Civilinė byla Nr. 3K-3-290/2010
Procesinio
sprendimo kategorija
118.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus
Baranausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (kolegijos
pirmininkas),
sekretoriaujant Indrei Savkinienei,
dalyvaujant:
ieškovei R. A. P.,
ieškovės R. A. P. atstovui
advokatei Vidai Kisielienei,
atsakovei J. E. A.,
atsakovės J. E. A. atstovui
advokatei Sonatai Žukauskienei,
atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovui
įgaliotam asmeniui L. E. O.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės
J. E. A. kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. P. ieškinį atsakovams J. E. A., Kauno
miesto savivaldybei dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu ir sprendimų
panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I.
Ginčo esmė
Išnagrinėtoje civilinėje
byloje Nr. 2-1697-435/2007 ieškovė R. A. P. prašė:
1) panaikinti Kauno
miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1366 1, 3.1
punktus ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 320, kuriais buvo
patvirtintas detalusis planas, pagal kurį 2000 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), padalijimas į du
sklypus (747 kv. m sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini) ir 1253 kv. m sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nuspręsta parduoti 196 kv. m
valstybinės žemės sklypą ir prijungti jį prie atidalijamo 1253 kv. m žemės
sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
2) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę atkurti jos pažeistas teises ir
leisti išsipirkti iš valstybės jai, kaip bendraturtei, tenkančią 196 kv. m valstybinės
žemės sklypo dalį.
Kaip ieškinio
pagrindą ji nurodė Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo ir kitų
teisės aktų pažeidimą, taip pat jos, kaip bendraturtės, teisių pažeidimą, nes
ginčijamais sprendimais patvirtintas detalusis planas buvo parengtas
pažeidžiant detaliojo planavimo procedūras bei pagal šį planą kitai bendraturtei
J. E. A. neteisėtai suteikta teisė vienai įsigyti iš
valstybės 196 kv. m žemės sklypą ir prijungti ji prie jos naudojamo žemės
sklypo.
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi
panaikino žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis
ieškinys patenkintas iš dalies, ir
priėmė naują sprendimą – ieškovės R. A. P. ieškinį atmetė.
Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovė, būdama planavimo organizatorė,
dalyvavo detaliojo planavimo procese ir pareiškė valią tiek dėl planavimo
proceso ir procedūros, tiek dėl detaliojo plano sprendinių, pagal kuriuos 196
kv. m valstybinės žemės besiribojančios su trečiajam asmeniui J. E. A. formuojamu žemės sklypu, bus prijungta prie šio sklypo.
Tokį savo sutikimą ieškovė išreiškė pasirašydama detaliojo plano pagrindiniame
brėžinyje ir nurodytais veiksmais ji savo valia atsisakė teisės įsigyti dalį
valstybinės žemės ir šią teisę perleido trečiajam asmeniui J. E.
A.
2008 m. gegužės 30
d. ieškovė R. A. P. padavė teismui kitą ieškinį, kuriuo
prašo:
1) pripažinti negaliojančiu
jos sutikimą, kad atsakovė J. E. A. viena įsigytų
valstybinę žemę, besiribojančią su bendrosios dalinės nuosavybės teise
priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys
neskelbtini)), esančiu (duomenys
neskelbtini), išreikštą detaliojo
plano brėžinyje, kuris buvo patvirtintas
Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 1366 ir 2002 m.
balandžio 9 d. sprendimu Nr. 320;
2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d.
sprendimo Nr. 1366 „Dėl žemės sklypų (duomenys
neskelbtini) detaliųjų planų” 1 ir 3.1 punktus ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 320 „Dėl
Kauno miesto valdybos 2001 m.
spalio 9 d. sprendimo Nr. 1366 dalinio pakeitimo“.
Kaip ieškinio pagrindą
ji nurodė CK 1.90, 1.93 straipsnius – dėl suklydimo sudaryto sandorio
pripažinimas negaliojančiu ir sandorio negaliojimas dėl įstatymų reikalaujamos
sandorio formos nesilaikymo. Ieškovė teigia, kad ji, pasirašydama ant detaliojo
plano brėžinio, iš esmės suklydo. Ji nemanė, kad tokiu būdu ji atsisako teisės įsigyti dalį valstybinės žemės, ir
net neįsivaizdavo, jog jos parašas bus prilygintas jos sutikimui, kad tik atsakovė
privatizuotų 196 kv. m valstybinę žemę. Tokio tikslo ji neturėjo ir tokios
valios neišreiškė. Ji neatsisakė teisės įsigyti jai, kaip bendraturtei,
tenkančią dalį valstybinės žemės ir šios teisės atsakovei neperleido. Ji suklydo dėl to, kad detaliajame plane buvo neteisingai
nurodytas žemės sklypo naudojimo pobūdis ir neteisingai pažymėtos sklypo ribos,
be to, pasirašymo momentu dar nebuvo
suformuotas susitarimo objektas – 196 kv. m. valstybinės žemės sklypas. Sutikimas
dėl atsisakymo pirkti valstybinė žemę ir šios teisės perleidimo kitam asmeniui
turi būti sudaromas notarine forma, tačiau ieškovės sutikimas notariškai
nepatvirtintas. Abi namų valdos bendraturtės turi teisę įsigyti valstybinę
žemę, todėl turėjo būti pateiktas jų notarinis susitarimas dėl valstybinės
žemės pirkimo arba notarine forma patvirtintas ieškovės atsisakymas nuo šios
teisės. Kadangi tokio sutikimo nėra, tai detalusis planas bei Kauno miesto
savivaldybės valdybos sprendimai prieštarauja įstatymų normoms ir turi būti panaikinti.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 1 d.
sprendimu ieškinį patenkino.
Teismas nustatė,
kad šalys yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturtės.
Prie gyvenamojo namo yra suformuotas 2000 kv. m žemės sklypas. Ieškovei
nuosavybės teise priklauso 2/5 dalys gyvenamojo namo ir 565 kv. m žemės sklypo,
atsakovei – 3/5 dalys gyvenamojo namo ir 1435 kv. m žemės sklypo. Namų valdos
žemės sklypo ribų plane, sudarytame 1993 m., nurodyta, kad bendras namų valdos
žemės sklypo plotas yra 2196 kv. m, iš kurių perkamas žemės sklypas yra 2000
kv. m, o 196 kv. m sklypo dalis siūloma nuomoti. Nuomos sutartis dėl 196 kv. m
žemės sklypo su namų valdos bendraturčiais nebuvo sudaryta. Kauno miesto
savivaldybės valdyba 2001 m.
spalio 9 d. sprendimu Nr. 1366 ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 320
patvirtino detalųjį planą, pagal kurį 2000 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), padalijamas į
747 kv. m žemės sklypą (duomenys
neskelbtini) ir 1253 kv. m žemės sklypą (duomenys
neskelbtini), bei pasiūlė Kauno apskrities viršininkui spręsti klausimą
parduoti 196 kv. m valstybinės žemės prie 1253 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad rengiant detalųjį planą dėl 2000
kv. m žemės sklypo padalijimo nebuvo pateikta notariškai patvirtinto
bendraturčio sutikimo ir suformuotų žemės sklypų planų. Detalusis planas
neatitinka 2001 m. kovo 12 d. Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir
procedūrų nagrinėjimo išvados, kurioje nurodyta, kad turėjo būti planuojama
teritorija (žemės sklypas), kurios
plotas 1435 kv. m, siekiant jį atidalyti į atskirą žemės sklypą ir
prijungti nuomojamos žemės sklypo dalį prie naujo žemės sklypo. Tuo tarpu pagal
detalųjį planą buvo planuojama teritorija (žemės sklypas), kurios plotas 2000
kv. m (tarp taškų 1-2-3-4-5-6-7-21-20-19-18-16-17) prie teisiškai registruotų
pastatų, kurie priklauso atsakovei J. E. A. ir UAB „Ave
Matrox“. Detaliajame plane nurodyta, kad 106 kv. m žemės sklypo dalis (tarp
taškų 1-2-3) ir 90 kv. m žemės sklypo dalis (tarp taškų 17¹-17-16-15-14-14¹)
yra faktiškai naudojama prie šios namų valdos ir prijungiama prie projektuojamo
1 sklypo. Teismo nuomone, toks pasiūlymas neatitinka tarp buvusių savininkų E. M., S. J. ir V. R.
A. pagal 1968 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pradavimo sutartį 1980 m. sudaryto
žemės sklypo naudojimo plano. Ši sutartis nebuvo pakeista ar nuginčyta. Atsakovė J. E. A., paveldėdama dalį
žemės sklypo, neįgijo daugiau teisių, nei pagal 1968 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo
sutartį turėjo V. R. A. Teismas atmetė atsakovės
argumentus, kad tik ji naudojosi 196 kv. m žemės sklypu, kaip neįrodytus. Teismas
nustatė, kad pagal registro duomenis ieškovei priklauso 565 kv. m žemės sklypo,
tuo tarpu byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kad UAB „Ave Matrox“
turi teisę naudotis 565 kv. m žemės sklypu. Teismas sprendė, kad planavimo
sprendiniai, kuriais UAB „Ave Matrox“ be teisinio pagrindo suteikiama teisė
naudotis ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi ir pažeidžiama pagal 1968
m. pirkimo-pardavimo sutartį nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka, yra
neteisėti. Teismas konstatavo, kad visos byloje nustatytos aplinkybės –
klaidingas detaliojo plano, neatitinkančio prašymo, detaliojo planavimo sąlygų,
1968 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir 1980 m. plano suvokimas,
nesupratimas, kad pasirašymas ant detaliojo plano (nereikalaujant raštiško ir
notariškai patvirtinto šalių susitarimo) prilyginamas atsisakymui nuo teisės
įsigyti valstybinės žemės sklypo, besiribojančio su naudojamu žemės sklypu,
dalį, daugiaaukščio namo prilyginimas sodybiniam sklypui, nurodymas, kad ginčo
sklype nėra ieškovei priklausančių pastatų – pagrįstai leidžia teigti, kad ieškovė,
pasirašydama ant tokio detaliojo plano, suklydo ir toks jos sutikimas
pripažintinas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Teismas, patenkinęs
ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu jos sutikimą, patenkino kitus
išvestinius reikalavimus – panaikino ginčijamus Kauno miesto savivaldybės
valdybos sprendimus.
Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovė
nepraleido įstatyme nustatyto dešimties metų ieškinio senaties termino
sandoriui ginčyti, nes jo eiga prasidėjo 2001 m. gegužės mėnesį, kai ieškovė pasirašė
ant detaliojo plano. Ji taip pat nepraleido ir Administracinių bylų teisenos
įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ginčyti
administracinius aktus. Byloje nėra duomenų, kada ieškovė pasirašytinai buvo
supažindinta su administraciniais aktais, tačiau iš civilinės bylos Nr.
2-1697-435/2007 galima spręsti, kad tai buvo padaryta ne anksčiau kaip 2007 m. balandžio-gegužės mėnesiais. Ieškinio
senaties termino eigą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka į
teismą kreipėsi 2005 m.
gegužės 30 d., pateikdama tinkamą ieškinį, todėl ieškinio senaties terminas
ginčyti Kauno miesto
savivaldybės valdybos sprendimus buvo nutrauktas. Bylos nagrinėjimas
tęsėsi iki 2008 m.
gegužės 13 d., o pareiškimas teismui paduotas 2008 m. gegužės 30 d., todėl
ieškinio senaties terminas ginčyti administracinius aktus nepraleistas.
Teismas atmetė
atsakovų reikalavimą nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Teismas nurodė, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą atsisakoma
priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo
tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tapačiais
ieškiniai gali būti pripažinti tik kai visiškai tapatūs yra visi trys elementai
– šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nelaikytini tapačiais
ieškiniai, kuriuose nurodomas skirtingas faktinis pagrindas. Teismo nuomone,
šioje byloje ieškinys pareikštas remiantis kitomis aplinkybėmis, kitais juridiniais
faktais, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas kitoje byloje nėra pagrindas šiai
bylai nutraukti.
Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinius skundus,
2010 m. vasario 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko
nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvadomis. Teisėjų
kolegija atmetė kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, kad ieškovė antrą kartą
kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl byla turi
būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamojoje byloje pareikšti ieškinio
reikalavimai nėra tapatūs ieškinio reikalavimams, pareikštiems išnagrinėtoje
civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007. Civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007
ieškovė pareiškė ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimų
panaikinimo ir pažeistų teisių gynimo. Tokius reikalavimus ji grindė tuo, kad
sprendimai, kuriais patvirtintas detalusis planas, prieštarauja Nekilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugos įstatymui, pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teisę
įsigyti valstybinę žemę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės
13 d. nutartimi ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad nustatyti detaliojo
planavimo proceso pažeidimai yra formalaus pobūdžio, o ieškovė, pasirašydama
detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, išreiškė savo sutikimą, jog 196 kv. m
valstybinės žemės sklypas bus prijungtas prie J. E. A. formuojamo
žemės sklypo, taip ji savo valia atsisakė teisės įsigyti dalį valstybinės
žemės, šią teisę perleido J. E. A. Nagrinėjamoje byloje
ieškovė pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančiu suklydimo įtakoje
sudarytą sandorį – jos sutikimą, išreikštą detaliojo plano brėžinyje, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto
savivaldybės valdybos sprendimais, kad atsakovė J. E.
A. viena įsigytų 196 kv. m valstybinę žemę, bei panaikinti Kauno
miesto savivaldybės valdybos sprendimus.
Šiuos reikalavimus ji grindė tuo, kad, pasirašydama
detaliojo plano brėžinyje, ji nesuprato, jog
išreiškia valią, kad atsisako įsigyti dalį valstybinės žemės atsakovės
naudai. Taigi šioje byloje pareikštas pagrindinis reikalavimas – pripažinti
negaliojančiu vienašalį sandorį – anksčiau reikštas nebuvo, o reikalavimai
panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimus yra išvestiniai iš
pagrindinio reikalavimo.
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė J. E.
A. prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį ir priimti naują sprendimą
– civilinę bylą nutraukti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl CPK 293, 182, 4, 6 straipsnių
pažeidimo. Teismai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi, priimta
civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007 (kasacinės bylos Nr. 3K-3-19/2008),
kurioje buvo išspręsti analogiški ieškovės reikalavimai, pareikšti tuo pačiu
pagrindu, ir jie buvo atmesti. Minėtoje byloje teismo proceso metu ieškovė ex officio prašė pripažinti
negaliojančiu jos sutikimą, išreikštą detalaus plano brėžinyje, kad atsakovė
viena įsigytų 196 kv. m valstybinę žemę. Šis reikalavimas teismų buvo
išnagrinėtas, tai patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13
d. sprendimo, Kauno apygardos teismo
2007 m. liepos 3 d. nutarties ir
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutarties motyvai. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas paneigė Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13
d. sprendime išdėstytus motyvus dėl ieškovės suklydimo pasirašant detaliojo
plano pagrindiniame brėžinyje, konstatuodamas, kad ieškovė savo valia atsisakė
teisės įsigyti dalį valstybinės žemės ir šią teise perleido trečiajam asmeniui
J. E. A. Aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo
sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys,
įrodinėti nereikia. Teismai privalėjo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3
punkto pagrindu, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp
tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
2. Dėl CPK
320 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai
nenagrinėjo atsakovų apeliacinių skundo argumentų, tik perrašė pirmosios
instancijos teismo sprendimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas,
konstatuodamas, kad nagrinėjamojoje byloje ieškinio reikalavimai nėra tapatūs
su išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-1697-435/2007 pareikštais
reikalavimais, visiškai nepaisė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų.
3. Dėl
rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo. Pareikštu ieškiniu ginčijami
individualaus pobūdžio administraciniai aktai – Kauno miesto savivaldybės
valdybos sprendimai. Kasatorės nuomone, tokio pobūdžio bylos teismingos tik
administraciniam teismui. Todėl yra absoliutus teismų sprendimo ir nutarties
negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 6 punktas).
4. Dėl
materialiosios teisės normų, reglamentuojančių detalųjį planavimą, netinkamo
aiškinimo ir taikymo. Kasatorės nuomone, pirmosios instancijos teismas
visiškai nenurodė jokių ieškovės teisių pažeidimų dėl sklypų padalijimo,
išskyrus tai, kad ji turėjo teisę pirkti 196 kv. m valstybinės žemės sklypą.
Pažymėtina, kad ieškovė šia sklypo dalimi nesinaudojo ir niekada neišreiškė
noro pirkti jo dalies. Nepagrįsta teismų išvada, kad kasatorė nesinaudojo 196
kv. m žemės sklypu. Ši išvada prieštarauja byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimams,
VĮ Registrų centro pažymoms. Nepagrįstas teismų argumentas, kad prijungti
valstybinę žemę buvo galima tik suplanavus ir įregistravus valstybinės žemės
sklypą ir tik prie suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo. Pažymėtina, kad
teisės aktų, draudžiančių tai daryti, nėra. Teismai netinkamai aiškino ir taikė
Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. Nr. 692
5, 7.1, 7.2 punktų nuostatas. Tik savivaldybės turi teisę vykdyti
teritorijų detalų planavimą, ir tik suformavus žemės sklypo ribas detaliuoju
planu, spręstinas klausimas dėl konkrečios žemės sklypo pirkimo-pardavimo
sutarties sudarymo. Kauno miesto savivaldybė turėjo teisę spręsti klausimą dėl
196 kv. m laisvo žemės sklypo pardavimo kasatorei.
5. Dėl
ieškinio senaties. Apie detaliojo plano patvirtinimą ieškovė žinojo dar
2001 m., todėl ji praleido ieškinio senaties terminą ginčyti administracinius
aktus, nes sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą taikytina
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio l dalis, kurioje
nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas suinteresuotai šaliai
ginčyti jos atžvilgiu priimtą administracinį aktą. Kasatorės nuomone, teismai
nepagrįstai nenagrinėjo jos prašymo taikyti ieškinio senatį.
6. Dėl CK
1.90 straipsnio netinkamo taikymo, CPK 185 straipsnio pažeidimo. Teismai
vertino tik ieškovės paaiškinimus ir jai naudingus įrodymus, ir visiškai
nepasisakė dėl byloje esančių oficialių rašytinių įrodymų, kurie turi didesnę
įrodomąją reikšme, nei kiti įrodymai, t. y. dėl Sąlygų detaliesiems planams
rengti, Numatomo rengti detalaus plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvados,
detaliojo plano ir kt. Šie dokumentai buvo suderinti su ieškove ir jos pasirašyti.
Dėl to darytina išvada, kad ieškovė viską žinojo apie detalųjį planavimą,
sutiko su visomis sąlygomis ir raštiškai patvirtino šalių sutarimą. Teismų motyvai,
kad ieškovė buvo atsakovų klaidinama, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja
rašytiniams įrodymams. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo
suklydimą.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio
skundo atsakovas Kauno miesto savivaldybė palaiko kasacinio skundo argumentus ir reikalavimus.
Atsiliepime į kasacinį skundą
ieškovė prašo skundą atmesti, teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus.
Jame nurodome, kad:
1. Nepagrįstas skundo argumentas,
kad byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Šioje byloje
ir išnagrinėtoje byloje Nr. 2-1697-435/2007 ginčas vyko ne tarp tų pačių šalių,
ne dėl to paties dalyko ir kitu pagrindu. Išnagrinėtoje byloje kasatorė
dalyvavo kaip trečiasis asmuo; joje nebuvo ginčijamas ieškovės sutikimas leisti
kasatorei vienai privatizuoti valstybinę žemę; ieškovė ex officio neprašė teismo pripažinti negaliojančiu jos sutikimą,
nes buvo įsitikinusi, kad tokio sutikimo ji nedavė; tik išnagrinėjus bylą
kasacine tvarka, ji suprato, kad jos parašas ant detaliojo plano yra
prilyginamas jos sutikimui leisti kasatorei vienai privatizuoti valstybinę
žemę; kasaciniam teismui įvardijus jos parašą ant detaliojo plano kaip
vienašalį sandorį, ji įgijo teisę ginčyti šį sandorį, paduodant kitą ieškinį;
išnagrinėtoje byloje ieškinys buvo grindžiamas Nekilnojamųjų kultūros vertybių
įstatymo, Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų
normų pažeidimu, o nagrinėjamoje byloje – CK 1.90, 193 straipsnių pažeidimu.
2. Nepagrįsti skundo argumentai dėl
teismingumo taisyklių pažeidimo. Reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu
teismingas bendrosios kompetencijos teismui, o išvestiniai reikalavimai dėl
individualaus pobūdžio administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais gali
būti išnagrinėti toje pačioje byloje.
3. Nepagrįsti skundo argumentai, kad
ieškovė nesinaudojo 196 kv. m valstybine žeme ir neišreiškė noro pirkti šią
žemę. Ji naudojosi šia žeme, nes ši ribojasi su jos žemės sklypu, ji ketino ir
ketina pirkti valstybinės žemės dalį. Kasatorė nėra padavusi jokio prašymo dėl
valstybinės žemės įsigijimo. Sąlygos detaliajam planui rengti buvo išduotos tik
dėl žemės sklypo padalijimo į du atskirus sklypus, jose nenurodyta, kad ieškovė
atsisako teisės įsigyti dalį valstybinės žemės. Ieškovė nesutiko su 2001 m.
kovo 12 d. Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo
išvada ir pasirašė prie grafos „Nesutinku“. Teismai tinkamai taikė
materialiosios teisės normas, nurodydami, kad prijungti valstybinę žemę buvo
galima tik suplanavus ir įregistravus valstybinės žemės sklypą ir tik prie
suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo. Teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovė
suklydo dėl sandorio esmės. Detalųjį planavimą organizavo faktiškai viena kasatorė
ir detalusis planas buvo parengtas pagal jos pageidavimus. Ieškovė buvo
įsitikinusi, kad šiuo planu norima tik padalyti esamą žemės sklypą į du
atskirus sklypus taip, kaip buvo nurodyta Sąlygose. Ji nesuprato, kad jos
parašas detaliajame plane reiškia jos sutikimą, jog kasatorė viena įsigytų
valstybinės žemės sklypą.
4. Nepagrįstas skundo argumentas,
kad byloje nebuvo sprendžiamas ieškinio senaties klausimas. Pirmosios
instancijos teismas šį klausimą nagrinėjo ir sprendime išsamiai motyvavo, kad ieškovė
šio termino nepraleido. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė
dėl ieškinio senaties, nes kasatorė šio klausimo apeliaciniame skunde nekėlė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl civilinės bylos nutraukimo CPK
293 straipsnio 3 dalies pagrindu
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę
įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar
ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio
1 dalis). Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš
esmės bylą priimdamas sprendimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, kad
šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys arba jų teisių perėmėjai
nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). CPK 293 straipsnio
3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs
teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko
ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą
ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs,
kad nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto
pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą. Ieškinių tapatumas nustatomas
pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21
d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K.
B.; bylos Nr. 3K-3-203/2000;
2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr.
3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė
„Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; kt.). Ieškinio dalykas yra
reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4
punktas). Minėtose nutartyse kasacinis teismas pabrėžė ir tai, kad, vertinant,
ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės
formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo
objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu
nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą
patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą
sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio
1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos
tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje
byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais
juridiniais faktais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13
d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2008 (Kauno miesto
apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1697-435/2007) ieškovė R.
A. P. ginčijo teritorijų detaliojo planavimo proceso metu priimtus administracinius
aktus – Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimą
Nr. 1366 ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 320. Šiuos
administracinius aktus ieškovė ginčija ir nagrinėjamoje byloje, papildomai
pareikšdama reikalavimą pripažinti negaliojančiu jos sutikimą, išreikštą detaliojo
planavimo brėžinyje, patvirtintame ginčijamu 2001 m. spalio 9 d. sprendimu
Nr. 1366. Įvertinusi pareikštus reikalavimus, ginčo šalis ir ieškinio
pagrindą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejose bylose ieškiniai yra
tapatūs. Abiejose bylose ieškovė gina savo pažeistas teises siekdama atkurti
iki ginčijamų savivaldybės sprendimų buvusią padėtį. Nagrinėjamoje byloje
pareikštas papildomas reikalavimas, atsižvelgiant į pasirinktą ieškovės teisių
gynimo būdą, tėra jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės
ginčijimas. Ši aplinkybė (ieškovės duotas sutikimas) nėra nauja aplinkybė, kuri
galėtų būti naujo teisminio proceso dalyku. Pareikštas papildomas reikalavimas
ieškovės teisių gynimo prasme reikšmingas tik tiek, kiek tai susiję su
pareikštais pagrindiniais reikalavimais panaikinti savivaldybės valdybos
sprendimus. Tiek išnagrinėtoje byloje, tiek ir šioje byloje teisminio
nagrinėjimo objektu yra tos pačios detaliojo planavimo procedūros, kuriomis siekiama
padalyti ieškovės ir atsakovės bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės
sklypą į du savarankiškus nuosavybės teisių objektus, prie vieno iš jų
prijungiant dvi dalis parduodamos valstybinės žemės. Atliekant šias detaliojo
planavimo procedūras ieškovė sutiko su detaliojo plano sprendiniais,
pasirašydama detaliojo plano brėžinyje. Detaliojo planavimo procedūrų
teisėtumas buvo patikrintas jau išnagrinėtoje byloje dėl administracinių aktų
panaikinimo, kurioje atsakovas Kauno miesto savivaldybė įrodinėdama priimtų
aktų teisėtumą, jau atsiliepime į ieškinį
nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės sprendimai buvo priimti atsižvelgiant
ir į ieškovės sutikimą su detaliuoju planu. Ieškovės sutikimas aptartas ir
teismų procesiniuose sprendimuose jau išnagrinėtoje byloje. Dėl to konstatuotina,
kad ieškovės sutikimas jau buvo teisminio nagrinėjimo dalykas sprendžiant
administracinių aktų teisėtumą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nereiškė
reikalavimo pripažinti jos sutikimą negaliojančiu. Nesant tokio reikalavimo ir
teismui konstatavus ieškovės sutikimą kaip teisiškai reikšmingą aplinkybę
ginčas dėl jo pagrindu priimtų administracinių aktų teisėtumo buvo išspręstas
įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendžiant dėl bylos nutraukimo CPK
293 straipsnio 3 punkto pagrindu yra reikšminga CPK 279 straipsnio 4
dalis, kurioje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai
ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų
teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio
reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo
nustatytus faktus ir teisinius santykius. Teismui konstatavus, kad
ginčijami administraciniai aktai priimti esant ieškovės sutikimui, ieškovė
neteko teisės ginčyti šios teismo nustatytos aplinkybės. Dėl nurodytų
priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejose bylose pareikšti tapatūs
reikalavimai. Nagrinėjamos bylos šalys dalyvavo ir anksčiau išnagrinėtoje
byloje. Skirtinga procesinė atsakovės padėtis abiejose bylose nėra pagrindas
konstatuoti šalių nesutapimą, nes ji buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, yra abiejų
teisminio nagrinėjimų objektu esančio materialinio teisinio santykio dalyvė,
dalyvavusi detalaus planavimo procedūrose. Teisėjų kolegija taip pat
konstatuoja, kad abiejose bylose ieškiniai grindžiami remiantis tomis pačiomis
faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartyje pateiktas jos sutikimo
vertinimas sudaro naują ieškinio pagrindą. Įsiteisėjusiu sprendimu
pasibaigusioje byloje teismas, konstatuodamas sutikimo faktą, šią aplinkybę
vertino teisme nagrinėjamų detalaus planavimo procedūrų metu susiklosčiusių
ginčo santykių ribose ir nesuteikė šiai aplinkybei kitokios teisinės reikšmės,
nei numato galiojantis teisinis reguliavimas, todėl teismo motyvacija negali
būti pagrindu konstatuoti teismo sprendimo kaip naujos faktinės aplinkybės.
Negali būti laikomi nauju ieškinio pagrindu ir kiti taikomi teisės aktai, kaip
kad nurodo ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą. Vertinant ieškinių tapatumą
reikšminga yra nustatyti ne teisinio, o faktinio ieškinio pagrindo, t. y.
faktinių aplinkybių pasikeitimą. Naujų aplinkybių byloje nėra nustatyta.
Nustačiusi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008
m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2008 jau buvo
išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu
pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas
pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį ir CPK 293 straipsnio 3 punktą,
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl teismų procesiniais
sprendimai turi būti panaikinti ir byla nutraukta (CPK 359 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus kasacinį skundą, iš ieškovės R. A. P. atsakovei J. E. A. priteisiamas jos
sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis); taip pat iš ieškovės
į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų
įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96
straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d.
sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.
Priteisti iš ieškovės R. A. P. (a.
k. (duomenys neskelbtini)
atsakovei J. E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 130 (vieną
šimtą trisdešimt litų) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.
Priteisti iš ieškovės R. A. P. (a.
k. (duomenys neskelbtini)
į valstybės biudžetą 81,78 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą 78 ct) išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Baranauskas
Egidijus Laužikas
Zigmas Levickis