Civilinė byla Nr. 2-545-413/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00434-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 3.1.7.6; 3.2.6.1

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, 

sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,

dalyvaujant ieškovui A. A. Š.,

atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M. K.,

ir draudimo bendrovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui K. G.,

trečiojo asmens atstovei N. L.,

teismo posėdyje žodinio (nuotolinio) proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, trečiajam asmeniui Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl neturinės žalos atlyginimo. 

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Ieškovo reikalavimų, atsakovų bei trečiojo asmens atsikirtimų į ieškinį esmė

1.       Ieškovas A. A. Š. teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinys grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1.1.                       Ieškovui atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, prasidėjo kojų skausmai tiek vaikštant, tiek ramybės būsenoje, todėl 2018 m. kovo 22 d. jis kreipėsi į pataisos namuose dirbantį gydytoją P. R., kuris paskyrė vaistus nuo skausmo ir tepalą „Diclac“, tačiau skausmas nepraėjo. Nuo 2018 m. rugsėjo 12d. kojoje atsirado žaizda. Gydytojas paskyrė perrišimus ir tepamus vaistus „Betadin“, tačiau ir tai nepadėjo. 2018 m. spalio 18 d. laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojas, apžiūrėjęs koją, nurodė, kad reikalinga angiochirurgo konsultacija.

1.2.                       Taigi, tik praėjus septyniems mėnesiams po pirmųjų simptomų ir nusiskundimų pradėtas spręsti skaudančios kojos gydymo klausimas, tai buvo padaryta gerokai pavėluotai, kas lėmė kairės kojos amputaciją. Jeigu Alytaus pataisos namų gydytojas būtų anksčiau nusiuntęs konsultacijai pas reikiamus specialistus, kojos amputacijos būtų išvengta.

1.3.                       Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 22 d. atmetė ieškovo pareiškimą dėl žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, jog ieškovui teikiant gydymo paslaugas jis vartojo tabaką, kas sąlygojo jo sveikatos pablogėjimą, tačiau ieškovas pažymi, kad jis visiškai neberūko nuo 2017 metų. Komisija sprendė, kad ieškovo sveikatai Alytaus pataisos namai žalos nepadarė. Su tokiu komisijos sprendimu ieškovas nesutinka ir prašo jį panaikinti.

2.       Lietuvos Respublika, atstovaujama Alytaus pataisos namų, prašė ieškinį atmesti remdamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                       Ieškovas 2021 m. balandžio 8 d. pareiškimu skundė Alytaus pataisos namų gydytojų veiksmus dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai. Komisija 2021 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovo prašymą atlyginti jam 15 000 Eur žalą.

2.2.                       Pažymi, kad ieškovas 2018 m. lapkričio 7, 19 dienomis, nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2018m. gruodžio 7 d. buvo gydytas dėl kojos žaizdos ir skausmų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. – VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje. Po atliktos operacijos būklė negerėjo, skausmas išliko ir liko viena išeitis – nupjauti koją. Išsigandęs, kad nupjaus koją, ieškovas 2018 m. gruodžio 6 d. prašė jį gražinti į Alytaus pataisos namus.

2.3.                       Ieškovui 2018 m. gruodžio 21 d. išduotas siuntimas chirurgo konsultacijai į Kauno klinikas. Nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. vasario 16 d. jis gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Po to buvo nuvežtas į ligoninę dėl kojos amputacijos, bet išsigando.

2.4.                       Alytaus pataisos namų gydytojas P. R. suteikė ieškovui tinkamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Nukreipimas angiochirurgo konsultacijai galėjo būti anksčiau, bet vertinant lėtinę ligos eigą, rizikos veiksnius po ieškovui anksčiau atliktos arterijų aetosklerozės ir gangrenos operacijos, taip pat į angiografinio tyrimo rezultatus, kojos amputacijos išvengti greičiausiai nebūtų pavykę. Ieškovui dėl obliteruojančios apatinių galūnių aterosklerozės su gangrena dar 2016 m. buvo atliktas aortosblifurkacinis šuntavimas, tačiau ieškovas ir toliau rūkė, taip kenkdamas savo sveikatai, dėl ko liga progresavo. Atsakovo nuomone, ieškovas pats savo veiksmais, t. y. tabako gaminių rūkymu, kenkė savo sveikatai, kas lėmė kojos amputaciją.

3.       Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašė ieškinį atmesti, nurodydama tokius pagrindinius argumentus:

3.1.                       Ieškovas neįrodė visų kitos šalies civilinės atsakomybės sąlygų dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Komisija konstatavo, kad atsakovas Alytaus pataisos namai sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui teikė tinkamai, o jo koja iš esmės buvo amputuota dėl ilgą laiką besitęsusių lėtinių ligų, kurios sutrikdė kraujotaką amputuotoje kojoje. Komisijos sprendime nurodyta, kad ieškovui dar 2016 m. buvo atliktas aortosblifurkacinis šuntavimas dėl apatinių galūnių aterosklerozės su gangrena. Po atliktų medicininių intervencijų, kurios stabilizavo ieškovo būklę, ieškovas toliau kenkė savo sveikatai – rūkė, kas be jokios abejonės lėmė ligos progresavimą, kurio pasekmė – kojos amputacija.

3.2.                       ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kaip draudikas, su atsakovu 2018 m. vasario 15d. sudarė Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 1376/1000986). Draudimo sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2018 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 3 d. Draudimo sutartimi apdrausta atsakovo atsakomybė dėl žalos padarytos pacientui, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir per vienerius metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo darbuotojų veiksmų teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Draudimo sutartyje susitarta ir nustatyta, kad trečiojo asmens atsakomybės apimtis pagal draudimo sutartį dėl vieno draudžiamojo įvykio yra 15 000 Eur. Draudimo sutarčiai taikomos Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-6 (toliau – Draudimo taisyklės).

3.3.                       Minėtų Draudimo taisyklių 14.1 p. nurodyta, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, kai draudėjo veiksmais padaroma tik neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nėra susitarta kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodo patyręs tik neturtinę žalą, įvykis, dėl kurio reiškiamas ieškinys, negali būti pripažįstamas draudžiamuoju, todėl vien tai šalina draudiko pareigą pagal sudarytą draudimo sutartį išmokėti atsakovui draudimo išmoką (Draudimo taisyklių 14.1 p.).

3.4.                       Ieškovas yra praleidęs ir pretenzijos (ieškinio) pareiškimo terminą (Draudimo taisyklių 11 p.), o tai taip pat šalina draudiko pareigą spręsti klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo.

4.       Trečiasis asmuo Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – Ligoninė) su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti remdamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                       Ligoninė 2021 m. balandžio 22 d. raštu Komisijai pateikė informaciją dėl ieškovo skunde dėstomų aplinkybių kaip institucija, kuri įgyvendina suimtųjų ir nuteistųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

4.2.                       Už teiktas asmens sveikatos paslaugas įkalinimo įstaigose iki 2019 m. spalio 1 d. atsakingos įkalinimo įstaigų administracijos, kurios tokias paslaugas teikė ir buvo apdraudusios savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

4.3.                       Ligoninė veikė tinkamai, nepažeisdama jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

II.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

5.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. A. Š. į Alytaus pataisos namus atvyko teismo nuosprendžiu paskirto bausmės 2016 m. rugpjūčio 30 d. Iki atvykstant į Alytaus pataisos namus ieškovui 2016 m. kovo 23 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose buvo atliktas aorto-bifemoralinis šuntavimas ir nustatyta klinikinė diagnozė: Lerišo sindromas; abiejų išorinių klubinių arterijų užakimas; kairės pėdos I piršto gangrena; lėtinė galūnių išemija IV stadija pagal Fontaine. 

6.       Ieškovas 2018 m. kovo 22 d. kreipėsi į Alytaus PN gydytoją V. M. dėl varginančių ir labai stiprių apatinių galūnių skausmų. Gydytojas paskyrė geriamus vaistus nuo skausmo.

7.       Ieškovas 2018 m. balandžio 19 d. vėl kreipėsi į gydytoją dėl stiprių kairės čiurnos skausmų, gydytojas paskyrė vaistus ir rentgenogramą. 2018 m. balandžio 20 d. radiologė kortelėje nurodė, kad ūmios kaulinės patologijos nematyti.

8.       2018 m. balandžio 27 d. Alytaus PN gydytojas P. R. kortelėje pažymėjo, kad ieškovas skundžiasi kojos skausmais.

9.       2018 m. gegužės 9 d. gydytojas kortelėje nurodė, kad ieškovas skundžiasi apatinių galūnių skausmais.

10.       2018 m. gegužės 30 d. gydytojas kortelėje pažymėjo, kad ieškovui skauda kairę pėdą apie tris mėnesius.

11.       2018 m. birželio 6 d. gydytojas kortelėje pažymėjo, kad ieškovui vis dar skauda koją.

12.       2018 m. liepos 5 d., 17 d., 19 d. ir 21 d. ieškovą apžiūrėjo gydytojas A. B. ir kortelėje pažymėjo, kad ieškovui skauda kairę pėdą, todėl paskyrė geriamas tabletes bei tepamus vaistus.

13.       2021 m. rugpjūčio 1 d. gydytojas P. R. kortelėje pažymėjo, kad ieškovui skauda kairę koją, nurodydamas paciento diagnozę – obliteruojanti apatinių galūnių aterosklerozė su kraujotakos nepakankamumu po kraujagyslių operacijos. Gydytojas paskyrė gydymą geriamomis tabletėmis.

14.       2021 m. rugpjūčio 8 d. gydytojas kortelėje pažymėjo, kad ieškovas skundžiasi kairės pėdos skausmais, todėl paskyrė geriamas tabletes.

15.       2018 m. rugpjūčio 28 d. gydytojas P. R. kortelėje pažymėjo, kad pacientui problemos su kojų kraujotakos nepakankamumu. Nurodė diagnozės kodą pagal TLK-10-AM-170.24, paskyrė gydymą Troxevasino arba Heparino tepalu.

16.       2018 m. rugsėjo 5 d. vidaus ligų gydytojas P. R. kortelėje pažymėjo, kad pacientui skauda kojas dėl kraujotakos sutrikimo, paskyrė geriamas tabletes.

17.       2018 m. rugsėjo 12 d. gydytojas P. R. kortelėje pažymėjo, kad pacientui kairės pėdos trofinė opa, išsivystė po avalynės nutrynimo, paskyrė perrišimus su Betadinu, Heparino tepalą.

18.       2018 m. rugsėjo 14 d. gydytojas P. R. kortelėje pažymėjo, kad pacientui skauda koją, kurioje sutrikusi kraujotaka, paskyrė geriamas tabletes.

19.       2018 m. rugsėjo 18 d. gydytojas P. R. kortelėje pažymėjo, kad pacientui skauda kairę pėdą, kur trofinė opa, kosti, sloguoja, rūko. Paskyrė gydymą geriamomis tabletėmis ir perrišimus.

20.       2018 m. rugsėjo 24 d. gydytojas P. R. kortelėje pažymėjo, kad pacientui vėl kojos skausmai, kur trofinė opa ir obliteruojanti aterosklerozė. Paskyrė tab. Diclac, opą rišti su Sulfargino tepalu.

21.       2018 m. rugsėjo 28 d. gydytojas P. R. kortelėje pažymėjo, kad pacientui nuo vaistų ėmė skaudėti skrandį.

22.       2018 m. spalio 5 d. gydytojas P. R. kortelėje pažymėjo, kad pacientui obliteruojanti aterosklerozė su kairės pėdos trofine opa, paskyrė perrišimus su Baneocino tepalu, tab. Ketanov,

23.       2018 m. spalio 9 d. gydytojas P. R. kortelėje pažymėjo, kad dėl kojos skausmų pacientui suleista sol. Ketalgon.

24.       Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. spalio 24 d. ieškovas buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, LSMU Kauno klinikose atlikta dešinės akies kataraktos operacija. 2018m. spalio 18 d. ieškovas konsultuotas Laisvės atėmimo vietos ligoninės gydytojo chirurgo V. P., kuris medicinos dokumentų išraše nurodė, kad pacientas skundžiasi kairės pėdos negyjančia 2 mėn. trofine opa, pėdos skausmu, šalimu. Tikslinga angiochirurgo konsultacija dėl arterinės kraujotakos pagerinimo kairėje kojoje galimybių.

25.       2018 m. spalio 24 d., 29 d., lapkričio 2 d. gydytojas P. R. ieškovui skyrė geriamus ir tepamus vaistus.

26.       2018 m. lapkričio 9 d. ieškovas konsultuotas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės (toliau - RKL) gydytojo angiochirurgo, kuris medicinos dokumentų išraše pažymėjo, kad pacientui spontaninė žaizda kairėje pėdoje, gangrena, skausmai. Išvada: kritinė kairės kojos išemija. Yra indikacija kairės kojos angiografijai ir revaskuliarizacijai. Stacionarizuoti planuojama 2018 m. lapkričio 19d. Ieškovas nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 20 d. gydytas Chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriuje, o nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 26 d. – Chirurgijos klinikos Chirurginės infekcijos skyriuje.

27.       2018 m. lapkričio 28 d. gydytojas D. K. ligos istorijoje pažymėjo, kad pacientas skundžiasi kairės pėdos skausmais, nori išvykti į pataisos namus, tačiau paaiškinus apie galimas komplikacijas, sutiko likti.

28.       2018 m. gruodžio 6 d. šeimos gydytojas ligos istorijoje pažymėjo, kad pacientas raštiškai atsisakė tolimesnio gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, su galimomis komplikacijomis ir pasekmėmis buvo supažindintas.

29.       2019 m. sausio 7 d. gydytojas D. K. ligos istorijoje pažymėjo, kad pacientas atvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę po chirurgo konsultacijos, rekomenduota angiochirurgo konsultacija. Nuo 2019 m. vasario 11 d. ieškovas pastoviai konsultuotas chirurgų ir 2019 m. vasario 11 d. hospitalizuotas skubios pagalbos skyriuje, 12 d. pervežtas į Respublikinę Kauno ligoninę, kur pacientui iš anamnezės dėl išemijos atliktos kelios angioplastinės abiejų kojų operacijos, atlikta kairės kojos amputacija žemiau kelio sąnario.

30.       Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos paslaugų kokybės priežiūros skyrius atliko patikrinimą ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo 2020 m. gruodžio 22 d. parengtoje ataskaitoje Nr. T3-11/2020 nurodė, kad gydytojas, turėdamas pareigą įtarti kojų arterijų okliuzines ligas, kaip tai numatyta Šeimos gydytojo MN 14.2.17. papunktyje, objektyvios apžiūros metu nustatęs pacientui, kad pulsacijos a. dorsalis pedis nėra, nurodė tik diagnozę „kojų venų varikozė“, nenukreipė paciento gydytojo angiochirurgo konsultacijai, tuo pažeidė Lietuvos medicinos normos.

31.       Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Direktoriaus 2020 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. T4-1.34 „Dėl pacientui A. A. Š. Alytaus pataisos namuose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ dėl padarytų pažeidimų paskyrė Alytaus pataisos namams įspėjimą.

32.       Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 56-111 nusprendė, kad teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Alytaus pataisos namuose A. A. Š. žala nebuvo padaryta, todėl jo prašymo atlyginti 15 000 Eur neturinę žalą netenkino (toliau – Komisijos sprendimas).

33.       Ieškovas 2021 m. rugsėjo 13 d. padavė Kauno apygardos teismui ieškinį (prašymą), prašydamas panaikinti Komisijos 2021 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 56-111  ir priteisti iš atsakovės 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.  

Dėl termino Komisijos sprendimui apskųsti (ne)praleidimo

34.       Atsakovai nurodo, kad ieškovas per įstatyme nustatytą terminą neskundė Komisijos sprendimo, todėl Komisijos sprendimas yra galiojantis.

35.       Pagrindinis teisės aktas, apibrėžiantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTŽSAĮ). PTŽSAĮ 24 straipsnis nustato, jog pacientas su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pacientas ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

36.       Komisijos skundžiamame sprendime nurodyta, kad Komisija 2021 m. birželio 22 d. nuotoliniu būdu organizuotame posėdyje svarstė 2021 m. balandžio 8 d. Komisijoje gautą pareiškėjo A. A. Š. (toliau - Pareiškėjas, pacientas) pareiškimą, kuriame yra skundžiamos, Pareiškėjo manymu, netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos Alytaus pataisos namuose. Komisijos posėdyje nuotoliniu būdu nagrinėjimo metu nedalyvavo nei Pareiškėjas nei įstaiga.

37.       Komisija, priėmusi sprendimą atmesti Pareiškėjo prašymą dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

38.       Byloje nėra duomenų, kada ieškovas gavo minėtą komisijos sprendimą, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2021 m. liepos 23 d. buvo gautas pareiškėjo A. A. Š. skundas, kuriuo jis nesutiko su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 56-111.

39.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir išaiškino, kad dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo jis turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Vilniaus apygardos teismą) (administracinė byla Nr. I1-8116-422/2021).

40.       Iš LITEKO duomenų nustatyta, jog įsiteisėjus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 26 d. nutarčiai, ieškovui 2021 m. rugpjūčio 13 d. išsiųsti jo skundas su visais pridėtais dokumentais.

41.       Byloje nėra duomenų, kada jam buvo įteikti minėti dokumentais, tačiau LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. A. Š. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021m. rugpjūčio 23 d. išsiuntė (Nr.2.25-429) ieškinį į Vilniaus apygardos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos nustatymo, prašydamas išnagrinėti ginčą tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir ieškovo, kaip paciento.

42.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. civilinėje byloje Nr. e2-2786-567/2021 priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti ieškovo A. A. Š. ieškinį dėl paciento sveikatai padarytos žalos nustatymo, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui ir išaiškino, kad jis su tokiu ieškiniu turi teisę kreiptis į Kauno apygardos teismą. Minėta nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 15 d. Ieškovas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Kauno apygardos teismą ieškinį dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2021 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. 56-111 panaikinimo išsiuntė 2021 m. rugsėjo 9 d.

43.       Taigi, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas praleido PTŽSAĮ 24 straipsnyje nustatytą 30 dienų terminą apskųsti Komisijos sprendimą, tačiau jis savo teisėmis naudojosi aktyviai, neturėdamas specialių teisnių žinių ir nepažeisdamas įstatyme numatytų apskundimo terminų, pateikė ieškinius (pareiškimus) ne tiems teismams, kurie kompetentingi nagrinėti šį ginčą. Todėl aptartų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad terminas pateikti ieškinį bylą nagrinėjančiam teismui buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, dėl ko yra pagrindas ieškovo pažeistas teises ginti ir praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti (CPK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinės atsakomybės už pacientui padarytą žalą

44.       Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018, 16 punktas). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 29 punktas).

45.       Žalos padarymo metu galiojusios PTŽSAĮ redakcijos 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (2 straipsnio 8 dalis).

46.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, jog ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

47.       Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Būtent iš tokių įrodymų šaltinių gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

48.       Kai jau buvo nustatyta ankščiau, Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo 2020 m. gruodžio 22d. parengtoje ataskaitoje Nr. T3-11/2020 (toliau – Ataskaita) nustatyta, kad iki atvykstant į Alytaus pataisos namus ieškovui 2016 m. kovo 23 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose buvo atliktas aorto-bifemoralinis šuntavimas ir paskirti atitinkami vaistai. Alytaus pataisos namuose ieškovui nuolat buvo skiriami ir išduodami vaistai. Tačiau ieškovui 2018 m. kovo 22 d. kreipusis į gydytoją dėl stiprių apatinių galūnių skausmų, šeimos gydytojas, turėdamas pareigą įtarti kojų arterijų okliuzines ligas, objektyvios apžiūros metu nustatęs pacientui, kad a. dorsalis pedis nepulsuoja, nurodė tik diagnozę „kojų venų varikozė“, nesiuntė paciento gydytojo angiochirurgo konsultacijai. Taip pat nurodytos diagnozės „gastroezofaginio refliukso liga“ nepagrindė anamnezės ir objektyvios apžiūros duomenimis. 

49.       Dėl 2018 m. gegužės 9 d. ieškovo vizito pas gydytoją atskaitoje pažymėta, kad vidaus ligų gydytojas, objektyvios apžiūros metu nustatęs pacientui, kad a. dorsalis pedis nepulsuoja ir nurodęs diagnozę „obliteruojanti apatinių galūnių aterosklerozė su kraujotakos nepakankamumu“, nesiuntė paciento gydytojo angiochirurgo konsultacijai.

50.       Dėl ieškovo 2018 m. gegužės 30 d. vizito pas gydytoją ataskaitoje nurodyta, kad vidaus ligų gydytojas, objektyvios apžiūros metu nustatęs pacientui, kad a. dorsalis pedis nepulsuoja, pirštai kiek cianotiški ir nurodęs diagnozę „obliteruojanti apatinių galūnių aterosklerozė su kraujotakos nepakankamumu“, nesiuntė paciento gydytojo angiochirurgo konsultacijai.

51.       Dėl ieškovo 2018 m. rugpjūčio 1 d. vizito pas gydytoją ataskaitoje nurodyta, kad vidaus ligų gydytojas, objektyvios apžiūros metu nustatęs pacientui, kad a. dorsalis pedis nepulsuoja, kairės pėdos priekis ir pirštai šaltesni, lengva cianozė, ir nurodęs diagnozę „obliteruojanti apatinių galūnių aterosklerozė su kraujotakos nepakankamumu“, nesiuntė paciento gydytojo angiochirurgo konsultacijai.

52.       Ataskaitoje dėl 2018 m. rugpjūčio 28 d. ieškovo vizito pas gydytoją pažymėta, kad vidaus ligų gydytojas ligos istorijoje nurodęs, kad pacientui problemos su kojų kraujotakos nepakankamumu, nenurodė paciento objektyvių apžiūros duomenų, paciento būklės dinamikos, pacientui išliekant kojų į kraujotakos problemoms nepaskyrė gydytojo angiochirurgo konsultacijos.

53.       Ataskaitoje dėl ieškovo 2018 m. rugsėjo 5 d. vizito pas gydytoją nurodyta, kad vidaus ligų gydytojas ligos istorijoje nurodęs, kad pacientui skauda kojas dėl kraujotakos sutrikimo, nenurodė paciento objektyvių apžiūros duomenų, paciento būklės dinamikos, pacientui išliekant kojų kraujotakos problemoms nepaskyrė gydytojo angiochirurgo konsultacijos.

54.       Laisvės atėmimo vietos ligoninės gydytojui 2018 m. spalio 18 d. vizito metu medicininių dokumentų išraše nurodžius, kad tikslinga ieškovui paskirti angiochirurgo konsultaciją dėl arterinės kraujotakos pagerinimo kairėje kojoje galimybių, tik tuomet (2018 m. lapkričio 9 d.) ieškovui buvo suteikta VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės gydytojo angiochirurgo konsultacija, dėl ko jam buvo paskirta chirurginė operacija, o dar vėliau, t. y. 2019 m. vasario 13 d. ieškovui buvo amputuota karės kojos dalis.

55.       Taigi, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos paslaugų kokybės priežiūros skyrius nustatė eilę Alytaus pataisos namų gydytojų padarytų pažeidimų teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, kas vėliau galimai sąlygojo ir kojos dalies amputaciją. Minėta, kad dėl atskaitoje nustatytų Alytaus pataisos namų darbuotojų padarytų pažeidimų Alytaus pataisos namams buvo paskirta nuobauda, kurios atsakovė įstatymo nustatyta tvarka neskundė.

56.       Teismo vertinimu, faktinės nagrinėjamo ginčo aplinkybės teikia pagrindo pripažinti, kad  Alytaus pataisos namų darbuotojų (gydytojų) veiksmai aptartu ieškovo gydymo laikotarpiu nebuvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi gydymo proceso aspektu, kas lėmė, kad dėl netinkamai suteiktų medicininių sveikatos priežiūros paslaugų ieškovo sveikatai buvo padaryta žala.

57.       Komisija 2021 m. birželio 22 d. sprendime nurodė, kad atlygintina žala, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Alytaus pataisos namuose A. A. Š. nebuvo padaryta, nes norėdamas pristabdyti ligos progresavimą ir atitolinti galūnės amputaciją ar net galbūt jos išvengti, pacientas turėjo laikytis rekomendacijų, nerūkyti. Teismo vertinimu, minėtos išvados, visų pirma, yra pagrįstos prielaida, bet ne medicininiais tyrimais pagrįstomis specialistų (ekspertų) išvadomis. Antra, šios išvados nepaneigia Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo 2020 m. gruodžio 22d. ataskaitoje Nr. T3-11/2020 konstatuotų atsakovės darbuotojų nerūpestingų veiksmų. Trečia, sprendime nurodoma pagrindinė ieškovo ligos ir galutinė jos rezultato (amputacijos) priežastis – ieškovo rūkymas, neatlikus išsamios medicininės analizės, galėtų būti tik vienas iš rizikos faktorių sveikatos pablogėjimui, nes atsakovas Alytaus pataisos namai nepateikė į bylą įrodymų, kad vien dėl to, jog ieškovas rūkė (nors jis pats teigė, kad neberūkė nuo 2017 metų), buvo vienintelė priežastis, dėl ko jam teko amputuoti dalį kojos (CPK 178 straipsnis).

58.       Teismo vertinimu, byloje nustatyti Alytaus pataisos namų darbuotojų veiksmai (neveikimas), kai ieškovas daugiau nei septynis mėnesius nebuvo siunčiamas angiochirurgo konsultacijai, nors dar 2018 m. kovo 22 d. buvo nustatyta, kad ieškovo sveikatos nusiskundimai turi specifinį pobūdį, kuriam išsiaiškinti reikalingos specialios tam tikros medicinos srities žinios, leidžia tokius veiksmus (neveikimą) pripažinti neteisėtais. Tai reiškia, kad dėl šios atsakovės darbuotojų kaltės ir ilgai trukusių netinkamų medicininių paslaugų teikimo ieškovas patyrė ir neturtinę žalą, kuri, kaip minėta, buvo priežastiniame ryšyje su netinkamais atsakovės veiksmais (neveikimu). Aptartos aplinkybės paneigia Komisijos 2021 m. birželio 22 d. padarytą išvadą dėl žalos ieškovo sveikatai nepadarymo, todėl yra pagrindas skundžiamą Komisijos sprendimą panaikinti.

59.       Ieškovas šiuo atveju prašo atlyginti jam tik neturtinę žalą, kuri, jo vertinimu, siekia 15 000 Eur. Pagrindinės neturtinės žalos dydžio kriterijų nuostatos reglamentuojamos CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti įvertintini jo nustatymo kriterijai tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis; aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).

60.       Minėtoje Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad stiprėjant skausmams ir 2018 m. rugsėjo 12 d. atsiradus kairės pėdos opai, 2018 m. spalio 18 d. pacientas konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės chirurgo, kuris rekomendavo angiochirurgo konsultaciją. 2018 m. lapkričio 9 d., greičiau nei po mėnesio, pacientas konsultuotas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės gydytojo angiochirurgo, diagnozuota kritinė kairės kojos išemija, rekomenduota planinė kairės kojos angiografija ir revaskuliarizacija. 2019 m. lapkričio 19 d. pacientui Respublikinėje Kauno ligoninėje atlikta angiografija ir revaskuliarizacija. 2019 m. sausio 3 d. pacientas buvo konsultuotas Respublikinės Kauno ligoninės chirurgo dėl negyjančios trofinės opos, rekomenduota angiochirurgo konsultacija kairės kojos kraujotakos įvertinimui. 2019 m. sausio 25d. konsultuotas kraujagyslių chirurgo: diagnozė – kairės kojos arterijų aterosklerozė su gangrena, rekomenduota susisiekti su Infekcinės chirurgijos skyriaus vedėju dėl nekrektomijos/amputacijos, suderinta operacinio gydymo data 2019 m. vasario 4 d., tačiau nuvykęs pacientas raštiškai atsisakė operacinio gydymo. Išsivysčius kairės pėdos gangrenai iki pat čiurnos pacientas 2019 m. vasario 12 d. buvo pristatytas į RKL, stacionarizuotas skubos tvarka ir 2019 m. vasario 13 d. atlikta kairės kojos amputacija žemiau kelio sąnario.

61.       Taigi, apibendrinus visą ieškovo gydymo procesą, galima daryti išvadą, kad neturtinė žala ieškovo sveikatai galėjo būti padaryta ne tik dėl ilgą laiką nesuteiktų reikalingų gydymo paslaugų, bet ir dėl paties ieškovo nerūpestingų veiksmų, kuomet jis ne vieną kartą ir savo noru nutraukė gydymąsi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nesilaikė gydytojų teiktų rekomendacijų, kas apsunkino jo gydymo galimybes. Todėl teismas sprendžia, kad prašomas atlyginti neturinės žalos dydis yra per didelis, todėl jis mažintinas iki 1 000 Eur, kas, teismo vertinimu, būtų teisinga bei adekvati satisfakcija ieškovo patirtiems emociniams bei fiziniams išgyvenimams (CPK 1.5, 6.250 straipsniai) .

Dėl atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir Draudikas) civilinės atsakomybės

62.       Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, prašydama atmesti ieškinį, be kita ko nurodė, kad pagal Draudimo taisyklių 14.1 p. įvykis laikomas nedraudžiamuoju, kai draudėjo veiksmais padaroma tik neturtinė žala, todėl nagrinėjamu atveju, kai ieškovas prašo atlyginti tik neturinę žalą, bendrovė už savo draudėjo veiksmus negali būti atsakinga. Be to, ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į draudiką.

63.       Bylos duomenimis, draudikas su Alytaus pataisos namais 2018 m. vasario 15 d. sudarė Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 1376/1000986). Draudimo sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2018 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 3 d. Draudikas nurodo, kad draudimo sutarčiai taikomos Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-6 (toliau – Draudimo taisyklės).

64.       Draudimo taisyklių 7 punkte apibrėžta žalos sąvoka, kuriame nurodyta, kad žala – nukentėjusiojo trečiojo asmens turtiniai nuostoliai, susiję su žala paciento sveikatai ir/ar gyvybei, taip pat negautos pajamos, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta žala paciento sveikatai ir/ar gyvybei (mirtis, neįgalumas, sveikatos sutrikimas), kurią pacientui sukėlė draudėjo ir/ar draudėjo darbuotojų neteisėti (kalti) veiksmai (veikimas, neveikimas), taip pat neturtinė žala.

65.       Draudimo taisyklių 11 punkte nurodyta, kad draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas (dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaryta turtinė ir neturtinė žala), kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, jeigu reikalavimas mokėti išmoką atitinka visas šias sąlygas: 1) pareikštas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos; 2) pareikštas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje draudėjo atliekamos asmens sveikatos priežiūros veiklos; 3) pareikštas kaip rašytinė pretenzija ar ieškinys; 4) draudėjas pagal galiojančius teisės aktus atsako už žalą; 5) pareikštas dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo metu ir ne vėliau kaip per vienus metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos datos.

66.       Nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė ieškovams, kurio sveikatai, kaip prieš tai nustatė teismas, dėl draudėjo (Alytaus pataisos namų) darbuotojų neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala – amputuota koja. Žala padaryta ieškovui atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose. Dėl žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu. Pagal 2018 m. vasario 15 d. Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo sutartį už žalą atsako draudiko draudėjas – Alytaus pataisos namai. Bylos duomenys patvirtina, kad žalos pradžios momentas yra nuo 2018 m. kovo mėnesio iki kojos amputacijos – 2019 m. vasario 13 d., t. y. draudimo sutarties galiojimo metu. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Alytaus pataisos namų darbuotojų ieškovui padaryta žala atitinka visas Draudimo sutarties 11 punkte nustatytas sąlygas, kad įvykį pripažinti draudžiamuoju.

67.       Draudimo taisyklių 14.1 punkte nurodyta, kad nedraudžiamasis įvykis yra draudėjo veiksmai, kuriais padaryta tik neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

68.       Minėta, kad pagal Draudimo taisyklių 7 ir 11 punktus draudikas atlygina ne tik turinę, bet ir neturtinę žalą. Tai reiškia, kad draudimo sutartyje yra numatyta išimtis minėtų taisyklių 14.1 punkto atžvilgiu ir šis punktas negali būti aiškinamas izoliuotai nuo Draudimo taisyklių 7 ir 11 punktų. Vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atlyginti tik neturtinę žalą, nereiškia, kad jam nebuvo padaryta turtinė žala (įvertinus kojos operacijos padarinius) ir nepašalina draudiko pareigos atlyginti paciento prašomą atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl draudėjo darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

69.       Draudimo taisyklių 38 punkte nustatyta, kad draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Teismas prieš tai nustatė, kad ieškovo sveikatai buvo padaryta žala, įvykis atitinka draudžiamojo įvykio sąlygas, todėl pirmiausiai draudikui ir kyla pareiga atlyginti ieškovui draudėjo padarytą žalą (Draudimo taisyklių 45 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

70.       Vadovaujantis byloje aptartų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visetu yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Alytaus pataisos namų draudiko ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškovo naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71.       Šalys įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl tokios išlaidos šalims neatlyginamos (CPK 98 str.).

72.       Ieškovas, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį yra atleistas, todėl žyminis mokestis atitinkamai priteistinas iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismui nusprendus priteisti žalą iš vieno atsakovo – draudimo kompanijos, iš jos valstybės naudai priteistinas ir 30 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

73.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 4,86 Eur, kurios yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 5 eurai, bylinėjimosi išlaidų suma, todėl teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2021 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 56-111 ir priteisti ieškovui A. A. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                          Gintautas Koriaginas