai paprastąjį neprotestuotiną vekselį bendrai jo paimtų ir jo laiduotų paskolų ir sąskaitos kreditų sumai, kuri sudarė 760 000 Lt (220 111,21 Eur). Ieškovės teiginiai, kad A. V. buvo nurodyta, jog nereikės vykdyti prievolių Pakruojo ūkininkų kredito unijai yra nerealus ir nelogiškas. Pažymi, kad A. V. jo pasirašyto vekselio niekada neginčijo.

Atkreipia teismo dėmesį, kad prijungtoje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013 yra pateikti palūkanų mokėjimą pagal Paskolos sutartį patvirtinantys dokumentai. Iš pačios ieškovės pateikto FNTT atlikto Pakruojo ūkininkų kredito unijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto 2012 m. kovo 30 d. išvados Nr. 5-4/26 išrašo matyti, kad buvo ištirtas paskolos A. V. pagal Paskolos sutartį suteikimas ir vykdymas, išvadoje yra nurodytos dalies paskolos, palūkanų ir delspinigių mokėjimas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad viso Paskolos sudarymo proceso metu ji būtų buvusi veikiama kažkokios Pakruojo ūkininkų kredito unijos darbuotojų apgaulės. Ieškovė buvo pakankamai kvalifikuotas ir patyręs asmuo, kad suprastų, kokias prievoles prisiima A. V. vardu pasirašydama Paskolos sutartį. Ieškovės teiginiai apie tariamą apgaulę buvo paneigti ir Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013, ir FNTT atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-158-10 medžiagoje. Ieškinio teiginių apie tai, kad Pakruojo ūkininkų kredito unijos teikiami duomenys nepatikimi, nes sąskaitų duomenimis galima manipuliuoti, ieškovė nepagrindžia jokiais leistinais įrodymais. Su ieškiniu pateikta publikacija neturi jokios įrodomosios reikšmės. FNTT Šiaulių apygardos valdyba atliko ieškovės inicijuotą ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 40-1-158-10, ištyrė Unijos apskaitą, duomenis kompiuteriuose. Ieškovė ne kartą skundė ikiteisminio tyrimo nutraukimą, bet ikiteisminis tyrimas 2014 m. sausio 10 d. nutrauktas, nenustačius nusikaltimo požymių.

          Atsakovė Pakruojo ūkininkų kredito unija pateiktu atsiliepimu prašo ieškovo A. P. ieškinį dėl 2008 m. birželio 28 d. laidavimo sutarties Nr. 08-00265, sudarytos tarp A. P. ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos, pripažinimo negaliojančia, atmesti, pripažinti ieškovo A. P. piktnaudžiavimą procesine teise kreiptis į teismą ir paskirti 5792,00 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai, priteisti iš ieškovo A. P. atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad reikalaudamas Laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, ieškovas turėjo aiškiai nurodyti ir pagrįsti nors vieną iš nurodytų sąlygų, tačiau ieškinyje to nėra. Nėra nei vienos CK 1.91 str. 1 d. numatytos sąlygos Laidavimo sutarčiai pripažinti negaliojančia. Teiginiai apie tariamą apgaulę, prievartą, nesupratimą, kokį sandorį pasirašė, nepagrįsti jokiais duomenimis, kuriuos teismas galėtų tirti ar vertinti kaip įrodymus. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013 teismas pripažino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad tarp PŪKU ir A. P., A. P. ir A. V. susiklostė laidavimo teisiniai santykiai. Šioje byloje priimtame 2013 m. gruodžio 9 d. galutiniame sprendime, bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-1260/2014) yra pripažinta, kad A. P. ir A. P. teiginiai apie jiems padarytą spaudimą ir apgaulę pasirašant laidavimo sutartis nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013 įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyti prejudiciniai faktai dėl ieškovo ginčijamos Laidavimo sutarties sudarymas.

Kaip nurodė Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013, vienas iš laiduotojų A. V. pripažino jam tenkančią prievolę pagal 2008 m. birželio 28 d. pasirašytą laidavimo sutartį, pateikdamas PŪKU 2009 m. lapkričio 5 d. prašymą ir išrašydamas paskolą išdavusiai unijai vekselį. Patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti (CK 1.79 str.), o CK 6.12 str. numatyta, jeigu skolą pripažįsta vienas iš bendraskolių, toks pripažinimas taikomas ir kitiems bendraskoliams. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013 priimtame sprendime pažymėjo, kad teismui pateiktuose prieštaravimuose visi tos bylos atsakovai, tame tarpe ir A. P., pripažino paskolos suteikimo faktą nurodydami, kad jiems pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, nes A. V. paskolą grąžino, tačiau vėliau pradėjo neigti paskolos suteikimo faktą, kaip tai daro ieškovas A. P. ginčydamas Laidavimo sutartį. Tokie veiksmai teismo buvo įvertinti kaip siekimas jiems naudingo rezultato - išvengti piniginių prievolių vykdymo. Todėl ieškinio dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškimas po to, kai šios sutarties pagrindu skola priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino ieškovo A. P. prievolę ir atmetė jo argumentus apie tariamą nesuvokimą, kokią sutartį pasirašė, pripažino, kad taip siekiama sau naudingo rezultato - išvengti piniginių prievolių vykdymo, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.    

Tretieji asmenys A. V., A. P., A. P. sutiko su R. V. ieškiniu, nurodė, kad palaiko ieškovės argumentus.

Ieškovė R. V. ir trečiasis asmuo A. P. pateiktais atsiliepimais prašo tenkinti A. P. ieškinį, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo 2008 m. birželio 28 d. laidavimo sutartį Nr. 08-00265 sudarytą tarp A. P. ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos. Nurodo, kad palaiko ieškovo nurodytus motyvus.

Ieškovės R. V. ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens A. P. ieškinį atmesti.

              Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. birželio 28 d. tarp Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir A. V., atstovaujamo pagal įgaliojimą sutuoktinės R. V., buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 08-00263 (toliau – Paskolos sutartis), paskolos numeris 70-00433-1 (Specialisto išvada, t. 4), kuria A. V. naudai išduota 47 787,30 Eur (165 000 Lt) paskola, nustatytos fiksuotos 10 % dydžio metinės palūkanos ir paskolos išmokėjimo terminas iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. Paskolos sutarties tikslinė paskirtis - žemės ūkio technikos pirkimas ir apyvartinės lėšos. Pagal Paskolos sutartį laidavo tretieji asmenys A. V. (Laidavimo sutartis Nr. 08-00263), A. P. (Laidavimo sutartis Nr. 08-00264) ir A. P. (Laidavimo sutartis Nr. 08-00265) (12-19 b. l, t. 1; 35-59 b. l., t. 2).

           Pakruojo kredito unijos Paskolų komiteto posėdžio ir Valdybos posėdžio protokolai 2008 06 27 patvirtina, kad buvo svarstomas A. V. prašymas 165 000 Lt (47 787,30 Eur) paskolai žemės ūkio technikos pirkimui ir apyvartinėms lėšoms gauti (47-48 b. l., t. 1).

           2012 m. kovo 30 d. Specialisto išvadoje Nr. 5-4/26 dėl Pakruojo ūkininkų kredito unijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodoma (35-36 b. l., t. 4), kad mokėjimo pavedimus pasirašė R. V. pagal įgaliojimą. A. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL duomenys laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-12-31 ir atsakovės pateikti mokėjimo dokumentai (pateiktas ir originalas, 6-8 b. l., t. 8) rodo, kad atlikti pavedimai: 1) 2008-06-28 mokėjimo nurodymas Nr. 000000022 dėl 24 617,70 Eur (85 000 Lt) išmokėjimo R. P. už perkamą ž. ū. techniką išankstinis mokėjimas; 2) 2008-06-30 mokėjimo nurodymas Nr. 000000024 dėl 13 032,90 Eur (45 000 Lt) išmokėjimo A. P. už paslaugas; 3) 2008-06-30 mokėjimo nurodymas Nr. 0000000023 dėl 10 136,70 Eur (35 000 Lt) išmokėjimo A. P. už statybines medžiagas. „Paskolos padengimas“ grafoje nurodoma, kad 2008-12-03 iš sąskaitos 0311 R. V. dengtos palūkanos 2500 Lt (724,05 Eur).

           Specialisto išvadoje ir Pakruojo ŪKU inspektavimo Ataskaitoje 2006-2007 lentelėje yra reikšmingi šios bylos nagrinėjimui duomenys apie išduotas A. V. ir R. V. paskolas nuo 2003-03-27 iki 2008-06-28 (137 b. l., t. 6, t. 4). Iš šių duomenų matyti, kad paskolos iš dalies buvo dengiamos.

           Atsakovė pateikė 2008 m. birželio 28 d. paskolos suteikimo ir laidavimo paraiškos dokumentus (9-218 b. l., t. 8) iš kurių matyti, kad užpildyta Laidavimo paraiška ir Laidavimo sutartis Nr.08-00265 pasirašytos A. P.. Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. P. pripažino šiuose dokumentuose savo ranka įrašęs žodžius „A. P.“ (176 b. l.). Atsakovas pateikė pažymą, kad A. P. nebuvo unijos narys (93 b. l., t. 6).

           Civilinėje byloje Nr.2-112-267/2013 teismo yra įvertinti dokumentai: A. V. ir A. P. prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose teigiama, kad A. V. apmokėjo skolą (77 b. l., t. 1).

           Pakruojo ūkininkų kredito unija 2010 m. kovo 16 d. pranešime nurodė, kad paskolos gavėjas ir laiduotojai nevykdo sutartinių įsipareigojimų – nemoka paskolos grąžinimo tvarkaraštyje nustatytų paskolos grąžinimo įmokų, įsiskolinimas sudaro 13 962,61 Eur, įspėjo, kad neatsiskaičius iki 2010-04-06, vadovaujantis paskolos sutarties 5.6 p., sutartis be atskiro įspėjimo bus nutraukta. Paskolos sutartis buvo nutraukta. A. P. 2010 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato ekonominio nusikaltimų tyrimo tarnybą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Pakruojo ūkininkų kredito unijos dokumentų,  nurodė manęs pasirašantis dėl narystės Pakruojo ūkininkų kredito unijoje. 2012 m. sausio 27 d. mirus A. V., jo palikimą priėmė žmona R. V., paduodama prašymą Pakruojo rajono notarų biure.

              Dėl prejudicinių faktų

              Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CPK 182 straipsnyje nustatytos aplinkybės, nuo kurių įrodinėjimo civilinėje byloje šalys atleidžiamos, tai reiškia, kad nėra teisinės pareigos jas įrodyti, nes laikoma, jog jos žinomos, pripažintos ar nustatytos. CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimu nustatyto fakto prejudicinė galia, faktas yra prejudicinis, jeigu jis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (yra įrodinėjimo dalykas ar jo dalis)  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų. Prejudiciniais faktais gali būti teismo nustatyti sutarties šalių tikrieji ketinimai ir atlikti sutarties sąlygų išaiškinimai. Jeigu teismas byloje  išaiškino sudarytos sutarties nuostatas, tai šie išaiškinimai vertinami kaip prejudiciniai faktai ir kitose bylose, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tarp tų pačių šalių kilusiuose ginčuose teismo jau išaiškintų šalių sutarties sąlygų turinys kaip bylos faktinė aplinkybė iš naujo neįrodinėjama (CPK 182 straipsnio 2 punktas).  Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-214/2008) yra nurodęs, jog CPK 279 str. 4 d. įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.

              Šioje byloje aktualios paskolos ir laidavimo sutarčių nuostatos, dėl kurių Šiaulių apygardos teismas pasisakė išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013. Pripažintina, kad byloje dalyvavo tie patys asmenys, o Paskolos sutarties aiškinimas buvo įrodinėjimo dalykas toje byloje. Teismas, vadovaudamasis Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusiame 2013 m. gruodžio 9 d. galutiniame sprendime išdėstytais argumentais, sprendžia, kad minėtame teismo sprendime išaiškinta šalių valia, sutarties sąlygų taikymo prasme, šioje byloje yra prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Šiaulių apygardos teismas sprendime konstatavo, kad 47 787,30 Eur Paskolos sutarties sudarymo ir jos išmokėjimo faktus patvirtina teismui pateikti įrodymai, t. y., Pakruojo ūkininkų kredito unijos 2008-06-27 valdybos posėdžio ir paskolų komiteto posėdžio protokolų išrašai, kuriuose yra duomenys, kad buvo svarstomas  A. V. prašymas 47 787,30 Eur paskolai gauti ir kiti klausimai, susiję su paskolos užtikrinimu sudarant laidavimo sutartis su A. V., A. P. ir A. P.. Patvirtina A. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL duomenys laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-12-31, atsakovės pateikti mokėjimo dokumentai. Teismas nurodė bylai reikšmingas aplinkybes, kad ginčo paskola jos gavėjui A. V. buvo suteikta, o jis ir laiduotojai paskolos negrąžino. Teismas rėmėsi specialisto išvada Nr. 5-4/26, pateikta atliekant ikiteisminį tyrimo byloje Nr. 40-1-158-10, byloje apklaustais liudytojais. Liudytoja R. L. patvirtino, kad paskola A. V. buvo suteikta, liudytojai G. B. ir J. K. patvirtino paskolos ir laidavimo sutarčių sudarymo faktus. Teismas nurodytame sprendime taip pat nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/00871/2 yra duomenys, jog iš vekselio davėjo atsakovo A. V. vykdomas 220 111,21 Eur skolos išieškojimas Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai. Minėtoje byloje pateikti dokumentai: 2009-11-05 atsakovo A. V. prašymas Pakruojo kredito unijai, kuriame jis pripažįsta laidavęs A. V. paskolos Nr. 08-00263, išduotos 2008 m. birželio 28 d., grąžinimą, taip pat siūlymas išduoti kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai paprastąjį neprotestuotiną vekselį bendrai jo paimtų ir jo laiduotų paskolų ir sąskaitos kreditų sumai, kuri sudaro 220 111,21 Eur. Teismas darė išvadą, kad aplinkybę apie atsakovo A. V. išrašytą vekselį minėtai sumai patvirtina ir Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. J. 2009-12-11 išduotas vykdomasis įrašas Nr. 3637.

                                                 Dėl R. V. ieškinio

Ieškovė pareikštame ieškinyje nurodo, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta nesiekiant šios sutarties tikslų, sutarties sudarymo motyvas buvo tuomečio Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybos pirmininko A. A. prašymas R. V., jog būtų sudaromos fiktyvios sutartys tam, kad Lietuvos bankas matytų Pakruojo ūkininkų kredito uniją vykdant veiklą, ieškovei buvo nurodyta, jog Paskolos sutartis bus vėliau panaikinta, o jokie reikalavimai pagal šią sutartį nebus reiškiami. Ieškovė teigia, kad pasirašydama Paskolos sutartį niekuomet neskaitė ką pasirašo, besąlygiškai pasitikėjo A. A., nes laikė jį tikru draugu, tokiu būdu ji buvo suklaidinta, sudarė fiktyvų sandorį, kuris neturėjo būti vykdomas. Nurodo, kad paskolos pagal Paskolos sutartį Pakruojo ūkininkų kredito unija ieškovei nebuvo išmokėjusi. Teigia, kad tik atsakovei pateikus ieškinį Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-895-267/2010 dėl skolos pagal Paskolos sutartį priteisimo, A. V. ir ieškovei bei tretiesiems asmenims tapo žinoma, jog jie buvo suklaidinti ir pasirašė būtent paskolos sutartis, o ne kokius kitus dokumentus.

Dėl sandorio sudarymo, jo tariamo fiktyvumo

Byloje nustatyta, kad pagal Paskolos sutartį visi pinigai per Pakruojo ūkininkų kredito uniją buvo paskirstyti A. V. kreditoriams. Iš pateikto 2008-06-28 mokėjimo nurodymo Nr. 0000000022, 2008-06-30 mokėjimo nurodymų Nr. 0000000023 ir Nr. 0000000024 matyti, kad ieškovė, veikdama savo sutuoktinio naudai, nurodė Pakruojo ūkininkų kredito unijai pervesti visą Paskolos sutarties sumą 47 787,30 Eur minėtais trimis mokėjimo nurodymais.

Ieškovės teigimu, šie mokėjimo nurodymai yra suklastoti, ji jų pati nepasirašė, 2008 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodyme Nr. 0000000022 nurodoma pervedama 24 617,70 Eur suma R. P., prie mokėjimo paskirties nurodant „išankstinis apmokėjimas už perkamą žemės ūkio techniką“, ieškovės teigimu, tiek ji, tiek jos sutuoktinis iš R. P. jokios technikos nepirko. 2008 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 000000024 dėl 13 032,90 Eur pervedimo į A. P. sąskaitą „už paslaugas“, o 2008 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 0000000023 dėl 10 136,70 Eur pervedimo į A. P. sąskaitą „už statybines medžiagas“ yra suklastoti. Ieškovė nurodo, kad A. P. yra ieškovės, taigi ir ieškovės mirusio sutuoktinio, žentas, esant tarp šalių geriems santykiams ir puikiai sutariant, nėra ir niekada nebuvo pagrindo ieškovės sutuoktiniui skolintis tokias dideles sumas su 10% dydžio metinėmis palūkanomis tam, kad šias sumas pervesti savo žentui.

Atsakovė teismo posėdžio metu patikslino kai kurias faktines aplinkybes ir nurodė, kad ieškovė R. V. Pakruojo ūkininkų kredito unijos narė yra nuo 1997 m. balandžio 1 d., jos sutuoktinis Unijos nariu buvo nuo 1995 m. rugpjūčio 30 d. iki mirties. Pakruojo ūkininkų kredito unija su A. V. 2004-2010 metais buvo sudariusi 13 paskolos sutarčių ir 4 overdrafto (sąskaitos kredito limito) sutartis, su R. V. - 8 paskolos sutartis ir 9 overdrafto sutartis. Paskolos sutartimi, sudaryta 2008 m. birželio 28 d., A. V. suteikta paskutinė paskola ir vienintelė nebuvo grąžinta. Tokia gausa finansinių sandorių patvirtina, kad ieškovė buvo patyrusi finansų rinkos dalyvė, todėl tokia apgaulė, kokią byloje įrodinėja ieškovė (kad pasirašinėjo viską) yra neįmanoma. Taip pat nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog viso šio proceso metu ji būtų buvusi veikiama kažkokios atsakovo darbuotojų apgaulės. Ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-158-10 metu liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad viską tvarkė žmona R. V., jai buvo parašęs įgaliojimą atstovauti visose įtaigose ir organizacijose, tvarkyti, valdyti ir pilnai disponuoti piniginėmis lėšomis, vykdyti visas ūkines operacijas. Ieškovė R. V. sprendė kada ir kokio dydžio paskolas imti, skaičiavo ūkio išlaidas, tvarkė dokumentaciją, žinojo, kur ir ko reikia, paklausta, kaip sueina buhalterijos galai, R. V. sakydavo gerai, kai vaikai ar jis klausdavo R. V. apie paskolas, ji sakė, kad viskas tvarkoj, nesukit galvos (ikiteisminio tyrimo medžiagos 88-90 b. l., 22 t., 2014 m. sausio 10 d. prokuroro nutarimo 39-40 b. l.). Taigi, pati ieškovė turėjo žinoti, kur panaudotos paskolos lėšos, gautos pagal Paskolos sutartį.

Atsakovė Pakruojo ūkininkų kredito unija pagrįstai nurodo, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-112-267/2013 dėl skolos priteisimo pagal neįvykdytą Paskolos sutartį, tos bylos atsakovai A. V., A. V., A. P. ir A. P. pateiktuose prieštaravimuose dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. preliminaraus sprendimo teigė, kad A. V. paskolą Pakruojo ūkininkų kredito unijai grąžino ir tik po A. V. mirties (2012 m. sausio 26 d.) į procesą stojusi jo teisių perėmėja sutuoktinė R. V. iškėlė versiją, kad paskola A. V. iš viso nebuvo suteikta. Civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013 pateikti rašytiniai dokumentai ir teismo išvados patvirtina, kad yra pateikti palūkanų mokėjimą pagal Paskolos sutartį patvirtinantys dokumentai (10 b. l., I t.). Iš pateiktos FNTT atliktos Pakruojo ūkininkų kredito unijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto 2012 m. kovo 30 d. išvados Nr. 5-4/26 matyti, kad buvo ištirtas paskolos A. V. pagal Paskolos sutartį suteikimas ir vykdymas, išvadoje yra nurodytos dalies paskolos, palūkanų ir delspinigių mokėjimas. Taigi, šios bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. birželio 28 d. paskolos sutartis Nr. 08-00263 buvo sudaryta tarp A. V., veikusio per įgaliotą asmenį R. V. ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos, o paskolos sutarties sudarymas ir pinigų išmokėjimas yra konstatuotas aptartais rašytiniais įrodymais ir įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013.

Dėl apgaulės sudarant sutartį

Ieškovė R. V. prašo 2008 m. birželio 28 d. paskolos sutartį Nr. 08-00263 pripažinti negaliojančia dėl apgaulės.

Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoriai, turintys valios trūkumų, taip pat sudaryti dėl apgaulės, gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal nukentėjusiojo ieškinį. Dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2008; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013). Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo pripažinti, kad 2008 m. birželio 28 d. paskolos sutartis Nr. 08-00263 yra negaliojanti dėl apgaulės. Šį ieškovės reikalavimą paneigia tai, kad: 1) paskolos sutarties sudarymas ir pinigų išmokėjimas yra konstatuotas minėtu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu; 2) nustatyta, jog 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir 2009 m. lapkričio 30 d. Pakruojo ūkininkų kredito unijai buvo mokami Paskolos sutartyje numatyti delspinigiai; 3) pinigai pagal paskolą buvo pervesti iš A. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktais trimis 2008 m. birželio 28 d., 2008 m. birželio 30 d. (2) mokėjimo nurodymais. Šie dokumentai patvirtina, kad tikroji šalių valia buvo sudaryti Paskolos sutartį, todėl nepagrįstas ieškovės argumentas, kad sutartis sudaryta Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybos pirmininko prašymu sudaryti fiktyvią sutartį tam, kad Lietuvos bankas matytų Pakruojo ūkininkų kredito uniją vykdant veiklą.

Atsakovė pagrįstai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo duomenyse, t. y., 2014 m. sausio 10 d. prokuroro nutarime (41 b. l., 13 t.), nurodyta, jog pareikalavus R. P. pateikė 2008 m. rugpjūčio 11 d. Tarpusavio skolų sudengimo akto kopiją, aktas dėl 85 000,00 Lt (24 617,70 Eur) skolos padengimo pasirašytas R. P., R. P. ir R. V..

Ieškovės motyvą, kad prievolės pagal Paskolos sutartį niekada nebuvo vykdomos, paneigia unijos finansinės, ūkinės veiklos tyrimo specialisto išvada Nr. 5-4/26, kurioje nustatyta, kad iš R. V. sąskaitos 2008 m. gruodžio 3 d. buvo mokamos palūkanos 2500,00 Lt (724,05 Eur), 2009 m. rugpjūčio 31 d. iš A. P. sąskaitos dengiama paskola 20 698,80 Lt (5994,79 Eur), palūkanos - 16 849,32 Lt (4879,90 Eur) ir delspinigiai 4351,88 Lt (1260,39 Eur), 2009 m. lapkričio 30 d. iš A. P. sąskaitos mokėtos palūkanos 1976,83 Lt (572,53 Eur) ir delspinigiai 1870,16 Lt (541,64 Eur) (išvados 36 lapas).

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad aplinkybė, jog A. V. 2008 m. gavo 46 365,87 Eur išmokų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros už pasėlius, įrodo, kad atsakovė suteikdama paskolą teigiamai įvertino A. V. pajamas ir finansinę padėtį. Banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašas ir ieškovės su ieškiniu pateikti duomenys įrodo, kad pusės milijono litų pajamos gautos 2005-2008 m, o 2008 m. apie 164 000,00 Lt (47 497,68 Eur), visos buvo išleistos. Byloje neįrodyta, kad viso Paskolos sudarymo proceso metu ieškovė būtų buvusi veikiama Pakruojo ūkininkų kredito unijos darbuotojų apgaulės. Kaip ir minėta, Specialisto išvados išraše yra užfiksuoti A. V. parodymai, kad R. V. tvarkė viską, kas susiję su buhalterija, sprendė kokio dydžio paskola bus imama, ieškovė buvo pakankamai patyręs asmuo, kad suprastų, kokias prievoles prisiima A. V. vardu pasirašydama Paskolos sutartį. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti atsakovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos teikiamų finansinių dokumentų objektyvumu. Atkreiptinas dėmesys, kad FNTT Šiaulių apygardos valdyba atliko ieškovės R. V. inicijuotą ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 40-1-158-10, jo metu ištyrė Pakruojo ūkininkų kredito unijos apskaitą. Ikiteisminis tyrimas 2014 m. sausio 10 d. nutrauktas, nenustačius nusikaltimų požymių. Taip pat šioje byloje neįrodyta, jog A. V. būtų nesupratęs pasirašomo vekselio reikšmės ir pasekmių, ką ir nurodė Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. galutiniame sprendime.

                                                Dėl A. P. ieškinio

2008 m. birželio 28 d. sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 08-00265 tarp A. P. ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos, kuria buvo užtikrintas A. V. prievolių atsakovei pagal 2008 m. birželio 28 d. paskolos sutartį Nr. 08-00263, sudarytą tarp Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir A. V., veikusio per įgaliotą asmenį R. V., vykdymas. Iš aptartų 2008 m. birželio 28 d. Paskolos suteikimo ir Laidavimo paraiškos dokumentų nustatyta, kad A. P. pasirašė Laidavimo paraiškoje ir Laidavimo sutartyje Nr. 08-00265.

Byloje apklausta liudytoja R. M. nurodė yra ėmusi paskolas iš atsakovo R. V. naudai (11 b. l., t. 6, 2015 10 07 14.05). Liudytojai A. A. ir L. G. nurodė, kad paskolos buvo suteikiamos pateikus prašymą ir įvertinus asmens turtą, pajamas, mokumą (70 b. l., 6 t., 2015 12 03 9.45).

Laiduotojas A. P. teigia, kad paskolos sutartis už kurią laidavo, buvo fiktyvi, ja nebuvo siekiama paskolos sutarties tikslų, o paskolos gavėjai nesuvokė sudarantys tokį sandorį. Teigia, sutartis nebuvo realiai vykdoma, nes atsakovė niekada realiai neišmokėjo paskolos gavėjams paskolos, o pati Laidavimo sutartis sudaryta dėl apgaulės, ji turi būti pripažinta negaliojančia. Dėl to 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybą, pateikdamas pareiškimą dėl apgaulės įtakoje suklastotų PŪKU dokumentų.

Dėl tariamos apgaulės sudarant laidavimo sutartį

Laiduotojas A. P. laidavimo sutarties negaliojimą grindžia apgaule. Kaip minėta, pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoriai, turintys valios trūkumų, taip pat sudaryti dėl apgaulės, gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal nukentėjusiojo ieškinį, o sandorių, sudarytų dėl apgaulės, pripažinimui negaliojančiais, turi būti remiamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, siekiant prioritetiškai ginti apgautosios, o ne nesąžiningos šalies, panaudojusios apgaulę, interesus.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo pripažinti 2008 m. birželio 28 d. Laidavimo sutartį Nr. 08-00265 tarp A. P. ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos sudarytą dėl apgaulės. Laiduotojas nepateikė įrodymų ir byloje nėra nustatyta, kad atsakovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos atstovų veiksmai (neveikimas) sudarant Laidavimo sutartį, atitiktų CK 1.91 straipsnyje nurodytas sąlygas. Laiduotojo A. P. nurodomos aplinkybės, kad pasirašydamas laidavimo sutartį dviem ar trimis egzemplioriais neįprastomis sąlygomis – degalinėje, dokumentus atvežus atsakovo atstovui G. B., manė, jog pasirašo stojimo į Pakruojo ūkininkų kredito uniją sutartį, yra nepakankamos pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia dėl apgaulės. Apgaule laikomas sąmoningas sutarties šalies suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai, toks elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek ir taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis).

Aplinkybė, kad ieškovas tariamai pasirašė sutartį jos neskaitęs, nereiškia, kad  atsakovas Pakruojo ūkininkų kredito unija neinformavo apie svarbias sandorio sudarymo aplinkybes, todėl laiduotojo pasirašymas nesusipažinus su sąlygomis, neatitinka minimalių apdairaus ir protingo civilinių teisinių santykių subjekto standarto. Pažymėtina, kad laiduotojo A. P. neatidumas, nerūpestingumas negali būti vertinamas kaip paskolos davėjo – kredito unijos ir paskolos gavėjo – įgalioto asmens R. V. apgaulė laiduotojo atžvilgiu.

Svarbu pažymėti, kad Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusiame 2013 m. gruodžio 9 d. galutiniame sprendime nustatyta ir šioje byloje nepaneigta, jog ginčo paskola jos gavėjui A. V. buvo suteikta, o jis ir laiduotojai paskolos negrąžino. Tiek paskolos sutarties, tiek laidavimo sutarčių aplinkybės įrodytos aptartais rašytiniais dokumentais, paskolos ir laidavimo sutarčių sudarymo faktus patvirtino liudytojai G. B. ir J. K.. A. P. teigia, kad laidavimo sutartimi šalis tik prisiėmė pareigas, jokių teisių  neįgijo, jis neturėjo pagrindo siekti laiduoti už A. V. įsipareigojimus. Teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, nes įvertinus A. V. išduotos paskolos paskirstymą akivaizdu, kad dalis šios paskolos (13 032,90 Eur ir 10 136,70 Eur) buvo pervesta laiduotojo artimam asmeniui A. P.. Taigi, negalima paneigti apie galimai buvusį laiduotojo suinteresuotumą laiduoti už A. V. prievolę.

Trečiasis asmuo A. P. taip pat nurodo, kad kito teismo proceso metu (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-895-267/2010, proceso Nr. 2-58-3-00240-2010-7) ieškovo ir trečiųjų asmenų duoti parodymai vienareikšmiškai sutapo, nes visos šalys tvirtino nesupratę, jog sudaro paskolos sutartį ar laidavimo už paskolą sutartį.

Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Kaip minėta, CPK 182 str. 2 p. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013 vienas iš laiduotojų, A. V., pripažino jam tenkančią prievolę pagal 2008 m. birželio 28 d. pasirašytą laidavimo sutartį, pateikdamas Pakruojo ūkininkų kredito unijai 2009 m. lapkričio 5 d. prašymą. Teismas priimtame sprendime pažymėjo, kad pateiktuose prieštaravimuose visi tos bylos atsakovai (tame tarpe ir A. P.), pripažino paskolos suteikimo faktą nurodydami, kad jiems pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, nes A. V. paskolą grąžino, tačiau vėliau pradėjo neigti paskolos suteikimo faktą.

Atsakovė pagrįstai teigia, kad A. P. dėsto tuos pačius teiginius, kuriuos dėstė Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-112-267/2013. Tiek A. P., tiek A. P. teigė, jog jie sutarties aplinkybių nesupratę, nes visus reikalus tvarkė R. V., kuri nurodydavo kokius dokumentus reikia pasirašyti. Teismas pripažino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad tarp atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir A. P., A. P. ir A. V. susiklostė laidavimo teisiniai santykiai. Tokie veiksmai teismo buvo įvertinti kaip siekimas jiems naudingo rezultato - išvengti piniginių prievolių vykdymo. Tokia pozicija prieštarauja įstatymui, numatančiam, kad sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir tinkamai (CK 6.4 str., 6.38 str., 6.200 str.).

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-1260/2014) yra pripažinta, kad A. P. ir A. P. teiginiai apie jiems padarytą spaudimą ir apgaulę pasirašant laidavimo sutartis nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Lietuvos Apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje surinktų įrodymų visuma įrodo 165 000 Lt (47 787,30 Eur) paskolos sutarties sudarymo ir tokio dydžio paskolos išmokėjimo faktus. Nors 165 000 Lt (47 787,30 Eur) suma (paskola) tiesiogiai ir nebuvo pervesta paskolos gavėjui – A. V., tačiau byloje pateikti 2008 m. birželio 28 d. ir 2008 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymai bei ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto išvada įrodo, kad R. V., veikdama A. V. vardu kaip įgaliotas asmuo ir pasirašydama minėtus mokėjimo nurodymus, nurodė paskolos davėjui (ieškovui) A. V. suteiktą paskolą dalimis išmokėti R. P. ir A. P., kas ir buvo padaryta. Todėl šiuo atveju neturi reikšmės, jog ieškovui nebuvo pateikti atskiri prašymai, nes tokia valia buvo išreikšta R. V. pasirašant 2008 m. birželio 28 d. ir 2008 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymus. Tokie nenuoseklūs ir prieštaringi atsakovų atsikirtimai leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju su byloje pareikštu ieškiniu atsakovai nesutinka tik siekdami jiems naudingo rezultato – išvengti piniginių prievolių vykdymo. Nurodė, kad ta aplinkybė, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeštadienį, šio sandorio sudarymo fakto pati savaime nepaneigia, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1405 „Dėl poilsio dienų perkėlimo 2008  metais“ buvo nutarta įmonėse, įstaigose ir organizacijose, finansuojamose iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, 2008 metais poilsio dieną iš birželio 28 d., šeštadienio, perkelti į birželio 23 d., pirmadienį.

Taip pat Lietuvos Apeliacinio teismo įvertinta, kad A. P. nurodoma aplinkybė, jog laidavimo sutartį pasirašė per klaidą, nes manė, jog pasirašo susitarimą dėl įstojimo į uniją kaip narys, byloje nebuvo įrodyta, ši aplinkybė įrodinėjama tik deklaratyviais teiginiais. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad 2008 m. birželio 25 d. buvo gautos A. V., A. P., A. P. paraiškos, liudytojai R. L. ir G. B. nurodė, kad paskola nebuvo išmokama, kol laiduotojai nepasirašydavo laidavimo sutarčių. Liudytojas G. B. parodė, kad A. P. sutartį, kaip laiduotojas, pasirašė ne įstaigoje, o telefonu sutartoje vietoje – degalinėje, kad dalyvavo jis (G. B.), R. V. ir A. P.. Kadangi laidavimo sutarties sudarymo faktas byloje nebuvo paneigtas objektyviais įrodymais, nebuvo patvirtinta ir aplinkybė, kad A. P. nesuprato, jog jis degalinėje pasirašo laidavimo sutartį.

Pažymėtina, kad šioje byloje teismas remiasi Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-112-267/2013 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios turi prejudicinę reikšmę išaiškinant šalių valią pasirašant tiek Paskolos, tiek Laidavimo sutarčių sąlygas. Šioje byloje nėra įrodymų, leidžiančių teismui daryti kitokias išvadas, nes teismų sprendimais nustatytos Laidavimo sutarties sudarymo aplinkybės ir A. P. valia sudaryti Laidavimo sutartį yra nepaneigti šioje byloje šalių pateiktais įrodymais.

Dėl kitų argumentų

Atsakovės pateikta Pakruojo ŪKU inspektavimo Ataskaita yra pripažinta konfidencialia informacija Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi (94 b. l., 6 t.). Ataskaitoje nurodoma, kad 20076-2007 m paskolų užtikrinimo priemonės, skolininko būklė turi būti įvertinta kaip tai numatyta KU valdybos patvirtintoje Sąskaitų kreditavimo ir kredito linijų suteikimo Tvarkoje, KU Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.4 papunktyje numatyta, kad paskolų komitetas išanalizuoja ar teisingai įvertintas paskolai užtikrinti įkeičiamas turtas, išnagrinėja jo realizavimo galimybes. Pagal Skolininko ir Laiduotojo (garanto) būklės vertinimo tvarkos 2.1.2 punktą, kiekvieno Skolininko byloje be kitų dokumentų turi būti skolininko finansinės būklės įvertinimo medžiaga bei informacija.

Teismas, susipažinęs su dokumentais sprendžia, kad esminių įrodymų, susijusių su konkrečios ginčijamos paskolos išdavimu, inspektavimo ataskaitoje nėra.

Teismas atmeta ieškovės ir trečiojo asmens motyvą, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamosiose bylose Nr. 41-1-332-04 ir Nr. 73-2-008-08 bei teismo nutartyse 2008-08-29, 2008-10-17, 2008-11-19 yra nustatytas parašų suklastojimo faktas. CPK 182 str. prejudiciniais faktais pripažįsta aplinkybes, nustatytas teismo sprendimu ar nuosprendžiu, minėti ikiteisminio tyrimo dokumentai ir teismo procesinės nutartys skundžiant ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimus prejudicinės reikšmės neturi.

Dėl piktnaudžiavimo procesu

Šalys prašo viena kitai skirti baudas už piktnaudžiavimą procesu. Atsakovė prašo pripažinti ieškovės R. V. ir trečiojo asmens A. P. piktnaudžiavimą procesine teise kreiptis į teismą ir paskirti po 5792,40 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai. Ieškovės ir trečiojo asmens atstovai prašo paskirti atsakovei baudą už dokumentų nepateikimą ir piktnaudžiavimą procesu. Teismas pažymi, kad piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laikomas tik sąmoningas asmens veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą arba akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pateikimas. Nagrinėjamos bylos atveju vertintina, kad ieškinio dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškimas po to, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteista skola pagal paskolos sutartį, nelaikytinas sąmoningu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Taip pat pripažintina, kad atsakovė byloje iš esmės pateikė turimus ir reikalaujamus dokumentus, kiti duomenys yra prijungtoje civilinėje byloje, Specialisto išvadoje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Todėl šalių prašymai skirti baudas už piktnaudžiavimą procesu, atmetami.

Bylinėjimosi išlaidos

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis 88, 92 straipsniais, CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Atsakovė Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikia jas pagrindžiančius dokumentus, todėl atsakovės naudai iš ieškovės R. V. priteisiama 1051,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės R. V. priteisiama 61,47 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Iš trečiojo asmens A. P. ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikia jas pagrindžiančius dokumentus, todėl atsakovės naudai iš A. P. priteisiama 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš trečiojo asmens A. P. priteisiama 29,48 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės R. V. ieškinį ir trečiojo asmens A. P. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1051,32 Eur (tūkstantį penkiasdešimt vieną eurą ir 32 ct) ir A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1089 Eur (tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos (į. k. 110067443) naudai.

Priteisti iš ieškovės R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 61,47 Eur (šešiasdešimt vieną eurą ir 47 ct), iš A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 29,48 Eur (dvidešimt devynis eurus ir 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.             

Teisėja                                                                                                                    Rasa Bartašienė